Vilniaus apygardos teismo nutartis

2017-01-05 · Civilinė byla Nr. 2S-56-565/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-01-05
Bylos Nr.
2S-56-565/2017
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-31629-2016-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Burdulienė
Pareiškėjas
G. G.
Kategorijos
  • 3.4.4.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-56-565/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-31629-2016-9Procesinio sprendimo kategorija: 3.4.4.11. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. sausio 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos G. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 8 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja G. G. kreipėsi į antstolę V. M. su skundu dėl antstolio veiksmų, prašydama paskelbti neįvykusiomis nuo 2016-01-13 iki 2016-02-12 vykusias pareiškėjos G. G. turto – buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirmąsias varžytines Nr. 115289; paskirti pareiškėjos turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę, sudarant galimybę pareiškėjai pasiūlyti savo turto rinkos vertės eksperto kandidatūrą; nusišalinti nuo vykdomosios bylos, kurioje antstolė vykdo išieškojimą iš pareiškėjos turto. Nurodė, kad antstolė nuo 2016-01-13 iki 2016-02-12 vykdė pareiškėjai priklausančio turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirmąsias varžytines, kuriose turtas buvo pardavinėjamas už 45 120 Eur. Antstolė nesiėmė visų įmanomų veiksmų, kad pareiškėjos turtas būtų pardavinėjamas objektyviai nustatyta rinkos kaina. Pareiškėja nurodė, kad jos turto vidutinė rinkos vertė yra apie 66 800 Eur, pateikė kitų butų toje pačioje gatvėje, kurioje yra ir pareiškėjos butas, pardavimo skelbimus ir kainas.

2. Antstolė 2016-08-30 patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą ir persiuntė jį Vilniaus miesto apylinkės teismui. Nurodė, kad antstolės 2015-12-09 patvarkymas dėl ekspertizės išvadų pareiškėjai įteiktas pasirašytinai 2015-12-12, per nustatytą terminą ji prieštaravimų dėl ekspertizės išvadų nepateikė. Pareiškėja pateikė tvarkingų, suremontuotų butų pavyzdžius, tačiau jos bute remontas nėra baigtas. Pareiškėja nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad turto vertė nustatyta netinkamai. Taip pat pareiškėja nenurodė jokių sąlygų, kurių pagrindų antstolė turėtų nusišalinti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-09-08 nutartimi pareiškėjos skundą atmetė.

4. Teismas nustatė, kad antstolė V. M. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0015/15/15799 pagal Kauno miesto 16 notaro biuro išduotą vykdomąjį įrašą Nr. RK-2980 dėl 48 968,38 Eur ieškojimo iš skolininkų G. G. ir J. B. hipotekos kreditoriaus A.A. S. naudai. 2016-02-12 įvyko įkeisto turto pirmosios varžytinės, kuriose pareiškėjai priklausantis buvo parduotas už didžiausią pasiūlytą kainą – 50 050 Eur.

5. Teismas nustatė, kad antstolė nėra vykdomosios bylos dalyvė, jokiais giminystės ryšiais nėra susijusi su skolininkais ar išieškotojais, neatstovauja nei skolininkų, nei išieškotojų, antstolė neturi jokio suinteresuotumo vykdomosios bylos baigtimi, antstolė nedalyvavo nei kaip liudytoja, nei kaip ekspertė ar kitos institucijos atstovė. Todėl teismas nenustatė jokių sąlygų antstolės nusišalinimui nuo vykdomosios bylos, todėl sprendė, kad pareiškėjos skundas dalyje dėl antstolės nusišalinimo nuo vykdomosios bylos yra nepagrįstas.

