Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Audronės Jarackaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Eriadas“ ir atsakovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Prostinvest“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-570-619/2013, kuria netenkintas atsakovo prašymas dėl civilinės bylos sustabdymo ir pareiškėjo prašymas dėl baudos atsakovo bankroto administratoriui paskyrimo bei patvirtintas pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Eriadas“ finansinis reikalavimas atsakovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Prostinvest“ bankroto byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Atsakovas BUAB „Prostinvest“, atstovaujamas bankroto administratoriaus, pareiškė prašymą sustabdyti nagrinėjimą klausimo dėl pareiškėjo finansinio reikalavimo patvirtinimo iki Lietuvos apeliaciniame teisme bus išnagrinėtas atsakovo atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 18 d. nutarties, kuria netenkintas atsakovo ieškinys, pareikštas Danske Bank A/S, veikiančiam per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, ir pareiškėjui UAB „Eriadas“, dėl laidavimo sutarčių, tarp jų 2007 m. lapkričio 8 d. Laidavimo sutarties Nr. JA-K200711-1076-2, pripažinimo negaliojančiomis (2 b. t., 173-175 l.; CPK 163 str. 3 p., 164 str. 4 p.).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirieji skundai netenkintini.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 str. 2 d., 338 str.).

Dėl atsakovo atskirojo skundo

Byloje nustatyta, kad įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 18 d. nutartimi (kurią Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. liepos 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1738/2013 paliko nepakeistą) buvo nepatenkintas atsakovo BUAB „Prostinvest“ ieškinys, pareikštas Danske Bank A/S ir UAB „Eriadas“ dėl laidavimo sutarčių, tarp jų 2007 m. lapkričio 8 d. Laidavimo sutarties Nr. JA-K200711-1076-2, pripažinimo negaliojančiomis (2 b. t., 156-166 l.; 3 b. t., 191-197 l.), todėl nebeturi teisinės reikšmės atsakovo atskirojo skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo sustabdyti pareiškėjo finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimo nagrinėjimą iki bus priimtas procesinis sprendimas Lietuvos apeliacinio teismo nagrinėjamoje byloje Nr. 2-1738/2013 (CPK 163 str. 3 p., 164 str. 4 p., 185 str.).

Neturi pagrindo ir atsakovo atskirojo skundo argumentas, kad atsakovo laidavimas yra pasibaigęs pagal CK 6.88 straipsnio 1 dalį.

CPK 18 straipsnio nuostatomis, įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas valstybės (savivaldybės) institucijoms, tarnautojams ir pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 279 str.). Be to, pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą, įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyti faktai iš naujo neįrodinėjami.

Nustatyta, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. gruodžio 30 d. nutartyje, priimtoje nagrinėjamoje civilinėje byloje (civilinė byla Nr. 3K-3-545/2011, išnagrinėta pagal atsakovo BUAB „Prostinvest“ ir jo kreditorės J. M. kasacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 27 d. nutarties ir Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 13 d. nutarties, kuriomis spręstas klausimas dėl finansinių reikalavimų patvirtinimo atsakovo BUAB „Prostinvest“ bankroto byloje (trečiasis asmuo Danske Bank A/S), peržiūrėjimo), konstatavo, jog Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 2 d. nutartis, kuria iškelta UAB „BA Pilaitė“ bankroto byla, įsiteisėjo 2010 m. balandžio 8 d., todėl Danske Bank A/S, atsakovui BUAB „Prostinvest“ 2010 m. gegužės 25 d. pareiškęs finansinį reikalavimą pagal 2007 m. lapkričio 8 d. Laidavimo sutartį Nr. JA-K200711-1076-2, nepraleido CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatyto 3 mėnesių termino. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog BUAB „Prostinvest“, kaip laiduotojo, prievolės nėra pasibaigusios CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu.

