- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-11-18
- Bylos Nr.
- e2A-1186-236/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00179-2016-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Gudžiūnienė, Kazys Kailiūnas, Antanas Rudzinskas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,VSA Vilnius“
- Trečiasis asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės „Švarinta“
- Atsakovas
- viešajai įstaigai „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Antano Rudzinsko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,VSA Vilnius“ ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Švarinta“ apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „VSA Vilnius“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“ dėl perkančiosios organizacijos sprendimų pripažinimo neteisėtais, trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Švarinta“, išvadą teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė UAB ,,VSA Vilnius‘‘ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu bei panaikinti atsakovės 2016-04-27 sprendimą Nr. 16-VP-425 „Dėl pasiūlymo atmetimo“; pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu bei panaikinti atsakovės 2016-05-18 sprendimą Nr. 15-VP-496 „Dėl pretenzijos pirkime „Šiaulių miesto savivaldybės komunalinių atliekų surinkimo ir transportavimo į jų apdorojimo vietas (įrenginius)“ (pirkimo Nr. 165401)“; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė VšĮ „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“ vykdo atvirą konkursą „Šiaulių miesto savivaldybės komunalinių atliekų surinkimo ir transportavimo į jų apdorojimo vietas (įrenginius) paslaugos pirkimas“, pirkimo Nr. 165401. Ūkio subjektų grupė UAB „VSA Vilnius“ ir UAB „Švarinta“ pateikė pasiūlymą dalyvauti pirkime. 2015-08-25 įvyko vokų atplėšimo procedūra CVPIS priemonėmis. Tą pačią dieną atsakovė raštu Nr. 15-VP-922 informavo ieškovę apie vokų atplėšimo metu gautą informaciją, o 2015-10-22 raštu Nr. 15-VP-1105 informavo tiekėjus apie pirkimo procedūrų rezultatus ir nurodė sudarytą pasiūlymų eilę: 1) AB „Specializuotas transportas“ – 791 908,66 EUR be PVM; 2) ūkio subjektų grupė UAB „VSA Vilnius“ ir UAB „Švarinta“ – 1 016 654,44 EUR be PVM; 3) UAB „Ekonovus“ – 1 223 819,80 EUR be PVM. Nugalėtoju pripažinta AB „Specializuotas transportas“ (2016-04-08 AB „Specializuotas transportas“ buvo reorganizuota į UAB „Specializuotas transportas“). 2015-11-05 ieškovė pateikė pretenziją, kurią atsakovė 2015-11-10 sprendimu Nr. 15-VP-1192 atmetė visa apimtimi. 2015-11-18 ieškovė Šiaulių apygardos teismui pateikė ieškinį, kuriuo prašė panaikinti perkančiosios organizacijos 2015-10-22 priimtą sprendimą Nr. 15-VP-1105 „Dėl pirkimo procedūrų rezultatų“, įpareigoti atsakovę tęsti pirkimo procedūras ir sudaryti naują pasiūlymų eilę. Šiaulių apygardos teismas 2016-01-18 sprendimu pripažino atsakovės priimtus sprendimus Nr. 15-VP-1105 ir 15-VP-1192 neteisėtais ir juos panaikino. Lietuvos apeliacinis teismas 2016-04-05 priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-590-381/2016, kuria Šiaulių apygardos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Priėmus minėtą nutartį atsakovė turėjo sudaryti naują pasiūlymų eilę ir pripažinti ieškovę viešojo pirkimo laimėtoja, tačiau 2016-04-27 priėmė sprendimą Nr. 16-VP-425 kuriuo informavo, kad ieškovės pasiūlymas atmetamas, nes pasiūlyta per didelė, atsakovei nepriimtina kaina. 2016-04-29 ieškovė pateikė raštą, kuriuo buvo prašoma atsakyti į klausimus susijusius su pirkimo kainos nustatymu ir nurodyti pirkimo kainą pagrindžiančius dokumentus. 2016-05-04 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė atsakovės kasacinį skundą dėl 2016-04-05 Lietuvos apeliacinio teismo nutarties ir sustabdė apeliacinės instancijos teismo nutarties vykdymą. 