Šiaulių apygardos teismo sprendimas

38. Dėl vykdomo pirkimo sustabdymo atsakovas nurodė, kad atsakovo ir tiekėjo AB „Specializuotas transportas" kasaciniai skundai civilinėje byloje Nr. e2A-590-381/2016 buvo priimti, o tiekėjo prašymas dėl apeliacinės instancijos nutarties vykdymo sustabdymo patenkintas. Per laikotarpį, kol LAT priėmė šiuos kasacinius skundus bei sustabdė procedūras, atsakovas vykdė teismų sprendimus ir iš Konkurso pašalino jį laimėjusį tiekėją bei priėmė sprendimus užbaigti pirkimą atmetus likusių tiekėjų pasiūlymus dėl pernelyg didelės ir perkančiajai organizacijai nepriimtinos kainos. Jeigu LAT patenkins kasacinius skundus ir pakeis pirmos ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus, tai reikš, kad su tiekėju AB „Specializuotas transportas" atsakovas galės sudaryti viešojo pirkimo sutartį, o ieškovo pretenzijos dėl neteisėto pirkimo vykdymo bus atmestos. Tokiu atveju atnaujinusi pirkimo procedūras atsakovas privalės pasinaikinti sprendimus dėl tiekėjų UAB „VSA Vilnius‘‘ ir UAB „Ekonovus" pasiūlymų atmetimo. Jeigu LAT atmes kasacinius skundus ir paliks galioti teismų sprendimus, atsakovas privalės išnagrinėti ieškovo pateiktą pretenziją dėl pasiūlymo atmetimo. Šioje stadijoje, kol perkančioji organizacija yra sustabdžiusi pirkimo procedūras ir laukia kasacinio teismo sprendimo, nei vienas iš tiekėjų negali tikėtis sudaryti viešojo pirkimo sutarties, todėl ieškovo ieškinys yra pareikštas ne ginti tikrai pažeistą teisę, o daryti spaudimą atsakovui.

39. Atsakovas pažymi, kad ieškovo pretenzijos neignoravo, o tik nenagrinėjo dėl pirkimo sustabdymo priežasties. Nors teisės aktais nėra nustatyta, kada, kokiais pagrindais perkančioji organizacija savo iniciatyva gali sustabdyti vykdomas viešojo pirkimo procedūras, atsakovas tokį sprendimą priėmė vadovaudamasi VPĮ 3 straipsnyje įtvirtintais principais. Šiuo atveju perkančioji organizacija privalo išlaikyti interesų balansą tarp dviejų dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo konkuruojančių tiekėjų, t.y. perkančioji organizacija turi užtikrinti, kad galimai palankaus tiekėjui AB „Specializuotas transportas" LAT sprendimas bus įvykdytas ir tiekėjas sudarys viešojo pirkimo sutartį. Jeigu LAT sprendimas bus nepalankus tiekėjui AB „Specializuotas transportas", atmetus ieškovo pasiūlymą jai išlieka galimybė toliau konkuruoti dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo naujame pirkime. Nestabdant pirkimo procedūrų atsakovas negali toliau vykdyti pirkimo, kol LAT nepriims galutinės ir neskundžiamos nutarties.

40. Dėl tiekėjo AB „Specializuotas transportas " protegavimo atsakovas nurodė, kad AB „Specializuotas transportas" šiuo metu paslaugas Šiaulių mieste vykdo pagal 2014 m. kovo 6 d. sutartį su Šiaulių miesto savivaldybe. Šios sutarties galiojimas LAT nutartimi buvo sutrumpintas iki 2015-09-05. Pagal sutarties nuostatas pasibaigus sutarties terminui tiekėjas privalo teikti paslaugas iki tol, kol nebus parinktas naujas tiekėjas ir jam nebus perduotas sutarties vykdymas, o sutarties vykdymas bus nutrauktas iš karto po to, kai viešojo pirkimo būdu bus parinktas naujas paslaugos tiekėjas.

41. Trečiasis asmuo UAB ,,Švarinta‘‘ atsiliepime į ieškovo ieškinį nurodė, kad ieškinį palaiko, prašo jį tenkinti. Trečiasis asmuo sutinka su ieškinio argumentais ir nurodo papildomus motyvus.

42. Pirma, atsakovas, priimdamas sprendimą atmesti ieškovo pasiūlymą ir nusprendęs stabdyti Konkurso pirkimo procedūras, sąmoningai proteguoja konkretų tiekėją AB „Specializuotas transportas".

43. Vertinant konkrečių ieškinyje nurodomų atsakovo vykdyto konkurso pažeidimus, būtina atsižvelgti į sistemingą imperatyvių teisės normų pažeidinėjimą vykdant pirkimus dėl Šiaulių miesto atliekų tvarkymo paslaugų. Dar 2015 m. vasario 2 d. LAT nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-60-378/2015 buvo konstatuota, kad vykdant viešąjį pirkimą dėl Šiaulių miesto atliekų tvarkymo paslaugų buvo neteisėtai proteguojamas AB „Specializuotas transportas", t.y. neteisėtas atmestas kito tiekėjo pasiūlymas ir su AB „Specializuotas transportas" neteisėtai sudaryta pirkimo sutartis. Nors teismo nutartimi pirkimo sutarties galiojimo terminas buvo sutrumpintas iki 2015 m. rugsėjo 5 d., tačiau pirkimo sutartis dėl Konkurso pirkimo objekto vykdyta ir pasibaigus šiam terminui, galimai ir šiuo metu. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. balandžio 5 d. nutartimi dar kartą konstatavo, kad, vykdant pirkimą dėl Šiaulių miesto atliekų tvarkymo paslaugų, atsakovas priėmė neteisėtą sprendimą dėl pasiūlymų eilės sudarymo ir neteisėtai AB „Specializuotas transportas" pripažino laimėjusiu tiekėju.

44. Atsakovas veiksmais, kuriais buvo atmestas ieškovo pasiūlymas ir nutrauktos konkurso procedūros VPĮ 7 str. 4 d. pagrindu, stabdytos pirkimo procedūros, o paslaugos toliau perkamos iš AB „Specializuotas transportas" 2015 m. vasario 2 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi pripažintos neteisėta sutarties pagrindu, akivaizdžiai pažeidžia viešųjų pirkimų principus ir riboja galimybes ieškovui ginti pažeistas teises.

45. Antra, atsakovo 2016 m. gegužės 10 d. sprendimas stabdyti pirkimo procedūras neturi jokio teisinio pagrindo. VPĮ 7 str. 4 d. nurodytais pagrindais pirkimo procedūros pasibaigia ir nebevykdomos jokios pirkimo procedūros. Atsakovas 2016 m. balandžio 27 d. rašte nurodė, kad, atmetus visų tiekėjų pasiūlymus konkurse, pirkimo procedūros pasibaigė. Kadangi atsakovas po ieškovo pasiūlymo atmetimo jokių pirkimo procedūrų nebevykdė, nebeliko nei teisinio, nei faktinio pagrindo stabdyti konkurso viešojo pirkimo procedūras.

