Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

J. T., gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, registruota Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neteista;

A. (A.) T., gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, (duomenys neskelbtini), teistas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 29 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį, paskirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė su įpareigojimais,

kaltinami padarę nusikalstamas veikas, numatytas BK 253 straipsnio 2 dalyje ir 258 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. T. neteisėtai, neturėdama leidimo iki 2019 m. rugsėjo 18 d. ūkiniame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), laikė tris šaunamuosius ginklus ir 12 vnt. šovinių, o būtent, pramoninės gamybos revolverį ME 38 Compact – G Nr. (-), skirtą šaudyti, 380 kalibro Me Gum tipo šoviniais su gumine kulka, pramoninės gamybos pistoletą „Ekol Tuna“, kurio identifikacinis numeris panaikintas, skirtą šaudyti 8 mm kalibro dujiniais ir garsiniais (signaliniais) šoviniais, pramoninės gamybos pistoletą „Blow Magnum“ Nr. (-), skirtą šaudyti 9 mm kalibro dujiniais ir garsiniais (signaliniais) šoviniais, kurie vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu priskirti C kategorijos šaunamiesiems ginklams, bei 12 pramoninės gamybos 7,65 mm kalibro Browning šovinių, kurie yra šaudmenys ir skirti daugeliui A ir B kategorijos ginklams, kai 2019 m. rugsėjo 18 d. apie 13.58 val. įvykio vietos – ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), apžiūros metu minėtus tris C kategorijos šaunamuosius ginklus bei 12 vnt. šovinių išėmė policijos pareigūnai.

Be to, ji ne vėliau kaip 2019 m. rugsėjo 18 d. tyrimo nenustatytomis aplinkybėms, neteisėtai, neturėdama leidimo įgijo smogiamojo pobūdžio šaltąjį nešaunamąjį ginklą, o būtent pramoninės gamybos kastetą draudžiamą civilinėje apyvartoje, kurį tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis atnešė į ūkinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame laikė minėtą smogiamojo pobūdžio šaltąjį nešaunamąjį ginklą iki 2019 m. rugsėjo 18 d., kai apie 13.58 val. įvykio vietos – ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), apžiūros metu minėtą nešaunamąjį ginklą išėmė policijos pareigūnai.

A. T. buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupe su J. T. neteisėtai, neturėdamas leidimo iki 2019 m. rugsėjo 18 d. ūkiniame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), laikė tris šaunamuosius ginklus ir 12 vnt. šovinių, o būtent, pramoninės gamybos revolverį ME 38 Compact – G Nr. (-), skirtą šaudyti, 380 kalibro Me Gum tipo šoviniais su gumine kulka, pramoninės gamybos pistoletą „Ekol Tuna“, kurio identifikacinis numeris panaikintas, skirtą šaudyti 8 mm kalibro dujiniais ir garsiniais (signaliniais) šoviniais, pramoninės gamybos pistoletą „Blow Magnum“ Nr. (-), skirtą šaudyti 9 mm kalibro dujiniais ir garsiniais (signaliniais) šoviniais, kurie vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu priskirti C kategorijos šaunamiesiems ginklams, bei 12 pramoninės gamybos 7,65 mm kalibro Browning šovinių, kurie yra šaudmenys ir skirti daugeliui A ir B kategorijos ginklams, kai 2019 m. rugsėjo 18 d. apie 13.58 val. įvykio vietos – ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), apžiūros metu minėtus tris C kategorijos šaunamuosius ginklus bei 12 vnt. šovinių išėmė policijos pareigūnai.

Be to, A. T. buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupe su J. T. ne vėliau kaip 2019 m. rugsėjo 18 d. tyrimo nenustatytomis aplinkybėms, neteisėtai, neturėdamas leidimo įgijo smogiamojo pobūdžiu šaltąjį nešaunamąjį ginklą, o būtent pramoninės gamybos kastetą draudžiamą civilinėje apyvartoje, kurį tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis atnešė į ūkinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame laikė minėtą smogiamojo pobūdžio šaltąjį nešaunamąjį ginklą iki 2019 m. rugsėjo 18 d., kai apie 13.58 val. įvykio vietos – ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), apžiūros metu minėtą nešaunamąjį ginklą išėmė policijos pareigūnai.

Kaltinamoji J. T., apklausiama teisiamajame posėdyje, savo kaltę pripažino iš dalies ir paaiškino, kad rastus ginklus iš (duomenys neskelbtini) atsivežė 2011 m. pabaigoje iš savo buvusio sugyventinio. Jie buvo permatomame, pusiau juodame maišelyje su užsegama juostele. Ji tuos ginklus nunešė ir padėjo ne toje vietoje, kur rado, o už to pastato esančiame sandėliuke, užkišo po lentomis. Tiksliai ginklų pavadinimų nežino, nes apie ginklus nieko nesupranta, bet jie priklausė jos sugyventiniui. Buvo trys ginklai, kastetas ir šoviniai, kurių kiekio tiksliai nežino. Byloje esančioje nuotraukoje yra tie patys ginklai, tik švaresni. Ji su sugyventiniu susipyko, kadangi jis išvažiavo uždarbiauti į (duomenys neskelbtini) ir ten visus uždirbtus pinigus pralošė, prarado pasą, negalėjo grįžti. Ji iš (duomenys neskelbtini) kraustėsi ir viską paėmė, taip pat ir maišą su ginklais. Su tais ginklais nieko neketino daryti. Juos tiesiog pasiėmė tam, kad grįžus sugyventiniui, galėtų jį šantažuoti. Tačiau susipažinusi su A. T. apie juos visiškai pamiršo. Sugyventinis sakė, kad ten kažkokie dujiniai ginklai ir jiems jokio leidimo nereikia. Jis juos laikė drabužių spintoje. Išsikrausčiusi iš (duomenys neskelbtini) apie 4-5 mėnesius gyveno pas tėvus, paskui pradėjo bendrauti su A., persikraustė pas jį ir apie tuos ginklus visai pamiršo. Kaip ginklai atsirado ten, kur juos rado – nežino, nes malkų ten nebuvo. Malkos atsirado tik 2019 m. liepos pabaigoje. Maišelis buvo su segama juostele, o tas, kuriame buvo rasta kratos metu - Maximos. Gal mama su tėvu rado juos ir perdėjo. Net ir tie marškinėliai, kurie buvo rasti, per tiek metų jau būtų sudilę, o čia naujai įdėti, jie nei jos, nei vyro. Pastatai buvo pastoviai rakinami. Pastatai priklauso jai, bet ten gyveno jos tėvai. Kai mama pykdavosi su tėvu, o jis vis gąsdindavo, kad iš ten viską pasiims, tai ji turėjo savo spynas ir pastoviai viską rakino. Liudytojui A. S. nerodė jokių ginklų. Tarp jų vyksta pastovūs konfliktai, todėl į savo namus tikrai jo nevedė. A. S. jai nei karto nėra davęs nei ginklų, nei šovinių. (duomenys neskelbtini) ginklų niekada nelaikė. Kai ginklus užkišo į tą vietą, taip ten ir paliko. Nei karto jų niekam nerodė, nei broliams, nei tėvams, ir A. nieko nesakė. Jam pasakė tik tada, kai sužinojo apie įvykusią situaciją. A. T. apie ginklus tikrai nieko nežinojo. Apie tai, kad A. A. S. buvo parodęs kažkokį ginklą, jai nieko nebuvo žinoma. Jokių ginklų savo namuose nėra mačiusi. Jos motina R. S. sukūrė savo versiją, nes kilo konfliktas dėl žemės sklypų dalinimo, dėl namo, kadangi močiutė jai paliko visą savo turtą. Parašė pareiškimą, kad jos mama, būdama girta, suniokojo močiutės turtą. Policijos pareigūnai važiavo jos apklausti dėl šito įvykio, tada R. S. nuvedė juos į malkinę ir parodė ginklus. Jos mama dirbo (duomenys neskelbtini). Vėliau mama jai skambino, sakė, kad nori su advokatu susitikti. Gal ji norėjo pakeisti parodymus, kad pagelbėtų. Ikiteisminio tyrimo metu davė melagingus parodymus, nes ją suklaidino advokatai, nurodė kaip viską reikia sakyti, įtikino, kad viskas bus gerai. Pirmo posėdžio metu atsisakė duoti parodymus, kadangi advokatė E. D. tikino sakyti visai kitą versiją, bet ji susirado naują advokatą nusprendė pasakyti tiesą.

