Panevėžio apygardos teismo nutartis

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. Ž. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. rugsėjo 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-5548-452/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau ir UAB) „GK Garantas“ ieškinį atsakovui D. Ž. dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2020 m. balandžio 22 d. nutarimo panaikinimo, ginčo dėl trūkumų šalinimo išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „GK Garantas“ prašė teismo panaikinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau ir Tarnyba) 2020-04-22 nutarimą dėl D. Ž. prašymo ir ginčą pagal D. Ž. prašymą dėl trūkumų šalinimo išlaidų priteisimo išnagrinėti iš esmės, atsakovo reikalavimą atlyginti automobilio trūkumų pašalinimo išlaidas 1 850,35 Eur sumai atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad 2019-10-04 UAB „GK Garantas“ iš pardavėjo K. Š. nupirko iš Vokietijos pargabentą automobilį Audi Q5. 2019-10-06 pagal skelbimą internete į bendrovę kreipėsi atsakovas D. Ž., norėdamas įsigyti naudotą transporto priemonę Audi Q5, tą pačią dieną atvyko su meistru automobilį apžiūrėti ir nusprendė jį pirkti. Teigė, kad prieš sudarydamas pirkimo-pardavimo sutartį, D. Ž. automobilį patikrino specializuotuose servisuose, domėjosi automobilio aptarnavimo istorija, ridos duomenimis. UAB (duomenys neskelbtini) servise buvo pateikta išvada, kad transporto priemonė yra techniškai tvarkinga, alyvos ir skysčių lygis tinkamas. 2019-10-14 tarp UAB „GK Garantas“, atsakovo D. Ž. ir pirkėjo (turto savininko) (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta pirkimo - pardavimo sutartis Nr. PPV2019-090397, pagal kurią atsakovas lizingo būdu, už 14 300 Eur, įsigijo automobilį Audi Q5, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad 2019 m. gruodžio 22, 23 d. atsakovas telefonu kreipėsi į bendrovę, pareikšdamas pretenziją, jog jam parduotas nekokybiškas automobilis. Teigė, kad prie 158930 km užsidegė tepalo indikatorius, jog trūksta tepalo, aušinimo bakelyje nebėra variklio aušinimo skysčio. Atsakovui servise paaiškinta, kad galimai į variklio cilindrą patenka antifrizas ir reikalingas variklio remontas. Variklio defektas pastebimas tik eksploatavus automobilį. Kaip nurodė atsakovas, automobilio remonto metu buvo nustatyta, kad trūkusi variklio galva, kiauras EGR aušintuvas, reikalingas cilindrų remontas. Neveikė vienas purkštukas, reikalingas turbinos valymas. Atsakovas nurodė, kad automobilis parduotas su užslėptu defektu, paprašė atlyginti 1 850,35 Eur nuostolį dėl variklio remonto, o bendrovei nesutikus su pareikšta pretenzija ir reikalavimu atlyginti remonto išlaidas, kreipėsi į Tarnybą, kuri 2020-04-22 nutarimu nutarė patenkinti vartotojo reikalavimą.

3. Nurodė, kad iki sutarties sudarymo atsakovas patikrino transporto priemonę, įsitikino jos technine būkle, prieš perkant automobilį kreipėsi į oficialią Audi atstovybę Lietuvoje, UAB (duomenys neskelbtini), gavo aptarnavimo istoriją, kurioje nurodyta, kad automobilis paskutinį kartą aptarnautas Audi centre 2019-07-17, UAB (duomenys neskelbtini) išvadoje konstatuota, kad automobilis techniškai tvarkingas, rida 156388 km. Automobilio rida buvo nurodyta ir pirkimo - pardavimo sutartyje. Teigė, kad atsakovas įgijo nenaują, naudotą transporto priemonę, kurios įmonė neeksploatavo. Atsakovas nepagrįstai Vartotojų teisių tarnybai nurodė, kad užslėptą gedimą galima pastebėti ir pamatyti tik eksploatacijos metu - prireikė beveik 2 mėnesių ir nuvažiuoti apie 2000 km, kad užslėptas defektas būtų pastebėtas. Tvirtino, kad atsakovui buvo sudarytos sąlygos patikrinti automobilį, defektai nebuvo nustatyti, o automobilio variklio gedimas atsirado po sutarties sudarymo, dėl paties atsakovo netinkamo automobilio eksploatavimo arba automobilis (jo dalys, mazgai) dėl naudojimo natūraliai nusidėvėjo, atsirado naudojimu nulemtų automobilio trūkumų. Atsakovo nupirkto naudoto automobilio pokytis pagal pardavimo metu buvusią ridą ir deklaruojamą ridą, kuriai esant atsirado gedimas, yra natūralus dėl transporto priemonės eksploatavimo trukmės, intensyvumo. Nurodė, kad tiek tepalo indikatoriaus, tiek aušinimo skysčio pokytį atsakovas turėjo pastebėti iš prietaisų valdymo skydelio pranešimų signalų ir nedelsiant nutraukti eksploatavimą, nelaukdamas, kol išbėgs (baigsis) variklio aušinimo skystis (antifrizas) ar bus per mažas tepalo kiekio lygis. Teigė, kad iš atsakovo pretenzijos matyti, jog automobilį jis eksploatavo iki užsidegė ir tepalo signalinė lempa, todėl dėl variklio perkaitimo galėjo trūkti variklio galva. Aušinimo skysčio dingimo priežastimi galėjo būti sugedęs EGR aušintuvas, kuris dėl tolesnio eksploatavimo galimai iššaukė automobilio variklio gedimą. Nurodė, kad atsakovo pateikta pretenzija nepagrįsta defektiniu aktu, kuriame būtų užfiksuoti gedimai ir nurodytos jų priežastys, atsakovas D. Ž. nepateikė įrodymų, kad automobilio variklis buvo neremontuotinas, realiai pakeistas. Teigė, kad pridėtose sąskaitose nurodyti darbai, pirktos detalės nebuvo susijusios su automobilio perdavimo metu galėjusiais būti paslėptais trūkumais. Tvirtino, kad atsakovas galėtų reikalauti atlyginti tik tokias išlaidas, kurios yra tiesiogiai susijusios su tuo, kad dėl buvusių iki pardavimo sutarties sudarymo defektų, pirkėjas negali naudotis įsigytu automobiliu, tačiau šiuo atveju prašoma atlyginti nuostolius, kurie susidarė dėl transporto priemonės netinkamo eksploatavimo, natūralaus nusidėvėjimo. Nurodė, kad atsakovas D. Ž. nepateikė įrodymų, kad gedimai egzistavo automobilio perdavimo metu ir, kad jie buvo sąmoningai nuslėpti.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020-09-09 sprendimu ieškinys patenkintas, D. Ž. reikalavimas ieškovei UAB „GK Garantas“ atlyginti automobilio Audi Q5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), trūkumų pašalinimo išlaidas, atmestas, iš atsakovo priteista 1 010 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei bei 5,70 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.

