Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2019-09-24 · Civilinė byla Nr. 2-854-943/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-09-24
Bylos Nr.
2-854-943/2019
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-02669-2011-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Egidija Tamošiūnienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Luminor Lizingo“
Atsakovas
V. N.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-854-943/2019Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02669-2011-2Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.3 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugsėjo 24 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Egidija Tamošiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Luminor Lizingo“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 28 d. nutarties, kuria buvo tenkintas prašymas pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje pagal minėtos ieškovės ieškinį atsakovams V. N. PĮ ir V. N. dėl skolos ir nuostolių atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Luminor Lizingas“ (buvęs pavadinimas „Nordea Finance Lithuania“) kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovų V. N. PĮ ir V. N. 86 715,80 Eur, procesines palūkanas ir paskirstyti bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 29 d. nutartimi, tenkinus ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, areštuotas atsakovams V. N. PĮ ir V. N. priklausantis kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, esantis pas atsakovus arba trečiuosius asmenis 86 715,80 Eur (299 412,31 Lt) sumai, uždraudžiant jį parduoti, įkeisti ar kitais būdais perleisti kitiems asmenims; nesant turto ar esant jo nepakankamai, nutarta areštuoti pinigines lėšas, priklausančias atsakovams V. N. PĮ ir V. N. ir esančias pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant jomis disponuoti.

3. Vykdydama Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartį antstolė M. L. 2011 m. spalio 19 d. sudarė aprašą Nr. 0007/11/01495, kuriuo aprašė atsakovui V. N. priklausantį turtą, įskaitant (duomenys neskelbtini).

Žemesnės instancijos teismas

4. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartimi patvirtinta 2012 m. kovo 29 d. šalių sudaryta taikos sutartis ir civilinė byla Nr. 2-682-577/2012 nutraukta. Taikos sutarties 10 punkte numatyta, jog šalys aiškiai susitaria, kad teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės lieka galioti iki visiško įsipareigojimų įvykdymo. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 31 d. nutartimi ieškovei nutarta išduoti vykdomąjį raštą.

5. 2019 m. kovo 15 d. Vilniaus apygardos teisme gautas L. N. prašymas panaikinti areštą, pritaikytą gyvenamajam namui ir ūkio pastatams, esantiems (duomenys neskelbtini), kurie Kauno apygardos teismo sprendimu priteisti L. N..

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. kovo 28 d. nutartimi tenkino prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones.

7. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pareiškėja L. N., prašydama panaikinti turto areštą, pateikė teismui Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 15 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-535-925/2016, kuriuo tenkintas pareiškėjų V. N. ir L. N. prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią, pareiškėjai atiteko santuokoje asmeninės nuosavybės teise įgytas nekilnojamasis turtas: (duomenys neskelbtini). Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-190-390/2017 minėtas sprendimas paliktas nepakeistas. Nekilnojamojo turto registre Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 29 d. nutartimi areštuotas turtas Kaišiadorių rajono apylinkės teismo sprendimo Nr. 2-535-925/2016 pagrindu įregistruotas L. N. vardu asmeninės nuosavybės teise.

8. Įvertinęs tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 29 d. nutartimi pareiškėjos L. N. turto atžvilgiu apribojimai nebuvo pritaikyti, duomenų, kad ji perėmė kitų atsakovų įsipareigojimus nėra, pirmosios instancijos teismas tenkino prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9. Atskirajame skunde ieškovė UAB „Luminor Lizingas“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Ieškovė nebuvo informuota apie prašymo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme.

9.2. Pagal Turto arešto aktų registro įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, turto areštas sukelia teisinius padarinius asmeniui, kurio turtas areštuotas, nuo turto arešto akto paskelbimo momento, o nesant galimybės paskelbti – nuo turto arešto akto įregistravimo Turto arešto aktų registre momento, jei įstatymuose nenustatyta kitaip.

9.3. Sandoriai, sudaryti pažeidžiant teismo nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nustatytus apribojimus, laikytini niekiniais, prieštaraujančiais imperatyviosioms įstatymo normoms. Kasacinio teismo praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad, areštavus turtą ir uždraudus juo disponuoti, negalimi asmenų susitarimai dėl areštuoto turto pardavimo, perdavimo kito asmens nuosavybėn, o jei tokie daromi – yra niekiniai ir negaliojantys.

Atsiliepimas

10. Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėja L. N. teismo prašo skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

10.1. Apeliantė savo pažeistas teises turėjo ginti bankroto procese, o ne skundžiant šią nutartį. Be to, santuokos nutraukimo procese teismui buvo pateikti visi reikiami dokumentai, kuriais remdamasis teismas patvirtino šalių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

10.2. Pareiškėja L. N. negali būti atsakinga už buvusio sutuoktinio V. N. finansinius įsipareigojimus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo pakeistos (panaikintos atitinkamo turto atžvilgiu) laikinosios apsaugos priemonės, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

12. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau.