46. Trečia, iki buvo priimta atsakovui nepalanki Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-590-381/2016 atsakovas sistemingai laikėsi pozicijos, kad stabdyti konkurso procedūrų netikslinga ir būtina jas tęsti, siekdamas sudaryti sutartį su AB „Specializuotas transportas".

47. Atsakovas, atmesdamas ieškovo pasiūlymą, akivaizdžiai netinkamai aiškina ir taiko (nepagrįstai sutapatina) VPĮ 9 str. ir VPĮ 39 str. 2 d. 3 p. nurodytas sąvokas „numatoma pirkimo vertė" ir „ per didelė, perkančiajai organizacijai nepriimtina kaina". VPĮ 9 str. 1 d. numato, jog numatomo pirkimo vertė yra perkančiosios organizacijos numatomų sudaryti pirkimo sutarčių vertė, skaičiuojama imant visą mokėtiną sumą be pridėtinės vertės mokesčio, įskaitant visas sutarties pasirinkimo ir pratęsimo galimybes. Tuo tarpu VPĮ 11 str. numato tarptautinio pirkimo verčių ribas, kurias pasiekus apie pirkimą turi būti skelbiama Europos Bendrijų oficialiame leidinyje (VPĮ 23 str. 1 d.) bei vykdomi viešieji pirkimai pagal VPĮ II skyriaus taisykles (tarptautiniai pirkimai). VPĮ 9 str. minima numatomo pirkimo vertė ir VPĮ 39 str. 2 d. numatytas pagrindas atmesti pasiūlymus dėl per didelių ir nepriimtinų kainų arba neįprastai mažos kainos nėra susijusios ar tapačios sąvokos. VPĮ 9 str. įtvirtintos numatomos pirkimo vertės esminis tikslas yra tinkamai parinkti pirkimo procedūrų vykdymo būdą. Tai reiškia, jog atsižvelgiant į pirkimo pradžioje numatomą tikslią ar apytikslę pirkimo vertę yra sprendžiama, ar pasiekiamos ES 2004/18 direktyvoje numatytos ribos, nuo kurių privalo būti vykdomi tarptautiniai pirkimai ir vadovaujamasi VPĮ II skyriaus nuostatomis. Šiuo atveju konkursas buvo vykdomas kaip „tarptautinis pirkimas" (atviras konkursas) ir vadovaujantis VPĮ II skyriaus nuostatomis. Negalima sutikti, jog pirkimo vertė privalomai turi būti apskaičiuojama labai tiksliai ir kiekvienu atveju ji lemia galimybes atmesti pasiūlymą dėl per didelės ir nepriimtinos kainos. Pagal VPĮ 9 str. numatomo pirkimo vertė yra perkančiosios organizacijos numatomų sudaryti pirkimo sutarčių vertė, skaičiuojama imant visą mokėtiną sumą be pridėtinės vertės mokesčio, įskaitant visas sutarties pasirinkimo ir pratęsimo galimybes. Kasacinėje praktikoje labai aiškiai pasisakoma, kad teisė nutraukti pirkimą dėl per didelės kainos yra siejama su pirkimui suplanuotomis lėšomis/skirtu finansavimu, o ne numatoma pirkimo verte, kuri skaičiuojama VPĮ 9 str. pagrindu. Šiuo atveju perkančioji organizacija nebuvo planavusi konkretaus biudžeto (t.y. ne numatomos pirkimo vertės, o sutarties vykdymui skiriamo biudžeto/lėšų), priimdama sprendimą taip pat neįvertino, kad tiekėjui apmokama už faktiškai suteiktas paslaugas ir surenkant lėšas (rinkliavą) iš atliekų turėtojų. Pati pirkimo specifika lemia tai, kad nėra ir negali būti suplanuotas konkretus ir ar fiksuotas biudžetas sutarties vykdymui, o faktinė pagal sutartį mokėtina suma paslaugų teikėjui gali ir visada skiriasi nuo pateikto pasiūlymo kainos.

48. Ieškovas UAB ,,VSA Vilnius‘‘ pateikė dubliką, kuriame nesutinka su atsakovo išdėstytais argumentais.

49. Dėl nepagrįstai nustatytos atsakovui priimtinos viešojo pirkimo kainos ir Šiaulių miesto savivaldybės pateikto rašto teisinės reikšmės. Ieškovo nuomone atsakovas atsiliepime į ieškinį nepagrįstai teigia, kad administravimo sutartimi jis yra įpareigotas vadovautis Šiaulių miesto savivaldybės pateiktos perkančiajai organizacijai priimtinos kainos apskaičiavimo metodika. Šiaulių regiono savivaldybės, atsižvelgdamos į Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 30 str., siekdamos didinti atliekų tvarkymo sistemos efektyvumą Šiaulių apskrities regione, įsteigė juridinį asmenį – atsakovą - ir paskyrė jam komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriaus funkcijas. Atsakovo funkcijos nustatytos jos steigimo dokumentuose, administravimo sutartyje. Atsakovo įstatų 6.1 p. numatyta, kad viena iš jos veiklos sričių yra Šiaulių regiono atliekų tvarkymo organizavimas. 7.2 p. nustato, kad atsakovas organizuoja viešuosius pirkimus, kurie būtini įstatuose numatytoms įstaigos funkcijoms vykdyti. Atsakovas organizuoja ir vykdo viešuosius pirkimus, taip įgyvendindamas jam deleguotas atliekų tvarkymo administratoriaus funkcijas. Atsakovo įgaliojimai administruojant atliekų tvarkymą Šiaulių miesto savivaldybėje yra detalizuojami administravimo sutartyje. Jos 12.1.9 p. numatyta, kad atsakovas įsipareigoja „parinkti atliekų surinkėją / vežėją savivaldybės teritorijoje ar jos dalyje organizuojant komunalinių atliekų surinkimo / vežimo paslaugų viešojo pirkimo konkursą Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka arba kitų įstatymų nustatytu būdu ir pasirašyti atitinkamą trišalę sutartį, 12.1.10 p. - vykdyti darbų, prekių bei paslaugų pirkimus laikantis Viešųjų pirkimų įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų. Būtent atsakovas LR VPĮ nustatyta tvarka organizuoja viešuosius pirkimus ir Šiaulių miesto savivaldybėje parenka atliekų transportavimo paslaugas teikiantį asmenį, jam yra patikėtos visos viešųjų pirkimų organizatoriaus funkcijos ir įgaliojimai.

50. Tik pati perkančioji organizacija gali objektyviai nustatyti maksimalią kainą, kadangi savo žinioje turi visą reikiamą informaciją, tačiau neatliko jokių aktyvių veiksmų nustatyti tinkamą viešojo pirkimo kainos apskaičiavimo metodiką.

52. Atsakovo taikytas Šiaulių miesto savivaldybės mero pateiktas kainos apskaičiavimo būdas išimtinai paremtas „šiuo metu taikoma kaina“, vadovaujantis 2014-02-25 Šiaulių miesto savivaldybės ir AB „Specializuotas transportas“ sudaryta viešojo paslaugų teikimo sutartimi, o atsakovas negalėjo vadovautis negaliojančia sutartimi.