2016-05-10 atsakovė pateikė raštą Nr. 16-VP-460, kuriuo nurodė, kad pirkimo kaina buvo nustatyta 2015-06-01 viešųjų pirkimų komisijos posėdžio metu, vadovaujantis Šiaulių miesto savivaldybės 2015-04-29 raštu Nr. S-1162-1. Atsakovės teigimu, Šiaulių miesto savivaldybė minėtu raštu nurodė, kad metinė paslaugos kaina negali būti didesnė nei kaina, gauta padauginus Šiaulių miesto 3 paskutinių metų paslaugų tiekėjų surinkto komunalinių atliekų kiekio vidurkį iš pirkimo vertės nustatymo metu taikytos kainos ir padauginus iš 7 metų. 2016-05-10 sprendimu Nr. 15-VP-459 atsakovė informavo, kad sustabdo tolimesnes pirkimo procedūras ir apie tolimesnius sprendimus susiję tiekėjai bus informuoti papildomu raštu, kai bus priimta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis. 2016-05-12 ieškovė pateikė pretenziją dėl sprendimo atmesti tiekėjo pasiūlymą, kuria prašė: panaikinti 2016-04-27 sprendimą Nr. 16-VP-425, kuriuo buvo atmestas jos pasiūlymas ir nutrauktos pirkimo procedūros; panaikinti 2016-05-10 sprendimą Nr. 15-VP-459, kuriuo buvo sustabdytos pirkimo procedūros; pripažinti ieškovės pasiūlymą atitinkančiu pirkimo sąlygų reikalavimus; sudaryti pasiūlymų eilę ir pripažinti ieškovę laimėtoja. 2016-05-18 raštu Nr. 16-VP-496 atsakovė informavo tiekėjus, kad 2016-05-04 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi pirkimo procedūros sustabdytos ir gauta pretenzija bus išnagrinėta atnaujinus procedūras.Ieškovė nurodė, kad atsakovė skundžiamuose sprendimuose nenurodė jokių argumentų, kuriais remiantis ieškovės pasiūlymo kaina pripažinta per didele ir nepriimtina atsakovei. Atsakovės sprendime nurodyto ir ieškovei pateikto 2015-06-01 viešojo pirkimo komisijos protokolo Nr. VP-ŠMAST-3 tekste šiuo metu taikoma paslaugos tiekėjo kaina ir 2012 – 2014 m. surinktų komunalinių atliekų vidurkis yra užtušuoti, o protokole minimas Šiaulių miesto savivaldybės raštas Nr. S-1162-1, kuriame tariamai nurodyta perkančiosios organizacijos taikoma pirkimo kainos metodika, ieškovei nebuvo pateiktas. Ieškovei nėra žinoma, ar 2015-04-29 Šiaulių miesto savivaldybės raštas Nr. S-1162-1 yra rekomendacinio pobūdžio, be to ieškovės Visuotiniame dalininkų susirinkime Šiaulių miesto savivaldybė turi tik 37 balsus iš 100, todėl negali įpareigoti atsakovės vadovautis jos pateiktomis pirkimo skaičiavimo metodikomis. Ieškovė pažymėjo, jog atsakovė nesivadovavo Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2003-03-26 įsakymu Nr. 1S-26 patvirtinta Numatomo viešojo pirkimo vertės apskaičiavimo metodika, nors tai daryti ją įpareigoja įstatymas. Nors atsakovė jai priimtiną kainą laiko konfidencialia ir šios kainos ieškovei neatskleidžia, tačiau jos dydį žino konkuruojantis subjektas AB „Specializuotas transportas“, nes būtent ši įmonė paskutiniuosius 3 metus teikia ieškovei komunalinių atliekų transportavimo paslaugas, taip pat žino ir per paskutiniuosius 3 metus surinkto komunalinių atliekų kiekio vidurkį. Pasisakydama dėl atsakovės sprendimo sustabdyti pirkimo procedūras atsakovė nurodė, jog nėra aiškus 2016-05-10 sprendimo pagrindas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016-05-04 nutartimi nusprendė priimti atsakovės kasacinį skundą bei sustabdyti 2016-04-05 Lietuvos apeliacinio teismo nutarties vykdymą, tačiau pačių pirkimo procedūrų teismas nestabdė. Ieškovė pažymėjo, jog AB „Specializuotas transportas“ yra proteguojama ne tik atsakovo, bet ir ankstesniojo komunalinių atliekų viešųjų pirkimų organizatoriaus bei perkančiosios organizacijos dalininko – Šiaulių miesto savivaldybės. Atsakovė VšĮ ,,Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras‘‘ atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, jog ginčo konkursas yra vykdomas pagal Šiaulių miesto savivaldybės ir atsakovės 2016-11-28 Šiaulių miesto savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo (išskyrus šalinimą) sistemos administravimo sutartį. Jos pagrindu tarp Šiaulių miesto savivaldybės ir atsakovės susiklostė pavedimo teisiniai santykiai ir atsakovė privalėjo veikti jai suteikto pavedimo rėmuose, todėl laikytina, kad 2015-04-29 Šiaulių miesto savivaldybės rašte Nr. S-1162-1 nurodyta maksimali viešojo pirkimo kaina, jos nustatymo principai buvo privalomi perkančiajai organizacijai. Perkančiosios organizacijos viešojo pirkimo komisija 2015-06-01 vykusio posėdžio metu vadovaudamasi aukščiau paminėtu Šiaulių miesto savivaldybės