Kaltinamasis A. T., apklausiamas teismo posėdyje, kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad apie ginklus sužinojo iš žmonos kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Iki to laiko nieko nežinojo. (duomenys neskelbtini) lankydavosi ne dažnai, tik tada, kai reikėdavo kažką padėti. Su J. motina buvo ne kokie santykiai, todėl retai ten važiuodavo. Ūkiniai pastatai buvo pastoviai užrakinti. Raktus turėjo tas, kas ten gyveno – J. motina. J. jam niekada nėra minėjusi apie jokius ginklus. Kai prasidėjo ikiteisminis tyrimas ir sužinojo, kad rado ginklus, galvojo, gal jie J. tėvo, bet kad čia jos ginklai – nežinojo. Kad tie ginklai J., jam pasakė tik prieš pora dienų. Jis A. S. rodė kažkokį ginklą, bet labai seniai, prieš daug metų, kai dar nereikėjo jokių leidimų. Tai tikrai negalėjo būti 2016 metais. Šis liudytojas melavo, nes jie su jais konfliktuoja. Jis ten gyveno nuo studentavimo laikų, kai jam buvo 20 m. Tuo metu A. S. galėjo rodyti ginklą. Tada jokių leidimų nereikėjo, nes ten buvo dujinis pistoletas. Liudytojui tuo metu buvo apie 18 metų, jis jo brolio klasiokas. Jis ir kalbėjo apie tas skyles, kur įsistato kulkos.

