Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato atstovui Daliui Mikulskiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, nuotoliniu būdu, naudojant ZOOM programą, išnagrinėjo R. B. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus tyrėjo 2021 m. sausio 25 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nutarimas) panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškėjas R. B. pateikė skundą, kuriuo prašo 2021 m. sausio 25 d. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 1 policijos komisariato nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinti ir administracinę teiseną nutraukti. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jo veikoje nedėvint kvėpavimo takus dengiančios kaukės nebuvo visų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 45 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymių, administracinio nusižengimo tyrimas iš esmės/faktiškai nebuvo atliekamas, R. B. kaltės padarius jam inkriminuotą veiką nepagrindžia jokie įrodymai. Be to, nei protokole, nei skundžiamame nutarime administracinio nusižengimo byloje nėra nurodyta kokio konkrečiai teisės akto pažeidimą R. B. padarė, minėtuose dokumentuose nurodyti apskritai neegzistuojančių teisės aktų pavadinimai. Taigi akivaizdu, jog administracinė atsakomybė R. B. buvo taikyta neteisėtai ir nepagrįstai. Skunde detalizuojama, kad pareiškėjas R. B. teikia teismui jam išduotą neįgaliojo pažymėjimą, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbingumo lygio pažymą, (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, jog R. B. nustatytas (duomenys neskelbtini) netektas darbingumas, dėl tame tarpe ir tokių diagnozių kaip (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų 2020 m. rugpjūčio 21 d. išduotą stacionaro epikrizę ligos istorijoje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodytos R. B. nustatytos diagnozės, tame tarpe ir tiesiogiai įtakojančios galimybę nešioti kvėpavimo takus dengiančias priemones (kaukes), dėl kurių yra apsunkinamas kvėpavimas, deguonies patekimas į kraują – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), taip pat pateikė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2020 m. spalio 12 d. išaiškinimą „Dėl asmens apsaugos priemonių dėvėjimo“ pareiškėjui R. B. pagal pastarojo užklausą, kuriame nurodyta, jog „paslaugų teikimo, laisvalaikio ir pramogų vietose, sporto varžybose ir renginiuose, oro uostuose, taip pat asmens sveikatos priežiūros įstaigose leidžiama nedėvėti kaukių ar kitokių kvėpavimo takų apsaugos priemonių, kai dėl negalios tai padaryti sudėtinga arba neįmanoma. Kilus klausimų, ar žmogus turi teisę būti be nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės, turi pakakti parodyti neįgaliojo pažymėjimą. “ Pareiškėjo vertinimu, nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių pateikiamų dokumentų pagrindu darytina išvada, jog R. B. negali ir inkriminuojamo nusižengimo padarymo metu negalėjo dėvėti nosį ir burną dengiančių apsaugos priemonių dėl savo sveikatos būklės. Kas reiškia, jog nagrinėjamu atveju, vadovaujantis 2020 m. birželio 16 d. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimo Nr. V-1473 2 punktu, nedėvėdamas kvėpavimo takus dengiančios kaukės R. B. jokios neteisėtos, teisės aktais uždraustos veikos neatliko. Tuo tarpu asmens veikoje nenustačius bent vieno iš administracinio nusižengimo sudėties požymių (nagrinėjamu atveju – neteisėtų veiksmų), nėra pagrindo asmens administracinei atsakomybei kilti. Taip pat akcentuotina, jog nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmuose nėra ir kito būtinojo nusižengimo sudėties elemento – kaltės. A. B. sirgo ligomis, kurioms esant ypač svarbus organizmo aprūpinimas deguonimi ir dėl šių sveikatos sutrikimų jam buvo nustatytas sumažėjęs darbingumas bei išduotas neįgaliojo pažymėjimas, be to jis buvo gavęs Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos išaiškinimą „Dėl asmens apsaugos priemonių dėvėjimo“ kuriame nurodyta, jog „leidžiama nedėvėti kaukių ar kitokių kvėpavimo takų apsaugos priemonių, kai dėl negalios tai padaryti sudėtinga arba neįmanoma“. Skunde taip pat pažymima, kad administracinio nusižengimo protokolo (ROIK: (duomenys neskelbtini)) grafoje „Asmens paaiškinimas dėl administracinio nusižengimo, jo aplinkybių“ R. B. paaiškinimai neįrašyti. Taigi akivaizdu, jog policijos pareigūnai ne tik, kad nevertino R. B. nurodytų aplinkybių, jog jis turi neįgalumą, jam sunku kvėpuoti dėl konkrečių sveikatos būklių ir susirgimų, todėl kaukės nedėvi pagrįstai, neatsižvelgė į jiems pateiktą neįgaliojo pažymėjimą, bet netgi R. B. paaiškinimų neįrašė į protokolą (atkreiptas dėmesys, jog R. B. savo paaiškinimus pateikė į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams, taip pat jo teisę nedėvėti kaukės patvirtinančius dokumentus persiuntė pareigūnui ir elektroniniu paštu). Be to, iš skundžiamo nutarimo administracinio nusižengimo byloje matyti, jog ir administracinio nusižengimo tyrimo metu traukiamo administracinėn atsakomybėn R. B. paaiškinimai dėl administracinio nusižengimo nebuvo vertinti, institucija nerinko jokių duomenų R. B. nurodytoms aplinkybėms apie tai, jog jis kaukės nedėvėjo dėl sveikatos būklės, nustatyti/išsiaiškinti, nevertino paties R. B. pateiktų dokumentų. Į skundžiamą nutarimą buvo tiesiog pažodžiui perkeltas 2020 m. gruodžio 23 d. protokolo grafos „Nusižengimo esmė ir nustatytos aplinkybės“ tekstas ir šios aplinkybės patvirtina, jog faktiškai administracinio nusižengimo tyrimas apskritai nebuvo atliekamas.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato atsiliepime į skundą nurodyta, kad institucija su skundu nesutinka, mano, kad skundžiamas nutarimas buvo priimtas pagrįstai, taip pat nurodė, jog, atsižvelgiant į tai, kad Nutarime Nr. (duomenys neskelbtini) suklysta ne nurodant administracinę atsakomybę už padarytą pažeidimą nustatantį teisės aktą, o blanketinę teisės normą – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020-02-26 nutarimas „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ Nr. 152 ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro - valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020-06-16 sprendimo Nr. V-1473 „Dėl prekybos, paslaugų teikimo, veiklos laisvalaikio ir pramogų vietose vykdymo būtinų sąlygų“ 1.1 p . ir 2 p., prašo teismo pakeisti šią kvalifikuojančią nuorodą.

Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovė prašė skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais.

Teismo posėdyje pareiškėjas pažymėjo, kad jis pripažįsta, jog nedėvėjo nosį ir burną dengiančios kaukės, tačiau tai darė, ne dėl to, kad jam yra nepatogu, o dėl savo sveikatos būklės, nes dėl sveikatos būklės ir be kaukės jam yra sunku kvėpuoti. Pareiškėjas nurodė, kad užsidėjęs bet kokią kaukę, po minutės ją turi nusiimti, nes jam trūksta oro, tamsu akyse, dėl to kad trūksta deguonies, svaigsta galva. Pareiškėjas teigė, kad jis kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministrą ir gavo išaiškinimą, kad užtenka parodyti neįgalumo pažymėjimą.

Teismo posėdyje institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovas prašė skundą atmesti atsiliepime į skundą išdėstytais motyvais.

Pagal ANK 617 straipsnio 1 dalies nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 641 straipsnyje nustatyta, jog teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus tyrėjo 2021 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) R. B. buvo pripažintas kaltu pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį dėl to, kad jis 2020 m. spalio 12 d. 13.50 val. (duomenys neskelbtini), parduotuvėje „O.“ nedėvėjo veido apsaugos kaukės ir atsisakė ją užsidėti po apsaugos darbuotojo perspėjimo bei atsisakė palikti parduotuvės patalpas. R. B. paskirta administracinė nuobauda – 500 eurų bauda (b. l. 15).

Iš teismui pateiktos Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbingumo lygio pažymos (duomenys neskelbtini) matyti, kad nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) R. B. nustatytas (duomenys neskelbtini) darbingumo lygis, darbingumo lygio priežastis – ligos arba būklės, taip pat nurodyti jam nustatytos diagnozės kodai. Vadovaujantis viešai skelbiamais diagnozės kodais pagal (duomenys neskelbtini) matyti, kad R. B. yra diagnozuota: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (b. l.10). R. B. yra išduotas neįgaliojo pažymėjimas (b. l. 9).

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, atsakydama į 2020 m. rugsėjo 4 d, 2020 m. rugsėjo 11 d. raštus, 2020 m. spalio mėnesį pareiškėjui nurodė, kad paslaugų teikimo, laisvalaikio ir pramogų vietose, sporto varžybose ir renginiuose, oro uostuose, sveikatos priežiūros įstaigose leidžiama nedėvėti kaukių ar kitokių kvėpavimo takų apsaugos priemonių, kai dėl negalios tai padaryti sudėtinga arba neįmanoma. Kilus klausimų, ar žmogus turi teisę būti be nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės, turėtų pakakti parodyti neįgaliojo pažymėjimą (b. l. 13). Iš esmės analogiška informacija buvo nurodyta ir viešai Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos skelbiamame paaiškinime apie taikomas išimtis dėl veido apsaugos priemonių dėvėjimo negalią turtintiems žmonėms (b. l. 14).

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato vyresniųjų tyrėjų K. K. ir Z. R. 2020 m. spalio 12 d. tarnybinių pranešimų nustatyta, kad juose yra nurodyta, jog jiems atvykus į (duomenys neskelbtini) esančią parduotuvė O. pagal iškvietimą dėl to, jog vyras nedėvi veido kaukės, nustatyta, kad joje buvo R. B. be veidą dengiančios kaukės, kuris paaiškino, kad nedėvi kaukės, nes jis turi neįgalumą, todėl kaukė jam nėra privaloma ir pateikė neįgaliojo pažymėjimą. Tarnybiniuose pranešimuose taip pat pažymėta, kad R. B. prašė iškviesti jam greitąją medicinos pagalbą, nes jam pasidarė bloga ir jam reikalingi vaistai, kuriuos vartoja pagal laiką, atvažiavusi greitoji medicinos pagalba pagalbą R. B. suteikė vietoje (b. l. 21-22).

Všį A. (duomenys neskelbtini) gydytojas E. P. 2020 m. spalio 22 d. medicinos dokumentų išraše/siuntime nurodė, kad R. B. turi neįgalumą, nustatytas (duomenys neskelbtini) darbingumo lygis, jis nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones dėl savo sveikatos būklės kai kurias dėvėti gali (b. l. 26).

