- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-10-09
- Bylos Nr.
- 3K-3-351/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dangutė Ambrasienė, Česlovas Jokūbauskas, Algis Norkūnas
- Atsakovas
- UAB „Staura“
- Ieškovas
- UAB „Gelvora“
- Trečiasis asmuo
- BUAB „Vinela“
- Advokatai
- Evaldas Skurvydas, Aivaras Raišutis
- Kategorijos
- 43.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės, Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Algio Norkūno,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Staura“ kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 13 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 17 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Gelvora“ ieškinį atsakovui UAB „Staura“, dalyvaujant trečiajam asmeniui BUAB „Vinela“, dėl be pagrindo gautų lėšų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Gelvora“ prašė priteisti iš atsakovo UAB „Staura“ 54 043,65 Lt be pagrindo gautų lėšų ir 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas nurodė, kad 2006 m. balandžio 5 d. sudarė su atsakovu pavedimo sutartį Nr. 06-10-267, kurios pagrindu įsipareigojo atstovauti atsakovui, išieškant 63 885,36 Lt skolos iš trečiojo asmens UAB „Vinela“. Ieškovui skolos dengimo klausimais bendraujant su trečiuoju asmeniu UAB „Vinela“, šis pareiškė pageidavimą išieškoti skolą iš jo debitoriaus UAB „Metalistai“, todėl 2006 m. balandžio 19 d. ieškovas sudarė su UAB „Vinela“ pavedimo sutartį Nr. 06-10-308, kurios pagrindu įsipareigojo atstovauti UAB „Vinela“, išieškant 66 906,05 Lt skolos iš UAB „Metalistai“. UAB „Metalistai“ į ieškovo sąskaitą nuo 2006 m. balandžio 28 d. iki 2006 m. rugpjūčio 9 d. dalimis pervedė 66 906,05 Lt, kurių dalį – 54 043,65 Lt – ieškovas pervedė į UAB „Vinela“ kreditoriaus, t. y. atsakovo, sąskaitą. Vilniaus apygardos teismas 2008 m. gegužės 26 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-1191-798/2008, konstatavo, kad ieškovas neturėjo teisinio pagrindo pervesti atsakovui lėšų, nes ieškovo ir UAB „Vinela“ sudarytoje pavedimo sutartyje Nr. 06-10-308 buvo nustatyta, jog lėšos, gautos iš UAB „Metalistai“, turėjo būti pervestos į UAB „Vinela“ sąskaitą, o ne atsakovui, todėl atsakovas be teisinio pagrindo gavo 54 043,65 Lt.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2008 m. lapkričio 13 d. sprendimu ieškinį patenkino – priteisė ieškovui UAB „Gelvora“ iš atsakovo UAB „Staura“ 54 043,65 Lt be pagrindo gautų lėšų, 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo bei 1621 Lt žyminio mokesčio.
Teismas nustatė, kad šalys 2006 m. balandžio 5 d. sudarė pavedimo sutartį Nr. 06-10-267, kurios pagrindu ieškovas įsipareigojo atstovauti atsakovui, išieškant 63 885,36 Lt skolos iš trečiojo asmens UAB „Vinela“. 2006 m. balandžio 19 d. ieškovas su UAB „Vinela“ sudarė pavedimo sutartį Nr. 06-10-308, kurios pagrindu įsipareigojo atstovauti UAB „Vinela“, išieškant 66 906,05 Lt skolos iš UAB „Metalistai“. UAB „Metalistai“ į ieškovo sąskaitą nuo 2006 m. balandžio 28 d. iki 2006 m. rugpjūčio 9 d. dalimis pervedė 66 906,05 Lt. Šios sumos dalį – 54 043,65 Lt – ieškovas pervedė į UAB „Vinela“ kreditoriaus, t. y. atsakovo, sąskaitą. Teismas taip pat nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gegužės 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1191-38/2008 patvirtinta toje byloje ieškinį pareiškusio BUAB „Vinela“ ir atsakovu patraukto UAB „Gelvora“ taikos sutartis, kuria UAB „Gelvora“ pripažino 57 432,15 Lt skolą BUAB „Vinela“ ir įsipareigojo ją grąžinti. Teismas padarė išvadą, kad 2006 m. balandžio 19 d. ieškovo su trečiuoju asmeniu UAB „Vinela“ sudaryta pavedimo sutartis Nr. 06-10-308 yra įvykdyta (sudarius ir įvykdžius taikos sutartį), o 2006 m. balandžio 5 d. ieškovo ir atsakovo sudaryta pavedimo sutartis Nr. 06-10-267 – neįvykdyta, todėl ieškovas atsakovui lėšas pervedė be teisinio pagrindo (CK 6.237 straipsnio 1 dalis).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi bylą pagal atsakovo UAB „Staura“ apeliacinį skundą, 2009 m. balandžio 17 d. nutartimi Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 13 d. sprendimą paliko nepakeistą.