Bylos duomenimis, pareiškėjo (pradinis kreditorius Danske Bank A/S) finansinis reikalavimas yra grindžiamas 2011 m. rugsėjo 22 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi, Danske Bank A/S ir BUAB „BA Pilaitė“ 2007 m. lapkričio 7 d. sudaryta Kreditavimo sutartimi Nr. K200711-1076, kuria BUAB „BA Pilaitė“ prisiimtų įsipareigojimų įvykdymas užtikrintas BUAB „BA Pilaitė“ turto įkeitimu (hipoteka) bei atsakovo laidavimu pagal 2007 m. lapkričio 8 d. Laidavimo sutartį Nr. JA-K200711-1076-2. Be to, Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartimi buvo patvirtintas Danske Bank A/S 7 990 579,23 Lt finansinis reikalavimas, į kurį reikalavimo teisę perėmė pareiškėjas aukščiau paminėta Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi, ir kuris, pareiškėjo teigimu, sumokėjus jam 5 432 372 Lt (gautus, pardavus hipoteka įkeistą BUAB „BA Pilaitė“ turtą), sumažėjo iki 2 558 207,23 Lt. Iš pradinio kreditoriaus Danske Bank A/S prašymo dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo atsakovo bankroto byloje matyti, jog nurodytas kreditorius prašė patvirtinti 7 190 579,23 Lt finansinį reikalavimą, kurį sudaro: 1 477 427,31 EUR negrąžinto kredito, 2 034,99 EUR nesumokėtų palūkanų, 465 142,95 EUR nesumokėtų delspinigių, 132 719,31 EUR 9 proc. dydžio palūkanų, paskaičiuotų nuo negrąžintos skolos, palūkanas skaičiuojant nuo pakartotinio prašymo gavimo dienos (iš viso 2 077 324,56 EUR (7 190 451 Lt, t. y. 2 077 324,56*3,4614 (banko nustatytas euro ir lito konvertavimo kurtas), ir 128 Lt žyminio mokesčio (1 b. t., 69-70 l.; 2 b. t., 82 l.).

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog hipotekos teisėjo nutartimi dėl priverstinio skolos išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto klausimas dėl skolos išsprendžiamas iš esmės, todėl tokia nutartis vertintina, kaip įsiteisėjęs teismo sprendimas ir turi teismo sprendimui būdingą res judicata galią, tampa neginčytina ir privaloma visiems fiziniams ir juridiniams asmenims bei vykdytina visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 str.), o tai reiškia, kad šalių ginčas (ypatingąja teisena nagrinėjamas reikalavimas) yra išspręstas negrįžtamai ir bylos šalys bei kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, t. y. nebeturi teisės dėl to paties ginčo (reikalavimo) kreiptis į teismą ateityje (CPK 279 str. 4 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-387/2012).

Byloje nustatyta, jog BUAB „BA Pilaitė“ neįvykdė prievolių pagal nurodytos įmonės ir Danske Bank A/S 2007 m. lapkričio 7 d. sudarytą Kreditavimo sutartį Nr. K200711-1076 (1 b. t., 69-71, 89-90 l.; 3 b. t., 158-165 l.), o iš Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. birželio 8 d. vykdomojo rašto matyti, jog Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos teisėjo 2009 m. birželio 8 d. sprendimu, priimtu byloje Nr. 234V/2009, buvo nutarta išieškoti iš UAB „BA Pilaitė“ Danske Bank A/S naudai iš viso 1 944 605,25 EUR skolą (kurią sudaro 1 477 427,31 EUR negrąžinto kredito, 2 034,99 EUR nesumokėtų palūkanų, 465 142,95 EUR nesumokėtų delspinigių), 128 Lt žyminio mokesčio išlaidų bei 9 proc. dydžio sutartinių metinių palūkanų nuo negrąžintos skolos, skaičiuojant palūkanas nuo 2009 m. birželio 5 d. iki visiško skolos išieškojimo dienos (1 b. t., 89-90 l.). Todėl atsakovui pagal 2007 m. lapkričio 8 d. Laidavimo sutartį Nr. JA-K200711-1076-2 kilo solidari pareiga atsakyti už BUAB „BA Pilaitė“ įsipareigojimus pagal Kreditavimo sutartį, ir atsakovas nebeturi teisės ginčyti pareiškėjo reikalavimo dalies, dėl kurios buvo priimtas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. birželio 8 d. sprendimas, t. y. dėl 1 477 427,31 EUR negrąžinto kredito, 2 034,99 EUR nesumokėtų palūkanų, 465 142,95 EUR nesumokėtų delspinigių ir 128 Lt žyminio mokesčio išlaidų (CPK 18 str., 279 str. 4 d.).