53. Dėl su atsiliepimu į ieškinį pateikto 2015-04-29 Šiaulių miesto savivaldybės mero rašto „Dėl komunalinių atliekų surinkimo ir transportavimo viešojo pirkimo“ Nr. S-1162-1 teisinės reikšmės ir atsakovo siekio suvaržyti tiekėjų galimybes pasinaudoti efektyvia pažeistų teisių gynyba. Ieškovas nurodė, kad atsakovas nepagrįstai tvirtina, jog 2015-06-01 viešojo pirkimo komisijos protokole Nr. VP-ŠMAST-3 buvo aiškiai nurodytas 2015-04-29 Šiaulių miesto savivaldybės rašto Nr. 16-VP-460 turinys, tačiau ieškovas buvo supažindintas tik su šio rašto turinio dalimi. Atsakovas neįrodė ir nepateikė jokių objektyvių pasiūlymo atmetimo priežasčių ir aplinkybių patvirtinančių pasiūlymo atmetimo pagrįstumą.

54. Šiaulių miesto savivaldybė, juo labiau meras, neturi teisinio pagrindo įpareigoti atsakovą taikyti tam tikrą nepagrįstai ir vienašališkai nustatytą pirkimo vertės nustatymo metodiką. Pirma, 2015-04-29 raštas pasirašytas Šiaulių miesto savivaldybės mero. Vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 20 str. 4 d. savivaldybės mero priimami sprendimai įforminami potvarkiais, minėtas raštas nėra savivaldybės mero potvarkis. VSĮ 20 str. 2 d. yra detaliai apibrėžtos savivaldybės mero kompetencijos ribos, merui nenumatyta teisė vienašališkai priimti įpareigojančius sprendimus įstaigoms, kurias Šiaulių miesto savivaldybė valdo dalininko teise. Antra, Šiaulių miesto savivaldybė dalyvauja vietinės rinkliavos nustatymo procese, t.y. perkančioji organizacija nustato vietinės rinkliavos dydį, jos nustatymo metodiką ir ją pateikia Šiaulių miesto savivaldybės tarybai patvirtinti. Šiuo atveju viešojo pirkimo kainos klausimas net nebuvo analizuojamas Šiaulių miesto savivaldybės tarybos posėdyje.

55. Dėl vykdomo viešojo pirkimo procedūrų sustabdymo ir atsakovo argumentų, susijusių su neišnagrinėta ieškovo pretenzija. Ieškovas nurodė, kad atsakovas nepateikė jokių atsikirtimų į ieškovo argumentus, jog LAT nėra priėmęs sprendimo sustabdyti pirkimo procedūras. Atsakovas pakeitė savo ankstesniąją poziciją ir pateiktame atsiliepime į ieškinį viešojo pirkimo sustabdymą argumentuoja visiškai kitais pagrindais. Atsakovas teigia, kad privalėjo vadovautis VPĮ 3 str. įtvirtintais principais bei išlaikyti interesų balansą tarp dviejų dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo konkuruojančių tiekėjų, t.y. perkančioji organizacija neva turi užtikrinti, kad galimai palankaus tiekėjui AB „Specializuotas transportas“ LAT sprendimas bus įvykdytas ir tiekėjas sudarys viešojo pirkimo sutartį. Atsakovas tiekėjo AB „Specializuotas transportas“ verslo interesus laiko reikšmingesniais už viešąjį interesą pagaliau įvykdyti viešąjį pirkimą ir teisėtai, viešosios sutarties pagrindu paslaugas pirkti iš laimėjusio tiekėjo. Atsakovas nurodo, kad ieškovo pretenzijos atmetimas yra „savaime aiškus“ tuo atveju, jei sprendimas ir nebus panaikintas.

56. Dėl LAT nutarties nevykdymo ir tolimesnio atliekų transportavimo paslaugų pirkimo iš AB „Specializuotas transportas“. Ieškovas nurodė, kad atsakovas nepagrįstai teigia, jog AB „Specializuotas transportas“ atliekų transportavimo paslaugas turi teisę teikti iki šiol, kol nebus parinktas naujas tiekėjas ir jam nebus perduotas sutarties vykdymas. Tačiau atsakovas nepagrįstai sutapatina sutarties termino ir sutarties galiojimo sąvokas. LAT 2015-02-25 nutartimi padarė išvadą, jog byloje nustatytos aplinkybės ir jų vertinimas suponuoja prielaidas atsakovės ir AB „Specializuotas transportas“ 2014 m. kovo 6 d. viešojo paslaugų pirkimo sutartį pripažinti neteisėta, teismas taikė alternatyvias sankcijas ir sutrumpino sutarties galiojimo terminą. Pasibaigus tokio sandorio galiojimo terminui, pakeistam teismo sprendimu, pasibaigia atitinkamo pirkimo teisiniai santykiai, kurie galėtų būti, esant poreikiui, atkuriami naujomis viešojo pirkimo procedūromis. Pasibaigus sutarties galiojimui, pasibaigė visi sutartiniai santykiai tarp atsakovo ir AB „Specializuotas transportas“. Šiuo atveju pasibaigė ne paslaugų teikimo terminas, numatytas sutartyje, bet ir pačios sutarties galiojimas, todėl akivaizdu, kad šiuo metu atsakovas paslaugas iš AB „Specializuotas transportas“ perka be jokio teisinio pagrindo, o sutarties vykdymas privalėjo būti nutrauktas dar 2015-09-06.

57. Dėl perkančiosios organizacijos (duomenys neskelbtini) J. Š. viešųjų ir privačiųjų interesų supainiojimo. Ieškovas nurodė, kad jam paaiškėjo naujos aplinkybės, susijusios su atsakovo ir AB „Specializuotas transportas“ sąsajomis. Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos viešai skelbiamos 2016-04-17 J. Š. privačių interesų deklaracijoje nurodyta, kad 2015-07-26 J. Š. (paskolos gavėja) sudarė 5000 EUR paskolos sutartį su M. B. (paskolos davėjas), kuris yra ieškovo AB „Specializuotas transportas“ atstovas. Advokatas M. B. AB „Specializuotas transportas“ atstovavo civilinėje byloje Nr. 2A-627-302-2016. Šioje byloje AB „Specializuotas transportas“ – ieškovas, Perkančioji organizacija – atsakovas. J. Š., kaip perkančiosios organizacijos valdymo organas, žinojo apie esamą interesų konfliktą, t.y. kad paskolos davėjas advokatas M. B. atstovauja tiekėją AB „Specializuotas transportas“ ir paskolos sutarties sudarymas akivaizdžiai pažeidžia viešuosius ir privačiuosius interesus, todėl darytina išvada, kad J. Š. sąmoningai nesiėmė jokių efektyvių priemonių išvengti interesų konflikto ar pranešti perkančiosios organizacijos dalininkams apie esamą interesų konfliktą. Be to, atsakovas, organizuodamas viešąjį pirkimą, bet kuriuo atveju privalo patikrinti, ar egzistuoja interesų konfliktai, ir imtis tinkamų priemonių, skirtų jiems išvengti, nustatyti ir pašalinti. Nei direktorė, nei atsakovas neatliko jokių veiksmų, siekiant pašalinti egzistuojančius interesų konfliktus. Tai akivaizdžiai suponuoja išvadą apie grubius VPĮ nustatytų viešųjų pirkimų skaidrumo, tiekėjų nediskriminavimo bei vienodo požiūrio principų pažeidimus.