raštu nustatė maksimalią vykdomo konkurso kainą. Atsakovė jai didžiausios priimtinos kainos neatskleidė nei vienam iš konkurso dalyvių, o 2014-03-06 sutarties tarp Šiaulių miesto savivaldybės ir AB „Specializuotas transportas“ sąlygos, tame tarpe ir kaina, yra viešai prieinamos ir be jokios abejonės žinomos ieškovės partnerei pagal jungtinės veiklos sutartį –UAB „Švarinta“. Pasisakydama dėl vykdomo viešojo pirkimo sustabdymo atsakovė nurodė, jog Lietuvos Aukščiausiajam Teismui patenkinus kasacinius skundus atsakovė galėtų sudaryti viešojo pirkimo sutartį su tiekėju AB „Specializuotas transportas“, o ieškovės pretenzijos dėl neteisėto pirkimo vykdymo būtų atmestos. Tokiu atveju atnaujinusi pirkimo procedūras atsakovė privalėtų pasinaikinti sprendimus dėl tiekėjų UAB „VSA Vilnius“ ir UAB „Ekonovus“ pasiūlymų atmetimo. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui atmetus kasacinius skundus atsakovė privalės išnagrinėti ieškovės pateiktą pretenziją dėl pasiūlymo atmetimo. Nors teisės aktais nėra nustatyta, kada, kokiais pagrindais perkančioji organizacija savo iniciatyva gali sustabdyti vykdomas viešojo pirkimo procedūras, atsakovė tokį sprendimą priėmė vadovaudamasi VPĮ 3 straipsnyje įtvirtintais principais. Trečiasis asmuo UAB ,,Švarinta“ atsiliepime su ieškiniu sutiko ir prašė jį tenkinti. Nurodė, jog kadangi atsakovė po ieškovės pasiūlymo atmetimo jokių pirkimo procedūrų nebevykdė, nebeliko nei teisinio, nei faktinio pagrindo stabdyti viešojo pirkimo procedūras. Atmesdama ieškovės pasiūlymą atsakovė akivaizdžiai netinkamai aiškina ir taiko (nepagrįstai sutapatina) VPĮ 9 str. ir VPĮ 39 str. 2 d. 3 p. nurodytas sąvokas „numatoma pirkimo vertė“ ir „per didelė, perkančiajai organizacijai nepriimtina kaina“. Trečiasis asmuo nesutiko, jog pirkimo vertė turi būti apskaičiuojama labai tiksliai ir kiekvienu atveju ji lemia galimybes atmesti pasiūlymą dėl per didelės ir nepriimtinos kainos. Viešųjų pirkimų tarnyba pateikė išvadą byloje, kurioje nurodė, jog atsakovė, siekdama apskaičiuoti numatomą viešojo pirkimo vertę, privalėjo vadovautis Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtinta pirkimo vertės skaičiavimo metodika, todėl negalėjo neatsižvelgti į prieš tai vykdytų pirkimų ir sudarytų sutarčių vertes. Numatomo viešojo pirkimo vertei apskaičiuoti yra svarbi ne tik jau vykdytų pirkimų praktika ir sudarytų viešojo pirkimo sutarčių nustatytos vertės, bet ir rinkos analizė, tyrimai, kuriais remiantis perkančioji organizacija apskaičiuoja pirkimui suplanuotas lėšas. Perkančioji organizacija neturi pareigos tiekėjams atskleisti numatomą viešojo pirkimo vertę ir suplanuotas viešajam pirkimui lėšas. Tarnyba pažymėjo, jog iš bylos duomenų neturi pagrindo manyti, kad atsakovo numatyta viešajam pirkimui išleisti suma buvo netinkamai apskaičiuota.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių apygardos teismas 2016-09-14 sprendimu ieškinio dalį dėl 2016-05-18 sprendimo Nr. 16-VP-496 pripažinimo negaliojančiu, neteisėtu ir jo panaikinimo atmetė, o bylą dalyje dėl 2016-04-27 sprendimo Nr. 16-VP-425 pripažinimo negaliojančiu, neteisėtu ir panaikinimo nutraukė.Pasisakydamas dėl atsakovės 2016-05-18 sprendimo Nr. 16-VP-496 sustabdyti pirkimo procedūras teismas sprendė, jog ieškovė savo poziciją grindžia formaliais argumentais, nevertindama kasacinio teismo nutarties turinio esmės bei jos priėmimo tikslų. Nors kasacinis teismas ir nesustabdė pirkimo procedūrų, priimta nutartis dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties vykdymo sustabdymo įrodo, kad atsakovė pagrįstai sustabdė pirkimo procedūras vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi. Teismas konstatavo, jog šiuo atveju atsakovė, ignoruodama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį dėl Lietuvos apeliacinio teismo nutarties sustabdymo, tęsdama pirkimo procedūrą, sukurtų sudėtingą situaciją, todėl nors atsakovė sustabdė pirkimo procedūras ir nesant VPĮ numatyto pagrindo, tokiu sprendimu siekė užtikrinti tiekėjų galimų pažeistų teisių veiksmingą gynybą, kuri yra neatskiriama VPĮ nuostatų taikymo ir