Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė), nagrinėdama pareiškėjo R. A. skundo atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai dėl Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2016 m. rugsėjo 14 d. sprendimo Nr. Sp-199 panaikinimo priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2016 m. rugsėjo 21 d. buvo gautas pareiškėjo R. A. skundas, kuriuo prašoma panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir atsakovas, Vyriausioji rinkimų komisija) 2016 m. rugsėjo 14 d. sprendimo Nr. Sp-199 „Dėl kandidato į Lietuvos Respublikos Seimo narius vienmandatėje Raseinių-Kėdainių rinkimų apygardoje Nr. 42 R. A. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo pažeidimų“ dalį, kuria pripažinta, kad kandidatas į Lietuvos Respublikos Seimo narius R. A., 2016 m. rugpjūčio mėnesį Raseiniuose esančioje kaimo turizmo sodyboje „Karpynė“ dalydamas krepšinio kamuolius, pažymėtus krepšininko J. V. parašu, pažeidė Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 5¹ straipsnio 1 dalies nuostatas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 13-308; 2000, Nr. 85-2566; TAR, 2016-06-15, Nr. 2016-16849) (toliau – ir ABTĮ) 124 straipsnio 1 dalis numato, jog Seimo rinkimų įstatyme nustatyti asmenys šiame įstatyme nurodytais pagrindais ir per nurodytus terminus gali apskųsti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimus. Tokiu atveju skundą nagrinėja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (ABTĮ 21 str. 1 d. 3 p.).

Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, jog partija, iškėlusi kandidatą į Seimo narius, kandidatas į Seimo narius, atstovas rinkimams, rinkimų stebėtojas Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimą, priimtą iki balsavimo pabaigos, ar kitą jos veiką gali apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. To paties straipsnio 3 dalis numato, jog Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimai ar kita jos veika per 5 dienas po sprendimo priėmimo, bet ne vėliau kaip iki balsavimo pabaigos, gali būti apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Šiuo atveju pareiškėjo skundžiamas Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimas Nr. Sp-199 priimtas 2016 m. rugsėjo 14 d., todėl paskutinė diena jį apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, atsižvelgiant į minėtas teisės aktų nuostatas, buvo 2016 m. rugsėjo 19 d. Pareiškėjas skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui padavė tik 2016 m. rugsėjo 21 d., t. y. praleidęs įstatymų nustatytą skundo padavimo terminą.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 30 straipsnio 1 dalis numato, jog pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. Tačiau šiuo atveju pateiktame skunde pareiškėjas neprašo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, nenurodo jokių jo praleidimo priežasčių. Todėl teismas ir neturi pagrindo savo iniciatyva spręsti praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą.

Atsižvelgiant į tai, kad teisė į teisminę gynybą nėra besąlyginė – ji privalo būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka (ABTĮ 5 str. 1 d.), todėl kai asmuo praleidžia įstatymu nustatytą terminą dėl savo laisva valia pasirinkto elgesio – aktyviai ar pasyviai dalyvauti savo pažeistų teisių gynimo procese – modelio, kyla įstatyme numatytos teisinės pasekmės – teismas atsisako priimti asmens, praleidusio įstatyme nustatytą terminą skundui paduoti, skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu.

Be to, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju skundas paduotas dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo, priimto vykstant Seimo rinkimų laikotarpiui, kurio metu įstatymas aiškiai nustato konkrečius ir pakankamai trumpus procesinių veiksmų atlikimo (tiek skundo teismui padavimo, tiek skundo teisme išnagrinėjimo) terminus, pernelyg ilgas delsimas ginti savo galimai pažeistas teises ar teisėtus interesus negali būti pateisinamas operatyvumo principo prasme, kuris šiuo atveju yra ypač svarbus.

Reikia pažymėti ir tai, kad teismas, nustatęs, jog terminas skundui paduoti praleistas, termino trūkumams šalinti nenustato. Kai termino praleidimo faktas akivaizdus, teismas neprivalo papildomai aiškintis kokių nors aplinkybių. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 9 punktą, termino praleidimo fakto konstatavimas ir prašymo atnaujinti terminą nebuvimas yra pakankamos sąlygos atsisakyti priimti teismui paduotą skundą (prašymą). Įstatymas neįpareigoja teismo papildomai siūlyti pareiškėjui pateikti prašymą dėl termino atnaujinimo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-63/2012).

Atsižvelgus į tai, ir nustačius, kad šiuo atveju pareiškėjas skundą dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos 2016 m. rugsėjo 14 d. sprendimo Nr. Sp-199 dalies panaikinimo padavė praleidęs nustatytą skundo padavimo terminą ir neprašo šio termino atnaujinti, pareiškėjo skundą atsisakytina priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.).

Pažymėtina, jog teismo atsisakymas priimti skundą (prašymą, pareiškimą) nekliudo vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu skundu (prašymu, pareiškimu), jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti skundą (prašymą, pareiškimą) (ABTĮ 33 str. 4 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 21 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu ir 125 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

atsisakyti priimti pareiškėjo R. A. skundą dėl Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2016 m. rugsėjo 14 d. sprendimo Nr. Sp-199 dalies panaikinimo.

Skundą su priedais grąžinti pareiškėjui.

Nutartis neskundžiama.