Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „NEO GROUP“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Porta baltica“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Kadangi ieškinys yra pagrįstas leistinais rašytiniais įrodymais, ieškovei prašant bylą nagrinėti dokumentinio proceso tvarka, priimtinas preliminarus teismo sprendimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 262 straipsnio 1 dalis, 428 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Dėl skolos priteisimo

7. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog atsakovė 6 mokėjimais (2018 m. gegužės 2 d. – 150 000 Eur (mokėtojas UAB „(duomenys neskelbtini)“), 2019 m. gegužės 2 d. – 3 900 Eur (mokėtojas UAB „(duomenys neskelbtini)“), 2019 m. gegužės 29 d. – 18 624,74 Eur (mokėtojas (duomenys neskelbtini)), 2019 m. birželio 1 d. – 18 624,74 Eur (mokėtojas (duomenys neskelbtini)), 2019 m. rugpjūčio 9 d. – 18 624,74 Eur (mokėtojas (duomenys neskelbtini)), 2019 m. rugpjūčio 23 d. – 18 624,74 Eur (mokėtojas (duomenys neskelbtini)) sumokėjo ieškovei 228 398,96 Eur. Kadangi paskutinė kainos dalis pagal pirkimo – pardavimo sutartį sudarė 293 430,99 Eur, todėl atsižvelgiant į ieškinyje nurodytas sumas, darytina išvada, kad likusi neapmokėta paskutinės kainos dalies suma, ieškinio pateikimo dienai sudaro 65 032,03 Eur. Teismas pažymi, jog byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė UAB „Porta baltica“ būtų tinkamai įvykdžiusi 2015 m. rugsėjo 2 d. žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutartimi prisiimtas prievoles, t. y. atsakovė nesumokėjo visos minėta pirkimo – pardavimo sutartimi sutartos sumos, todėl vadovaujantis šios nutarties 4 bei 6 punktuose nurodytu teisiniu reglamentavimu, pripažintina, kad ieškovės ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkinamas (CK 6.305 straipsnis, 6.38 straipsnis, 6.76 straipsnis, 6.200 straipsnis).

Dėl netesybų priteisimo

8. Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Taigi, kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis). Netesybų institutas detaliai reglamentuojamas CK 6.71–6.75 straipsniuose, įtvirtinančiuose netesybų sampratą, susitarimo dėl netesybų formą, netesybų ir realaus prievolės įvykdymo santykį, netesybų mažinimą ir kitas nuostatas. Netesybos taip pat įtvirtintos CK 6.245 straipsnio 1 dalyje, apibrėžiančioje civilinės atsakomybės sampratą, CK 6.256 straipsnio 2 dalyje, nustatančioje sutartinės atsakomybės atsiradimo pagrindus, CK 6.258 straipsnyje, įtvirtinančiame skolininko pareigą prievolės neįvykdymo atveju sumokėti netesybas (CK 6.258 straipsnio 1 dalis). Priteisiant sutartines netesybas taikoma civilinė atsakomybė, kurios vienas iš principų – visiškas nuostolių atlyginimas. 2015 m. rugsėjo 2 d. žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutarties 3.5 punkte įtvirtinta, kad pirkėjui vėluojant sumokėti Kainą ar bet kurią jos dalį, jis įsipareigoja mokėti pardavėjui (ieškovei) 0,05 procento dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Taigi, šalys šia sutarties sąlyga susitarė dėl netesybų, kurios atitinka CK 6.71 straipsnio nuostatas.

9. Ieškiniu nurodoma, kad delspinigių suma, paskaičiuota po 0,05 procento nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną pagal Sutarties 3.5 punktą, už laikotarpį nuo 2019 m. lapkričio 16 d. iki 2020 m. gegužės 14 d., t. y. 180 dienų (65 032,03 Eur * 0,05 proc. * 180 d.) sudaro 5 852,88 Eur. Teismo vertinimu, prašoma priteisti delspinigių suma yra pagrįsta, todėl šis ieškinio reikalavimas tenkintinas visa apimtimi.

