Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Kazio Kailiūno ir Marytės Mitkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Scanbalt trailer“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 19 d. nutarties, kuria atmestas ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Scanbalt trailer“ prašymas dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Scanbalt trailer“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Degarda“ dėl piniginio reikalavimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė, kad tarp šalių vyko ginčas dėl individualiais požymiais apibūdintų daiktų. Apeliantas ieškiniu prašė įpareigoti atsakovą įvykdyti sutartį – sumokėti puspriekabių kainą ir atsiimti puspriekabes, pagamintas pagal atsakovo užsakymą. Užsakyme puspriekabės identifikuotos nebuvo, jame buvo išvardytos tik techninės puspriekabių specifikacijos. 2008 m. apeliantas pagal atsakovo nurodytą specifikaciją pagamino puspriekabes, o vėliau, vykdydamas sutartį, 2011 m. pagamino naujas puspriekabes.Apeliantas su ieškiniu į teismą kreipėsi ne dėl nuostolių atlyginimo, o dėl piniginio reikalavimo priteisimo ir įpareigojimo atsakovą tinkamai vykdyti sutartį. Nuostolių atlyginimo klausimas nagrinėjamoje byloje sprendžiamas nebuvo, todėl visi atsakovo argumentai dėl tariamai pažeistų jo procesinių teisių yra tik bandymas vilkinti procesą.Tiek 2008 metais, tiek 2011 metais pagamintos puspriekabės buvo pagamintos pagal tą patį atsakovo užsakymą, pagal tuos pačius specifinius techninius reikalavimus. Atsakovas jokių naujai pagamintų puspriekabių trūkumų ar neatitikimų jo užsakyme nustatytiems reikalavimams nenurodė. Atsakovo teiginiai, kad jis patyrė nuostolius, nes neturi galimybės reikalauti jam perduoti individualiai požymiais apibūdintus daiktus, yra nepagrįsti.Apeliantas neslėpė puspriekabių pardavimo fakto, nes VĮ „Regitra“ puspriekabių registracijos duomenys, kuriuose taip pat nurodomas ir puspriekabių savininkas, yra vieši ir atsakovas su jais galėjo susipažinti. Apeliantas teismo apie puspriekabių perleidimą neinformavo, nes ginčo objektu yra ne 2008 metais pagamintos puspriekabės, o šių puspriekabių pirkimo – pardavimo sutartis, todėl prekių, kurias galima pakeisti identiškomis, perleidimas nėra reikšminga aplinkybė.Pirmosios instancijos teismo išvada, jog apelianto prašymas iš esmės reiškia ne sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimą, o paties sprendimo pakeitimą, yra neteisėta ir nepagrįsta. Apeliantui palankaus sprendimo vykdymo dalies pakeitimas, nurodant kitus identiškus daiktus, kai apeliantas negali pateikti sprendime nurodytų daiktų, negali būti vertinamas kaip sprendimo pakeitimas. Atsakovas piktybiškai vengia atsiimti pagal jo užsakymą pagamintas prekes, todėl galimybė pakeisti teismo sprendimo įvykdymo tvarką užtikrina teismo sprendimo privalomumą ir vykdytinumą bei apelianto interesų apsaugą, kai atsakovas elgiasi nesąžiningai, tai yra vengia įvykdyti teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-29/2006). Nepakeitus teismo sprendimo vykdymo tvarkos būtų pažeisti apelianto teisėti lūkesčiai, teisingumo ir protingumo principai. Atsakovo interesai dėl analogiškų puspriekabių perdavimo nebus pažeisti.

Apeliantas pareikštu ieškiniu bei patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo skolą bei įpareigoti atsakovą priimti dvi puspriekabes, apibūdintas individualiais požymiais – važiuoklės numeriais. Šiuo ieškinio reikalavimu buvo apibrėžtos bylos nagrinėjimo teisme ribos bei ginčo dalykas. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 4 d. sprendimu atsakovas yra įpareigotas priimti dvi konkrečias individualiais požymiais apibūdintas puspriekabes. Įpareigoti atsakovą priimti kitus individualiais požymiais apibūdintus daiktus, nekeičiant teismo sprendimo esmės, negalima. Apelianto prašymas laikytinas nauju reikalavimu, kuris turi būti sprendžiamas bylos nagrinėjimo iš esmės metu, o ne vykdymo proceso metu.Apelianto argumentai dėl naujų puspriekabių techninių specifikacijų atitikimo 2008 metais pagamintų puspriekabių specifikacijoms, negali būti vertinami pagrįstais sprendžiant teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo klausimą. Ar konkretus daiktas, kurį prašoma įpareigoti atsakovą priimti, atitinka užsakymo bei sutarties sąlygas yra bylos nagrinėjimo teisme, o ne vykdymo proceso dalykas. Atsakovui turi būti sudaryta galimybė teikti atsikirtimus dėl daikto analogiškumo ir atitikimo sutarties bei užsakymo sąlygoms.Aplinkybė, kad apeliantas aiškiai žinodamas, jog savo ieškiniu prašo priimti konkrečiais važiuoklės numeriais identifikuotas puspriekabes, jas perleido tretiesiems asmenims ir toliau bylinėjosi apie tai neinformuodamas nei teismo, nei dalyvaujančių byloje asmenų, rodo apelianto nesąžiningumą bei piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Iš esmės buvo bylinėjimais jau nesant ieškinio dalyko, tai yra žinant, kad apeliantas negalės įvykdyti teismo sprendimo dalies dėl puspriekabių perdavimo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas ieškovo UAB „Scanbalt trailer“ prašymas dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Konkretūs teismo sprendimo įvykdymo tvarka ir terminai gali būti nustatomi, jeigu teismo sprendimas turi būti įvykdytas kitokia tvarka negu paprastai, pavyzdžiui, kai atsakovas, įpareigojamas atlikti ar nutraukti tam tikrus veiksmus. Galimybė pakeisti teismo sprendimo įvykdymo tvarką užtikrina įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumą ir vykdytinumą bei išieškotojo interesų apsaugą, jeigu skolininkas elgiasi nesąžiningai, tai yra vengia įvykdyti teismo sprendimą – neatlieka veiksmų, kuriuos jis buvo įpareigotas atlikti teismo sprendimu. Taip pat galimybė pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką sietina su situacija, kai atsakovas sprendimu įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, o teismo sprendime nėra nurodyti jo neįvykdymo padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario mėn. 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-29). Teismas turi diskrecijos teisę spręsti dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo skirtingų faktinių aplinkybių pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo mėn. 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2011).

