Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės 886-osios DNSB ieškinį atsakovei D. G. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė Bendrijos pirmininkė paaiškino, kad buvusi Bendrijos buhalterė vedė aplaidžiai Bendrijos buhalteriją, blogai paskirstydavo gyventojam mokesčius. 2010 m. keičiantis 886-oiso bendrijos buhalterei, gyventojams priėmus sprendimus susirinkimo metu, buvo išdalinti mokėjimo nurodymai, kuriuose buvo nurodytos skolos už praeitus laikotarpius, kad būtų padengti įsiskolinimai (100 000 Lt). Bendrijos pirmininkė nurodė, kad atsakovė nedalyvauja Bendrijos susirinkimuose, nebalsuoja. Nurodė, kad atsakovės skola liko už laikotarpį nuo 2017 m. gegužės mėn. iki 2018 m. sausio mėn. Paaiškino, kad atsakovė mokėdama mokesčius nenurodė tiksliai už ką moka mokesčius, sumą nurodė ne toje atsiskaitymo knygelės eilutėje ir mokama suma buvo pervesta už elektrą, o ne už Bendrijos mokesčius. Pirmininkė nurodė, kad šildymo skaitliukus namo gyventojai vedėsi patys, Bendrija nereguliavo gyventojams įsivesti ar ne. Paaiškino, kad apie Bendrijos susirinkimus buvo skelbiama skelbimų lentoje arba informuojama elektroniniu paštu.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Faktinės bylos aplinkybės

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2010 m. keičiantis 886-oiso bendrijos buhalterei namų gyventojams buvo išdalinti mokėjimo nurodymai, kuriuose buvo nurodytos skolos už praeitus laikotarpius, kad būtų padengti įsiskolinimai (100 000 Lt). Atsakovei nuosavybės teise priklauso butas adresu duomenys neskelbtini, Vilnius. Byloje yra pateiktas 2010-04-22 daugiabučio namo 886-osios savininkų bendrijos susirinkimo protokolas, 2010-05-12 886-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos šilumos mokesčių paskirstymo metodikos kūrimo komisijos susirinkimo protokolas, 2011-03-17 886-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos susirinkimo protokolas. Atsakovė yra pateikusi į bylą 2017-07-13, 2010-08-28 išrašytas Bendrijos sąskaitas, 2017-10-14, 2017-09-12, 2017-08-11, 2017-07-10, 2017-06-26, 2017-05-07, 2017 m. sausio mėn., 2016 m. birželio mėn., 2015 m. gegužės mėn., 2015 m. balandžio mėn., 2014 m. gruodžio mėn., 2013 m. gruodžio mėn., 2013 m. lapkričio mėn., 2013 m. rugsėjo mėn., 2013 m. liepos mėn., 2013 m. vasario mėn., 2013 m. kovo mėn., 2013 m. balandžio mėn., 2014 m. gegužės mėn., 2012 m. gruodžio mėn., 2012 m. spalio mėn., 2012 m. rugsėjo mėn., 2012 m. birželio mėn., 2012 m. rugpjūčio mėn., 2012 m. balandžio mėn., 2012 m. kovo mėn., 2011 m. gruodžio mėn., 2012 m. kovo mėn., 2011 m. rugpjūčio mėn., 2011 m. gegužės mėn., 2011 m. kovo mėn., 2011 m. vasario mėn., 2011 m. sausio mėn., 2010 m. gruodžio mėn., 2010 m. rugpjūčio mėn., 2011 m. sausio mėn., atsakovės atlikti mokėjimai. Taip pat į bylą yra pateikti Bendrijos paskaičiavimai atsakovei išrašytų sąskaitų ir atliktų mokėjimų laikotarpiu nuo 2007-09-30 iki 2018-01-01, kuriuose nurodyta likusi atsakovės nepadengta skola – 315,95 Eur. Byloje yra atsakovei skirti mokėjimo nurodymai laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2017-11-30. Ieškovas į bylą pateikė 2011-03-21 Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimą dėl Vilniaus m. 886-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos duomenys neskelbtini daugiabučių namų vartotojų siūlomo šilumos paskirstymo metodo Nr. 13V suderinimo ir pridėtas siūlomas šilumos paskirstymo metodas Nr. 13V.