aiškinimo sąlyga. Priešingai, sustabdžius pirkimo procedūras, nei ieškovės, nei kitų tiekėjų teisės nėra pažeidžiamos, nes šiuo laikotarpiu pirkimo sutartis nebus sudaryta nei su vienu iš tiekėjų. Pasisakydamas dėl atsakovės 2016-04-27 sprendimo Nr. 16-VP-425 „Dėl pasiūlymo atmetimo“ teismas konstatavo, jog atsakovė neatsisakė nagrinėti ieškovės pateiktos pretenzijos, tačiau nurodė, kad pretenzija bus nenagrinėjama tol, kol bus sustabdytos pirkimo procedūros. Kadangi atsakovė pagrįstai atsisakė nagrinėti ieškovės pretenziją, teismas sprendė, jog nėra pagrindo jos nagrinėti teisme iš esmės, kol jos neišnagrinėjo atsakovė ir nepriėmė sprendimo. Atsakovei išnagrinėjus pretenziją, ieškovė, nesutikdama su sprendimu, pasibaigus ikiteisminei ginčo sprendimo stadijai, turi teisę kreiptis su ieškiniu į teismą. Dėl šios priežasties teismas bylą šioje dalyje nutraukė.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
Ieškovė UAB „VSA Vilnius“apeliaciniu skundu prašo Šiaulių apygardos teismo 2016-09-14 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pateikia šiuos esminius nesutikimo su pirmos instancijos teismo sprendimu argumentus:Perkančioji organizacija neturėjo jokio pagrindo sustabdyti pirkimo procedūrų, kadangi įstatymas jai tokios teisės nesuteikia, o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartimi jos tai padaryti taip pat neįpareigojo.Priimdamas skundžiamą sprendimą teismas neįvertino aplinkybės, jog šiuo metu komunalinės atliekos Šiaulių apskrityje yra transportuojamos be realaus ir teisėto pagrindo, taigi egzistuoja objektyvus viešasis interesas operatyviai sudaryti viešojo pirkimo sutartį. Kad ir kokio pobūdžio sprendimas būtų priimtas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėjamoje byloje, perkančioji organizacija vis tiek atmestų ieškovės pretenziją motyvuodama per didele ir perkančiajai organizacijai nepriimtina ieškovės pasiūlyta kaina. Skundžiamu sprendimu pažeisti ekonomiškumo ir operatyvumo principai, kadangi ieškovė, norėdama apginti savo pažeistas teises turės kreiptis į teismą pakartotinai. Trečiasis asmuo UAB „Švarinta“ apeliaciniu skundu prašo Šiaulių apygardos teismo 2016-09-14 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės UAB „VSA Vilnius“ ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pateikia šiuos esminius nesutikimo su pirmos instancijos teismo sprendimu argumentus:Pirkimo procedūros buvo baigtos 2016-04-27 perkančiosios organizacijos sprendimu, todėl neegzistavo joks objektyvus pagrindas jas sustabdyti. Net ir laikant, jog pirkimo procedūros pretenzijos pateikimo metu dar nebuvo baigtos, ikiteisminė ginčų nagrinėjimo stadija nėra viešųjų pirkimų procedūra VPĮ prasme. Atsižvelgiant į tai, jog šiuo metu pirkimo objektą sudarančias paslaugas atsakovei teikia tiekėjas, veikiantis pagal neteisėtą ir negaliojančią sutartį, apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis koncentruotumo principu, turėtų šią bylą išnagrinėti iš esmės ir priimti naują sprendimą. Atsakovė VšĮ „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“ atsiliepime su pateiktais apeliaciniais skundais nesutinka ir prašo jų netenkinti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog šuo metu susiklosčiusi situacija lemia, kad tik Lietuvos Aukščiausiajam Teismui išnagrinėjus bylą bus įmanoma toliau vykdyti pirkimą ir nustatyti jo laimėtoją. Dėl šios priežasties atsakovės sprendimas laikinai nenagrinėti ieškovės pretenzijos yra pagrįstas ir teisėtas, atitinka visų tiekėjų interesus. Ieškovė UAB „VSA Vilnius“ atsilepime į trečiojo asmens UAB „Švarinta“ apeliacinį skundą su juo sutinka ir prašo jį tenkinti. Nurodo, jog pilnai palaiko trečiojo asmens teismui pateiktus argumentus bei motyvus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos ieškovėsir trečiojo asmens apeliaciniuose skunduose nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK320str. 2 d., 329str. 2 d.). Taigi, teisėjų kolegija apeliacine tvarka peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, atsižvelgdama į apeliaciniuose skunduose išdėstytus faktinius bei teisinius aspektus.
