- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-03-19
- Bylos Nr.
- e2FB-583-676/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-08385-2025-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimondas Dilys
- Pareiškėjas
- T. O.
- Suinteresuotas asmuo
- A. B., R. B., A. K., L. R., D. K.
- Advokatai
- Dominykas Vanhara
dalyvaujant pareiškėjui T. O. ir jo atstovui advokatui Dominykui Vanharai, suinteresuotiems asmenims A. B., R. B., A. K., L. R.,
uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo T. O. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys R. B., A. B., D. K., akcinė bendrovė (toliau - AB) „SEB“ bankas, L. R., Viešoji įstaiga (toliau - VŠĮ) „Gargždų švara“, A. B., A. O., E. Š., A. K., R. P., A. P., R. P., B. K., antstolė Vida Daugirdienė, antstolis Aleksandras Selezniovas, antstolė Brigita Tamkevičienė, antstolis Zenas Zenkevičius, antstolis Giedrius Jonauskas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas patikslintu pareiškimu prašo iškelti fizinio asmens bankroto bylą, nustatyti lėšų sumą, reikalingą būtiniesiems pareiškėjo poreikiams tenkinti – (duomenys neskelbtini) Eur per mėnesį, paskirti bankroto administratorių A. Z., patvirtinti 120 Eur lėšų sumą, kurią nemokumo administratorius turi teisę naudoti T. O. bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti asmens mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos. Nurodo, kad nuo (duomenys neskelbtini) iki šiol jis yra netekęs daugiau kaip (duomenys neskelbtini) procentų darbingumo, todėl negali dirbti ir iš savo darbo pajamų atsiskaitinėti su kreditoriais, jis gauna tik profesinės traumos pašalpą, kuri yra susijusi su darbe patirtais sužalojimais. Jis labai stengėsi dėl sveikatos būklės atkūrimo ir tikėjosi, jog ji pagėrės, tačiau dėl patirtų sužalojimų, persirgtų Covid-19 virusinės infekcijos pasekmių, sveikata pablogėjo, išsivystė šalutiniai negalavimai ir sveikatos sutrikimai, kuriuos sunku prognozuoti. Jis (duomenys neskelbtini) metais aktyviai investavo į finansines priemones – vertybinius popierius; investavimas buvo sėkmingas, todėl siekdamas, kad pelnas iš investicijų į vertybinius popierius būtų didesnis, pradėjo skolintis pinigų iš kitų asmenų, kuriuos vėliau irgi investavo į vertybinius popierius bei panaudojo išvestinius finansinius instrumentus (REPO, CFD, opcionai, margin prekyba). Tačiau, 2014 metais prasidėjus Rusijos karinei agresijai Ukrainoje, itin ženkliai nuvertėjo Rusijos bei aplinkinių regionų vertybiniai popieriai, į kuriuos itin ženkliai buvo investavęs, ko pasekmėje patyrė didžiulius nuostolius ir, atitinkamai, liko skolingas savo kreditoriams didžiules pinigų sumas. Likęs skolingas, pareiškėjas, susitaręs su savo kreditoriais, ketino jas atidirbti, tuo tikslu išvažiavo dirbti į JAE nepasisekė įsitvirtinti, kadangi siūlomų darbų atlygis leistų tik pragyventi, bet ne grąžinti skolas kreditoriams. Todėl grįžo atgal į Lietuvą, kur įsidarbino vieno iš kreditorių pasiūlytam darbe (duomenys neskelbtini), kur išsilaikė sunkiasvorės transporto priemonės kategoriją (CE). Sutaręs su kreditoriais, susirado darbą ir išvažiavo į (duomenys neskelbtini), bei pradėjo dirbti vairuotoju. Šis darbas pareiškėjui sekėsi, tačiau, kaip minėta jau aukščiau, pareiškėją ištiko nelaimė – pateko į autoįvykį, kuriame buvo sužalotas ir neteko daugiau kaip (duomenys neskelbtini) procentų darbingumo. Šiuo metu vienintelės pajamos yra gaunama netekto darbingumo pašalpa. Nemokumas buvo sukeltas aukščiau išdėstytų dviejų aplinkybių, t. y. dėl patirtų didžiulių nuostolių, susijusių su investicijomis į Rusijos, bei aplinkinių regionų vertybinius popierius, o taip pat sužalojimo eismo įvykio metu ir to pasekmėje netekto darbingumo. Šiai dienai pareiškėjas yra skolingas A. B. - (duomenys neskelbtini) Eur ir (duomenys neskelbtini) procentų palūkanos nuo šios sumos, kurios skaičiuojamos nuo (duomenys neskelbtini) d.; jis iš šio kreditoriaus (duomenys neskelbtini) pasiskolino (duomenys neskelbtini), paskola buvo skirta investicijoms į vertybinius popierius, tačiau investicijos buvo nesėkmingos dėl susiklosčiusių nepalankių aplinkybių. Pareiškėjas taip pat prisiėmė kreditoriaus patirtus nuostolius šiam investuojant į JAV vertybinius popierius ir (duomenys neskelbtini) m. pasirašė skolos vekselį (duomenys neskelbtini) sumai. Dalis skolos buvo grąžinta (duomenys neskelbtini), vėliau, su kreditoriumi pasirašius vekselį, o skolos negrąžinus ir šiam kreipiantis dėl skolos išieškojimo teismine tvarka ir priskaičiavus palūkanas, (duomenys neskelbtini) teismo sprendimu galutinė skola sudaro (duomenys neskelbtini) E. Š. pagrindinės skolos likutis yra (duomenys neskelbtini) Eur ir procentų palūkanos nuo šios sumos, kurios skaičiuojamos nuo (duomenys neskelbtini); jis iš šio kreditoriaus (duomenys neskelbtini) Eur, (duomenys neskelbtini). su kreditoriumi pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo iki (duomenys neskelbtini). besąlygiškai įsipareigojo sumokėti ieškovui (duomenys neskelbtini) Eur; paskola buvo skirta investicijoms į vertybinius popierius, tačiau investicijos buvo nesėkmingos dėl susiklosčiusių nepalankių aplinkybių; skola buvo grąžinama (duomenys neskelbtini); kreditoriui (duomenys neskelbtini) Klaipėdos apylinkės teismo sprendimu priteista skola ir palūkanos, kas iš viso sudaro (duomenys neskelbtini) Eur. A. B. skolos likutis yra (duomenys neskelbtini) Eur ir (duomenys neskelbtini) procentų palūkanos nuo šios sumos, kurios skaičiuojamos nuo (duomenys neskelbtini).; jis iš šio kreditoriaus (duomenys neskelbtini) pasiskolino (duomenys neskelbtini) Eur prievoles pagal susitarimą vykdė iš dalies, (duomenys neskelbtini) m. grąžino (duomenys neskelbtini) Eur; vėliau, (duomenys neskelbtini) m. likusi negrąžinta skola buvo įforminta su kreditoriumi pasirašant (duomenys neskelbtini) Lt ((duomenys neskelbtini) Eur) vekselį; paskolintos lėšos buvo skirta investicijoms į vertybinius popierius, tačiau investicijos buvo nesėkmingos dėl susiklosčiusių nepalankių aplinkybių. Kreditoriui (duomenys neskelbtini) sprendimu buvo priteista skola ir palūkanos, kas iš viso sudaro (duomenys neskelbtini) Eur. A. K. skolos likutis (duomenys neskelbtini) Eur, kuris nuo (duomenys neskelbtini) įvairiomis sumomis skolino lėšas investicijoms, kurios vėliau buvo įformintos surašant vekselį (duomenys neskelbtini) Eur ((duomenys neskelbtini) ) sumai, vėliau buvo suma patikslinta ir (duomenys neskelbtini) išrašytas vekselis (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)), kurie ir sudaro galutinę skolą; paskola buvo skirta investicijoms į vertybinius popierius, tačiau investicijos buvo nesėkmingos dėl susiklosčiusių nepalankių aplinkybių. R. P. skolos likutis po visų grąžinimų sudaro (duomenys neskelbtini) Eur; jis iš šio kreditoriaus (duomenys neskelbtini) m. skolinosi (duomenys neskelbtini) Lt ((duomenys neskelbtini) Eur) ir (duomenys neskelbtini) Eur investicijoms į vertybinius popierius; paskola