6. Teismas nurodė, kad turto rinkos kaina nustatoma vykdymo veiksmų atlikimo metu. Nustatyta, kad buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertės nustatymo ekspertizę atliko UAB „Matininkai“. Iš byloje pateikto UAB „Matininkai“ ekspertizės akto matyti, kad turto rinkos vertė nurodyta 56 400 Eur. Pareiškėja nepateikė įrodymų, kad turto vertė nustatyta netinkamai. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja turėjo pakankamai laiko pasiūlyti savo pirkėją už didesnę kainą, tačiau šia teise nepasinaudojo. Todėl teismas padarė išvadą kad ekspertizė buvo paskirta ir atlikta nepažeidžiant CPK ir kitų įstatymų nuostatų, ir nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos skundo dalyje dėl turto rinktos vertės nustatymo ekspertizės skyrimo.

7. Teismas sprendė, kad nėra jokių pagrindų, nurodytų CPK 625, 626 ir 717 str., paskelbti varžytines neįvykusiomis ir sustabdyti vykdymo veiksmus, kad duomenų nenustatytas nei vienas CPK 717, 625 ir 626 str. pagrindas. Teismas padarė išvadas, kad pareiškėjos skundas nepagrįstas dalyje dėl varžytinių paskelbimo neįvykusiomis ir vykdymo veiksmų sustabdymo bei nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad skundžiami antstolės veiksmai yra neteisėti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

8. Pareiškėja G. G. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-09-08 nutartį ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skundą grindžia šiais argumentais.

8.1. Skundžiama teismo nutartis yra priimta nepagrįstai, nemotyvuota, dėl ko turi būti panaikinta. Šiuo atveju teismas nebuvo aktyvus ir pareiškėjos skundą išnagrinėjo pernelyg formaliai. Pareiškėja pateikė įrodymus, pagrindžiančius aplinkybę, kad pareiškėjos turto vertė rinkoje yra daug didesnė, t.y. pateikė 4 panašių butų skelbimai, iš kurių matyti, kad panašūs butai pardavinėjami žymiai didesnėmis kainomis. Be to, pareiškėja pateikė išrašą iš VĮ Registrų centras, kuriame aiškiai nurodyta, kad pareiškėjos turto vertė yra 66 800 Eur, tačiau antstolė pardavinėjo butą vos už 45 120 Eur. Todėl pareiškėjai kilo pagrįstų abejonių dėl antstolės nešališkumo vykdomojoje byloje. Teismas nepagrįstai tokių pareiškėjos abejonių nevertino ir nusprendė, kad antstolės šališkumui konstatuoti pagrindo šiuo atveju nėra. Antstolis turi veikti taip, kad nustatyta areštuoto turto kaina būtų kuo objektyvesnė, artimesnė rinkos kainai.

8.2. Teismų praktikoje akcentuojama, kad varžytynėse parduodamo turto kaina nenustatinėjama šalių susitarimu, o ją nustato antstolis, todėl areštuoto turto pardavimo iš varžytynių tinkamos kainos nustatymas yra esminė varžytynių teisėtumo sąlyga. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodama iš varžytynių turto proceso stadija, jos meru antstoliui keliami reikalavimai maksimaliai objektyviai įkainoti areštuotą turtą. Šiuo atveju pareiškėjos pateikti argumentai, pagrįsti rašytiniais įrodymais, patvirtina, kad pareiškėjos turtas buvo įvertintas žymiai per žema kaina. Nagrinėjant ypatingosios teisenos bylas teismo vaidmuo apskritai neturi nieko bendra su šalių dispozityvumo principo įgyvendinimu. Bylose dėl antstolių veiksmų teisėtumo patikrinimo viešasis interesas reikalauja, kad teismas butų aktyvus (CPK 179 str. 2 d.) ir imtųsi visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintas visos bylos aplinkybės. Taigi šiuo atveju teismas privalėjo imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose pareiškėjos ir antstolės nurodytos aplinkybės būtų patikrintos itin kruopščiai, tačiau iš skundžiamos nutarties matyti, jog teismas netyrė dalies svarbių byloje esančių aplinkybių, ir nepagrįstai padarė išvadą, jog antstolė vykdomąją bylą vedė tinkamai.

Atsiliepimas

9. Suinteresuotas asmuo antstolė V. M. nesutinka su atskiruoju skundu ir prašo skundo netenkinti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais.