58. Atsakovas VšĮ ,,Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras‘‘ triplike į ieškovo dubliką nurodė, kad nesutinka su dublike išdėstytais argumentais.

59. Dėl vykdomo konkurso kainos nustatymo pagrįstumo ir teisėtumo. Atsakovas nurodė, kad ieškovo minima 2012 m. Šiaulių regiono savivaldybių bendradarbiavimo regioninėje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje sutartis nebuvo sudaryta, nes jos sudarymui nepritarė Šiaulių miesto savivaldybės taryba. Todėl dublike nurodyti ieškovo argumentai, kurie yra kildinami iš aukščiau paminėtos sutarties, yra teisiškai nereikšmingi ir nesvarstytini.

60. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad perkančioji organizacija yra visiškai savarankiška spręsti dėl vykdomų pirkimų minimalios priimtinos kainos. Šiaulių miesto savivaldybės taryba 2014-06-26 sprendimu Nr. T-137 patvirtino Šiaulių m. savivaldybės 2014-2020 m. atliekų tvarkymo planą, kurio 2.1. punkte yra nurodyta, kaip yra administruojama Šiaulių m. savivaldybės atliekų tvarkymo sistema. Plano 2.1. punkte nurodyta, kad Šiaulių miesto savivaldybės atliekų tvarkymo sistema apima komunalinių atliekų surinkimo, išvežimo, rūšiavimo, naudojimo ir šalinimo paslaugas visiems savivaldybės teritorijoje esantiems komunalinių atliekų turėtojams (fiziniams ir juridiniams asmenims). Šiaulių miesto savivaldybės atliekų tvarkymo sistema yra Šiaulių komunalinių atliekų tvarkymo regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos dalis. Kaip nustatyta Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano 7 priede, Šiaulių regionas apima Akmenės rajono, Joniškio rajono, Kelmės rajono, Šiaulių miesto, Šiaulių rajono, Pakruojo rajono ir Radviliškio rajono savivaldybių teritorijas. Šią sistemą organizuoja ir administruoja Šiaulių apskrities savivaldybių įsteigtas juridinis asmuo - atsakovas. 2006 m. birželio 29 d. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-260 atsakovui yra pavesta administruoti Šiaulių miesto savivaldybės atliekų tvarkymo (išskyrus šalinimo) sistemą ir vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2006 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. T-4 nuo 2007 m. sausio 1 d. Šiaulių mieste įvesta vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2014 m. rugsėjo 25 d. sprendimu Nr. T-268 buvo patvirtinta nauja Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų redakcija. Nuostatų 9 punktas vietinės rinkliavos mokėtojams Šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje nustato vietinės rinkliavos dydžius. Mokėjimai už komunalinių atliekų tvarkymą turi padengti visas tiesiogines ir netiesiogines atliekų tvarkymo sąnaudas. Taigi vietinės rinkliavos dydžiai turi būti nustatomi tokiu būdu, kad surinktos lėšos dengtų suplanuotas Šiaulių regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimo, eksploatacijos, plėtros ir administravimo sąnaudas.

61. Valstybės kontrolė atliko regioninių atliekų tvarkymo sistemų veiklos auditą ir 2013-08-02 paskelbė ataskaitą Nr. VA-P-20-9-11. Šios ataskaitos 2.3. punkte yra analizuojamos atliekų tvarkymo sistemos sąnaudos. Valstybės kontrolė, ištyrusi duomenis konstatavo, kad atliekų surinkimo ir vežimo paslaugos sąnaudos 2012 m. Šiaulių regione sudarė daugiau kaip 50 procentų visų atliekų tvarkymo sąnaudų. Todėl darytinos išvados, kad atliekų tvarkymas Šiaulių mieste yra organizuojamas savivaldybės tarybai 2006-06-29 priėmus sprendimą Nr. T-260, kuriuo atsakovei buvo pavestas savivaldybės atliekų sistemos administravimas; savivaldybės atliekų tvarkymo sistemos administravimas didžiąja dalimi yra finansuojamas iš vietinės rinkliavos, kurią privalo mokėti visi savivaldybės gyventojai ir verslininkai; atliekų surinkimo ir vežimo išlaidos sudaro daugiau kaip pusę visų atliekų sutvarkymo kaštų. Akivaizdu, kad šiame konkurse nupirktos atliekų surinkimo ir vežimo paslaugos kaina turės tiesioginės įtakos savivaldybėje nustatytos rinkliavos dydžiui, todėl būtent savivaldybė, kaip pavedimą davęs asmuo, ir turėjo teisę bei pareigą atsakovei nurodyti, kokia turi būti perkančiajai organizacijai priimtina didžiausia perkamos paslaugos kaina. Priešingu atveju susiklostytų situacija, kad vietinę rinkliavą nustačiusi savivaldybė prarastų atliekų surinkimo ir vežimo kaštų kontrolę.

62. Ieškovas dublike taip pat nurodo, kad yra neteisinga remtis ankstesnio Šiaulių miesto savivaldybės vykdyto konkurso metu gauta pasiūlyta paslaugų kaina kaip atspirties tašku, kiek savivaldybė galėtų mokėti už tokios paslaugos suteikimą, nes LAT 2015-02-25 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-60-378/2015 konstatavo, jog 2014 m. kovo 6 d. viešojo pirkimo sutartis sudaryta tarp atsakovės ir AB „Specializuotas transportas" yra negaliojanti. Vertinant, ar ieškovo pasiūlyta kaina perkančiajai organizacijai nėra per didelė, neturėtų būti sureikšminama aplinkybė, kad LAT nustatė, jog vykdant viešojo pirkimo procedūras dėl 2014 m. kovo 6 d. viešojo pirkimo sutarties buvo pažeisti VPĮ reikalavimai, susiję su tiekėjų kvalifikacijos vertinimu. Tokių pažeidimų konstatavimas niekaip nepaneigia to fakto, kad perkančioji organizacija ginčijamo pirkimo metu gavo jai tinkamą ir prieinamą perkamos paslaugos kainą. Pagal ieškovą po nuginčyto pirkimo vykdomame kitame pirkime atsakovas nebeturi teisėto pagrindo tikėtis, kad naujame pirkime jai pasiūlyta kaina bus panašaus lygio arba mažesnė, t.y. nusipirkti reikalingą paslaugą minimalia kaina minimaliai naudojant savivaldybės lėšas.

