Kauno apygardos teismo nutartis

2022-12-05 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-327-954/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-12-05
Bylos Nr.
AN2-327-954/2022
Teisminio proceso Nr.
4-40-3-00003-2022-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Algirdas Giedraitis (pirm.)
Pažeidėjas
E. G.
Institucija
Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariatas
Advokatai
Piotras Orlovas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-327-954/2022Teisminio proceso Nr. 4-40-3-00003-2022-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3; 16.9.4.1; 21.1.7; 21.10.4; 21.11.10 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gruodžio 5 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Giedraitis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. G. atstovo advokato Piotro Orlovo apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų (toliau – ir Marijampolės apylinkės teismo) 2022 m. spalio 7 d. nutarties E. G. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. E. G. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2021 m. gegužės 10 d. nutarimu Nr. 91-ANR_N-797-2021 buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalyje ir nubaustas 170 Eur bauda bei specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu 3 mėnesiams, už tai, kad jis 2021 m. kovo 21 d. 17.13 val., (duomenys neskelbtini), 53 km, (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį ir lenkė kitą transporto priemonę išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą sankryžoje pažymėtoje kelio ženklu Nr. 108 „sankryža su šalutiniu keliu“.

Žemesnės instancijos teismas

2. Nesutikdamas su 2021 m. vasario 22 d. priimtu nutarimu, E. G. minėtą nutarimą apskundė Marijampolės apylinkės teismui, prašydamas jį panaikinti – nutraukti administracinio nusižengimo bylą jo atžvilgiu. Marijampolės apylinkės teismas skundžiama nutartimi E. G. skundą tenkino iš dalies ir Institucijos nutarimą pakeitė sumažindamas administracinio poveikio priemonės (teisės vairuoti transporto priemones) taikymo terminą iki 1 mėnesio.

Šalies argumentai

3. Nesutikdamas su Marijampolės apylinkės teismo nutartimi, E. G. atstovas su skundu kreipėsi į Kauno apygardos teismą, prašydamas panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. liepos 16 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną E. G. atžvilgiu nutraukti. Kauno apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 9 d. nutartimi E. G. atstovo advokato Piotro Orlovo apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2021 m. liepos 16 d. nutartis bei Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2021 m. gegužės 10 d. nutarimas panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą perduota tirti Institucijai – Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato Veiklos skyriui.

Žemesnės instancijos teismas

4. Administracinio nusižengimo byloje atlikus papildomus tyrimo veiksmus, Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) vyriausiasis tyrėjas S. P. 2021 m. gruodžio 31 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-5108-2021 (toliau – nutarimas) E. G. pripažino kaltu pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, dėl to, kad jis 2021 m. kovo 21 d., 17 val. 13 min., (duomenys neskelbtini), 53,90 km, vairavo automobilį ir lenkė kitą transporto priemonę vietoje, kurioje pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, t. y. sankryžoje pagrindiniame kelyje, pažymėtame kelio ženklu Nr. 108 „sankryža su šalutiniu keliu“, ir tuo pažeidė KET 140.1 punktą ir, vadovaudamasis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, nutarė skirti 170 Eur baudą bei administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės (teisė vairuoti transporto priemones) atėmimą 1 mėnesiui. Šiame nutarime taip pat nurodyta, jog vadovaujantis ANK 617 straipsnio 1 dalimi, nustatant ar asmuo kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, pagal ANK 569 straipsnio nuostatas, įvertinti byloje surinkti įrodymai: administracinio nusižengimo protokolas, sankryžos planas, Kauno apygardos teismo ir Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų nutartys, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, A. G. ir E. G. paaiškinimai, vaizdo medžiaga iš policijos pareigūno vaizdo registratoriaus ir kita byloje esanti medžiaga. Šis nutarimas buvo sankcionuotas Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2022 m. sausio 10 d. nutartimi.

