Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. M. (T. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis adresu (duomenys neskelbtini), vedęs, aukštojo išsilavinimo, nedirbantis, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. M. vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y. 2025 m. spalio 6 d., apie 16.25 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Volkswagen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sukėlė eismo įvykį, t. y. atsitrenkė į svetimą teritoriją juosiančią tvorą ir ją apgadino, po ko, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 221 punkto reikalavimus, nustatančius draudimą su eismo įvykiu susijusiems asmenims iškart po eismo įvykio vartoti alkoholį, kol bus patikrintas neblaivumas arba bus atsisakyta tai atlikti, pasišalinęs iš eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, vartojo alkoholį ir 2025 m. spalio 6 d., apie 16.51 val. Vilniaus g. 2C, Rukainių sen., Rukainių k., Vilniaus raj. sav., policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,74 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 4-ojo skyriaus tyrėjo tarnybiniame pranešime, kurio pagrindu pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, nustatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad 2025 m. spalio 6 d. apie 16.25 val. (duomenys neskelbtini), automobilis Volkswagen, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dėl nežinomų priežasčių nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkė į teritoriją juosiančią tvorą, taip ją apgadindamas ir pasišalino iš eismo įvykio. Tą pačią dieną, 16.51 val. automobilis Volkswagen, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pastebėtas adresu Vilniaus r., Rukainių k., Rukainių sen., Vilniaus g. 2C, automobilio vairuotojui T. M., gim. (duomenys neskelbtini), nustatytas 2,74 promilių girtumas (b. l. 1–3).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

Įrodymais, pagrindžiančiais T. M. kaltę, laikytini jo paties teisminio bylos nagrinėjimo metu duoti parodymai; liudytojo T. M., gim. (duomenys neskelbtini), duoti parodymai, kuomet jis patvirtino, kad įvykio dieną transporto priemonę vairavo jo sūnus T. M.; liudytojo P. Š. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuomet jis nurodė, kad jo tvorą apgadinęs automobilis Volkswagen, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), šalinosi iš įvykio vietos, vėliau šalia automobilio vaikščiojo akivaizdžiai neblaivus asmuo, atpažino jį kaip T. M.; policijos pareigūnų kūno kamerų („Body“) vaizdo įrašuose užfiksuoti duomenys, kuriais užfiksuota, jog automobilio rakteliai buvo pas kaltinamąjį; neblaivumo nustatymo akte užfiksuoti duomenys patvirtinantys, kad kaltinamajam buvo nustatyti neblaivumo požymiai (iš burnos sklindantis kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai) bei patikrinus blaivumą, nustatytas 2,74 promilių girtumas. Pirmiau teismo įvertinti įrodymai taip pat leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad atlikdamas kaltinime nurodytus ir bylos nagrinėjimo metu pasitvirtinusius veiksmus, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. jis suvokė pavojingą savo veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad T. M. veiksmai atitinka visus jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos požymius ir pagal 281¹straipsnio 1 dalį kvalifikuoti teisingai.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Nors ikiteisminio tyrimo metu, apklausiamas 2025 m. spalio 7 d., kaltinamasis nepripažino savo kaltės padarius nusikaltimą, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra kaltinamojo asmeninės valios aktas, kai kaltininkas savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-7-29-594/2025 ir kt.). Teismų praktikoje yra suformuluota, kad asmuo savo kaltę gali pripažinti ir teisminio bylos nagrinėjimo metu. Pažymėtina ir tai, kad kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai jis kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (atlygina žalą, teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.). Nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau, ir pan.) (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-29-594/2025).