Teisėjų kolegija nurodė, kad, ieškovui UAB „Gelvora“ vykdant UAB „Vinela“ pavedimą, pastarojo skolininkas UAB „Metalistai“ į UAB „Gelvora“ depozitinę sąskaitą dalimis pervedė 66 906,05 Lt, iš kurių 54 043,65 Lt ieškovas pervedė UAB „Staura“, t. y. UAB „Vinela“ kreditoriui, nors vykdant pavedimą išieškota UAB „Metalistai“ skola turėjo būti grąžinta jo kreditoriui UAB „Vinela“, pasiliekant pavedime sutartą atlyginimą (pavedimo 2.2 punktas). Tai reiškia, kad ieškovas UAB „Gelvora“ pervedė atsakovui UAB „Staura“ 54 043,65 Lt, kuriuos gavo iš UAB „Vinela“ ne pagal 2006 m. balandžio 5 d. pavedimą, todėl ieškovas pagal teismo patvirtintą taikos sutartį šią sumą, kaip išieškotą iš UAB „Metalistai“, grąžino bankrutuojančiai UAB „Vinela“. Tuo tarpu UAB „Staura“ pavedimas liko neįvykdytas, nors kreditoriaus reikalavimo teisė bankrutuojančiai UAB „Vinela“ išliko. Teisėjų kolegija konstatavo, kad atsakovui atiteko ne iš UAB „Vinela“ išieškotos lėšos, skirtos UAB „Staura“ kaip skola už pavedime nurodytus atliktus statybos darbus, o UAB „Vinela“ priklausančios lėšos, išieškotos iš UAB „Metalistai“. Kadangi ieškovas UAB „Gelvora“ jokių turtinių įsipareigojimų atsakovui UAB „Staura“ neturėjo, o atsakovas gavo iš ieškovo 54 043,65 Lt, tai faktiškai UAB „Staura“ šia suma nepagrįstai praturtėjo. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad atsakovas UAB „Staura“ negalėjo tikėtis, jog, neišieškojus skolos iš UAB „Vinela“ pagal UAB „Staura“ pavedimą, atsakovas šią padengs savo sąskaita.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu atsakovas UAB „Staura“ prašo Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 13 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 17 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai taikė CK 6.237 straipsnį ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Šioje byloje nagrinėjamo ginčo teisiniams santykiams CK 6.237 straipsnio nuostata dėl nepagrįsto turto gavimo netaikytina, nes pinigų pervedimo momentu galiojo ieškovo ir kasatoriaus sudaryta pavedimo sutartis, todėl pagrindas kasatoriui gauti ginčijamą 54 043,65 Lt sumą nebuvo išnykęs ar pasibaigęs. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 16 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje D. J. v. A. D., bylos Nr. 3K-3-593/2008, konstatuota, kad pagal CK 6.237 straipsnio nuostatą yra svarbus praturtėjimo ar turto gavimo būdas – turtas pas kitą asmenį neturi atsirasti įstatymo ar sutarties pagrindu; jeigu kitas asmuo praturtėja ar turtą gauna pagal įstatymą ar sutartį, tai jis negali būti laikomas nepagrįstai praturtėjusiu ar gavusiu turtą be pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovas jokių turtinių įsipareigojimų kasatoriui neturėjo, todėl ginčijama suma buvo gauta be pagrindo. Be to, kasatoriaus teisė į ginčijamą sumą atsirado ne tik su ieškovu sudarytos pavedimo sutarties, bet ir rangos sutarčių, sudarytų kasatoriaus ir trečiojo asmens UAB „Vinela“, pagrindu.
2. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė imperatyviąsias normas dėl ieškovo įgaliojimų viršijimo ir atsakomybės, t. y. CK 2.136 straipsnį, 6.760 straipsnio 8 dalį. Ieškovas, pervesdamas iš UAB „Metalistai“ išieškotą sumą ne trečiajam asmeniui UAB „Vinela“, kaip nustatyta ieškovo ir UAB „Vinela“ sudarytoje pavedimo sutartyje, o kasatoriui, viršijo savo įgaliojimus, tačiau pagal CK 2.136 straipsnį atsakomybė dėl to kyla ne kasatoriui, o įgaliojimus viršijusiam asmeniui – ieškovui. Specialiojoje normoje, taikytinoje pavedimo teisiniams santykiams (CK 6.760 straipsnio 8 dalis), taip pat nustatyta, kad įgaliotinis neturi teisės naudoti gauto vykdant pavedimą turto savo interesais, išskyrus sutartyje ar įstatyme nustatytus atvejus, taip pat kai sutikimą duoda įgaliotojas. Jeigu įgaliotinis šios pareigos nevykdo, jis privalo atlyginti įgaliotojui dėl to padarytus nuostolius bei grąžinti visa tai, kas yra jo nepagrįstas praturtėjimas. Taigi pareiga atsakyti trečiajam asmeniui BUAB „Vinela“ ir atlyginti šio patirtus nuostolius dėl ieškovo įgaliojimų ir teisių viršijimo tenka ieškovui, o ne kasatoriui. Tai, kad ieškovas pervedė pinigus tiesiogiai kasatoriui, negali būti pagrindas ginčijamą sumą išreikalauti iš sąžiningo asmens – kasatoriaus.
3. Pagal imperatyviąsias įstatymų nuostatas (CK 6.760 straipsnio 1 dalį) bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ieškovas, jau sudaręs pavedimo sutartį su kasatoriumi, apskritai neturėjo teisės sudaryti pavedimo sutarties su priešingą interesą turinčiu trečiuoju asmeniu UAB „Vinela“. Taigi ieškovas pasielgė neapdairiai, nesąžiningai ir nerūpestingai, tačiau teismai šių aplinkybių nevertino.
4. Ieškovas, pervedęs 54 043,65 Lt kasatoriui, pasiliko sau 5 proc. atlygio nuo faktiškai išieškotos sumos, kaip nustatyta ieškovo ir kasatoriaus sudarytos pavedimo sutarties 2.2 punkte. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad ginčo šalių sudaryta pavedimo sutartis buvo įvykdyta tinkamai (CK 6.761 straipsnio 4 dalis). Dėl to apeliacinės instancijos teismo argumentas, kad kasatorius ginčijamus pinigus gavo neteisėtai ir nepagrįstai, atmestinas. Teismas be pagrindo konstatavo, kad pavedimo sutartis su kasatoriumi liko neįvykdyta.
5. CK 6.763 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad pavedimo sutartis baigiasi, kai vienai iš šalių iškeliama bankroto byla. Trečiajam asmeniui UAB „Vinela“ iškėlus bankroto bylą, jo ir ieškovo pavedimo teisiniai santykiai baigėsi, taigi ieškovas negali turėti šiam asmeniui jokių pareigų, įskaitant pinigų grąžinimą pagal pavedimo sutartį, taip pat ir pagrindo reikalauti lėšų grąžinimo iš teisėtai jas gavusio kasatoriaus.
