Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. D. ieškinį atsakovei I. B. dėl be pagrindo įgytų lėšų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

atlikti dokumentų teisinę ekspertizę ir kt. Sutarties 3 dalyje taip pat buvo nurodyta, kad teisinių paslaugų teikėjo honoraro dydis yra 4000 EUR, iš kurių 1000 EUR mokamas sutarties pasirašymo dieną, likusia dalį privaloma sumokėti iki 2019 m. rugsėjo 9 d. Sutarties 3 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teisininkas pradeda darbą tik po apmokėjimo. Ieškovas 2019 m.

rugsėjo 3 d. sumokėjo atsakovei 1000 EUR pagal sutartį, likusią 3000 EUR sumą sumokėjo 2019 m. rugsėjo 9 d. Sutarties 4 dalyje nurodyta, kad sutartis galioja nuo 2019 m. rugsėjo 3 d. iki

2019 m. gruodžio 21 d., tačiau iki šio ieškinio pateikimo dienos atsakovė Ieškovui nėra suteikusi

sutartyje sutartų teisinių paslaugų. Ieškovas, siekdamas taikiai išspręsti visą situaciją, 2020 m. balandžio 30 d. kreipėsi į atsakovę su pretenzija dėl atsakovei ieškovo pagal sutartį sumokėtų piniginių lėšų, taip pat atsakovei perduotų baudžiamosios bylos Nr. 1-235-296/2009 (1A-50/2010) medžiagos dokumentų grąžinimo. Atsakovė 2020 m. balandžio 30 d. atsakymu pranešė ieškovui, kad atsisako priimti pretenziją, kaip pateiktą netinkamo ieškovo atstovo. Ieškovui patikrinus

teisę, kuri yra ginama įstatymu, nes už sutartinių prievolių nevykdymą arba netinkamą vykdymą gali būti taikoma sutartinė atsakomybė (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė neįvykdė sutartyje nurodytų įsipareigojimų laiku, ieškovas turi teisėtą pagrindą reikalauti iš atsakovės be pagrindo įgytų lėšų grąžinimo. Nagrinėjamu atveju nors ir buvo tarp šalių sutartiniai santykiai, tačiau atsakovei nesuteikus sutartų teisinių paslaugų, išnyko pagrindas, kuriuo jai buvo

sumokėtas 4000 EUR avansas. Jei šalis atlieka mokėjimą, kurio pagal sutartį neturėjo atlikti, toks mokėjimas yra už sutarties ribų ir atliktas be pagrindo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, pasisakant dėl įrodinėjimo pareigos paskirstymo, išaiškinta, kad bylose dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo ieškovas turi įrodyti, kad atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita, o pareiga įrodyti turto gavimo teisinio pagrindo egzistavimą tenka atsakovui. Pastaroji pareiga grindžiama ne tik bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), bet ir tuo, kad neigiamų aplinkybių (pagrindo gauti turtą nebuvimo) įrodinėjimas yra sudėtingesnis nei teisę sukuriančių aplinkybių. Ieškovas taip pat patyrė 363,00 EUR išlaidų, susijusių su nurodytos sumos išieškojimu neteismine tvarka. CK 6.249 str. 3 d. 4 p. nustatyta, kad be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka.

liepos 27 d. prašymas Dėl informacijos suteikimo neatitinka sutartyje šalių sutartų paslaugų

adresuoti netinkamai institucijai bei pateikti neturint įgaliojimo atlikti bet kokius teisinius