Teismų praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 281¹ straipsnyje, ir sprendžiant klausimą, ar yra pagrindo manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į asmens praeityje padarytus KET pažeidimus ir jam taikytą administracinę atsakomybę. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad per pastaruosius trejus metus T. M. administracine tvarka buvo baustas už KET pažeidimus penkis kartus (b. l. 110–112), tačiau visos baudos kaltinamojo buvo sumokėtos įstatyme nustatytais terminais, padaryti administraciniai nusižengimai nėra šiurkštūs, T. M. niekada nebuvo baustas už administracinius nusižengimus, susijusius su pasišalinimu iš įvykio vietos ir (ar) alkoholio vartojimu iki įvykio aplinkybių nustatymo, taip pat niekada nebuvo baustas ir dėl vairavimo jam būnant neblaiviam.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu prokurorė taip pat nurodė, kad ta aplinkybė, jog T. M. nedarys naujų nusikalstamų veikų tolesnėje ateityje sukelia abejonių, nes vieną kartą jam jau buvo išreikštas teismo pasitikėjimas, jis jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau vėl padarė nusikalstamą veiką. Minėta, kad vadovaujantis Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenimis nustatyta, jog T. M. 2020 m. gruodžio 11 d. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nustatant 1 metų laidavimo laikotarpį. Tačiau byloje nėra duomenų, kad per pastarąjį laikotarpį, kaltinamasis būtų padaręs naujų nusikalstamų veikų ar jam būtų pradėti nauji ikiteisminiai tyrimai. Priešingai, nauja nusikalstama veika padaryta praėjus penkeriems metams nuo jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 40 straipsnio nuostatomis. Teismo vertinimu, šiuo atveju reikšminga aplinkybe laikytina ir tai, kad 2020 m. T. M. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos asmens lygiateisiškumui ir sąžinės laisvei padarymo (BK 170 straipsnis). O išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje jis kaltinamas visiškai kitokio pobūdžio nusikaltimo, t. y. nusikaltimo transporto eismo saugumui, padarymu. Duomenų apie kitokio pobūdžio netinkamą, pavojingą baudžiamąją atsakomybę užtraukiantį kaltinamojo elgesį byloje nėra.

Priešingai, kaltinamasis charakterizuojamas teigiamai, antai (duomenys neskelbtini) pateiktoje charakteristikoje nurodoma, kad T. M. yra atsakingas, iniciatyvus, pasižymi puikiais bendravimo įgūdžiais, jo darbas buvo labai palankiai vertinamas tiek kolegų, tiek vietos gyventojų. T. M. per visą darbo laikotarpį neturėjo tarnybinių nuobaudų, pareigas vykdė sąžiningai, laikydamasis valstybės tarnautojams keliamų etikos ir atsakomybės standartų. Pridėti T. M. padėkos raštai patvirtina, kad kaltinamasis buvo vertinamas už jo profesionalų, atsakingą darbą. Įvertinus šias aplinkybes kaip visumą ? nusikaltimo, dėl kurio 2020 m. kaltinamasis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pobūdį; tai, kad per penkerius metus T. M. nebuvo nė karto pažeidęs BK reikalavimų; niekada nebuvo baustas už šiurkščių administracinių nusižengimų padarymą, 2025 m. ir 2024 m. buvo trauktas administracinėn atsakomybėn du kartus, baudos sumokėtos; kaltinamąjį teigiamai apibūdinančius duomenis ? konstatuotina, kad šiuo atveju yra pagrindas manyti, jog ateityje T. M. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Taigi teismo nustatyta, kad kaltinamasis atitinka BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas.

Pagal BK 40 straipsnio 4 dalį laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Teismų praktikoje išaiškinta, kad laiduotojais gali būti paskirti tik verti teismo pasitikėjimo asmenys, turintys autoritetą kaltinamajam ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, Nr. 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-145-895/2018), atsižvelgiama į laiduotojo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, jos pavojingumą, jo nurodytą būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-186-942/2018).

Laiduotoja siekianti būti L. M., kaltinamojo žmona, teisme paaiškino, kad vyras jai apie įvykį pranešė tą pačią dieną, ji buvo pikta, nusivylusi. Pirmomis dienomis namie buvo chaosas, visi pergyveno dėl to, kas nutiko – buvo geriami raminamieji vaistai, kviesta greitoji medicinos pagalbą tiek kaltinamajam, tiek jo mamai. L. M. teisme nurodė ir tai, kad apie vyro ir jos tėvo ketinimus duoti melagingus parodymus, ji sužinojo tik po pastarųjų apklausos. Iki tol šie ketinimai jai nebuvo žinomi. Negali pasakyti, kada vyras su savo tėvais sugalvojo tai pasielgti, bet numano, kad iniciatyva buvo iš tėvų pusės, nes jos vyras yra vienintelis sūnus, tėvai jį labai globoja ir dėl jo pergyvena. L. M. paaiškino, kad sužinojusi apie kaltinamojo duotus pirminius parodymus, reagavo griežtai neigiamai. Sakė, kad taip elgtis nevalia, reikia prisiimti atsakomybę dėl savo elgesio.