Teismo posėdyje apklaustas specialistas E. P. nurodė, jog jis yra (duomenys neskelbtini) gydytojas, turintis (duomenys neskelbtini) darbo patirtį, teigė, kad R. B. yra jo apylinkės pacientas, tačiau jokie asmeniniai ryšiai jų nesieja. Specialistas nurodė, kad R. B. diagnozuota gydytojo (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini), gydytojo (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) ir, kad atlikta (duomenys neskelbtini) operacija, yra (duomenys neskelbtini) išvada, kad yra (duomenys neskelbtini) liga, (duomenys neskelbtini). Specialistas nurodė, kad jis negali atsakyti į klausimą, ar R. B. gali dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones, t. y. veido kaukes. Šiuo klausimu savo atsakymą jis yra pateikęs policijai. Šiame atsakyme buvo parašyta skliausteliuose, kad R. B. gali dėvėti apsauginį skydelį. Specialistas nurodė, kad iš policijos buvo du paklausimai, vienas spalio mėnesį, o kitas lapkričio mėnesį. Specialistas pagarsino savo antrąjį atsakymą: „Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinei. Pacientas R. B., gim. (duomenys neskelbtini), turi neįgalumą, paskutinis sprendimas (duomenys neskelbtini), Nustatytas nedarbingumo lygis – (duomenys neskelbtini). Nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones dėl savo sveikatos būklės kai kurias dėvėti jis gali (gali dėvėti veido skydelį).“ Specialistas nurodė, kad jis negali atsakyti, ar R. B. gali dėvėti veido kaukę, nėra jokių klinikinių įrodymų kaip įrodyti, ar žmogus gali dėvėti kaukę, ar ne. Jei jam nuo kaukės dėvėjimo yra blogiau, toks kaukės dėvėjimas pareiškėjo savijautai subjektyviai gali pakenkti. Kiek kaukės dėvėjimas gali pakenkti sveikatos būklei, tai priklauso nuo daugybės faktorių, pavyzdžiui, kiek laiko ir kokią kaukę nešioja. Kažkokių klinikinių tyrimų daryta nėra. Specialistas teigė, jog jis negali vienareikšmiškai atsakyti į klausimą, ar būtent kaukės dėvėjimas kenkia pareiškėjo sveikatai, nėra atlikta jokių tyrimų ar deguonies koncentracija kraujyje nėra maža ir pan., bet tokie tyrimai nėra daromi. Specialistas teigė, kad nėra patvirtinto ligų, dėl kurių būtų negalima dėvėti veido kaukės, sąrašo. Pagal Sveikatos apsaugos ministro išleistas rekomendacijas, tie, kas negali dėvėti veido kaukių, turi nešioti kitas priemones, pvz. veido skydelį. Specialisto teigimu, kiek jis supranta, kvėpavimo takų veido skydelis neapsunkina. Specialistas nurodė, kad požymiai, kuriuos teisme nurodė pareiškėjas yra subjektyvūs, jei jis juos jaučia, vadinasi, kad gali jausti. Su pareiškėjo diagnoze tokie simptomai yra galimi. Jam yra diagnozuota (duomenys neskelbtini), o pagrindinis (duomenys neskelbtini) požymis yra dusulys, (duomenys neskelbtini), kurios vienas iš požymių gali būti dusulys, skausmas (duomenys neskelbtini), todėl, specialisto nuomone, kažkokie, bent jau subjektyvūs simptomai yra galimi. Specialistas taip pat nurodė, kad jis negali paneigti, ar pareiškėjas iš tiesų negali dėvėti veido kaukės kažkokį tam tikrą laiko tarpą ir nežino, ar apskritai kas galėtų tokią aplinkybę paneigti.

ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimas, sukėlęs pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, padarytos karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai, užtraukia baudą asmenims nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 visoje šalyje dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo grėsmės paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygios ekstremalios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. birželio 16 d. sprendimo Nr. V-1473 „Dėl prekybos, paslaugų ir pramogų vietose būtinų sąlygų“ (redakcija, galiojusi 2020 m. spalio 12 d.) 2 punktas įpareigojo vyresnius nei 6 metų amžiaus asmenis uždarose ir atvirose prekybos (įskaitant prekybos centrų patalpas), paslaugų teikimo ir veiklos vykdymo vietose dėvėti kaukes, išskyrus atvejus, kai paslaugos negalima suteikti paslaugos gavėjui dėvint kaukę. Tokios paslaugos teikimo metu paslaugos gavėjas gali būti be jos. Kaukės dėvėti nereikia sportuojant sporto klubuose ir lankantis laisvalaikio ir pramogų parkuose, kai paslaugos teikimas dėvint kaukę neįmanomas. Kaukių leidžiama nedėvėti neįgalumą turintiems asmenims, kurie dėl savo sveikatos būklės kaukių dėvėti negali ar jų dėvėjimas gali pakenkti asmens sveikatos būklei. Negalintiems dėvėti kaukių asmenims rekomenduojama nešioti veido skydelį.