Šalies argumentai

5. Nesutikdamas su minėtu nutarimu, E. G. atstovas pateikė skundą teismui, prašydamas nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, nesant administracinio nusižengimo sudėties. Tačiau Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2022 m. spalio 7 d. nutartimi E. G. skundas netenkintas. Skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad nors E. G. neigia padaręs ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, tačiau teismas, remdamasis byloje esančių įrodymų visuma, konstatuoja, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltė yra įrodyta.

6. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. G. atstovas advokatas Piotras Orlovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti 2022 m. spalio 7 d. Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų nutartį, priimtą administracinio nusižengimo byloje Nr. II-42-523/2022, ir administracinio nusižengimo teiseną E. G. atžvilgiu nutraukti.

6.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pareiškėjas su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis nesutinka, nes byloje nėra nei vieno tiesioginio įrodymo apie administracinio nusižengimo padarymą, o administracinio nusižengimo padarymo faktas negali būti konstatuojamas remiantis išimtinai tik policijos pareigūnų, kurie galimai sąmoningai nepateikė teismui vaizdo ir garso medžiagos, teikiamais nenuosekliais parodymais. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas jo ir liudytojos A. G. paaiškinimus, byloje pateiktą vaizdo ir garso medžiagą vertina kaip pareiškėjo gynybinę poziciją. Pareiškėjas yra įsitikinęs, kad tokiu atveju, administracinio nusižengimo procesas turėtų būti pripažintinas realiai neveikiančiu institutu, nes kiekvienu atveju asmuo, kurio atžvilgiu inkriminuojamas administracinis nusižengimas, savaime, remiantis pareigūnų teikiamais paaiškinimas, turi būti pripažintas kaltu. Taigi pirmosios instancijos teismas pareigūnų teikiamiems paaiškinimams suteikė didesnę įrodomąją galią, pažymėdamas, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog pareigūnai siektų apkalbėti pareiškėją, todėl teismas sprendė, kad pareigūnų teiktų paaiškinimų iš esmės pakanka administracinio nusižengimo konstatavimui. Pareiškėjas mano, kad tokia pirmosios instancijos teismo padaryta išvada neatitinka suformuotos teismų praktikos (2021 m. gegužės 24 d. Šiaulių apygardos teismas nutartis priimta administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-74-309/2021). Taigi, pirmosios instancijos teismo esminis motyvas, jog nėra pagrindo netikėti policijos pareigūnų teikiamais paaiškinimais, bei tai, kad byloje nėra duomenų, jog pareigūnai siektų apkalbėti pareiškėją, atsižvelgiant į nurodytą praktiką, pripažintini nepakankamais administracinio nusižengimo fakto konstatavimui.

6.2. Pagal aktualią teismų praktiką, kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Šioje byloje nėra užfiksuotas administracinio nusižengimo faktas, nėra užfiksuotas ir pats lenkimo manevras. Institucijos pateiktame vaizdo ir garso įraše nėra užfiksuotas ir pareiškėjo teiktas paaiškinimas policijos pareigūnams, nors sutinkamai su Lietuvos policijos generalinio komisaro 2020-02-26 Nr. 5-V-185 įsakymu, patvirtintų Vaizdo stebėjimo priemonėmis užfiksuotų vaizdo duomenų tvarkymo policijos įstaigose taisyklių 7, 23.3, 25 punktais, garso ir vaizdo įrašas turėjo būti fiksuojamas ne tik tarnybiniame automobilyje, bet ir policijos pareigūnui bendraujant su pareiškėju.

6.3. Pareiškėjui nuosekliai reikalaujant pateikti vaizdo ir garso įrašus, buvo gautas atsakymas, nežymėtas tarnybinis automobilis, su kuriuo patruliavo pareigūnai, neturi įrašymo įrangos. Tuo tarpu kameros pritvirtintos ant pareigūnų uniformos, staiga vaizdą pradeda fiksuoti tik įteikiant administracinio nusižengimo protokolą, todėl teigtina, kad šioje byloje garso ir vaizdo įrašai galimai buvo nenaudingi pačiai Institucijai, todėl jie ir nebuvo teikiami teismui. Šių aplinkybių visetas leidžia pagrįstai teigti, kad byloje nėra objektyvių duomenų apie pareiškėjui inkriminuojamo administracinio nusižengimo padarymą.