62. Vertinant perkančiosios organizacijos veiksmus nustatant jai priimtiną maksimalią viešojo pirkimo kainą yra svarbios šios aplinkybės: tarp atsakovo ir Šiaulių miesto savivaldybės susiklostė pavedimo teisiniai santykiai, todėl atsakovė vykdydama pirkimą privalo veikti jai suteikto pavedimo rėmuose; Šiaulių mieste ginčijamo konkurso metu perkama paslauga sudaro daugiau kaip 50 proc. visų atliekų tvarkymo kaštų ir tiesiogiai įtakoja vietinės rinkliavos dydžius, kuriuos moka rinkliavos mokėtojai; Šiaulių miesto savivaldybė turi teisę kontroliuoti jos naudai perkamos viešosios paslaugos kainą ir nurodyti jos vardu vykdančiai pirkimą perkančiajai organizacijai maksimalią jai priimtiną paslaugos kainą; Šiaulių miesto savivaldybė turi teisėtą ir pagrįstą komercinį lūkestį nusipirkti paslaugą ne brangiau, nei pirko pagal 2014 m. kovo 6 d. viešojo pirkimo sutartį.

63. Dėl Šiaulių miesto mero rašto teisinio vertinimo. Atsakovas nurodė, kad Šiaulių miesto savivaldybės mero raštas turi būti vertinamas ne kaip sprendimas dėl kainos nustatymo, o nurodymas pirkimą vykdančiai įstaigai kokia savivaldybei yra priimtina maksimali perkamos atliekų surinkimo ir vežimo į šalinimo vietą paslaugos kaina. Visiškai nereikšminga, kokia teisine forma toks savivaldybės nurodymas atsakovui buvo pateiktas. Sprendimą dėl to, kokia kaina bus maksimali perkančiajai organizacijai, priėmė atsakovo viešojo pirkimo komisija 2015-06-01 pirmajame komisijos posėdyje ir įformino tai protokolu.

64. Dėl ieškovo teisės į efektyvią interesų gynybą. Iš ieškovo pretenzijos ir ieškinio matyti, kad ieškovui pilnai užteko informacijos, pagal kurią jis galėjo tinkamai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą bei pasinaudoti teise apskųsti jos manymu neteisėtus perkančiosios organizacijos sprendimus. Ieškovo pretenzija dėl jos sprendimų nėra išnagrinėtina ir de facto nėra jokio pagrindo kalbėti apie jos teisių pažeidimą.

65. Dėl pirkimo sustabdymo. Atsakovas nurodė, kad atsiliepime aiškiai išdėstė, jog savo iniciatyva sustabdė pirkimo procedūras, t.y. siekdama subalansuoti visų tiekėjų, besivaržančių dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo, interesus. Ieškovo argumentai, kad atsakovas vilkina pirkimo procedūras, yra nepagrįsti, orientuoti tik į ieškovo interesų patenkinimą ignoruojant kitų tiekėjų, kurių prašymą ir tenkino LAT, interesus. Ieškovo reikalavimas, kad perkančioji organizacija toliau vykdytų pirkimą ir sudarytų sutartį per didele kaina ignoruojant tai, kad LAT iki galo nepasisakė dėl ankstesnio ginčo, yra destruktyvus, neatitinkantis VPĮ principų, todėl negali būti vertinamas kaip teisėtas ir pagrįstas. Ieškovas nepagrįstais argumentais siekia įtikinti teismą, kad yra neginčijamas vykdyto konkurso laimėtojas ir atsakovas privalo su juo sudaryti sutartį. Sustabdžius procedūras iki LAT nutarties paskelbimo iš konkurso pašalintas tiekėjas, pasiūlęs mažiausią ir priimtiną kainą, turi galimybę sudaryti viešojo pirkimo sutartį, jeigu bus nustatyta, kad jis nepažeidė teisės aktų. Ieškovas, jeigu būtų nustatyta, kad AB „Specializuotas transportas" pažeidė teisės aktus ir iš konkurso turi būti pašalintas, nepraranda teisės varžytis naujajame pirkime, kuris bus skelbiamas. Nebūtų pažeisti ir perkančiosios organizacijos bei savivaldybės interesai nusipirkti paslaugas už jiems priimtiną, o ne ieškovės primestą daug didesnę kainą.

66. Dėl tiekėjo AB „ Specializuotas transportas " protegavimo. Atsakovas kaip nepagrįstus ir neįrodytus atmeta ieškovo argumentus dėl tiekėjo AB „Specializuotas transportas" protegavimo. Siekdamas užtikrinti atliekų surinkimo ir vežimo į šalinimo vietą paslaugos nepertraukiamumą, atsakovas neturi kitos galimybės, kaip tik vykdyti jau pasibaigusią sutartį iki kol teisės aktų nustatyta tvarka bus parinktas naujas paslaugos tiekėjas. Ieškovas nepateikia jokio kitokio alternatyvaus ir teisės aktus atitinkančio sprendimo.

67. Dėl atsakovo vadovės viešųjų ir privačių interesų supainiojimo. Atsakovas nurodė, kad minėti argumentai nebuvo nurodyti ieškovo pretenzijoje, neturi jokio ryšio su bylos dalyku bei ginčijamų sprendimų panaikinimu. Nesant kompetentingos institucijos įsiteisėjusio sprendimo, nėra teisinio pagrindo nagrinėjant ginčą vadovautis ieškovo nurodytomis aplinkybės. Pažymėtina, kad J. Š. elgėsi pagal teisės aktų reikalavimus, savo sąsajumo su advokatu M. B. neslėpė, savo privačius interesus deklaravo nustatyta tvarka.

68. Viešųjų pirkimų tarnyba pateikė išvadą dėl ginčo. Išvadoje nurodyta, kad viešasis pirkimas CVP IS skelbtas 2015 m. liepos 9 d., todėl pirkimui, atsižvelgiant į jo pradžios datą, taikomos Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo redakcijos, galiojančios nuo 2015 m. birželio 23 d., nuostatos.

69. Dėl numatomo viešojo pirkimo vertės nustatymo ir pirkimui suplanuotų lėšų. Tarnyba pažymi, kad vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo 9 straipsnio 1 dalimi, perkančioji organizacija prieš pirkimo pradžią turi apskaičiuoti numatomą viešojo pirkimo vertę. Viešųjų pirkimų įstatymo 9 straipsnio 4 dalis nustato, kad apskaičiuojant numatomą viešojo pirkimo vertę vadovaujamasi Tarnybos patvirtinta pirkimo vertės skaičiavimo metodika. Numatomo viešojo pirkimo vertės skaičiavimo metodikos, patvirtintos Tarnybos direktoriaus 2003 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 1S-26, 3 punktas nustato, kad „Numatomo pirkimo vertė yra perkančiosios organizacijos numatomos sudaryti pirkimo-pardavimo sutarties vertė, skaičiuojama imant visą mokėtiną sumų be pridėtinės vertės mokesčio, įskaitant visas pirkimo sutarties pasirinkimo ir atnaujinimo galimybes. Pirkimo vertė skaičiuojama pirkimo pradžiai, kuri nustatoma vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo 7 straipsnio 2 dalimi‘‘. Siekdamas tinkamai apskaičiuoti numatomą viešojo pirkimo vertę, atsakovas, vadovaudamasis Metodikos 30 punktu turėjo: „30.3. remdamasi skaičiuojamosiomis kainomis, panašių pirkimų praktika, rinkos ir kitais tyrimais nustatyti numatomos (numatomų) sudaryti pirkimo sutarties (sutarčių) preliminarią vertę; 30.5. vadovaudamasi šios metodikos nuostatomis apskaičiuoti pirkimo vertę". Vadovaujantis Metodikos 31 punktu, „perkančioji organizacija tinkamam prekių, paslaugų ar darbų pirkimų verčių nustatymui turėtų kaupti informaciją apie įvykdytus ir vykdomus pirkimus, jų metu sudarytas pirkimo sutartis, pirkimo sutarčių sudarymo ir įvykdymo terminus, faktines vertes, prekių ir paslaugi/ rinkos sąlygas ir pan.". Metodikos nuostatos įpareigoja perkančiąsias organizacijas, numatant viešojo pirkimo vertę, vadovautis prieš tai vykdytų pirkimų praktika ar sudarytų viešųjų pirkimų verte. Tarnyba mano, kad atsakovas, siekdamas apskaičiuoti numatomą viešojo pirkimo vertę, privalėjo vadovautis Metodikos nuostatomis, todėl negalėjo neatsižvelgti į prieš tai vykdytų pirkimų ir sudarytų sutarčių vertes.