buvo skirta investicijoms į vertybinius popierius, tačiau investicijos buvo nesėkmingos dėl susiklosčiusių nepalankių aplinkybių; šiam kreditoriui grąžinta (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) Eur) ir (duomenys neskelbtini) Eur. ((duomenys neskelbtini). Fesco akcijų likutis pervestas kaip dalies skolos grąžinimas, kurių vertė pasirašymo dieną buvo (duomenys neskelbtini) Eur ir (duomenys neskelbtini) m. banko pavedimais iš Norvegijos (duomenys neskelbtini) Eur). A. P. skolos likutis – (duomenys neskelbtini) Eur; jis iš šio kreditoriaus (duomenys neskelbtini) . pasiskolino litais (duomenys neskelbtini) Lt, kurie buvo pervesti į nurodytas sąskaitas; paskola įforminta maždaug (duomenys neskelbtini) m. birželio mėn. pasirašant paprastąjį vekselį (duomenys neskelbtini) Eur sumai, susitariant, kad (duomenys neskelbtini) Eur sudaro skola, o (duomenys neskelbtini) Eur yra papildomos priskaičiuotos palūkanos; lėšos buvo panaudotos investicijoms į vertybinius popierius, tačiau investicija buvo nesėkminga dėl susiklosčiusių nepalankių aplinkybių. R. P. skolos likutis – (duomenys neskelbtini) Eur; jis iš šio kreditoriaus (duomenys neskelbtini) Eur; paskola buvo skirta investicijoms į vertybinius popierius, tačiau investicija buvo nesėkminga dėl susiklosčiusių nepalankių aplinkybių. L. R. neišieškota skola su palūkanomis sudaro (duomenys neskelbtini) Eur; jis iš šio kreditoriaus (duomenys neskelbtini) Eur; paskola buvo skirta investicijoms į vertybinius popierius, tačiau investicijos buvo nesėkmingos dėl susiklosčiusių nepalankių aplinkybių; skola buvo grąžinama dalimis (iš viso (duomenys neskelbtini) Eur), kadangi kasmet buvo pridedamos palūkanos, tai po paskolos gražinimo susidarė (duomenys neskelbtini) Eur palūkanų suma, kurios (duomenys neskelbtini) m. buvo garantuotos paprastuoju skolos vekseliu, kuris (duomenys neskelbtini) buvo užprotestuotas Joniškio rajono notarų biuro notarės L. S. ir vėliau (duomenys neskelbtini) antstolio Zeno Zenkevičiaus buvo užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) kurioje išieškoma skolos suma (duomenys neskelbtini) Eur, visa išieškoma suma su palūkanomis - (duomenys neskelbtini) Eur. D. K. neišieškotos skola – (duomenys neskelbtini) Eur; jis iš šio kreditoriaus (duomenys neskelbtini) paskola buvo skirta investicijoms į vertybinius popierius, tačiau investicijos buvo nesėkmingos dėl susiklosčiusių nepalankių aplinkybių; teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu iš jo priteista (duomenys neskelbtini) Eur skola ir (duomenys neskelbtini) Eur bylinėjimosi išlaidų bei (duomenys neskelbtini) procentų metines palūkanas nuo šios datas iki skolos grąžinimo, kas šiai dienai sudaro negrąžintą (duomenys neskelbtini) Eur skolą. R. B. skola su palūkanomis sudaro (duomenys neskelbtini) Eur; jis iš šio kreditoriaus (duomenys neskelbtini) m. dalimis pasiskolino (duomenys neskelbtini); paskola buvo skirta investicijoms į vertybinius popierius, tačiau investicijos buvo nesėkmingos dėl susiklosčiusių nepalankių aplinkybių; paskolos grąžinimas buvo garantuotas paprastuoju vekseliu, kuris (duomenys neskelbtini) buvo užprotestuotas Kauno 27-ojo notaro biuro notarės M. Č., vėliau - (duomenys neskelbtini) antstolės Vidos Daugirdienės buvo užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje išieškoma skolos suma (duomenys neskelbtini) Eur su (duomenys neskelbtini) procentų metinėmis palūkanomis, skolą sudaro (duomenys neskelbtini) Eur; skola buvo grąžinama dalimis (duomenys neskelbtini) Eur vykdymo išlaidų). B. K. skolos likutis sudaro (duomenys neskelbtini) Eur; jis iš šios kreditorės skolinosi (duomenys neskelbtini) Eur investicijoms į vertybinius popierius; skola buvo grąžinama dalimis (duomenys neskelbtini) Eur). VŠĮ „Gargždų švara“ skolos likutis sudaro (duomenys neskelbtini) Eur, skolos atsiradimo pagrindas – komunaliniai mokesčiai už šiukšlių išvežimą; (duomenys neskelbtini) Regionų apygardos administracinis teismas priteisė (duomenys neskelbtini) Eur vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotą laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) antstolės B. T. užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), dėl (duomenys neskelbtini) Eur skolos ir be vykdymo išlaidų; (duomenys neskelbtini) antstolio G. J. užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), dėl (duomenys neskelbtini) Eur skolos, be vykdymo išlaidų; (duomenys neskelbtini) Regionų apygardos administracinis teismas iš jo priteisė (duomenys neskelbtini) Eur nesumokėtą vietinę rinkliavą, apskaičiuotą laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) AB „SEB“ bankui skolos likutis – (duomenys neskelbtini) Eur; jis iš šio kreditoriaus (duomenys neskelbtini) ėmė būsto paskolą sodybos pirkimui, paskolos suma – (duomenys neskelbtini) Eur, gražinta (duomenys neskelbtini) , buvo įkeistas jo nekilnojamasis turtas – žemės sklypas ir statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), įsipareigojimai įkaito turėtojui vykdomi visą laiką, negrąžinto kredito suma - (duomenys neskelbtini) Eur, įmokas atliko pareiškėjas, o pastaraisiais metais – solidarus kredito gavėjas A. O.. Iš viso jo skolos išvardintiems kreditoriams sudaro (duomenys neskelbtini) Eur. Pareiškėjas gauna pajamas iš Norvegijos Karalystės mokama profesinės traumos pašalpą - (duomenys neskelbtini) Eur per mėnesį, turi nekilnojamąjį turtą adresu (duomenys neskelbtini), kurio vertė apie (duomenys neskelbtini) Eur, šis turtas įkeistas hipoteka kreditoriui (duomenys neskelbtini) bankui. Būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalingos lėšos: būsto nuomai – (duomenys neskelbtini), komunaliniai patarnavimai - (duomenys neskelbtini); maistui - (duomenys neskelbtini), išlaidos viešajam transportui – (duomenys neskelbtini); ryšio priemonėms – (duomenys neskelbtini), vaistai ir gydymo priemonės – (duomenys neskelbtini); visos kitos išlaidos (drabužiai, higienos priemonės) – apie (duomenys neskelbtini) Suinteresuotas asmuo AB „SEB“ bankas atsiliepimu į pareiškimą nurodo, kad dėl bankroto iškėlimo palieka spręsti teismo nuožiūra. Tačiau pareiškėjas privalo siekti maksimalaus galimo kreditorinių reikalavimų patenkinimo, būti aktyvus, sąžiningai naudotis jam bankroto įstatymo suteiktomis teisėmis, o tuo pačiu ir sąžiningai vykdyti įstatymo jam nustatytas pareigas. Pareiškėjas turi aiškiai nurodyti visus pajamų šaltinius, pateikti aiškią informaciją bei ją patvirtinančius dokumentus kaip bus įgyvendinama pagrindinė LR FABĮ paskirtis, dengiamos administravimo išlaidos bei tenkinami kreditorių finansiniai reikalavimai.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo R. B. atsiliepimu į pareiškimą prašo jo netenkinti, nes pareiškėjas kreditorių atžvilgiu elgėsi nesąžiningai, nuolat teikdavo melagingą informaciją apie pareiškėjui paskolintas piniginės lėšas ir jų investavimą į vertybinius popierius, klaidino kreditorius dėl galimybių grąžinti skolas.