5. Teismas nustatė, kad 2019-10-14 sudaryta pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. PPV2019-090397 atsakovas D. Ž. iš pardavėjos UAB „GK Garantas“ lizingo būdu įsigijo automobilį Audi Q5, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris 2019-10-14 priėmimo - perdavimo aktu perduotas atsakovui. Nustatė, kad Tarnyba 2020-01-30 gavusi D. Ž. prašymą dėl įgyto netinkamos kokybės automobilio, 2020-04-22 nutarimu patenkino vartotojo reikalavimą, t. y., pripažino pagrįstu reikalavimą atlyginti 1 850,35 Eur automobilio trūkumų pašalinimo išlaidas. Nurodė, kad nors ieškovė prašė teismo panaikinti šį nutarimą ir ginčą dėl trūkumų šalinimo išlaidų priteisimo išnagrinėti iš esmės, tačiau inicijavus ginčą teisme Tarnybos nutarimo teisinė galia nustoja veikti įstatymo pagrindu ir teismas nesprendžia dėl jo teisėtumo ir pagrįstumo.

6. Teismas pažymėjo, kad sprendžiant dėl parduoto daikto kokybės, pirkėjas turi įrodyti, kad parduotas daiktas yra netinkamos kokybės, t. y., kad jo negalima naudoti pagal paskirtį, kad jis neatitinka kokybės reikalavimų, reiškiamų tokio pobūdžio daiktams ir kad pirkimo metu jis nežinojo ir jam negalėjo būti žinoma apie parduoto daikto trūkumus.

7. Nustatė, kad UAB „GK Garantas“ automobilį įsigijo 2019-10-04 iš fizinio asmens ir šioje pirkimo pardavimo sutartyje nėra nurodyti jokie transporto priemonės trūkumai. Konstatavo, kad sudarydamos 2019-10-14 pirkimo-pardavimo sutartį šalys patvirtino, jog automobilis yra techniškai tvarkingas ir turi galiojantį techninės apžiūros liudijimą. Nurodė, kad prieš įsigydamas automobilį, atsakovas jį apžiūrėjo, išbandė, patikrino specializuotame servise (duomenys neskelbtini), domėjosi (duomenys neskelbtini) pateikta automobilio aptarnavimo istorija, ridos duomenimis. Konstatavo, kad atsakovas gavo išsamią informaciją apie transporto priemonę, patvirtinančią techniškai tvarkingą transporto priemonės būklę, jį tenkino automobilio esamas stovis ir nuvažiuota rida. 2019-08-28 transporto priemonės techninės apžiūros rezultatų kortelė patvirtina, kad automobiliui AUDI Q5 buvo atlikta techninė apžiūra ir automobilis pripažintas tinkamu eksploatuoti. Teismas darė išvadą, kad atsakovas, įsigydamas automobilį, iš ieškovės iš esmės gavo tą, ko tikėjosi – gavo techniškai tvarkingą automobilį, tinkamą naudoti pagal jo tikslinę paskirtį.

8. Nustatė, kad įsigijęs automobilį, 2019-10-23 atsakovas pakeitė filtrus ir tepalus. Transporto priemonė buvo eksploatuojama iki 2019-12-22, kuomet automobilyje užsidegus tepalo indikatoriaus lemputei, signalizuojančiai, kad variklyje trūksta tepalo, atsakovas pamatė, kad nėra variklio aušinimo skysčio. Nurodė, kad atsakovo įgyto naudoto automobilio gedimo esmė ir priežastis – variklio defektas, kurį patvirtina (duomenys neskelbtini) 2020-01-08 apžiūros aktas, kuriame nurodyta, kad išardžius ir patikrinus ginčo automobilio variklį nustatyta, jog kiauras EGR aušintuvas, kiaura variklio galvutė, susidėvėjęs variklio cilindrų blokas ir stūmoklių žiedai, sugedusi variklio turbina, sugedęs purkštukas, aušinimo skystyje – neaiškios kilmės medžiaga. Teismas pripažino, kad įrodymai nepatvirtina, jog parduotas automobilis buvo su paslėptu variklio defektu. Atsakovas, teikdamas, kad automobilis buvo nekokybiškas, nes aušinimo skystyje yra neaiškios kilmės medžiaga, šių aplinkybių jokiais rašytiniais įrodymais nepagrindė ir nepaneigė (duomenys neskelbtini) duotos išvados, kad šviesi masė galėjo susidaryti dėl variklio galvos įtrūkimo susisiekus ir susimaišius aušinimo skysčiui ir variklio tepalui.

