Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Arūno Dirvono ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė), nagrinėdama pareiškėjo R. A. skundo atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai dėl Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2016 m. rugsėjo 14 d. sprendimo Nr. Sp-199 panaikinimo priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2016 m. spalio 25 d. buvo gautas pareiškėjo R. A. (toliau – ir pareiškėjas) skundas, kuriame prašoma panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2016 m. rugsėjo 14 d. sprendimo Nr. Sp-199 „Dėl kandidato į Lietuvos Respublikos Seimo narius vienmandatėje Raseinių-Kėdainių rinkimų apygardoje Nr. 42 R. A. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo pažeidimų“ dalį, kuria pripažinta, kad pareiškėjas, 2016 m. rugpjūčio mėnesį Raseiniuose esančioje kaimo turizmo sodyboje „Karpynė“ dalydamas krepšinio kamuolius, pažymėtus krepšininko J. V. parašu, pažeidė Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 5¹ straipsnio 1 dalies nuostatas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ, 2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) 124 straipsnio 1 dalis numato, jog Seimo rinkimų įstatyme nustatyti asmenys šiame įstatyme nurodytais pagrindais ir per nurodytus terminus gali apskųsti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimus. Tokiu atveju skundą nagrinėja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (ABTĮ 21 str. 1 d. 3 p.).

Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, jog partija, iškėlusi kandidatą į Seimo narius, kandidatas į Seimo narius, atstovas rinkimams, rinkimų stebėtojas Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimą, priimtą iki balsavimo pabaigos, ar kitą jos veiką gali apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. To paties straipsnio 3 dalis numato, jog Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimai ar kita jos veika per 5 dienas po sprendimo priėmimo, bet ne vėliau kaip iki balsavimo pabaigos, gali būti apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

ABTĮ 30 straipsnio 1 dalis numato, jog pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas ginčija Vyriausiosios rinkimų komisijos 2016 m. rugsėjo 14 d. sprendimą Nr. Sp-199, todėl paskutinė diena jį apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, atsižvelgiant į anksčiau aptartas teisės aktų nuostatas, buvo 2016 m. rugsėjo 19 d. Pareiškėjas skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui padavė tik 2016 m. rugsėjo 21 d., t. y. praleidęs įstatymų nustatytą skundo padavimo terminą. Kaip minėta, konstatavęs šią aplinkybę, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. R-7-261/2016 pareiškėjo skundą atsisakė priimti. Pareiškėjas 2016 m. rugsėjo 23 d. skundą su prašymu atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą išsiuntė Vyriausiajai rinkimų komisijai, o 2016 m. spalio 6 d. kreipėsi į šią įstaigą, prašydamas persiųsti minėtą skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Komisija pareiškėjo skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui persiuntė 2016 m. spalio 24 d.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Seimo rinkimų įstatymas nustato dviejų rūšių terminus, aktualius skundams paduoti nagrinėjamu atveju: (1) penkerių dienų ir (2) skundo padavimą iki balsavimo pabaigos.

Penkerių dienų termino pasibaigimo nustatymas yra aktualus tik tuo atveju, jei skundas paduotas iki balsavimo pabaigos. Pasibaigus balsavimui rinkimų į Seimą atveju, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas skundo nebegali priimti. Tai aiškiai nustatyta Seimo rinkimų įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje bei išaiškinta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2013 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. R444-5/2013).

Pagal Seimo rinkimų įstatymo 62 straipsnį balsavimas vyksta rinkimų dieną nuo 7 iki 20 valandos apylinkės rinkimų komisijos nurodytoje patalpoje. Nagrinėjamu atveju pirminis balsavimas Raseinių-Kėdainių rinkimų apygardoje Nr. 42 vyko 2016 m. spalio 9 d. nuo 7 iki 20 val., o antro turo balsavimas minėtoje apygardoje – 2016 m. spalio 23 d. nuo 7 iki 20 val.

Kaip minėta, pareiškėjo skundas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas tik 2016 m. spalio 25 d., todėl pareiškėjo nurodomos priežastys, kodėl jis praleido terminą kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, teisiškai nėra reikšmingos, nes bet kokiu atveju Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas negalėtų nagrinėti skundų dėl rinkimų į Lietuvos Respublikos Seimą, pasibaigus balsavimui.

Kita vertus, pareiškėjo prašyme dėl termino skundui paduoti atnaujinimo nurodyti motyvai, susiję su nežinojimu apie šį terminą, suklaidinimą, vertintini kritiškai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje teisinio išsilavinimo neturėjimas, skundo padavimo specifikos nežinojimas savaime negali būti laikoma svarbia terminų praleidimo priežastimi, nes pareiškėjas savo teises gali įgyvendinti per atstovą (žr., pvz., 2011 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-87/2011, 2013 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-531/13 ir kt.). Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat laikoma, jog aplinkybė, kad individualiame administraciniame akte nebuvo tiesiogiai nurodyta ir išaiškinta jo apskundimo galimybė, nebuvo nurodyti įstatymo nustatyti apskundimo terminai atskirais atvejais gali būti vertinama kaip priežastis, objektyviai sukliudžiusi pareiškėjui laiku realizuoti teisę kreiptis į teismą, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad toks sprendimo apskundimo tvarkos neišaiškinimas nėra absoliutus pagrindas daryti išvadą, jog pareiškėjo netinkamas savo teisės į teisminę pažeistų teisių gynybą realizavimas buvo nulemtas objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausančių veiksnių (žr., pvz., 2016 m. liepos 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-430-624/2016). Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad pareiškėjas, buvęs Lietuvos Respublikos Seimo nariu ne vieną kadenciją, būdamas kandidatu į Lietuvos Respublikos Seimo narius, turėjo ir objektyviai galėjo išsiaiškinti Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo apskundimo tvarką. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad administracinio akto apskundimo tvarkos nepakankamas išaiškinimas bei teisinių žinių neturėjimas negali būti laikomas priežastimi, objektyviai sukliudžiusia pareiškėjui kreiptis į teismą laiku, dėl to pagrindo atnaujinti praleistą terminą taip pat nėra.

Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo skundas, Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduotas pasibaigus balsavimui į Seimą, negali būti nagrinėjamas Lietuvos vyriausiajam administraciniame teisme, prašymas atnaujinti praleistą terminą negali būti tenkinamas, todėl jį atsisakytina priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Netenkinti pareiškėjo R. A. prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti.

Atsisakyti priimti pareiškėjo R. A. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai dėl Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2016 m. rugsėjo 14 d. sprendimo Nr. Sp-199 „Dėl kandidato į Lietuvos Respublikos Seimo narius vienmandatėje Raseinių-Kėdainių rinkimų apygardoje Nr. 42 R. A. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo pažeidimų“ dalies panaikinimo, ir skundą su priedais grąžinti pareiškėjui.

Nutartis neskundžiama.