- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-02-14
- Bylos Nr.
- e2YT-844-941/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-01993-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaida Rimkienė
- Pareiškėjas
- G.B.
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ Turto bankui, VĮ Registrų centrui
- Kategorijos
- 2.3.3.4Tėvystės nustatymas
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Vaida Rimkienė, sekretoriaujant Gabijai Norvilaitei, dalyvaujant pareiškėjui G.B., jo atstovui advokatui D.L., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G.B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims VĮ Turto bankui, VĮ Registrų centrui dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo – tėvystės nustatymo mirus spėjamam tėvui ir palikimo priėmimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas G.B. 2021-11-18 pateiktu ir 2021-11-19 priimtu pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad:
1. D.V., miręs (duomenys neskelbtini), yra G.B. tėvas;
2. Po tėvo D.V., gimusio (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą faktiniu valdymu ir valdo jį iki šiol.
Nurodo, kad pareiškėjo tėvai T.B. ir D.V. buvo nesusituokę. Pateikiant duomenis apie vaiko gimimą civilinės metrikacijos skyriui pagal tuo metu galiojusio LTSR Santuokos ir šeimos kodekso 61 str. vaikui gimus iš nesančios santuokoje motinos, jeigu nėra bendro tėvų pareiškimo ir teismo sprendimo nustatyti tėvystę, vaiko tėvas gimimų įrašų knygoje įrašomas pagal motinos pavardę. Vaiko tėvo vardas ir tėvavardis įrašomi vaiko motinos nurodymu. 2021-10-26 G.B. kreipėsi į Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Paslaugų ir civilinės metrikacijos skyrių su prašymu ištaisyti duomenis išduotame gimimo akto įraše. 2021-10-27 Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Paslaugų ir civilinės metrikacijos skyrius parengė išvadą dėl civilinės būklės akto įrašo pakeitimo, ištaisymo, papildymo, atkūrimo ar anuliavimo, kuria G.B. prašymo netenkino, nes pareiškėjas nepateikė dokumentų, patvirtinančių aplinkybes, dėl kurių civilinės būklės akto įrašas galėtų būti keičiamas, taisomas ar papildomas. Ginčo dėl to, kad D.V. yra G.B. tėvas, niekada nebuvo. Pareiškėjui nėra žinoma, kodėl duomenys viešajame registre buvo pakeisti. G.B. yra vienintelis D.V. vaikas. Kitų giminaičių ar jų palikuonių D.V. neturi, todėl nustatyti pareiškėjo giminystės ryšį su mirusiuoju pagal DNR (genetinę) ekspertizę galimybių nėra. Pareiškėjas G.B., kiek save pamena, nuo vaikystės gyveno su abiem tėvais, t. y. su mama T.V. (iki santuokos B.) ir tėvu D.V.. D.V. visada laikė G.B. savo vaiku. Po D.V. mirties G.B. yra vienintelis jo turto paveldėtojas. Prašomas nustatyti juridinis faktas yra reikalingas siekiant priimti mirusio tėvo palikimą. Po D.V. mirties į notaro biurą dėl palikimo priėmimo nei įpėdiniai pagal testamentą, nei pagal įstatymą nesikreipė, paveldėjimo byla nėra užvesta. Po D.V. mirties liko paveldimas turtas, registruotas VĮ Registrų centre. Pareiškėjas G.B., laikydamas save turto savininku, rūpinosi buto išlaikymu, mokėjo mokesčius už sunaudotą elektros energiją, vandenį, vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą mokestį ir kitus butui priskirtus mokesčius, savarankiškai sprendė, kaip turi būti tvarkomas namų ūkis, vykdė kitus tik savininko atsakomybei priskiriamus darbus. Palikimo priėmimo fakto nustatymas būtinas paveldėjimo teisės liudijimui gauti ir paveldėtam turtui įregistruoti pareiškėjo vardu.