Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas, 2A-1211/2013

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2013-11-28
Bylos Nr.: 2A-1211/2013
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Rasa Gudžiūnienė, Donatas Šernas, Vigintas Višinskis
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Scanbalt trailer“
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Degarda“

Kategorijos

35.5pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-1211/2013

Teismo proceso numeris nesuteiktas

Procesinio sprendimo kategorijos: 35.5.;118.4.;124.2.2.;124.4.;(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. lapkričio 28 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Donato Šerno ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Scanbalt trailer“ ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Degarda“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 2 d. sprendimo, kuriuo po proceso atnaujinimo Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-1149-178/2010 ieškinys patenkintas iš dalies, priimto civilinėje byloje Nr. A2-123-567/2012 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Scanbalt trailer“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Degarda“ dėl piniginių reikalavimo priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 197 196 Lt skolą, 7 322,17 Lt sutartinių palūkanų už pradelstą mokėjimo terminą nuo 2008 m. liepos 7 d. iki 2008 m. gruodžio 12 d., 6 procentų procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Patikslinęs ieškinio reikalavimus, taip pat prašė įpareigoti atsakovą priimti dvi puspriekabes Krone SDP 27 (kurių važiuoklės Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)). Reikalavimą grindė atsakovo sutartine civiline atsakomybe, neįvykdžius prievolės nupirkti dviejų užsakytų puspriekabių. Ieškovo teigimu, atsakovas 2008 m. sausio 23 d. ieškovui pateikė užsakymą Nr. RP-080123 dėl trijų puspriekabių Krone SDP 27 pirkimo. 2008 m. birželio 28 d. ieškovas raštu pranešė atsakovui, kad yra pagamintos 3 puspriekabės, tačiau ieškovas 2008 m. rugpjūčio 7 d. įsigijo tik vieną puspriekabę, o 2008 m. lapkričio 5 d. pranešė ieškovui, kad nebevykdys sutartinių įsipareigojimų dėl likusių dviejų puspriekabių įsigijimo.

Atsiliepimas

Atsakovas su ieškiniu nesutiko, nurodydamas, kad tarp šalių buvo sudaryta tik preliminarioji sutartis.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. sausio 4 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-1149-178/2010 ieškinį patenkino iš dalies – ieškovui priteisė iš atsakovo 197 196 Lt puspriekabių kainą, 5 957,79 Lt palūkanų už 2008 rugpjūčio 7 d. – 2008 m. gruodžio 12 d. laikotarpį, 6 procentų procesines palūkanas ir įpareigojo atsakovą priimti iš ieškovo dvi puspriekabes Krone SDP 27 (kurių važiuoklės Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)); ieškinio dalį dėl dalies palūkanų priteisimo už 2008 m. liepos 7 d. – 2008 m. rugpjūčio 6 d. laikotarpį, atmetė. Teismo vertinimu, šalys susitarė dėl visų esminių pirkimo – pardavimo sutarties sąlygų, todėl tokia sutartis galioja ir turi būti vykdoma.

Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. rugsėjo 6 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-595/2010 Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 4 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Šalies argumentai

Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 4 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1147-178/2010 vykdymo tvarką - įpareigoti atsakovą iš ieškovo priimti dvi puspriekabes Krone SDP 27 kitais važiuoklių numeriais ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), kadangi ieškiniu prašomas priimti puspriekabes ieškovas bylos nagrinėjimo metu perleido tretiesiems asmenims (2 t., 72-73 b. l.).

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1149-178/2010 ieškovo prašymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo atmetė motyvuodamas tuo, kad ginčas byloje vyko dėl individualiais požymiais apibūdintų daiktų, todėl tenkinus ieškovo prašymą būtų pakeistas byloje buvęs ginčo dalykas ir teismo sprendimo esmė, kas nėra galima sprendžiant dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo (2 t., 108-109 b. l.).

Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. gruodžio 8 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2517/2011 Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 19 d. nutartį paliko nepakeistą (2 t., 131-135 b. l.).

Atsakovas teismui pateikė prašymą atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 1149-178/2010 dėl paaiškėjusių esminių naujų aplinkybių – ginčo puspriekabės bylos nagrinėjimo metu buvo perleistos tretiesiems asmenimis, be to, viena ginčo puspriekabė ieškovui niekada nepriklausė nuosavybės teise (3 t., 1-3 b. l.).

Šalies argumentai

Ieškovas prašė teismo netenkinti atsakovo prašymo dėl proceso atnaujinimo nurodydamas, kad vietoje perleistų puspriekabių to paties gamintojo, pagal tą patį atsakovo užsakymą yra pagamintos naujos puspriekabės. Be to, šios aplinkybės atsakovui buvo žinomos bylos nagrinėjimo metu, todėl nėra proceso atnaujinimo pagrindų (3 t., 51-56 b. l.).