Faktinės aplinkybėsBylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė VšĮ ,,Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“ organizavo atvirą konkursą „Šiaulių miesto savivaldybės komunalinių atliekų surinkimo ir transportavimo į jų apdorojimo vietas (įrenginius) paslaugos pirkimas“, pirkimo Nr. 165401. Ūkio subjektų grupė, susidedanti iš ieškovės UAB „VSA Vilnius“ ir trečiojo asmens UAB „Švarinta“ pateikė pasiūlymą dalyvauti pirkime. 2015-10-22 sprendimu Nr. 15-VP-1105 atsakovė informavo tiekėjus apie sudarytą pasiūlymų eilę bei tai, jog viešojo pirkimo nugalėtoju pripažįstama AB „Specializuotas transportas“. UAB „VSA Vilnius“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei VšĮ ,,Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“, kuriuo ginčijo minėtą atsakovės 2015-10-22 sprendimą „Dėl pirkimo procedūrų rezultatų“. Šiaulių apygardos teismas 2016-01-18 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir pripažino neteisėtu bei panaikino atsakovės 2015-10-22 sprendimą. Lietuvos apeliacinis teismas 2016-04-05 nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Atsakovė 2016-04-27 sprendimu Nr. 16-VP-425 pranešė ieškovei atmetanti jos pasiūlymą dėl per didelės, perkančiajai organizacijai nepriimtinos kainos ir informavo, jog pirkimo procedūros laikomos baigtomis. Atsižvelgdama į kasacinį skundą, 2016-05-10 sprendimu Nr. 15-VP-459 atsakovė informavo visus tiekėjus, kad sustabdo tolimesnes pirkimo procedūras, nes Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016-05-04 nutartimi sustabdė Lietuvos apeliacinio teismo 2016-04-05 nutarties vykdymą tol, kol byla bus išnagrinėta kasacine tvarka. 2016-05-12 ieškovė UAB „VSA Vilnius“ pateikė pretenziją dėl atsakovės 2016-04-27 sprendimo Nr. 16-VP-425 ir 2016-05-10 sprendimo Nr. 15-VP-459. Atsakovė 2016-05-18 raštu Nr. 16-VP-496 pranešė tiekėjams, kad 2016-05-10 raštu informavo tiekėjus apie tai, jog 2016-05-04 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi pirkimo procedūros yra sustabdytos, o ieškovės pretenzija bus išnagrinėta atnaujinus pirkimo procedūras. Ieškovė, nesutikdama su atsakovės 2016-04-27 sprendimu Nr. 16-VP-425 ir 2016-05-18 sprendimu Nr. 16-VP-496, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama minėtus sprendimus pripažinti negaliojančiais ir panaikinti.Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį dalyje dėl 2016-05-18 sprendimo Nr. 16-VP-496 pripažinimo negaliojančiu ir panaikinimo atmetė, o civilinę bylą dalyje dėl 2016-04-27 sprendimo Nr. 16-VP-425 pripažinimo negaliojančiu ir panaikinimo nutraukė.