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepimu dėl pareiškimo palieka spręsti teismo nuožiūra. Nurodo, kad nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjo palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį D.V. paliktojo turto priėmimą valdyti. VĮ Turto banko nuomone, pareiškėjas į bylą turėtų pateikti papildomus rašytinius įrodymus, kurių pagrindu galima būtų įsitikinti, jog D.V. palikimas buvo priimtas faktiniu valdymu, per CK nustatytą 3 mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo palikėjo mirties momento. VĮ Turto banko nuomone, šiuo metu pareiškėjas nepateikė pakankamai duomenų ir įrodymų, kad D.V. buvo jo tėvas. Vaikų, kurie gimę prieš įsigaliojant 2000 m. CK, gimimo liudijimuose gali būti įrašų apie tėvą, kurio tėvystė iš tikrųjų nenustatyta, arba asmenį, kurio apskritai nėra ir nebuvo. Tuo metu galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso 61 straipsnyje ir iki 2001-07-11 galiojusių Civilinės būklės aktų registravimo laikinųjų taisyklių 20.2. punkte buvo nustatyta, kad vaikui gimus iš nesančios santuokoje motinos, kai nėra bendro tėvų pareiškimo ir teismo sprendimo nustatyti tėvystę, vaiko tėvas gimimo įrašų knygoje įrašomas pagal motinos pavardę, o vardas – motinos nurodymu. Todėl siekiant nustatyti kilmę iš gimimo liudijimų, išduotų remiantis gimimo įrašais iki 2001-07-11, ir kilus abejonių dėl patvirtinimo, ar kaip vaiko tėvas įrašytas asmuo toks ir yra, civilinės metrikacijos skyriuje, įregistravusiame gimimą, reikia pasitikrinti žinių apie tėvą įrašymo pagrindą. Galiojusios gimimo įrašo formos skiltyje „Žinių apie tėvą įrašymo pagrindas“ buvo nurodoma, kuo remiantis – santuokos liudijimu, bendru tėvo ar vienišos motinos pareiškimu – įrašomos žinios apie tėvą (iki 2001-07-11 galiojusių Civilinės būklės aktų registravimo laikinųjų taisyklių 13–22, 27 punktai). Taigi, tik pareiškėjui pateikus papildomus rašytinius įrodymus ir išsiaiškinus nurodytas bylos aplinkybes minėtu aspektu, galima bus įsitikinti, ar pareiškėjo prašymai, pareikšti civilinėje byloje, yra pagrįsti. Be to, pareiškėjas turėtų nurodyti palikėjo kitus įpėdinius, kurie turi teisę pretenduoti į palikėjo palikimą. Prašo bylą nagrinėti VĮ Turto banko atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras (įtrauktas į bylą teisėjos rezoliucija) atsiliepimu dėl pareiškimo palieka spręsti teismo nuožiūra. Nurodo, kad Registrų centras, būdamas Gyventojų registro tvarkytoju, negali nei patvirtinti, nei paneigti pareiškėjo prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pagrįstumo. Registrų centras, būdamas Nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytoju, nėra kompetentingas vertinti pareiškime nurodytų aplinkybių ir įrodymų, susijusių su faktiniu palikimo priėmimu, todėl dėl jų pagrįstumo nepasisako. Prašo bylą nagrinėti Registrų centro atstovui nedalyvaujant.
Pareiškėjas ir jo atstovas pareiškimą palaiko.
Šalies argumentai
Pareiškėjas G.B. papildomai paaiškino, kad jo mama turėjo 4 vaikus – K. (M.), R., R. ir jį. Vaikai gimę maždaug kas treji metai. R. gimė apie (duomenys neskelbtini) m., yra jaunesnė už K., bet vyresnė už R., šiuo metu gyvena V. Visi vaikai yra nuo skirtingų tėvų. Jo tėvas yra D.V. Jis nuo gimimo gyveno kartu su tėvais – mama T. ir tėvu D.V. D.V. jį vadino sūnumi. Daug laiko būdavo pas senelę, tėvo mamą, M. Senelis mirė, kai dar buvo labai mažas, jo vardo nepamena. Po mamos mirties liko gyventi su tėvu D.V., nes jis turėjo neįgalumą dėl kojos traumos ir reikėjo juo rūpintis. Dabar gyvena tėvo D.V. bute, kuris anksčiau priklausė jo mamai M.V.