9. Teismas pripažino, kad atsakovas, pirkdamas naudotą automobilį, negalėjo tikėtis nepriekaištingo daikto veikimo. (duomenys neskelbtini) pateiktoje informacijoje apie automobilio aptarnavimo istoriją, nurodyta, kad automobilis turėjo aušinimo skysčio nuotėkį ir ši informacija buvo pateikta atsakovui dar iki sutarties sudarymo. Sprendė, kad dėl nurodyto, atsakovas, kaip bet kuris atidus ir rūpestingas pirkėjas, ją įvertinęs, turėjo galimybę atsisakyti sutarties sudarymo arba, sudaręs sutartį, tinkamai fiksuoti esamus automobilio trūkumus. Konstatavo, kad atsakovas D. Ž. automobilį išbandė bei patikrino specializuotame servise sudarydamas sutartį, todėl prieš įsigydamas daiktą (automobilį) turėjo, galėjo ir pasinaudojo galimybe išsamiai susipažinti tiek su norimu įsigyti daiktu, tiek ir gauti apie jį išsamią ir visapusišką informaciją.

10. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą esant labiau tikėtina, kad automobilio variklis galėjo sugesti dėl automobilio eksploatacijos, įvertinus, kad eksploatuojami mechanizmai natūraliai dėvisi, ypač automobilio, kuris jau buvo naudojamas kelis metus iki šalims sudarant sutartį. Nurodė, kad tenkinant ieškinį, iš atsakovo D. Ž. priteistinos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos bei pašto išlaidos valstybei.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

11. Apeliaciniu skundu atsakovas D. Ž. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020-09-09 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Prašo priimti 2020-09-21 (duomenys neskelbtini) papildomą informaciją. Teigia, kad šio naujo įrodymo pateikimo būtinybė iškilo vėliau, teismui nevertinus Tarnybos išvadų. Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) suteikė papildomą informaciją, kurioje nurodė, kad neišardžius automobilio, gedimų, kaip kiauras EGR aušintuvas, kiaura variklio galvutė, susidėvėję variklio cilindrų blokas ir stūmoklio žiedai vizualiai nustatyti yra neįmanoma, nes variklio galvutė ir EGR aušintuvas yra tikrinami oro slėgiu, variklio matmenys matuojami mikrometru. Tik nuėmus variklio galvutę ir ištraukus variklio stūmoklius, defektuojami stūmoklio žiedai. Teigia, kad tik išardžius variklį buvo galima pastebėti esančius automobilio variklio defektus.

12. Nurodo, kad teismas, vertindamas Tarnybos išvadą kritiškai, sprendime nenurodė argumentų, kokius Tarnybos teiginius vertina prieštaringai, nesiūlė šalims iškviesti Tarnybos atstovo apklausai, neprašė Tarnybos pateikti patikslintos išvados, nesiūlė šalims kviesti liudytojus, teikti papildomus įrodymus. Mano, kad Tarnybos nutarimas buvo pagrįstas.

13. Teigia, kad įrodė, jog nusipirko netinkamos kokybės automobilį, nes automobilis, ieškovei UAB „GK Garantas“ nutylint aplinkybes apie jo atvežimo į Lietuvą datą ir pirmąjį savininką Lietuvoje, įkeliant skelbimą ir garantuojant potencialiems pirkėjams, kad automobilis yra be defektų, nors dar net ieškovei nenusipirkus automobilio iš ankstesnio savininko ir neįsitikinus jo kokybe, buvo parduotas su paslėptu gedimu, kuris tikėtina, egzistavo automobilio įsigijimo metu, tačiau išaiškėjo vėliau. Kadangi pardavėjas neįrodė, kad trūkumai atsirado per du mėnesius po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ar atsirado dėl pirkėjo kaltės (nerūpestingumo, neatsakingumo), jis privalo atlyginti automobilio remonto išlaidas.

14. Nurodo, kad nors jis pirko naudotą transporto priemonę, tačiau ją pirko už rinkos kainą, už kurią parduodamos tokios markės ir tokių metų techniškai tvarkingos transporto priemonės. Teigia, kad pagrįstai tikėjosi, jog automobilis bus tokios įprastos kokybės. Tvirtina, kad ieškovė neatskleidė jokių transporto priemonės kokybės trūkumų, o skelbime garantavo transporto priemonės kokybę, atitinkančią įprastai techniškai tvarkingos transporto priemonės kokybę. Nurodo, kad teismas nepagrįstai galiojančios techninės apžiūros liudijimą vertino kaip realios techninės būklės įrodymą ir nepagrįstai nevertino to kaip ieškovės pareiškimo (garantijos) dėl parduodamo automobilio kokybės. Teigia, jog teismas nepagrįstai nurodė, kad įsigydamas automobilį iš ieškovės jis iš esmės gavo tą, ko tikėjosi – gavo techniškai tvarkingą automobilį, tinkamą naudoti pagal jo paskirtį. Teigia, kad (duomenys neskelbtini) atliktos automobilio patikros metu nebuvo patikrintas EGR aušintuvas, variklio galvutė, cilindrų blokai ir stūmoklių žiedai, dėl kurių gedimo automobilis nebebuvo tinkamas eksploatuoti, todėl (duomenys neskelbtini) pateikta pažyma, kad automobilis yra techniškai tvarkingas, nėra išsami ir tiksli, ji neatskleidė paslėptų automobilio defektų.