6.4. Pareiškėjo atstovas nesutinka ir su skundžiamos nutarties argumentu, kad vien vaizdo ir garso įrašo nebuvimas byloje neturi reikšmės, nes teisės aktai nereikalauja, kad pažeidimai būtų privalomai fiksuojami audio/ video priemonėmis. Situacijoje, kuomet yra esminių prieštaravimų tarp policijos pareigūnų ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, vien vienos ar kitos šalies parodymų nebepakanka, todėl nesant byloje ir kitų objektyviai patvirtinančių ar paneigiančių vienos iš šalies nurodančių aplinkybių, pripažinti policijos pareigūnų parodymus patikimais išties nėra pagrindo. Vaizdo įrašas buvo būtinas nustatyti objektyvią tiesą byloje, t. y. patvirtinti ar paneigti policijos pareigūnų parodymus (žr. 2018 m. lapkričio 5 d. Panevėžio apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-163-768/2018). Šios bylos atveju, pareigūnų teikti paaiškinimai kardinaliai skiriasi nuo nuoseklių pareiškėjo bei liudytojos A. G. paaiškinimų.

6.5. Policijos pareigūnų teikti paaiškinimai negali būti traktuotini nuosekliais. Pareiškėjas atkreipia teismo dėmesį į tai, kad 2021 m. liepos 1 d. teismo posėdžio metu (Šakių rūmuose) pareigūnas R. J. teismui parodė, kad automobilis „Opel Astra“ aplenkė nežymėtą policijos pareigūnų automobilį, grįžo į važiuojamąją kelio dalį, pavažiavus tam tikrą atstumą, aplenkė „VW Passat“ lengvąjį automobilį. Apie kitų transporto priemonių važiavimą pareigūnas nurodė, kad tokių aplinkybių nepamena, tvirtinant, kad lenkimas buvo padarytas pačioje sankryžoje. Be to, prašant byloje esančioje kelio schemoje nurodyti pažeidimo padarymo vietą, pareigūnas tai padaryti nemotyvuotai atsisakė. To paties posėdžio metu pareigūnas N. N. įvykio aplinkybes aiškino kitaip, negu jo kolega R. J.. N. N. teisme parodė, kad vairuodamas tarnybinį automobilį, per galinį automobilio veidrodėlį pamatė, jog lenkiami keli automobiliai prasidėjus 53 kilometrui. Tuomet, „Opel Astra“ automobilis tam tikrą laiką važiavo priešais policijos pareigūnų nežymėtą automobilį ir galiausiai aplenkė „VW Passat“ jau pačioje sankryžoje. Šis pareigūnas pripažino, kad E. G. įvykio vietoje aiškino apie tai, kad iš šalutinio kelio išvažiavo dar vienas automobilis ir jis jį aplenkė. Galiausiai, 2021 m. rugsėjo 29 d. pareigūnas R. J. parengė eismo įvykio vietos planą, kuriame neva pažymėta pareiškėjo judėjimo kryptis. Minėtame plane nėra pažymėtas nei policijos pareigūnų automobilis, nei kitas minimas automobilis „VW Passat“, kuris, kaip matyti iš pareigūnų 2021 m. kovo 17 d. analogiškų tarnybinių pranešimų, važiavo ta pačia kryptimi 50-70 metrų atstumu. Svarbu tai, kad esmingai pakito pareigūnų parodymai, t. y. pareigūnai prieš tai tvirtino, kad lenkimas vyko pačioje sankryžoje – pareiškėjas aplenkė „VW Passat“ sankryžoje, tuo tarpu skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad apklausiami pareigūnai posėdžio metu nurodė, kad pareiškėjas lenkimą pradėjo prieš sankryžą. Taigi, jei pareigūnai negalėjo įžiūrėti automobilio „VW Passat“ valstybinių numerių, nes automobilis nuo pareigūnų nežymėto automobilio buvo nutolęs 50-70 metrų atstumu, kyla pagrįstų abejonių, kaip pareigūnai sugebėjo užfiksuoti (metrais) konkrečią tariamo lenkimo pradėjimo vietą ir jos pabaigą, jei matomumui trukdė automobilis „VW Passat“.