Dėl 2016-05-18 sprendimo nenagrinėti tiekėjo pretenzijosApeliaciniuose skunduose ieškovė ir trečiasis asmuo nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu atmesti ieškinį dalyje dėl 2016-05-18 sprendimo Nr. 16-VP-496 pripažinimo negaliojančiu ir jo panaikinimo. UAB „Švarinta“ nurodo, jog atsakovė, 2016-04-27 sprendimu Nr. 16-VP-425 informavo ieškovę apie pirkimo procedūrų pabaigą, todėl vėliau atliktas procedūrų sustabdymas bei atsisakymas išnagrinėti pateiktą pretenziją nėra nei logiškas nei pagrįstas. Be to, ikiteisminė viešųjų pirkimų procese iškilusio ginčo nagrinėjimo procedūra nėra ir negali būti laikoma viešojo pirkimo procedūros dalimi, todėl akivaizdu, jog atmetus visų tiekėjų pasiūlymus procedūra baigėsi ir atsakovė neturėjo jokio pagrindo jos sustabdyti bei atsisakyti nagrinėti pateiktą pretenziją. Ieškovė šiems trečiojo asmens argumentams pritaria bei nurodo, jog įstatymas nesuteikia teisės atsakovei savarankiškai sustabdyti pirkimo procedūrų, tuo tarpu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016-05-04 nutartimi sustabdė Lietuvos apeliacinio teismo 2016-04-05 nutarties vykdymą, bet ne pirkimo procedūras. Įvertinusi bylos medžiagą apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog su šiais apeliančių argumentais nėra pagrindo sutikti. VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtinta, jog perkančioji organizacija turi atmesti pasiūlymą, jeigu visų dalyvių, kurių pasiūlymai neatmesti dėl kitų priežasčių, buvo pasiūlytos per didelės, perkančiajai organizacijai nepriimtinos kainos. VPĮ 7 straipsnio 4 dalies 2 punkte reglamentuojama, jog pirkimas pasibaigia, kai atmetamos visos paraiškos ar pasiūlymai. Byloje nustatyta, kad 2016-04-27 raštu perkančioji organizacija informavo ieškovę apie tai, jog jos pasiūlymas atmetamas dėl per didelės, perkančiajai organizacijai nepriimtinos kainos. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovės pateiktas pasiūlymas pasiūlymų eilėje, sudarytoje pagal mažiausios kainos kriterijų, užėmė antrąją vietą, akivaizdu, jog atsakovė taip pat turėjo atmesti ir tiekėjo UAB „Ekonovus“, užėmusio trečiąja vietą, pasiūlymą. To pasėkoje perkančioji organizacija informavo tiekėjus, jog pirkimo procedūros laikomos baigtomis. Tačiau toks perkančiosios organizacijos sprendimas, priimtas vadovaujantis aukščiau paminėtomis VPĮ normomis, negali būti laikomas faktiška pirkimo procedūrų pabaiga, kadangi, kaip jau minėta, ieškovė pateikė atsakovei pretenziją. Dėl šios priežasties nesutiktina su trečiojo asmens apeliaciniame skunde pateiktu argumentu, jog atsakovė negalėjo sustabdyti pirkimo procedūrų, kadangi jos jau buvo pasibaigusios. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat nepagrįstu laiko ir trečiojo asmens argumentą, jog privalomas ikiteisminis ginčo nagrinėjimas nėra viešųjų pirkimų procedūra. Pagal VPĮ tiekėjas, norėdamas iki pirkimo sutarties sudarymo ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus ar veiksmus, pirmiausiai privalo pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai (VPĮ 93 str. 3 d.). Pretenzijos pateikimas bei jos nagrinėjimas gali vykti bet kurioje viešojo pirkimo stadijoje ir turi būti laikomas vienu iš pirkimo procedūrų etapų. Todėl šiuo atveju atsakovė, nors formaliai ir užbaigusi pirkimo procedūras atmesdama visų tiekėjų pasiūlymus, laikytina pagrįstai sprendusi dėl pirkimo procedūrų sustabdymo po ieškovės pretenzijos gavimo. Nors įstatymai tiesiogiai neįtvirtina perkančiosios organizacijos teisės stabdyti pirkimo procedūras kitu nei VPĮ 94¹ straipsnio 2 dalyje numatytu pagrindu, viešųjų pirkimų bylose be tiesioginių teisės normų taip pat plačiai turi būti vadovaujamasi ir veikiama remiantis teisės principais. VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta perkančiųjų organizacijų pareiga užtikrinti, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų; to paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad viešųjų pirkimų tikslas – vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai (atlikti pirkimą įgaliojusiai perkančiajai organizacijai) ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas.Kasacinio teismo ne kartą konstatuota, kad VPĮ perkančiajai organizacijai suteikiamos teisės viešojo pirkimo procese privalo būti naudojamos taip, kad tai nelemtų neribotos jos diskrecijos, perkančiosios organizacijos sprendimai pagal VPĮ nuostatas ar pirkimų taisykles turi būti motyvuoti bei objektyviai pagrįsti, priimami sprendimai bet kokiu atveju negali pažeisti viešųjų pirkimų principų, nukrypti nuo viešųjų pirkimų tikslo. Tai – pamatinės viešųjų pirkimo teisinio reguliavimo nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-04-03 Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga Nr. AC-38-1. Teismų praktika. 