Ta aplinkybė, kad būtent L. M. padaryta įtaka paskatino kaltinamąjį prisipažinti padarius nusikaltimą, byloje nepaneigta. Priešingai, jos nurodytos aplinkybės dėl kaltinamojo tėvų siekio apsaugoti sūnų atitinka T. M., gim. (duomenys neskelbtini), 2025 m. spalio 14 d. duotus parodymus. Tuomet jis nurodė, kad T. yra jo vienintelis sūnus, matė kaip jis pergyvena, labai pergyveno ir pats dėl to, kad sūnų galės atleisti iš darbo. Būtent dėl to pamelavo (b. l. 62). Nors prokurorė baigiamosios kalbos metu akcentavo, kad L. M. žinojo apie kaltinamojo ketinimus, tam prieštaravo, o T. M. nepaisant jos nuomonės, pasielgė netinkamai, duomenų, patvirtinančių tokius teiginius, byloje nėra.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad L. M. anksčiau neteista, administracine tvarka bausta vieną kartą (2022 m. gruodžio 22 d.), bauda sumokėta, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, yra dirbanti, darbdavio charakterizuojama kaip atsakinga, pareiginga, patikima, sąžininga. Ji laikosi darbo drausmės, vidaus tvarkos taisyklių ir įmonės nustatytų reikalavimų. Vadovybės bei kolegų ji vertinama už profesionalumą, lojalumą ir atsakingą požiūrį į pavestas pareigas.

Įvertinus T. M. ir L. M. teisme duotus paaiškinimus, teismui nekyla abejonių, kad juos sieja tarpusavio pasitikėjimu grįsti santykiai. Tiek T. M., tiek L. M. paaiškino, kad jie kartu priima sprendimus, abu vertina neigiamai šią kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką. Šios byloje nustatytos aplinkybės rodo L. M. požiūrį į T. M. įvykdytą nusikalstamą veiką ir, vertinant jas kartu su kitais pirmiau aptartais ją charakterizuojančiais duomenimis, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad ji yra verta teismo pasitikėjimo.

Bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad L. M. yra tinkama būti laiduotoja. L. M. tiek prašyme dėl kaltinamojo perdavimo jos atsakomybėn pagal laidavimą, tiek teisiamojo posėdžio metu aiškiai išdėstė poziciją laiduoti už kaltinamąjį. Nurodė, įsipareigojanti laiduoti už T. M., jį prižiūrėti, daryti jam teigiamą įtaką. Teismui nekyla abejonių dėl to, kad L. M. suvokia BK 40 straipsnyje įtvirtinto instituto esmę, jos, kaip laiduotojos atsakomybę ir kad ji išreiškė tvirtą sutikimą būti laiduotoja.

Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad yra visi baudžiamajame įstatyme nustatyti pagrindai atleisti T. M. nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį L. M. atsakomybei pagal laidavimą be užstato, nustatant 2 (dvejų) metų laidavimo terminą. Įvertinus įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, jos padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, tą aplinkybę, kad T. M. anksčiau jau buvo taikytos BK 40 straipsnio nuostatos, darytina išvada, kad toks laidavimo terminas bus pakankama poveikio priemonė kaltinamajam. Atsižvelgiant į laiduotojos prisiimtą atsakomybę, jų tarpusavio ryšį, šeimoje kartu gyvenantį ir M. išlaikomą jų pilnametį vaiką, šioje byloje kaltinamajam skirtinas baudžiamojo poveikio priemones, laidavimas skirtinas be užstato.

Teismas pasisako ir dėl prokurorės argumentų, kuomet ji prašė teismo spręsti klausimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo kaltinamojo tėvui T. M., gim. (duomenys neskelbtini), pagal BK 235 straipsnį dėl 2025 m. spalio 7 d. jo duotų parodymų, kuomet jis, būdamas įspėtas dėl jam kilsiančios atsakomybės, klaidino ikiteisminio tyrimo pareigūnus.

BK 235 straipsnio 1 dalyje be kita ko, nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas davė melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas. Teismų praktikoje yra pasisakyta, kad šios nusikalstamos veikos pavojingumas pasireiškia tuo, kad melagingi parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, paprastai trukdo atlikti ikiteisminį tyrimą ir nustatyti tiesą baudžiamojoje byloje. Jie gali pakreipti tyrimą ir baudžiamosios bylos nagrinėjimą neteisinga kryptimi ir būti viena esminių prielaidų priimti nepagrįstą ir neteisėtą nuosprendį (ar nutartį). Tokiais kaltininko veiksmais sutrikdoma normali ikiteisminio tyrimo institucijos ar teismo veikla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-121-222/2019, 2K-107-511/2022).

