- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-14
- Bylos Nr.
- 2S-942-730/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-33-3-00240-2015-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erinija Kazlauskienė
- Pareiškėjas
- E. V.
Pranešėja Erinija Kazlauskienė Civilinė byla Nr. 2S-942-730/2015
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2015 m. gegužės 14 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo E. V. atskirąjį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo E. V. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys byloje antstolė I. G., Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi į antstolę I. G. su skundu dėl antstolės veiksmų, prašydamas panaikinti 2015-02-10 sprendimą dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo ir sumokėjimo 301,99 Eur sumoje. Nurodė, kad vykdymo procesas neatitinka CPK nustatytų nuostatų, kadangi antstolė išsiuntė pareiškėjui Siūlymą sumokėti baudą, tačiau tokio procesinio dokumento nenumato teisės aktai, be to vykdomasis dokumentas pateiktas antstolei neturinčio teisės tokius veiksmus atlikti subjekto. Terminas geranoriškai baudai sumokėti prasidėjo tik po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-01-27 nutarties, pareiškėjas baudą sumokėjo 2015-02-12, todėl laikytina, kad pareiškėjas per įstatymo numatytą terminą sumokėjo baudą. Antstolės paskaičiuotos vykdymo išlaidos nepagrįstos.
Antstolė I. G. 2015-02-20 patvarkymu pareiškėjo skundo netenkino ir perdavė jį nagrinėti Plungės rajono apylinkės teismui. Nurodė, kad antstolė atliko visus privalomus procesinius veiksmus užvedant vykdomąją bylą Nr. 0051/15/00204, vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti tinkamo subjekto, vykdymo išlaidos apskaičiuotos vadovaujantis įstatymo nuostatomis.
Žemesnės instancijos teismas
Plungės rajono apylinkės teismas 2015-03-24 nutartimi pareiškėjo skundo dėl antstolės I. G. veiksmų netenkino. Teismas konstatavo, kad Plungės rajono apylinkės teismo nuosprendis įsiteisėjo apeliacinės instancijos teismo nutarties paskelbimo dieną – 2014-05-29. Kadangi teismai nenurodė laikotarpio, per kurį turi būti sumokėta teismo paskirta bauda, vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi, pareiškėjas E. V. jam paskirtą baudą turėjo sumokėti per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, t.y. iki 2014-07-29. Nėra duomenų apie tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atrankos kolegija būtų sustabdžiusi Plungės rajono apylinkės teismo nuosprendžio vykdymą iki byla bus išspręsta kasacinės instancijos teismo posėdyje. Plungės rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą antstolei vykdyti perdavė jį išdavusi institucija – Plungės rajono apylinkės teismas, todėl pareiškėjo argumentai, kad tai turėjo teisę padaryti tik Valstybinė mokesčių inspekcija, atmesti kaip nepagrįsti. Aplinkybė, kad antstolė atsiuntė pareiškėjui siūlymą susimokėti baudą nevertintina kaip procesinių normų pažeidimas, sukėlęs pareiškėjui neigiamas teisines pasekmes. Atliekant vykdymo veiksmus 2015-02-10, pareiškėjas dar nebuvo baudos sumokėjęs, todėl antstolė I. G., atlikdama vykdymo veiksmus, pagrįstai paskaičiavo vykdymo išlaidas.
Šalies argumentai
Atskirajame skunde pareiškėjas prašo Plungės rajono apylinkės teismo 2015-03-24 nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – skundą tenkinti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
Antstolė vykdomojoje byloje naudoja procesinės formos neatitinkančius procesinius dokumentus, kadangi nei CPK nuostatos, nei Sprendimų vykdymo instrukcija nenumato tokio procesinio dokumento - Siūlymas sumokėti skolą. Vykdomąjį dokumentą antstolei pateikė ne Valstybinė mokesčių inspekcija, atstovaujanti Lietuvos Respublikos interesus, o Lietuvos antstolių rūmai, kurie neturi įgaliojimų dalyvauti vykdymo procese kaip vykdomąjį dokumentą pateikiantis subjektas. Antstolė neteisėtai pradėjo priverstinį baudos išieškojimą, kadangi 2 mėnesių terminas baudai sumokėti prasidėjo tik nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-01-27 nutarties.Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog vykdymo išlaidų dydis paskaičiuotas teisingai.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą antstolė I. G. paršo netenkinti pareiškėjo atskirojo skundo ir Plungės rajono apylinkės teismo 2015-03-24 nutartį palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).
Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo E. V. skundas dėl antstolės I. G. veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad antstolės I. G. žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0051/15/00204, pradėta pagal 2015-02-09 Plungės rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 1-51-514/2014, dėl 1506,00 Eur baudos išieškojimo iš pareiškėjo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, naudai. Antstolė 2015-02-10 priėmė patvarkymą vykdyti vykdomąjį dokumentą Nr. S-2794 (v. b. l. 13), Siūlymą sumokėti skolą Nr. S-2793 (v. b. l. 14), vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-2795 (v. b. l. 15), užklausė kredito įstaigas apie pareiškėjo vardu atidarytas banko sąskaitas (v. b. l. 16). Antstolė 2015-02-20 užklausė Lietuvos Respublikos valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro, Nekilnojamojo turto registro, Kelių transporto priemonių registro, Gyventojų registro duomenis (v. b. l. 17-22). Teismo nuosprendžiu paskirtą baudą pareiškėjas sumokėjo 2015-02-12 (v. b. l. 25).
Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, pareiškėjas teigia, jog priverstinis baudos išieškojimo procesas negalėjo būti pradėtas, kadangi 2 mėnesių terminas teismo nuosprendžiu paskirtai baudai sumokėti prasidėjo tik 2015-01-27, o pareiškėjas baudą sumokėjo 2015-02-12.
Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 352 straipsnio, reglamentuojančio nuosprendžio, kuriuo paskirta bauda, vykdymą, 1 dalyje nurodyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas tuoj pat išaiškina nuteistajam paskirtos bausmės savanoriško ir priverstinio įvykdymo tvarką, sąlygas, jo teises ir pareigas bei nustato terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda. Baudos bausmės vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Bausmių vykdymo kodeksas. Šio kodekso 22 straipsnio, reglamentuojančio baudos bausmės įvykdymo būdus, 1 dalyje nurodyta, kad baudos bausmė įvykdoma savanoriškai ir priverstinai. Savanoriškas baudos bausmės įvykdymas yra tada, kai nuteistasis, kuriam paskirta baudos bausmė, per du mėnesius arba kitą teismo nustatytą laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos savo valia sumoka baudą į Teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą ir pateikia tai patvirtinančius dokumentus nuosprendį priėmusiam teismui.
Iš vykdomojoje byloje esančių įrodymų nustatyta, jog Plungės rajono apylinkės teismas 2014-01-20 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-51-514/2014 E. V. pripažino kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 1 dalyje ir paskyrė 40 MGL, tai yra 5200,00 Lt baudą. E. V. pagal BK 183 straipsnio 3 dalyje inkriminuotą nusižengimą ir BK 183 straipsnio 1 dalyje inkriminuotus nusikaltimus išteisino, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Klaipėdos apygardos teismo 2014-05-29 nutartimi Plungės rajono apylinkės teismo 2014-01-20 nuosprendis pakeistas, E. V. pagal BK 183 straipsnio 3 dalį ir pagal BK 183 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes neįrodyta, jog jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas, kitą nuosprendžio dalį, tai yra dėl paskirtos 5200,00 Lt baudos apeliacinės instancijos teismas paliko nepakeistą. Kadangi BPK 336 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog, jei paduotas apeliacinis skundas, pirmosios instancijos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo apeliacinės instancijos teismo sprendimo paskelbimo dienos, todėl darytina pagrįsta išvada, jog pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog nuosprendis, kuriuo pareiškėjui paskirta 5200,00 Lt bauda, įsiteisėjo 2014-05-29. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, kasacinio skundo padavimas nesustabdė nuosprendžio vykdymo, kadangi duomenų, jog atrankos kolegija, priėmusi kasacinį skundą nagrinėti, arba teisėjų kolegija, kuriai pavesta nagrinėti kasacinę bylą, arba Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko ar šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko paskirtas teisėjas nutartimi būtų sustabdęs nuosprendžio ar jo dalies vykdymą, iki byla bus išspręsta kasacinės instancijos teismo posėdyje (BPK 374 straipsnis). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teisinį reglamentavimą, pareiškėjo atskirojo skundo argumentas dėl baudos sumokėjimo termino pradžios skaičiavimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-01-27 nutarties, kuria atmestas pareiškėjo kasacinis skundas, atmestinas kaip nepagrįstas.