Liudytojas A. S. (gimęs (duomenys neskelbtini)) apklausiamas teisiamajame posėdyje, paaiškino, kad gyvena (duomenys neskelbtini) kaime kaltinamieji J. T. ir A. T. yra jo kaimynai. Jie gyvena viename name, kuriame yra atskiri įėjimai. Pas jį atvažiavo pažįstamas medžiotojas, kuris atvežė pažiūrėti ginklą, klausė, ar galima jį sutaisyti. Jis ginklą apžiūrėjo ir pasakė išmesti. Tas medžiotojas pasiėmė pistoletą, o pas jį paliko 9 ar 10 šovinių. Po to kai jis paliko šovinius, neprisimena kokiomis aplinkybėmis, J. jam pasakė, kad turi ginklą, bet neturi šovinių. Nesakė kam jai reikia šovinių. Jis paėmė medžiotojo paliktus šovinius, užėjo į verandą, o J. išnešė tris ginklus. J. ginklus atnešė iš virtuvės į verandą, turėjo juos rankose. Nežino, kokie tai ginklai, jų net nepaėmė į rankas. Vienas iš ginklų buvo dujinis, rankenos nebuvo. Antras ginklas buvo nedidelis, blizgantis, kaip iš nerūdijančio plieno. Trečias ginklas buvo masyvus, juodas. Byloje nufotografuoti šoviniai yra ne tie, kuriuos jis davė J. T.. Jie buvo lygūs, be susiaurėjimo. 2-oje, 3-oje nuotraukose esantys ginklai yra tie kuriuos rodė J., dėl 4-oje nuotraukoje esančio ginklo nėra tikras. J. nesakė iš kur gavo ginklus. Jis neklausė, ar ji turi leidimą ginklui. Paprašė jo pažiūrėti, ar šoviniai tinka. Jis atsakė, kad nežiūrės. A. T. tuo metu nebuvo namuose. Jis J. padavė šovinius, jų buvo 9 ar 11. Nežino kur J. nunešė padėti ginklus ir šovinius. Praėjus dienai ar dviem, J. jam paskambino ir pasakė, kad šoviniai netiko ir gali juos pasiimti. Jis pasakė, kad išmestų, jam jie nereikalingi. Nematė, kad A. T. būtų prisilietęs prie šovinių, jis jam niekada nesakė, kad tai jo šaudmenys ar ginklai, niekada ginklu jam negrasino. Nematė, kad ginklus turėtų A.. Padarė išvadą, kad ginklai bendri, nes jie vyras ir žmona. Su A. apie ginklus išviso nekalbėjo. Gali būti, kad J. pasakė, jog ginklai priklauso jai ir A., dabar neatsimena. Kasteto nei J., nei A. jam nerodė. Po kelių dienų užėjęs į policijos komisariatą, viską papasakojo pareigūnui. Gali būti, kad ginklus matė ir policijai pranešė 2018 metais. Pareigūnas pasakė, kad niekam apie tai nesakytų, pas juos padarys kratą. Praėjo gal savaitė ar mėnuo, jam paskambino sūnus, pasakė, kad atvažiavo policijos ekipažai, pas juos ir pas kaimynus daro kratą. Krata buvo atlikta kai jo nebuvo namuose. Policijai apie ginklus pranešė po įvykusio konflikto su kaimynais, maždaug per tris dienas. Konfliktas nebuvo susijęs su ginklais. Pats yra baustas dėl ginklų laikymo. Kad kaimynai turi ginklus, sužinojo iš sūnaus, išgirdo, netgi kur juos slepia. Nežino, iš kur atsirado ginklai, kiek laiko jie juos turi. Sūnus jam pasakė, kad pas juos yra kambarys, ten ginklus užkasinėja. Dar A. motina, ji jau mirusi, yra sakiusi, kad turi labai daug šovinių, klausė, gal turi kam parduoti.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. S. nurodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Namas, kuriame gyvena yra padalintas į dvi dalis. Vienoje namo dalyje gyvena jis su sūnumi A. S., kitoje pusėje gyvena J. T. ir A. T. su vaikais. Jų kiemas nėra padalintas, tačiau į namą turi atskirus įėjimus. Tarp jo ir A. ir J. T. prasidėjo konfliktai maždaug 2018 m. tikslaus laiko nurodyti negali. Konfliktų priežastys buvo įvairios, dažniausiai konfliktuoti pradeda J. T.. Ši savivaliauja kieme ir nuolat kviečia policiją. Iki jų konfliktų pradžios jie bendravo gerai tiek su J. T., tiek su A. T. 2018 m. metais, tikslaus laiko nurodyti negali, jiems kalbant su J. T., kieme prie namo, kuriame gyvena, jis šiai parodė ginklo dalį, būtent kokio ginklo nurodyti negali, kurią jam prieš kelias dienas atnešė asmuo apžiūrėti, kadangi jis tarnavęs kariuomenėje ir asmuo, kuris atnešė minėtą ginklo dalį norėjo sužinoti kas tai ir ar galima pritaikyti šaudymui. Asmens, atnešusio minėtą ginklo dalį duomenis pateikti atsisako. J. T., norėdama pasigirti, pasakė, kad šie su sutuoktiniu A. T. taip pat turi ginklų namuose. Nubėgusi į namą, ši netrukus išnešė savo rankose 3 šaunamuosius ginklus. Vienas iš jų buvo su būgnu, kitas juodas spalvos ir trečias blizgančio metalo spalvos. J. T. pasakė kad šie ginklai priklauso pačiai su sutuoktiniu A. T.. Jis juos pasižiūrėjo, ar ėmė į rankas neprisimena. J. T. pasakė, kad neturi šovinių. Tuomet jis pasakė, kad turi šovinių, kurie pastarajam nereikalingi ir gali juos atiduoti. Ši pasakė, kad norėtų jų ir jis šiai davė 10-20 vnt. 8 mm šovinių, bronzos spalvos. Šoviniai, kuriuos jis davė J. T. buvo atrodo 8 mm kalibro ir geltonos spalvos, nei mažesni, nei didesni ir spalva būtent geltona, o ne į raudonumą, ne į vario spalvą. Jie buvo ploni. Jam atrodo, kad buvo apie 10 šovinių, neskaičiavo jų. Visi šoviniai buvo vienodi, nebuvo, kad keli vieno kalibro ar rūšies, kiti kitokie. Ar tie šoviniai, kuriuos davė J. T. buvo su paraku viduje nežino, nežiūrėjo, todėl nežino ar jais iš viso galima buvo šaudyti. Ar šoviniai, kuriuos davė J. T. buvo su užrašais ant jų negali pasakyti, neatsimena. Tyrėjai parodžius šovinių nuotrauką prie specialisto išvados, gali pasakyti, kad tai ne jo šoviniai, todėl kad ten kitokio kalibro šoviniai, jo buvo plonesni ir geltonos spalvos, o parodyti labiau vario, ruda spalva, bei storesni negu jo buvo, be to kaip mato du šoviniai kitokie iš visų. Ką J. su vyru padarė su šoviniais negali pasakyti, neklausė. Kokie šoviniai buvo rasti pas J. nesidomėjo pats asmeniškai. Jokio atlygio ji už minėtus šovinius nedavė. Šovinius davė tas pats asmuo, kurio duomenis atskleisti atsisako, kuris prieš kelias dienas buvo atnešęs jam šaunamojo ginklo dalį. J. T., parodžiusi minėtus šaunamuosius ginklus nuėjo į namą. Minėtą ginklo dalį jis grąžino tam pačiam asmeniui, kuris buvo atnešęs jį apžiūrėti. Jam žinoma, kad norint laikyti ir nešiotis šaunamąjį ginklą reikia turėti leidimą ir laikyti juos seife, todėl jis suprato, kad J. T. ir A. T. 3 šaunamuosius ginklus laiko nelegaliai. Taip pat jam yra žinoma, kad draudžiama perduoti šovinius, tačiau nusprendė juos atiduoti J. T., nes jam jie nebuvo reikalingi. Jis žinojo, kad turi nedelsiant pranešti policijai apie nelegaliai laikomus saugomus šaunamuosius ginklus, tačiau nenorėjo gadinti santykių su kaimynais. Netrukus po to, maždaug po savaitės laiko, kai J. T. parodė jam minėtus šaunamuosius ginklus tarp jų įvyko konfliktas. Buvo iškviestas į policiją ir atvykęs į Vilniaus r. komisariatą pranešė, kad J. T. ir A. T. nelegaliai laiko šaunamuosius ginklus. Į jo pranešimą pareigūnai sureagavo ir J. T. ir A. T. namuose buvo daromos kratos. Taip pat buvo atliekamos kratos ir jo namuose, tačiau jis pats šaunamųjų ginklų neturi ir nelaikė. Kažkada turėjo šaunamuosius ginklus neturėdamas leidimo, todėl buvo nubaustas 2 kartus. Daugiau duomenų reikšmingų ikiteisminiam tyrimui neturi (t. 2, b. l. 130-138).