Be to, pažymėtina, jog BUAB „BA Pilaitė“ kreditorių susirinkimo nutarimų, priimtų dėl BUAB „BA Pilaitė“ įkeisto hipoteka kreditoriui Danske Bank A/S turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo, nurodyto turto pardavimo varžytynėse teisėtumo bei pagrįstumo klausimai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, o apygardos teismas teisingai pažymėjo, kad atsakovas neginčijo nei paminėto turto pardavimo varžytynėse procedūrų, nei šio turto pardavimo iš varžytynių akto, nei jo pirkimo – pardavimo sutarties teisėtumo. Dėl to nepagrįsti atsakovo teiginiai, jog BUAB „Pilaitė“ hipoteka įkeistas turtas varžytynėse buvo parduotas už mažesnę nei rinkos kainą, jog yra pagrindo ex officio pripažinti negaliojančiais turto pardavimo iš varžytynių aktą bei šio turto pirkimo – pardavimo sutartį (CPK 5, 185, 265 str.).

Sprendžiant dėl atsakovo atskirojo skundo argumento, kad teismas neturėjo pagrindo patvirtinti pareiškėjo finansinio reikalavimo dalies, kurią sudaro 132 719,31 EUR (459 394,62 Lt) palūkanos, atkreiptinas dėmesys į tai, jog 2007 m. lapkričio 7 d. Kredito sutartyje Nr. K200711-1076 pagrindinis skolininkas UAB „BA Pilaitė“ ir pradinis kreditorius Danske Bank A/S (buvęs pavadinimas AB „SAMPO“ bankas) susitarė, jog tais atvejais, kai kliento (UAB „BA Pilaitė“) prievolės bankui (AB „SAMPO“ bankas) bus vykdomos priverstine tvarka pagal teismo arba arbitražo sprendimą, klientas mokės bankui 9 proc. dydžio metines palūkanas nuo bankui priteistos sumos už laikotarpį nuo pareiškimo (ieškinio) pateikimo teismui ar arbitražui iki tos dienos, kurią vykdymo procese išieškotas sumas bankas užskaitys kredito valiuta, kaip kredito grąžinimą, palūkanas sumokant palūkanų mokėjimo dienomis, o palūkanos nuo atitinkamų sumų bus apskaičiuojamos, naudojant 360 dienų metuose ir kalendorinio mėnesio faktinio dienų skaičiaus pagrindą (Kredito sutarties 47-48 p.; 3 b. t., 158-165 l.). Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 9 proc. metinės palūkanos nuo 1 944 602,25 EUR sumos buvo paskaičiuotos už 273 dienas iki UAB „BA Pilaitė“ bankroto bylos iškėlimo, o tai sudaro 132 719,31 EUR (459 394,62 Lt) sumą (1 944 605,25 EUR x 0,09 proc. sutarta procesinių palūkanų norma, Kredito sutarties 47 p.)/ 360 (dienų skaičius metuose, Kredito sutarties 48 p.) x 273 dienų). Todėl nepagrįsti apelianto argumentai dėl netinkamo palūkanų dydžio paskaičiavimo.