veiksmus pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksą. Ieškovas laiko, jog atsakovė neįrodė, kad ieškovas pažeidė sutartyje numatytas kliento pareigas. Ieškovas taip pat pažymi, kad iki ieškinio pateikimo, iš atsakovės nebuvo gauta jokių pretenzijų dėl netinkamo sutarties vykdymo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Ieškovas V. D. ir atsakovė I. B. 2019 m. rugsėjo 3 d. sudarė teisinių paslaugų sutartį Nr. 072 (toliau – Sutartis), kuria atsakovė kaip paslaugų teikėja įsipareigojo paruošti procesinius dokumentus dėl ieškovo atleidimo nuo bausmės klausimo išsprendimo baudžiamojoje byloje Nr. l-235-296/2009 ( 1A-50/2010). Minėtos sutarties 1 straipsnyje numatyta, kad paslaugų teikėja, t. y. atsakovė įsipareigoja suteikti šias teisines paslaugas: teisines konsultacijas, konsultuoti klientą telefonu, rengti teisinių dokumentų projektus, rašyti prašymus, reikalavimus, paduoti ieškinius, priešieškinius, atlikti kitus teisinius veiksmus, susijusius su pavedimo vykdymu, atlikti dokumentų teisinę ekspertizę ir kt. Sutarties 3 dalyje taip pat buvo nurodyta, kad teisinių paslaugų teikėjo honoraro dydis yra 4000 EUR, iš kurių 1000 EUR mokamas sutarties pasirašymo dieną, likusia dalį privaloma sumokėti iki 2019 m. rugsėjo 9 d. Sutarties 3 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teisininkas pradeda darbą tik po apmokėjimo. Ieškovas 2019 m. rugsėjo 3 d. sumokėjo atsakovei 1000 EUR pagal Sutartį, likusią 3000 EUR sumą sumokėjo 2019 m. rugsėjo 9 d. Tai patvirtina grynųjų pinigų priėmimo kvitai. Sutarties 4 dalyje nurodyta, kad sutartis galioja nuo 2019 m. rugsėjo 3 d. iki 2019 m. gruodžio 21 d.

Nagrinėjamu atveju ieškovas tinkamai vykdė sutartį, sumokėdamas Sutartyje nustatyto dydžio bei nustatyta tvarka atlyginimą už paslaugas bei suteikdamas reikiamą informaciją ir dokumentus. Tačiau atsakovė iki Sutarties termino pabaigos Sutartyje numatytų paslaugų ieškovui nesuteikė, todėl ieškovo sumokėtą 4000,00 EUR sumą pagal Sutartį atsakovė įgijo be sutartyje ar įstatyme nustatyto pagrindo. Ieškovas 2020 m. balandžio 30 d. kreipėsi į atsakovę su pretenzija dėl atsakovei ieškovo pagal sutartį sumokėtų piniginių lėšų, taip pat atsakovei perduotų baudžiamosios bylos Nr. 1-235-296/2009 (1A-50/2010) medžiagos dokumentų grąžinimo. Atsakovė 2020 m. balandžio 30 d. atsakymu pranešė ieškovui, kad atsisako priimti pretenziją, kaip pateiktą netinkamo ieškovo atstovo.

Šalių 2019 m. rugsėjo 3 d. sudaryta teisinių paslaugų sutartis Nr. 072 kvalifikuojama atlygintinų paslaugų teikimo sutartimi (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.2281¹ straipsnis, 6.716 straipsnis). Paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objektu sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti (CK 6.716 straipsnio 1 dalis). CK 6.270 straipsnio 3 dalis numato, kad suteikiamas paslaugas klientas apmoka sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Jeigu sutartis nenustato ko kita, klientas privalo sumokėti visą kainą, kai visos paslaugos pagal sutartį yra suteiktos. Šalių susitarimu dalis kainos gali būti sumokėta sutarties sudarymo metu ar sutartu laiku vėliau, o visiškai atsiskaitoma, kai paslaugų teikėjas įvykdo sutartį. Jeigu sutarties neįmanoma įvykdyti dėl kliento kaltės, klientas privalo sumokėti visą sutartyje nustatytą kainą, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.270 straipsnio 4 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2010; 2012 m. birželio 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-315/2012, yra pažymėta, kad iš CK nuostatų, reglamentuojančių atlygintinų paslaugų teikimą, darytina išvada, jog vienas paslaugų sutarčių ypatumų yra tai, kad paslaugų teikėjo ir kliento santykiai grindžiami pasitikėjimu. Tokia išvada kyla iš to, kad paslaugų teikėjas paprastai yra profesionalas, veikiantis srityje, kurią gerai išmano ir kurios klientas negali visiškai kontroliuoti. Toks santykių pobūdis lemia paslaugų teikėjo pareigą veikti kliento interesais. CK 6.722 straipsnis nustato, kad paslaugų teikėjas privalo kliento reikalavimu pranešinėti jam visą informaciją apie paslaugų suteikimą ar teikimo eigą, pateikti ataskaitą ir perduoti klientui viską ką teikdamas paslaugas gavo kliento naudai. Klientui ginčijant atliktų paslaugų apimtis ar patį paslaugų atlikimo faktą, pareiga įrodyti, kokios paslaugos suteiktos ir kiek tam sugaišta laiko, tenka paslaugų teikėjui. Jei paslaugų sutartis sudaryta raštu, tai sutarties įvykdymas taip pat yra sandoris, todėl ir jis turi būti rašytinės formos. Už atliktas paslaugas išrašytos sąskaitos-faktūros nėra pakankamas paslaugų atlikimo fakto įrodymas, nes tai asmens, reikalaujančio atlygio, vienašališkai surašytas dokumentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2009).

