- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-02-22
- Bylos Nr.
- 2-4067-392/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginijus Kairevičius
- Ieškovas
- AB „SEB lizingas“
- Atsakovas
- S. V., UAB „Transland“, A. V.
- Kategorijos
- 21.4.2.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisejas Virginijus Kairevicius, teismo posedžio sekretore A.Lukjanova, dalyvaujant ieškovo AB „SEB lizingas“ atstovui advokatui N. Š., atsakovu S. V. ir A. V. atstovui advokatui D. P., viešame teismo posedyje išnagrinejes civiline byla pagal ieškovo AB „SEB lizingas“ ieškini atsakovams UAB „Transland“, S. V. ir A. V. del skolos, delspinigiu ir nuostoliu priteisimo bei atsakovu S. V. ir A. V. priešieškini ieškovui AB „SEB lizingas“ del laidavimo sutarties pripažinimo negaliojancia,
Aprašomoji dalis
nustate:
Šalies argumentai
AB „SEB lizingas“ kreipesi su ieškiniu i teisma, prašydama solidariai priteisti iš UAB „Transland“, S. V. ir A. V. 1) 822.229,33 Lt isiskolinima, kuri sudaro 627.051,52 Lt nuostolis iš atsiimto turto realizavimo, 19.527,10 Lt papildomu išlaidu, 76.832,79 Lt palukanu, 3.741,53 Lt nesumoketo nuomos mokescio, 1.467,50 Lt kitu mokejimu, 31.542,03 Lt kompensacija už išankstini nuomos sutarties nutraukima bei 62.066,86 Lt delspinigiu; 2) 5 procentu metines palukanas nuo 822.229,33 Lt sumos, skaiciuojamas nuo bylos iškelimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško ivykdymo, bei 3) 12.222,00 Lt sumoketo žyminio mokescio, 900 Lt antstolio vykdymo išlaidas ir kitas bylinejimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Savo procesiniuose dokumentuose bei teismo posedžio metu per atstova nurode, kad 2007 – 2008 metu laikotarpiu tarp AB „SEB lizingas“ ir UAB „Transland“ buvo sudarytos tokios sutartys: finansinio lizingo sutartys Nr. 2007-010247, Nr. 2007-010248, Nr. 2007-100212, Nr. 2007-100214, Nr. 2007-100275, Nr. 2008-010380, Nr. 2008-030594, išperkamosios nuomos sutartis Nr. 2007-100275 ir nuomos sutartis Nr. 2008-030300. Iš šiu sutarciu kylanciu skolininko UAB „Transland“ prievoliu vykdymo užtikrinimui buvo pasirinktas laidavimo budas. 2007-01-17 laidavimo sutartimi Nr. LS2007-010247 S. V. ir A. V. laidavo už finansinio lizingo sutarciu Nr. 2007-010247 ir Nr. 2007-010248 ivykdyma, 2007-10-24 laidavimo sutartimi Nr. 2007-100275 – už išperkamosios nuomos sutarties Nr. 2007-100275 ivykdyma, galiausiai 2007-10-09 laidavimo sutartimi Nr. LS2007-100212 – už finansinio lizingo sutarciu Nr. 2007-100212 ir Nr. 2007-100214 ivykdyma. 2008-12-15 tarp AB „SEB lizingas“ bei S. V. ir A. V. buvo sudaryta nauja laidavimo sutartis, kurioje be aukšciau minetu sutarciu laiduota ir už sutartis Nr. 2008-010380, Nr. 2008-030300 ir Nr. 2008-030594.
AB „SEB lizingas“ teigimu, šios aplinkybes rodo, kad S. V. ir A. V., ne viena karta laiduodami už UAB „Transland“ prievoliu ivykdyma, sudarydami dabar ju gincijama 2008-12-15 laidavimo sutarti Nr. LS2007-10247, kuri apima visas UAB „Transland“ sudarytas lizingo sutartis ir pagal šias sutartis duotus laidavimus, buvo susipažine su laidavimo institutu ir tokios sutarties sudarymo teisinemis pasekmemis. Be to, S. V. ir A. V. nenurodo, kokiais konkreciai aktyviais veiksmais ar neveikimu, sudarant gincijama laidavimo sutarti, pasireiške AB „SEB lizingas“ apgaule. AB „SEB lizingas“ taip pat pabreže, kad anksciau sudarytu laidavimo sutarciu šie laiduotojai negincija, o tai, kad AB „SEB lizingas“ papraše istatyme numatyto prievoliu ivykdymo užtikrinimo, negali buti laikoma grasinimu ar ekonominiu spaudimu sudaryti gincijama laidavimo sutarti. Atsižvelgiant i tai, AB „SEB lizingas“ nesutiko su S. V. ir A. V. reikalavimu pripažinti negaliojancia 2008-12-15 laidavimo sutarti Nr. LS2007-010247 Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.90 ir 1.91 straipsniu pagrindu.
