Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Rasa Lapėnienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos M. B. atstovo pagal įstatymą S. B. skundą dėl notaro veiksmų, suinteresuotas asmuo byloje – Elektrėnų savivaldybės 2-ojo notaro biuro notaras Česlovas Tomaševičius, institucija, teikianti išvadą byloje, – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

6. Institucija, teikiant išvadą byloje, – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, pateikė išvadą byloje, kurioje nurodo, kad, jeigu teismas, atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų ir nustatytų faktinių aplinkybių visumą, nuspręs skundą tenkinti, institucija tam neprieštaraus, kadangi tokiu atveju būtų užtikrinta prioritetinė vaiko (M. B.) teisių ir interesų apsauga.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

7. Byloje keliamas klausimas dėl notaro atsisakymo atlikti notarinį veiksmą – išduoti M. B. paveldėjimo teisės liudijimą į dalį buto (t. y. 3/8 dalis daikto), esančio adresu – (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), teisėtumo.

8. Pagal Lietuvos Respublikos notariato įstatymo (toliau – Notariato įstatymas) 41 straipsnį suinteresuotas asmuo, kuris mano, kad atliktas notarinis veiksmas arba atsisakymas atlikti notarinį veiksmą yra neteisingas, turi teisę jį apskųsti teismui. Ši nuostata įtvirtina asmens teisę teismui apskųsti notaro veiksmus. Apskundimo pagrindas yra tai, kad notaro atliktas veiksmas ar atsisakymas jį atlikti yra neteisingas. Pažymėtina, kad ši nuostata nereglamentuoja, ką reiškia ir kaip įforminamas atsisakymas atlikti notaro veiksmus.

9. Sprendžiant dėl notaro galimybės atlikti veiksmus, būtina atsižvelgti į notaro veiklos specifiką, jo veiklos reglamentavimą ir šių normų aiškinimo ypatumus. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad, atsižvelgiant į notaro atliekamas funkcijas, jo atliekamus veiksmus reglamentuojančios teisės normos negali būti aiškinamos plečiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011).

10. Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Pagal Notariato įstatymo 1 straipsnį notarams suteikta teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų ar kitų organizacijų subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. Tokia nuostata suponuoja išvadą, kad notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustato ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus.

11. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011; 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013).

12. Nurodyti argumentai ir notaro veiklos ypatumai lemia tai, kad tam tikrais atvejais gali būti atsisakoma atlikti notarinius veiksmus. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad atsisakymas atlikti notarinį veiksmą turi turėti objektyvų pagrindą, negali būti susijęs vien su subjektyviu notaro požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-248/2018, 29 punktas). Tokie atvejai turi būti aiškūs ir pateisinami, kadangi jie riboja asmenų teises paprasta tvarka gauti nesudėtingų, aiškių ir neabejotinų aplinkybių įforminimą. Dėl to atsisakymo atlikti notarinius veiksmus pagrindai ir tvarka reglamentuojami įstatymu.

13. Notariato įstatymo 40 straipsnyje yra nustatyti pagrindai, dėl kurių gali būti atsisakoma atlikti notarinį veiksmą, ir tokio atsisakymo įforminimas. Šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad notaras privalo atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų. Notariato įstatymo 40 straipsnio 2 dalis įtvirtina notaro atsisakymo atlikti notarinį veiksmą įforminimą – nustatyta, kad asmens, kuriam atsisakyta atlikti notarinį veiksmą, rašytiniu prašymu atsisakymo priežastis išdėstoma raštu, taip pat išaiškinama jo apskundimo tvarka ir terminai. Atsisakymo atlikti notarinį veiksmą rašte turi būti nurodyta: atsisakymo data, notaro vardas, pavardė ir notaro biuro pavadinimas, asmens, kuriam atsisakyta atlikti notarinį veiksmą, tapatybę patvirtinantys duomenys, veiksmas, kurį buvo prašoma atlikti, atsisakymo atlikti notarinį veiksmą motyvai ir teisiniai pagrindai, atsisakymo apskundimo tvarka ir terminai. Atsisakymą atlikti notarinį veiksmą notaras parengia per dešimt kalendorinių dienų nuo prašymo atlikti notarinį veiksmą gavimo dienos, jį pasirašo ir patvirtina savo antspaudu.