Aiškindamas ir taikydamas šią proceso teisės normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas, išdėstomas arba pakeičiama jo vykdymo tvarka išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004). Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar vykdymo tvarkos pakeitimo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant šiuos klausimus, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar pakeitus sprendimo vykdymo tvarką ar atidėjus jo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006). Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, sprendimas gali būti vykdomas priverstinai. Kadangi CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, tai teismo sprendimo vykdymas gali būti keičiamas tik išimtiniais atvejais. Sprendžiant teismo sprendimo vykdymo pakeitimo klausimą, būtina atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas ar tvarkos pakeitimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio mėn. 27 d. nutarti civilinėje byloje Nr. 2A-77/2011).

Teismo sprendimo vykdymo tvarka gali būti keičiama tik laikantis CPK nustatytų procesinių reikalavimų. Keičiant sprendimo vykdymo tvarką teismas negali jo vykdymo pakeisti taip, kad būtų pakeista sprendimo prasmė, inter alia prasminė elementų, sudarančių sprendimo turinį, visuma, argumentai, motyvai, kuriais priimtas sprendimas, taip pat kad jį priėmęs teismas negali pakeisti to, ko jis toje civilinėje byloje netyrė ir nekonstatavo.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atmetė apelianto prašymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo motyvuodamas tuo, kad ieškinio dalyku buvo individualiais požymiais apibūdinti daiktai, kuriuos teismo sprendimu buvo įpareigotas priimti atsakovas, todėl pakeičiant sprendimo vykdymo tvarką būtų pakeistas byloje buvęs ginčo dalykas bei teismo sprendimas. Teisėjų kolegija sutinka su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis.

Apeliantas patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo jo naudai skolą bei įpareigoti atsakovą priimti dvi puspriekabes Krone SDP 27, kurių važiuoklių numeriai yra Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), todėl apelianto teiginiai, kad ieškinio dalyku buvo pagal atsakovo užsakymą pagamintos, technines specifikacijas atitinkančios neidentifikuotos puspriekabės, yra nepagrįsti. Atsakovo užsakyme nurodytos puspriekabės nebuvo individualizuotos, tačiau apeliantui jas pagaminus ir suteikus joms konkrečius numerius, puspriekabės tapo individualiais požymiais apibūdintais daiktais. Pats apeliantas pateikė pakankamai įrodymų, leidžiančių individualizuoti ginčo puspriekabes, tai yra jis pats nurodė ginčo puspriekabių individualius važiuoklių numerius. Ginčo puspriekabių važiuoklių numeriai yra pakankami požymiai, leidžiantys puspriekabes vertinti kaip individualiais, o ne rūšiniais požymiais apibūdinamus daiktus. Požymiai, leidžiantys individualizuoti daiktus, yra nurodyti ir teismo sprendime, kuriuo atsakovas yra įpareigotas šiuos daiktus priimti.

Atskirojo skundo argumentai, kad 2011 metais pagamintos puspriekabės atitinka visus reikalavimus ir technines specifikacijas, nurodytas atsakovo užsakyme, neturi teisinės reikšmės sprendžiant klausimą dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo. 2011 metais pagamintų puspriekabių atitikimas užsakymui nebuvo bylos nagrinėjimo dalyku ir ginčo objektu, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės vykdymo procese spręsti šitą klausimą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmą puspriekabę apeliantas pardavė dar bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, o antrą – bylai esant apeliacinės instancijos teisme. CPK 141 straipsnio nuostatos suteikia teisę ieškovui keisti ieškinio dalyką ar pagrindą, todėl apeliantas, žinodamas, jog jo paties nurodomų puspriekabių nėra ir teismui tenkinus ieškinį jis negalės minėtų puspriekabių perduoti atsakovui ir įvykdyti teismo sprendimą, galėjo ar net privalėjo kelti klausimą dėl ieškinyje nurodomų puspriekabių pakeitimo kitomis. Taigi paties apelianto veiksmai lėmė byloje susidariusią situaciją. Be to, ginčo puspriekabės buvo pas apeliantą, jo patalpose, todėl būtent jis privalėjo imtis atitinkamų priemonių, kad puspriekabių vertė nemažėtų, nedidėtų dėl puspriekabių vertės mažėjimo jo patiriami nuostoliai.

Teisėjų kolegija, atsižvelgiant į tai, kad individualiais požymiais apibrėžti daiktai yra nepakeičiamieji, o byloje susiklosčiusią situaciją nulėmė paties apelianto veiksmai, sprendžia, jog galimybės pakeisti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo tvarką, nekeičiant sprendimo esmės, nėra. Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė pakeisti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo tvarką.

Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.