AB „SEB lizingas“ paaiškino, kad bendradarbiaudamas ir siekdamas padeti UAB „Transland“ ivykdyti pasirašytas sutartis, sutiko išdestyti susidariusiu skolu apmokejima per tris menesius, kaip praše UAB „Transland“ vadovas S. V.. Taciau, norint sumažinti šio isipareigojimo neivykdymo rizika, AB „SEB lizingas“ papraše, kad UAB „Transland“ akcininkas S. V. laiduotu už tas UAB „Transland“ pasirašytas sutartis, už kurias buvo susidare neapmoketi isiskolinimai. Sutike su šia salyga, UAB „Transland“ bei S. V. ir A. V. pasiraše 2008-12-17 susitarima del skolos gražinimo ir dabar gincijama laidavimo sutarti.
UAB „Transland“ nuo 2009 m. sausio men. eme nevykdyti savo sutartiniu isipareigojimu (nebemokejo priklausanciu moketi mokejimu), todel AB „SEB lizingas“ visas su imone sudarytas sutartis vienašališkai nutrauke. Atsižvelgiant i tai, AB „SEB lizingas“ kreipesi i laiduotojus S. V. ir A. V. del nesumoketu privalomuju mokejimu bei delspinigiu padengimo už skolininka.
AB „SEB lizingas“ teigimu, UAB „Transland“ skola pagal išrašytas, taciau neapmoketas saskaitas po turto susigražinimo apima 76.832,79 Lt palukanu, 3.741,53 Lt nesumoketo nuomos mokescio, 1.467,50 Lt kitu mokejimu ir 62.066,86 Lt delspinigiu. Be to, realizavus visa susigražinta finansinio lizingo sutarciu dalyku buvusi kilnojamaji turta, AB „SEB lizingas“ patyre 627.051,52 Lt nuostoli bei 19.527,10 Lt papildomu išlaidu, susijusiu su šio turto saugojimu, valymu, pardavimu ir kt. UAB „Transland“ privalo sumoketi AB „SEB lizingas“ ir 31.542,03 Lt kompensacija už išankstini Nuomos sutarties nutraukima.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Atsižvelgiant i šias aplinkybes bei i tai, kad nei skolininkas, nei laiduotojai gera valia savo sutartiniu prievoliu AB „SEB lizingas“ neivykde, nebuvo suderintas kitoks prievoliu vykdymo budas, AB „SEB lizingas“ kreipesi i teisma su ieškiniu del susidariusios skolos, delspinigiu bei nuostoliu išieškojimo solidariai iš UAB „Transland“, S. V. ir A. V..
AB „SEB lizingas“ taip pat nurode, kad prašomu priteisti 62.066,86 Lt delspinigiu dydis, palyginus ji su del sutarciu nutraukimo patirtais nuostoliais (negauta 121.295,72 Lt palukanu, kuriu priteisimo neprašoma), yra tikrai protingas, todel S. V. ir A. V. reikalavimas mažinti priteistinus delspinigius neturi jokio pagrindo. Tuo tarpu aplinkybes, kaip buvo nustatyta nutraukus lizingo sutartis atsiimto ir veliau realizuoto turto kaina bei del to patirtas nuostolis, patvirtina AB „SEB lizingas“ pateikti dokumentai. Šiu dokumentu S. V. ir A. V. nepaneige. AB „SEB lizingas“ pažymejo, kad nesivercia veikla, susijusia su atsiimtu transporto priemoniu naudojimu ar realizavimu, todel, atsiemes iš UAB „Transland“ lizinguota turta, siekdamas išvengti dar didesniu savo nuostoliu del šiu transporto priemoniu nuvertejimo ir papildomu ju saugojimo išlaidu, turejo ši turta kuo skubiau parduoti. Tuo tarpu del susiklosciusios ekonomines situacijos panašiu transporto priemoniu pasiula rinkoje yra tikrai didele, o paklausa maža, kas apsunkino AB „SEB lizingas“ galimybes nenuostolingai parduoti atsiimta turta.
Atsakovai S. V. ir A. V. ieškovui AB „SEB lizingas“ pareiške priešieškini, kuriuo teismo praše: 1) Pripažinti 2008-12-15 laidavimo sutarti, sudaryta tarp AB „SEB lizingas“ bei S. V. ir A. V., negaliojancia nuo jos sudarymo dienos. 2) AB „SEB lizingas“ ieškini atmesti.