14. Pažymėtina, kad teismų praktikoje dažni atvejai, kai pareiškėjai, skųsdami notaro veiksmus, reiškia ir kitą reikalavimą – įpareigoti notarą atlikti tam tikrus veiksmus, kartu pateikdami papildomus įrodymus ir argumentus, patvirtinančius prašymo atlikti tam tikrą notarinį veiksmą pagrįstumą, t. y. papildomai įrodinėdami ir prašydami pripažinti, kad jie tam tikrą teisę turi ar tam tikras faktas egzistuoja. Kasacinis teismas yra pripažinęs, kad tokių reikalavimų nagrinėjimas vienoje byloje yra galimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011).

15. CK 5.66 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įpėdiniai, paveldėję pagal įstatymą arba testamentą, gali prašyti palikimo atsiradimo vietos notaro išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas yra notarinis veiksmas, todėl ir jam galioja Notariato įstatymo 40 straipsnio 1 dalis, įpareigojanti notarą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų. Paveldėjimo teisės liudijimas yra dokumentas, kuriame įtvirtinama, kad po palikėjo mirties įpėdinis priėmė palikimą, ir detalizuojamas palikėjo turtas.

16. Notarui atsisakius atlikti notarinį veiksmą ir suinteresuotam asmeniui apskundus tokį atsisakymą teismui, teismas turi patikrinti, ar pagrįstai notaras atsisakė atlikti notarinį veiksmą, įvertindamas notarui įstatymu suteiktas funkcijas bei kompetenciją. Kitaip tariant, teismas turi patikrinti, ar notaras, nedisponuojantis teise nustatyti neaiškias, neakivaizdžias faktines aplinkybes bei tikrinti abejotinas ar ginčytinas aplinkybes, turėjo pakankamą teisinį pagrindą atsisakyti atlikti prašomą notarinį veiksmą pagal jam pateiktus dokumentus.

17. Mirus fiziniam asmeniui atsiranda paveldėjimas ir šio proceso metu vyksta mirusio fizinio asmens turto, turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių, priklausiusių palikėjui nuosavybės teise jo mirties momentu, perėmimas. CK 4.47 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų yra paveldėjimas. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų, kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos (palikėjo mirties momentu (CK 5.3 straipsnio 1 dalis)). Asmeniui mirus, įpėdiniai palikimo atsiradimo dieną įgyja subjektinę paveldėjimo teisę, tačiau tai dar nereiškia, kad jie perėmė palikėjo teises ir pareigas. Palikimo priėmimas yra aktyvus veiksmas (vienašalis sandoris), kuris sukelia atitinkamus teisinius padarinius tik tuo atveju, jeigu yra išreikštas (sudarytas) įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. Tam, kad gautų (įgytų) palikimą, įpėdiniai turi įstatymo nustatyta tvarka priimti palikimą, t. y. atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą arba faktiškai pradėti paveldėtą turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys).

18. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjos M. B., gimusios (duomenys neskelbtini), motina J. B. mirė (duomenys neskelbtini).

19. 2017 m. lapkričio 7 d. Elektrėnų savivaldybės 2-ojo notaro biuro notaro Česlovo Tomaševičiaus patvirtintu oficialiu testamentu, J. B. savo motinos G. B. naudai po savo mirties paliko butą, esantį adresu – (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). J. B. 2017 m. lapkričio 7 d. oficialaus testamento 2–ame punkte nurodyta, kad testatorei išaiškintas CK 5.20 straipsnio turinys, kad testatorės vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tėvai (įtėviai), kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau.