Motyvai ir teisiniai argumentai

Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Nuosavybės teisės įgyvendinimo ribos skiriasi priklausomai nuo to, ar daiktas priklauso vienam asmeniui, ar keliems asmenims vienu metu, t. y. ar nuosavybė yra asmeninė ar bendroji. Bendroji nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti (CK 4.72 straipsnio 1 dalis). Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra, kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys; bendrosios nuosavybės teisė laikoma daline, jeigu įstatymai nenustato ko kita (CK 4.73 straipsnio 1, 2 dalys). Bendrosios nuosavybės teisė traktuotina kaip savininko teisių apribojimas, kai savininko teisės ribojamos ne trečiųjų asmenų naudai, bet kitų to paties nuosavybės teisės objekto savininkų, kaip jis pats (bendraturčių), naudai. Bendrosios nuosavybės teisę ir įstatyminį bendraturčių tarpusavio santykių sureguliavimo režimą reglamentuoja CK ketvirtosios knygos „Daiktinė teisė“ V skyriaus „Nuosavybės teisė“ IV skirsnio „Bendrosios nuosavybės teisė“ normos. Jos reglamentuoja ir daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuosavybės teisę, butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas naudojantis bendrąja nuosavybe bei bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja DNSBĮ 2 straipsnio 5 dalis, pagal kurią bendroji dalinė daugiabučio namo savininkų nuosavybė (bendrojo naudojimo objektai) yra: 1) bendrosios konstrukcijos – pagrindinės daugiabučio namo laikančiosios (pamatai, sienos, perdengimai, stogas) ir kitos konstrukcijos (balkonų bei laiptinių konstrukcijos, fasadų apdailos elementai, įėjimo į namą laiptai ir durys); 2) bendroji inžinerinė įranga – daugiabučio namo vandentiekio, kanalizacijos, dujų, šilumos, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, ventiliacijos kameros, vamzdynai ir angos, šildymo radiatoriai, elektros skydinės, liftai, televizijos kolektyvinės antenos ir kabeliai, šilumos mazgai, karšto vandens ruošimo įrenginiai, katilinės ir kita bendrojo naudojimo inžinerinė techninė įranga bendrojo naudojimo patalpose ar konstrukcijose, taip pat šie objektai, įrengti atskiriems gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkams nuosavybės teise priklausančiose patalpose, jeigu jie susiję su viso namo inžinerinės techninės įrangos funkcionavimu ir jeigu jie nėra trečiųjų asmenų nuosavybė; 3) bendrojo naudojimo patalpos – daugiabučio namo laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, jei jos nuosavybės teise nepriklauso atskiriems patalpų savininkams ar tretiesiems asmenims. Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų teisės į bendrąja daline nuosavybe esantį turtą grindžiamos proporcingumo principu (CK 4.82 straipsnio 5 dalis).

CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. CK 4.82 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad šioje teisės normoje įtvirtintas proporcingumo principas, kuris reiškia, kad kiekvieno butų ir kitų patalpų savininko bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra nustatoma kaip atitinkama proporcija. Ji apskaičiuojama visą konkrečiam butų ir kitų patalpų savininkui nuosavybės teise priklausančių patalpų gyvenamajame name naudingąjį plotą palyginant su gyvenamojo namo visu naudinguoju plotu. Nustatant butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės dalis į palyginamuosius naudinguosius plotus turi būti įskaičiuojamas ir rūsio patalpų plotas, taip pat ir bendraturčio, kurio bendrosios dalinės nuosavybės dalis nustatoma, atitinkamame gyvenamajame name faktiškai turimų (užimamų) patalpų naudingasis plotas, nesvarbu, kad šios patalpos nėra teisiškai įregistruotos bei įteisintos. Šios teisės normos prasme butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės teise priklausančių patalpų gyvenamajame name naudingasis plotas suprantamas kaip visas tame name savininko faktiškai turimas (užimamas) plotas. Nustatant bendraturčio faktiškai turimą (užimamą) plotą yra teisiškai nereikšminga atitinkamų patalpų funkcinė bei naudojimo paskirtis, taip pat naudojimosi jomis dažnumas, intensyvumas ir pan. Priešingas aptariamosios teisės normos aiškinimas galėtų iškreipti proporcingumo principą ir nulemti neproporcingai dideles arba mažas konkretaus butų ar kitų patalpų savininko išlaidas, susijusias su nuosavybės teisės į bendrąją dalinę nuosavybę įgyvendinimu. Tai, kad įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai nereglamentuoja tokio, kaip pirmiau nurodytas, patalpų naudingojo ploto skaičiavimo, neteikia teisinio pagrindo kitaip aiškinti CK 4.82 straipsnio 5 dalį. Šiai teisės normai taikyti reikšmingas patalpų naudingasis plotas apskaičiuotinas atitinkamai pagal analogiją taikant teisės aktus, reglamentuojančius buto bendrojo ploto ir negyvenamųjų pastatų bendrojo ploto skaičiavimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).