Liudytojas A. S., apklausiamas teisiamajame posėdyje, paaiškino, kad J. ir A. T. yra jo kaimynai, pažįstami jau nuo labai seniai, santykiai normalūs. Jis gyvenam tame pačiame name kaip ir jie, tik skirtingi įėjimai. Kadaise A. jam rodė kažkokį seną pistoletą. Tai buvo prieš kokius 7-8 metus. Ginklas buvo su keturiomis skylėmis, mažiukas, sidabrinės spalvos. Jo spalvos neprisimena. Jie buvo išėję į lauką ir išėjo tokia kalba, kad A. T. parodė jam tą ginklą. Jis atrodė kaip žaislinis. Rodydamas ginklą nieko nesakė, nesakė, iš kur jį gavo. Kitų ginklų pas jį nėra matęs, šovinių irgi. J. T. nerodė jam ginklų. Nežinojo, kad jie nelegaliai laikytų ginklus. Jo namuose buvo atliekama krata dėl ginklo. Kodėl atliko kratą – nežino. Yra turėjęs su A. T. konfliktų dėl savo merginos. Gal ir sakė, kad šaudė. Byloje nufotografuotų ginklų nėra matęs. Tarp nuotraukoje parodytų ginklų, to ginklo, kurį rodė A. T., nėra. Tas buvo truputį didesnis, nei nuotraukoje, jis vamzdyje turėjo keturias skyles. Į rankas to ginklo nebuvo paėmęs. Su tėvu labai mažai bendrauja. Dėl ginklų jis jam nieko nesakė. Kažkada tėvas laikė ginklų ir dėl to turėjo problemų. Tėvui nesakė, kad J. T. turi ginklų, tik sakė, kad A. gali turėti, nes turi tokį kambarį, kuriame niekas negyvena ir ten stovėjo tokia sena spintelę. Tai pasakė, kad gal į stalčių padėjo, o tėvas gal ne taip suprato ir pagalvojo, kad užkasė. A. T. tą ginklą atnešė iš to negyvenamo kambario. Iš tėvo nieko nežinojo apie kratą, dar jam paskambino ir klausė, ar pareigūnai gali užeiti, jis pasakė, kad gali, nes pats juos iškvietė. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. S. nurodė, kad pažįsta J. T. ir A. T., pastarieji yra kaimynai. Jie gyvena name, esančiame (duomenys neskelbtini). Namas, kuriame gyvena yra padalintas į dvi dalis. Maždaug 2018 m., vasaros laikotarpiu, tikslaus laiko nepamena, tarp jo tėvo A. S. ir A. T. ir J. T. prasidėjo konfliktai. Kaip jam žinoma, kieme prie namo, J. T. užsipuolė jo tėvą A. S., dėl ko šis iškvietė policiją. Po šio konflikto tėvas A. S. jo paklausė ar jam yra žinoma, kad A. T. neteisėtai laiko šaunamuosius ginklus ir šis atsakė, kad kiek žino A. T. turi vieną pistoletą su sidabrinės spalvos detalėmis. Maždaug mėnesio laikotarpyje po įvykusio konflikto, pas juos į namus atvyko policijos pareigūnai ir darė kratą. Iš įteiktų jam dokumentų suprato, kad pareigūnai ieško ginklų. Jis ginklų neturi ir niekada neturėjo. Jis žino, kad norint laikyti šaunamąjį ginklą reikia turėti leidimą ir laikyti jį specialiai pritaikytoje vietoje. Jo tėvas A. S. taip pat tuo metu nelaikė jokių šaunamųjų ginklų, nors prieš 15 metų tėvas juos laikė neturėdamas leidimo. Atvykę pareigūnai nurodė, kad J. T. įskundė, kad jų namuose neteisėtai laikomi šaunamieji ginklai. Apie tai, kad J. T. ir A. T. nelegaliai laiko šaunamuosius ginklus jis sužinojo iš paties A. T.. Iki jų konflikto pradžios jie bendravo, palaikė kaimyniškus santykius. 2016 m., tikslaus laiko nurodyti negali, jis buvo A. T. namuose. Šis pasakė, kad turi šaunamąjį ginklą ir iš kambaryje buvusios spintelės ištraukė ir parodė šaunamąjį ginklą - pistoletą, su sidabrinės spalvos detalėmis. Į rankas jo neėmė. Parodęs pistoletą, A. T. jį padėjo atgal į spintelės stalčių. Koks būtent tai buvo pistoletas nurodyti negali, kadangi nieko apie ginklus nesupranta. Jis suprato, kad šaunamasis ginklas laikomas neteisėtai, tačiau bijodamas sugadinti santykius policijai nepranešė, nors supranta, kad privalėjo. Dėl to labai gailisi. Daugiau jokių kitų ginklų, šovinių ar kitų draudžiamų daiktų A. T. jam nerodė. Kratos metu jo namuose, jis pareigūnams nurodė, kad pati J. T. kartu su savo sutuoktiniu A. T. nelegaliai laiko šaunamuosius ginklus, tačiau šie juo nepatikėjo. Jis net gi radęs internete parodė, kaip maždaug atrodo pistoletas, kurį rodė A. T., tačiau šie iš jo pasijuokė. Be to, vienas pareigūnas, dalyvavęs kratoje, nuolat eidavo į J. T. namus. Jis pas ją ėjo ne mažiau 6-7 kartų. Jam yra žinoma, kad ši turi giminaitį, kuris dirba policijoje, todėl mano, kad kratos metu pas šią ėjęs pareigūnas yra pačios pažįstamas. Atlikę kratas jo namuose pareigūnai šaunamųjų ginklų ar kitų draudžiamų daiktų nerado. Taip pat norėtų parodyti, kad 2018 m. vasaros metu, vykstant konfliktams A. T., išėjęs kieme neblaivus jam ir jo tėvui rėkė, kad visus iššaudys (t. 2, b. l. 141-144).

Liudytoja R. S., apklausiama teisiamajame posėdyje, paaiškino, kad kaltinamoji J. T. yra jos dukra, o A. T. - jos žentas. Įvykio metu gyveno (duomenys neskelbtini), tame name, kur buvo rasti ginklai. Dukra su vyru tuo metu ten negyveno. 2019 m. rugsėjo 15 d. įvyko konfliktas, nes atvažiavo jos buvęs vyras, jos mamai tai nepatiko. Mama tikriausiai paskambino dukrai. Buvo iškviesta policija. Po to policija buvo kviesta sekančią dieną ir tą dieną, kai rado ginklus. Iš ryto nuėjo malkų į tvartą, netyčia patraukė už maišo, maišas prairo, išlindo ginklas. Pasikapsčiusi toliau, pamatė, kad yra daugiau ginklų. Atsinešė kitą maišą, viską perpylė, nes maišas buvo suiręs, atrodė, kad ten labai seniai gulintis. Ten buvo 2 ar 3 ginklai, tamsios spalvos, tiksliai nepamena. Šovinių gal irgi buvo. Parodė juos savo buvusiam vyrui, jis pasakė, kad slėptų, reikia parodyti policijai. Tuo metu atvažiavo policija, pasakė, kad kvietė dukra, kad ji triukšmauja. Iš to pykčio nuvedė policininką ir parodė ginklus, pasakė, kad dukters. Taip pasakė iš pykčio, tiksliai nežinojo kieno tai ginklai. Kai konfliktavo, dukra buvo atvažiavusi iš vakaro. Policiją kvietė telefonu, gal iš pykčio. (duomenys neskelbtini) gyvena nuo 1997 m. Gyvena su mama, lankydavosi ir buvęs vyras. Būdavo, kad vasarą atvažiuodavo dukra su vyru. Dėl ginklų, po sūnaus mirties atvažiuodavo tamsus automobilis. Tų žmonių nepažįsta, sakė, kad sūnus paliko maišą, klausė ar rado. Tai tęsėsi apie 1,5 metų. Galvoja, kad gal tai tų žmonių maišas. Sūnus mirė 2012 metais. Ikiteisminio tyrimo metu šios versijos pareigūnams nenurodė, nes jos neklausė. Kad sūnus į tvartą nešiotų maišus, nematė. Dukra J. su vyru į tvartą užeidavo, nešdavo sodinukus, tas tvartas nerakinamas, ten galėjo užeiti bet kas. Ikiteisminio tyrimo metu duodama parodymus buvo pykčio apimta. Tyrėja truputį ne taip užrašė jos parodymus. Parašė, kad J. nešė Maximos maišą, ji paklausė „ką tu ten neši, ne tavo reikalas“, taip nebuvo. Ji negalėjo manyti, kad ginklai priklausė dukrai. Kad dukra įėjo ir paslėpė maišą su ginklais, tokio atvejo nebuvo. Tyrėja neteisingai užrašė dėl maišo, kad J. išlipo būtent su Maximos maišu. Ji dažnai atvažiuodavo, Maximos maišai galėjo būti su produktais. Dukra tik skambino, kad pas kaimyną darė kratą, buvo užėję, bet tai buvo labai seniai, dar prieš įvykį. Nesakė, kad ginklai priklauso jos žentui A.. Tyrėja pati pasakė, kad ginklai tikriausiai priklauso jam. Kad ginklai priklauso J. ir A., tvirtinti negalėjo, galėjo pasakyti „galimai“. Maišas buvo suplyšęs, supuvęs. Kad tą maišą kas nors būtų atnešęs ir padėjęs, ji nematė. Su dukra ir žentu vėliau apie tuos ginklus nekalbėjo. Dėl konflikto parduotuvėje, dukra klausė kodėl ji taip padarė. Paskutinį kartą su dukra kalbėjo telefonu, nelabai seniai. Kartu važiavo pas advokatą. Ji paskambino dukrai ir pasakė, kad nori šiek tiek pakeisti parodymus. Dukra neprašė pakeisti parodymus. Ji pasakė, kad pakalbės su advokatu, ar galima ką nors parašyti papildomai, jis pasakys kokią dieną atvažiuoti. Su tuo advokatu kalbėjo, jis pasakė, kad bus nubausta, jei duos neteisingus parodymus. Advokatas nepatarė, kad reikia kalbėti apie sūnų. Ji jam tiesiog pasakė kaip buvo. Negali pasakyti, kam priklausė ginklai. Mano, kad tikrai ne J.. Pas dukrą su žentu ginklų nematė, nėra apie tai net girdėjusi. Dabar jų santykiai su dukra geri.

Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu liudytoja R. S. nurodė, kad ji nuolat gyvena nurodytu adresu (duomenys neskelbtini) su mama G. O.. Nurodytu adresu namas, teritorija ir visi jame esantys ūkiniai pastatai priklauso jos dukrai J. T.. Maždaug prieš metus, vasaros metu, tiksliai nepamena, pamatė, kaip jos dukra užėjo į ūkinį pastatą turėdama su savimi maišą, o išėjo iš pastato be jo. Kas tiksliai tam maiše buvo ji nežino, todėl paklausė dukros ką ji ten darė ir ką ten padėjo. Dukra jai neatsakė, teigė, kad tai ne jos reikalas, tačiau užsiminė, kad tai galėjo būti ginklai, kokie tiksliai nekonkretizavo. Ji pati nėjo pažiūrėti kas ten yra, tačiau per maišą matėsi, kad maiše kažkas blizgėjo. Ji mano, kad tie ginklai galėjo priklausyti jos dukros vyrui A. T., gyvenančiam (duomenys neskelbtini). Iš dukros vyro yra girdėjusi, kad jis ginklus atvežė į jos ūkinį pastatą, nes bijojo, kad jo namuose bus atliekama krata, todėl paprašė dukros juos paslėpti. Daugiau nieko pasakyti negali (t. 2, b. l. 106)

Papildomos apklausos metu liudytoja R. S. paaiškino, kad iki 2019 m. spalio 19 d. ji gyveno (duomenys neskelbtini). Išsikraustė į nuomojamą butą (duomenys neskelbtini). Minėtas namas, kartu su jame esančiais pastatais nuosavybes teise priklauso J. T. maždaug 2 metus. Iki tol minėtas namas priklausė jos motinai G. O.. Iki 2019 m. spalio 19 d. ji gyveno su savo mama G. O.. Per paskutinius 5 metus kartais pas ją apsistodavo ir buvęs sutuoktinis L. S.. Per visą tą laiką kol gyveno (duomenys neskelbtini) raktus nuo namo turėjo tik ji. Ūkiniai pastatai ir tvartai niekada rakinami nebuvo, ant jų nebuvo jokių spynų, todėl tam kad į juos patekti raktų nereikėjo. Didesni konfliktai tarp jos ir J. T. prasidėjo 2019 m. birželio mėnesį. Su A T. visada buvo įtempti santykiai. Žodiniai konfliktai su J. T. tęsėsi iki 2019 m. rugsėjo mėn. Tiksliai nežino, bet jai atrodo, kad 2019 m. rugsėjo 16 d. J. T. melagingai pranešė, kad ji sumušė savo motiną G. O., sugadino turtą, sulaužė televizorių, atjungė pastarajai šviesą. Tą dieną atvykę pareigūnai pasikalbėjo su ja ir motina G. O., ir jiems buvo akivaizdu, kad J. T. pareiškimas yra melagingas ir šie išvažiavo. 2019 m. rugsėjo 17 d. vakare policijos pareigūnai atvažiavo vėl įsitikinti, kad G. O. nėra skriaudžiama ir vėl išvažiavo. 2019 m. rugsėjo 18 d. dar kartą atvažiavo policijos pareigūnai ir parodė J. T. parašytą dėl jos pareiškimą. Ji labai supyko ir pasakė, kad J. T. tyčia ją terorizuoja ir šmeižia, nors pati nelegaliai laiko šaunamuosius ir nešaunamuosius ginklus bei šovinius. Ji juos rado 2019 m. rugsėjo 18 d. apie 8.00-9.00 val. Rado visiškai atsitiktinai, nuėjusi pasiimti malkų, kad galėtų pakūrenti krosnį, nes namie buvo vėsu. Rinko malkas, ir pamatė, kad iš už malkų styro maišelio dalis. Ji už jo patempė ir jis labai sunkė traukėsi. Patraukus dar stipriau jį ištraukė, tai buvo parduotuvės ,,Maxima” baltos spalvos polietileninis maišelis, kurį pravėrusi pamatė viduje esančius ginklus, kiek prisimena, ten buvo 3 pistoletai, vienas šviesaus metalo ir 2 tamsaus metalo, taip pat ten buvo kastetas ir šoviniai, kurių kiekio nurodyti negali. Ji nubėgo ieškoti vyro, nes išsigando radusi ginklus. Suprato, kad jie priklauso jos dukrai J. T. ir jos vyrui A. T., nes maždaug prieš metus, 2018 m. vasarą, ši atvežė būtent tokį parduotuvės ,,Maxima" polietileninį baltos spalvos pirkinių maišelį ir nunešė jį į minėtą ūkinį pastatą. Ji J. paklausė ką ši atvežė, bet ji atsakė, kad ne jos reikalas ką atvežė ir nieko daugiau nepaaiškino. J. buvo atvažiavusi viena. Iki 2019 m. rugsėjo 18 d. ji to maišo nematė, nes jis buvo paslėptas po malkomis, tačiau buvo sukūrenta daug malkų, jų ženkliai sumažėjo, dėl to ir išlindo dalis minėto pirkinių maišelio. Taip pat, 2018 m. vasarą J. T. jai minėjo, kad pastarosios gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), buvo daryta krata ir pareigūnai ieškojo ginklų. Todėl ji, radusi minėtą maišelį su minėtu turiniu iš karto suprato, kad šie rasti ginklai ir yra tie patys ginklai, kurių ieškojo kratų metu, tačiau J. T. juos paslėpė minėtame ūkiniame pastate. Pasiėmusi maišelį ji nubėgo pas savo buvusį sutuoktinį L. S. ir išsigandusi paklausė ką daryti. Jis atsakė, kad darytų ką nori, bet geriausia yra pranešti policijai. Ji, kiek prisimena, nei šaunamųjų ginklų, nei kasteto, nei šovinių į rankas neėmė, bet buvo šoko būsenoje, todėl gali ir neprisiminti kaip buvo paėmusi. Jos buvęs sutuoktinis L. S. į rankas ėmė ginklus, labai trumpai apžiūrėjo ir padėjo atgal į maišelį. Yra tikra, kad šie ginklai negalėjo priklausyti jos buvusiam sutuoktiniui L. S., nes matė, kad šis buvo nustebęs juos pamatęs ir uždavinėjo jai klausimus, iš kurių sprendžia, kad šis nieko apie minėtus ginklus nežinojo. Be to šis visą gyvenimą dirbo ūkyje, jokios prieigos prie ginklų neturėjo ir nieko apie juos nežino. Niekada nėra buvę konfliktų, kurių metu L. S. būtų grasinęs jai, ar jo antrai žmonai ar kitiems asmenims ginklu. Jei taip būtų įvykę ji tikrai būtų žinojusi, nes jis jai viską pasakoja, kad ir kokių nemalonumų būtų prisidaręs. Minėtą maišelį, kuriame buvo trys šaunamieji ginklai, kastetas ir šoviniai ji nunešė ir padėjo ten kur ir rado ūkiniame pastate. Nunešusi galvojo ką daryti su minėtais ginklais ir šoviniais ir į jų kiemą atvažiavo policijos pareigūnai. Kaip ir minėjo, supykusi, atvykus pareigūnams iš karto pasakė ką rado šiandien ryte ir nuvedė į ūkinį pastatą. Ginklai buvo išimti. Kaip J. T. sužinojo, kad buvo rasti pastarosios atvežti, paslėpti ginklai bei šoviniai ji nežino (t. 2, b. l. 110-114).