9.1. Teismas tinkamai taikė procesines normas ir įvertino byloje pateiktus įrodymus, nutartį išsamiai ją motyvavo, tinkamai įvertino faktines aplinkybes bei įvertino antstolio veiksmų teisėtumą, todėl skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Atsiliepimas

9.2. Pareiškėja vadovaujasi tik prielaida, kad antstolė vykdymo procese yra šališka, kadangi turto vertė neatitinka tikros areštuoto turto vertės. Pareiškėja nenurodė nei vieno iš CPK 65 str. nurodytų sąlygų, kurioms esant antstolis negali vykdyti sprendimų ir turi nusišalinti. Pagal CPK 636 str. 2 d., pareiškėja nušalinimą antstolei galėjo pareikšti prieš pradedant priverstinio vykdymo veiksmus, tačiau šia teise pasinaudojo tik įvykus įkeisto turto varžytynėms.

9.3. Pareiškėja taip pat nepateikia jokių pagrindžiančių įrodymų, kad eksperto nustatyta turto vertė neatitinka areštuoto turto rinkos vertės. Turto rinkos kaina nustatoma vykdymo veiksmų atlikimo momentu. UAB korporacija „Matininkai“ kvalifikuotas turto vertintojas įkeisto turto vertę 2015-11-27 nustatė 56 400 Eur. Areštuoto turto vertė laikoma eksperto nustatyta turto vertė (CPK 681 str. 4 d.). Tik įvykus pirmosioms įkeisto turto varžytynėms (2016-02-12) pareiškėja pateikė nepagrįstą skundą (teismo 2016-03-24 nutartis c.b Nr. 2YT-13480-60812016, 2016-08-04 nutartis c.b Nr. 2S-1628-65312016) su prašymu teismui taikyti laikinąsias apsaugos priemones (teismo 2016-02-25 nutartis c.b Nr. 2YT-12261-93312016). Pažymi, kad pateiktame skunde pareiškėja nustatytos turto vertes neginčijo. Pasibaigus teisminiams ginčams ir nuo turto vertės nustatymo praėjus 8 mėn., pareiškėja bando ginčyti turto vertę šiuo metu internetiniuose tinklalapiuose esančia pasiūla ir VĮ Registrų centro nuo 2016-01-01 galiojančia vidutine rinkos verte, kuri nustatyta masiniu turto vertinimu. Pažymi, kad vadovautis vien vidutine rinkos verte nustatyta masinio vertinimo būdu nėra tikslinga, kadangi neįmanoma atsižvelgti į tam tikrus veiksnius, reikšmingai lemiančius vertinamo objekto rinkos vertę, o skelbimai internetiniuose tinklalapiuose ne visada atspindi realią nekilnojamojo daikto vertę. Pareiškėjos butas yra devynių aukštų name, buto remontas nėra pabaigtas (ekspertizės akto 13 1. p), o jos pateiktuose skelbimuose butai yra suremontuoti, su baldais, buitine technika ir per du aukštus trijų aukštų name.

9.4. Pažymi, kad pareiškėja turėjo pakankamai laiko pasiūlyti savo pirkėją už didesnę kainą, tačiau šia teise nepasinaudoja (CPK 704 str.). Pareiškėja vykdymo procese aktyviai dalyvauja tik teikdama antstolei skundus (teismo 2015-09-29 nutartis c.b. Nr. 2-37172-535/2015, 2016-03-24 nutartis c.b. Nr. 2YT- 13480-608/2016, 2016-09-04 nutartis c.b. Nr. 2S-1628-653/2016), prašymus teismui taikyti laikinąsias apsaugos priemones (2015-11-30 nutartis c.b. Nr. 2-29786-429/2015, 2016-02-25 d. nutartis c.b Nr. 2YT-12261-933/2016).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu, taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į skundo argumentus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų. Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmos instancijos teismo 2016-09-08 nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatė. Atskirasis skundas atmestinas.

11. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo, t.y. ar teismas pagrįstai nenustatė antstolės nusišalinimo nuo vykdomosios bylos sąlygų, ar teisingai sprendė, kad parduodamo iš varžytynių turto vertė nustatyta tinkamai, ir nėra pagrindo pagal CPK 717, 625 ir 626 str. paskelbti varžytines neįvykusiomis ir sustabdyti vykdymo veiksmus.

12. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją), o bet koks veikimas ne pagal ją gali būti vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 str. 2 d.).

13. Nagrinėjamoje byloje yra nustatyta, kad antstolė V. M. 2015-06-16 patvarkymu priėmė vykdyti Kauno miesto 16-ojo notarų biuro 2015-06-11 išduotą vykdomąjį įrašą dėl 35 912,88 Eur skolos, 12 929,40 Eur delspinigių ir notaro išlaidų išieškojimo iš skolininkų (pareiškėjos) G. G. ir J. B. hipotekos kreditoriaus A.A. S. naudai, nukreipiant išieškojimą į hipoteka įkeistą pareiškėjai priklausantį turtą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) (I t., v.b. Nr. 0015/15/15799, l. 7, 21).

14. Pareiškėjos teigimu, skundžiama nutartis yra nepagrįsta ir nemotyvuota, nes teismas nevertino pareiškėjos argumentų dėl antstolės šališkumo, taip pat teismas nebuvo aktyvus ir pareiškėjos skundą išnagrinėjo pernelyg formaliai, o pareiškėjos turtas buvo įvertintas žymiai per žema kaina. Su pareiškėjos argumentais nesutiktina. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė civilinio proceso normas, pareiškėjos teisių ir teisėtų interesų nepažeidė, todėl pagrįstai nenustatė teisės aktų pažeidimų antstolės V. M. veiksmuose.

15. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog pagal CPK 329 str. 2 d. 4 p. absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Neišsamių pirmosios instancijos teismo motyvų išdėstymo sprendime faktas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pakankamai motyvuotas, savaime nėra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Neišsamūs motyvai reiškia CPK normų pažeidimą, tačiau toks pažeidimas turi būti vertinamas kiekvienu konkrečiu atveju viso pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimo kontekste, įvertinant, ar toks proceso teisės normų pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui. Jeigu nenustatoma kitų pagrindų, tai pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti naikinamas vien dėl to, kad jo motyvai neišsamūs, nors bylos medžiagos duomenys leidžia daryti išvadą apie tai, kokiais teisiniais argumentais vadovaudamasis teismas priėmė sprendimą. Jei teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, tai negali būti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio mėn. 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010, 2010 m. gegužės mėn. 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010, 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-603/2008, ir kt.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamos teismo nutarties motyvais yra atsakyta į skundo reikalavimus, ir pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, tinkamai įvertino pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, pasisakė dėl skunde išdėstytų argumentų.

16. Pagal CPK 636 str. antstolis gali būti nušalintas esant CPK 65 str. nurodytiems pagrindams. Nušalinimas turi būti pareiškiamas prieš pradedant priverstinio vykdymo veiksmus. Vėliau nušalinimą pareikšti leidžiama tik tais atvejais, jeigu pareiškiantis nušalinimą asmuo apie pagrindą nušalinti sužino pradėjus vykdymo veiksmus. Vadovaujantis CPK 636 str. 3 d. nušalinimo pareiškimas pateikiamas pačiam nušalinamajam antstoliui. Jeigu antstolis nenusišalina, nušalinimo pareiškimas ne vėliau kaip kitą darbo dieną kartu su vykdomąja byla perduodamas teisėjui, kad spręstų nušalinimo klausimą. CPK 65 str. yra nurodytas baigtinis sąrašas nušalinimo pagrindų nušalintinam asmeniui: 1) bylose, kuriose jis yra dalyvaujantis byloje asmuo arba su dalyvaujančiu byloje asmeniu susijęs tokiais teisiniais santykiais, dėl kurių bylos baigtis gali turėti įtakos jo teisėms arba pareigoms; 2) jeigu jis yra su šalimis ar kitais dalyvaujančiais byloje asmenimis susijęs giminystės (tiesiosios aukštutinės ir tiesiosios žemutinės linijos giminaičiai, tikrieji bei netikrieji broliai ir seserys, įtėviai ir įvaikiai) ar svainystės ryšiais; 3) jeigu jį su viena iš šalių ar kitais dalyvaujančiais byloje asmenimis sieja santuokos, globos ar rūpybos santykiai; 4) byloje, kurioje jis buvo arba yra vienos iš šalių arba kitų dalyvaujančių byloje asmenų atstovas; 5) jeigu jis pats, jo sutuoktinis (sugyventinis) arba jo artimieji giminaičiai yra tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi 6) jeigu jis dalyvavo priimant sprendimą byloje žemesniosios ar aukštesniosios instancijos teisme arba šioje byloje dalyvavo kaip liudytojas, ekspertas, prokuroras, valstybės ar savivaldybės institucijos atstovas.