Kaip matyti iš nuosprendžio, kuriuo buvo nuteistas pareiškėjas, jam paskirtos baudos sumokėjimo terminas nebuvo nurodytas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismo, todėl, remiantis Bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 1 dalimi, paskirtą baudą pareiškėjas turėjo sumokėti per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, tai yra, iki 2014-07-29. Jeigu nuteistasis nesumokėjo, o juridinis asmuo nepervedė nustatytu laiku visos baudos, ši bausmė pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai (BVK 24 straipsnio 1 dalis). Kadangi pareiškėjas geranoriškai baudą turėjo teisę sumokėti iki 2014-07-29, tačiau byloje esantis mokėjimo nurodymas patvirtina, jog baudą sumokėjo 2015-02-12, 2015-02-09 Plungės rajono apylinkės teismui išdavus vykdomąjį raštą, teisėtai pradėtas priverstinis baudos išieškojimas ir 2015-02-10 užvesta vykdomoji byla.
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirojo skundo argumentu, jog vykdomąjį dokumentą vykdyti pateikė tam įgaliojimų neturintis subjektas – Lietuvos antstolių rūmai.
Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymo nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnis). Gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, antstolis per tris dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas, patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti (CPK 651 straipsnio 1 dalis). Antstolis priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti privalo patikrinti, ar vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti tam teisę turintis asmuo (CPK 651 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 650 straipsnio 1 dalį vykdomąjį dokumentą antstoliui vykdyti gali pateikti išieškotojas ar jo atstovas, vykdomąjį dokumentą išdavusi institucija ar pareigūnas.
Iš vykdomojoje byloje esančių įrodymų matyti, jog Plungės rajono apylinkės teismas 2015-02-09 išdavė vykdomąjį raštą pagal 2014-01-20 nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-51-514/2014. Vykdomąjį raštą antstolei pateikė Plungės rajono apylinkės teismas 2015-02-09 (v. b. l. 1). Kaip nustatyta, vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti jį išdavusios institucijos, todėl antstolė priimdama vykdyti dokumentą, nepažeidė civilinio proceso normų. Kadangi, vadovaujantis 650 straipsnio 1 dalimi, vykdomąjį dokumentą gali pateikti vykdyti ne tik išieškotojas, taip pat atmestinas atskirojo skundo argumentas, kad vykdomąjį dokumentą pateikti vykdyti galėjo tik Valstybinė mokesčių inspekcija. Pareiškėjo nurodomas aplinkybes, jog vykdomąjį dokumentą antstolei pateikė Lietuvos antstolių rūmai, pagrindžiančių įrodymų byloje nėra.
Nesutikimą su pirmosios instancijos teismo nutartimi pareiškėjas papildomai motyvuoja tuo, jog antstolė naudoja procesinės formos neatitinkančius dokumentus, kadangi Sprendimų vykdymo instrukcija nenumato tokio procesinio dokumento kaip Siūlymas sumokėti skolą, kuriuo pareiškėjas buvo informuotas apie pateiktą vykdyti vykdomąjį dokumentą.