2013, 38, p. 459-516).Viešojo pirkimo teisinių santykių formalizavimas svarbus tiek, kiek tai padeda siekti viešųjų pirkimų tikslų ir nepažeidžia viešųjų pirkimų principų. Dėl tiekėjo veiksmų bei perkančiosios organizacijos sprendimų teisėtumo sprendžiama pagal turiningąjį vertinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-03-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2011), kuris, atsižvelgiant į viešųjų pirkimų principus ir tikslus, turi viršenybę prieš formalumus (turinio viršenybės prieš formą principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-04-03 Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga Nr. AC-38-1. Teismų praktika. 2013, 38, p. 459-516).VPĮ nuostatų ir viešųjų pirkimų principų galimo pažeidimo bei perkančiosios organizacijos veiksmų ir priimtų sprendimų teisėtumo vertinimo kontekste atsižvelgtina ir į atitinkamų jos veiksmų ar sprendimų realiai sukeliamus padarinius tiekėjams. Dėl to būtina įvertinti tai, kiek perkančiosios organizacijos veiksmai faktiškai (realiai) paveikė tiekėjus ir ar vienam iš tiekėjų buvo suteikta daugiau teisių negu kitiems (nepagrįsto konkurencinio pranašumo kriterijus), t. y. ar perkančiosios organizacijos veiksmai dėl vieno tiekėjo pakeitė šio tiekėjo padėtį ir situaciją kitų tiekėjų nenaudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-02-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009). Nagrinėjamu atveju byloje susiklosčiusi situacija, jog kitoje civilinėje byloje yra nagrinėjamas ginčas dėl šio viešojo pirkimo metu sudarytos tiekėjų pasiūlymų eilės bei vieno iš tiekėjų pripažinimo laimėjusiu pirkimą. Bylos duomenys patvirtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra priėmęs ir nagrinėja atsakovės VšĮ „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“ kasacinį skundą. 2016-05-04 nutartimi kasacinis teismas sustabdė apskųstos Lietuvos apeliacinio teismo 2016-04-05 nutarties vykdymą. Ir nors sutiktina su apeliančių argumentu, jog nutarties vykdymo sustabdymas nėra tas pats kas viešojo pirkimo procedūrų sustabdymas, manytina ir konstatuotina, jog šiuo atveju egzistavo realus pagrindas perkančiajai organizacijai, atsižvelgiant į bylos eigą kasaciniame teisme, priimti sprendimą sustabdyti viešojo pirkimo procedūras. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog nesustabdžius viešojo pirkimo procedūrų ir toliau jose atliekant bet kokius veiksmus, ateityje galėtų susiklostyti sudėtinga situacija, kuri lemtų tiekėjų teisių pažeidimus. Kaip jau minėta, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jo žinioje esančioje nurodytoje byloje spręs dėl šiame viešajame pirkime sudarytos tiekėjų pasiūlymų eilės teisėtumo bei pagrįstumo. Tuo tarpu šioje byloje įpareigojus perkančiąją organizaciją atsakyti į ieškovės pateiktą pretenziją ir taip, tikėtinai, inicijavus dar vieną teisminį ginčą dėl ūkio subjektų grupės, susidedančios iš UAB „VSA Vilnius“ ir UAB „Švarinta“, galimybės varžytis pirkime būtų sukuriama neapibrėžta teisinė situacija. Tokia išvada darytina įvertinus tai, jog egzistuojant bent menkiausiai galimybei, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priims procesinį sprendimą, kuriuo viešajame pirkime sudaryta pasiūlymų eilė būtų pripažinta neteisėta ir panaikinta, bet kokie perkančiosios organizacijos sprendimai dėl kitų tiekėjų taip pat netektų galios, kadangi turėtų būti sudaryta nauja pasiūlymų eilė. Dėl aukščiau išvardintų priežasčių, perkančiosios organizacijos veiksmai sustabdant viešojo pirkimo procedūras nesant VPĮ tiesiogiai numatyto pagrindo, bet vadovaujantis VPĮ įtvirtintais skaidrumo bei proporcingumo principais, laikytini pagrįstais bei teisėtais. Spręstina, jog tokie perkančiosios organizacijos veiksmai užtikrina visų pirkime dalyvaujančių tiekėjų teises į sąžiningą varžymąsi bei pažeistų teisių gynybą, dėl ko pirmosios instancijos teismo nutartis šioje dalyje laikytina pagrįsta bei teisėta.