6.6. Byloje vienintelė pareigūnų pateikta vaizdo ir garso įrašo ištrauka patvirtina, kad vis tik pareigūnai turėjo reikiamą įrangą ir privalėjo fiksuoti tariamo administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes. Tačiau minimoje vaizdo įrašo ištraukoje iš Body kameros girdimi tik tokie pareigūnų žodžiai: „neskubėkite, šiaip pavojingai važiuojate, ten posūkyje“, „ant posūkio lenkei, dvi ištisai, dvi mašinas lenkėt“. Pareigūnų minimame kilometraže ir posūkyje nėra ištisinės linijos ir kelio ženklo žyminčio sankryžą kelio posūkyje. Minėtame garso ir vaizdo įraše nei vienas pareigūnas nesako, kad lenkimas buvo padarytas sankryžoje. Pareigūnai tik nurodo, kad buvo lenktos dvi transporto priemonės ir tokius veiksmus, pareigūnai vertina, kaip nesaugius. Šios bylos atveju svarbu tai, kad pareigūnai ne tik nemini lenkimo sankryžoje, savo kalboje žodžio „sankryža“ apskritai nevartoja. Svarbu ir tai, kad pareigūnai mini dviejų automobilių lenkimą vienu metu, tačiau administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu, dėl nežinomų priežasčių, lieka tik tariamas automobilio „VW Passat“ lenkimas sankryžoje.

6.7. Vadovaujantis teismų praktika, administracinio nusižengimo nagrinėjimo procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi byla dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-31-2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N663-156/2007). Darytina išvada, kad šioje byloje nėra surinkta patikimų ir neginčytinų duomenų, neabejotinai patvirtinančių, kad pareiškėjas būtų lenkęs transporto priemonę sankryžoje. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra nei vieno objektyvaus įrodymo, kurio pagrindu būtų galima konstatuoti tariamą administracinio nusižengimo padarymo faktą, administracinio nusižengimo teisena pareiškėjo atžvilgiu nutrauktina.

Atsiliepimas

7. Institucija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą bei E. G. įgalioto atstovo apeliacinio skundo netenkinti, kadangi skundo reikalavimai nėra pagrįsti.

Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

E. G. atstovo apeliacinis skundas atmestinas.

8. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ir jo gynėjas nesutinka su priimta teismo nutartimi, ginčija byloje esančių įrodymų vertinimą, kurio pagrindu teismas padarė išvadą, jog E. G. padarė ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

9. Pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia vienas ar keli šioje normoje nustatyti alternatyvūs veiksmai: a) transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus; b) lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti; c) vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse; d) pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas; e) tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus.

10. Nagrinėjamu atveju E. G. administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį surašytas ir Institucijos 2021 m. gruodžio 31 d. nutarimu jis nubaustas už tai, kad 2021 m. kovo 21 d., 17 val. 13 min., (duomenys neskelbtini), 53,90 km, vairavo automobilį ir lenkė kitą transporto priemonę vietoje, kurioje pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, t. y. sankryžoje pagrindiniame kelyje, pažymėtame kelio ženklu Nr. 108 „sankryža su šalutiniu keliu“, ir tuo pažeidė KET 140.1 punktą, už ką jam, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, skirta 170 Eur bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 1 mėnesiui.