Šiame nuosprendyje jau buvo minėta, kad liudytojas T. M., gim. (duomenys neskelbtini), melagingus parodymus davė 2025 m. spalio 7 d., tačiau praėjus vos savaitei, t. y. 2025 m. spalio 14 d., jis prisipažino davęs klaidingus parodymus, nurodė, jog labai gailisi dėl tokio savo poelgio. Tą pačią dieną kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą, nustatytą, BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Kaip matyti iš bylos medžiagos, liudytojo T. M. duoti parodymai nepakeitė ikiteisminio tyrimo krypties ir rezultato, neapsunkino tyrimo eigos, prokurorė į teismą kreipėsi su pareiškimu dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka, vadinasi nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, per itin trumpą įstatyme nustatytą terminą buvo atlikti visi reikiami ikiteisminio tyrimo veiksmai. Teismas vertina ir tai, kad tarp kaltinamojo ir liudytojo yra susiformavęs glaudus, šeimyninis ryšis. T. M., nurodė, kad kaltinamasis yra vienintelis jo sūnus, matė kaip jis pergyvena, liudytojas pergyveno dėl sūnaus ateities, norėjo apsaugoti sūnų. Nors tai ir nešalina, T. M. atsakomybės, tačiau įvertinus liudytojo ir kaltinamojo ryšį, liudytojo amžių ((duomenys neskelbtini) m.), teismas sprendžia, jog T. M. veiksmai nebuvo tiek pavojingi, kad būtų pateisinamas baudžiamosios teisės, kaip ultima ratio (paskutinės priemonės), jam taikymas.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį, pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, gali būti skiriamos įstatyme nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės.

Teismų praktikoje pasisakyta, kad teismas kiekvienoje byloje sprendžia individualiai, ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės, kelias ir kokias iš jų tikslinga parinkti. Sprendžiant dėl baudžiamojo poveikio priemonių parinkimo, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, atsiradusius padarinius, kaltininko asmenybę ir kitas svarbias aplinkybes, apibūdinančias padarytą nusikalstamą veiką ir kaltininko elgesį. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis įvykdė nusikaltimą transporto eismo saugumui, naudodamasis jam suteikta specialia teise.

Vadovaudamasis BK 68 straipsniu, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis jis padarė nusikalstamą veiką. Šiame straipsnyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau jo paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje nustatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Spręsdamas klausimą dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismas turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Pagal suformuotą teismų praktiką, kuri, teismo vertinimu, yra aktuali ir nagrinėjamoje byloje, uždraudimas naudotis specialia teise paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai ir šiurkščiai pažeidinėja KET, BK 281 straipsnyje nustatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-219/2011, 2K-20/2011, 2K-85/2010 ir kt.).

Byloje nustatyta, kad T. M. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis jam suteikta teise vairuoti kelių transporto priemones – variuodamas transporto priemonę pasišalino iš eismo įvykio vietos bei iki jo aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį. Pažymėtina, kad kaltinamasis padarė šiurkštų teisės pažeidimą. Įvertinus tai, teismas sprendžia, kad, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, T. M. tikslinga uždrausti naudotis šia specialiąja teise (BK 68 straipsnis).

Nustatydamas uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminą, teismas atsižvelgia į tai, kad, bylos duomenims, T. M. iškvėptame ore nustatyta etilo alkoholio koncentracija siekė 2,74 promiles alkoholio, jis sukėlė eismo įvykį, kurio metu automobilis atsitrenkė į tvorą, nesulaukė policijos pareigūnų ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Savo veiksmais kaltinamasis sutrukdė policijos pareigūnams nustatyti visas eismo įvykio aplinkybes, tarp jų ir tai, ar eismo įvykio metu T. M. buvo (ne)blaivus. Įvertinus šias sprendžiamam klausimui reikšmės turinčias aplinkybes kaip visumą, kaltinamajam nustatytinas 2 (dvejų) metų uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminas, šio termino pradžią skaičiuojant nuo 2025 m. spalio 7 d. (b. l. 82–83), t. y. nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymo, T. M. paskyrimo dienos.

BK 72 straipsnio 1 dalis nustato, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn.