Savo procesiniuose dokumentuose bei teismo posedžio metu per atstova su AB „SEB lizingas“ pareikštu ieškiniu nesutiko. Nurode, kad 2008 m. pabaigoje, smarkiai pablogejus situacijai pervežimu rinkoje, UAB „Transland“ negalejo laiku moketi visu mokejimu pagal lizingo sutartis, todel S. V. nuolat bendravo su AB „SEB lizingas“ atstovu del lizinguojamu daiktu nepadengtos vertes mokejimu sustabdymo, paliekant tik palukanu mokejima. 2008 m. gruodi AB „SEB lizingas“ atstovas patikino, kad kredito komiteto sutikimas gautas ir nurodyti mokejimai bus atideti metams. 2008-12-31 apie 16 – 17 val. AB „SEB lizingas“ atstovas pareikalavo, kad S. V. ir jo sutuoktine A. V. nedelsiant atvyktu pasirašyti su mokejimu atidejimu susijusius dokumentus, kadangi tik iki 2008 m. pabaigos galioja sprendimas suteikti mokejimu atidejima metams. Nuvykus i AB „SEB lizingas“ bustine, atstovas patikino, kad visi dokumentai parengti pagal ankstesni susitarima ir liepe pirma pasirašyti laidavimo sutarti. Pasidomejus, kam to reikia, AB „SEB lizingas“ atstovas patikino, kad tai tik formalumas, reikalingas tam, kad butu galima pasirašyti mokejimu atidejimo susitarima. Kai buvo pasirašyta laidavimo sutartis, AB „SEB lizingas“ atstovas pateike pasirašyti mokejimo atidejimo dokumentus. Pasidomejus del nelabai aiškiu susitarimo salygu bei labai trumpo ir neaiškaus atidejimo periodo (3 menesiu), AB „SEB lizingas“ atstovas dar karta patvirtino, kad susitarimas del visu turto vertes dengimo mokejimu atidejimo metams lieka galioti, o pasirašomi dokumentai yra tik formalumas. Taciau pirma nauju metu darbo diena, susipažinus detaliau su pasirašytu mokejimo grafiku, išaiškejo, kad sudarytas atidejimas neturi jokios realios reikšmes UAB „Transland“ finansiniams srautams, ir ne tik nepalengvina, bet net apsunkina jos padeti. Todel S. V. ir A. V. pakartotinai kreipesi i AB „SEB lizingas“ atstova, kuris dar karta patikino, kad susitarimo del mokejimu atidejimo metams laikysis ir, kad UAB „Transland“ gali moketi pagal faktines išgales, o ne pagal dokumentuose nurodytus isipareigojimus. Nepaisant to, pasibaigus 3 menesiu atidejimo terminui, AB „SEB lizingas“ atsisake pratesti ši termina, nutrauke visas lizingo sutartis bei pradejo išieškojima iš laiduotoju.
S. V. ir A. V. isitikinimu, 2008-12-15 laidavimo sutartis turi buti pripažinta negaliojancia nuo jos sudarymo momento pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.90 straipsni, nes ši sutartis sudaryta iš esmes suklydus, kadangi S. V. ir A. V., pasirašydami laidavimo sutarti, mane, kad joje aptartas mokejimu atidejimo terminas, nors faktiškai abiem šalims priimtinas terminas buvo aptartas tik žodžiu. Žinodami tikrasias pagrindinio sandorio (laidavimo sutarciu) pakeitimo salygas, S. V. ir A. V. tikrai nebutu sudare laidavimo sutarties. Taip pat ši laidavimo sutartis turi buti pripažinta negaliojancia ir pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.91 straipsni, kaip sudaryta apgaules, ekonominio spaudimo salygomis ir del susidejusiu aplinkybiu sudaryta labai nenaudingomis salygomis.
S. V. ir A. V. nesutiko su AB „SEB lizingas“ reikalavimu priteisti solidariai iš ju 0,1 proc. delspinigiu už kiekviena pradelsta atsiskaityti diena, nes tai sudaro 36 proc. delspinigiu per metus. Tuo tarpu netesybos atlieka ne baudos, o kompensacine funkcija, todel jei teismas nusprestu tenkinti ieškini, delspinigiu dydis turetu neviršyti 10 proc. per metus. Be to, iš AB „SEB lizingas“ pateiktu dokumentu visiškai neaišku, kaip buvo nustatyta realizuoto turto kaina, ar ji atitiko rinkos verte ir ar tikrai reikalavimo dydis pagristas.
AB „SEB lizingas“ ieškinys tenkintinas. S. V. ir A. V. priešieškinys atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustate, kad ieškovas AB „SEB lizingas“ ir atsakovas UAB „Transland“ 2007 – 2008 metu laikotarpiu sudare tokias sutartis: 2007-01-17 finansinio lizingo sutarti Nr. 2007-010247, 2007-01-17 finansinio lizingo sutarti Nr. 2007-010248, 2007-10-09 finansinio lizingo sutarti Nr. 2007-100212, 2007-10-09 finansinio lizingo sutarti Nr. 2007-100214, 2007-10-19 išperkamosios nuomos sutarti Nr. 2007-100275, 2008-01-21 finansinio lizingo sutarti Nr. 2008-010380, 2008-03-28 finansinio lizingo sutarti Nr. 2008-030594, 2007-10-19 išperkamosios nuomos sutarti Nr. 2007-100275 ir 2008-03-17 nuomos sutarti Nr. 2008-030300 (t. II, b.l. 192-276).