Suinteresuotas asmuo A. B. atsiliepimu į pareiškimą prašo jo netenkinti, nes pareiškėjas teikia neteisingą informaciją ir manipuliuoja faktais, nurodo klaidingas įsiskolinimų datas ir sumas, vekselių galiojimo datas, skolos grąžinimo terminus ir neteisingus skolų dydžius. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) dienai yra skolingas (duomenys neskelbtini) Eur. Pareiškėjo teiginiai apie sąžiningus ir maksimalius siekius atsiskaityti su kreditoriais yra netiesa, jis visą laiką vengė atsiskaityti su kreditoriais, stengėsi visais įmanomais būdais nemokėti kreditoriams. Pareiškėjo teiginiai apie daugiau nei (duomenys neskelbtini) procentų netektą darbingumą yra tik priedanga gauti pašalpą iš Norvegijos Karalystės, pats pareiškėjas yra sakęsis, kad po autoįvykio tikisi gauti dideles pinigines išmokas ir jam daugiau nereikės dirbti. Pareiškėjas faktiškai nedirba nuo (duomenys neskelbtini) metų. Pareiškėjas yra pajėgus dirbti ir dirba, jo socialiniuose tinkluose LinkedIn profilyje nurodyta, kad nuo (duomenys neskelbtini) m. iki šiol turi savo verslą ir aktyviai užsiima prekyba akcijomis, taip pat nurodo, kad nuo (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas sudarydavo sėkmingo investuotojo įspūdį, pateikdavo suklastotą informaciją apie sėkmingą prekybą akcijomis, tokiu atveju įtraukdavo žmones į finansinę piramidę, iš naujai gautų paskolų pareiškėjas padengdavo tiems kreditoriams, kurie pradėdavo kreiptis į teismą ar antstolius. Jis skolindamasis pinigus prašydavo, kad būtų skolinama grynaisiais pinigais, kad nematytų Mokesčių inspekcija ar kitos institucijos. Norvegijos NAVA konstatavo tik dalinį nedarbingumą, pareiškėjas pats nusprendė, kad negali visiškai dirbti, tačiau net nesistengia padengti bent dalies skolų.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas T. O. ir jo atstovas advokatas Dominykas Vanhara papildomai paaiškino, jog pareiškėjas ilgą laiką stengėsi atsiskaityti su kreditoriais, tačiau prieš (duomenys neskelbtini) metus įvykęs autoįvykis, kuris nulėmė pareiškėjo sutrikusią sveikatos būklę ir šiai dienai neturi galimybių įvykdyti savo finansinių įsipareigojimų. Pareiškėjas jokių papildomų pajamų neturi ir tikriausiai ilgesnį laiką neturės. Piniginės skolos susidarė dėl investavimo. Pareiškėjas pradėdamas investavimo verslą, tuo metu buvo studentas ir nedirbo, investavimu vertėsi neturėdamas licencijos, tačiau mokesčius mokėjo. Bet investavimas baigėsi (duomenys neskelbtini) metais, kai prasidėjo Rusijos – Ukrainos karas, tuo metu vertybiniai popieriai ne iš karto nuvertėjo ir pareiškėjas toliau skolinosi iš kitų asmenų. Šiai dienai turimos pajamos yra Norvegijos pašalpa – (duomenys neskelbtini) Eur. Pareiškėjas gyvena Norvegijoje, grįžta į Lietuvą dėl sveikatos patikrinimo. Gyvendamas Norvegijoje pareiškėjas lankė norvegų kalbos kursus, šie kursai buvo nemokami, o kurso trukmė apie (duomenys neskelbtini) ak. val. kas išeitų apie (duomenys neskelbtini) mėnesius. Pareiškėjas vartoja vaistus, tačiau negali įvardinti kokia suma per mėnesį tenka vaistams. Pareiškėjas bandė įgyti taksisto licenciją, tačiau dėl stuburo traumos negali dirbti tokio pobūdžio darbo. Pareiškėjo nekilnojamasis turtas yra sodybą adresu (duomenys neskelbtini), tačiau šis turtas yra hipotekos įkeistas banke, bei už šią sodybą įmokas banke moka šiuo metu pareiškėjo brolis, kuris yra nurodytos sodybos bendra skolininkas. Pareiškėjas nedirba nuo (duomenys neskelbtini) m. ir šiai dienai Norvegijos Karalystė nustatinėja nedarbingumą, pažymoje nėra įrašytas nedarbingumo procentas. Pareiškėjas negali dirbti ir neieško darbo, tačiau su ta viltimi, kad norėtų dirbti, jeigu sveikata leistų. Prašo tenkinti pareiškimą.
Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo A. B. papildomai paaiškino, kad pareiškime nurodyta (duomenys neskelbtini) Eur skolos suma turėtų būti teisinga, pradiniame etape skola buvo (duomenys neskelbtini) Eur. Kai susipažino su pareiškėju, pareiškėjas sudarė rimtą investuotojo įvaizdį, važinėjo prabangiu automobiliu ir rengėsi prabangiais rūbais, gyveno (duomenys neskelbtini), taip pat didžiavosi, kad nedirbo jokio samdomo darbo, taip pat nemokėjo jokių mokesčių valstybei, kiek pareiškėjas pasakodavo, tai jo investicijos buvo itin sėkmingos, nebuvo užsiminta apie nuostolius ar prarastas lėšas, taip pat, kad valdo svetimų žmonių dideles pinigų sumas, vėliau paaiškėjo, kad tai buvo sukčiavimo piramidė, kai iš kitų žmonių paimamos lėšos ir dengdami kiti piniginiai įsiskolinimai. Visus pinigus, kuriuos pareiškėjas skolindavosi norėdavo, kad būtų teikiami tik grynais, kad negalėtų matyti valstybinė mokesčių inspekcija ir kitos institucijos, kai pareiškėjas pateko į autoįvykį jis pats džiaugėsi ir gyrėsi, kad iš Norvegijos valstybės gaus milijonines sumas ir nieko nereikės dirbti, bei galės padengti visas likusias skolas. Pareiškėjas sistemingai skolinosi iš svetimų žmonių pinigus ir atlikdavo pavedimus jų vardu. Pareiškėjui Norvegijos (duomenys neskelbtini) konstatavo tik dalinį nedarbingumą, pareiškėjas pats susigalvojo, kad turi pilną nedarbingumą ir visiškai negali dirbti, tokiu būdu nesistengdamas padengti turimus įsiskolinimus. Pareiškėjas dar iki nurodyto autoįvykio visą gyvenimą visiems skundėsi, kad skauda galvą, kad turi migreną, dėl nuolatinių stuburo skausmų. Jeigu pareiškėjas būtų sąžiningai dirbęs ir norėjęs atsiskaityti su kreditoriais, nuo (duomenys neskelbtini) iki dabar pareiškėjas galėjo Norvegijoje uždirbti iki (duomenys neskelbtini) Eur po mokesčių dirbdamas jam leidžiam (duomenys neskelbtini) procentų darbingumo; (duomenys neskelbtini) dalies visų kreditorinių įsipareigojimų, netgi dabar gali pareiškėjas eiti dirbti, nes lankė Norvegų kalbos kursus, turi įgijęs aukštąjį išsilavinimą Lietuvoje ir darbas ofise tikrai galimas ir tinkamas dirbti. Pats autoįvykis pagal pareiškėjo žodžius buvo jam kaip „(duomenys neskelbtini)“ kaip pats pareiškėjas buvo išsireiškęs, kad Norvegiją nugręš maksimaliai. Pareiškėjas elgiasi visiškai nesąžiningai tiek kreditorių tiek teismo atžvilgiu, prašo netenkinti jo pareiškimo.
Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo R. B. papildomai paaiškino, kad pareiškėjui paskolino (duomenys neskelbtini) Eur, šiai dienai pareiškėjas skolingas (duomenys neskelbtini) Eur; iš (duomenys neskelbtini) grąžino Eur. Pareiškėją pažįsta apie (duomenys neskelbtini) metų, kiek bendrauja su pareiškėju, tai jis jau (duomenys neskelbtini) kartus yra apgavęs. Pirmas skolinimas buvo (duomenys neskelbtini) Eur, tuo metu pareiškėjas pasakojo, kad akcijos labai gerai auga ir yra pelno, minuso nebus ir žadėjo dalintis, pareiškėjas pasiliks (duomenys neskelbtini) procentų. o jam liktų (duomenys neskelbtini) procentų kas mėnesį parodydavo, kokie gražūs skaičiai, grafikai ir lenteles. Vėliau buvo sutarę, kad pareiškėjas padės ir jam investuoti, jis tai darė iš savo banko pavedimus ir tada dalinsis (duomenys neskelbtini). Po kažkiek laiko jis vis parodydavo, kad kokios pajamos generuojasi, tačiau suinteresuotam asmeniui banko sąskaitose vis mažėdavo ir tada sakydavo, kad tai yra laikina atsigaus ir pradės didėti pajamos. Praėjo keli mėnesiai, jokių stebuklų neįvyko, tačiau tik mažėjo pajamos. Tada jis pasiūlė pareiškėjui jo gautą pelną pasidalinti per pusę, tačiau pareiškėjas tik sakydavo, kad dar ne laikas, reikia sulaukti metų pabaigos, nebus mokesčių. Pareiškėjas vėliau pasakė, kad pinigų nebėra, o kad pinigai susidegino - tai ne pareiškėjo kaltė. Jis sutarė suieškoti pareiškėjui darbą (duomenys neskelbtini), sakė, kad sumokės, tačiau pavedė, nes vis reikėdavo jo dantims, sveikatai, teisėms išsilaikyti. Po kažkurio laiko buvo susitikę su pareiškėju ar susiskambinę ir susitarė, kad pareiškėjas gali grąžinti po (duomenys neskelbtini) Eur iš pašalpos, tai tęsėsi apie (duomenys neskelbtini), tačiau vėliau nieko nepervedinėjo ir negrąžino. Prašo pareiškimo netenkinti.
Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo A. B. paaiškino, kad iš viso paskolino (duomenys neskelbtini) Lt, grąžino (duomenys neskelbtini) Lt, šiai dienai pareiškėjas yra skolingas (duomenys neskelbtini) Eur. Pareiškėją pažįsta labai gerai, tačiau juo taip pat patikėjo ir nudegė. Vairavimo teises irgi laikėsi iš kreditorių pinigų. Pareiškėjui buvo suteiktas gyvenamasis plotas pas jį, taip pat važinėjosi su jo automobiliu. Dėl pareiškėjo skundimosi sveikata jau tai trunka apie (duomenys neskelbtini) metų. Pareiškėjas artimiausius (duomenys neskelbtini) metus nėra nieko grąžinęs suinteresuotam asmeniui. Prašo pareiškimo netenkinti.
Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo E. Š. paaiškino, kad šiai dienai pareiškėjas yra skolingas (duomenys neskelbtini) Eur. Pareiškėjas sukūrė patikimą investuoto įvaizdį, buvo padaręs didelį įspūdį, kuris investuoja bei valdo dideles sumas, tačiau žadėtus uždarbius negavo iš pareiškėjo, bei versdamasis šią veikla neturėjo jokios licencijos ir bandė slėptis nuo mokesčių. Suinteresuoto asmens pinigais mokėjo kitiems skolas. Jam pareiškėjas į sąskaitą nepervedė nei vieno euro ir jo neieškojo. Jį su pareiškėju supažindino D. K.. Prašo pareiškimo netenkinti.
Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo A. K. paaiškino, kad iš viso paskolino pareiškėjui (duomenys neskelbtini) Lt, šiai dienai jam skolingas (duomenys neskelbtini) Eur, ir negrąžino nieko. Kai su pareiškėju susitikdavo, jis visada prašydavo pinigų. Kadangi su pareiškėju buvo ilga draugystė, tai nusprendė irgi duoti pinigų, vieną kartą nuvežė (duomenys neskelbtini) Lt. Pareiškėjas visada sakydavo, kad pasidalins ir uždirbtomis pajamomis, kai suinteresuotas asmuo pradėjo prašyti, kad grąžintų, tai vis sakydavo, kad negali, šiuo metu investuoja kitur. Jis norėjo pirkti butą, kreipėsi į pareiškėją, kad grąžintų skolą, tačiau pareiškėjas pasakė, kad geriau kreiptųsi į banką imtų paskolą, o pareiškėjas padengs palūkanas, tačiau nieko nepadengė. Visą šią situaciją vertina, kaip melą. Suinteresuotam asmeniui kilo abejonių dėl pareiškėjo veiksmų, kai vis prašydavo, kad grąžintų skolas, tačiau vis būdavo pasiteisinimai, kad negali šiuo metu reikia palaukti. Prašo pareiškimo netenkinti.
Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo L. R. paaiškino, kad pareiškėjas jam skolingas apie (duomenys neskelbtini) Eur. Su pareiškėju yra pažįstami nuo vaikystės. Pareiškėjas visada skųsdavosi gyvenimu, kaip jam nesiseka. (duomenys neskelbtini) pateikė pirmąjį vekselį antstoliui. Pareiškėjas prisidengdamas investavimo, išviliojo didelius pinigus. Iš viso yra prarasta apie (duomenys neskelbtini) Lt, o per (duomenys neskelbtini) metus nėra gavęs jokios grąžinamos sumos. Pateikta (duomenys neskelbtini) pažyma grindžia savo nedarbingumą. (duomenys neskelbtini) pažyma yra įrodymas, kad gali gauti išmoka ir yra nustatytas (duomenys neskelbtini) procentų nedarbingumas. Pagal (duomenys neskelbtini) pažymą turi atlikti procedūras, kad galėtų gauti išmokas. Pareiškėjas gauna (duomenys neskelbtini) procentų išmoką, pagal šią pažymą pareiškėjui leidžiama dirbti. Prašo pareiškimo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas netenkintinas.
Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau ir FABĮ) 6 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad: 1) fizinis asmuo yra nemokus; 2) jis nemokus tapo elgdamasis sąžiningai; 3) nėra kitų Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų atsisakyti iškelti bankroto bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-245-421/2021).
Dėl fizinio asmens nemokumo.
FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Fizinio asmens bankroto procedūra leidžia atkurti nemokaus, bet sąžiningo fizinio asmens mokumą ir patenkinti jo kreditorių reikalavimus ar jų dalį, todėl teismai, spręsdami dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, turi užtikrinti teisingą skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-299-313/2020, 15 punktas). Sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo pareiškėjo sąžiningumas vertintinas dviem aspektais: pirma, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją, antra, ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Pagal FABĮ 6 straipsnio 1 dalį teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad: 1) fizinis asmuo yra nemokus; 2) jis nemokus tapo elgdamasis sąžiningai; 3) nėra kitų FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų atsisakyti iškelti bankroto bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-245-421/2021, 9 punktas).
FABĮ 2 straipsnio 2 dalis numato, kad fizinio asmens nemokumas yra fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 minimalių mėnesinių algų (toliau – MMA) dydį. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas skolingas kreditoriams A. K. – (duomenys neskelbtini) Eur; R. P. – (duomenys neskelbtini) Eur; A. P. – (duomenys neskelbtini) Eur; R. P. - (duomenys neskelbtini) Eur; L. R. – (duomenys neskelbtini) Eur; D. K. – (duomenys neskelbtini) Eur; R. B. – (duomenys neskelbtini) Eur; B. K. – (duomenys neskelbtini) Eur; VŠĮ „Gargždų Švara“ – (duomenys neskelbtini) Eur; AB „SEB“ bankui – (duomenys neskelbtini) Eur.
Iš byloje pateiktų duomenų bei įrodymų matyti, kad pareiškėjo įsipareigojimų kreditoriams suma viršija FABĮ nustatytą dydį – 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimalias mėnesines algas. Tačiau bankroto bylai iškelti vien šios sąlygos nepakanka, teismas turi spręsti, ar fizinis asmuo yra nemokus. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, spręsdamas dėl fizinio asmens nemokumo, kaip vienos iš būtinųjų fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo sąlygų (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis) buvimo, turi ne tik nustatyti, kad skolų, kurių mokėjimo terminai suėję, suma viršija 25 MMA bet ir kad asmuo objektyviai neturi galimybės šias skolas sumokėti nei šiuo metu, nei tokios galimybės neatsiras per protingą terminą, t. y. teismas turi įvertinti asmens galimybių įvykdyti skolinius įsipareigojimus perspektyvas per konkretų, teismo vertinimu, protingą laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379-701/2015).
Teismas pažymi, kad pareiškėjo bendra įsiskolinimo kreditoriams suma sudaro (duomenys neskelbtini) Eur. Iš byloje pateiktų Nekilnojamojo turto registro išrašo (duomenys neskelbtini) matyti, kad pareiškėjas turi žemės sklypą su statiniais, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , adresu (duomenys neskelbtini) šis turtas įkeistas kreditoriui AB „SEB“ banke hipoteka. Šis nekilnojamasis turtas registro centro duomenimis rinkos vertė yra apie (duomenys neskelbtini) Eur. Taip pat pareiškėjas turi banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) banke, tarptautinis banko sąskaitos numeris yra (duomenys neskelbtini), šioje sąskaitoje pateikiant (duomenys neskelbtini) patikslintą pareiškimą sąskaitos likutį sudarė (duomenys neskelbtini) Norvegijos kronos, kas sudaro apie (duomenys neskelbtini) Eur. Taip pat bylos iš pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas neturi registruotų įmonių juridinių asmenų registre.
Pareiškėjas nurodo, jog jo būtiniesiems poreikiams tenkinti kiekvieną mėnesį reikalingos lėšos sudaro (duomenys neskelbtini) Norvegijos kronų, tai sudaro (duomenys neskelbtini) Eur. Pareiškėjas pateikė būtinųjų išlaidų sumos detalizaciją, kurioje nurodo, jog (duomenys neskelbtini) Norvegijos kronų, kuri yra (duomenys neskelbtini) Eur, sumą sudaro: būsto nuoma – (duomenys neskelbtini) NOK ((duomenys neskelbtini) Eur); komunaliniai patarnavimai – vidutiniškai (duomenys neskelbtini) NOK ((duomenys neskelbtini) Eur); maistas (duomenys neskelbtini) NOK ((duomenys neskelbtini) Eur); išlaidos viešajam transportui – (duomenys neskelbtini) NOK (duomenys neskelbtini) Eur); ryšio priemonės – (duomenys neskelbtini) NOK ((duomenys neskelbtini) Eur); vaistai ir gydymo priemonės – (duomenys neskelbtini) NOK ((duomenys neskelbtini) Eur); visos kitos išlaidos (drabužiai, higienos priemonės) – apie (duomenys neskelbtini) NOK ((duomenys neskelbtini) Eur). Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad dėl sveikatos būklės negali dirbti, gauna (duomenys neskelbtini) pašalpą, į bylą pateikta (duomenys neskelbtini). „darbo gebėjimo vertinimo pašalpos AAP laikotarpis, joje nurodo, kad pareiškėjas nuo (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) d. penkias dienas per savaitę gaus (duomenys neskelbtini) NOK per dieną.
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad vertinant lėšų, reikalingų pareiškėjo būtiniesiems poreikiams patenkinti, maksimalaus dydžio pagrįstumo klausimą, vienu iš vertinimo kriterijų galėtų būti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta minimalioji mėnesinė alga, kurios dydis, atsižvelgiant į esamą valstybės ekonominę padėtį, laikytinas nežeminančiu asmens orumo ir patenkinančiu asmens, siekiančio bankroto, poreikius. Išlaidų, reikalingų būtiniesiems poreikiams tenkinti, dydis gali viršyti nurodytą minimaliosios mėnesinės algos dydį, tačiau tam turi būti nustatyti objektyvūs kriterijai, konstatuoti konkrečioje byloje. Remiantis FABĮ 7 straipsnio 3 dalimi ir CPK 736 straipsniu, mažiausia galima tokių išlaidų suma, kurios dydžio nereikėtų įrodinėti, galėtų būti ½ MMA. Tačiau kiekvienoje konkrečioje byloje yra būtina atsižvelgti ir įvertinti, ar nustatyta suma iš tikrųjų patenkina būtiniausius asmens poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014).
Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl 2026 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ patvirtinta 2026 m. minimali mėnesinė alga sudaro 1 153 Eur.
Bylos duomenimis pareiškėjas nuo (duomenys neskelbtini) . iki šios dienos dėl susižalojimų darbe – autoįvykio, yra nedarbingas daugiau kaip (duomenys neskelbtini) procentų, todėl iki šiol negali dirbti ir iš savo pajamų atsiskaitinėti su kreditoriais. Pateiktais duomenimis pareiškėjas šiuo metu gauna tik pagal sprendimus iš (duomenys neskelbtini) pagal (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) ir pratęstas darbo gebėjimo vertinimo pašalpa ((duomenys neskelbtini) d. kurioje nurodoma, kad nuo (duomenys neskelbtini) pareiškėjas gaus išmokas penkias dienas per savaitę (duomenys neskelbtini) NOK per dieną. Šioje pažymoje papildomai nurodoma, kad pareiškėjui paskirta profesinės traumos pašalpa, ir pareiškėjas gali dirbti ne daugiau kaip (duomenys neskelbtini) procentų kiekvieno laikotarpio, už kurį registruos apskaitos kortelę ir už likusią, vis tiek gauti darbo vertinimo pašalpą. Jei per atskaitinį laikotarpį pareiškėjas dirbtų daugiau negu (duomenys neskelbtini) procentų darbo, už šį laikotarpį pareiškėjui nebūtų mokama darbo vertinimo pašalpa. Pareiškėjas neturi asmenų, kurie jam būtų skolingi. Teismo vertinimu, net laikant, kad pareiškėjo nurodomos (duomenys neskelbtini) Eur išlaidos yra būtinos jo kasdieniams poreikiams, tačiau, kaip nurodo (duomenys neskelbtini) pažymos, pareiškėjas yra darbingas ir gali ne daugiau nei (duomenys neskelbtini) procentų dirbti, iš kurių jis turėtų galimybę dengti įsiskolinimus. Pareiškėjas pagal (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pažymas yra darbingas daugiau negu (duomenys neskelbtini) procentų, taigi turi galimybę dirbti ir didinti savo pajamas, kad didesne apimtimi patenkinti kreditorių reikalavimus. Ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas sprendžia, kad pareiškėjas turi/realiai gali turėti pakankamai turto ir pajamų bei galimybę turimus įsiskolinimus dengti/ padengti per protingą terminą (CPK 178, 185 straipsniai).
Teismui nustačius, jog šiuo metu pareiškėjas turi pakankamai turto ir gauna pakankamas pajamas iš profesinės traumos pašalpos teisinių santykių, bei pagal (duomenys neskelbtini) pažymas pareiškėjas gali dirbti ne daugiau nei (duomenys neskelbtini) procentų ir gauti papildomų pajamų, tai įrodo, kad jam leidžia ne tik tenkinti savo būtinuosius poreikius, bet ir didesne dalimi prisidėti prie skolų sumokėjimo ir ją sumokėti per protingą terminą, todėl teismas sprendžia, jog nėra pagrindo pareiškėjo pripažinti nemokiu (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 1 punktas, CPK 178, 185 straipsniai).
Dėl fizinio asmens sąžiningumo vertinimo.
Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Subjektyvųjį sąžiningumo kriterijų paprastai atspindi pareiškėjo išsilavinimas, patirtis, nemokumo būklės kilimo aplinkybės ir veiksmai ar neveikimas, kurių jis ėmėsi situacijai pagerinti. Objektyvųjį kriterijų atspindi pareiškėjo (ne)atlikti ar galėję būti atlikti veiksmai per įstatymo nustatytą laikotarpį, t. y. trejus metus iki fizinio asmens kreipimosi dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-299-313/2020, 22 punktas).
Nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindo išvadai, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Taigi, nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus. Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti (jos negerinti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-07-05 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-434-686/2015).
Byloje nepateikta duomenų bei įrodymų, jog pareiškėjo nemokumą galėjo lemti/lėmė jo žalingi įpročiai. Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (duomenys neskelbtini) užklausoje nurodyta, jog pareiškėjas nėra registruotas Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registre. Respublikinio priklausomybės ligų centro duomenimis pareiškėjas per 5 metų laikotarpį į priklausomybės centrą nesikreipė. Nenustatyta, kad pareiškėjas jau kreipėsi dėl fizinio asmens bankroto ir nuo šio proceso nutraukimo ar pabaigos nepraėjo 10 metų. Taip pat nenustatyta, kad yra iškelta neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyviu būtų pareiškėjas, bankroto byla.
Pagal FABĮ 6 straipsnio 1 dalį teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad: 1) fizinis asmuo yra nemokus; 2) jis nemokus tapo elgdamasis sąžiningai; 3) nėra kitų FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų atsisakyti iškelti bankroto bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-245-421/2021, 9 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-155-823/2022, 27 punktas).
Sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo pareiškėjo sąžiningumas vertintinas dviem aspektais: pirma, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją, antra, ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Nesąžiningumas gali būti pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą tik tuo atveju, jei jis turėjo reikšmingą įtaką asmens nemokumui, t. y. turi būti konstatuotas nesąžiningumo ir nemokumo priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376-219/2017, 17 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-155-823/2022, 28 punktas).
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte įtvirtinta teisės norma turi būti sistemiškai aiškinama su FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje nurodytu tikslu – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-313-313/2021, 38 punktas). Ši teisės norma, viena vertus, užtikrina, kad dėl nesąžiningų veiksmų tapęs nemokus skolininkas per įstatymo nustatytą laikotarpį (3 metus) negalės pasinaudoti fizinio asmens bankroto teikiamomis galimybėmis, t. y. siekti dalinio atleidimo nuo skolų, o kreditoriams per šį laikotarpį bus sudarytos sąlygos nukreipti išieškojimą į nesąžiningo skolininko turtą be apribojimų. Kita vertus, pagal šią teisės normą net ir tiems asmenims, kurių nemokumą lėmė nesąžiningi veiksmai, nurodyti FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte, praėjus įstatyme nustatytam 3 metų terminui, jei per šį laikotarpį skolininkui elgiantis sąžiningai mokumo nepavyko atkurti, neturėtų būti užkertamas kelias kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-701/2016, 17 punktas, 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-299-313/2020, 30 punktas).
Vertinant fizinio asmens sąžiningumą, kaip fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo sąlygą, taikytinas sąžiningumo vertinimas gali priklausyti nuo aplinkybių, susijusių su skolininko vykdyta veikla ir skolų kilme (skolos susidarė iš fizinio asmens kaip verslininko veiklos ar vartojimo), skolininko galimybėmis atsiskaityti su kreditoriais bei dedamomis pastangomis tai padaryti ir kitomis reikšmingomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-313-313/2021, 44, 47 punktai). Nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindą daryti išvadą, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti (jos negerinti). Nesąžiningumas gali būti suprantamas kaip neveikimas, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo yra jo deklaruojamoje nemokumo padėtyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-134-219/2020, 23 punktas). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, jog asmens sąžiningumo kategorija fizinio asmens bankroto bylose daugiausia apibūdinama pagal subjektyviuosius asmens elgesį charakterizuojančius kriterijus, kuriems tinkamai nustatyti būtinas asmens, kurio sąžiningumas vertinamas, aktyvus, bendradarbiavimu pagrįstas dalyvavimas. Dėl to sąmoningas vengimas atskleisti teismui tikrąją reikalų padėtį, t. y. visos reikalingos medžiagos nepateikimas laiku, vengimas atskleisti aplinkybes, susijusias su skolų kreditoriams atsiradimu, skolininko pareigų vykdymu, melagingų faktų nurodymas ir kt., trukdo teismui nustatyti tikrąją faktinę situaciją, neleidžia objektyviai jos įvertinti arba užkerta kelią teisingam teisiniam kvalifikavimui.