17. Šiuo atveju pareiškėja antstolei pareiškė nušalinimą jau pradėjus priverstinio vykdymo veiksmus ir juos jau beveik pabaigus, t.y. vykdant skolininko turto pardavimo varžytinių procedūrą. Iš pareiškėjos prašymo matyti, kad pareiškėja prašo nušalinti antstolę dėl jos suinteresuotumo – šališkumo, tačiau jokių duomenų, pagrindžiančių tokius teiginius, teismui nepateikė, nenurodė nei vieno CPK 65 str. numatyto antstolio galimo nušalinimo pagrindo, nors CPK normos, reglamentuojančios nušalinimo institutą reikalauja, kad nušalinimas būtų motyvuotas. Skunde nurodytos aplinkybės dėl šališkumo, t.y. kad antstolė neteisingai įkainojo turtą (ir dėl to yra šališka vykdomojoje byloje Nr. 0015/15/15799), yra paneigtos UAB „Matininkai“ 2015-11-23 Turto ekspertizės aktu. Areštuoto turto vertė laikoma eksperto nustatyta turto vertė (CPK 681 str. 4 d.). Pažymėtina, kad antstolės 2015-08-18 patvarkymas, kuriuo paskirta ekspertizė areštuoto turto rinkos vertei nustatyti (I t., v.b.l. 97) buvo įteiktas pareiškėjas pasirašytinai 2015-08-27 (I t., v.b.l. 97), o 2015-12-09 patvarkymas, kuriuo vykdymo proceso šalims pranešta, kad eksperto nustatyta areštuoto turto rinkos vertė yra 56 400 Eur ir nurodyta informacija apie susipažinimą su ekspertizės aktu, taip pat išaiškinta teisė ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio patvarkymo gavimo dienos pateikti motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, pareiškėjai įteiktas pasirašytinai 2015-12-12 (I t., v.b.l. 179). Pareiškėja nustatytu terminu nurodytos turto vertės neginčijo. Pareiškėjos nagrinėjamoje byloje pateikti duomenys dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), realios vertės (pareiškėjos teigimu, apie 66 800 Eur), pagal šiuo metu internetiniuose tinklalapiuose esančią pasiūlą ir VĮ „Registrų centras“ nuo 2016-01-01 galiojančia vidutine rinkos vertą, nustatytą masiniu turto vertinimu, nėra teisingi ir paneigiantys galiojantį 2015-11-23 Turto ekspertizės aktą. Sutiktina su antstole ir pirmosios instancijos teismo argumentais, kad pareiškėja turėjo pakankamai laiko pasiūlyti savo pirkėją už didesnę kainą, tačiau šia teise nepasinaudoja (CPK 704 str.). Pažymėtina, kad teismas antstolė šio ginčo atveju neturi pareigos būti aktyvus (kaip teigia pareiškėja), pareiškėja pati nevykdė bendradarbiavimo su antstole pareigos ir neteikė laiku prieštaravimų dėl ekspertizės akto.

18. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes ir motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė vykdymo procesą reglamentuojančias normas, todėl pareiškėjos atskirasis skundas atmestinas ir skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Rūta Burdulienė