11. Apeliantas ir jo atstovas skunde neginčija, kad nurodytu laiku ir vietoje, vairuodamas automobilį „Opel Astra“, lenkė lengvąjį automobilį, tačiau ne važiavusį priekyje, o įvažiavusį į sankryžą iš šalutinio kelio iš dešinės ir judėjusį ta pačia važiavimo kryptimi, ir tikina, kad lenkimo manevrą pagrindiniame kelyje pradėjo pasibaigus ištisinei kelio ženklinimo linijai, t. y. už sankryžos. Apelianto teigimu, policijos pareigūnams iš jų važiavimo pozicijos, taip pat įvertinus buvusį atstumą, buvo sudėtinga tiksliai įvertinti ar pagrindiniame kelyje atliktas lenkimo manevras buvo pradėtas iki susikirtimo su šalutiniu keliu ar už jo. Pastebėtina, kad iš esmės analogiški argumentai atstovo buvo išdėstyti ir skunde teismui dėl Institucijos nutarimo, tačiau apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje į šiuos argumentus išsamiai ir detaliai atsakė, padarydamas išvadą, kad administracinėn patraukto asmens argumentus paneigia byloje esanti įrodymų visuma.

12. Aukštesnysis teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, visiškai pritaria tokiai pirmosios instancijos teismo išvadai. Skundžiamos nutarties turinys patvirtina, kad apylinkės teismas nutartyje nurodė aiškius priimamo sprendimo – netenkinti pareiškėjo atstovo skundo nutraukti administracinio nusižengimo teiseną pareiškėjo E. G. atžvilgiu motyvus, taip pat išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados. Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais bei jų vertinimas yra teismo ar bylą nagrinėjančio organo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui ar bylą nagrinėjančiam organui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus, todėl proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime ANK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria skundžiamos nutarties argumentams. Vien ta aplinkybė, kad apylinkės teismas priėmė kitokį sprendimą nei tikėjosi pareiškėjas ir jo atstovas, nesudaro pakankamo pagrindo teisėtos ir pagrįstos apylinkės teismo nutarties panaikinimui.

13. Apeliacinės instancijos teismui pateiktos bylos medžiaga patvirtina, kad E. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių 140.1 punktą, t. y. atliko lenkimo manevrą sankryžoje. Šį faktą patvirtina ne tik administracinio nusižengimo nutarimo turinys ir policijos pareigūnų R. J. ir N. N. tarnybiniuose pranešimuose užfiksuoti duomenys, bet ir šių policijos pareigūnų teisme duoti parodymai, įvykio vietos schema bei duomenys iš „Ecofleet“ sistemos, taip pat į bylą pateiktas pareigūno kūno kameros vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas administracinio nusižengimo protokolo įteikimas pareiškėjui, juo paskirtos baudos sumokėjimo terminų ir vairuotojo pažymėjimo susigrąžinimui keliamų reikalavimų išaiškinimas.

14. Nors pareiškėjas ir jo atstovas kelia klausimą dėl vaizdo registratoriaus tarnybiniame pareigūnų automobilyje, taip pat viso pareigūno kūno kameros vaizdo įrašo, jų teigimu, nepagrįsto nepateikimo, tuo ginčydamas policijos pareigūnų veiksmų neteisėtumą, šioje vietoje visiškai pritartina apylinkės teismo nutarties argumentui, jog nagrinėjamu atveju nėra vertinamas policijos pareigūnų veiksmų teisėtumas. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo abejoti, kad administracinį nusižengimą užfiksavę ir administracinį nusižengimo protokolą pareiškėjui E. G. surašę pareigūnai tinkamai atliko tarnybines pareigas. Kaip pagrįstai nurodyta skundžiamoje nutartyje, administracinio nusižengimo padarymo momento neužfiksavimas vaizdo įrašu, neturi reikšmės nustatyto pažeidimo vertinimui.