Pagal naujai suformuluotą kasacinio teismo teisės aiškinimo taisyklę pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad: 1) pareiškėjas tapo nemokus per 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo ir 2) pareiškėjo nemokumo priežastis yra FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodyti nesąžiningi veiksmai. Kai fizinis asmuo tapo nemokus dėl FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodytų nesąžiningų veiksmų, o jų atlikimo laikas ir fizinio asmens tapimo nemokaus laikas nesutampa, tai laikas, kada buvo atlikti nesąžiningi veiksmai (per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo ar anksčiau), nėra teisiškai reikšmingas juridinis faktas FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto taikymui, tačiau šie veiksmai turi būti esminė asmens tapimo nemokaus priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-155-823/2022, 41 punktas).
Nagrinėjamu atveju byloje nepateikta jokių įrodymų, jog pareiškėjas aktualiu bylos laikotarpiu kokiu nors būdu būtų siekęs bent iš dalies įvykdyti savo skolinius įsipareigojimus turimiems kreditoriams, kad nors kažkokią tai skolos dalį būtų grąžinęs kreditoriams ar/ir kreditoriui. Atsižvelgiant į FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą įstatymo paskirtį, tam, kad asmuo galėtų bankrutuoti, jis turi sąžiningai bendradarbiaudamas su kreditoriais siekti bent dalinio savo skolų padengimo ir tik vėlesnio galimo atleidimo nuo likusios skolų dalies. Bankroto byla gali būti keliama tik tuomet, kai skolininkas visomis jam prieinamomis priemonėmis siekia bent iš dalies atsiskaityti su kreditoriais. Byloje nepateikta duomenų bei įrodymų, kad pareiškėjas ėmėsi realių pastangų, siekdamas mažinti turimus skolinius įsipareigojimus kreditoriams, byloje nėra objektyvių duomenų, kad pareiškėjas būtų siekęs susitarti su kreditoriais dėl skolų vykdymo išdėstymo, atidėjimo ar modifikavimo, ar būtų atlikęs kokius nors konkrečius veiksmus dėl skolų grąžinimo (CPK 178 straipsnis).
Byloje taip pat nustatyta (duomenys neskelbtini) banko išrašuose, kad (duomenys neskelbtini) mėnesiais (duomenys neskelbtini) profesinės traumos pašalpos piniginės sumos į pareiškėjo sąskaitą buvo pervedamos, (duomenys neskelbtini) pareiškėjui pervesta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pareiškėjui buvo pervesta (duomenys neskelbtini) NOK.
Nors, bylos duomenimis, pareiškėjas ir turi tam tikrų sveikatos sutrikimų, turinčių bei/ar galinčių turėti pilnavertiškam darbingumui, tačiau pateiktos Norvegijos (duomenys neskelbtini) pažymos duomenimis, visgi yra darbingas/dalinai darbingas - (duomenys neskelbtini) NAVOS pažymoje nurodyta, kad pareiškėjas gali būti darbingas iki (duomenys neskelbtini) proc., bei turi įgijęs išsilavinimą. Pareiškėjas nenurodė jokių pagrįstų argumentų, nepateikė jokių įrodymų, kad artimiausiu metu stengtųsi/siektų įsidarbinti ar kaip bandytų padidinti savo pajamas, kiek planuoja/planuotų gauti pajamų/papildomų pajamų, kokiais būdais siekia/siektų atkurti savo mokumą/dalinį mokumą. Todėl, įvertinant išdėstytą, taip pat pareiškėjo elgesį prisiėmus konkrečius įsipareigojimus konkretiems kreditoriams ir absoliučiai nesistengiant gauti darbines pajamas/didesnes darbines pajamas ir dengti/iš dalies dengti seniai susidariusias skolas, pareiškėjo elgesys bei jo požiūris į susidariusias skolas, skolų negrąžinimo trukmę, nesistengiant skolų/dalies skolų grąžinti, negali būti vertinamas kaip atidus ir rūpestingas bei nėra suderinamas su sąžiningumo reikalavimais. Toks pareiškėjo elgesys vertintinas kaip nerūpestingas, rodantis jo atsainų požiūri į mokumo atkūrimą. Teismo vertinimu, pareiškėjo amžius ((duomenys neskelbtini) m.), išsilavinimas ((duomenys neskelbtini) bakalauras) ir gyvenimiška patirtis, taip pat sveikatos būklė leidžia jo elgesį laikyti sąmoningu.
Svarbu ir tai, kad FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktu reikalaujama, jog egzistuotų asmens nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys – nesąžiningumas turi daryti reikšmingą įtaką nemokumui. Asmenys, siekiantys pasinaudoti fizinio asmens bankroto procedūra, turi sąžiningai dėti maksimalias pastangas gauti kuo didesnes pajamas, sudarančias galimybę tenkinti kreditorių reikalavimus. Dėl to asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti (jos negerinti). Toks nesąžiningumas gali būti pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą tuo atveju, kai jis turėjo reikšmingą įtaką asmens nemokumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-10-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-796-219/2015; 2017-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-434-421/2017, 27 punktas). Asmens elgesys prisiimant įsipareigojimus negali būti vertinamas sąžiningumo aspektu, tačiau pareiškėjo veiksmai per 3 metų laikotarpį, kuriuo jis nesistengė sumažinti kreditorių reikalavimus, gauti pajamas ir padengti bent dalį kreditorinių įsipareigojimų, vertintini kaip tiesiogiai padarę įtaką jo nemokumo būsenai (CPK 185 straipsnis).
Kaip minėta, FABĮ paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka. FABĮ negali tapti priemone išvengti skolinių įsipareigojimų kreditoriams įvykdymo, todėl bankroto bylos pareiškėjui iškėlimas šiuo atveju neatitinka skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, būdamas nemokus, nesiekė bent iš dalies atsiskaityti su savo kreditoriais, neatliko ir neatlieka veiksmų mokumui atkurti. Nustačius pasyvius pareiškėjo veiksmus, jam nesiekiant padidinti ir apskritai gauti pajamų, iš kurių būtų galima vykdyti įsipareigojimus kreditoriams, darytina išvada, kad toks pareiškėjo elgesys yra nesąžiningas, neatitinkantis reikalavimų, keliamų asmeniui, siekiančiam bankroto bylos jam iškėlimo, todėl yra pagrindas konstatuoti pareiškėjo nesąžiningumą ir atsisakyti iškelti pareiškėjui bankroto bylą (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas).