15. Tvirtina, kad ikisutartinių santykių metu ieškovė UAB „GK Garantas“ elgėsi nesąžiningai – neapžiūrėjusi ir tinkamai neįsitikinusi siūlomo parduoti automobilio kokybe, pardavimo skelbimą į tinklalapį įdėjo viena diena anksčiau, nei pati įsigijo automobilį. Skelbime nenurodė, kad automobilis jau buvo eksploatuotas Lietuvoje. Nurodo, kad ieškovė, būdama profesionali automobilių pardavėja, sąmoningai nuslėpė tam tikras aplinkybes, elgėsi nesąžiningai ir dėl to turi prisiimti atsakomybę dėl parduoto nekokybiško automobilio. Tvirtina, kad jeigu būtų žinojęs nuslėptą informaciją, kuri yra esminė, automobilio nebūtų pirkęs, ar ėmęsis papildomų veiksmų kokybės patikrinimui.

16. Mano, kad įrodymai yra pakankami nustatyti, jog automobilio kokybė iš esmės neatitinka ieškovės UAB „GK Garantas“ pareiškimų apie jo kokybę ir būklę. (duomenys neskelbtini) 2020-01-08 apžiūros akte nurodyta, kad išardžius ir patikrinus automobilio variklį, nustatyti jo defektai bei pateikta išvada, kad dėl variklio remonto išlaidų taisyti variklį netikslinga, rekomenduojama keisti kitu. Nurodo, kad pirmasis požymis apie gedimus buvo užfiksuotas praėjus vos kelioms savaitėms po sutarties sudarymo, kai jis savo iniciatyva specializuotame servise 2019-10-23 keitė automobilyje visus filtrus bei tepalus ir jau tada servise buvo papildyta 0,5 l aušinimo skysčio ((duomenys neskelbtini) paraiška, PVM sąskaita-faktūra), nors 2019-10-10, prieš perkant automobilį (duomenys neskelbtini) pažymoje buvo nurodyta, kad skysčių lygis tinkamas. Tai, kad automobilis galimai turėjo variklio defektą prieš jį įsigijant, įrodo ir ta aplinkybė, kad prieš atgabenant automobilį į Lietuvą, 2019-07-17 automobilio aptarnavimo istorijoje užfiksuota, jog automobilis turi aušinimo skysčio nuotėkį. Ieškovė 2019-01-23 SMS žinutėje nurodė, kad tuo atveju, jei gedimas būtų atsiradęs dviejų savaičių bėgyje, jis būtų turėjęs galimybę automobilį grąžinti, tuo pripažindama, kad yra atsakinga prieš pirkėją dėl automobilio kokybės.

17. Teigia, kad vizualios automobilio apžiūros metu nebuvo galima pastebėti transporto priemonės trūkumų, nes tam reikia specialių žinių, įgūdžių, įrangos - būtina išardyti ir patikrinti variklį ((duomenys neskelbtini) apžiūros aktas). Nustatyti automobilio trūkumai nėra akivaizdūs, jie buvo paslėpti, todėl ieškovė privalo atlyginti automobilio remonto išlaidas.

18. Pažymi, kad vartojimo prekės kokybės trūkumams paaiškėjus per CK 6.363 straipsnio 11 dalyje nustatytą šešių mėnesių terminą, preziumuojama, kad prekės ar paslaugos trūkumai, išaiškėję per šešis mėnesius nuo prekės perdavimo ar paslaugos suteikimo, laikomi buvusiais perdavimo ar suteikimo vartotojui metu. Taikant CK 6.363 straipsnio 11 dalyje nurodytą prezumpciją, turėtų būti laikoma, kad 2020-01-08 nustatyti variklio gedimai jau buvo pirkimo-pardavimo metu, kad, kaip nurodyta Tarnybos nutarime, variklio gedimas galėjo pasireikšti vėliau, tačiau tikėtina, jog egzistavo automobilio įsigijimo metu.

19. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „GK Garantas“ prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

20. Nurodo, kad atsakovas neginčija teismo išvados, jog teismas turi ginčą išspręsti iš esmės, nes inicijavus ginčą teisme Tarnybos nutarimo galia nustoja veikti įstatymo pagrindu, teismas nesprendžia Tarnybos nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo, Tarnybos priimto sprendimo teisinė galia yra kaip rašytinio įrodymo. Teiginiui pagrįsti, jog tikėtina, kad variklio gedimas egzistavo automobilio įsigijimo metu ir galėjo pasireikšti vėliau, Tarnyba įrodymų nenurodė, atsakovas jų į bylą nepateikė, todėl ši aplinkybė byloje nėra patvirtinta įrodinėjimo priemonėmis. Teigia, kad teismo ištirtų įrodymų visuma sudarė pagrindą spręsti, kad automobilio variklis galėjo sugesti dėl automobilio eksploatacijos ir pagrįstai vertinti, kad rašytiniame įrodyme – Tarnybos priimtame sprendime išdėstyti teiginiai prieštaringi. Nurodo, kad teismas neturėjo pareigos kviesti Tarnybos atstovo apklausai ar prašyti tikslinti išvadą. Dispozityviame ginče teismas neturėjo pareigos rinkti netiesioginius įrodymus: apklausti Tarnybos atstovą, prašyti tikslinti išvadą bei vykdyti įrodinėjimo pareigą už šalis, siūlyti teikti papildomus įrodymus, kviesti liudytojus. Šalims parengiamojo posėdžio metu buvo išaiškinta įrodinėjimo pareiga, kad pirkėjas privalo įrodyti, jog nupirko daiktą su trūkumais, o pardavėjas - kad trūkumai atsirado ne dėl pardavėjo kaltės, po pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo, buvo nustatytas terminas papildomiems įrodymams byloje pateikti.

21. Teigia, kad šalių ikisutartiniai santykiai nepatvirtina ieškovę buvus nesąžininga bei nesudaro pagrindo išvadai, kad atsakovui pardavė nekokybišką automobilį. Nurodo, kad transporto priemonės Lietuvoje buvimo trukmė nelaikytina esmine sąlyga automobilio būklei nustatyti, nes tai neapsprendžia automobilio kokybės ir nepatvirtina atsakovo įrodinėjamo fakto, kad automobilis buvo parduotas su defektais. Tvirtina, jog atsakovui buvo sudarytos visos galimybės tikrinti transporto priemonę ir įsitikinti jos būkle, ką patvirtina byloje esantys įrodymai. Nesutinka, kad (duomenys neskelbtini) 2020-01-08 aktas patvirtina aplinkybes, jog parduotos transporto priemonės kokybė neatitinka UAB „GK Garantas“ pareiškimų apie jos kokybę ir būklę. Atsakovas, įsigijęs automobilį savo iniciatyva 2019-10-23 pakeitė filtrus ir tepalus, nelaikydamas to trūkumu, transporto priemonė buvo eksploatuojama iki 2019-12-22, nuvažiavo 2500 km. Atsakovas D. Ž. nurodė, kad 2019-12-22 prie 158930 km užsidegė tepalo indikatorius, kad trūksta tepalo, atsidarius variklio gaubtą, pastebėjo, kad aušinimo bakelyje nėra variklio aušinimo skysčio. Tiek tepalo indikatoriaus, tiek aušinimo skysčio pokytį atsakovas turėjo pastebėti iš prietaisų valdymo skydelio pranešimų signalų ir nedelsiant nutraukti eksploatavimą, nelaukdamas, kol išbėgs (baigsis) variklio aušinimo skystis (antifrizas) ar bus per mažas tepalo kiekio lygis. Net ir sumažėjus aušinimo skysčio lygiui žemiau normos, tačiau dar jo esant sistemoje, valdymo skydelyje užsidega signalinė lempa, kurią vairuotojas privalėjo pastebėti ir toliau neeksploatuoti automobilio. Tai patvirtina į bylą pateiktas 2020-06-17 (duomenys neskelbtini) raštas, 2020-06-19 (duomenys neskelbtini) raštas. Teigia, kad atsakovo automobilį eksploatavo tol, kol užsidegė ir tepalo signalinė lempa, nes dingo aušinimo skystis sistemoje. Atsakovas teismo posėdyje nurodė, kad užsidegus įspėjamajai lempai, jog trūksta tepalo ir pamačius, kad trūksta antifrizo (aušinimo skysčio), skambino į servisą, po to transporto priemone vyko į servisą, nors eksploatuoti automobilį tokiomis sąlygomis yra draudžiama.

22. Nurodo, kad teismas nustatė, jog atsakovo įgyto automobilio gedimo esmė ir priežastis - variklio defektas, kurį patvirtina (duomenys neskelbtini) 2020-01-08 apžiūros aktas, tačiau sprendė, kad byloje esantys įrodymai nepatvirtina, jog ieškovės parduotas automobilis buvo su paslėptu defektu. Atsakovas rašytiniais įrodymais nepagrindė aplinkybės, jog automobilis nekokybiškas, nes aušinimo skystyje yra neaiškios kilmės medžiaga, nepaneigė (duomenys neskelbtini) išvados, kad šviesi masė galėjo susidaryti dėl variklio galvos įtrūkimo susisiekus ir susimaišius aušinimo skysčiui ir variklio tepalui. Teigia, kad su informacija apie automobilio aptarnavimo istoriją, kurioje nurodyta, jog automobilis turi aušinimo skysčio nuotėkį, atsakovas susipažino iki sutarties sudarymo, šią informaciją savo iniciatyva gavo iš (duomenys neskelbtini), to nelaikė trūkumu, dėl kurio negalėtų sudaryti sutarties su ieškove, todėl daikto savybės, susijusios su aušinimo skysčio nuotėkiu, negali būti laikomos paslėptais daikto trūkumais. Tvirtina, kad sudarydamas sutartį, atsakovas gavo išsamią informaciją apie transporto priemonę, patvirtinančią techniškai tvarkingą transporto priemonės būklę, pirkdamas naudotą automobilį negalėjo tikėtis tokių pat garantijų ar daikto nepriekaištingo veikimo. Aptarnavimo istorija su 2019-07-17 įrašu apie aušinimo skysčio nuotėkį ir atliktus su tuo susijusius remonto darbus, (duomenys neskelbtini) išvada ir apžiūros metu gauta informacija apie transporto priemonės tvarkingą būklę, negali atsakovui garantuoti, kad automobilio eksploatacijos metu dėl natūralaus mazgų dėvėjimosi neatsiras gedimai ir tai pažymėta (duomenys neskelbtini) 2020-06-17 rašto 5p., (duomenys neskelbtini) 2020-06-19 rašto 5p.. Atsakovo turima informacija apie perkamą transporto priemonę buvo pakankama įsivertinti automobilio būklę, kaip ir tai, kad perkant 8 metus naudotą automobilį, kurio rida 156000 km, automobilį eksploatuojant, yra galimos automobilio tolesnio eksploatavimo nulemtos rizikos.