Šiu sutarciu tinkamo vykdymo užtikrinimui ieškovas AB „SEB lizingas“ ir atsakovai S. V. bei A. V. sudare šias laidavimo sutartis: 2007-01-17 laidavimo sutartimi Nr. LS2007-010247 atsakovai laidavo už finansinio lizingo sutarciu Nr. 2007-010247 ir Nr. 2007-010248 ivykdyma, 2007-10-09 laidavimo sutartimi Nr. LS2007-100212 – už finansinio lizingo sutarciu Nr. 2007-100212 ir Nr. 2007-100214 ivykdyma; 2007-10-24 laidavimo sutartimi Nr. 2007-100275 – už išperkamosios nuomos sutarties Nr. 2007-100275 ivykdyma, o 2008-12-15 laidavimo sutartimi Nr. LS2007-010247 – už finansinio lizingo sutarciu Nr. 2008-010380, 2008-030594 ir nuomos sutarties Nr. 2008-030300 ivykdyma (t. II, b.l. 277-287).
Atsakovas UAB „Transland“ nuo 2009 m. sausio men. tinkamai nevykde finansinio lizingo, išperkamosios nuomos ir nuomos sutarciu, todel ieškovas AB „SEB lizingas“ 2009-05-19 ir 2009-07-22 pranešimais šias sutartis nutrauke (t. II, b.l. 305-308). Atsižvelgiant i tai, ieškovas AB „SEB lizingas“ 2009-07-09 kreipesi i laiduotojus, atsakovus S. V. ir A. V., reikalaudamas ivykdyti atsakovo UAB „Transland“ iki sutarciu nutraukimo neivykdytus isipareigojimus (t. II, b.l. 309-310). Kadangi tai padaryta nebuvo, ieškovas AB „SEB lizingas“ kreipesi i teisma del skolos, delspinigiu ir nuostoliu priteisimo solidariai iš atsakovu UAB „Transland“, S. V. ir A. V.. Tuo tarpu atsakovai S. V. ir A. V., nesutikdami su ieškovo reikalavimais, nagrinejamoje byloje pareiške priešieškini del 2008-12-15 laidavimo sutarties Nr. LS2007-010247 pripažinimo negaliojancia.
Del atsakovu S. V. ir A. V. reikalavimo
Atsakovai S. V. ir A. V., remdamiesi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.90 ir 1.91 straipsniais, teismo prašo pripažinti 2008-12-15 su ieškovu AB „SEB lizingas“ sudaryta laidavimo sutarti negaliojancia. Toki reikalavima atsakovai grindžia tuo, kad ši laidavimo sutartis sudaryta jiems iš esmes suklydus. Pasirašydami sutarti, atsakovai mane, kad šia sutartimi yra aptariamas mokejimu atidejimo terminas, nors faktiškai abiem šalims priimtinas terminas buvo aptartas tik žodžiu, be to, laidavimo sutartis del apgaules ir ekonominio spaudimo buvo sudaryta labai nenaudingomis atsakovams salygomis.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.90 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iš esmes suklydus sudarytas sandoris gali buti teismo tvarka pripažintas negaliojanciu pagal klydusios šalies ieškini. Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu (straipsnio 2 dalis). Suklydimas turi esmines reikšmes, kai buvo suklysta del paties sandorio esmes, jo dalyko ar kitu esminiu salygu arba del kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokiu aplinkybiu, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikraja reikalu padeti, panašioje situacijoje sandorio nebutu sudares arba butu ji sudares iš esmes kitokiomis salygomis. Suklydimas taip pat laikomas esminiu, jeigu klydo abi šalys arba viena šali suklaidino kita šalis, neturedama tikslo apgauti, taip pat kai viena šalis žinojo ar turejo žinoti, kad kita šalis suklydo, o reikalavimas, kad suklydusi šalis ivykdytu sutarti, prieštarautu sažiningumo, teisingumo ar protingumo principams (straipsnio 3 dalis). Suklydimas negali buti laikomas turinciu esmines reikšmes, jeigu šalis suklydo del savo didelio neatsargumo arba del aplinkybiu, del kuriu rizika buvo prisiemusi ji pati, arba, atsižvelgiant i konkrecias aplinkybes, butent jai tenka rizika suklysti (straipsnio 5 dalis).
Apibendrinus šias nuostatas, teigtina, kad teismas, vertindamas, ar gincijamas sandoris buvo sudarytas suklystant, turi taikyti protingumo kriteriju, t. y. šalies, teigiancios, kad ji suklydo, elgesi vertinti, atsižvelgiant i apdairaus, atidaus žmogaus elgesi tokioms paciomis aplinkybemis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenu lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rupintis savo teisemis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet koki veiksma, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Teisiu ir pareigu klaidingas isivaizdavimas negali buti pripažintas suklydimu, jeigu jis ivyko del sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerupestingumo. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti i sandorio šalies amžiu, išsilavinima, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes. Suklydima galima konstatuoti buvus tik tuo atveju, jeigu suklysta del esminiu sandorio elementu, egzistavusiu sandorio sudarymo metu, bet ne del aplinkybiu, atsiradusiu po jo sudarymo (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2009-11-27 nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-351/2009).