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. kovo 27 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. A2-123-567/2012 atnaujino procesą Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-1149-178/2010 nurodydamas, kad ginčas byloje vyko dėl individualiais požymiais apibūdintų daiktų, todėl šie daiktai, skirtingai nei rūšies požymiais neapibūdinti daiktai laikomi nepakeičiamais, todėl sprendė, jog 2008 m. užsakytos ir pagamintos puspriekabės negali būti pakeistos 2011 m. pagamintomis puspriekabėmis. Tuo tarpu Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 4 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2-1149-178/2010, nebegali būti įvykdomas, kadangi nebeliko ieškinio dalyko (3 t., 89-94 b. l.).

Šalies argumentai

Ieškovas teismui pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 197 196 Lt skolą, 7 322,17 Lt sutartinių palūkanų už pradelstą mokėjimo terminą nuo 2008 m. liepos 7 d. iki 2008 m. gruodžio 12 d., 6 procentų procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas bei įpareigoti atsakovą iš ieškovo priimti kitais važiuoklės numeriais paženklintas dvi puspriekabes Krone SDP 27 (važiuoklės(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

Atsiliepimas

Atsakovas su patikslintu ieškiniu nesutiko, nurodydamas, kad atsakovui neliko pareigos priimti naujai pagamintų puspriekabių. Prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 4 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1149-178/2010 ir patikslintą ieškinį atmesti bei įpareigoti ieškovą grąžinti viską, ką yra gavęs vykdant minėtą sprendimą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. liepos 2 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – ieškovui iš atsakovo priteisė 197 196 Lt puspriekabių kainą, 6 procentų procesines palūkanas nuo 2009 m. sausio 6 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir įpareigojo atsakovą iš ieškovo priimti dvi puspriekabes Krone SDP 27; kitą ieškinio dalį atmetė; priėmė ieškovo atsisakymą nuo 5 957,79 Lt ieškinio dalies dėl palūkanų priteisimo už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 7 d. iki 2008 m. rugpjūčio 7 d. ir nuo 2008 m. liepos 7 d. iki 2008 m. gruodžio 12 d. ir šioje dalyje bylą nutraukė; ieškovui iš atsakovo priteisė 4 944 Lt žyminio mokesčio, 3 000 Lt advokato išlaidų ir valstybei 52,10 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų; taip pat valstybei iš šalių priteisė po 13,25 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Teismas konstatavo, kad tarp šalių susiklostė pirkimo – pardavimo santykiai, todėl ieškovas turi perduoti daiktus, o atsakovas už juos sumokėti. Teismas laikė, kad šalys sudarė sutartį dėl rūšiniais požymiais apibūdintų daiktų pardavimo, nes užsakant puspriekabes sutartyje nebuvo identifikuoti jų važiuoklės numeriai, todėl sprendė, kad teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje neturi būti nurodyti puspriekabių važiuoklės numeriai. Aplinkybė, kad puspriekabės, kurios nurodytos patikslintame ieškinyje bei teismo sprendime, perleistos tretiesiems asmenims, nesudaro teisinio pagrindo ieškinį atmesti, nes tai prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Teismas pažymėjo, kad atsakovas, siekdamas atšaukti pradėtą vykdyti užsakymą yra įsipareigojęs ieškovui apie tai pranešti prieš dvi kalendorines dienas (Bendrųjų sąlygų 2.2 punktas), tačiau praėjus pusmečiui po užsakymo to nepadarė ir tokiu būdu savo veiksmais patvirtino sandorį ir buvusią tikrąją valią dėl jo vykdymo - priėmė vieną iš trijų užsakytų puspriekabių ir sumokėjo už ją sutartyje numatytą kainą. Tokiu būdu atsakovas neteko teisės ginčyti savo veiksmais patvirtinto sandorio, nes jo dalį įvykdė. Teismas sprendė, kad byla nesudėtinga ir nedidelės apimties, todėl sumažino prašomas priteisti advokato išlaidas nuo 5 173,50 Lt iki 3 000 Lt. Po proceso atnaujinimo šalių patirtas išlaidas teismas paliko kiekvienai šaliai, o valstybei iš šalių priteisė lygiomis dalimis, kadangi sprendimas keičiamas abiejų šalių naudai ir tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmesti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismo sprendimas be motyvų, o tai yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas. Teismas po proceso atnaujinimo motyvuotai turėjo įvertinti ar pagrįstas Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 4 d. sprendimas kai paaiškėjo nauja aplinkybė, kad ginčo dalykai perleisti ir sprendimo metu jų nebuvo. Apelianto nuomone, nepakanka pasakyti, kad tokiu pagrindu ieškinio atmetimas prieštarautų CK 1.5 straipsnyje nurodytiems principams.

