Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės D. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 5 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-11766-918/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Informacinių technologijų pasaulis“ ieškinį atsakovei D. K. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ginčas kilęs dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo po teismo sprendimo priėmimo dienos.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai išaiškino ir taikė procesinės teisės normas, motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą papildomą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas ir absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo argumentais, motyvais ir išvadomis, visų jų išsamiai nekartoja, pasisako tik dėl apeliacinio skundo motyvų (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011 ir kt.).

Apeliacijos dalyką šioje byloje sudaro Kauno apylinkės teismo papildomo sprendimo, kuriuo ieškovei priteistos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės, teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas.

Nustatyta, kad po teismo sprendimo už akių priėmimo ieškovė UAB „Informacinių technologijų sprendimai“ kreipėsi į teismą su prašymu priimti papildomą sprendimą ir priteisti teismo procese patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismas tenkino prašymą nustatęs, kad ieškovė įrodymų, patvirtinančių patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį, negalėjusi pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės, nes byla buvo baigta priimant teismo sprendimą už akių rašytinio proceso tvarka apie tai neinformuojant byloje dalyvaujančių asmenų. Apeliaciniu skundu atsakovė nesutinka su tokiu teismo vertinimu ir teigia, kad ieškovė, atstovaujama profesionalaus advokato ir išreikšdama valią ieškinyje dėl sprendimo už akių priėmimo, galėjusi suprasti, kad esant įstatyme numatytoms aplinkybėms, teismas priims sprendimą už akių, todėl tai, kad ji nepateikė išlaidas pagrindžiančių įrodymų iki bylos išnagrinėjimo iš esmės, laikytina jos pačios neveiklumu. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apeliantės argumentais.

CPK 265 straipsnio 2 dalis imperatyviai nustato teismo pareigą priimti sprendimą dėl visų ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens pareikštų reikalavimų, išskyrus atvejus, kai priimamas dalinis sprendimas. Neišsprendus kurio nors reikalavimo, pripažįstama, kad toks sprendimas yra su trūkumais, kurie gali būti pašalinti byloje dalyvaujančių asmenų pareiškimu ar teismo iniciatyva, priimant papildomą sprendimą CPK 277 straipsnio pagrindais ir tvarka. CPK 277 straipsnio 1 dalyje nustatytas baigtinis papildomo sprendimo priėmimo pagrindų sąrašas. Tik nesant tokių pagrindų papildomas sprendimas negalimas.

Pirmosios instancijos teismas priėmė papildomą sprendimą nustatęs trūkumą dėl nepilno bylinėjimosi išlaidų ieškovo naudai išsprendimo. Apeliantė skunde nurodo, kad papildomas sprendimas negalėjo būti priimtas, nes įstatymas numato, jog išlaidos advokato pagalbai apmokėti negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įstatymo nuostata, kuria remiasi apeliantė, sudaro prielaidas nepriteisti atstovavimo išlaidų nustačius dvi aplinkybes: 1) prašymas dėl jų priteisimo nebuvo pareikštas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos; ir 2) išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šiuo atveju iš ieškinio matyti, kad ieškovė buvo išreiškusi prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau jas pagrindžiančius įrodymus pateikė jau po bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantė remiasi kitų apygardų teismų nutartimis kaip precedentais, tačiau pastebėtina, kad pirmiausia reikėtų atsižvelgti į aukštesnės instancijos teismų išaiškinimus aktualiu klausimu. Kasacinio teismo praktikoje įstatyminis draudimas priteisti bylinėjimosi išlaidas, į bylą laiku nepateikus jų faktą bei dydį pagrindžiančių įrodymų, aiškinamas kaip nepaneigiantis asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisės gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą ir pasibaigus procesui byloje, kurioje teikta teisinė pagalba, jeigu jis neturėjo galimybės patirtų išlaidų įrodymus pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Priešingu atveju būtų pažeisti bendrieji teisingumo ir protingumo principai bei CPK 2 straipsnyje įtvirtintas civilinio proceso tikslas ginti asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015). Taigi, byloje nustačius reikšmingas aplinkybes, įrodančias, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų priteisimo ir (arba) jų dydį patvirtinančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyti ribojimai gali būti netaikomi (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2013).

Byloje nustatyta, kad sprendimo už akių priėmimo metu ieškovė dar nebuvo gavusi sąskaitos už iki tol suteiktas teisines paslaugas byloje, taip pat nebuvo ir jos apmokėjusi. Pateikti duomenys patvirtina, kad sąskaita yra išrašyta 2016 m. gegužės 13 d., o apmokėta 2016 m. gegužės 16 d. (priedai prie pareiškimo dėl papildomo sprendimo priėmimo DOK-13323), tuo tarpu sprendimas už akių priimtas 2016 m. gegužės 12 d. Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atstovavimo išlaidos buvo patirtos iki bylos išnagrinėjimo pabaigos (tą patvirtina ataskaitos apie atliktas teisines paslaugas, pridedamos prie DOK-13323), be to, kaip teisingai nustatė ir pirmosios instancijos teismas, teismo sprendimas buvo priimtas už akių, apie jo priėmimą neinformavus proceso dalyvių, todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes taip pat nenustačius ieškovės ir jo atstovo veiksmuose procesinio piktnaudžiavimo bei vadovaudamasi teisingumo ir protingumo principais, teismas sprendžia, kad buvo pakankamas pagrindas užtikrinti ieškovės procesinę teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Taip pat nepagrįstu laikytinas atsakovės argumentas, kad esant paprastam ginčui ieškovė apskritai neprivalėjo pasinaudoti profesionalaus teisininko pagalba, kadangi teisę vesti bylas teisme per atstovus įtvirtina CPK 51 straipsnio 1 dalis ir ši teisė asmenims negali būti nepagrįstai varžoma. Pirma, teisė pasirinkti atstovą bylose yra svarbus teisės kreiptis į teismą veiksmingumo užtikrinimas, nes dažnai galimy­bė tinkamai apginti savo teises priklauso nuo galimybės samdytis advokatą. Antra, galimy­bė laimėjus atgauti visas advokato išlaidas iš da­lies sumažina finansinių nuostolių tikimybę, dėl to sudaro prielaidas asmeniui samdytis net ir aukštos kvalifikacijos advokatą. Priteistinas išlaidų už atstovavimą teisme dydis yra ribojamas tik bylos sudėtingumo, apimties, suteiktų paslaugų kompleksiškumo ir kitų aplinkybių, numatytų LR Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

Todėl 17 nutarties punkte įvardyti dokumentai patvirtina, kad UAB „Informacinių technologijų pasaulis“ pirmosios instancijos teisme patyrė 572,34 Eur išlaidų už pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimą, ieškinio ir jo papildymo parengimą, taikos sąlygų tarp šalių derinimą ir koregavimą. Šios išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų tokių paslaugų maksimalių dydžių, atsižvelgiant į bylos apimtį (byla nėra itin didelės apimties), ginčo klausimo specifiką (ginčas nėra itin sudėtingas), rengtų procesinių dokumentų kiekį ir pobūdį (pareiškimas dėl teismo įsakymo, ieškinys, ieškinio papildymas), prašoma priteisti 572,34 Eur suma laikytina pagrįsta.

Nurodytų aplinkybių pagrindu teismas konstatuoja, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo papildomas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Atmetus apeliacinį skundą, iš atsakovės ieškovės naudai priteistinos 192,73 Eur atstovavimo išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, kaip atitinkančios Rekomendacijų dydžius (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 5 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės D. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovės UAB „Informacinių technologijų pasaulis“ (į. k. 135928725) naudai 192,73 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt du eurus, 73 centus) išlaidų už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.