Žemesnės instancijos teismas
Kiekvienas asmuo, dalyvaudamas civilineje apyvartoje, privalo elgtis pakankamai apdairiai ir rupestingai. Todel asmuo, kuris sudarydamas sandori elgesi neapdairiai, nerupestingai, negali veliau to sandorio gincyti remdamasis savo neapdairumu ar nerupestingumu. Kai suklydimas yra tik suklydusios sandorio šalies neapgalvotos rizikos ar neatsargumo rezultatas, pripažinti sutarti negaliojancia nera teisinio pagrindo, nes tokiu atveju šalies suklydimo negalima pateisinti. Kadangi tokiu atveju suklystama del pacios šalies kaltes, tai sandorio pripažinimas negaliojanciu prieštarautu kitos sandorio šalies interesams, kuri pasikliove priešingos šalies ketinimais, pagristai tikedamasi, jog tie ketinimai išreiškia tikraja šalies valia. Jeigu sandoris, atsižvelgiant i jo prigimti, yra rizikingas, tai sandorio šalis, prisiimdama galima rizika, kartu praranda ir teise veliau ta sandori gincyti remdamasi suklydimu. Del to teisiu ir pareigu, atsirandanciu sandorio pagrindu, klaidingas isivaizdavimas negali buti pripažintas suklydimu, jeigu tas klaidingas isivaizdavimas ivyko del pacios sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerupestingumo (Vilniaus apygardos teismo 2008-12-10 nutartis civilineje byloje Nr. 2A-1056-520/2008).
Bylos nagrinejimo metu nustatyta, kad atsakovai S. V. ir A. V. iki gincijamos laidavimo sutarties sudarymo 2007 metu laikotarpiu su ieškovu AB „SEB lizingas“ buvo sudare dar tris laidavimo sutartis (t. II, b.l. 277-287). Taigi, atsakovai jau anksciau ne viena karta laidavo už atsakovo UAB „Transland“ prievoliu ivykdyma. Atsižvelgiant i tai, teismas daro išvada, kad atsakovai žinojo ar turejo žinoti laidavimo sutartimi prisiimamu pareigu apimti ir ju nevykdymo teisines pasekmes. Ta patvirtina ir gincijamos laidavimo sutarties 4.1.1 punktas, kuriame nurodyta, kad laiduotojas, pasirašydamas šia sutarti, pareiškia ir patvirtina, jog jam yra suprantamos laidavimu užtikrintos prievoles neivykdymo teisines pasekmes ir kad jam yra žinomos finansinio lizingo sutarties salygos. Tuo tarpu gincijamos laidavimo sutarties 4.2.3 punkte nurodyta, kad ši sutartis ir visos jos nuostatos šalims yra visiškai aiškios, nera jokiu neaptartu vietu, atitinka šaliu valia, pareikšta po derybu, vykusiu vadovaujantis lygiateisiškumo ir sažiningumo principais.
Teismas pastebi, kad atsakovu S. V. ir A. V. nurodomos iki gincijamos laidavimo sutarties sudarymo buvusios faktines aplinkybes yra pagristos tik atsakovu paaiškinimais. Tuo tarpu ieškovas AB „SEB lizingas“ teismui pateike eile rašytiniu irodymu, paneigianciu šiuos atsakovu paaiškinimus. Teismui pateiktas atsakovo UAB „Transland“ 2008-09-30 prašymas patvirtina, kad atsakovas S. V. kaip UAB „Transland“ direktorius raštu kreipesi i ieškova AB „SEB lizingas“ su prašymu atideti lizingo mokejimus šešiems menesiams (t. II, b.l. 36). 2008-11-21 AB SEB banko kredito komitetas nusprende pratesti atsakovo UAB „Transland“ visu lizingo sutarciu gražinimo grafikus 3 menesiu terminui, atidedant gruodžio, sausio, vasario menesiu verciu dengimus, su salyga, kad bus pateiktas akcininko laidavimas visai isipareigojimu sumai, taip pat numate, kad atsakovui UAB „Transland“ nevykdant isipareigojimu pagal restrukturizuotas sutartis daugiau kaip 20 dienu, išsiusti rašta del sutarciu nutraukimo ir atsiimti lizinguojama turta (t. III, b.l. 41-42). To pasekoje 2008-12-15 ieškovas AB „SEB lizingas“ ir atsakovai S. V. bei A. V. sudare gincijama laidavimo sutarti, o 2008-12-17 tarp ginco šaliu buvo sudarytas susitarimas del skolos gražinimo (t. II, b.l. 288-289). Visi šie byloje esantys rašytiniai irodymai paneigia atsakovu teiginius, kad ieškovo atstovai venge raštiško bendravimo, kad buvo pažadeje, jog lizinguojamu daiktu nepadengtos vertes mokejima sustabdys metams, bei kad gincijama laidavimo sutartis ir susitarimas del skolos gražinimo buvo sudarytas tik 2008-12-31. Svarbu tai, kad šiu ieškovo pateiktu rašytiniu irodymu atsakovai bylos nagrinejimo metu nepaneige.