2. Teismas įpareigojo priimti ne individualiais, o rūšiniais požymiais apibrėžtus daiktus, todėl teismas priteisė tai, ko ieškovas neprašė ir tokiu būdu išėjo už ieškinio ribų bei pažeidė dispozityvumo principą. Tuo tarpu, ši byla nėra susijusi su viešuoju interesu.

3. Teismas pažeidė CPK 370 straipsnio 4 dalį, kadangi atnaujintas procesas vyko ne naujai paaiškėjusių bylos aplinkybių kontekste, o ieškovo patikslinto ieškinio ribose. CPK nenumato proceso atnaujinimo stadijoje patikslinto ieškinio pateikimo galimybės. Tuo tarpu teismas priėmė patiksliną ieškinį.

4. Ieškovas iki sprendimo priėmimo ir jo įsiteisėjimo žinojo, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas tapo neįmanomas ir turėjo procesinę galimybę kelti klausimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, tačiau to nedarė, dėl ko laikytina, kad ieškovas šios savo procesinės teisės atsisakė. Sąmoningas neveikimas ir reikšmingų bylos aplinkybių nutylėjimas rodo ieškovo nesąžiningumą, todėl konstatuotina, kad nesąžiningo proceso dalyvio teisės negali būti ginamos. Todėl ieškinio dalyko keitimas šioje proceso stadijoje laikytinas neteisėtu ir nepagrįstu, dėl ko teismas turėjo atsisakyti priimti patikslintą ieškinį. Priėmęs patikslintą ieškinį ir išėjęs iš proceso atnaujinimo pagrindo apibrėžtų ribų, teismas iš esmės įteisino nesąžiningą ieškovo elgesį ir pažeidė CPK 141 straipsnį.

5. Pagal CPK 141 straipsnį, ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas gali būti keičiami tik alternatyviai, tačiau ne abu kartu. Šiuo atveju patikslintu ieškiniu pakeitus ieškinio dalyką ir ieškinio pagrindą atsirado naujas įrodinėjimo dalykas, o tai lemia naujos civilinės bylos atsiradimą ir išeina iš proceso atnaujinimo pagrindų nustatytų ribų.

6. Atsakovą informavus apie individualizuotais požymiais apibūdintų puspriekabių atsiėmimo pareigą, ieškovui atsirado pareiga perduoti būtent šias puspriekabes. Analogiška išvada konstatuota ir įsiteisėjusioje Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gruodžio 8 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-2517/2011. Paaiškėjus naujai esminei aplinkybei, kad faktiškai sprendimo priėmimo ir jo įsiteisėjimo metu pas ieškovą jau nebuvo ginčo objekto, dėl ko teismo sprendimo realus įvykdymas tapo negalimas, proceso atnaujinimo stadijoje teismas privalėjo ieškinį atmesti.

7. Ieškovas, manydamas, kad jo teisės pažeistos ir dėl to jis patyrė nuostolių, kreipėsi į teismą ir reikalavo taikyti CK 1.138 straipsnio 4 dalyje numatytą civilinių teisių gynimo būdą. Tačiau nesulaukęs teismo sprendimo ginčo puspriekabes pardavė tretiesiems asmenims ir tokiu būdu tikėtina išvengė nuostolių arba jų patyrė mažiau. Nepaisant to, kad atsakovas daug kartų buvo išreiškęs valią atsisakyti puspriekabių, ieškovas pakartotinai užsakė ir pagamino naujas puspriekabes. Toks ieškovo elgesys laikytinas neatitinkančiu CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų principų ir nepagrįstu siekiu pasipelnyti atsakovo sąskaita. Todėl laikytina, kad ieškovas, parduodamas ginčo puspriekabes ir vėliau esant aiškiai išreikštai atsakovo valiai jų nepirkti, užsakydamas ir pagamindamas naujas puspriekabes veikė savo rizika, atitinkamai visi su tuo susiję nuostoliai privalo atitekti ieškovui, kadangi nesąžiningo civilinių teisinių santykių dalyvio teisės negali būti ginamos.

Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 2 d. sprendimo dalį, kuria priimtas ieškovo atsisakymas nuo 2008 m. rugpjūčio 7 d. iki 2008 m. gruodžio 12 d. palūkanų ir byla šioje dalyje nutraukta bei šioje dalyje priimti naują sprendimą – priteisti ieškovui iš atsakovo 5 957,79 Lt palūkanas už 2008 m. rugpjūčio 7 d. – 2008 m. gruodžio 12 d. laikotarpį, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovo teigimu, teismas neteisingai suprato už kurį laikotarpį ieškovas atsisakė palūkanų priteisimo.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo ieškovo skundžiamą sprendimo dalį palikti nepakeistą motyvuodamas tuo, kad iš ieškovo prašymo dėl ieškinio dalies atsisakymo turinio negalima daryti išvados, kad ieškovas atsisako ne visų palūkanų priteisimo.