ANK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, o 4 dalyje – pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Pagal ANK 5 straipsnio nuostatas, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį įtvirtinta administracinė nuobauda, požymius. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio nusižengimo, turinčio visus įstatymo nurodytus administracinio nusižengimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas nuobaudas bei kitas poveikio priemones. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvieji požymiai; c) subjektas; d) subjektyvieji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno požymio nėra, tai nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-10-648/2019, Nr. 2AT-30-699/2017 ir kt.).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2020 m. spalio 12 d. 13.50 val. (duomenys neskelbtini), parduotuvėje „O.“ R. B. nedėvėjo veido apsaugos kaukės ir atsisakė ją užsidėti po apsaugos darbuotojo perspėjimo, tačiau tiek teisme, tiek į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams pareiškėjas paaiškino, kad kaukės nedėvi dėl savo neįgalumo bei pateikė neįgalumą patvirtinantį dokumentą – Neįgaliojo pažymėjimą. Iš Lietuvos Respublikos sveikatos ministerijos 2020 m. rugsėjo 16 d. viešai paskelbtos informacijos (b. l. 14), Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2020 m. spalio mėnesio rašto pareiškėjui turinio, akivaizdu, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija išaiškino, kad paslaugų teikimo vietose leidžiama nedėvėti kaukių, kai dėl negalios tai padaryti sudėtinga arba neįmanoma, o kilus klausimų, ar žmogus turi teisę būti be nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės, turėtų pakakti parodyti neįgaliojo pažymėjimą. Pareiškėjas teisme nurodė, kad dėl sveikatos būklės jam ir be kaukės yra sunku kvėpuoti, o užsidėjus bet kokią kaukę jam trūksta oro, tamsu akyse, svaigsta galva. Teisme apklaustas specialistas gydytojas E. P. patvirtino, kad įvertinant pareiškėjui diagnozuotų ligų pobūdį, šie pareiškėjo nurodyti simptomai yra galimi. Ir nors specialistas negalėjo atsakyti, ar pareiškėjas dėl savo sveikatos būklės kaukių dėvėti negali ir, ar jų dėvėjimas gali pakenkti jo sveikatos būklei, tačiau pažymėjo, kad nėra patvirtinto tokių ligų, dėl kurių būtų negalima dėvėti veido kaukės, sąrašo, taip pat nėra atlikta klinikinių tyrimų kiek kaukės dėvėjimas gali pakenkti sveikatos būklei. Taigi teismas, įvertinęs pareiškėjui diagnozuotų ligų pobūdį, specialisto E. P. paaiškinimus teisme, aplinkybę, kad pareiškėjui yra nustatytas (duomenys neskelbtini) netektas darbingumas, išduotas Neįgaliojo pažymėjimas, Sveikatos apsaugos ministerijos pateiktus išaiškinimus dėl burną ir nosį dengiančių kaukių dėvėjimo privalomumo negalią turintiems asmenims, taip pat vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai, sprendžia, kad R. B. nepažeidė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygios ekstremalios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. birželio 16 d. sprendimo Nr. V-1473 „Dėl prekybos, paslaugų ir pramogų vietose būtinų sąlygų“ 2 punkte įtvirtintos pareigos prekybos (įskaitant prekybos centrų patalpas), paslaugų teikimo ir veiklos vykdymo vietose dėvėti kaukes, nes, vadovaujantis tuo pačiu minėto teisės akto punktu, jam, kaip neįgalumą turinčiam asmeniui, kuriam dėl sveikatos būklės kaukės nešiojimas yra sudėtingas ir galintis pakenkti jo sveikatos būklei, kaukės nedėvėjimas buvo leidžiamas. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pareiškėjo veikoje nebuvo administracinio nusižengimo, įtvirtinto ANK 45 straipsnio 4 dalyje, sudėties (ANK 591 straipsnio 1 punktas), todėl skundžiamas Nutarimas naikintinas ir administracinio nusižengimo teisena R. B. atžvilgiu nutrauktina (ANK 642 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų

Pareiškėjo atstovė į bylą pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriuo prašė priteisti R. B. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1 - ojo policijos komisariato, 520 eurų bylinėjimosi išlaidų. Iš pateiktų duomenų matyti, kad šias išlaidas sudaro 200 eurų užmokestis už skundo administracinio nusižengimo byloje parengimą ir pateikimą, 40 eurų užmokestis už susipažinimą su bylos Nr. II-258/817/2021 medžiaga, 280 eurų už pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdyje administracinio nusižengimo byloje Nr. II-258-817/2021.

ANK 666 straipsnyje numatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatos. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Konstitucinis Teismas 2021 m. kovo 19 d. nutarimu „Dėl išlaidų advokatui atlyginimo asmeniui, nepadariusiam teisės pažeidimo“ nutarė: 1) Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹ straipsnis (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija; Žin., 2010, Nr. 142-7257) tiek, kiek jame nebuvo nustatyta, kad, teismui nusprendus nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ar sudėties, asmeniui, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginamos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui; 2) Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnis (su 2020 m. birželio 26 d. pakeitimu; TAR, 2020-07-03, Nr. 15006) tiek, kiek pagal jį asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nėra atlyginamos būtinos ir pagristos išlaidos advokatui, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Vadovaujantis minėtu Konstitucinio Teismo nutarimu, teismas sprendžia, kad vien dėl to, jog šiuo metu galiojančiame ANK ar BPK nėra tinkamai sureguliuoti proceso išlaidų atlyginimo klausimai tuo atveju, kai byla nutraukiama nenustačius administracinio nusižengimo įvykio ar sudėties, negali būti laikoma, kad jas patyrusiam asmeniui jos nepriklauso. Todėl teismas šioje byloje vadovaujasi minėtu Konstitucinio Teismo nutarimu ir Konstitucijos nuostatomis, kurios buvo išaiškintos minėtame nutarime ir sprendžia, kad klausimas dėl proceso išlaidų atlyginimo turi būti išspręstas, nepaisant aplinkybės, jog tai nėra tinkamai reguliuojama teisės aktais (tokio praktikos laikomasi ir Vilniaus apygardos teismo praktikoje, pavyzdžiui Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 30 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-135-988/2021).

Kaip jau buvo minėta, administracinio nusižengimo teisena dėl pareiškėjui inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 45 straipsnio 4 dalyje, nutrauktina nenustačius administracinio nusižengimo požymių. Teismas spręsdamas prašomų priteisti išlaidų dydžio klausimą, vertina tai, kad byloje buvo parengtas ir pateiktas išsamus, nemažos apimties skundas, skunde keliami teisiniai klausimai praktikoje yra pakankamai nauji, atstovė aktyviai dalyvavo nagrinėjant bylą teismo posėdyje. Atsižvelgtina ir į pareiškėjui skirtos administracinės nuobaudos dydį. Įvertinęs nurodytas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais teismas sprendžia, kad prašoma priteisti suma yra laikytina proporcinga, todėl iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato, priteistina 520 eurų atstovavimo išlaidų.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 646 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

R. B. skundą tenkinti, panaikinti Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus tyrėjo 2021 m. sausio 25 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir administracinio nusižengimo teiseną R. B. nutraukti.

Iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1 - ojo policijos komisariato, priteisti 520 (penkis šimtus dvidešimt) eurų išlaidas R. B. naudai advokato ir advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.