Iš pareiškėjo atskirojo skundo turinio matyti, jog pareiškėjo nuomone, antstolė turėjo išsiųsti pareiškėjui raginimą įvykdyti 2014-01-20 nuosprendį ir sumokėti paskirtą baudą. Pažymėtina, kad Bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnyje numatyta, kad bauda turi būti sumokėta per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Kadangi įstatyme numatytas įvykdymo terminas, raginimo įvykdyti sprendimą antstolė neprivalėjo išsiųsti pareiškėjui (CPK 661 straipsnio 1 dalis). Tokia pati nuostata numatyta ir Bausmių vykdymo kodekso 24 straipsnio 4 dalyje - antstolis, pradėdamas priverstinį baudos išieškojimą, iš karto, neįteikęs raginimo, taiko priverstinio vykdymo priemones, numatytas CPK 624 straipsnyje. Iš dalies sutiktina su pareiškėjo atskirojo skundo argumentu, jog antstolė informavo pareiškėją apie priimtą vykdomąjį dokumentą Siūlymu sumokėti skolą, kuris nėra procesinis dokumentas, kadangi Sprendimų vykdymo instrukcija, galiojusi vykdymo veiksmų atlikimo metu, nenumatė tokio antstolio vykdymo procese naudojamo procesinio dokumento formos. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje antstolė, priėmusi vykdomąjį dokumentą, turėjo teisę iš karto taikyti priverstinio vykdymo priemones, nepranešdama apie priimtą vykdomąjį dokumentą pareiškėjui, ta aplinkybė, jog antstolė išsiuntė pareiškėju Siūlymą sumokėti skolą, nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog antstolė pažeidė proceso normas, kadangi minėtas dokumentas niekaip nepažeidė pareiškėjo teisių ir interesų.
Pareiškėjas atskirajame skunde taip pat teigia, jog vykdymo išlaidos paskaičiuotas neteisingai ir nepagrįstai.
Vykdymo išlaidų išieškojimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublik?s CPK XLI skyriaus normos, įtvirtinančios bendrąsias vykdymo veiksmų atlikimo taisykles bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005-10-27 įsakymu Nr. 1R-352 patvirtinta Sprendimų vykdymo instrukcija. CPK 609 straipsnio 1 dalis nurodo, kad vykdymo išlaidas sudaro: vykdomosios bylos administravimo išlaidos, kurios būtinos kiekvienoje vykdomojoje byloje privalomiems veiksmams atlikti; vykdomosios bylos administravimo papildomos išlaidos, patiriamos atliekant atskirus veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje; atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu. Vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija (CPK 609 straipsnio 2 dalis).
Jeigu skolininkas įvykdo teismo sprendimą gera valia, per įstatyme, vykdomajame dokumente ar raginime nustatytą terminą, jis neturi mokėti atlyginimo antstoliui. Tačiau jeigu skolininkas nevykdo sprendimo geruoju ir pradedamas priverstinis teismo sprendimo vykdymas, skolininkas turi suvokti, kad priverstinis sprendimo vykdymas sukels jam papildomų neigiamų turtinių padarinių, tai yra, tokiu atveju iš skolininko išieškomos ne tik administravimo ir atskirų vykdymo veiksmų išlaidos, bet ir atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento ar jo dalies įvykdymą. Tas faktas, kad priverstinio vykdymo proceso metu skolininkas pats sumoka skolą ar kitaip atsiskaito su išieškotoju, nėra pagrindas pripažinti, kad skolininkas įvykdė vykdomąjį dokumentą gera valia, nes tą jis padaro jau prasidėjus priverstinio vykdymo procesui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2012).