Ieškovas atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

1. Šalis turi teisę tikslinti tiek ieškinio dalyką, tiek pagrindą, jeigu tokių tikslinimų būtinybę sąlygoja proceso atnaujinimo priežastis (CPK 141 str., 143 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2009 m. kovo 16 d, nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009). Ieškovas atsižvelgdamas į proceso atnaujinimo pagrindą - ginčo puspriekabių perleidimą tretiesiems asmenims ir į tai, kad dėl šios priežasties tapo negalimas Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 4 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1149-178/2010 vykdymas, patikslino ieškinyje nurodytų puspriekabių važiuoklių numerius. Toks ieškinio tikslinimas atitinka proceso atnaujinimo tikslus ir pagrindus (CPK 366 str.).

Šalies argumentai

2. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad sprendimas yra be motyvų. Teismas vertino puspriekabių važiuoklės numerių pasikeitimo įtaką ir dėl to sprendime nuosekliai pasisakė.

3. Teismas pagrįstai nesivadovavo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-1149-178/2010 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gruodžio 8 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-2517/2011 nurodytais išaiškinimais, kadangi minėtose nutartyse pasisakyta dėl teismo sprendimo vykdymo pakeitimo pasikeitus puspriekabių važiuoklės numeriams. Tuo tarpu, atnaujinus procesą sprendžiamas ieškovo reikalavimo pagrįstumo klausimas, kuris kyla iš šalių pirkimo – pardavimo sutarties.

4. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad tarp šalių susiklostė dėl individualiais požymiais apibūdintų prekių santykiai. Šalys susitarė tik dėl prekių specifikacijos, tačiau ne dėl konkrečių prekių su konkrečiais važiuoklių numeriais. Tuo atveju, jeigu pranešime apie puspriekabių pagaminimą būtų nurodyti kiti važiuoklių numeriai, nei nurodyti 2008 m. birželio 28 d. pranešime, tai neturėtų jokios įtakos šalių sutartinių įsipareigojimų vykdymui - ieškovas turėtų prievolę perduoti puspriekabes, o atsakovas jas priimti ir už jas apmokėti.

5. Ieškovo įsitikinimu, atsakovas viso proceso metu ir teikdamas apeliacinį skundą piktnaudžiauja procesu.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis bei teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniuose skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinių skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

Byloje sprendžiama dėl bylos nagrinėjimo apimties, atnaujinus procesą; teisės patikslinti ieškinio reikalavimus atnaujintoje byloje bei bei pardavėjo pažeistų teisių gynimo būdų.

Teisėjų kolegija pirmiausia pasisako dėl atsakovo apeliacinio skundo pagrįstumo, kadangi ieškovo apeliacinio skundo patenkinimo galimybė tiesiogiai priklauso nuo to, ar pagrįstas ir tenkintinas atsakovo apeliacinis skundas; šio skundo patenkinimo (ieškinio atmetimo) atveju tampa nereikšminga, nuo kokios reikalaujamų palūkanų dalies ieškovo buvo atsisakyta.

Dėl proceso atnaujinimo tikslų, pagrindo atnaujinti procesą byloje egzistavimo

CPK 18 straipsnyje įtvirtintas įsiteisėjusių teismų sprendimų privalomumo bei jų privalomo vykdytinumo principas. Nagrinėjamoje byloje, pirmosios instancijos teismui priėmus sprendimą, kuriuo viena iš šalių- atsakovas įpareigotas priimti konkrečius, aiškiai identifikuotus daiktus, o apeliacinės instancijos teismui šį sprendimą palikus nepakeistą, t.y. sprendimui įsiteisėjus ir tapus privalomu bei vykdytinu, atsakovui (pareiškėjui dėl proceso atnaujinimo) tapo žinoma aplinkybė, jog daiktai, aiškiai identifikuoti teismo sprendime, ieškovui nebepriklauso, nes bylos nagrinėjimo eigoje jie buvo perlesti tretiesiems asmenims. Taigi įsiteisėjusio teismo sprendimo dalies, kuria atsakovas yra įpareigotas priimti iš ieškovo dvi puspriekabes Krone SDP 27, kurių važiuoklės Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), įvykdymas nėra galimas.