2019 m. gruodžio 12 d. buvo atlikta akistata tarp įtariamosios J. T. ir liudytojos R. S., kurios metu J. T. ir R. S. pavirtino bei patikslino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. J. T. parodė, kad 2018 metų vasarą ji galėjo apsilankyti minėtu adresu, tačiau niekada nebuvo privažiavusi arti ūkinių pastatų, taip pat niekada nieko nėra palikusi ūkiniuose pastatuose. R. S. parodė, kad tuo metu, kai J. T. atvežė prekybos tinklo ,,Maxima" maišelį ir pasakė, kad tai ne jos reikalas, jokių įtarimų nekilo. Ji šio nematė iki 2019 m. rugsėjo 18 d. Atėjo į ūkinį pastatą pasiimti malkų ir pamatė, kad iš už sudėtų malkų styro maišelis. Patraukė jį, jis traukėsi sunkiai, tačiau jį ištraukus ir pamatė, kad jame yra šaunamieji ginklai. Kadangi buvo išsigandusi, kiek ten tiksliai buvo ginklų neprisimena, bet ne mažiau nei trys. Suprato, kad tai tas pats prekybos tinklo ,,Maxima" pirkinių maišelis, kurį 2018 m. vasarą atvežė J. T., po kratų pastarosios namuose. Mano, kad J. T. atvežė minėtą maišelį ir paslėpė po malkomis. J. T. parodė, kad nesutinka su atsakymu. 2018 metais malkų niekas nepirko, malkos buvo pirktos 2019 m. rudenį. Rasti ginklai yra ne jos, kam priklauso nežino. Į klausimą ar radus ginklus paklausė J. T. ar šie ginklai priklauso pastarajai R. S. parodė, kad neklausė (t. 2, b. l. 184-189).

Liudytojas T. S. teisiamajame posėdyje pasinaudojo savo teise atsisakyti duoti parodymus prieš savo šeimos narį – seserį kaltinamąją J. T..

Liudytojas L. S., apklausiamas teismo posėdyje, paaiškino, kad buvo garaže, buvusi žmona R. S. ėjo į tvartą, atnešė maišelį ir pasakė: „Žiūrėk ką radau“. Pažiūrėjo, kad ten ginklas ir įdėjo atgal, ji išnešė namo. Jis buvo ištraukęs tik vieną ginklą, kiek jų ten buvo, nematė. Namuose sprendė ką daryti, ar kreiptis į policiją. Tuo metu policijos pareigūnai atvažiavo patys. Viskas vyko (duomenys neskelbtini) datos neatsimena. Žmona nesakė, kam priklauso ginklai. Kai atvyko policijos pareigūnai, jo paklausė, ar žinojo, apie ginklus. Jis juos matė pirmą kartą. Jis nesakė, kad tai dukros ginklai. Tyrėja neteisingai užrašė, kad ginklai dukros, kad buvo atvažiavusi į Maximą. Tokios kalbos su buvusia žmona nebuvo. Apklausos protokolą pasirašė neskaitęs. Nežino, kodėl tyrėja surašė tokius parodymus. Negali teigti, kad tie ginklai nepriklauso jo dukrai ar žentui, bet, kad tai jų ginklai jis tyrėjai nesakė. Nematė, kad dukra atnešė ir paslėpė ginklus. Apklausa truko apie valandą, spaudimas jam nebuvo daromas. Tyrėja kažką sakė, kad žino apie T., apie ginklus.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas L. S. nurodė, kad nuo 2016 m., tikslios datos neprisimena iki 2019 m. rugsėjo mėn. jis kartais apsistodavo gyventi pas savo buvusią žmoną, name, (duomenys neskelbtini). Atvykdamas minėtu adresu apsistodavo ne ilgiau nei vienam mėnesiui, kadangi tarp jų buvo įtempti santykiai. Kitu laiku jis gyvendavo pas savo tėvus. Paskutinį kartą atvyko 2019 m. rugsėjo 14-16 dienomis, tikslios datos neprisimena ir išvažiavo 2019 m. rugsėjo 18 d., kuomet namuose ir ūkiniame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo atliekamos kratos. Visą laiką, kai apsistodavo minėtu adresu, minėtame name gyveno jis, jo buvusi žmona R. S. ir R. S. motina G. O. Jis niekada neturėjo raktų nuo namo ir ūkinių pastatų. Raktus, jo žiniomis, turėjo tik R. S.. Maždaug prieš metus laiko jis sužinojo, kad minėtas namas, jau kurį laiką, tiksliai nežino būtent kokį laikotarpį, nuosavybės teise priklauso J. T., kuri jam nežinomomis aplinkybėmis sudarė dovanojimo sutartį su G. O., savo naudai. J. T. jam pati tai pasakė, kai jis norėjo apsistoti minėtu adresu pas R. S., nurodydama, kad ši yra viso namo su sklypu ir ūkiniais pastatais savininkė ir jis yra čia nepageidaujamas. 2019 m. rugsėjo 18 d. išsikraustė, kadangi jo dukra J. T. nuolat šmeižė jį ir jo buvusią žmoną R. S., teigdama, kad jis kartu R. S. nuolat engia G. O.. Apie tai, kada ir kokiomis aplinkybėmis J. T. atvežė ir paslėpė šaunamuosius ir nešaunamuosius ginklus ūkiniame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini) jis nieko nežinojo iki 2019 m. rugsėjo 18 d. Tą dieną R. S. buvo labai pikta, kadangi 2019 m. rugsėjo 17 d. vakare buvo atvykę policijos pareigūnai, kuriuos iškvietė J. T., nurodydama, kad jie skriaudžia G. O.. Tuomet, 2019 m. rugsėjo 18 d., apie 10:00 val. jam būnant garaže, kuris yra nurodyto namo kieme, R. S. jam pasakė, kad ūkiniame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini). J. T. neteisėtai laiko šaunamuosius ir nešaunamuosius ginklus. Ji nuėjo į ūkinį pastatą ir atnešė iš ten baltą polietileninį maišelį. Atidarius jį pamatė 3 šaunamuosius ginklus, kokius būtent negali nurodyti, kastetą ir šovinius, kurių kiekio nurodyti negali. Ji jo paklausė ką su jais daryti ir jis atsakė, kad darytų su jais ką nori. Jis iš smalsumo paėmė ginklą, neprisimena būtent kokį, pasižiūrėjo ir padėjo atgal. R. S. nunešė maišą su minėtais šaunamaisiais ginklais ir kastetu bei šoviniais atgal į minėtą ūkinį pastatą. Jis suprato, kad ginklai yra laikomi neteisėtai, kadangi žino, kad norint laikyti ir nešiotis šaunamąjį ginklą reikia turėti leidimą ir laikyti jį seife. Taip pat žino, kad kastetas yra neleistinas pavojingas ginklas, uždraustas apyvartoje. Kadangi nenorėjo pakenkti dukrai J. T., nusprendė pasinaudoti teise nepranešti apie neteisėtai laikomus ginklus policijos pareigūnams. 2019 m. rugsėjo 18 d. jis kartu su R. S. buvo name, esančiame (duomenys neskelbtini). Jie buvo viename kambaryje, o kitame kambaryje buvo G. O.. Apie 11:00 - 12:00 val. į minėtus namus atvyko policijos pareigūnai ir nurodė, kad atvyko, pagal J. T. pranešimą, kad R. S. sudaužė G. O. priklausantį televizorių. Tuomet R. S. pasakė pareigūnams, kad J. T. be jokio pagrindo juos šmeižia ir nurodė, kad daugiau nei prieš metus, kuomet J. T. ir jos sutuoktinis A. T. pradėjo konfliktuoti su kaimynais, ji (J. T.) atvežė ir ūkiniame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini) neteisėtai, neturėdama leidimo paslėpė ir laiko ginklus, tiksliai nenurodžiusi kokius. Tuomet R. S. kartu su pareigūnais nuėjo iki minėto ūkinio pastato, jis liko name. Pro langą matė kaip pareigūnai išėjo iš minėto ūkinio pastato su baltu maišeliu, tuo pačiu, kurį R. S. buvo atnešusi jam parodyti į garažą su šaunamaisiais ginklais, kastetu bei šoviniais. Iš to suprato, kad policijos pareigūnai rado minėtus ginklus. Po to jis nuėjo į kieme esantį garažą ir prie jo priėjusi R. S., kuri pasakė, kad pareigūnai ūkiniame pastate rado tris šaunamuosius ginklus, kokius būtent nenurodė, kastetą ir šovinius, kokį būtent skaičių nenurodė. Pareigūnams tęsiant kratas jis išvažiavo ir apsistojo pas savo tėvus, adresu (duomenys neskelbtini), ir liko ten gyventi. Jam yra žinoma, kad maždaug prieš metus iki to, kai buvo rasti ginklai, J. T. gyvenamojoje vietoje buvo atliekamos kratos ir ieškomi ginklai. Jam apie tai papasakojo J. T.. Ar rasti ginklai priklauso būtent J. T. ar A. T. jis nežino, taip pat nežino ar jie savo gyvenamojoje vietoje laikė ar laiko šaunamuosius ir nešaunamuosius ginklus. Parodo, kad rasti šaunamieji ir nešaunamieji ginklai bei šoviniai jam nepriklauso (t. 2, b. l. 123-127).