Kaip patvirtina bylos duomenys, pareiškėjas baudą sumokėjo 2015-02-12. Kadangi dviejų mėnesių terminas baudai sumokėti baigėsi 2014-07-29, o vykdomoji byla užvesta 2015-02-10, pareiškėjas turi pareigą atlyginti visas paskaičiuotas vykdymo išlaidas pagal Sprendimų vykdymo instrukciją. Vykdymo veiksmų atlikimo metu galiojusioje Sprendimų vykdymo instrukcijoje (redakcijoje, galiojusioje 2015-01-01 iki 2015-04-18) numatyta, jog atlikęs vykdymo veiksmą ir apskaičiavęs už jį vykdymo išlaidas, antstolis tai nurodo vykdymo išlaidų apskaičiavime (31 punktas). Pagal vykdomojoje byloje pateiktą vykdymo išlaidų apskaičiavimą nustatyta, jog antstolė paskaičiavo būtinas vykdymo išlaidas – 48 Eur, papildomas vykdymo išlaidas – 17,20 Eur (kurias sudaro siūlymo sumokėti skolą parengimas, užklausos kredito įstaigoms, išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymo parengimas, antstolio pasirašyto dokumento patvirtinta kopija), atlyginimas antstoliui – 231,70 Eur, pašto ir kurjerių išlaidos 4,68 Eur, bankų pavedimų išlaidos 0,41 Eur.
Antstolis, atlikdamas jam įstatymo priskirtas funkcijas vykdymo procese, turi vadovautis bendraisiais teisiniais interesų derinimo ir proporcingumo principais, imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, tačiau nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad antstolis atlikdamas priverstinio vykdymo veiksmus turi įvertinti atliktinų veiksmų reikalingumą ir tikslingumą, o ne naudotis visomis iš eilės jam prieinamomis priemonėmis tikrinant skolininko turtinę padėtį. Todėl ir antstolės patirtos išlaidos, atliekant priverstinio vykdymo veiksmus, kurių atlikimo galimybė numatyta teisės aktuose, tačiau pačių veiksmų atlikimas konkrečioje byloje nėra pagrįstas objektyvia būtinybe, negali būti pripažintos pagrįstomis. Kaip nustatyta anksčiau, antstolė išsiuntė pareiškėjui siūlymą sumokėti skolą, tačiau tokio siūlymo išsiųsti neprivalėjo, todėl iš pareiškėjo negali būti reikalaujama 3,20 Eur suma už minėto dokumento bei jo kopijos parengimą. Kadangi priėmus vykdyti vykdomąjį dokumentą, nebuvo taikytos priverstinio vykdymo priemonės, kaip tai numatyta Bausmių vykdymo kodekso 24 straipsnyje, o išsiųstas siūlymas pareiškėjui sumokėti skolą, antstolei nebuvo jokios objektyvios būtinybės atlikti papildomus veiksmus aiškinantis skolininko turtinę padėtį, tai yra, užklausti kredito įstaigas apie pareiškėjo vardu atidarytas sąskaitas, kadangi 2015-02-10 duomenų apie tai, ar pareiškėjas, gavęs siūlymą, apmokės baudą, nebuvo. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, paskaičiuota vykdymo išlaidų suma mažintina atliktų užklausų kredito įstaigoms ir siūlymo ir jo kopijos sumokėti skolą parengimo suma, t.y. 15,20 Eur.
Vykdymo išlaidų apskaičiavime turi būti nurodytos faktiškai turėtos vykdymo išlaidos ir jų apmokėjimo dydžiai – įstatymas nenumato galimybės siūlyti apmokėti dar neatliktus antstolio veiksmus. Kadangi 2015-02-20 patvarkyme, kuriuo netenkintas pareiškėjo skundas, pati antstolė patvirtino, jog kitos vykdomųjų išlaidų apskaičiavime nurodytos išlaidos (išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymas parengimas, bankų pavedimo išlaidos, kitos pašto išlaidos) bus patirtos tik tokiu atveju, jei pareiškėjas apmokės baudą, o vykdomoje byloje įrodymų apie tai, jog būtų priimtas patvarkymas paskirstyti išieškotas lėšas, banko pavedimo išlaidos, nėra, darytina išvada, jog antstolė nepagrįstai reikalavo sumokėti papildomas vykdymo išlaidas už dar neatliktus vykdymo veiksmus, todėl paskaičiuota vykdymo išlaidų suma papildomai mažintina išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymo parengimo, banko pavedimo išlaidų, kitų pašto išlaidų suma, tai yra 5,92 Eur.