Teismų praktikoje pažymėta, kad proceso atnaujinimo institutas nėra nauja ar papildoma bylos nagrinėjimo stadija, bet ekstraordinarinis būdas, leidžiantis atnaujinus procesą bylą išnagrinėti pakartotinai atitinkamos instancijos teisme ta apimtimi, kurią nustato proceso atnaujinimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. I. v. A. K., bylos Nr. 3K-3-108/2009; 2011 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Pagirių šiltnamiai“ v. UAB „Nada Focus“,bylos Nr. 3K-3-46/2011; kt.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad, atnaujinus procesą, bylą nagrinėjantis teismas nebegali svarstyti, buvo ar ne pagrindas procesui atnaujinti, nes šis klausimas jau yra išspręstas įsiteisėjusia teismo nutartimi dėl proceso atnaujinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Girstučio kultūros ir sporto rūmai“ v. R. I. U. IĮ, bylos Nr. 3K-3-187/2006). Plėtodamas šią praktiką, kasacinės instancijos teismas išaiškino, kad ši taisyklė taikytina ribotai, t. y. draudimas kvestionuoti – buvo ar ne – pagrindas procesui atnaujinti, taikytinas tik proceso atnaujinimo klausimui spręsti, bet ne jo pagrįstumui iš naujo nagrinėjant bylą įvertinti, nes pakartotinio nagrinėjimo ribos apibrėžiamos proceso atnaujinimo pagrindais (CPK 370 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Salta“ v. VĮ Turto fondas, bylos Nr. 3K-3-337/2011, 2013 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. ir R. S. v. Labanoro regioninio parko direkcija ir kt. bylos Nr. 3K-3-514/2013).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto aiškinimo ir taikymo praktiką pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 28 d. nutartį, priimtą civilinėje bylojeUAB ,,Salta“ v. VĮ Turto bankas, bylos Nr. 3K-3-337/2011; 2011 m. spalio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje B. S. S. v. S. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-370/2011; 2011 m. spalio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. J. v. L. M., bylos Nr. 3K-3-373/2011; kt.). Naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme gali būti pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios atitinka visus pirmiau nurodytus požymius.

Vertindama, ar apelianto (atsakovo) nurodomos faktinės aplinkybės priskirtinos prie naujai paaiškėjusių bylos aplinkybių, teisėjų kolegija pažymi, jog teismo sprendime, kuriuo atsakovas įpareigojamas priimti pirkimo- pardavimo sutarties dalyką- dvi ginčo puspriekabes, nurodyti jas identifikuojantys požymiai- atitinkami važiuoklės numeriai. Tuo atveju, jeigu teismui būtų žinoma, kad ieškovas (pardavėjas) pirkimo- pardavimo sutarties dalyką- puspriekabes yra perleidęs tretiesiems asmenims, teismo sprendimas, rezoliucinėje dalyje įvardijant įpareigojamų paimti puspriekabių važiuoklės numerius, neabejotinai nebūtų priimtas. Taigi, tokio pobūdžio aplinkybės, dėl kurių teismo priimtas ir jau įsiteisėjęs teismo sprendimas negali būti įvykdytas, kurios be to egzistavo bylos nagrinėjimo instancine tvarka metu, atitinka CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas naujai paaiškėjusias bylos aplinkybes, kadangi jokios galimybės kitomis procesinėmis priemonėmis (remiantis sprendimo išaiškinimo, sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo institutais) pakeisti susiklosčiusią situaciją, nėra.

Dėl ieškovo teisės byloje atnaujinus procesą tikslinti ieškinį.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad apskritai naujų reikalavimų pareiškimas atnaujintame procese nėra negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje J. J. K. ir kt. v. Vilniaus apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-228/2007), tačiau kartu būtina turėti omenyje ir tai, kad galimybė reikšti naujus reikalavimus atnaujintoje byloje nėra absoliuti, bet visų pirma nulemta pagrindų, pagal kuriuos procesas išnagrinėtoje byloje buvo atnaujintas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Baltijos žuvys“ v. AB „Senoji Baltija“, bylos Nr. 3K-3-484/2008; 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje BAB „ Statūna“ v. UAB „Parama“, UAB „ Deklitas“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-57/2008). Dėl to byloje dalyvaujančių asmenų galimybė naudotis procesinėmis teisėmis reikšti naujus reikalavimus, tikslinti ieškinio dalyką ar pagrindą vertinama, atsižvelgiant į proceso atnaujinimo pagrindą ir CPK 141 straipsnio nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje R. K. v. S. K. J., bylos Nr. 3K-3-550/2009; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje V. I. v. A. K., bylos Nr. 3K-3-108/2009; 2010 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje V. N. v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir kt., bylos Nr. 3K-3-442/2010;kt. )

Atnaujinus byloje procesą dėl to, kad sprendimo dalis dėl konkrečių jame identifikuotų daiktų perdavimo atsakovui (pirkėjui) negali būti įvykdyta, ieškovui pagrįstai buvo suteikta procesinė galimybė patikslinti ieškinį būtent šiuo aspektu- dėl puspriekabių, kurias ieškovas teigė pagaminęs pagal atsakovo užsakymą ir vykdydamas šalių sudarytą pirkimo - pardavimo sutartį identifikuojančių požymių patikslinimo (patikslintame ieškinyje nurodyti kiti, negu buvo nagrinėjant bylą pirmąjį kartą, puspriekabių važiuoklės numeriai). Toks patikslinimas, atsižvelgiant į proceso atnaujinimo pagrindą sudarančias aplinkybes, neperžengia proceso atnaujinimo ribų.