20. 2018 m. sausio 8 d. notaras Česlovas Tomaševičius išdavė liudijimą, kuriame, be kita ko, nurodė, kad liudija, jog mirusiosios duktė M. B. palikimą priėmė 2018 m. sausio 8 d..

21. Antstolės Ramunės Damulienės padėjėja I. B., vadovaudamasi 2018 m. sausio 8 d. notaro Česlovo Tomaševičiaus išduotu vykdomuoju pavedimu Nr. 97 dėl paveldimo turto apyrašo sudarymo, 2018 m. vasario 1 d. sudarė turto apyrašą vykdomojoje byloje Nr. 0167/18/00031. Į 2018 m. vasario 1 d. paveldimo turto apyrašą, be kita ko, yra įtrauktas ir mirusios J. B. nuosavybės teise valdytas turtas, t. y. butas adresu – (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

22. Notaras 2018 m. vasario 22 d. paveldėjimo liudijime pagal įstatymą nurodė, kad M. B. paveldi 3/4 (tris ketvirtąsias) dalis turto, kurio savininkas yra palikėja J. B.. Paveldimą turtą, kuriam išduotas šis liudijimas, sudaro: 1) 1/2 (viena antroji) dalis buto/patalpos – buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu – (duomenys neskelbtini); 2) 1/2 (viena antroji) dalis automobilio OPEL ZAFIRA-A, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 3) 1/2 (viena antroji) dalis sukauptos pensijos, esančios uždarosios akcinės gyvybės draudimo ir pensijų bendrovės ,,Aviva Lietuva“ pensijų kaupimo sąskaitoje pagal pensijų kaupimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

23. 2023 m. sausio 2 d. pareiškėjos atstovas pagal įstatymą S. B. raštu kreipėsi į Elektrėnų savivaldybės 2-ojo notaro biuro notarą Česlovą Tomaševičių su prašymu išduoti paveldėjimo teisės liudijimą paveldėjimo byloje Nr. CT-196/17, kuriuo prašė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į dalį (t. y. 3/8 dalis) buto, esančio adresu – (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), bendras plotas – 31,77 kv. m., kurią kaip privalomąją palikimo dalį paveldėjo M. B. po savo motinos J. B. mirties.

24. 2023 m. sausio 11 d. Elektrėnų savivaldybės 2-ojo notaro biuro notaras Česlovas Tomaševičius pareiškėjos atstovui pagal įstatymą S. B. pateikė atsakymą, nurodydamas, kad pagal 2018 m. vasario 14 d. išduotą paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą, registro Nr. 387, minėtą butą su rūsiu paveldėjo testamentinė įpėdinė G. B.. Minėtame atsakyme taip pat nurodoma, kad M. B. paveldėjimo teisės liudijimas į privalomąją palikimo dalį gali būti išduotas gavus testamentinės įpėdinės R. B. sutikimą bei atsisakius ginčo sprendimo teismo tvarka.

25. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. gegužės 15 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-1075-920/2023 (toliau – Sprendimas) 2018 m. vasario 14 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas Nr. 387 pripažintas negaliojančiu dalyje, kurioje buvo įformintos G. B., kaip testamentinės įpėdinės, turimos teisės į palikimo dalį, kuri G. B. nuosavybės teise nepriklauso, t. y. į 3/8 (tris aštuntąsias) dalis buto, esančio adresu – (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurias pagal įstatymą, kaip privalomąją turto dalį, po J. B. mirties (duomenys neskelbtini) yra paveldėjusi M. B., gimusi (duomenys neskelbtini). Sprendimas įsiteisėjo 2023 m. birželio 15 d..

26. CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad prejudiciniais faktais kitoje byloje nustatytus faktus galima laikyti tik tuomet, kai pirmesnėje byloje dalyvavo tie patys asmenys, taip pat kai tie patys faktai yra įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis abiejose bylose (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-205-415/2017 18 punktą; 2017 m. birželio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-271-313/2017 17 ir 18 punktus; kt.).