6. Aplinkybė, kad ieškovas ir trečiasis asmuo sudarė taikos sutartį kitoje byloje, negali būti pagrindas išieškoti 54 043,65 Lt iš teisėtai ir pagrįstai juos gavusio kasatoriaus. Toks ieškovo ir trečiojo asmens susitarimas nėra prejudicinę reikšmę turintis faktas ir negali sukelti pareigų susitarimo šalimi nesančiam kasatoriui.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas UAB „Gelvora“ prašo kasacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą ir apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistus. Ieškovas nurodo tokius nesutikimo su kasaciniu skundu argumentus:
1. Byloje egzistuoja visos kasacinio teismo suformuluotos sąlygos kasatoriaus iš ieškovo gautai sumai pripažinti be pagrindo gautomis lėšomis: 1) konkretaus įstatymo ar sandorio, iš kurių atsiranda prievolė, nebuvimas; 2) kreditoriaus veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtą, yra teisėti; 3) turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais; 4) kreditorius atliko veiksmus išimtinai savo interesais ir savo rizika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. Č., A. S. ir kt. v. Kauno miesto savivaldybė, UAB „Automobilių stovėjimo aikštelės“, bylos Nr. 3K-3-140/2006). Taigi teismai pagrįstai kasatoriaus gautus 54 043,65 Lt įvertino kaip be pagrindo įgytas lėšas. Kasatoriaus pozicija, kad šioje byloje CK 6.237 straipsnio nuostatos netaikytinos, yra nepagrįsta ir prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Kasatorius nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 16 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje D. J. v. A. D., bylos Nr. 3K-3-593/2008, pateiktu išaiškinimu, kad jeigu kitas asmuo praturtėja ar turtą gauna pagal įstatymą ar sutartį, tai jis negali būti laikomas nepagrįstai praturtėjusiu ar gavusiu turtą be pagrindo. Nurodytoje kasacinio teismo nutartyje buvo kitokios nei šioje byloje faktinės aplinkybės: šioje byloje nustatyta, kad kasatoriaus pavedimas neįvykdytas, todėl pagal šį pavedimą kasatorius jokių lėšų iš ieškovo neturėjo gauti. Ieškovas sutartinę prievolę būtų turėjęs tik tuo atveju, jeigu būtų įvykdęs kasatoriaus pavedimą. Kasatoriaus ir UAB „Vinela“ sudarytos rangos sutartys suteikia kasatoriui kreditoriaus reikalavimo teisę į UAB „Vinela“, bet ne į ieškovą. Ieškovas neprisiėmė įsipareigojimų už UAB „Vinela“ grąžinti skolą kasatoriui, todėl šis neturi pagrindo reikalauti, o ieškovas neturi pareigos grąžinti UAB „Vinela“ skolą.
2. Kasacinio skundo argumentai dėl ieškovo įgaliojimų viršijimo, interesų konflikto, atlyginimo pagal pavedimo sutartį sumokėjimo ir pavedimo teisinių santykių pabaigos yra nauji, jų kasatorius nenurodė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme, dėl to jais negali būti grindžiamas ir kasacinis skundas. Be to, šie argumentai nepagrįsti. Ieškovas, pervesdamas iš UAB „Metalistai“ išieškotas sumas į kasatoriaus sąskaitą, viršijo UAB „Vinela“, bet ne kasatoriaus jam suteiktus įgaliojimus. Kadangi UAB „Vinela“ nesutiko su pinigų pervedimu į kasatoriaus sąskaitą, tai ieškovas privalėjo grąžinti ir grąžino šiuos pinigus UAB „Vinela“. Tai, kad ieškovas grąžino UAB „Vinela“ tai, kas šiam teisėtai priklauso, yra pagrindas šią sumą išsireikalauti iš kasatoriaus. Pavedimo sutarties su kasatoriaus skolininku UAB „Vinela“ sudarymas nesukėlė interesų konflikto ir nepažeidė kasatoriaus interesų. Nėra pagrindo teigti, kad ieškovas, sudarydamas pavedimo sutartį su UAB „Vinela“, veikė kasatoriaus nenaudai. Kasatoriaus teiginys, kad pavedimo sutartis yra įvykdyta, nepagrįstas, nes kasatorius negalėjo sumokėti ieškovui atlygio iš lėšų, kurios kasatoriui nepriklausė. Tas lėšas, kurias kasatorius įvardija kaip ieškovo atlygį už pavedimo sutarties su kasatoriumi įvykdymą, ieškovas yra grąžinęs UAB „Vinela“. Tai, kad UAB „Vinela“ iškelta bankroto byla, neturi įtakos ir nepanaikina ieškovo pareigos grąžinti BUAB „Vinela“ pinigus, kuriuos pagal šalių sudarytą pavedimo sutartį ieškovas turėjo grąžinti dar iki bankroto bylos iškėlimo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo
Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai ieškovo UAB „Gelvora“ ieškinį tenkino padarę išvadą, kad kasatoriaus (atsakovo) ir ieškovo pavedimo sutartis yra neįvykdyta, o po to, kai ieškovas pagal teismo patvirtintą taikos sutartį grąžino pinigus trečiajam asmeniui BUAB „Vinela“, laikytina, jog kasatoriui atitekę ne iš jo skolininko (trečiojo asmens BUAB „Vinela“) išieškotos, bet iš pastarojo asmens skolininko UAB „Metalistai“ išieškotos ir tik trečiajam asmeniui skirtos lėšos kasatoriaus yra gautos be teisinio pagrindo (CK 6.237 straipsnio 1 dalis). Su tokia teismų išvada nėra pagrindo sutikti.
CK šeštosios knygos XX skyriaus normos reglamentuoja santykius, atsirandančius dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo. Taigi įstatyme aptartos dvi skirtingos situacijos: turto gavimas be pagrindo (CK 6.237-6.241 straipsniai) ir nepagrįstas praturtėjimas (CK 6.242 straipsnis). Prievolės, atsirandančios dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo, yra nesutartinės prievolės. Turtas pripažįstamas įgytu be pagrindo tada, kai: 1) asmuo įgyja tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti; 2) turtas įgyjamas savo veiksmais ar kitokiu būdu; 3) turtas įgyjamas tyčia arba dėl neatsargumo; 4) turtas įgytas be teisinio pagrindo arba pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau (CK 6.237 straipsnio 1, 2 dalys). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad jei asmuo įgyja turtą pagal sutartį, tai jis negali būti laikomas gavusiu turtą be pagrindo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. J. v. A. D., bylos Nr. 3K-3-593/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. V. T. v. I. T., bylos Nr. 3K-3-111/2009).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kasatoriaus kreipimasis į ieškovą ir 2006 m. balandžio 5 d. pavedimas išieškoti skolą pagrįstas kasatoriaus ir trečiojo asmens sudaryta statybos darbų rangos sutartimi, pažymomis apie faktiškai atliktus statybos darbus, suderintus su trečiuoju asmeniu, bei PVM sąskaitomis–faktūromis. Kasatoriaus teisės į apmokėjimą už darbus trečiasis asmuo neginčija, o apeliacinės instancijos teismas netgi konstatavo, kad kasatoriui išliko kreditoriaus reikalavimo teisė į trečiąjį asmenį. Nustatyta, kad ieškovas kasatoriui pervedė ne savo lėšas, bet į ieškovo depozitinę sąskaitą vykdant trečiojo asmens pavedimą iš UAB „Metalistai“ gautas lėšas. Taigi konstatuotina, kad kasatorius yra gavęs ne ieškovui, bet savo skolininkui priklausiusias lėšas, o pinigų gavimo pagrindas – kasatoriaus ir trečiojo asmens statybos darbų rangos sutartis, kuri yra galiojanti bei trečiojo asmens neginčijama. Rūpintis skolos grąžinimu (apmokėjimu už atliktus statybos darbus) po to, kai skolininkas pažeidžia pareigą tinkamai vykdyti prievolę – apmokėti už atliktus darbus, yra natūralus ir normalus apdairiai besielgiančio ir savo pažeistus interesus ginančio asmens elgesys. Nagrinėjamoje byloje teismai suabsoliutino ieškovo ir trečiojo asmens pavedimo sutartį, pagal kurios nuostatas ieškovas gautus pinigus turėjo perduoti trečiajam asmeniui, bei