13. Iki bylos nagrinėjimo teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka pradžios ieškovė UAB „Luminor Lizingas“ pateikė apeliacinės instancijos teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-18885-840/2019 tenkino ieškovės prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-535-925/2019 dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, kuriomis pareiškėjai susitarė dėl turto, įskaitant ieškovės naudai areštuotą turtą, padalijimo. Atsižvelgiant į tai, kad pateikta informacija teismui yra prieinama iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų ir gali būti vertinama CPK 179 straipsnio 3 dalies pagrindu, rašytinių paaiškinimų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, apeliacinės instancijos teismas sprendžia juos pridėti prie bylos medžiagos ir vertinti kartu su kitais byloje esančiais duomenimis.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)panaikinimo

14. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti tikėtinai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir kartu garantuoti jo privalomumą (CPK 18 straipsnis, 144 straipsnio 1 dalis). Šiomis priemonėmis užtikrinami byloje pareikšti materialinio teisinio pobūdžio reikalavimai, t. y. iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos procesiniais tikslais suvaržomos konkrečių asmenų materialinės teisės.

15. Tai reiškia, jog laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią tam, kad teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas (CPK144 straipsnio 1 dalis). Taigi, būsimo teismo sprendimo galimas turinys turėtų būti vertinamas pagal byloje pareikštus materialinius teisinius reikalavimus. Kadangi būsimu teismo sprendimu bus atsakoma į ieškinyje pareikštus reikalavimus, nustatant, ar yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų būti vertinama, ar, priėmus ieškovui palankų sprendimą, t. y. patenkinus jo pareikštus reikalavimus, tokio teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Dėl šios priežasties pripažįstama, kad teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jei šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą.

16. Išanalizavus nagrinėjamoje byloje susiklosčiusią faktinę situaciją teisiniu požiūriu, akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas, panaikindamas Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 29 d. nutarties pagrindu pritaikytą areštą (duomenys neskelbtini), iš esmės vadovavosi vienintele aplinkybe, t. y. tuo, jog areštuotas turtas asmeninės nuosavybės teise Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-535-925/2016 pagrindu priklauso pareiškėjai L. N., o pastarosios atžvilgiu šioje byloje reikalavimai nėra pareikšti.

17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. A2-18885-840/2019, kurioje 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartimi atnaujinta proceso dalis Kaišiadorių rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-535-925/2016 dėl pareiškėjų L. N. ir V. N. patikslintos 2016 m. birželio 9 d. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų, kuriomis susitarta dėl turto padalijimo ta apimtimi, kiek pareiškėjai nusprendė, kad turtas (duomenys neskelbtini), – yra asmeninė pareiškėjos L. N. nuosavybė ir po santuokos nutraukimo atitenka jai.

18. Lietuvos apeliacinio teismo nuomone, byloje susiklosčiusi faktinė situacija, kai laikinosios apsaugos priemonės atitinkamo turto atžvilgiu buvo panaikintos, vadovaujantis vien ta aplinkybe, kad įteisėjusiu teismo sprendimu padalijus turtą, turtas atiteko byloje nedalyvaujančiam asmeniui, tačiau atskirojo skundo nagrinėjimo metu procesas byloje dėl turto padalijimo jau yra atnaujintas, negali būti toleruojama teisiniu požiūriu.

19. Minėta, jog laikinosios apsaugos priemonės skirtos užtikrinti ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir kartu garantuoti jo privalomumą. Nagrinėjamu atveju, sudarytos taikos sutarties 10 punkte šalys sulygo, jog teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės lieka galioti iki visiško įsipareigojimų įvykdymo. Byloje nesant duomenų apie teismo sprendimo visišką įvykdymą, taip pat nesant įsiteisėjusio galutinio teismo sprendimo dėl areštuoto turto teisinio režimo, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra teisinio pagrindo tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo (panaikinimo atitinkamo turto atžvilgiu).

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

20. Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas faktines aplinkybes ir išdėstytus teisinius argumentus, pabrėždamas laikinųjų apsaugos priemonių paskirties ir teismo sprendimo privalomumo svarbą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog siekiant užtikrinti ginčo šalių interesų pusiausvyrą, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje tikslinga prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo (pakeitimo) atmesti. Dėl nurodytų priežasčių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – prašymas pakeisti laikinąsias apsaugos priemones atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

21. Paprastai sprendžiant klausimus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar jų panaikinimo šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nėra sprendžiamas, kadangi jis sprendžiamas išnagrinėjus ginčą iš esmės. Tačiau byloje susiklosčiusioje situacijoje klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sprendžiamas jau esant įsiteisėjusiam procesiniam sprendimui dėl taikos sutarties patvirtinimo, su kurios sąlygų įvykdymu yra susietas ir laikinųjų apsaugos priemonių galiojimas, todėl apeliacinės instancijos teismui atskirąjį skundą tenkinus, apeliantei UAB „Luminor Lizingas“ iš pareiškėjos L. N. priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, t. y. išlaidos advokato pagalbai apmokėti (451,33 Eur) bei žyminis mokestis (38 Eur). (CPK 93, 98 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės –prašymą panaikinti laikinąsias apsaugos priemones atmesti.

Priteisti apeliantei uždarajai akcinei bendrovei „Luminor Lizigas“, j. a. k. 111667277, iš pareiškėjos L. N., a. k. (duomenys neskelbtini) 489,33 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus 33 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Teisėja Egidija Tamošiūnienė