Teismas pabrežia, kad atsakovai S. V. ir A. V., prieš sudarydami gincijama laidavimo sutarti, turejo elgtis protingai, apdairiai ir atidžiai, t. y. apsvarstyti galimus tokios sutarties sudarymo teisinius padarinius, pasikonsultuoti su teisininku, o nesuprasdami lietuviu kalbos, paprašyti ieškovo pateikti i suprantama kalba išversta sutarti. Taciau, ta faktine aplinkybe, kad tarp ginco šaliu buvo sudaryta visa eile tiek lizingo, tiek ir laidavimo sutarciu, leidžia teigti, jog atsakovai suprato šiu sutarciu turini ir teisinius padarinius. Be to, atsakovas S. V. yra atsakovo UAB „Transland“ vadovas, todel jam kaip verslininkui, turinciam patirti sandoriu sudaryme, dalyvaujanciam Lietuvoje isteigtos ir registruotos imones valdyme bei žinanciam šios imones sudetinga finansine padeti, yra taikytini ypac dideli apdairumo ir atidumo reikalavimai.
Pažymetina ir tai, kad iki nagrinejamos civilines bylos iškelimo atsakovai S. V. ir A. V. nesikreipe i teisma del sudarytu laidavimo sutarciu, tame tarpe ir gincijamos laidavimo sutarties, pripažinimo negaliojanciomis, nors jau 2009-07-09 ieškovas AB „SEB lizingas“ kreipesi i atsakovus, reikalaudamas ivykdyti atsakovo UAB „Transland“ iki sutarciu nutraukimo neivykdytus isipareigojimus (t. II, b.l. 309-310).
Atsižvelgiant i tai, kas išdestyta, teismas atsakovu S. V. ir A. V. reikalavima pripažinti 2008-12-15 su ieškovu AB „SEB lizingas“ sudaryta laidavimo sutarti negaliojancia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.90 straipsnio pagrindu atmeta kaip teisiškai nepagrista. Be to, aukšciau aptartos aplinkybes taip pat leidžia teismui atmesti atsakovu reikalavima šia laidavimo sutarti pripažinti negaliojancia ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.91 straipsnio pagrindu.
Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad del apgaules, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo arba del vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su antraja šalimi sudarytas sandoris, taip pat sandoris, kuri asmuo del susidejusiu aplinkybiu buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis salygomis, gali buti teismo tvarka pripažintas negaliojanciu pagal nukentejusiojo ieškini. Atsakovai S. V. ir A. V. teismui nepateike jokiu irodymu, kad ieškovas AB „SEB lizingas“, panaudodamas apgaule ir ekonomini spaudima, priverte juos sudaryti gincijama laidavimo sutarti. Tai, kad ieškovas, siekdamas išvengti galimu nuostoliu, papildomai papraše atsakovu garantuoti atsakovo UAB „Transland“ prievoliu ivykdyma, atsižvelgiant i tuo metu buvusia šios imones sunkia finansine padeti, negali buti laikoma ekonominiu spaudimu. Be to, kaip mineta, tarp ginco šaliu buvo susiklosciusi praktika atsakovo UAB „Transland“ prievoliu ivykdyma garantuoti sudarant laidavimo sutartis.
Del ieškovo AB „SEB lizingas“ reikalavimu
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.76 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginima ar neatlygintinai isipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kuri laiduojama, neivykdys visos ar dalies savo prievoles. Kai prievole neivykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariaja prievole turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis; laiduotojas atsako tiek pat kaip ir skolininkas (už palukanu sumokejima, už nuostoliu atlyginima, už netesybu sumokejima), jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis; bendrai laidave asmenys atsako kreditoriui solidariai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.81 straipsnis).
Atsakovas UAB „Transland“ nuo 2009 m. sausio men. tinkamai nevykde finansinio lizingo, išperkamosios nuomos ir nuomos sutarciu, todel ieškovas AB „SEB lizingas“ 2009-05-19 ir 2009-07-22 pranešimais šias sutartis nutrauke (t. II, b.l. 305-308).
Finansinio lizingo, išperkamosios nuomos ir nuomos sutarciu 18.6.3, 16.6.3 ir 17.6.3 punktuose nustatyta, kad AB „SEB lizingas“ nutraukus sutarti, per viena savaite nuo sutarties nutraukimo dienos klientas privalo sumoketi AB „SEB lizingas“ visus sutarties nutraukimo dienai kliento turetus sumoketi mokejimus. Byloje nera ginco del to, kad šiu sutarciu nutraukimo diena atsakovas UAB „Transland“ ieškovui AB „SEB lizingas“ buvo nesumokejes 3.741,53 Lt nuomos mokescio, 76.832 Lt palukanu ir 1.467 Lt kitu mokejimu (t. II, b.l. 66, 128-168; 324-327). Atsižvelgiant i tai, ieškovo AB „SEB lizingas“ reikalavimas priteisti šiuos mokejimus solidariai iš atsakovu tenkintinas.