Ieškovas, vykdydamas jam pagal teisės aktų daugiabučių namų savininkų bendrijos nuostatas paskirtas teises ir pareigas, teikė atsakovei mokėjimo pranešimus (sąskaitas) dėl komunalinių ir bendrijos mokesčių apmokėjimo, taip pat dėl Bendrijos susirinkime aptartos skolos dengimo, tačiau, pasak ieškovo, atsakovės įsipareigojimus bendrijai vykdė netinkamai, mokėjo nereguliariai, nenurodydama tiksliai mokesčio gavėjo ir už laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. sausio 10 d. nėra sumokėjusi ieškovui 315,95 Eur sumos. Tuo tarpu atsakovė tvirtina, kad bendrija neaišku kaip skaičiuoja mokesčius ir juos paskirsto namo gyventojams. Daugiabučių namų savininkų bendrija (toliau – bendrija) pagal įstatymą yra ne pelno organizacija, įgyvendinanti šio namo patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu (DNSBĮ 3 str. 1 d.). Savininkai (o ne bendrija) proporcingai jų turimai daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje turi teisę į bendrojo naudojimo objektų duodamas pajamas ir privalo apmokėti išlaidas namui išlaikyti, išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Butų savininkų pareiga mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas nustatyta ir CK 4.82 straipsnio 3 dalyje. Atsakovė, kaip ir visiems kitiems butų ar kitų patalpų savininkams, kyla pareiga proporcingai savo nuosavybės daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas.

Iš byloje ieškovo pateiktų mokėjimų išklotinių matyti, kad nuo 2007-09-30 iki 2018-01-01 Bendrija skaičiavo įvairius bendrijos surenkamus mokesčius atsakovei ir ji juos dengdavo. Nuo 2010 m. pasikeitus bendrijos pirmininkei ir buhalterei ir patikrinus buhalterinius dokumentus išaiškėjo, kad bendrija yra nepadengusi 100 000 Lt sumos, kuri susidarė dėl netvarkingos buhalterijos vedimo. Namo gyventojai 2010-04-22 ir 2011-03-17 Bendrijos susirinkimuose svarstė skolos padengimo klausimą ir nutarę išdalino visiems namo gyventojams proporcingai turimai turto daliai skolos dengimo mokėjimus. Atsakovė neginčijo fakto, kad nežinojo apie rengiamus susirinkimus ar svarstytus klausimus, bei neskundė Bendrijos susirinkimų protokolų. Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau -DGNKPPSBĮ) 10 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, kad bendrijos visuotinis susirinkimas, kuris yra aukščiausias bendrijos valdymo organas, tvirtina įmokų, skirtų bendrijos administravimo, bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) ar kitoms išlaidoms apmokėti, tarifus; įmokas arba jų apskaičiavimo tvarką kaupiamajam pastato ar jo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo fondui arba investiciniam naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų sukūrimo fondui sudaryti ir nustato šių lėšų naudojimo tvarką. DGNKPPSBĮ 21 straipsnio 3 dalies 2 punkte reglamentuota, kad butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai privalo teisės aktų ir bendrijos organų nustatyta tvarka apmokėti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir naudojimosi jais išlaidas, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas į kaupiamuosius bendrijos fondus. Atsakovė minėtu laikotarpiu 2007-09-30 iki 2018-0-01 dalinai mokėjo Bendrijai už jos renkamus mokesčius ir kas kart sumokėjus pasidengdavo vėliausia sąskaita. Bylos duomenimis atsakovė liko skolinga už laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. sausio 10 d. - 315,95 Eur sumą.

Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių – teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014; 2015 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2016 m. balandžio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016 63 punktą). Remiantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, pagal kurią šalys turi įstatyme nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Kilus ginčui dėl bendrojo naudojimo išlaidų priteisimo, būtent ieškovė (bendrija) privalo įrodyti, kad šios išlaidos yra būtinos bendrajam turtui išlaikyti ir saugoti, pagrįsti jų dydį bei apskaičiavimo tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232-916/2016). Teismas sprendžia, kad remiantis bylos medžiaga ieškovė įrodė ieškinio reikalavimą, o atsakovės argumentai dėl šildymo skaitliukų įsirengimo ir neteisingo šilumos mokesčių paskirstymo nėra susiję su nagrinėjamos bylos dalyku ir todėl teismas dėl jų nepasisako. Remiantis tuo, kas išdėstyta, iš atsakovės ieškovo naudai priteisiama 315,95 Eur skolos.

Nustatyta, kad ieškovas šioje byloje patyrė 317,34 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas. Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 93 straipsnio 1 dalimi ir 98 straipsnio 1 dalimi iš atsakovės priteistina ieškovui 317,34 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 7,22 Eur priteisiamos iš atsakovės valstybės naudai. (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnis 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 259, 263-268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei 886-osios daugiabučių namų savininkų bendrijai, j. a. k. 126025467, iš atsakovės D. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 315,95 Eur (trijų šimtų penkiolikos eurų 95 ct) skolą, 5 procentų dydžio palūkanas, skaičiuojamas nuo 315,95 Eur sumos, nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. birželio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 317,34 Eur (trijų šimtų septyniolikos eurų 34 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovės D. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 7,22 Eur (septynių eurų 22 ct) bylinėjimosi išlaidas susijusias su procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.