ignoravo kasatoriaus ir ieškovo sudarytos pavedimo sutarties faktą, šios sutarties įtaką ieškovo ir trečiojo asmens pavedimo sutarčiai atsirasti (sudaryti) bei iš statybos darbų rangos sutarties kilusią kasatoriaus reikalavimo teisę į trečiąjį asmenį. Vertinant visus šiuos teisiškai reikšmingus faktus pavieniui (atskirtai) prarandama įvykių sekos logika bei susidaro klaidingas įspūdis apie atliktų veiksmų teisinę reikšmę, t. y. teismai, vertindami tik dalį vietoje visumos (pars pro toto), netinkamai kvalifikavo šalių sutartinius santykius, todėl padarė klaidingą išvadą, kad kasatorius gavo trečiojo asmens pinigus be teisinio pagrindo, o kasatorių, inicijavusį teisėtus veiksmus išsiieškant neginčijamą skolą, pavertė teisės pažeidėju. Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai netinkamai įvertino įrodymus (CPK 185 straipsnis) bei netinkamai išaiškino pavedimo sutarčių esmę ir tikslą. Nustatytų aplinkybių visetas patvirtina, kad teismų padaryta išvada apie tai, jog kasatorius be pagrindo įgijo ieškovo turtą, yra klaidinga ir neatitinka CK 6.237 straipsnio reikalavimų. Kasatoriaus dalies skolos iš trečiojo asmens susigrąžinimo veiksmai yra atlikti 2006 metų balandžio-rugpjūčio mėnesiais, todėl faktas, kad trečiajam asmeniui 2007 m. gegužės 15 d. teismo nutartimi iškelta bankroto byla, nagrinėjamai bylai teisiškai nereikšmingas. Ieškovo ir trečiojo asmens 2008 m. gegužės 19 d. sudaryta taikos sutartis bei jos įvykdymas nagrinėjamai bylai res judicata galios neturi bei nepaneigia aplinkybės, kad kasatorius yra gavęs ne ieškovo, bet trečiojo asmens lėšas pagal statybos darbų rangos sutartį.
Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nustatyti pažeidimai įgalina kasacinį teismą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir apeliacinės instancijos teismo nutartį panaikinti bei priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti (CPK 359 straipsnio 1 dalis 4 punktas).
Priėmus naują sprendimą, pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Kasatorius paduodamas apeliacinį skundą sumokėjo 1621 Lt, o paduodamas kasacinį skundą – 1622 Lt žyminio mokesčio. Be to, iš kasatoriaus byloje pateiktų mokėjimo dokumentų matyti, kad už advokato paslaugas jis pirmosios instancijos teisme sumokėjo 3000 Lt. Ši suma atitinka CPK 98 straipsnyje nustatytus kriterijus. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalimis bei 98 straipsnio 1 dalimi, pagal kurias bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteisiamas tai šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš priešingos šalies, pirmiau nurodytos sumos priteisiamos kasatoriui iš ieškovo. Iš ieškovo taip pat priteisiamas kasacinio teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir kitų pagrįstų išlaidų, kurios šioje byloje yra 53,90 Lt, atlyginimas valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3, 8 punktai).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93 straipsniu, 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 13 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 17 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo UAB „Gelvora“ ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovui UAB „Staura“ (į. k. 124252092) iš ieškovo UAB „Gelvora“ (į. k. 125164834) 3243 Lt (tris tūkstančius du šimtus keturiasdešimt tris litus) žyminio mokesčio ir 3000 Lt (tris tūkstančius litų) atstovavimo išlaidų atlyginimo.
Priteisti valstybei iš ieškovo UAB „Gelvora“ (į. k. 125164834) 53,90 Lt (penkiasdešimt tris litus 90 centų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.