Nėra pagrindo sutikti su apelianto (atsakovo) argumentais, esą ieškovo patikslintas ieškinys yra kokybiškai naujas, nuo pradinio byloje nagrinėto ieškinio besiskiriantis tiek savo dalyku, tiek pagrindu. Šis ieškinys nuo pradinio iš dalies skiriasi tik dalyku (pradiniame ieškinyje ieškovas prašė priteisti skolą už parduotas atsakovui prekes bei įsipareigoti atsakovą priimti dvi puspriekabes su ieškinyje nurodytais identifikuojančiais požymiais- važiuoklės numeriais; patikslintame ieškinyje šie reikalavimai išliko analogiški, tik nurodyti kiti puspriekabes identifikuojantys požymiai (važiuoklės numeriai)). Ieškinio pagrindas t.y. aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškinys, yra tapačios abiem atvejais- ieškovas byloje įrodinėjo, jog vykdydamas šalių sudarytą pirkimo- pardavimo sutartį, pagamino puspriekabes (atitinkančias atsakovo pateiktus užsakymus) ir atsakovas turi pareigą už jas atsiskaityti bei, atitinkamai, paimti nupirktas puspriekabes.

Dėl bylos nagrinėjimo apimties, kai procesas byloje atnaujinamas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių

Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad proceso atnaujinimo institutas neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. I. v. A. K., bylos Nr. 3K-3-108/2009; 2009 m. gruodžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. v. Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir kt., bylos Nr. 3K-3-572/2009; kt.). Dėl šios priežasties, užtikrinant teismų pareigą neleisti, kad įrodinėjimo procesas būtų begalinis, ir siekiant pagrindinių civilinio proceso tikslų – greitesnio bylos užbaigimo, atkuriant teisinę taiką tarp šalių, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo (CPK 7 straipsnis), teismui svarbu atsižvelgiant į proceso atnaujinimo paskirtį tiksliai ir neabejotinai nustatyti pagrindų procesui atnaujinti buvimą, nagrinėti prašymus atnaujinti procesą taip, kad tai nepavirstų pakartotiniu bylos nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. v. Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir kt., bylos Nr. 3K-3-572/2009). Atnaujinus procesą, šie tikslai pasiekiami, kai byla nagrinėjama atsižvelgiant į konkrečios bylos atnaujinimo pagrindus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. S. v. S. U., kt., bylos Nr. 3K-3-262/1013).

Ieškovas nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu prašė įpareigoti atsakovą vykdyti šalių sudarytą pirkimo pardavimo sutartį- atsiimti pagal atsakovo užsakymą pagamintas puspriekabes ir apmokėti šių puspriekabių kainą. Byloje pareikštas reikalavimas buvo grindžiamas faktinėmis aplinkybėmis, kad puspriekabės, kurių identifikuojančius požymius (važiuoklės numerius) ieškinyje nurodė būtent pats ieškovas, yra pagamintos vykdant ieškovo su atsakovu sudarytą sutartį, pagal jo užsakymą ir pagal jame aptartas individualias savybes.

Minėta, jog atnaujinus procesą byloje, bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindas. Nagrinėjamos bylos atveju proceso atnaujinimo pagrindą sudarančios aplinkybės (kad nagrinėjant bylą teisme puspriekabės ieškovo buvo perleistos tretiesiems asmenims) nelėmė kitokio šalių santykių teisinio kvalifikavimo, negu buvo konstatuota Vilniaus apygardos teismo 2010-01-04 sprendimu bei Lietuvos apeliacinio teismo 2010-09-6 nutartimi (t.y. kad tarp šalių susiklostė pirkimo- pardavimo, bet ne preliminariosios sutarties teisiniai santykiai, kaip įrodinėjo atsakovas), o lėmė tik teismo sprendimo įvykdymo dalyje negalimumą, todėl nagrinėjant bylą iš naujo, pirmosios instancijos teismui nebuvo teisinio pagrindo iš naujo vertinti atsakovo argumentus, jog šalys buvo sudarę ne pirkimo- pardavimo, bet preliminariąją sutartį ir dėl šių atsakovo argumentų bei šalių teisinių santykių kvalifikavimo iš naujo pasisakyti skundžiamame sprendime. Dėl to atmetami kaip nepagrįsti atsakovo apeliacinio skundo argumentai, esą teismo sprendimas nemotyvuotas, jame nepasisakyta dėl ginčo esmės ir t.t..