23. Teigia, kad naujai teikiama 2020-09-21(duomenys neskelbtini) pažyma apie tai, kad tik išardžius variklį galima pastebėti esančius variklio defektus, nepriimtina. Nurodo, kad vien tai, jog teismas Tarnybos išvadą įvertino ne taip, kaip tikėjosi atsakovas, nereiškia, kad jis neturėjo pareigos teikti įrodymus, susijusius su įrodinėjamu dalyku. Pirmosios instancijos teismas išaiškino šalių įrodinėjimo pareigą byloje, suteikė teisę teikti prašymus, tačiau atsakovas D. Ž. šia teise nesinaudojo. Be to, (duomenys neskelbtini) pažyma nepatvirtina, kad automobilis parduotas su variklio defektu, nepaneigia, kad defektai atsirado dėl automobilio naudojimo sąlygų ir natūralaus dėvėjimosi.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

24. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas atsakovo D. Ž. apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apelianto nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

26. CPK 314 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apelianto teikiami nauji rašytiniai įrodymai nebuvo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Pagrindo priimti naujus įrodymus egzistavimą apeliantas grindžia vėliau iškilusia būtinybe pateikti duomenis. Nors pateikti nauji įrodymai gauti po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, tačiau apeliantas nenurodė aplinkybių, jog teikiamų naujų įrodymų jis neturėjo galimybes gauti ir pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Argumentas, kad naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, nes teismas netinkamai vertino Tarnybos išvadas, yra nepagrįsti, nes teisme ginčas buvo nagrinėjamas iš esmės, šalys turėjo pareigą teikti savo reikalavimus bei atsikirtimus patvirtinančius įrodymus, be to, apeliantas buvo atstovaujamas advokatės. Dėl paminėto yra pagrindas konstatuoti, kad apeliacinės instancijos teisme teikiami nauji įrodymai nepateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ne dėl objektyvių ir nuo atsakovo valios nepriklausančių aplinkybių. Kadangi nenustatyta pagrindų CPK 314 straipsnyje numatytoms išimtims taikyti, todėl nėra pagrindo priimti naujus įrodymus, jie nevertintini ir dėl jų nepasisakytina.

27. Ginčas byloje kilo dėl parduoto daikto trūkumų, pardavėjo atsakomybės už paslėptus naudoto daikto trūkumus ir pirkėjo teisės reikalauti daikto išlaidų trūkumams pašalinti atlyginimo.

28. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad Civilinio kodekso (toliau ir CK) XXIII skyriaus taisyklės taikomos ir naudoto daikto, nagrinėjamu atveju – naudoto automobilio, pirkimo–pardavimo teisiniams santykiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-07-19 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018).

32. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs UAB „GK Garantas“ ieškinį, pripažino, kad įrodymai nepatvirtina, jog parduotas automobilis buvo su paslėptu variklio defektu, o atsakovas, pirkdamas ne vienerius metus naudotą automobilį, negalėjo tikėtis tokių pat garantijų ar daikto nepriekaištingo veikimo. Teismas pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) pateiktoje informacijoje apie automobilio aptarnavimo istoriją, nurodyta, jog automobilis turėjo aušinimo skysčio nuotėkį ir ši informacija buvo pateikta pirkėjui iki sutarties sudarymo.

33. Apeliantas teigia, kad teismas nemotyvavo, kodėl nesutinka su Tarnybos nutarimu, neapklausė Tarnybos atstovo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimas įsigalioja ir yra privalomas vykdyti, jeigu nė viena ginčo šalis per 30 dienų nuo vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nepareiškia ieškinio bendrosios kompetencijos teisme Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, prašydama nagrinėti ginčą iš esmės. Minėto įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kreipimasis į teismą po vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nelaikomas šios institucijos sprendimo apskundimu. Vienai iš ginčo šalių per nustatytą terminą kreipusis į teismą dėl ginčo nagrinėjimo iš esmės, nutarimas neįgyja teisinės galios ir jokių papildomų veiksmų dėl jo panaikinimo atlikti nereikia. Teismai turi ginčą išspręsti iš esmės, nes inicijavus ginčą teisme Tarnybos nutarimo teisinė galia nustoja įstatymo pagrindu (Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 28 straipsnio 1 dalis, 29 straipsnio 2 dalis). Dėl paminėto, nespręstinas Tarnybos nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas, nes kreipimasis į teismą po vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nelaikomas šios institucijos sprendimo apskundimu. Todėl, pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs ginčą iš esmės, įvertinęs byloje esančius įrodymus, pagrįstai darė atitinkamas išvadas, kurios nebūtinai turi sutapti su Tarnybos išvadomis, o teismas neturėjo pareigos kreiptis į vartojimo ginčus nagrinėjančią instituciją bei prašyti pateikti papildomas išvadas, ar apklausti Tarnybos atstovus.

34. Pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga (CPK 12, 178 straipsniai), todėl įrodinėjimo naštos perkėlimas teismui negalimas. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina, nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Byloje nustatyta, kad šalims buvo išaiškintos jų teisės ir pareigos, todėl jos turėjo galimybė teikti prašymus dėl liudytojų apklausos, pateikti rašytinius įrodymus, specialistų išvadas, prašyti skirti teismo ekspertizę. Nagrinėjamu atveju reikšminga, kad apeliantas buvo atstovaujamas profesionalaus teisininko, todėl turėjo galimybę naudotis šaliai įstatymo suteiktomis teisėmis.

35. Apeliantas teigia, kad įrodė, jog nusipirko netinkamos kokybės automobilį su paslėptu variklio defektu, nors pagrįstai tikėjosi, kad automobilis bus įprastos kokybės. Teigia, kad teismas nepagrįstai galiojančios techninės apžiūros liudijimą vertino kaip realios techninės būklės įrodymą, o (duomenys neskelbtini) pateikta pažyma, kad automobilis yra techniškai tvarkingas, nėra išsami, tiksli ir ji neatskleidė paslėptų automobilio defektų. Tvirtina, kad būtų nepirkęs automobilio, jai būtų žinojęs, kad ji eksploatuota Lietuvoje.

36. Pažymėtina, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-07-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-690/2017). Teismas, nagrinėdamas bylą, įvertina įrodymų visetą ir tik iš įrodymų visumos daro išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-03-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159-690/2015). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančių įrodymų visumą bei vadovaudamasis pakankamumo taisykle darė atitinkamas išvadas.

37. Byloje buvo reikalinga nustatyti variklio defektų atsiradimo priežastis, laiką, galimybes šiuos defektus pastebėti įsigijimo metu. Pastebėtina, kad šalys neprašė byloje skirti ekspertizės, todėl teismas vertino tik į bylą pateiktus šalių įrodymus bei jų paaiškinimus. Kaip minėta aukščiau, prieš sutarties sudarymą apeliantas servisuose atliko automobilio išsamią diagnostiką (aktualūs bylai defektai nenustatyti), automobiliui 2019-08-28 buvo atlikta techninė apžiūra ir automobilis pripažintas tinkamu eksploatuoti. Be to, prieš sandorio sudarymą, apelianto iniciatyva buvo pateikta aptarnavimo istorija vokiečių kalba su 2019-07-17 įrašu apie tai, kad ankstesnis savininkas skundėsi dėl aušinimo skysčio nuotėkio.

38. Apeliantas nurodė, kad 2019-12-22 prie 158930 km užsidegė tepalo indikatorius, rodantis, jog trūksta tepalo. Atsidaręs variklio gaubtą, pastebėjo, kad aušinimo bakelyje taip pat nebėra variklio aušinimo skysčio, skambino į servisą ir su transporto priemone ten nuvyko. Atkreiptinas dėmesys, kad D. Ž. teisme paaiškino, jog į servisą važiavo pats, pripylęs tepalo ir aušinimo skysčio.

39. Nustatyta, kad sutarties sudarymo metu automobilio rida buvo 156000 km, todėl nuo automobilio įsigijimo iki sugedo variklis praėjo beveik trys mėnesiai, jis per tą laiką nuvažiavo 2930 km, todėl apeliacinės instancijos teismo nuomone, variklio pažeidimai galėjo atsirasti ir dėl paties apelianto veiksmų, netinkamo automobilio eksploatavimo žinant (turint žinoti), kad parduotas automobilis praeityje turėjo aušinimo skysčio nuotėkį. Kaip minėta, prieš sandorio sudarymą apeliantui buvo pateikta aptarnavimo istorija su 2019-07-17 įrašu apie aušinimo skysčio nuotėkį ir atliktus su tuo susijusius remonto darbus. Nors D. Ž. teisme teigė istorijos neišsivertęs, tačiau lieka nepaneigta, jog automobilio istorija jam buvo pateikta ir jis turėjo pareigą su ja susipažinti. Pats apeliantas nurodo, jog 2019-10-23 keičiant automobilyje filtrus bei tepalus, servise buvo papildyta 0,5 l aušinimo skysčio. Tai leidžia spręsti, kad jis sutiko sudaryti su ieškove sutartį žinodamas (turėdamas žinoti) apie buvusias problemas dėl aušinimo skysčio nuotėkio, nes tai buvo nurodyta automobilio istorijoje, tačiau to nelaikė trūkumu, dėl kurio negalėtų pirkti automobilio. Be to, dar iki variklio sugedimo pastebėjo, jog aušinimo skystis buvo sumažėjęs, jį papildė, tačiau nesiėmė atitinkamų veiksmų dėl šios problemos sprendimo, nesikreipė su pretenzijomis į ieškovę, kas leidžia manyti, jog tokio trūkumo apeliantas nelaikė reikšmingu.