15. Byloje esantis pareigūno kūno kameros vaizdo įrašo turinys yra išsamiai išanalizuotas skundžiamoje nutartyje. Ir nors šiame vaizdo įraše, tiek kiek jo yra, neužfiksuotas pats pažeidimo padarymo faktas ir pareigūnų veiksmai pažeidimą užfiksavus, iš vaizdo įrašo matyti, kad kol pareigūnas prašo pasirašyti ties pasiaiškinimu, su kuriuo pareiškėjas sutinka, kol paaiškina pareiškėjui protokolu paskirtos baudos sumokėjimo terminus ir tvarką, pareiškėjas jokių pretenzijų dėl pažeidimo nereiškia, užfiksuoto administracinio nusižengimo aplinkybių neginčija. Ir tik pareigūnui nurodžius terminą, kuriam pareiškėjas netenka teisės vairuoti transporto priemones ir vairuotojo pažymėjimo atgavimo tvarką, pareiškėjas pradeda rodyti nusivylimą paskirta administracinio poveikio priemone, kadangi jo darbinė veikla tiesiogiai susijusi su transporto priemonių vairavimu. Atsižvelgdami į pareiškėjo reakciją, policijos pareigūnai atitinkamai, kaip nurodyta skundžiamoje nutartyje, komentuoja pareiškėjo elgesį kelyje – pavojingai važiuoja, lenkia posūkyje ir t.t. Ir nors pareiškėjo gynėjas šiuo aspektu įrodinėja, jog tai, kad pareigūnai vaizdo įraše nemini lenkimo sankryžoje, reiškia, kad toks administracinis nusižengimas ir nebuvo padarytas, su tokiu vaizdo įraše užfiksuotų aplinkybių interpretavimu aukštesnysis teismas neturi pagrindo sutikti. Atkreiptinas pareiškėjo ir jo atstovo dėmesys į tai, kad vaizdo įraše matoma, jog pareiškėjas sutinka tiek su nurodytu paaiškinimu dėl administracinio nusižengimo ir jo aplinkybių, tiek su pareigūnų komentaru, kad vairuoja pavojingai, o daromi pažeidimai yra grubūs. Aplinkybę, kad pareiškėjas su pažeidimu sutiko, patvirtina ir 2021 m. kovo 17 d. minėtų pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodyti duomenys. Įvertinus šias aplinkybes laikytina, kad pareiškėjas su pažeidimo padarymu sutiko, tačiau sužinojęs jam skirtinos administracinio poveikio priemonės (teises vairuoti transporto priemones) pasekmes, savo poziciją pakeitė siekdamas jų išvengti.

16. Apelianto teiginiai bei bandymas paneigti policijos pareigūnų parodymus, jog esą jie nėra nuoseklūs, nėra pagrįsti. Teisme liudytojais apklausti pareigūnai iš esmės patvirtino pažeidimo aplinkybes, t. y. kad 2021 m. kovo 21 d., 17.13 val., dirbant mišriame patrulyje, skiriamaisiais ženklais nežymėtu tarnybiniu automobiliu „Peugeot 308“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo (duomenys neskelbtini). Priekyje jų, Šakių miesto kryptimi, apie 50-70 metrų atstumu, važiavo kitas automobilis „VW Passat“, valstybinių numerio ženklų nesimatė. Tiek „VW Passat“, tiek jie važiavo panašiu apie 80-90 km/h greičiu. Privažiavus minėto kelio 53 km pastebėjo, kad juos lenkia paskui važiavęs automobilis „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Toliau važiuojant tokiu pačiu apie 80-90 km/h greičiu pastebėjo, kad „Opel Astra“ vairuotojas, išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą, lenkia priekyje važiuojantį automobilį „VW Passat“, sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklo Nr. 108 „Sankryža su šalutiniu keliu“. Apklausti pareigūnai taip pat patvirtino, kad pažeidimo padarymo metu matomumas buvo geras. Pareiškėjo atstovas nenurodo ir byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių policijos pareigūnai būtų suinteresuoti duoti klaidinančius parodymus, taip pat nenustatyta aplinkybių, leidžiančių abejoti pareigūnų paaiškinimų objektyvumu, todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl E. G. kaltės, pagrįstai jais vadovavosi, juolab, kad juos patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai.