Dėl palūkanų priteisimo

11. Pagal Lietuvos Respublikos Mokėjimų vėlavimo prevencijos įstatymo 1 straipsnio 2 dalį šis įstatymas taikomas visoms tarp ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir viešųjų subjektų sudarytoms komercinėms sutartims, pagal kurias už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai ir atliekami mokėjimai. Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalį komerciniai sandoriai – tai sandoriai tarp ūkio subjektų arba tarp ūkio subjektų ir valstybės institucijų, pagal kuriuos už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai. Įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje numatytos išimtys, kurioms įstatymas netaikomas. Teismas, taikydamas nacionalinės teisės aktus, priimtus direktyvos reikalavimams įgyvendinti, turi juos aiškinti kiek įmanoma atsižvelgdamas į susijusios direktyvos formuluotę ir į jos tikslą, kad būtų pasiektas direktyvoje numatytas rezultatas (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2004 m. spalio 5 d. sprendimo Pfeiffer ir kt. C-397/01 iki C-403/01, ECLI:EU:C:2004:584, 113 punktą). Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad tuo atveju, kai šalių ginčas kyla dėl pavėluotų mokėjimų pagal komercinius sandorius ir kreditorius reikalauja taikyti Mokėjimų vėlavimo prevencijos įstatymo nustatytas palūkanų normas, šis specialusis įstatymas turi pirmenybę prieš CK 6.210 straipsnį, ir teismas turėtų taikyti šio Įstatymo nustatytas palūkanas, tarp jų ir nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje BUAB „Šimtas aukštų“ (teisių perėmėjas – Lietuvos ir Kanados uždaroji akcinė bendrovė „Besserlita“) v. G. B., bylos Nr. 3K-3-505/2010; 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje AB „Gepala“ v. UAB „Transilotas“, bylos Nr. 3K-3-92/2011; 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Rombas“ v. UAB „ATEA“, bylos Nr. 3K-3-526/2012). Taigi, Mokėjimų vėlavimo prevencijos įstatymo taikymo sritis apibrėžta plačiai – jis taikomas „visiems <...> komerciniams sandoriams“, kurie atitinka jo 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą apibrėžtį ir nepatenka į taikymo srities išimtis, nustatytas šio įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje.

12. Nagrinėjamu atveju sandoris, sudarytas tarp dviejų ūkio subjektų, ieškovei parduodant dalį žemės sklypo, vertintinas kaip komercinis sandoris Mokėjimų vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 1 dalies prasme. Atsižvelgiant į nustatytą teisinį reglamentavimą, teismas konstatuoja, kad šalių susitarimui taikytinos palūkanos, nustatytos Mokėjimų vėlavimo prevencijos įstatyme. Pagal 2 straipsnio 5 dalį ir 3 straipsnio 2 dalį, pavėlavęs įvykdyti prievolę skolininkas privalo mokėti 8 procentiniais punktais padidintą vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikomą fiksuotą palūkanų normą, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinę palūkanų normą, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu. 2020 m. sausio 1 d. Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma padidinta 8 procentiniai punktais. Vadovaudamasis išdėstytais motyvais teismas konstatuoja, kad ieškiniu reiškiamas reikalavimas 8 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo priteisimo yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

13. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

14. Nagrinėjamu atveju, nustatyta, kad ieškovė už ieškinį sumokėjo 644 Eur žyminio mokesčio (CPK 425 straipsnio 3 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis) bei 38 Eur už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (CPK 80 straipsnio 5 dalis, 7 dalis), iš viso 682 Eur. Ieškovės ieškinys tenkintas visiškai, taip pat Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gegužės 19 d. nutartimi tenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pažymėtina, jog pagrindinis principas, kuriuo paremtas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, yra tas, kad „pralaimėjęs moka“. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės pirmiausia yra orientuotos į šalies, laimėjusios bylą, teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą užtikrinimą (CPK 93 straipsnio 1–2 dalys). Esant šios aplinkybėms konstatuotina, jog yra pagrindas iš atsakovės priteisti 682 Eur žyminio mokesčio.

15. Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog ieškovė 2020 m. balandžio 10 d. (mokėjimo pavedimo Nr. 1166918) sumokėjo 360 Eur žyminio mokesčio bei 2020 m. balandžio 14 d. (mokėjimo pavedimo numeris nenurodytas) sumokėjo 360 Eur žyminio mokesčio. Kadangi už ieškinio bei laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjimą mokėtinas žyminis mokestis sudarė 682 Eur, o ieškovė iš viso sumokėjo 720 Eur žyminio mokesčio, todėl teismas konstatuoja, jog permokėtas 38 Eur mokestis grąžintinas ieškovei (CPK 87straipsnio 1 dalies 1 punktas).

16. Nors ieškiniu buvo prašoma priteisti ieškovės patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, tačiau į bylą nebuvo pateikta jokių tokias ieškovės išlaidas patvirtinančių įrodymų, todėl šis klausimas nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 428 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „NEO GROUP“ iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Porta baltica“ 65 032,03 Eur skolos ir 5 852,88 Eur delspinigių, priskaičiuotų iki bylos iškėlimo teisme, bei 8 procentų metinių palūkanų nuo priteistos 70 884,91 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gegužės 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, pervedant aukščiau nurodytas sumas į UAB „KLAIPĖDOS LAISVOSIOS EKONOMINĖS ZONOS VALDYMO BENDROVĖ“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių banko Klaipėdos filiale.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „NEO GROUP“ iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Porta baltica“ 682 Eur žyminio mokesčio.

Grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „NEO GROUP“ 38 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2020 m. balandžio 10 d. mokėjimo pavedimu Nr. 1166918.

Atsakovė per 20 dienų nuo preliminaraus sprendimo kopijos įteikimo dienos privalo įvykdyti šį sprendimą arba sprendimą priėmusiam teismui raštu pateikti motyvuotus prieštaravimus.

Jeigu per 20 dienų nuo preliminaraus sprendimo kopijos įteikimo dienos motyvuoti prieštaravimai nebus pateikti, preliminarus sprendimas įsiteisės ir jo pagrindu ieškovei gali būti išduotas vykdomasis raštas.

Preliminarus sprendimas neskundžiamas nei apeliacine, nei kasacine tvarka.