Iš paslaugų sutarties apibrėžimo matyti, kad paslaugų sutarties dalykas yra nematerialaus

pobūdžio arba kitokios paslaugos, kurios nesusijusios su materialaus objekto sukūrimu, t. y. audito, konsultacijų, asmens sveikatos priežiūros, veterinarijos, informacijos, mokymo, turizmo, ryšių, tarpininkavimo, valdymo, psichologo ir kitos paslaugos. Paslaugų sutartimi įsipareigojama suteikti tik tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, kurios nesusijusios su materialaus objekto sukūrimu. Taigi, paslaugų sutarties dalykas yra tik tokie veiksmai, kuriais nesiekiama sukurti konkretaus materialaus objekto ar pasiekti kito materialaus rezultato. Kitas atlygintinų paslaugų sutarties dalyko išskirtinis požymis yra tai, kad paslaugos teikėjas negali garantuoti, jog paslaugų sutartis bus įvykdyta, rezultatas pasiektas. Tačiau nors CK 6.716 straipsnyje nurodytos paslaugos vadinamos intelektinėmis paslaugomis ir šalys paprastai tariasi dėl paslaugų teikimo, tačiau gali susitarti ir dėl tam tikro rezultato, kuris yra siejamas su atlygintinų paslaugų turinio bei kokybės reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-22/2006). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nepasiekus paslaugų teikimo sutartyje šalių sutarto rezultato, nors paslaugų tiekėjui ir dedant pastangas tam rezultatui pasiekti, atlygintinės paslaugos laikomos nesuteiktomis ir paslaugų tiekėjas neįgyja teisės į Sutartyje numatytą atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1140/2001.

Nagrinėjamu atveju Sutartimi atsakovė kaip paslaugų teikėja įsipareigojo paruošti procesinius dokumentus dėl ieškovo atleidimo nuo bausmės klausimo išsprendimo baudžiamojoje byloje Nr. l-235-296/2009 (1A-50/2010). Pagal aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo praktiką Sutartyje numatytos paslaugos laikytinos suteiktomis tik paslaugų tiekėjui pasiekus tam tikrą rezultatą - paruošus procesinius dokumentus dėl ieškovo atleidimo nuo bausmės klausimo išsprendimo baudžiamojoje byloje Nr. l-235-296/2009 (1A-50/2010). Sutartyje numatytų paslaugų suteikimo įrodinėjimo našta tenka atsakovei, kaip paslaugų tiekėjui.

Atsakovė Sutartyje numatytų paslaugų suteikimą grindžia 2020 m. gegužės 5 d. Lietuvos Respublikos Generalinei prokuratūrai adresuotu prašymu bei 2020 m. liepos 27 d. prašymu Dėl informacijos suteikimo, tačiau tokie atsakovės parengti dokumentai neatitinka Sutartyje šalių sulygtų paslaugų turinio. Minėti dokumentai parengti po Sutarties termino pabaigos ir byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, jog minėti dokumentai būtų perduoti klientui. Ieškovo ir atsakovės 2019 m. rugsėjo 3 d. teisinių paslaugų sutarties Nr. 072 1.13 punkte numatyta, kad parengti dokumentai klientui įteikiami tik jam atvykus pas teisininkę ir juos aptarus, jeigu reikia patikslinus, pasirašius bei apmokėjus visą sutartą kainą. Negalint atvykti, klientui sumokėjus laiku ir tinkamai sutartą kainą ir tik banko pavedimu į teisininkės sąskaitą, teisininkė parengtus dokumentus gali išsiųsti klientui prašyme nurodytu jo elektroniniu paštu. Nagrinėjamu atveju atsakovė nepateikė įrodymų, jog Sutartyje numatyti dokumentai buvo parengti per Sutartyje nustatytą terminą ir įteikti klientui Sutartyje nustatyta tvarka. Be to, atsakovės po Sutarties termino pabaigos parengti dokumentai neatitinka Sutartyje numatytų kokybės reikalavimų, nes adresuoti netinkamam subjektui, t. y. neįgaliotam spręsti ieškovo atleidimo nuo bausmės klausimo baudžiamojoje byloje. Atsakovės parengti dokumentai buvo adresuoti Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, tačiau pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 446 straipsnio 2 dalį, prašymai dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių ar pagal 452 straipsnį prašymai dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo turi būti paduodami Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, o ne Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai. Taip pat pažymėtina, kad aukščiau minėti prašymai yra paduodami tik nuteistojo, jo gynėjo ar atstovo pagal įstatymą.