Nagrinėjant bylą iš naujo aplinkybių, dėl kurių buvo atnaujintas procesas, kontekste, svarbu nustatyti, ar paaiškėjus šioms aplinkybėms bylos nagrinėjimo metu, teismo sprendimas būtų buvęs kitoks. Taigi, aktualu įvertinti, ar šioms aplinkybėms paaiškėjus bylos nagrinėjimo metu, teismo sprendimas kitoks būtų tik tokiu aspektu kaip nurodė skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas- kad teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nebūtų nurodyti perduotinas puspriekabes identifikuojantys važiuoklių numeriai, ar sprendimas būtų kokybiškai kitoks (ieškinys būti atmestas, kaip kad teigia apeliantas (atsakovas)). Sprendžiant šį klausimą, aktualus ne tik šalių teisinių santykių (sudarytos sutarties) kvalifikavimo klausimas, ką minėta, iš naujo vertinti nebuvo teisinio pagrindo, bet ir galimi pirkimo- pardavimo sutarties šalių (nagrinėjamos bylos atveju- pardavėjo) pažeistų teisių gynimo būdai.

Pardavėjo pažeistų teisų gynimo būdus be bendrųjų prievolių pažeidimo pasekmes reglamentuojančių normų, reglamentuoja taip pat ir CK 6.346 straipsnis, kurio 1 dalyje numatyta pirkėjo pareiga priimti jam perduotus daiktus, o to paties straipsnio 3 dalis nustato galimus pardavėjo teisių gynimo būdus, kai pirkėjas, pažeisdamas šią savo pareigą, nepriima ar atsisako priimti daiktus. Būtent, tokiu atveju pardavėjas turi teisę: 1) reikalauti, kad pirkėjas priimtų daiktus, arba 2) atsisakyti vykdyti sutartį. Taigi, šioje normoje numatyti du alternatyvūs pardavėjo pažeistų teisių gynimo būdai, kurie dėl savo alternatyvumo negali būti įgyvendinami abu vienu metu.

Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu ir teisingu pirmosios instancijos teismo argumentą, nurodytą skundžiamame sprendime, jog pirkimo pardavimo sutartis tarp šalių buvo sudaryta dėl rūšiniais, o ne individualiais požymiais apibūdintų daiktų, t.y. tiek sutartyje, tiek užsakyme sutarties dalykas (puspriekabės) buvo apibūdintos jų marke ir modeliu (Krone SDP 27) ir nebuvo (beje, ir negalėjo būti) apibrėžtos tokiais identifikuojančiais požymiais kaip važiuoklės numeriai, nes šie individualūs transporto priemonę identifikuojantys požymiai paaiškėja (ir yra nurodomi) tos priemonės gaminimo metu. Tačiau pats ieškovas, nagrinėjant bylą pirmąjį kartą ir patikslinęs byloje atsakovui reiškiamus reikalavimus, identifikavo daiktus, kurie buvo ginčo pirkimo- pardavimo sutarties dalyku, nurodydamas, jog vykdydamas šalių sutartį ir atsakovo pateiktą užsakymą, pagamino puspriekabes Krone SDP 27, kurių važiuoklės Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Atitinkamai, reikšdamas reikalavimą įpareigoti atsakovą paimti šias puspriekabes ir sumokėti sutartyje numatytą jų kainą, ieškovas pasirinko vieną iš CK 6.346 straipsnio 3 dalyje numatytų pardavėjo pažeistų teisių gynimo būdų.