Teismui analizuojant prie (duomenys neskelbtini) patikslinto pareiškimo pridėtų ir (duomenys neskelbtini) banko pavedimų, iš kurių matyti, kad pareiškėjas pervedimus atliko : S. S. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)); A. O. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini).); S. S. (duomenys neskelbtini) ; E. Z. (duomenys neskelbtini); D. M. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) .); S. S. (duomenys neskelbtini) ; A. O. (duomenys neskelbtini) D. J. (duomenys neskelbtini).); A. O. (duomenys neskelbtini) ); E. Z. (duomenys neskelbtini); S. S. (duomenys neskelbtini) 1 000 NOK (duomenys neskelbtini); M. P. (duomenys neskelbtini); S. S. (duomenys neskelbtini) ; K. O. (duomenys neskelbtini); A. O. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini); S. S. (duomenys neskelbtini); E. Z. (duomenys neskelbtini); Indzhegyul I. M. (duomenys neskelbtini); E. Z. (duomenys neskelbtini); A. O. (duomenys neskelbtini); S. S. (duomenys neskelbtini); A. O. (duomenys neskelbtini); S. S. (duomenys neskelbtini); E. Z. (duomenys neskelbtini); A. O. (duomenys neskelbtini); S. S. (duomenys neskelbtini); E. Z. (duomenys neskelbtini); A. O. (duomenys neskelbtini); S. S. (duomenys neskelbtini); E. Z. (duomenys neskelbtini); S. S. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini); E. Z. (duomenys neskelbtini); D. J. (duomenys neskelbtini) ; L. G. (duomenys neskelbtini); Indzhegyul I. M. (duomenys neskelbtini); E. Z. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); Indzhegyul I. M. (duomenys neskelbtini); S. S. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); S. S. (duomenys neskelbtini); L. G. (duomenys neskelbtini); S. S. (duomenys neskelbtini); M. S. (duomenys neskelbtini); A. O. (duomenys neskelbtini); S. S. (duomenys neskelbtini); R. P. (duomenys neskelbtini); S. S. (duomenys neskelbtini); E. Z. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); B. K. (duomenys neskelbtini); D. T. (duomenys neskelbtini); S. S. (duomenys neskelbtini); E. Z. (duomenys neskelbtini); B. K. (duomenys neskelbtini); S. S. (duomenys neskelbtini); E. Z. (duomenys neskelbtini); S. S(duomenys neskelbtini); A. O. (duomenys neskelbtini); S. S (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); E. Z. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); S. S. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); G. R. (duomenys neskelbtini); S. S. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); G. S. M. (duomenys neskelbtini); E. Z. (duomenys neskelbtini); S. S. (duomenys neskelbtini); G. R. (duomenys neskelbtini); G. S.M. (duomenys neskelbtini); E. Z. (duomenys neskelbtini); S. S. (duomenys neskelbtini); G. R. (duomenys neskelbtini); E. Z. (duomenys neskelbtini); A. O. (duomenys neskelbtini); E. Z. (duomenys neskelbtini); S. S. (duomenys neskelbtini)); I. l I. M. (duomenys neskelbtini); E. Z. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini)); (duomenys neskelbtini); S. S. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); E. Z. (duomenys neskelbtini); S. S. (duomenys neskelbtini); E. Z. (duomenys neskelbtini); 250 (duomenys neskelbtini).); (duomenys neskelbtini)); (duomenys neskelbtini)); S. S. (duomenys neskelbtini); E. Z. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini); S. S. (duomenys neskelbtini). Visi šie duomenys apie atliktus nurodytus pavedimus, t. y. atliktus piniginius mokėjimus, teismo vertinimu nepaneigia ankstesnių teismo išvadų. Pareiškėjas nurodo, kad nuo (duomenys neskelbtini). iki šios dienos jis dėl sužalojimo darbe yra netekęs daugiau kaip (duomenys neskelbtini) procentų darbingumo, todėl iki šiol negali dirbti ir iš savo pajamų atsiskaitinėti su byloje įtrauktais kreditoriais – suinteresuotais byloje asmenimis. Kaip nurodo pareiškėjas, jis šiuo metu gauna tik profesinės traumos pašalpą, kuri yra susijusi su darbe patirtais sužalojimais, tačiau pagal byloje pateiktų pavedimo kopijų duomenis galima daryti išvadas, kad pareiškėjas pagal savo gaunamas pajamas aktualiu laikotarpiu galėjo/gali mokėti kitiems asmenims pinigines sumas, daryti pavedimus, tačiau iš šių lėšų iš esmės neskyrė skolų grąžinimui/dalies skolų grąžinimui nagrinėjamoje byloje nurodytiems kreditoriams – suinteresuotiems asmenims.
Įvertinus byloje pateiktus duomenis bei įrodymus, nustatytas aplinkybes, pareiškėjo įvardijamas nemokumo priežastis, jo nurodomas ir gaunamas pajamas, būtiniesiems poreikiams reikalingą sumą, turėtą/ turimą galimybę/galimybes mokėti nurodytiems kreditoriams, siekiant mažinti skolą/skolas, teismui kyla pagrįstų abejonių, jog pareiškėjo siekis galimai yra ne fizinio asmens mokumo atkūrimas, o skolinių įsipareigojimų nurašymas, tokį pareiškėjo elgesį teismas vertina nesąžiningu, neatitinkančiu reikalavimų, keliamų asmeniui, siekiančiam bankroto bylos iškėlimo. Įvertinus išdėstytą, teismas sprendžia, kad bankroto bylos iškėlimas pareiškėjui prieštarautų FABĮ tikslui – atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą, užtikrinant subalansuotą kreditorių reikalavimų tenkinimą siekiant teisingos skolininko ir jos kreditorių interesų pusiausvyros. Teismo vertinimu, byloje yra nustatytos aplinkybės, patvirtinančios nesąžiningą pareiškėjo elgesį, iš esmės lėmusį pareiškėjo turtinės padėties pablogėjimą, t. y. priežastinį ryšį tarp pareiškėjo veiksmų ir negalėjimo atsiskaityti su savo kreditoriais, todėl pareiškėjo atžvilgiu negali būti taikomas FABĮ 1 straipsnio 1 dalies reguliavimas, kuris yra skirtas tik sąžiningų asmenų mokumo atkūrimo klausimams spręsti iškeliant bankroto bylą.
Įvertinus nustatytas aplinkybes, remiantis FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktu, pareiškėjo T. O. pareiškimas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, atmestinas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).
Atsisakius iškelti fizinio asmens bankroto bylą, teismas sprendžia, jog kiti pareiškėjo reikalavimai dėl bankroto administratoriaus paskyrimo, išlaidų dydžio nustatymo ir kt. nėra teisiškai reikšmingi, todėl teismas dėl jų papildomai nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi, 8 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 - 291 straipsniais, teismas
nutaria:
atsisakyti iškelti pareiškėjui T. O. fizinio asmens bankroto bylą.
Neįsiteisėjusios nutarties kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.
Įsiteisėjus teismo nutarčiai, ne vėliau kaip kitą darbo dieną, išsiųsti nutarties patvirtintą kopiją antstolei Vidai Daugirdienei, antstoliui Aleksandrui Selezniovui, antstolei Brigitai Tamkevičienei, antstoliui Zenui Zenkevičiui, antstoliui Giedriui Jonauskui, ir kredito įstaigai, kurioje yra T. O. sąskaita, (duomenys neskelbtini).
Įsiteisėjus teismo sprendimui pateiktus byloje duomenis apie pareiškėjo T. O. sveikatą laikyti neviešais.
Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.