Kaip buvo nurodyta anksčiau, pareiškėjui sumokėjus baudą jau prasidėjus priverstinio vykdymo procesui, pareiškėjas privalo apmokėti visas vykdymo išlaidas, įskaitant ir atlygį antstoliui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į konkrečios nagrinėjamos bylos aplinkybes, šis atlyginimas teismo gali būti sumažintas, tačiau antstoliui priteisiamas atlyginimas už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą neturi būti mažesnis už Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytą minimalų šio atlyginimo dydį, o dėl aplinkybių, prilygstančių force majeure aplinkybėms, antstoliui gali būti priteisiamas mažesnis už Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytą minimalų atlyginimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007; 2007 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-5/2007; 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007; 2007 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2007, kt.) Sprendimų vykdymo instrukcijos 1 lentelės 9 punkte nurodyta, jog, kai išieškoma suma yra nuo 1 448,1 iki 2 027,34 Eur, antstolio atlyginimas sudaro 15 procentų nuo išieškotos sumos, bet ne mažiau kaip 231,7 Eur. Nagrinėjamoje byloje, išieškotina bauda yra 1506,00 Eur, skaičiuojant matematiškai, antstolės atlyginimas sudarytų 225,90 Eur, pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatas, atlyginimas negali būti mažesnis nei 231,70 Eur, darytina išvada, jog antstolė pagrįstai ir teisingai apskaičiavo atlygio dydį, kuris pagal Sprendimo vykdymo instrukcijas yra minimalus. Nors pagal formuojamą teismų praktiką, teismas turi teisę sumažinti net minimalų atlygį antstoliui, esant force majeure aplinkybėms, tačiau nagrinėjamoje byloje tokių aplinkybių nenustatyta. Vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcijos, galiojusios vykdomųjų veiksmų atliko metu, nuostatomis, nustatyta, jog pagal 1 lentelės 9 punktą, antstolė pagrįstai paskaičiavo, jog vykdomosios bylos būtinas išlaidas sudaro 48 Eur. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, antstolės paskaičiuota vykdymo išlaidų suma mažintina, pareiškėjas turi pareigą sumokėti 280,87 Eur vykdymo išlaidų. Kadangi apskaičiuota vykdymo išlaidų suma apvalinama iki sveikojo skaičiaus, pareiškėjo mokėtiną vykdymo išlaidų sumą sudaro 281,00 Eur.
Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepakankamai išsamiai ištyrė bylos faktines aplinkybes, netinkamai taikė ir aiškino civilinio proceso normas (CPK 609 straipsnis 610 straipsnis), vykdymo išlaidų dydį, skaičiavimo ir apmokėjimo tvarką reglamentuojančias Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatas, todėl yra pagrindas pirmosios instancijos teismo skundžiamą nutartį pakeisti – pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies, vykdymo išlaidų dydį sumažinti iki 281,00 Eur, kitą nutarties dalį palikti nepakeistą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas
nutaria:
Plungės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 24 d. nutartį pakeisti.
Panaikinti nutarties dalį, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl vykdymo išlaidų paskaičiavimo ir šioje dalyje pareiškėjo E. V. skundą tenkinti iš dalies.
Sumažinti antstolės 2015 m. vasario 10 d. vykdymo išlaidų apskaičiavime Nr. S-2795 paskaičiuotą vykdymo išlaidų dydį iki 281,00 Eur.
Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.