17. Aukštesniojo teismo vertinimu, pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose ir teisme teiktuose paaiškinimuose nurodytas aplinkybes taip pat patvirtina į bylą pateikti duomenys iš „Ecofleet“ sistemos, kurie buvo išsamiai išanalizuoti apylinkės teismo. Pastebėtina, kad „Ecofleet“ sistemoje atvaizduojami erdviniai transporto priemonių santykiai tam tikruose geografiniuose elementuose. Nagrinėjamu atveju duomenys iš šios sistemos pateikti 2021 m. kovo 21 d., nuo 17:11:02 iki 17:36:00 val., kelyje (duomenys neskelbtini), kelio 53-56 kilometruose. Įvertinus iš paminėtos sistemos gautus duomenis, jas sugretinus su byloje esančiame pažeidimo padarymo vietos plane nurodytais duomenimis, įvertinus nustatytus atstumu, visiškai pritartina apylinkės teismo išvadai, kad lenkimo manevrą, priešingai nei teigia E. G., jis pradėjo pravažiavęs kelio ženklą Nr. 108, prieš sankryžą, o pats lenkimas įvyko sankryžoje, už kurios ir buvo sustabdytas.

18. Manyti priešingai pagrindo nesudaro ir liudytoja apklaustos A. G. paaiškinimai. Skunde itin akcentuojama aplinkybė, jog apylinkės teismas nepagrįstai nesivadovavo tiek paties pareiškėjo, tiek ir šios liudytojos parodymais, laikydamas juos gynybine pareiškėjo pozicija. Aukštesniojo teismo vertinimu aplinkybė, kad liudytoja A. G. yra pareiškėjo šeimos narys, todėl galimai suinteresuota padėti pareiškėjui išvengti administracinės atsakomybės, jos duoti paaiškinimai kitų įrodymų visumoje turėtų būti vertinami itin kritiškai, į ką pirmosios instancijos teismo ir buvo atsižvelgta. Juo labiau, tiek liudytojos, tiek paties pareiškėjo parodymus paneigia kiti byloje surinkti ir tinkamai ištirti įrodymai.

19. Remiantis tuo, kas išdėstyta aukščiau, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pilnai ir visapusiškai patikrino Institucijos 2021 m. gruodžio 31 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą, teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, byloje surinktus įrodymus, tinkamai taikė įstatymo nuostatas. Apeliaciniame skunde nėra svarių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti kitaip. Apylinkės teismo išvados dėl nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, požymių buvimo E. G. veikoje, yra pagrįstos išsamia bylos duomenų analize, jos atitinka faktines bylos aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, todėl naikinti skundžiamą nutartį bei Institucijos nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį nutraukti apeliaciniame skunde nurodytais nėra pagrindo.

20. Už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą vairuotojams skiriama bauda nuo 170 iki 230 Eur. Pagal šio straipsnio 5 dalį už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių. Institucijos 2021 m. gruodžio 31 d. nutarimu, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, E. G. paskirta minimali sankcijoje numatyta bauda – 170 eurų ir 1 mėnesio laikotarpiui atimta teisė vairuoti transporto priemones. Vertinant E. G. paskirtos nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės pagrįstumą matyti, kad Institucija, įvertinusi visas aplinkybes, pareiškėjui skyrė trumpesnį nei minimalus straipsnio sankcijoje numatyto administracinio poveikio priemonės terminą. Atsižvelgiant į tai laikytina, kad pareiškėjui paskirta teisinga ir padarytam nusižengimui proporcinga bausmė, kurios keisti pagrindo nėra.

21. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad apylinkės teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo apeliacinis skundas netenkinamas, o Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. spalio 7 d. nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

palikti Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2022 m. spalio 7 d. nutartį nepakeistą ir E. G. atstovo advokato Piotro Orlovo apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Algirdas Giedraitis