70. Numatomo viešojo pirkimo vertei apskaičiuoti yra svarbi ne tik jau vykdytų pirkimų praktika ir sudarytų viešojo pirkimo sutarčių nustatytos vertės, bet ir rinkos analizė, tyrimai, kuriais remiantis perkančioji organizacija apskaičiuoja pirkimui suplanuotas lėšas. Rekomendacinio pobūdžio teisės akte, Perkančiųjų organizacijų viešųjų pirkimų organizavimo ir vidaus kontrolės rekomendacijose, patvirtintose Tarnybos direktoriaus 2011 m. lapkričio 30 d., įsakymu Nr. 1S-174,35.1 punkte siekiant užtikrinti tinkamą pirkimų proceso vykdymą pirkimų poreikio formavimo etape, perkančiosioms organizacijoms siūloma „atlikti rinkos tyrimų, reikalingą potencialiems tiekėjams, numatomai vertei nustatyti".

71. Vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis, sprendimus dėl pirkimo planavimo, numatomos viešojo pirkimo vertės nustatymo priima pati perkančioji organizacija. Atsakovas, planuodamas numatomo viešojo pirkimo vertę, privalėjo atsižvelgti į vykdytų pirkimų praktiką, sudarytas viešojo pirkimo sutartis, taip apskaičiuodamas numatomą viešajam pirkimui suplanuoti išleisti sumą.

72. Dėl pirkimui suplanuotų lėšų kainos nurodymo Tarnyba pažymi, kad VPĮ perkančiosioms organizacijoms nenumato pareigos tiekėjams atskleisti numatomą viešojo pirkimo vertę ir suplanuotas viešajam pirkimui lėšas. Kasacinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad VPĮ nenustatyta reikalavimo perkančiajai organizacija atskleisti pirkimo dokumentuose pirkimui skiriamą lėšų sumą, arba, kitaip tariant, kokia didžiausia kaina perkančiajai organizacijai yra priimtina (LAT Civilinių bylų skyriaus 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2012). Be to, LAT formuojamoje praktikoje yra nurodyta, kad didžiausios perkančiajai organizacijai priimtinos kainos išankstinis išviešinimas galėtų lemti neracionalų lėšų panaudojimą, nes pardavėjai orientuotųsi į maksimalią kainą, galbūt viršijančią esančią rinkoje (LAT 2013 m. balandžio 3 d. Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga Nr. AC-38-1). Visais atvejais perkančioji organizacija, vykdydama viešuosius pirkimus, turi siekti VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje numatyto viešųjų pirkimų tikslo sudaryti viešojo pirkimo sutartį racionaliai naudojant tam skirtas lėšas, nes priešingu atveju ji iš dalies nepasiekia viešųjų pirkimų tikslo (LAT Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2011). Ieškovui buvo paaiškintos ieškovo pasiūlymo atmetimo priežastys bei motyvai, kas atitinka Kasacinio teismo praktikoje numatytą perkančiųjų organizacijų pareigą kilus ginčui įrodyti, kad kaina yra per didelė ir jai nepriimtina (LAT civilinių bylų skyriaus 2012 m. balandžio 11d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2012).

73. Ieškovas netinkamai identifikuoja pareigą išviešinti pirkimui suplanuotas lėšas. VPĮ 39 straipsnio 2 dalyje išskiriami pagrindai, kuriais vadovaujantis perkančiosios organizacijos, vertindamos tiekėjų pasiūlymus, atmeta tiekėjų pateiktus pasiūlymus. Tais atvejais, kai perkančioji organizacija viešojo pirkimo skelbime arba pirkimo dokumentuose nurodo pirkimui suplanuotų lėšų sumą, tiekėjų pasiūlymus ji atmeta vadovaudamasi VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatomis, nes tiekėjo pasiūlymas neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų. Vadovaujantis VPĮ 24 straipsnio 8 dalimi, pirkimo dokumentais laikomos ne tik pirkimo sąlygos, bet ir išankstinis skelbimas apie numatomus pirkimus, ir skelbimas apie pirkimą. Nei 2015 m. liepos 9d. CVP IS tinklalapyje paskelbtame pirkimo skelbime, nei pirkimo dokumentuose nėra nurodyta pirkimui suplanuota išleisti lėšų suma. Pirkimui suplanuota lėšų suma buvo nurodyta tik atsakovo vidiniuose dokumentuose, t. y. 2015 m. birželio 1 d. Pirkimo komisijos sprendime. Tokiu atveju perkančioji organizacija nustatydama, kad tiekėjo siūloma kaina jai yra nepriimtina, nes yra didesnė, nei buvo suplanuota nustatant numatomą viešojo pirkimo vertę, tiekėjo pasiūlymą atmeta vadovaujantis VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatomis. LAT tokio pobūdžio ginčuose taip pat yra nurodęs, kad planuodama viešąjį pirkimą perkančioji organizacija iš anksto numato jam panaudoti skiriamą lėšų sumą. Kai ši suma neatkleidžiama pirkimo dokumentuose, perkančioji organizacija atmeta tiekėjo pasiūlymą remdamasi VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 3 punktu. VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 3 punkto prasme per didele, perkančiai organizacijai nepriimtina kaina inter alia gali būti laikoma tokia pasiūlymo kaina, kuri yra didesnė, nei perkančiosios organizacijos suplanuota pirkimui skirtina lėšų suma (LAT Civilinių bylų skyriaus 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2012).