Liudytoja A. J., apklausiama teismo posėdyje, paaiškino, kad dirba Vilniaus rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus tyrėja. Atvyko į įvykio vietą pagal J. T. motinos pareiškimą. Dėl ko buvo parašytas pareiškimas pasakyti negali, nes jį nagrinėjo kolega. Aiškindamiesi informaciją dėl to pareiškimo, gauto iš J. T. motinos, gavo informaciją, kad jos dukra ūkiniame pastate slėpė šaunamuosius ginklus. Įvykio vietoje juos pasitiko J. motina R. S.. Ji papasakojo, kad matė kaip kažkada J. nešė kažkokį plastikinį maišelį į ūkinį pastatą ir kad ten galimai galėjo būti šaunamieji ginklai, o iš kur jie paimti buvo, ji nežino. Ji juos nuvedė į tą ūkinį pastatą, parodė kurioje vietoje yra tie ginklai. Jie ginklus rado, apžiūrėjo ir pradėjo ikiteisminį tyrimą. R. S. sakė, kad ginklai buvo plastikiniame maišelyje, tokiame maišelyje juos ir rado. Maišelis buvo truputį aptrintas. Kiek atsimena, buvo kastetas ir vienas ginklas. Ar buvo daugiau ginklų– šiuo metu nepamena. Ginklai buvo paslėpti, nebuvo akivaizdžiai matomi. Be J. mamos tada daugiau nieko nebuvo. R. S. apklausa vyko įvykio vietoje, apklausą atliko tarnybiniame automobilyje, rašė iš jos žodžių. R. S. nurodė, kad matė kaip dukra padėjo tą maišelį. Ji perskaitė apklausos protokolą. Jai buvo išaiškinta teisė atsisakyti duoti parodymus.

Liudytoja V. S., apklausiama teismo posėdyje, paaiškino, kad atliko R. S. ir L. S. apklausas, dalyvavo lyginamųjų pavyzdžių paėmime. Apklausos vyko jos darbo vietoje – Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos patalpose. Po apklausų visi liudytojai buvo supažindinti su jų duotais parodymais. Liudytojams buvo užduodami klausimai, užrašomi atsakymai, o jeigu iš to dar kildavo kokių klausimų, tai buvo užduodami papildomi klausimai. Po apklausos pasiūlyta susipažinti su apklausos protokolu ir duota pasirašyti. Jeigu būtų nustatyta, kad kažkas klaidingai užfiksuota, tai būtų perrašyta pagal jų parodymus, kadangi kiekvienas liudytojas po apklausos pasirašo proceso veiksmo atlikimo priedą. R. S. pasirašė proceso veiksmo specialų priedą. Parodymus užrašė iš R. S. žodžių, be jokių asmeninių interpretavimų. R. S. nurodė, kad tą dieną, kai buvo rasti ginklai, ji gyveno tame name, kur buvo rasti ginklai. Tai jos gimtasis namas, kuriame gimė ir užaugo J. T.. Motina nurodė, kad ji pati pranešė apie tą ginklų radinį. Jos parodymų esmė buvo tame, kad tarp jos ir J. T. yra ganėtinai įtempti santykiai, kažkokie asmeniniai konfliktai dėl pinigų ir joms eilinį kartą susipykus, ji nuėjo į ūkinį pastatą ir imdama malkas pamatė maišelio dalį, ją patraukė ir tame maišelyje rado ginklus. Tada ji suprato, kad tai buvo tas pats maišelis, kurį prieš kažkurį laiką J. atvežė į ūkinį pastatą. Motina jos paklausė ką ji ten neša, o dukra atsakė, kad ta nesikištų, nes tai ne jos reikalas. Paskui jos dėl kažkokių priežasčių konfliktavo, R. S. nuėjo pas savo sutuoktinį, klausė ką jai daryti, vyras atsakė: „ką nori, tą ir daryk“. Tuomet ji pranešė policijai, po ko J. T. iškeldino ją iš to namo ir jos toliau konfliktavo. R. S. pasakojo, kad buvo namo kieme ir matė kaip J. atvažiavo su savo automobiliu ir į ūkinį pastatą nešė kažkokius daiktus, ir tarp jų buvo toks pats maišelis, kokį ji rado. Nurodė, kad maišelis buvo paslėptas po malkomis. Tai buvo plastikinis kažkokios parduotuvės maišelis, bet tiksliau neprisimena, nes jau daug laiko praėjo. Negali pasakyti, ar ką nors minėjo apie A. T.. tik užsiminė, kad blogi santykiai. Ji galėjo paminėti, kad ginklai ne J., o jos sutuoktinio, kad J. juos tik atvežė. Po to, kai J. sužinojo, kad motina pranešė policijai, atvažiavo į motinos darbo vietą ir ten konfliktavo. Su L. S. buvo analogiška situacija. Jis pasakojo, kad pas jį į garažą atėjo R., parodė kad maiše yra ginklai, paklausė: „ką daryti?“, jis pasakė: „ką nori, tą ir daryk“.