Dėl 2016-04-27 sprendimo atmesti ieškovės pasiūlymąApeliantės savo skunduose taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu nutraukti civilinę bylą dalyje dėl 2016-04-27 sprendimo Nr. 16-VO-425 pripažinimo negaliojančiu, neteisėtu ir jo panaikinimo. Nurodo, jog teismas turėjo iš esmės išnagrinėti byloje dalyvaujančių asmenų argumentus, susijusius su neteisėtu ūkio subjektų grupės, susidedančios iš UAB „VSA Vilnius“ ir UAB „Švarinta“, pasiūlymo atmetimu, kadangi perkančiajai organizacijai neatsakius į pateiktą pretenziją, ieškovė įgijo teisę kreiptis su ieškiniu tiesiai į teismą. VPĮ 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tiekėjas, kuris mano, kad perkančioji organizacija nesilaikė šio įstatymo reikalavimų ir tuo pažeidė ar pažeis jo teisėtus interesus, turi teisę iki pirkimo sutarties sudarymo pareikšti pretenziją perkančiajai organizacijai dėl perkančiosios organizacijos veiksmų ar priimtų sprendimų. Pretenzijos pateikimas yra privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo stadija. Jeigu išnagrinėjus pretenziją nebuvo patenkinti tiekėjo reikalavimai ar reikalavimai buvo patenkinti tik iš dalies, ar pretenzija nebuvo išnagrinėta VPĮ 94 straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais, tiekėjas turi teisę kreiptis į teismą VPĮ 95 straipsnyje nustatyta tvarka (VPĮ 93 str. 2 d.), t. y. esant vienai nurodytų aplinkybių, atsiranda įstatyme nustatytos kreipimosi į teismą prielaidos.CPK 423² straipsnis numato, kad tiekėjas, prieš kreipdamasis į teismą, turi laikytis Viešųjų pirkimų įstatyme nustatytos privalomos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Kai per įstatymų nustatytus terminus neišnagrinėjamas tiekėjo kreipimasis, pareikštas išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, tiekėjas gali pareikšti ieškinį teisme dėl ginčo esmės. Kai įstatymų nustatytais pagrindais atsisakoma nagrinėti tiekėjo kreipimąsi, pareikštą išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, tiekėjas gali kreiptis į teismą pareikšdamas ieškinį dėl ginčo esmės ir nurodyti priežastis, dėl kurių jis nesutinka su priimtu sprendimu atsisakyti nagrinėti jo kreipimąsi. Teismas, pripažinęs, kad ieškovo nurodyti argumentai yra pagrįsti, nagrinėja bylą iš esmės.Kaip teisingai nagrinėdamas bylą konstatavo pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju perkančioji organizacija neatsisakė nagrinėti pateiktos pretenzijos apskritai, tačiau nurodė, jog ji nebus nagrinėjama kol bus sustabdytos pirkimo procedūros. Pažymėtina, kad perkančioji organizacija sustabdė pirkimo procedūras dar iki pretenzijos pateikimo. Kaip konstatuota aukščiau šioje nutartyje, viešojo pirkimo procedūros buvo sustabdytos pagrįstai, todėl laikytina, jog ir atsisakymas VPĮ nustatytu terminu atsakyti į pateiktą pretenziją yra pagrįstas. Ir tik atsakovei atnaujinus pirkimų procedūras ir pateikus atsakymą į pretenziją arba per VPĮ 94¹ straipsnio 3 dalyje įtvirtintą terminą to nepadarius, ieškovė turėtų realią teisę kreiptis į teismą su ieškiniu. Tuo tarpu, šiuo atveju teismas, iš esmės pagrįstai neturėdamas savo žinioje atsakovės atsakymo į pretenziją bei išsamios jos pozicijos ieškovės pateikto pasiūlymo atmetimo atžvilgiu, neturi teisės nagrinėti ginčo dalyje dėl 2016-04-27 sprendimo pripažinimo negaliojančiu, neteisėtu ir jo atmetimo.
Dėl procesinės bylos baigtiesEsant nurodytoms aplinkybėms konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias viešojo pirkimo procedūras, ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinių skundų motyvais nėra pagrindo. Dėl nurodytų aplinkybių ir motyvų teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliaciniai skundai atmetami, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Dėl bylinėjimosi išlaidųŠaliai, kurios naudai priimtassprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK93). Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą, ieškovės UAB „VSA Vilnius“ patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, o atsakovės VšĮ „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“ patirtos bylinėjimosi išlaidos (508,20Eur), kurias patvirtinantys įrodymai apeliacinės instancijos teismui pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pradžios (2016-11-07),lygiomis dalimis priteisiami iš apeliančių (ieškovės bei trečiojo asmens).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „VSA Vilnius“ (juridinio asmens kodas220074960) ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Švarinta“ (juridinio asmens kodas 145282046) atsakovei viešajai įstaigai „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“ (j. a. k. 145787276) po 254,10Eur (du šimtus penkiasdešimt keturis eurus ir 10 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.