40. Ieškovė laikėsi pozicijos, kad tiek tepalo indikatoriaus, tiek aušinimo skysčio pokytį D. Ž. turėjo pastebėti iš prietaisų valdymo skydelio pranešimų signalų ir nedelsiant nutraukti eksploatavimą, nelaukdamas, kol išbėgs (baigsis) variklio aušinimo skystis (antifrizas) ar bus per mažas tepalo kiekio lygis. Teigė, kad sumažėjus aušinimo skysčio lygiui žemiau normos, tačiau dar jo esant sistemoje, valdymo skydelyje užsidega signalinė lempa, kurią vairuotojas privalėjo pastebėti ir toliau neeksploatuoti automobilio. Minėtus ieškovės teiginius pagrindžia byloje pateikti rašytiniai įrodymai: (duomenys neskelbtini) 2019-06-17 bei (duomenys neskelbtini) 2020-06-19 raštai, kuriuose pažymėta, kad dingus aušinimo skysčiui užsidega aušinimo sistemos kontrolinė lemputė (indikatorius) ir pasigirsta garsinis signalas, lemputė užsidega skysčio lygiui sumažėjus žemiau minimalios ribos (MIN). Pasirodžius tokiam signalui toliau automobilio eksploatuoti negalima, nes nepaisant įspėjamųjų signalų gali būti variklio gedimas. Automobilio eksploatacijos metu dėl natūralaus mazgų dėvėjimosi gali atsirasti EGR aušintuvo gedimai, dėl ko gali praleisti aušinimo skystį.

41. Atkreiptinas dėmesys, kad kasacinio teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, jog tais atvejais, kai parduotas naudotas daiktas sugenda netrukus po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, svarbu yra įvertinti tokio naudoto daikto gedimo pobūdį ir ar naudoto daikto pirkėjas galėjo žinoti, kad daiktas gali tuoj pat sugesti ar kad jam tinkamai veikti gali prireikti papildomų korekcinių darbų ir investicijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-07-19 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018). Kadangi labiau tikėtina, jog apeliantas D. Ž. žinojo (ar turėjo žinoti) apie galimą aušinimo skysčio nuotėkį dar sandorio sudarymo metu, jis vėliau servise papildė aušinimo skystį, darytina išvada, kad dar iki variklio defektų atsiradimo suprato, jog bus reikalinga atlikti naudoto automobilio remonto darbus, siekiant išsiaiškinti nuotėkio atsiradimo priežastis. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad daikto savybės, susijusios su aušinimo skysčio nuotėkiu, nelaikytinos paslėptais daikto trūkumais, apie nuotėkį apeliantas turėjo/galėjo žinoti iš pateiktos informacijos ir imtis atitinkamų veiksmų dėl priežasčių nustatymo.

42. Nors atsakovas D. Ž. pirmosios instancijos teisme neigė, jog jam iki tepalo lemputės užsidegimo buvo žinoma apie aušinimo skysčio nuotekį, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, laiko labiau tikėtina, kad variklio gedimas buvo sąlygotas to, kad sumažėjus aušinimo skysčiui iki minimumo, užsidegus aušinimo skysčio indikatoriui, D. Ž. nesiėmė veiksmų skysčiui papildyti bei aušinimo sistemai patikrinti, toliau eksploatavo automobilį. Kadangi eksploatuoti automobilio toliau nebuvo galima, D. Ž. prisiėmė riziką dėl variklio sugedimo. Nagrinėjamu atveju reikšminga, kad apeliantas net ir užsidegus tepalo indikatoriui, nesiėmė veiksmų, kad automobilis būtų nuvežtas su tralu ar nutemptas ir iki serviso važiavo savarankiškai, kas taip pat galėjo turėti reikšmės defektų atsiradimui. Dėl paminėto pripažintina, kad D. Ž. neįrodė, jog variklio defektai buvo dar sandorio sudarymo metu.

45. Be to, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad 6 mėnesių terminas yra nesuderinamas su variklio kokybės užtikrinimu, kaip esminės automobilio dalies, kuri yra ilgalaikė ir kuri gali sugesti tik netinkamai ją eksploatuojant ar jai esant labai nusidėvėjusiai. Pirkėjas gali pagrįstai tikėtis, kad nusipirkus automobilį iš profesionalaus pardavėjo ir jam nenurodžius jokių variklio trūkumų, tokio automobilio variklis bent 6 mėnesius nesuges dėl priežasčių, nesusijusių su netinkama eksploatacija ar netinkamu remontu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-12-04 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-454-611/2018).Tačiau, kaip minėta aukščiau, labiau tikėtina, kad variklio defektai atsirado apeliantui D. Ž. netinkamai eksploatuojant automobilį, o ne iki automobilio sutarties sudarymo bei automobilio perdavimo momento.

46. Kiti argumentai neturi teisinės reikšmės dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina.

47. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos faktines aplinkybes, tinkamai išaiškino materialinės teisės normas, tinkamai taikė procesines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 263 straipsnio 1 dalis), kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

48. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio.

49. Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, apeliantui neatlyginamos. Ieškovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 484 Eur bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad prašoma priteisti apeliacinės instancijos teisme patirta bylinėjimosi išlaidų suma neviršija aukščiau minėtų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (8.11 p.), todėl priteistina iš apelianto (CPK 93, 98 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. rugsėjo 9 d. sprendimą palikti nepakeistu.

Priteisti iš atsakovo D. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „GK Garantas“ (įmonės kodas 302751130) naudai 484 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.