Liudytoja E.S. parodė, kad gyveno (duomenys neskelbtini). T.B. parėjo ten gyventi su trim mažamečiais vaikais – K., R. ir R. Apie (duomenys neskelbtini) pas ją pradėjo lankytis D. – ateidavo, pabūdavo, vėl išeidavo. Kiti vyrai neateidavo. Po kurio laiko apie apsigyveno kartu. Jiems kartu gyvenant gimė G. D. važiavo parsivežti T. su vaiku iš ligoninės. Labai džiaugėsi vaiku, sakė, kad į jį panašus. Vežiodavo G. vežimėliu po D.. G. yra panašus į D. Nežino, kieno kiti trys vaikai. D. dirbo traktoristu, buvo rimtas žmogus, šeimoje buvo vienintelis vaikas. D. mama M. taip pat džiaugėsi vaiku, sakė, kad jos anūkas. Po D. mamos mirties, jie išėjo gyventi į D. mamos butą (duomenys neskelbtini).
Liudytojas V.K. parodė, kad gyveno kaiminystėje (duomenys neskelbtini). Atsimena, kaip D.V. ir T.B. parsivežė G.. Matė, kad D. augino jį. Šeimoje buvo 4 vaikai, kiti trys vaikai buvo vyresni. Kas kitų vaikų tėvas, nežino. D. prieš tai gyveno pas savo mamą, (duomenys neskelbtini), brolių, seserų neturėjo. D.V. pas T. apsigyveno iki gimstant G., pas ją kiti vyrai nesilankė. Kaime nebuvo kalbų, kad G. būtų ne D.V. vaikas. D. po savo mamos mirties išėjo į jos butą su žmona T. G. po savo mamos mirties pasiliko gyventi su D. G. panašus į D.
Liudytoja J.K. parodė, kad į D. atvyko gyventi (duomenys neskelbtini). Kaiminystėje gyveno D. su T., vedė bendrą ūkį, laikė gyvulius. G. jau buvo paaugęs, buvo panašus į D. D. pats sakydavo, kad turi tik vieną sūnų G. D. mama gyveno (duomenys neskelbtini). Kaime nebuvo kalbų, kad D. nėra G. tėvas.
Liudytojas V.V. parodė, kad yra pareiškėjo sūnėnas, pareiškėjo sesers K. sūnus. D.V. jam buvo kaip senelis, lankydavosi pas jį. 3–4 metus prieš D.V. mirtį, padėjo juo rūpintis, nuvežti į slaugos namus, ligoninę. G. pas D.V. gyveno po santuokos nutraukimo. Iš savo mamos ir tetos R. bei paties senelio D.V. girdėjo, kad G. yra tikras D. sūnus. Senelis jam pasakodavo, koks būdavo G., kaip jį auklėdavo. Jam jokių abejonių dėl tėvystės nekilo. Nežino, kas yra tikrasis jo senelis (mamos tėvas). Senelis buvo minėjęs, kad tais laikais dokumentais niekas nesirūpindavo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
Faktinės bylos aplinkybės.
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais bei dalyvaujančių byloje asmenų procesiniuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis ir paaiškinimais nustatyta, kad pareiškėjas G.B., gimęs (duomenys neskelbtini), yra T.B. sūnus. Gimimo įraše Nr. 28 (motinos pareiškimu) nurodyti duomenys apie tėvą: D.B., E. (be anketinių duomenų).
K.V., gimė (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), gimimo įraše (motinos pareiškimu) nurodyti duomenys apie tėvą: K.;
R.K., gimė (duomenys neskelbtini) (tikslių duomenų byloje nėra, Gyventojų registro tarnybos pažymoje nenurodyta, šiuo metu gyvena V.);
R.B., gimė (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), gimimo įraše (motinos pareiškimu) nurodyti duomenys apie tėvą: J.
T.B. (vėliau po santuokos sudarymo V.) gimė (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) santuokoje. Sutuoktinis D.V., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini). Kitų duomenų apie santuokų įregistravimą LR gyventojų registre nėra.
D.V. gimė (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Duomenų apie vaikus, brolius, seseris, vaikaičius, pusbrolius ir pusseseres nėra. Po D.V. mirties į notaro biurą dėl palikimo priėmimo įpėdiniai pagal testamentą ir / ar pagal įstatymą nesikreipė, paveldėjimo byla nėra užvesta. Po D.V. mirties liko turtas: žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pagal 2013-08-09 Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimą ir įsakymą; 254/2157 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pagal 2017-05-29 Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį; butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pagal 1992-01-24 miesto (rajono) valdybos potvarkį Nr. 14-v; 14/100 dalis pastato – tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 11/100 dalis pastato – malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 15/100 dalis pastato – daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 44/100 dalis pastato – malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pagal 1992-05-13 pirkimo–pardavimo sutartis; 3,7857 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).
Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Paslaugų ir civilinės metrikacijos skyrius 2021-10-27 išvada netenkino pareiškėjo G.B. prašymo ištaisyti jo gimimo įraše Nr. 28, įrašytame 1970-03-20 Klaipėdos rajono Priekulės seniūnijoje, duomenis apie tėvą iš D.B. į D.V., nepateikus dokumentų, patvirtinančių aplinkybes, dėl kurių civilinės būklės akto įrašas galėtų būti keičiamas.
Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Priekulės seniūnijos 2021-11-12 pažymoje nurodyta, kad tarp seniūnijos gyventojų buvo žinoma, jog G.B. buvo D.V. sūnus. G.B. nuo (duomenys neskelbtini) nuolat ir nepertraukiamai gyveno kartu su D.V. adresu (duomenys neskelbtini). Po D.V. mirties G.B. toliau gyvena šiuo adresu, moka mokesčius, rūpinasi turtu.
Dėl tėvystės nustatymo mirus spėjamam tėvui
Jeigu, kol teisme nebuvo pradėta nagrinėti byla dėl tėvystės nustatymo, miršta spėjamas vaiko tėvas, tėvystė nustatinėjama ypatingos teisenos tvarka (LR CPK 391 str. 1 d.). Teismas nagrinėja bylas dėl kitokių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, tarp jų tėvystės fakto nustatymo mirus spėjamam vaiko, gimusio iš nesančių tarpusavyje santuokoje asmenų, tėvui. Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (LR CPK 444 str. 2 d. 9 p., 445 str.). Nagrinėjant civilines bylas dėl tėvystės fakto nustatymo mirus spėjamam vaiko tėvui, vadovaujamasi vaiko gimimo metu galiojusiais įstatymais (LAT senato 2005-12-28 nutarimo Nr. 56 dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje, 14.4. p.). Kai vaikas yra gimęs laikotarpiu nuo 1968-10-01 iki 2001-07-01, taikomas tuo metu galiojęs Santuokos ir šeimos kodeksas (55 str., 56 str.). Pagrindas tėvystei nustatyti (be ekspertizės išvados giminystės ryšiui įrodyti) taip pat yra kiti įrodymai, patvirtinantys tėvystę (SŠK 55 str. 2 d.). Atsižvelgiama į visas aplinkybes – vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo bendrą gyvenimą, bendrą ūkio tvarkymą iki vaiko gimimo arba bendrą vaiko auklėjimą arba išlaikymą, arba į įrodymus, patikimai patvirtinančius, kad asmuo pripažino tėvystę. Vaiko auklėjimas, kaip įrodomasis faktas, patvirtinantis tėvystę, reiškiasi tuo, kad spėjamas vaiko tėvas rūpinasi vaiku kaip savu, su juo bendrauja, priima sprendimus dėl vaikui rūpimų dalykų, tėviškai rūpinasi jo fiziniu ir dvasišku vystymusi ir kt. Tėvystės pripažinimas gali reikštis įvairiomis formomis: spėjamo tėvo laiškai ar kiti rašytiniai įrodymai, kuriuose jis save laiko vaiko tėvu, civilinės metrikacijos skyriuje neįregistruotas tėvystės pripažinimo pareiškimas ir pan. Vaikų, kurie gimę prieš įsigaliojant 2000 m. LR CK, gimimo liudijimuose gali būti įrašų apie tėvą, kurio tėvystė iš tikrųjų nenustatyta, arba asmenį, kurio apskritai nėra ir nebuvo. Jeigu tėvas gimimo įraše nurodytas vienišos motinos pareiškimu, tai reiškia, kad konkretus asmuo kaip vaiko tėvas į vaiko gimimo įrašą nėra įtrauktas ir įrašytiems duomenims sutampant su konkretaus fizinio asmens duomenimis teisinių padarinių neatsiranda (SŠK 61 str., iki 2001-07-11 galiojusių Civilinės būklės aktų registravimo laikinųjų taisyklių 13–22 p., 27 p.; LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2001; Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-519-221/2016; Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1265-803/2018).
Šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, juos duodančiajam esant pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2013).
Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D.V., miręs (duomenys neskelbtini), yra jo tėvas. Pareiškėjo gimimo akto įraše motinos pareiškimu nurodytas tėvo vardas D., o kitų trijų anksčiau pareiškėjo motinai gimusių vaikų gimimo įrašuose nurodyti kitokie tėvų vardai. Liudytojos E.S. parodymais, pareiškėjo motina T.B. iki pareiškėjo gimimo gyveno kartu su D.V., jiems gyvenant kartu gimė pareiškėjas. Visų keturių liudytojų parodymais, D.V. pripažino pareiškėją savo sūnumi, jį augino ir auklėjo, o D.V. motina M.V. pareiškėją pripažino ir laikė savo anūku. D.V. ir pareiškėjo motina T.B. (duomenys neskelbtini) susituokė ir toliau gyveno kartu iki jos mirties. Po motinos mirties pareiškėjas gyveno kartu su D.V. jo bute. Pareiškime nurodytas aplinkybes patvirtina nuoseklūs liudytojų parodymai ir iš dalies rašytiniai įrodymai.
Visuma byloje esančių įrodymų ir nustatytų aplinkybių leidžia daryti labai tikėtiną išvadą, kad D.V., miręs (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjo G.B., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas.
Esant nurodytoms aplinkybėms ir įrodymams byloje, pareiškimas laikytinas įrodytu, todėl tenkintinas. Nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad G.B. yra D.V., mirusio (duomenys neskelbtini), sūnus. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas kilmei nustatyti ir paveldėjimo teisės liudijimui gauti. Šio juridinio fakto nustatymas yra pagrindas ištaisyti G.B., gimusio (duomenys neskelbtini), gimimo akto įraše Nr. 28 duomenis apie tėvą, tėvu įrašant D.V.
Dėl palikimo priėmimo
Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (LR CPK 445 str.). Duomenys, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti, nėra registruojami ar kitaip dokumentuojami. Konstatuotina, kad prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pareiškėjas negali patvirtinti jokiais rašytiniais įrodymais. Juridinę reikšmę turinčio fakto dėl palikimo priėmimo nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Pareiškime nurodytas aplinkybes patvirtina rašytiniai byloje esantys įrodymai.
D.V., gimęs (duomenys neskelbtini), ir T.V. (B.), gimusi (duomenys neskelbtini), susituokė (duomenys neskelbtini). Jiems gyvenant kartu nesusituokus (duomenys neskelbtini) gimė sūnus G.B. (pareiškėjas). T.V. mirė (duomenys neskelbtini), santuokoje. D.V. mirė (duomenys neskelbtini) (VĮ Registrų centro duomenimis – nevedęs). Po jo mirties nei mirusiojo įpėdiniai pagal testamentą, nei pagal įstatymą pareiškimų dėl palikimo priėmimo notaro biurui nepateikė, paveldėjimo byla notaro biure nėra užvesta. D.V. vardu įregistruotas nekilnojamasis turtas. Pareiškėjas G.B. po tėvo mirties gyvena tėvui priklausiusiame bute, naudojasi likusiu turtu ir juo rūpinasi, moka mokesčius. Netikėti pareiškėjo nurodytomis aplinkybėmis, kurias patvirtina rašytiniai įrodymai, teismas neturi pagrindo.
Paveldėjimo santykių atsiradimo pagrindas yra palikėjo mirtis. Po šio juridiškai reikšmingo fakto įvyksta universalus palikėjo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu ( LR CK 5.51 str. 1 d.). Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinis savo valią išreiškia veiksmais, liudijančiais savo sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas G.B. po tėvo D.V. mirties naudojasi likusiu turtu ir jį prižiūri. Pareiškėjo veiksmų pobūdis rodo, kad pareiškėjas perėmė turtą ir pradėjo jį valdyti kaip savo, laikė ir laiko save turto savininku.
Įpėdinis priėmęs kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (LR CK 5.51 str. 1 d.). Teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, neturi aiškinti ar konstatuoti (įvardyti) palikto turto kiekio, jo dalių, vietos. Pareiškimas tenkintinas, nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas G.B. po tėvo D.V. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė atsiradusį palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G.B., a. k. (duomenys neskelbtini), yra D.V., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), sūnus.
Ištaisyti G.B., gimusio (duomenys neskelbtini), gimimo akto įraše Nr. 28 duomenis apie tėvą, tėvu įrašant D.V.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas G.B., a. k. (duomenys neskelbtini), priėmė po tėvo D.V., a. k. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymas reikalingas kilmei nustatyti ir paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismą Klaipėdos rajono rūmus.