Finansinio lizingo, išperkamosios nuomos ir nuomos sutarciu 3.7, 3.5 ir 3.8 punktuose nustatyta, kad klientas už kiekviena pradelsta eiliniu mokejimu diena isipareigoja moketi AB „SEB lizingas“ 0,1 proc. delspinigiu, skaiciuojamu nuo neapmoketos sumos. Atsižvelgiant i tai, ieškovas AB „SEB lizingas“ prašo teismo priteisti solidariai iš atsakovu 62.066,86 Lt delspinigiu (t. II, b.l. 169 (detalus paskaiciavimas pagal sutartis b.l. 153-158)). Tuo tarpu atsakovai S. V. ir A. V. teigia, kad prašomas priteisti delspinigiu dydis sudaro net 36 proc. delspinigiu per metus, todel yra akivaizdžiai neprotingas ir turetu neviršyti 10 proc. per metus dydžio. Taciau teismo nuomone tokia atsakovu pozicija nera pagrista.
Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Už sutartiniu prievoliu nevykdyma ar netinkama vykdyma pažeidusiai sutarti šaliai gali buti taikomos netesybos. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.73 straipsnio 2 dalyje, 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad netesybos iskaitomos i nuostolius. Tai reiškia, kad netesybos atlieka ne baudine, o kompensuojamaja funkcija, jomis siekiama atlyginti nukentejusiajai šaliai nuostolius. Taip netesybu ir nuostoliu santykis (kaip neleidžiantis šalims nustatyti baudiniu netesybu) aiškinamas ir Lietuvos Aukšciausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus išplestines teiseju kolegijos 2005 m. spalio 19 d. nutartis byloje AB „Kauno energija“ v. AB „Lietuvos dujos“, bylos Nr. 3K-7-378/2005; 2005 m. rugsejo 19 d. nutartis VI Klaipedos valstybinio juru uosto direkcija v. UAB „Ferteksos transportas“, bylos Nr. 3K-3-400/2005, 2003 m. lapkricio 5 d. nutartis byloje UAB „G. M.“ v. UAB „Lygiakraštis“, bylos Nr. 3K-3-1070/2003, ir kt.). Taciau netesybos negali buti priemone vienai iš šaliu piktnaudžiauti savo teise ir nepagristai praturteti kitos šalies saskaita. Jeigu netesybos aiškiai per dideles arba neprotingai dideles, teismas turi teise savo nuožiura jas sumažinti tiek, kad jos netaptu mažesnes už nuostolius, patirtus del prievoles neivykdymo arba netinkamo ivykdymo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis).
Lizingo sutartis prilygintina kreditui, kuri naudodamas lizinguojamam daiktui isigyti, lizingo gavejas privalo moketi sutartyje nustatytas palukanas už lizingo davejo lešas, panaudotas lizingo gavejo naudojamam daiktui isigyti. Sudarydamas lizingo sutarti, t. y. perduodamas naudoti savo isigyta daikta, butent palukanu kaip naudos iš komercines sutarties ir siekia lizingo davejas. Todel lizingo gavejo nesumoketos palukanos pripažintinos lizingo davejo negauta nauda, t. y. jo nuostoliais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalis).
Atsakovai negincija to, kad ieškovo AB „SEB lizingas“ negautos palukanos pagal finansinio lizingo sutartis Nr. 2007-010247, Nr. 2007-010248 ir Nr. 2007-100212 (neskaitant likusiu 5 sutarciu) sudaro net 121.295,72 Lt (t. II, b.l. 192-276). Tai pelnas, kuri ieškovas butu gaves, jei lizingo sutartys butu ivykdytos tinkamai ir lizingo gavejas, atsakovas UAB „Transland“, butu nuosavybes teise igijes lizinguotus objektus. Atsižvelgiant i tai bei i formuojama teismu praktika, teismas konstatuoja, kad ieškovo AB „SEB lizingas“ reikalavimas priteisti solidariai iš atsakovu 62.066,86 Lt delspinigiu, lyginant su 121.295,72 Lt negautomis palukanomis, nera aiškiai per didelis ar nepagristas, todel teismas neturi pagrindo jo mažinti.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.574 straipsnis nustato, kad kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davejas turi teise reikalauti gražinti jam sutarties dalyka bei išieškoti iš lizingo gavejo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo daveja gražintu i tokia padeti, kokia butu buvusi, jeigu lizingo gavejas butu tinkamai ivykdes sutarti. Finansinio lizingo sutarciu 18.6.4 punktuose taip pat nustatyta, kad klientas privalo atlyginti AB „SEB lizingas“ nuostolius, kurie AB „SEB lizingas“ atstatytu i tokia padeti, kurioje jis butu buves, jeigu klientas sutarti butu tinkamai vykdes.
Ieškovas AB „SEB lizingas“ nurodo, kad realizavus visa susigražinta finansinio lizingo sutarciu dalyku buvusi kilnojamaji turta, patyre 627.051,52 Lt nuostoli, kuris gautas iš turto likutines vertes be PVM atemus turto pardavimo verte be PVM (t. II, b.l. 126-127, 311-316). Tuo tarpu atsakovai S. V. ir A. V. teigia, kad ieškovo AB „SEB lizingas“ prašomas priteisti 627.051,52 Lt nuostoliu dydis yra nepagristas, nes iš ieškovo pateiktu dokumentu neaišku, kaip buvo nustatyta realizuoto turto kaina, ar ji atitiko rinkos verte.