27. 2023 m. gegužės 15 d. Sprendimo 24 punkte teismas konstatavo, jog ieškovė (M. B.) 2018 m. sausio 8 d. priėmė palikimą, kurį sudarė ir 3/8 dalis buto, adresu – (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), įtraukto į 2018 m. vasario 1 d. turto apyrašą, nes ieškovei (M. B.) jos mamos J. B. mirties dieną (duomenys neskelbtini) buvo reikalingas išlaikymas, todėl 2018 m. vasario 14 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas pripažintinas neteisėtu dalyje dėl 3/8 (trijų aštuntųjų) dalių buto, esančio adresu – (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurias pagal įstatymą, kaip privalomąją turto dalį, paveldėjo ieškovė (M. B.) (CK 1.80 straipsnio 1 dalis, 5.16 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

28. Pagal CK 5.20 straipsnį palikėjo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tėvai (įtėviai), kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog kiekvieną kartą, kai į notarą kreipiasi asmuo dėl paveldėjimo, notaras, nepriklausomai nuo paveldėjimo būdo, turi patikrinti, ar nėra nepilnamečių įpėdinių, t. y. nustatyti, ar nėra įmanomas paveldėjimas transmisijos bei atstovavimo būdu (paveldėjimo pagal įstatymą atveju) bei ar nėra nepilnamečių, kuriems įstatymas nustato teisę į privalomąją palikimo dalį (paveldėjimo pagal testamentą atveju). Nustatęs, kad egzistuoja bent viena iš išvardytų aplinkybių, notaras turi informuoti vaiko atstovą pagal įstatymą arba jo globėją apie vaiko teisę paveldėti, taip pat šią informaciją pateikti vaiko teisių apsaugos tarnybai, privalančiai konsultacijomis padėti vaiko atstovui įgyvendinti paveldėjimo teisę, (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenis „Teismų praktika“ Nr. 35, 2011-08-08, registracijos numeris AC-35-1, „Nepilnamečių turtinių teisių apsauga paveldėjimo teisiniuose santykiuose“). Taigi, teisė sudaryti testamentą nėra absoliuti, ji yra ribojama įstatymu, siekiant apsaugoti privalomųjų įpėdinių teises ir teisėtus interesus. Pagal CK 3.192 straipsnio 1 dalį tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Nepilnametis teisę į išlaikymą iki pilnametystės turi visada, todėl visais atvejais jam turi būti išduodamas privalomosios palikimo dalies paveldėjimo teisės liudijimas.

29. Taigi, mirusiosios J. B. nepilnametei dukrai M. B. palikėjos mirties dieną buvo ir šiuo metu yra reikalingas išlaikymas, todėl notaras neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti atlikti skundžiamą notarinį veiksmą. Esant vaiko išlaikymo reikalingumo prezumpcijai, notaras, nustatęs, kad palikėjos vaikas atitinka formaliuosius subjektiškumo pagal CK 5.20 straipsnį kriterijus, turi išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į privalomąją palikimo dalį, t. y. ir į 3/8 (tris aštuntąsias) dalis buto, esančio adresu – (duomenys neskelbtini), nepaisant kitų pretendentų į palikimą. Šiuo atveju notaras nepagrįstai atsisakė atlikti notarinį veiksmą, todėl egzistuoja pagrindas pateiktą skundą tenkinti, įpareigojant notarą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į dalį buto (t. y. 3/8 dalis daikto), esančio adresu – (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), bendras plotas 31,77 kv. m., kurią, kaip privalomąją palikimo dalį, paveldėjo M. B..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292 straipsniais, 511–513 straipsniais, teismas

nutaria:

Skundą tenkinti.

Įpareigoti Elektrėnų savivaldybės 2-ojo notaro biuro notarą Česlovą Tomaševičių atlikti notarinį veiksmą – išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į dalį buto (t. y. 3/8 dalis daikto), esančio adresu – (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), bendras plotas 31,77 kv. m., kurią, kaip privalomąją palikimo dalį, paveldėjo M. B..

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.