Taigi, atsakovė iki sutarties pabaigos 2019 m. gruodžio 21 d. Sutartyje nustatyto turinio ir kokybės paslaugų ieškovui nesuteikė. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovas po Sutartyje nustatyto termino būtų atlikęs Sutarties vykdymo veiksmus, todėl pagrindo pripažinti šią Sutartį tapus neterminuota nėra. Atsakovė neįrodė bendravimo su ieškovu iki 2020 m. liepos mėnesio, kuris būtų susijęs su sutarties vykdymu, 2020 m. gegužės 25 d. ir 2020 m. liepos 27 d. prašymai neatitinka Sutartyje numatyto atlygintinų paslaugų turinio, byloje nėra įrodymų apie minėtų prašymų įteikimą klientui. Todėl konstatuotina, jog atsakovė Sutartyje numatytų paslaugų ieškovui nesuteikė.

Atsižvelgiant į tai, ieškovas turi teisę reikalauti iš atsakovės be pagrindo įgytų lėšų grąžinimo. Turtas pripažįstamas įgytu be teisinio pagrindo tada, kai asmuo įgyja tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti; turtas įgyjamas savo veiksmais ar kitokiu būdu; turtas įgyjamas tyčia arba dėl neatsargumo; turtas įgytas be teisinio pagrindo arba pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau (CK 6.237 straipsnio 1, 2 dalys). Taigi tam, kad atsirastų pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, visų pirma asmuo turi turtą įgyti be teisinio pagrindo, t. y. daikto ar pinigų gavimas negali būti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu. Nagrinėjamu atveju nors ir buvo tarp šalių sutartiniai santykiai, tačiau atsakovei nesuteikus sutartų teisinių paslaugų, išnyko pagrindas, kuriuo jai buvo sumokėtas 4000 EUR avansas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, pasisakant dėl įrodinėjimo pareigos paskirstymo, išaiškinta, kad bylose dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo ieškovas turi įrodyti, kad atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita, o pareiga įrodyti turto gavimo teisinio pagrindo egzistavimą tenka atsakovui. Pastaroji pareiga grindžiama ne tik bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), bet ir tuo, kad neigiamų aplinkybių (pagrindo gauti turtą nebuvimo) įrodinėjimas yra sudėtingesnis nei teisę sukuriančių aplinkybių. Atsakovė neįrodė Sutartyje numatyto pagrindo į 4000,00 EUR atlyginimą už paslaugas, todėl 4000,00 EUR priteisiami iš atsakovės ieškovui.

Kadangi atsakovė pažeidė Sutartį, ji privalo atlyginti dėl Sutarties pažeidimo ieškovo patirtus nuostolius (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Ieškovas taip pat patyrė 363,00 EUR išlaidų, susijusių su atsakovei pagal Sutartį sumokėtos sumos išieškojimu neteismine tvarka. CK 6.249 str. 3 d. 4 p. nustatyta, kad be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. Todėl iš atsakovės ieškovui priteisiama 363,00 EUR ikiteisminio nuostolių išieškojimo išlaidų.

Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovo reikalavimai yra patenkinti visa apimti, todėl iš atsakovės ieškovui priteisiama 98,00 EUR žyminio mokesčio ir 862,65 EUR išlaidų už advokato teisines paslaugas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Byloje patirta 10,18 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos priteisiamos iš atsakovės valstybei (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260 straipsniais, 264 - 265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės I. B. ieškovui V. D. 4363,00 EUR (keturis tūkstančius tris šimtus šešiasdešimt tris eurus).

Priteisti iš atsakovės I. B. ieškovu V. D. 98,00 EUR žyminio mokesčio ir 862,65 EUR išlaidų už advokato teisines paslaugas, iš viso 960,65 EUR (devynis šimtus šešiasdešimt eurų, šešiasdešimt penkis euro centus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės I. B. valstybei 10,18 EUR (dešimt eurų, aštuoniolika euro centų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai. Mokėjimo kvitą reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.