Ieškovas AB „SEB lizingas“, siekdamas pagristi prašoma priteisti nuostoliu dydi, pateike teismui dalies susigražinto finansinio lizingo sutarciu dalyku buvusio kilnojamojo turto pardavimo dokumentus: PVM saskaitas – fakturas, pirkimo – pardavimo sutartis ir priemimo – perdavimo aktus (t. I, b.l. 28-31; t. II, b.l. 56-65). Tuo tarpu atsakovai savo teiginio, kad ieškovas atsiimta turta pardave už per maža kaina, nepagrinde jokiais rašytiniais irodymais. Kadangi susigražinto lizingo dalyko pardavimo kitam pirkejui kaina priklauso nuo daugelio faktoriu (paklausos ir pasiulos rinkoje, daikto bukles, pardavejo igudžiu marketingo srityje ir kt.), byloje esant tik ieškovo pateiktiems irodymams, teismas neturi pagrindo abejoti susigražinto finansinio lizingo sutarciu dalyku buvusio kilnojamojo turto pardavimo kainos pagristumu. Atsižvelgiant i tai, ieškovo reikalavimas priteisti patirtus nuostolius solidariai iš atsakovu tenkintinas.
Ieškovas AB „SEB lizingas“ taip pat nurodo, kad susigražines lizingo sutarciu dalyku buvusi kilnojamaji turta patyre 19.527,10 Lt papildomu išlaidu, susijusiu su šio turto saugojimu, valymu, pardavimu ir kt. Šias papildomas išlaidas ieškovas pagrinde rašytiniais irodymais (t. II, b.l. 317-323), kuriu atsakovai nepaneige, todel ieškovo reikalavimas del ju priteisimo tenkintinas.
2008-03-17 nuomos sutarties Nr. 2008-030300 17.6.4. punkte nustatyta, kad AB „SEB lizingas“ nutraukus sutarti, nuomininkas privalo laikantis sutarties 18 skirsnyje nustatytos tvarkos gražinti turta ir sumoketi AB „SEB lizingas“ 20 proc. mokejimu grafike – saskaitoje nurodytos turto kainos dydžio kompensacija, bet ne daugiau kaip pagal mokejimu grafika – saskaita AB „SEB lizingas“ nesumoketu ateities nuomos mokejimu suma. Atsižvelgiant i tai, AB „SEB lizingas“ prašo teismo priteisti solidariai iš atsakovu 31.542,03 Lt kompensacija už išankstini nuomos sutarties nutraukima. Ginco del šio reikalavimo byloje nekilo, todel teismas ji tenkina.
Apibendrinus visa tai, kas aukšciau išdestyta, teismas konstatuoja, kad ieškovo AB „SEB lizingas“ reikalavimas priteisti solidariai iš atsakovu 822.229,33 Lt isiskolinima, kuri sudaro 627.051,52 Lt nuostolis iš atsiimto turto realizavimo, 19.527,10 Lt papildomu išlaidu, 76.832,79 Lt palukanu, 3.741,53 Lt nesumoketo nuomos mokescio, 1.467,50 Lt kitu mokejimu, 31.542,03 Lt kompensacija už išankstini nuomos sutarties nutraukima bei 62.066,86 Lt delspinigiu, yra pagristas ir tenkintinas. Tuo tarpu atsakovu S. V. ir A. V. reikalavimas pripažinti 2008-12-15 laidavimo sutarti negaliojancia nuo jos sudarymo dienos atmetamas kaip teisiškai nepagristas.
Patenkinus ieškini, ieškovui priteistinas ir jo sumoketas 12.220 litu dydžio žyminis mokestis.
Rezoliucinė dalis
nusprende:
AB „SEB lizingas“ ieškini tenkinti.
Priteisti AB „SEB lizingas“ (imones kodas 123051535) solidariai iš UAB „Transland“ (imones kodas 300628467), A. V. (asmens kodas duomenys neskelbtini) ir S. V. (asmens kodas duomenys neskelbtini) 822.229,33 (aštuonis šimtus dvidešimt du tukstancius du šimtus dvidešimt devynis) litus 33 ct.
Priteisti AB „SEB lizingas“ solidariai iš UAB „Transland“, A. V. ir S. V. 5 procentu metines palukanas nuo 822.229,33 Lt sumos, skaiciuojamas nuo 2010-02-12 iki teismo sprendimo visiško ivykdymo.
Priteisti AB „SEB lizingas“ iš UAB „Transland“, A. V. ir S. V. po 4.073 litus 33 cnt. bylinejimosi išlaidu.
S. V. ir A. V. priešieškini atmesti.
Sprendimas, per 30 d. nuo jo priemimo dienos, gali buti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui apeliacini skunda paduodant per Vilniaus apygardos teisma.