To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė septynių teisėjų kolegija nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-61-511/2023, konstatavo, kad privalomos sąlygos atsakomybei pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kilti yra neatsiejamos nuo transporto priemonės vairavimo fakto, o tokios nusikalstamos veikos padarymas be transporto priemonės neįmanomas. Šios pozicijos laikomasi formuojamoje kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-85-495/2022, 2K-171-387/2022). Šiose nutartyse, be kita ko, nurodyta, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalies prasme padaręs eismo įvykį ir vartojęs alkoholį iki neblaivumo patikrinimo ar atsisakymo tai atlikti vairuotojas prilyginamas vairavusiam transporto priemonę neblaiviam ir todėl jam taikytina įstatymu nustatyta už šią veiką atsakomybė, įskaitant baudžiamojo poveikio priemonių taikymą.

BK 72 straipsnio 5 dalis, nustato, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Šiuo atveju byloje nustatyta, kad T. M. įvykio metu vairuotas automobilis, kuris laikytinas jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo priemone, nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini). Tokiais atvejais, kai kaltininkas, darydamas nusikalstamą veiką, naudoja kitiems asmenims priklausantį turtą, atitinkantį BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius, teismai įpareigoti įvertinti kitų (trečiųjų) asmenų kaltės ar rūpestingumą laipsnį, sąryšį tarp jo elgesio ir padarytos nusikalstamos veikos. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad automobilio savininkas būtų skatinęs kaltinamąjį pasišalinti iš įvykio vietos ir vartoti alkoholį iki jo aplinkybių nustatymo, ir taip padaryti nusikalstamą veiką. Esant šioms aplinkybėms, vadovaujantis pirmiau aptartomis BK nuostatomis ir šiuo klausimu formuojama teismų praktika, iš kaltinamojo išieškotina pirmiau nurodyto automobilio vertė (BK 72 straipsnio 2, 3, 7 dalys).

Teismų praktikoje yra pasisakyta, kad nesant byloje duomenų apie konkrečios transporto priemonės, naudotos nusikaltimo padarymo metu, rinkos vertę, transporto priemonių rinkos vertė nustatoma vadovaujantis VšĮ „Emprekis“ naudotų transporto priemonių kainų žinyno „Autotransporto kainos Lietuvoje“ duomenimis, o tai laikoma tinkamu tokios vertės nustatymo būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-30-788/2023). Tačiau byloje esant AB „Regitra“ duomenimis, kurie patvirtina, kad automobilis Volkswagen Crafter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) 2025 m. kovo 7 d. buvo įsigytas už 17 500 Eur (mokėta bankiniu pavedimu) (b. l. 24), teismas, spręsdamas klausimą dėl šio automobilio vertės išieškojimo, vadovaujasi būtent šiais duomenimis.

Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad, sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, tai yra atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-72-489/2020). Teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019, 2K-195-788/2019, 2K-50-303/2020).???

Teismo jau buvo minėta, kad T. M., remiantis byloje esančiais duomenimis, charakterizuojamas teigiamai – anksčiau neteistas, dirbantis, išgyvena dėl įvykio. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nėra. Nustatydamas iš T. M. išieškotinos transporto priemonės vertės dalį, teismas atsižvelgia ir į tai, kad anksčiau už tokio pobūdžio teisės pažeidimų padarymą jis trauktas atsakomybėn nebuvo, per pastaruosius vienerius metus už KET pažeidimus buvo baustas vieną kartą, bauda sumokėta, išlaiko pilnametę dukrą, kuri studijuoja aukštojoje mokykloje. Šiuo atveju teismas įvertina ir kaltinamojo nuoširdų gailėjimąsi teisminio bylos nagrinėjimo metu, kuomet, pripažindamas savo kaltę, pastarasis nurodė, kad padarė išvadas dėl savo neteisėto elgesio, niekada taip daugiau nesielgs. Įvertinus pirmiau aptartas aplinkybes kaip visumą, įvykdyto nusikaltimo pavojingumo pobūdį ir laipsnį, kuomet T. M. buvo nustatytas net 2,74 prom. girtumas, vadovaudamasis proporcingumo principu, siekdamas tinkamai individualizuoti asmeniui skirtiną baudžiamojo poveikio priemonę, atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje yra pagrindas konfiskuoti iš T. M. ne visą, bet dalį automobilio Volkswagen Crafter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertės, nustatant, kad iš kaltinamojo išieškotina pinigų suma sudaro 10 000 Eur.