74. Tarnyba daro išvadą, kad atsakovas neprivalėjo pirkimo dokumentuose nurodyti pirkimui suplanuotų lėšų, nes toks reikalavimas nėra nustatytas Viešųjų pirkimų įstatyme. Vertindama tiekėjo pasiūlymą, perkančioji organizacija turi vadovautis pirkimo dokumento nuostatomis. Jei pirkimo dokumentuose pirkimui suplanuotų lėšų suma nebuvo nurodyta, o ji buvo nurodyta tik vidiniuose dokumentuose, ji tiekėjo pasiūlymą turi atmesti dėl per didelės perkančiajai organizacijai nepriimtinos kainos. Ši nuostata yra taikoma tik tada, kai visų tiekėjų pasiūlymai buvo neatmesti dėl kitų priežasčių, buvo pasiūlytos per didelės perkančiajai organizacijai nepriimtinos kainos. Priėmusi sprendimą dėl tiekėjo pasiūlymo atmetimo, vadovaujantis VPĮ 41 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatomis, perkančioji organizacija turi pagrįsti ir motyvuotai paaiškinti priimtą sprendimą, todėl manytina, kad atsakovas 2016 m. gegužės 10 d. priimtu sprendimu Nr. 15-VP-459 šią nuostatą įgyvendino.

75. Dėl per didelės perkančiajai organizacijai nepriimtinos kainos Tarnyba pažymi, jog vadovaujantis numatoma viešojo pirkimo verte yra nustatoma ne tik tai, kokio dydžio lėšas perkančioji organizacija ketina skirti prekėms, paslaugoms ar darbams įsigyti, bet ir kokiu būdu turi būti vykdomas viešasis pirkimas (tarptautinis ar supaprastintas viešasis pirkimas). VPĮ 9 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad pirkimo vertės nustatymo būdas negali būti pasirenkamas taip, kad būtų galima išvengti šio įstatymo nuostatų dėl pirkimo būdų pasirinkimo ir pirkimo procedūrų vykdymo. Taip pat VPĮ 9 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad pirkimo vertė skaičiuojama tokia, kokia ji yra pirkimo pradžioje. Tai reiškia, kad perkančioji organizacija, vykdydama viešojo pirkimo procedūras, negali keisti numatomos viešojo pirkimo vertės. Numatoma viešojo pirkimo vertė gali būti tik tokia, kokia ji yra viešojo pirkimo pradžioje. Numatomos viešojo pirkimo vertės keitimas viešojo pirkimo vykdymo metu ar viešojo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymas su tiekėju, kurio pasiūlymas viršija numatomą viešojo pirkimo vertę, pažeistų Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas dėl viešojo pirkimo būdo parinkimo ir viešojo pirkimo procedūrų vykdymo.

76. Europos Komisija, atlikusi Lietuvoje vykdytų projektų, finansuojamų Sanglaudos fondo lėšomis, auditą, nurodė, kad netiksliai apskaičiuotas viešojo pirkimo biudžetas yra pačios perkančiosios organizacijos klaida, todėl perkančioji organizacija, pastebėjusi neatitikimą tarp realiai tiekėjų siūlomų kainų ir lėšų, numatytų viešajam pirkimui, vertės, turi iš naujo pradėti viešojo pirkimo procedūras (Europos komisijos audito ataskaita Nr. 2008/LT/REGIO/J3/679/1). Perkančiajai organizacijai priėmus sprendimą sudaryti viešojo pirkimo-pardavimo sutartį su tiekėju, kurio pasiūlymo kaina viršija planuotą (skaičiuojamąją) pirkimo vertę, pažeidžiamas VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas skaidrumo principas, nes taip perkančiajai organizacijai sudaroma galimybė subjektyviai vertinti „ tinkamo‘‘ tiekėjo pasiūlymą ir sudaryti sutartį už pasiūlytą kainą, viršijančią viešajam pirkimui skirtas lėšas.

77. Pasiūlymų vertinimo metu perkančioji organizacija galėtų keisti viešajam pirkimui skirtų lėšų dydį tik esant pagrįstoms aplinkybėms ir motyvuotam raštiškam pagrindimui, kad tiekėjų pasiūlytos kainos yra perkančiajai organizacijai priimtinos (pavyzdžiui, rinkos kainos pirkimo metu padidėjo, infliacijos įtaka kainai, pasikeitę mokesčiai, viešojo intereso apsauga, ar ypatingos reikšmės pirkimas ir panašiai). Jei objektyvių, pagrįstų ir nuo perkančiosios organizacijos nepriklausančių aplinkybių nėra, pasiūlymą, kuriame siūloma kaina viršija pirkimui skirtą lėšų dydį, reikia atmesti. Priešingu atveju būtų neužtikrintas VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas skaidrumo principas, suponuojantis perkančiosios organizacijos veiksmų nuspėjamumą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009 m. birželio 23 d. apžvalga, paskelbta „Teismų praktika‘‘ Nr. 31) ir VPĮ 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas viešųjų pirkimų tikslas - sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. Tarnyba, susipažinusi su bylos duomenis, neturi pagrindo manyti, kad atsakovo numatyta viešajam pirkimui išleisti suma buvo netinkamai apskaičiuota.

78. Dėl ieškovo pasiūlymo atmetimo Tarnyba atkreipia dėmesį, kad atsakovas 2016 m. balandžio 29 d. priimtu sprendimu Nr. 16-VP-425 ieškovo pasiūlymą atmetė VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 3 punktu, VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro Supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių 31 punkto 2.3 papunkčiu ir Konkurso sąlygų 67 punkto 67.6 papunkčiu, nes pasiūlyta per didelė, perkančiajai organizacijai nepriimtina kaina. Tarnyba primena, kad atsakovas vykdo tarptautinės vertės pirkimą atviro konkurso būdu. Todėl konstatuotina, kad atsakovas netinkamai kvalifikavo ieškovo pasiūlymo atmetimo pagrindą, nes šiuo atveju tiekėjas turėjo taikyti VPĮ numatytus atmetimo pagrindus, o ne atsakovo supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių nuostatas. Be to, perkančioji organizacija tais atvejais, kai pirkimo dokumentuose nėra nurodyta viešajam pirkimui suplanuota suma, tiekėjų pasiūlymus dėl per didelių, perkančiajai organizacijai nepriimtinų kainų gali atmesti tik tada, kai visų dalyvių, kurių pasiūlymai neatmesti dėl kitų priežasčių, buvo pasiūlytos per didelės, perkančiajai organizacijai nepriimtinos kainos (VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Akivaizdu, kad pirkime dalyvavo ne tik ieškovas, bet ir daugiau tiekėjų. Iš byloje nurodytų duomenų Tarnybai nėra aišku, ar visi pirkime dalyvaujantys tiekėjai buvo atmesti ir pasiūlymų vertinimo metu. Tais atvejais, kai tiekėjo pasiūlyta kaina perkančiajai organizacijai yra nepriimtina, nes viršija suplanuotas pirkimui lėšas, o pasiūlymą pateikęs ne vienas tiekėjas, kuris nebuvo atmestas dėl kitų priežasčių, atmesti tiekėjo dėl per didelės, perkančiajai organizacijai nepriimtinos kainos ji negali. Tokiu atveju perkančioji organizacija tiekėjo pasiūlymo neatmeta, o tiekėjo pasiūlymas yra įtraukiamas į pasiūlymų eilę, pasiūlytų kainų didėjimo tvarka nuo mažiausią kainą pasiūliusio tiekėjo iki didžiausią kainą pasiūliusio tiekėjo.

79. Tarnyba daro išvadą, kad atsakovas, vykdydamas tarptautinės vertės viešąjį pirkimą, atmesdamas ieškovo pasiūlymą netinkamai kvalifikavo atmetimo pagrindą ir nesivadovavo Viešųjų pirkimų įstatyme nustatytomis normomis.

80. Bylos dokumentais nustatyta, kad atsakovas VšĮ ,,Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras‘‘ vykdo atvirą konkursą „Šiaulių miesto savivaldybės komunalinių atliekų surinkimo ir transportavimo į jų apdorojimo vietas (įrenginius) paslaugos pirkimas“, apie kurį buvo skelbta CVPIS, pirkimo Nr. 165401.

81. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas 2016-04-27 sprendimu Nr. 16-VP-425 atmetė ieškovo UAB ,,VSA Vilnius‘‘ pasiūlymą dėl per didelės, perkančiajai organizacijai nepriimtinos kainos ir nutarė pirkimo procedūras laikyti baigtomis.

82. 2016-05-10 sprendimu Nr. 15-VP-459 atsakovas informavo tiekėjus, kad sustabdo tolimesnes pirkimo procedūras, nes Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016m. gegužės 4d. nutartimi sustabdė Lietuvos apeliacinio teismo 2016m. balandžio 5d. nutarties vykdymą tol, kol byla bus išnagrinėta kasacine tvarka. Šia nutartimi Lietuvos apeliacinis teismas paliko galioti 2016 m. sausio 18 d. Šiaulių apygardos teismo sprendimą, kuriuo atsakovo priimti sprendimai Nr. 15-VP-1105 ir 15-VP-1192 dėl pasiūlymų eilės bei pirkimo laimėtojo AB ,,Specializuotas transportas‘‘ buvo pripažinti neteisėtais ir panaikinti.

83. Ieškovas UAB ,,VSA Vilnius‘‘ 2016-05-12 pareiškė pretenziją dėl atsakovo 2016-04-27 sprendimo Nr. 16-VP-425 ir 2016-05-10 sprendimo Nr. 15-VP-459. Atsakovas VšĮ ,,Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras‘‘ 2016-05-18 raštu Nr. 16-VP-496 pranešė tiekėjams, kad atsakovas 2016-05-10 raštu Nr. 15-VP-459 informavo tiekėjus apie tai, jog 2016-05-04 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi pirkimo procedūros yra sutabdytos, o ieškovo pretenzija bus išnagrinėta atnaujinus pirkimo procedūras.

84. Ieškovas, nesutikdamas su atsakovo 2016-04-27 sprendimu Nr. 16-VP-425 ir 2016-05-18 sprendimu Nr. 16-VP-496, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas juos pripažinti negaliojančiais ir panaikinti.

85. Atsakovas nesutinka su atsakovo 2016-05-18 sprendimo Nr. 16-VP-496 sustabdyti pirkimo procedūras, nes toks sprendimas priimtas be jokio teisinio pagrindo. Atsakovas nurodo, kad Viešųjų pirkimų įstatymas numato galimybę perkančiajai organizacijai sustabdyti pirkimo procedūras tik pretenzijos nagrinėjimo laikotarpiui, o kasacinis teismas savo nutartimi sustabdė tik Lietuvos apeliacinio teismo nutarties vykdymą, o ne pirkimo procedūras.

86. Kaip jau buvo minėta, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016m. gegužės 4d. nutartimi sustabdė 2016m. balandžio 5d. Lietuvos apeliacinio teismo nutarties vykdymą tol, kol byla bus išnagrinėta kasacine tvarka. Kasacinis teismas kasatoriaus AB ,,Specializuotas transportas‘‘ prašymą sustabdyti Lietuvos apeliacinio teismo nutartį pripažino teisiškai pagrįstu. Iš LITEKO sistemos civilinėje byloje Nr. e3K-3-439-469/2016 pateikto AB ,,Specializuotas transportas‘‘ prašymo sustabdyti nutarties vykdymą matyti, kad kasatorius tokį prašymą teikė todėl, kad tuo atveju, jei kasacinis teismas patenkintų jo skundą, toks kasacinio teismo sprendimas liktų neįgyvendintas, išrinkus naują pirkimo laimėtoją trečiasis asmuo AB ,,Specializuotas transportas‘‘ negalėtų būti grąžinamas į šiuo metu egzistuojančią padėtį, AB „Specializuotas transportas“ galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas taptų neįmanomas. Iš kasatoriaus prašymo ir kasacinio teismo nutarties matyti, kad Lietuvos apeliacinio teismo nutartis buvo sustabdyta tol, kol bus aišku, ar AB ,,Specializuotas transportas‘‘ pagrįstai pripažintas laimėtoju, ar ne.

87. Ieškovas, nesutikdamas su atsakovo sprendimu sustabdyti pirkimo procedūras ir teigdamas, kad kasacinis teismas sustabdė tik apeliacinio teismo nutarties vykdymą, savo poziciją grindžia formaliais argumentais, nevertindamas kasacinio teismo nutarties turinio esmės bei jos priėmimo tikslų. Vadovaujantis ieškovo įrodinėjama pozicija, neaišku, kokia apskritai būtų kasacinio teismo sustabdyti nutarties vykdymą teisinė reikšmė, jei atsakovas tęstų pirkimo procedūras, tokios nutarties priėmimas būtų betikslis. Todėl, nors kasacinis teismas ir nesustabdė pirkimo procedūrų, priimta nutartis dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties vykdymo sustabdymo įrodo, kad atsakovas pagrįstai sustabdė pirkimo procedūras vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, kol bus priimta kasacinio teismo nutartis.

90. Ieškovas pareiškė reikalavimą pripažinti negaliojančiu ir panaikinti atsakovo 2016-04-27 sprendimą Nr. 16-VP-425 „Dėl pasiūlymo atmetimo“. Kaip jau buvo minėta, 2016-05-12 ieškovas pateikė pretenziją dėl sprendimo atmesti tiekėjo pasiūlymą, kuria prašė: panaikinti 2016 m. balandžio 27 d. sprendimą Nr. 16-VP-425, kuriuo buvo atmestas jo pasiūlymas ir nutrauktos pirkimo procedūros. 2016-05-18 raštu Nr. 16-VP-496 atsakovas informavo tiekėjus, kad 2016 m. gegužės 4 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi pirkimo procedūros sustabdytos ir kad tiekėjo pretenzija bus išnagrinėta atnaujinus procedūras. Todėl, sustabdžius pirkimo procedūras, ieškovo pretenzija liko neišnagrinėta.

91. Ikiteisminis ginčo nagrinėjimas suteikia papildomų galimybių išvengti teisminių ginčų ir su tuo susijusių viešojo pirkimo procedūrų trukdymų, leidžia visapusiškiau išsiaiškinti teisiškai reikšmingas ginčo aplinkybes ir taip palengvina bylos nagrinėjimą teisme. Tiesioginis Viešųjų pirkimų įstatyme įvardytas ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos tikslas yra pasiekti, kad tiekėjo pretenzijų pagrįstumą išnagrinėtų pati perkančioji organizacija (2009-02-09 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2009m.).