Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje, D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenamoji vieta adresu (duomenys neskelbtini), deklaruota adresu (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 15 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė – 9 mėn. terminuotas laisvės atėmimas;

2) Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 4 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė – 8 mėn. laisvės apribojimas;

3) Širvintų rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 14 d. nuosprendžiu pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė – 7 mėn. terminuotas laisvės atėmimas. Vadovaujantis BK 75 str. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

4) Širvintų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 18 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį paskirta galutinė bausmė – 8 mėn. terminuotas laisvės atėmimas;

5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė bausmė – 1 m. 4 mėn. terminuotas laisvės atėmimas, kuris vadovaujantis BK 75 straipsniu laivės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 m. ir 6 mėn.;

6) Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 16 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, paskirta galutinė bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 1 m. 10 mėn.;

7) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 3 d. nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, paskirta galutinė bausmė – 1 m. 10 mėn. terminuotas laisvės atėmimas;

8) Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2020 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį ir paskirta galutinė bausmė – pagal BK 281¹ straipsnio 1 – 6 mėn. terminuotas laisvės atėmimas. Baudžiamojo poveikio priemonė uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemonėmis 4 metams. Baudžiamojo poveikio priemonė turto konfiskavimas, išieškant automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą. Pagal BK 243 straipsnį vadovaujantis BPK 303 straipsnio 5 dalimi 1 punktu išteisintas.

9) Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2020 m. spalio 14 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 281¹ straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė bausmė – areštas 60 parų. Baudžiamojo poveikio priemonė uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemonėmis 2 metams. Baudžiamojo poveikio priemonė turto konfiskavimas. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2021 m. sausio 20 d. nutartimi subendrintos bausmės pagal Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2020 m. spalio 14 d. baudžiamąjį įsakymą ir Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2020 m. rugsėjo 30 d. nuosprendį ir paskirta galutinė bausmė – 7 mėnesių laisvės atėmimas, bausmę atlikęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį, 178 straipsnio 2 dalį, 243 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. B. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2020 m. spalio 14 d. baudžiamuoju įsakymu pripažinus jį kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti visas transporto priemones dvejus metus, 2020 m. lapkričio 27 d. baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir 2021 m. vasario 9 d. būdamas Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriuje pareigūno pasirašytinai supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo tvarka ir sąlygomis bei informuotas apie teisines pasekmes, vengiant įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, nevykdė teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo vairuoti transporto priemones dvejus metus, tai yra 2021 m. gegužės 13 d. apie 00.01 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę – mopedą, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti, kai teisė vairuoti atimta.

Be to, jis Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2020 m. spalio 14 d. baudžiamuoju įsakymu pripažinus jį kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti visas transporto priemones dvejus metus, 2020 m. lapkričio 27 d. baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir 2021 m. vasario 9 d. būdamas Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriuje pareigūno pasirašytinai supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo tvarka ir sąlygomis bei informuotas apie teisines pasekmes, vengiant įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, nevykdė teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo vairuoti transporto priemones dvejus metus, tai yra laikotarpyje nuo 2021 m. birželio 5 d. 23:30 val. iki 2021 m. birželio 6 d., 05:15 val. vairavo pagrobtą G. P. priklausančią transporto priemonę – automobilį „VW PASSAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti, kai teisė vairuoti atimta.

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, D. B. kaltė grindžiama ir kitais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, šio kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą, teisme ištirtais įrodymais, kuriuos teismas vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į bylos įrodymų visetą, jų leistinumą, patikimumą ir pakankamumą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis, bei išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja L. Ž. parodė, kad ji dirba Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriuje veikiančiame Kaišiadorių r. sav. Iš Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų į Probacijos tarnybą buvo gautas nuosprendis, kuriuo D. B., pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta vairuoti transporto priemones 2 metus. Nuosprendis įsiteisėjo 2020 m. lapkričio 27 d., tačiau nuosprendžiui įsiteisėjus D. B. atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, todėl terminas pradėtas skaičiuoti nuo jo paleidimo iš pataisos įstaigos dienos, t. y. nuo 2021 m. vasario 8 d.. Baudžiamojo poveikio priemonės pabaiga: 2023 m. vasario 7 d. D. B. į probacijos tarnybą buvo atvykęs 2021 m. vasario 9 d. kur buvo pasirašytinai supažindintas su jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, vykdymo tvarka, sąlygomis, vengimo ją vykdyti teisinėmis pasekmėmis. 2021 m. birželio 9 d. probacijos tarnyboje buvo gauta informacija iš Administracinių nusižengimo registro, jog 2021 m. gegužės 13 d. D. B. vairavo mopedą neturėdamas teisės vairuoti, kai ši teisė neįgyta ir teismo sprendimu ši teisė atimta. D. B. tris kartus telefonu buvo kviestas atvykti į probacijos tarnybą, parašyti paaiškinimą dėl padaryto nusižengimo, tačiau jis neatvyko. 2021 m. liepos 19 d. probacijos tarnyba kreipėsi į Kauno apskr. VPK viršininką dėl D. B. galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 straipsnyje. Pažymėtina, kad tai jau trečias baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymo atvejis, už padarytus pažeidimus yra paskirtos administracinės nuobaudos, tačiau tai niekaip nešalina jo atsakomybės pagal BK 243 straipsnį (1 t., b. l. 99-101).

Iš 2021 m. birželio 5 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini) Įvykio vieta yra neaptverta, vaizdo stebėjimo kameromis nestebima. Kairėje pusėje yra matomas geltonos spalvos dviejų aukštų namas. Taip pat šalia namo, vidiniame kieme yra matomas pilkos spalvos automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šalia automobilio yra tuščia vieta. Už jos yra matomas šviesios spalvos automobilis „VW PASSAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), šalia jo yra matoma šviesios spalvos transporto priemonė Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Visos minėtos transporto priemonės yra pastatytos priekine dalimi į ūkinį pastatą. Dešinėje pusėje yra matomas žvyruotas kelias. Taip pat yra matomas mūrinis vieno aukšto pastatas, su žalios spalvos medinėmis durimis. (1 t., b. l. 22-28).

Iš 2021 m. birželio 7 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini), kelio kairėje pusėje prie įvažiavimo į namo kiemą stovi juodos spalvos, penkių durelių, VW markės automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilio durelės atrakintos, bagažinė užrakinta. Užfiksuoti palikti delno pėdsakai, paimtas kvapo pėdsakas, biologiniai pėdsakai. Automobilio salono tvarkingas, užvedimo spynelėje kybo raktas. Užpakalinėje sėdynėje uždėta vaikiška kėdutė. Apžiūrėjus mašiną, šalia ją supančią aplinką, kitų pėdsakų reikšmingų nusikalstamai veikai nerasta. Vaizdo stebėjimo kamerų nepastebėta (1 t., b. l. 29-38).

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2020 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu D. B. nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – 6 mėn. terminuota laisvė atėmimo bausme ir paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemonėmis 4 metams (1 t., b. l. 195-199).

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2020 m. spalio 14 d. baudžiamuoju įsakymu D. B. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 281¹ straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė bausmė – 60 parų areštas, ir paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemonėmis 2 metams (2 t., b. l. 1-5). Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2021 m. sausio 20 d. nutartimi subendrintos bausmės pagal Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2020 m. spalio 14 d. baudžiamąjį įsakymą ir Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2020 m. rugsėjo 30 d. nuosprendį ir paskirta galutinė bausmė – 7 mėnesių laisvės atėmimas (2 t., b. l. 6-7).

D. B. 2021 m. vasario 9 d. pasirašytinai supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo tvarka ir jos nevykdymo teisinėmis pasekmėmis (1 t., b. l. 104-115).

Nukentėjusioji G. P. pateikė civilinį ieškinį dėl 2601,17 Eur turtinės ir 500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 57-63). G. P. 2021 m. birželio 17 d. nutarimu pripažinta civiline ieškove (1 t., b. l. 64-65).

Dėl vengimo atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (BK 243 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už vengimą atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Vadovaujantis BK 74 straipsnio 2 dalimi, asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), atsako pagal šio kodekso 243 straipsnį.

BK 243 straipsnyje numatytas baudžiamasis nusižengimas aprašytas formaliąja nusikalstamos veikos sudėtimi, todėl laikomas baigtu, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. Objektyviai šis baudžiamasis nusižengimas pasireiškia aktyviais veiksmais ar neveikimu, o jo turinį nulemia tai, kokią paskirtą bausmę ar baudžiamojo poveikio priemonę kaltininkas stengiasi išvengti atlikti.??? ???

Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad D. B. Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 14 d. baudžiamuoju įsakymu buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise vairuoti visas transporto priemones dvejus metus. Draudimas vairuoti transporto priemones apima visų rūšių motorines transporto priemones. Šis teismo nuosprendis 2021 m. gegužės 13 d. buvo vykdomas, todėl D. B. jau buvo Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus pareigūno pasirašytinai supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo tvarka ir sąlygomis bei informuotas apie teisines pasekmes. Nežiūrint to, kaltinamasis, kaip nustatyta, nevykdė teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo vairuoti transporto priemones dvejus metus, nes 2021 m. gegužės 13 d. apie 00.01 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę – mopedą valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Paminėtina, kad vieną kartą jau buvo išteisintas dėl BK 243 straipsnį vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalimi 1 punktu, kadangi nebuvo nustatytas sistemingas vengimas vykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą vairuoti transporto priemones dvejus metus. Tačiau šiuo atveju konstatuotina, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – vairuoti visų rūšių transporto priemones dvejiems metams nevykdymo faktas nekelia abejonių. Pats kaltinamasis taip pat neneigė šio fakto, kaltu prisipažino visiškai. Tai reiškia, kad kaltinamasis suprato jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės pobūdį, jos sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokė savo pareigas, baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarką, žinojo, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu kaltinamasis suprato, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokė, kad juos pažeidžia, ir viską suvokdamas norėjo taip elgtis – vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Todėl konstatuotina, kad ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų visuma patvirtina, jog yra pagrindas D. B. už 2020 m. spalio 14 d. teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės sistemingą nevykdymą taikyti baudžiamąją atsakomybę ir pripažinti kaltu padarius BK 243 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką bei paskirti bausmę.

Dėl svetimo turto pagrobimo ir vengimo atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (BK 178 straipsnio 2 dalis, 243 straipsnis).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį atsako, kad tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį.

BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė ir tam, kas pagrobė svetimą automobilį. Taigi, automobilio vagystė – tai tyčinis neteisėtas neatlygintinas svetimo automobilio užvaldymas pasisavinimo tikslu. Vagystė yra tyčinė nusikalstama veika, padaroma tik tiesiogine tyčia, todėl, apibūdinant kaltės, darant vagystę, turinį, turi būti vadovaujamasi BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatomis ir turi būti konstatuojama, kad, grobdamas svetimą turtą vagystės būdu, kaltininkas suvokė, kad užvaldo automobilį prieš turto savininko valią, numato nusikalstamos veikos padarinius, jų nori ir siekia. Vagystės atveju kaltė pasireiškia tuo, kad kaltininkas suvokia, jog turtas yra svetimas, nori jį neatlygintinai užvaldyti ir numato, kad dėl tokių jo veiksmų turto savininkui bus padaryta žala.

BK 243 straipsnyje nustatyta baudžiamąją atsakomybę už vengimą atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Kaip jau minėta, BK 243 straipsnyje numatytas baudžiamasis nusižengimas aprašytas formaliąja nusikalstamos veikos sudėtimi, todėl laikomas baigtu, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. Objektyviai šis baudžiamasis nusižengimas pasireiškia aktyviais veiksmais ar neveikimu, o jo turinį nulemia tai, kokią paskirtą bausmę ar baudžiamojo poveikio priemonę kaltininkas stengiasi išvengti atlikti.???

Ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, darytina išvada, kad kaltinimas D. B. dėl svetimo turto (automobilio) pagrobimo ir vengimo atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, pasitvirtino.

Kaltinamasis, turėdamas tikslą neatlygintinai užvaldyti svetimą turtą, 2021 m. birželio 5 d. 23:30 val. iki 2021 m. birželio 6 d., 05:15 val., slapta pagrobė G. P. priklausantį turtą – automobilį „VW PASSAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusį G. P. namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), tuo padarydamas nukentėjusiajai G. P. 2571,17 eurų turtinę žalą, kuri atsirado dėl automobilio apgadinimo, bei tuo pačiu vairavo pagrobtą G. P. priklausančią transporto priemonę – automobilį „VW PASSAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti, kai teisė vairuoti atimta, t. y. vengė įvykdyti Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 14 d. baudžiamuoju įsakymu jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą vairuoti transporto priemones dvejus metus.

D. B. kaltė įrodyta ne tik jo prisipažinimu apie tai, kad jis suvokdamas savo veiksmų nusikalstamą pobūdį ir atėjęs į G. P. namų kiemą įsėdo į neužrakintą automobilį, kuriame buvo palikti užvedimo rakteliai, slapta pagrobė automobilį „VW PASSAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ko nukentėjusioji G. P. kreipėsi į policiją dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, nurodydama, kad galimai tai galėjo padaryti D. B.. Liudytoja G. D. taip pat patvirtino, kad 2021 m. birželio 7 d. apie 04:20 val., ryte jai paskambino D. B. ir pasakė, jog yra pavogęs automobilį ir neatsimena dėl ko jį pavogė. Nors D. B. teigia, kad jis nesiekė pagrobti automobilio, buvo neblaivus ir neatsimena nieko, tačiau taip pat, nurodė, kad pavartojęs alkoholį užsinori pavairuoti automobilį. Iš to galima daryti išvadą, kad būtent D. B. turėjo tikslą su juo pasivažinėti ir tuo tikslu pagrobęs svetimą automobilį jį neteisėtai užvaldė. Pats kaltinamasis teigė, kad atsibūdęs 2021 m. birželio 6 d. ryte automobilyje suprato, kad pagrobė automobilį, tačiau jo iš karto negrąžino, o būtent nuvairavo automobilį ir paslėpė miške, bijodamas, kad dienos metu grąžinant automobilį jį sustabdys policija, sekančią 2021 m. birželio 7 d. ryte automobilį nuvairavo prie nukentėjusiosios namų. Tuo pačiu kaltinamasis nuo 2021 m. birželio 5 d. 23:30 val. iki 2021 m. birželio 6 d., 05:15 val., vairuodamas pagrobtą automobilį nevykdė ir Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 14 d. nuosprendžiu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialia teise vairuoti visas transporto priemones dvejus metus. Šie duomenys, tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami kaltinamojo kaltei pagrįsti. Ginčo dėl įvykio aplinkybių byloje nekilo.

Iš byloje nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad kaltinamasis, veikdamas tiesiogine neapibrėžta tyčia, turėdamas tikslą neatlygintinai užvaldyti svetimą turtą, pagrobė G. P. priklausantį turtą – automobilį „VW PASSAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusį G. P. namo kieme, (duomenys neskelbtini), bei jį vairavo žinodamas, kad jam yra paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti visas transporto priemones dvejus metus. Kadangi kaltinamasis pagrobė automobilį ir jį vairavo, sistemingai vengdamas vykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, tai jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 243 straipsnį ir sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį.

Dėl bausmės skyrimo.

BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios baudos arba arešto, arba laisvės apribojimo, arba laisvės atėmimo iki šešerių metų bausmės.

BK 243 straipsnio sankcijoje numatytos alternatyvios baudos arba arešto bausmės.

Teismas, parinkdamas ir skirdamas bausmes, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

D. B. atsakomybę už visas nusikalstamas veikas lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Taip pat jo atsakomybę už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą sunkina tai, kad jis naują tyčinį nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Kaip nustatyta, D. B. padarė du baudžiamuosius nusižengimus (BK 243 straipsnis) ir vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą (BK 178 straipsnio 2 dalis), nusikalstamos veikos yra baigtos. Kaltinamasis teistas devynis kartus, ne vieną kartą už svetimo turto pagrobimą, vairavimą neblaiviam (1 t., b. l. 165-171), baustas ir realiomis laisvės atėmimo ar arešto bausmėmis, taip pat baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 14-17), nedirba. Todėl jam skirtinos griežčiausios savo rūšimi BK 243 straipsnyje ir 178 straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės – atitinkamai areštas ir terminuotas laisvės atėmimas. Teismo vertinimu, šiuo atveju sprendžiant dėl kaltinamajam paskirtos galutinės bausmės vykdymo atidėjimo, negalima daryti išvados, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, kadangi D. B., kaip jau minėta, teistas ne vieną kartą, jam taip pat ne kartą buvo taikytas ir bausmės vykdymo atidėjimas, taip pat jis buvo ne kartą baustas ir realiu laisvės atėmimu ar arešto bausme, tačiau ankstesni teistumai, taip pat ir skirtos bausmės nepadarė teigiamos įtakos jo elgesiui, jis toliau daro naujas nusikalstamas veikas ir nevykdo teismo skirtų baudžiamojo poveikio priemonių, paskirtų kartu su bausmėmis. Dabartiniai baudžiamieji nusižengimai – baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymas – susiję būtent su ankstesnių nuosprendžių vykdymu, tačiau D. B. ignoruoja jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Šios aplinkybės parodo, kad atidėjus bausmės vykdymą nebūtų pasiekti bausmės tikslai.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, D. B. skirtina už baudžiamąjį nusižengimą (dėl mopedo vairavimo), numatytą BK 243 straipsnyje, bausmė – 21 para arešto, už apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, skirtina laisvės atėmimo 1 metams 6 mėnesiams bausmė, bei už baudžiamąjį nusižengimą (dėl pagrobto automobilio vairavimo), numatytą BK 243 straipsnyje, skirtinas areštas 30 parų.

Paskyrus bausmes už kiekvieną iš nusikalstamų veikų, šias bausmes reikalinga subendrinti. Teismų praktikoje, aiškinant BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkte nurodytą bausmių apėmimo taikymo pagrindą, pažymima, kad padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto prasme tais atvejais, kai jos priskiriamos skirtingoms kategorijoms per vieną ar kelias (pvz., nesunkus ir sunkus, apysunkis ir labai sunkus nusikaltimas) arba viena nusikalstamų veikų yra baudžiamasis nusižengimas, o kita – apysunkis, sunkus ar labai sunkus nusikaltimas. Jeigu nusikalstamos veikos priskiriamos tai pačiai ar gretimoms kategorijoms (atitinkamai nesunkus ir apysunkis, apysunkis ir sunkus, sunkus ir labai sunkus nusikaltimai), bausmės bendrinamos sudėjimo būdu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-493/2005, 2K-9/2010, 2K-474/2010, 2K-70/2011, BIK-276/2021)

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 5 dalies 2 punktu, šioje byloje esant padarytam vienam apysunkiam nusikaltimui (BK 178 straipsnio 2 dalis) ir dviem baudžiamiesiems nusižengimams (BK 243 straipsnis), konstatuotina, kad nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą, nes jos priskiriamos skirtingoms kategorijoms, nes viena nusikalstama veika yra apysunkis tyčinis nusikaltimas, o kitos dvi nusikalstamos veikos yra baudžiamieji nusižengimai, todėl bendrinant bausmes taikytinas bausmių apėmimas. Dėl šios priežasties griežtesnė bausmė, paskirta už apysunkį nusikaltimą (pagal BK 178 straipsnio 2 dalį) bendrinant bausmes apims abi švelnesnes bausmes, paskirtas už baudžiamuosius nusižengimus (pagal BK 243 straipsnį), paskiriant subendrintą 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Paskyrus šią subendrintą bausmę, ji sumažinta vienu trečdaliu, kadangi kaltinamasis visiškai prisipažino kaltu ir byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64¹ straipsnis).

Dėl civilinio ieškinio ir kitų klausimų.

Vadovaujantis BPK 44 straipsnio 10 dalimi, 109 straipsnio nuostatomis, kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę iš kalto asmens reikalauti jos atlyginimo.

Nukentėjusioji (civilinė ieškovė) G. P. pateikė civilinį ieškinį dėl 2601,17 Eur turtinės ir 500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 57). Iš G. P. pateiktų įrodymų matyti, kad turtinę žalą sudaro transporto priemonės remonto sąmatos sudarymas 30,00 Eur ir 2 571,17 Eur remonto kaina (b. l. 58-63).

Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Ši žala atsiranda turto netekus, jį sunaikinus, sugadinus, sumažinus jo vertę. BPK 109 straipsnyje yra nustatyta, kad turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau nepateikiama turtinės žalos samprata. Ji suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos.

G. P. pateikti įrodymai, patvirtina, kad ji dėl kaltinamojo D. B. nusikalstamų veiksmų, transporto priemonės pagrobimo, patyrė 2601,17 Eur turtinę žalą. Civilinės ieškovės G. P. ieškinys yra įrodytas, nes jį atitinka turtinė žala, kuri buvo padaryta dėl nusikaltimo, apgadinus transporto priemonę, pats kaltinamasis ieškinį pripažino ir su jo dydžiu sutiko, todėl jis tenkintas bei prašoma priteisti 2 601,17 Eur turtinė žala priteistina iš kaltu pripažinto kaltinamojo D. B..

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnyje įtvirtinta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad jos dydį kiekvieną kartą nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis); atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką.

Nukentėjusioji G. P. prašo taip pat priteisti 500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo nurodydama, kad dėl kaltinamojo D. B. padaryto nusikaltimo jai sutriko sveikata, sutriko širdies ritmas, taip pat sugadinta tėvo diena, nes turėjo su pagrobtu automobiliu vykti aplankyti tėvų kapų. Tačiau jokių įrodymų apie sutrikusią sveikatą nepateikė, taip pat paminėtina, kad automobilis buvo grąžintas po vagystės sekančią dieną, todėl didelių nepatogumų nukentėjusioji nepatyrė. Įvertinus šias aplinkybes, prašoma priteisti 500,00 Eur neturtinė žala nepriteistina, kadangi ji nėra įrodyta, civilinis ieškinys dėl šios dalies atmestinas.

D. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir juo paskirtos bausmės vykdymo pradžios. Nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę, minėta kardomoji priemonė panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

Atsižvelgiant į tai teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 1 dalimi, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5 ir 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6 ir 7 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir du baudžiamuosius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir paskirti jam bausmes:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį (dėl mopedo vairavimo) – 21 parą arešto;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį – terminuotą laisvės atėmimą 1 metams 6 mėnesiams;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį (dėl pagrobto automobilio vairavimo) – 30 parų arešto.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 2 punktu, paskirtą bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį ir abi bausmes pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant abi švelnesnes bausmes ir paskirti D. B. subendrintą bausmę - terminuotą laisvės atėmimą 1 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. B. paskirti galutinę bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 1 metams, bausmę atliekant pataisos įstaigoje.

D. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir juo paskirtos bausmės vykdymo pradžios. Nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę, minėtą kardomąją priemonę panaikinti.

Civilinės ieškovės – G. P. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jos naudai iš D. B. 2 601,17 Eur turtinės žalos atlyginimo. Kitoje dalyje ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo netenkinti.

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – paketą Nr. 1, kuriame yra delno pėdsakas, paketą Nr. 2, kuriame yra mikroobjektai nuo vairuotojo sėdynės, paketą Nr. 3, kuriame yra biologinis pėdsakas nuo vairo, paketą Nr. 4, kuriame yra biologinis pėdsakas ant tampono nuo bėgių perjungimo svirties, bei paketą Nr. 1, kuriame yra dvi stiklinės talpos užsukamos dangteliais su automobilio salono foniniu kvapu, bei kvapo pėdsaku – teismo nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.