BK 72⁵ straipsnyje nustatyta, kad teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu dveji metai.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo įvykdyta nusikalstama veika yra susijusi su alkoholio vartojimu ir dėl to asmenims, vairavusiems transporto priemones, kilsiančiais padariniais, vadovaujantis pastarąja teisės norma, prevenciniais tikslais T. M. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas alkoholizmo prevencijos programose ir kursuose (BK 67 straipsnio 2 dalies 10 punktas), įpareigojant ją atlikti per 1 metus nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dėl proceso išlaidų

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba teismui pateikė pažymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, kurioje nurodyta, jog dėl kaltinamajam T. M. suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos valstybės išlaidos sudaro 62,50 eurų, kuriuos prašoma priteisti iš kaltinamojo.

Šioje baudžiamojoje byloje teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byla buvo nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, siekdamas užtikrinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos garantuojamą teisę į gynybą, vadovaudamasis BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktu, pripažino gynėjo dalyvavimą būtinu tam, kad būtų tinkamai užtikrintas kaltinamojo teisės į gynybą įgyvendinimas. Tai reiškia, kad gynėjas kaltinamajam buvo paskirtas teismo iniciatyva, vadovaujantis imperatyvia įstatymo nuostata. Pažymėtina, kad teismo paskirta gynėja nedalyvavo nei viename teismo posėdyje, 2025 m. spalio 22 d. nutartimi antrinės teisinės pagalbos teikimas kaltinamajam buvo nutrauktas, jam sudarius teisinių paslaugų sutartį su savo pasirinktu gynėju. Sprendimas kreiptis į koordinatorių dėl gynėjo kaltinamajam parinkimo buvo teismo priimtas 2025 m. spalio 20 d., perduodant bylą nagrinėti viešame teismo posėdyje. Taigi teismo posėdį paskyrus 2025 m. spalio 22 d., T. M. neturėjo galimybės anksčiau informuoti teismą apie teisinių paslaugų sutarties sudarymą.

Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš kaltinamojo neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas, tad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš kaltinamojo netenkintinas.

Dėl kitų proceso klausimų

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (b. l. 82–83, 97–98), paliktinos nepakeistos iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos.

Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – nuoplovos paimtos nuo automobilio rankenėlės, vairo, pavarų perjungimo svirties, mikroobjektai nuo vairuotojo pusės sėdynės atlošo ir sėdimos dalies, perduoti saugojimui į Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių; kvapo pėdsakas paimtas nuo vairuotojo sėdynės sėdimo dalies, foninis kvapo pėdsakas iš automobilio salono, supakuoti į stiklainius ir perduoti saugojimui į Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Viešosios tvarkos biuro Kinologijos tarnybos 1-ąjį skyrių, nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikintini.

Daiktas turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – DVD laikmena su vaizdo įrašais ir BPC garso įrašu, paliktina saugoti prie baudžiamosios bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301–305, 307–308 straipsniais,

nusprendžia:

T. M. (T. M.), padariusį nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei be užstato, nustatant 2 (dvejų) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirti T. M. (T. M.) baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. spalio 7 d.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, pranešti apie šią T. M. (T. M.) paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę AB „Regitra“.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš T. M. (T. M.) automobilio VW Crafter, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertės dalį – 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų). Išaiškinti T. M. (T. M.), kad ši pinigų suma turi būti sumokėta iš karto po šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (AB banke ,,Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 6610).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsniu ir 72⁵ straipsniu, T. M. (T. M.) paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti alkoholizmo prevencijos programoje ir kursuose, įpareigojant ją atlikti per 1 (vienerius) metus nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

T. M. (T. M.) paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą, palikti nepakeistas iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, byloje saugomą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą T. M. (T. M.) vardu, perduoti AB „Regitra“.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš T. M. (T. M.) netenkinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – nuoplovas paimtas nuo automobilio rankenėlės, vairo, pavarų perjungimo svirties, mikroobjektus nuo vairuotojo pusės sėdynės atlošo ir sėdimos dalies, perduotus saugojimui į Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių; kvapo pėdsaką paimtą nuo vairuotojo sėdynės sėdimo dalies, foninį kvapo pėdsaką iš automobilio salono, supakuotus į stiklainius ir perduotus saugojimui į Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Viešosios tvarkos biuro Kinologijos tarnybos 1-ąjį skyrių, nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikinti.

Daiktą turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – DVD laikmeną su vaizdo įrašais ir bendrojo pagalbos centro garso įrašu, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

1. jeigu laidavimo metu jis padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, sprendimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti panaikintas ir tokiu atveju bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

2. jeigu laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

3. asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį.

Išaiškinti L. M., kad ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju, atsižvelgus į laidavimo atsisakymo priežastis, bus sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.