Tačiau, nagrinėjant bylą tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai nebuvo informuoti apie faktinę aplinkybę, kad puspriekabės, kurias ieškovas teigė pagaminęs pagal atsakovo užsakymą, t.y. vykdant šalių sudarytą pirkimo- pardavimo sutartį, yra perleistos tretiesiems asmenims (viena jų- nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, kita- nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme- 2 t., 74-95 b.l., 3 t., 10-23 b.l.). Šios aplinkybės lemia, jog pirkimo- pardavimo sutarties dalyko bylą nagrinėjant teisme instancine tvarka, nebebuvo, nes pardavėjas, kuris siekė, kad teismo tvarka atsakovas būtų įpareigotas įvykdyti sutartį, pirkimo pardavimo sutarties dalyku buvusius daiktus perleido. Taigi, nors byloje buvo reiškiamas reikalavimas vykdyti sutartį, pats pardavėjas bylos nagrinėjimo metu pasirinko ir realiai įgyvendino kitą, alternatyvų savo pažeistų teisių gynimo būdą- atsisakė sutarties, perleisdamas sutarties dalyku buvusius daiktus tretiesiems asmenims. Tokioje situacijoje, teisėjų kolegijos vertinimu, šioms aplinkybėms paaiškėjus bylos nagrinėjimo metu, teismo sprendimas dėl pirkimo pardavimo sutarties įvykdymo natūra nebūtų priimtas. Pardavėjui dispozityviai įgyvendinus alternatyvų savo pažeistos teisės gynimo būdą, galėtų būti keliamas klausimas dėl nuostolių, jeigu tokių buvo patirta, realizuojant pirkimo- pardavimo sutarties dalyku buvusius daiktus, atlyginimo (CK 6.63 straipsnio 2 dalis), bet ne dėl tolesnio pirkimo- pardavimo sutarties vykdymo natūra, kai pirkėjas aiškiai buvo išreiškęs poziciją ir informavęs pardavėją, jog neketina vykdyti sutarties ir priimti ieškovo pagamintų puspriekabių. Pažymėtina, jog pardavėjas (ieškovas) ir šiuo metu nėra praradęs galimybės reikalauti nuostolių atlyginimo, jeigu tokie realiai buvo patirti. Apibendrinus išdėstytus argumentus, konstatuotina, jog aplinkybėms, kurios tapo proceso atnaujinimo pagrindu, esant žinomoms bylos nagrinėjimo metu, teismo sprendimas kokybiškai būtų kitoks, nes, minėta, pardavėjas negali įgyvendinti abiejų alternatyvių jo pažeistos teisės gynimo būdų. Aptariamoje situacijoje teisiškai nėra reikšmingos ieškovo nurodomos aplinkybės, jog naujai 2011 m. pagamintos puspriekabės yra identiškos toms, kurios buvo pagamintos 2008 m., vykdant atsakovo užsakymą, kadangi, minėta, būtent pastarąsias (2008 m. pagamintas puspriekabes) ieškovas įvardijo kaip pagamintas vykdant šalių sudarytą sutartį; kadangi dėl naujų puspriekabių pirkimo- pardavimo šalys nebuvo susitarę, jų pagaminimas negali būti vertinamas kaip šalių sudarytos pirkimo- pardavimo sutarties vykdymas, atitinkami, jų kokybiniai kriterijai, tapatumas anksčiau pagamintoms priekaboms, nėra svarbūs.

Dėl procesinės bylos baigties bei sprendimo vykdymo atgręžimo

Pripažinus, jog ieškovo ieškinys pasikeitus faktinėms bylos aplinkybėms (ieškovui perleidus pirkimo- pardavimo sutarties dalyku buvusiais puspriekabes) ir šias aplinkybes žinant bylos nagrinėjimo metu, nebūtų buvęs patenkintas, skundžiamas Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 2 d. sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas- ieškinį atmesti (CPK 371 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2 dalis). Kartu pažymima, jog ankstesni šioje byloje priimti teismų sprendimai (Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 4 d. sprendimas ir Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugsėjo 6 d. nutartis netenka teisinės galios (CPK 371 str. 3 d.).

Kadangi ieškinys atmetamas, ieškovo apeliacinis skundas negali būti patenkintas, todėl teisėjų kolegija nepasisako ir dėl šio skundo argumentų pagrįstumo.

CPK 373 str. numato sprendimo vykdymo atgręžimą tuo atveju, jeigu sprendimas, kuris yra įvykdytas, panaikinamas. Atsakovas prašyme atnaujinti procesą pareiškė prašymą dėl sprendimo vykdymo atgręžimo. Byloje yra duomenys, jog teismo sprendimo dalis dėl skolos pagal pirkimo- pardavimo sutartį priteisimo yra įvykdyta- iš atsakovo ieškovui yra išieškota 240 503,94 Lt (2 t., 69-70 b.l.). Ši suma iš ieškovo grąžintina (priteistina) atsakovui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Remiantis CPK 93 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies. Atmetus ieškinį, atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš ieškovo. Atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurios pagrįstos byloje esančiais įrodymais, yra žyminis mokestis: 69 Lt už prašymą dėl proceso atnaujinimo (3 t., 4 b.l.), bei už apeliacinius skundus- 4944 Lt (3 t., 154 b.l.) ir 5063 Lt (2 t., 2 b.l.), iš viso- 10 076 Lt.

Be to, byloje yra patirta 100,10 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (1 t., 1 b.l., 2 t., 1 b.l., 3 t., 1 b.l.), kurios, atsižvelgiant į procesinę bylos baigtį, priteistinos iš ieškovo į valstybės biudžetą (CPK 96 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 2 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą- UAB ,,Scanbalt trailer“ ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui UAB ,,Degarda“ iš ieškovo UAB ,,Scanbalt trailer“ 10 076 Lt. bylinėjimosi išlaidų.

Atgręžti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 4 d. sprendimo vykdymą, priteisiant atsakovui UAB ,,Degarda“ iš ieškovo UAB ,,Scanbalt trailer“ 240 503,94 Lt, išieškotų vykdant sprendimą.

Priteisti iš ieškovo UAB ,,Scanbalt trailer“ į valstybės biudžetą 100,10 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Teisėjai Rasa GudžiūnienėDonatas ŠernasVigintas Višinskis