Dėl pareiškėjo atskirojo skundo

Nors pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad jo finansinio reikalavimo dydžio atsakovo bankroto byloje klausimas yra išspręstas įsiteisėjusiomis Vilniaus apygardos teismo nutartimis: 2010 m. gruodžio 20 d. (patvirtintas pradinio kreditoriaus Danske Bank A/S Lietuvos filialo 7 990 579,23 Lt finansinis reikalavimas, užtikrintas įkeitimu ar hipoteka), 2011 m. spalio 10 d. (BUAB „BA Pilaitė“ kreditorių sąraše įrašytas pareiškėjas su 7 990 579,23 Lt finansiniu reikalavimu, užtikrintu hipoteka, o Danske Bank A/S Lietuvos filialas išbrauktas iš BUAB „BA Pilaitė“ kreditorių sąrašo) ir 2012 m. vasario 3 d. (pareiškėjo finansinis reikalavimas sumažintas 5 432 372 Lt suma, gauta, pardavus įkeistą BUAB „BA Pilaitė“ turtą), priimtomis BUAB „BA Pilaitė“ bankroto byloje, tačiau laiduotojas turi teisę pareikšti atsikirtimus kreditoriaus reikalavimui, kuriuos galėtų reikšti skolininkas net ir tuo atveju, kai skolininkas atsisako atsikirsti arba pripažįsta savo prievolę, taip pat įgyvendinti visas kitas teises, kuriomis gali naudotis skolininkas, tarp jų ginčyti skolą (CK 6.82 str. 2-3 d.).

Todėl nagrinėjamu atveju teismas turėjo pagrindo ištirti ir įvertinti byloje esančius įrodymus, reikšmingus pareiškėjo finansinio reikalavimo dydžio nustatymui atsakovo bankroto byloje, nors įsiteisėjusia teismo nutartimi ir buvo patvirtintas pareiškėjo finansinis reikalavimas jo skolininko BUAB „BA Pilaitė“ bankroto byloje (CK 6.82 str. 2-3 d.; CPK 176-178, 183, 185 str.).

Bylos duomenimis, Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. gegužės 11 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-1424/2011, išnagrinėtoje dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutarties dalies, kuria patvirtinti BUAB „BA Pilaitė“ kreditorių (tarp jų Danske Bank A/S Lietuvos filialo) finansiniai reikalavimai, nurodė, jog yra pagrindo manyti, kad, patvirtinant Danske Bank A/S Lietuvos filialo 7 990 579,23 Lt, o ne 7 190 579,23 Lt dydžio finansinį reikalavimą (kurį buvo nurodęs ir Danske Bank A/S Lietuvos filialas, pateikdamas bankroto administratoriui prašymą patvirtinti jo 7 190 579,23 Lt finansinį reikalavimą), „įsivėlė aritmetikos ir/ar rašybos klaida“, kuri ištaisytina CPK 276 straipsnio nustatyta tvarka. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog paminėta aplinkybė sudaro pagrindo patvirtinti 800 000 Lt mažesnį nei prašė pareiškėjas UAB „Eriadas“ finansinį reikalavimą atsakovo bankroto byloje, o apeliantas nepaneigė šios teismo išvados, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 178, 314, 338 str.).

Be to, apygardos teismas turėjo pagrindo netenkinti pareiškėjo prašymo dėl baudos atsakovo bankroto administratoriui skyrimo (CPK 95, 185 str.).

Pagal ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 14 punkto nuostatas, įmonės bankroto administratorius gina bankrutuojančios įmonės ir visų jos kreditorių teises bei interesus, be to, ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dokumentų apie bankrutuojančios įmonės sandorius gavimo dienos patikrina bankrutuojančios įmonės sandorius (sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos) ir pareiškia ieškinius teisme pagal bankrutuojančios įmonės buveinės vietą dėl pripažinimo negaliojančiais sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais (ĮBĮ 11 str. 3 d. 8 p.), o, ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 10 punkto nuostatomis, bankroto administratorius ginčija teisme nepagrįstus kreditorių reikalavimus.

Byloje nepateikta įrodymų, kurie sudarytų pagrindą teigti, kad atsakovo bankroto administratorius piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, o naudojimasis aukščiau nurodytomis įstatyme numatytomis bankroto administratoriaus teisėmis ir pareigomis, ginant bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės ir jos kreditorių interesus, pareikšti ieškinius dėl sandorių, galėjusių turėti įtakos įmonės mokumui, bei ginčyti galimus nepagrįstus kreditorių finansinius reikalavimus, savaime nesudaro pagrindo teigti, jog yra piktnaudžiaujama įstatymų suteiktomis procesinėmis teisėmis ar elgiamasi nesąžiningai (CPK 95 str. 1 d.).

Dėl nurodyto nėra pagrindo atskirųjų skundų argumentais panaikinti skundžiamą teismo nutartį (CPK 329 str., 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartį.