- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-28
- Bylos Nr.
- 2S-775-601/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-03424-2009-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Evaldas Burzdikas
- Ieškovas
- L. A.
- Advokatai
- Lina Gervelienė
- Kategorijos
- 116.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų L. A. ir A. A. atstovės advokatės Linos Gervelienės atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 10 d. nutarties civilinėje byloje dėl gyvenamojo namo dalies pagerinimo ir kiemo įrengimo išlaidų atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno apygardos teismui 2011 m. spalio 19 d. nutartimi priteisus iš atsakovės R. R. 22 159,19 Lt išlaidų už jos turto pagerinimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas bei 2 957,00 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovų L. A. ir A. A. naudai ir 766,00 bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai, atsakovė kreipėsi į Alytaus rajono apylinkės teismą prašydama priteistų sumų mokėjimą išdėstyti dalimis, mokant po 200 Lt kas mėnesį.
Žemesnės instancijos teismas
Alytaus rajono apylinkės teismas 2012 m. sausio 10 d. nutartimi atsakovės prašymą tenkino iš dalies, įpareigodamas atsakovę mokėti ieškovams po 300 Lt skolos kas mėnesį iki visos skolos sumokėjimo. Teismas nurodė, kad dalyvaujančių asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, teismas turi teisę sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Remiantis atsakovės pateiktais įrodymais, nustatyta, kad atsakovė pragyvena iš gaunamos 830,90 Lt pensijos (t. 4, b. l. 6), turi sveikatos problemų (t. 4, b. l. 7-10, 19-23), beveik visas gaunamas pajamas skiria mokesčiams, vaistams bei kitiems savo kasdieniams poreikiams tenkinti, atsakovė nuosavybės teise valdo ½ dalį gyvenamojo namo su priklausiniais, 359/1048 dalis žemės sklypo, kurių vidutinė rinkos vertė 75 000 litų, kad tai yra vienintelis atsakovės būstas ir turtas (4 t. b. l. 85). Minėtos aplinkybės leidžia spręsti, kad atsakovės turtinė padėtis yra sunki. Tuo tarpu ieškovų finansinė padėtis šiuo metu yra gera – ieškovai yra jauno, darbingo amžiaus, ieškovas yra dirbantis, gauna apie 4 000 Lt mėnesinį atlyginimą, ieškovai gyvena L. A. motinos nuosavame name (t. 4, b. l. 42, 43, 68). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, manytina, kad sprendimo vykdymo išdėstymas ieškovų interesų nepažeis, ieškovai skolą atgaus laipsniškai per ilgesnį laikotarpį ir tuo pačiu bus atsižvelgta į sutartinės pusiausvyros ir lygiateisiškumo principą.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovų L. A. ir A. A. atstovė advokatė Lina Gervelienė prašo pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 10 d. nutartį – atsakovės R. R. prašymą dėl priteistos skolos mokėjimo dalimis atmesti. Nurodo, kad, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas ar išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba susidarius labai nepalankioms aplinkybėms jį įvykdyti. Tokiu atveju aktualūs civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui jo geruoju nevykdant, sprendimas gali būti vykdomas priverstinai. Kadangi sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, tai gali būti atliekama tik išimtiniais atvejais. Išdėstydamas sprendimo įvykdymą, teismas neatsižvelgė į ieškovų interesus, jų teisėtus lūkesčius, suteikė nepagrįstą pranašumą atsakovei, paneigė paties sprendimo esmę ir principą, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau. Ieškovai turi du mažamečius vaikus, siekia įgyti nuosavą būstą, todėl priteista iš atsakovės suma jiems reikalinga iš karto visa. Tuo tarpu, vykdant teismo sprendimą dalimis, atsakovė priteistą sumą mokėtų daugiau nei septynerius metus.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė R. R. prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 10 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas vertindamas atsakovės prašymą visapusiškai įvertino jos materialinę padėtį. Atsakovės turtinė padėtis yra sunki, tai patvirtina byloje esantys duomenys. Šiuo atveju teismo sprendimas yra visiškai pagrįstas, kadangi buvo atsižvelgta į socialiai reikšmingus tikslus, juo užtikrintas socialinis teisingumas. Atsakovės ir ieškovų padėtis nėra lygiavertė, kadangi atsakovė yra reikalinga socialinės pagalbos, jai taikomas nuolatinis gydymas, o ieškovų turtinė padėtis yra žymiai geresnė, jie yra jauni ir darbingi, gauna pakankamas pajamas. Be to, teismas tenkino atsakovės prašymą ne pilna apimtimi, t. y. išdėstė sprendimo įvykdymą po 300 Lt kas mėnesį, taigi, atsižvelgė ir į ieškovų turtinę padėtį, išlaikė bylos šalių interesų pusiausvyrą. Ieškovų teiginys, kad atsakovė galėtų parduoti turimą nekilnojamąjį turtą ir pilnai atsiskaityti su ieškovais yra nepagrįstas, kadangi atsakovė šį turtą valdo su kitais bendraturčiais, todėl šio turto pardavimas būtų apsunkintas. Be to, vykdant teismo sprendimą priverstine tvarka, turtas gali būti parduotas mažesne kaina, nei nustatyta turto vertintojo, taigi, atsakovei gali nepakakti lėšų įsigyti kitą būstą. Atsižvelgiant į visas aplinkybes, teismo nutartis yra pagrįsta bei užtikrina ieškovų ir atsakovės interesų pusiausvyrą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 str.). Teismo sprendimo vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu realizuojamas teismo priimtas sprendimas, ir šalis, kurios nenaudai jis priimtas, visada patiria tam tikrų nuostolių, ir tai yra neišvengiama pasekmė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje tokios kategorijos bylose ne kartą pažymėta, kad sprendimo vykdymo atidėjimas ar sprendimo išdėstymas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, todėl tokia teismo nutartis gali būti priimta tik išimtinais atvejais, dėl socialiai reikšmingų aplinkybių. Teismas, spręsdamas klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį – tiek į skolininko sunkią turtinę padėtį ar susidariusias nepalankias aplinkybes, dėl kurių skolininkui sunku įvykdyti sprendimą, tiek į teisėtus išieškotojo interesus; teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo, procesinio lygiateisiškumo principais bei siekti šalių interesų pusiausvyros (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegijų nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-1113/2001 ir kt.). Svarbu įvertinti tai, ar atidėjus sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats sprendimas ir ar nebus pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai, pagal kuriuos privalu pripažinti teisėtai įgytas civilines teises, jas gerbti ir ginti (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugpjūčio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-987/2010). Be to, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką teismo sprendimo (nutarties) vykdymo atidėjimas galimas tais atvejais, kai skolininko turtinė padėtis yra tokia komplikuota, kad sprendimo (nutarties) vykdymas įstatymo numatytais terminais gali pažeisti gyvybiškai svarbius jo interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų kolegijos nutartys civ. bylose Nr.3K-3-764/2002, Nr.3K-3-301/2006). Visais atvejais būtent atsakovas turi pareigą pateikti įrodymus apie savo finansinę būklę (CPK 12 str. ir 178 str.).
Nagrinėjamuoju atveju, nustatyta, kad Alytaus rajono apylinkės teismas 2010 m. liepos 12 d. sprendimu priteisti iš atsakovės R. R. 24 066,86 Lt už jos turto pagerinimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme (2009 09 04) nuo priteistos sumos (24 066,86 Lt) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo solidariai ieškovams L. A. ir A. A. (b. l. 62-70). Kauno apygardos teismas 2011 m. spalio 19 d. nutartimi priteistą sumą sumažino iki 22 159,19 Lt (b. l. 76-91). Atsakovei pateikus teismui prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, Alytaus rajono apylinkės teismas skundžiama nutartimi jos prašymą patenkino iš dalies ir įpareigojo atsakovę R. R. mokėti ieškovams L. A. ir A. A. po 300 Lt skolos kas mėnesį iki visos skolos sumokėjimo.
Apeliacinis teismas sprendžia, kad apeliantų argumentas, jog realizavus priverstine tvarka atsakovei nuosavybės teise priklausantį turtą, ji galėtų atsiskaityti su ieškovais ir nusipirktų sau vieno – dviejų kambarių butą, yra atmestini. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovė šiuo metu nuosavybės teise valdo ½ dalį gyvenamojo namo su priklausiniais, 359/1048 dalis žemės sklypo, kurių vidutinė rinkos vertė 75 000 Lt, ir tai yra vienintelis atsakovės būstas ir turtas. Pažymėtina, kad šį nekilnojamąjį turtą atsakovė valdo nuosavybės teise su kitais bendraturčiais, šalyje vyrauja ekonominė krizė, todėl nekilnojamojo turto realizavimas gali užtrukti, o realizuojant jį, pardavimo kaina gali būti mažesnė nei turto vertintojo nustatyta rinkos kaina. Taigi, atsakovei pardavus savo nekilnojamąjį turtą, gali atsitikti taip, kad jai nepakaks lėšų įsigyti kitą tinkamą gyvenimui (atsižvelgiant į jos amžių, sveikatos būklę) gyvenamąją patalpą.
Apeliantų argumentas, kad jie neturi nekilnojamojo būsto ir jiems reikalinga visa priteista suma iš karto, siekiant įsigyti savo nekilnojamąjį būstą, taip pat atmestinas. Šalys yra susiję artimais giminystės ryšiais – atsakovė R. R. yra ieškovės L. A. senelė. Pažymėtina, jog 2002-05-09 ir 2006-07-26 atsakovė padovanojo savo sūnui, ieškovės tėvui, dalį žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (b. l. 31-37). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovė iš dalies pati pablogino savo turtinę padėtį, kadangi po tėvo mirties paveldėjimo teises į turtą dovanojo savo motinai (b. l. 134). Taip pat iš byloje esančių duomenų bei atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentų nustatyta, kad ieškovai gyvena atsakovės padovanotame sūnui sklype naujai pastatytame name, kurį, kaip teigia atsakovė, pasistatė ieškovės tėvai. Ieškovo gaunamas vidutinis darbo užmokestis yra apie 4 680 Lt (b. l. 133). Atsakovė yra pensininkė, jos vienintelės pajamos - senatvės ir nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija, kurią sudaro 830,90 Lt kas mėnesį (b. l. 158-159). Iš šios sumos atsakovė moka mokesčius, perka vaistus, kadangi turi sveikatos problemų (b. l. 98-132; 164-185). Taigi, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad atsakovės turtinė padėtis žymiai blogesnė, negu ieškovės.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantų argumentais, kad teismo sprendimo išdėstymas yra nepalankus ieškovams, tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškovų padėtis yra žymiai geresnė, negu atsakovės, jie turi pastovią gyvenamąją vietą pas ieškovės motiną, yra jauno amžiaus, darbingi, gaunantys pakankamai geras pajamas žmonės, taip pat į tai, kad nesutarimai vyksta tarp artimų giminių, kad atsakovė savo turtą (žemės sklypus) yra perleidusi ieškovės tėvui, pasilikusi tik dabar turimą gyvenamąją vietą, į atsakovės amžių ir sveikatos būklę bei gaunamas pajamas, sprendžia, kad priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas nepažeidžia šalių teisėtų interesų pusiausvyros, atitinka teisingumo protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 str.). Priešingai, negu tvirtina apeliantai, nepatenkinus atsakovės prašymo ir neišdėsčius teismo sprendimo vykdymo, atsirastų reali grėsmė garbingo amžiaus (73 metai), turinčiam sveikatos problemų žmogui, perleidusiam savo didelę dalį turto ieškovės tėvui, prarasti savo vienintelę gyvenamąją vietą, kas aiškiai neatitiktų socialinio teisingumo principo ir pažeistų gyvybiškai svarbius atsakovės interesus. Be to pažymėtina, kad ieškovų teisėti lūkesčiai šiuo atveju nėra (negali būti) pažeisti, nes priteista skola yra už atliktus atsakovės turto pagerinimus, ieškovams gyvenant pas atsakovę, taigi nesant ginčo (ieškovams ir toliau gyvenant pas atsakovę) ieškovai šių pinigų ir negalėtų tikėtis gauti (nebuvo jokių teisėtų lūkesčių šiuos pinigus gauti, gyvenant pas atsakovę), t. y. iš esmės ieškovų turtinė padėtis ir gyvenimo sąlygos nepasikeitė ieškovams išėjus gyventi iš senelės (atsakovės) pas ieškovės mamą.
Kiti atskirojo skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi įtakos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.
Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi patenkindamas iš dalies atsakovės prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, nepažeidė civilinio proceso kodekso normų ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p.,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti.
Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.