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK 2-ojo veiklos skyriaus tyrėjos 2019 m. rugsėjo 18 d. tarnybiniame pranešime, užfiksuota, kad 2019 m. rugsėjo 18 d., apie 13.30 val. R. S. pranešė, kad jos gyvenamojoje vietoje, ūkiniame pastate jos dukra J. T. galimai laiko šaunamuosius ginklus. Atvykus ir patikrinus pranešėjos nurodytą vietą, maišelyje buvo rasti ginklai: BLOW MAGNUM Nr. (-), 9 mm kalibro, EKOL TUNA numeris užtrintas, 8 mm kalibro, revolveris (be pavadinimo), kastetas bei 12 vnt. šovinių (t. 1, b. l. 1).

2019 m. rugsėjo 18 d. įvykio vietos apžiūros protokole, užfiksuota, kad apžiūrėtas (duomenys neskelbtini) esantis medinis vieno aukšto gyvenimasis namas, kurio kieme yra du mediniai ūkiniai pastatai, šiltnamis bei traktoriaus priekaba. Teritorija yra aptverta tvora. Kairiau stovinčiame ūkiniame pastate yra dveji mediniai vartai, kurie rakinami pakabinama spyna. Ūkinio pastato viduje, kairėje pusėje prie sienos matoma sudėtų malkų krūva. Vieno metro atstumu nuo sienos kairiame kampe matomas malkomis prispaustas baltos spalvos plastikinis maišas su užrašu ,,Maxima“. Atidarius maišą, jo viduje yra du pistoletai, vienas revolveris ir kastetas bei 12 šovinių. Taip pat maiše buvo rastos dvi maikutės, viena žalios spalvos, kita balta. Visi maiše rasti objektai supakuoti ir paimti (t. 1, b. l. 3-19).

Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2019 m. gruodžio 12 d. specialisto išvadoje Nr. (-) nurodyta, kad tirti pateiktas revolveris yra šaudyti tinkamas pramoninės gamybos (Vokietija) 380 (9 mm) kalibro revolveris Me 38 Compact -G Nr. (-), skirtas šaudyti .380 kalibro Me Gum tipo šoviniais su gumine kulka. Ginklas patektas be kriaunų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu tirti pateiktas revolveris yra C kategorijos šaunamasis ginklas. Tirti patektas pistoletas yra šaudyti tinkamas pramoninės gamybos (Turkija) 8 mm kalibro dujinis pistoletas Ekol Tuna, kuris yra skirtas šaudyti 8 mm kalibro dujiniais ir garsiniais (signaliniais) šoviniais. Ginklo numeris yra panaikintas, pašalinant metalo sluoksnį numeracijos vietoje. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu tirti pateiktas ginklas yra C kategorijos šaunamasis ginklas. Tirti pateiktas pistoletas yra pramoninės gamybos (Turkija) 9 mm kalibro dujinis pistoletas Blow Magnum Nr. (-), skirtas šaudyti 9 mm kalibro dujiniais ir garsiniais (signaliniais) šoviniais. Ginkle nėra užrakto fiksatoriaus, nėra gražinamojo mechanizmo, vietoj jo ant vamzdžio yra užmauta gražinamoji spyruoklė. Dėl šių priežasčių pistoletas yra netinkamas šaudyti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu tirti pateiktas pistoletas yra C kategorijos šaunamasis ginklas. Tirti pateikti 12 šovinių yra šaudyti tinkami šaudmenys – pramoninės gamybos, 7,65 mm (sin. .32 ACP) kalibro Browning šoviniai, kurie yra skirti daugeliui A ir B kategorijų ginklams. Šie šoviniai nėra skirti tirti pateiktiems dviem pistoletams ir revolveriui ir jų negalima iššauti iš tirti pateiktų ginklų (t. 1, b. l. 24-29).

Specialistas R. Š., atlikęs balistinį objektų tyrimą ir pateikęs specialisto išvadą Nr. (-), apklaustas ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad iš dujinio pistoleto Blow Magnum Nr. (-) galima atlikti šūvį jo pateiktoje tyrimui būsenoje, tačiau tai yra nesaugu. Atliekant šūvį užraktas nesilaikys ant vamzdžio, gali nuo vamzdžio nulėkti. Į tyrėjos klausimą ar šūvio atlikimui būtinas užrakto laikiklio buvimas parodė, kad galima atlikti šūvį ir be užrakto laikiklio, bet tai bus nesaugu šauliui, ginklas gali subyrėti. Šiuo atveju netinkamas šaudyti reiškia, kad ginklo charakteristikos neleidžia tvarkingai atlikti šūvio, nes be užrakto laikiklio ginklas po šūvio subyrės ir tai nesaugu šauliui (t. 1, b. l. 30-34).

Vilniaus apskrities VPK Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos vyresniojo tyrėjo 2020 m. sausio 24 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2019 m. rugsėjo 18 d., 13.58 val. įvykio vietos (duomenys neskelbtini), ūkiniame pastate apžiūros metu rasti ir paimti du pistoletai ir revolverinis su korozijos žymėmis be numerio. Patikrinus duomenis ieškomų ginklų registre nustatyta, kad 2015 m. gegužės 13 d. yra paskelbta revolverio ME 38 Compact-G Nr. (-) paieška (ROIK 0415000000144). Minėtas ginklas perduotas saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus ginklų saugyklą ir jo paieška nutrauktina (t. 1, b.l. 48).

Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2019 m. spalio 10 d. specialisto išvadoje Nr. (-) nurodyta, kad tirti pateiktas objektas yra pramoninės gamybos kastetas, kuris yra civilinėje apyvartoje draudžiamas smogiamojo pobūdžio šaltasis nešaunamasis ginklas (t. 1, b. l. 54-56).

Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2019 m. gruodžio 13 d. specialisto išvadoje Nr. (-) nurodyta, kad ant pateiktų tirti žalių marškinėlių trumpomis rankovėmis, baltų marškinėlių be rankovių ir plastikinio maišelio „Maxima“, paimtų apžiūrint įvykio vietą, (duomenys neskelbtini) rasta žmogaus biologinių pėdsakų, netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR (t. 1, b. l. 65-67).

Vilniaus apskrities VPK Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos vyr. tyrėjos 2020 m. birželio 30 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. (-) nustatyta, jog Vilniaus aps. VPK Vilniaus rajono policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (-) dėl neteisėto disponavimo šaunamaisiais ginklais, pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, dėl to, kad Vilniaus aps. VPK Vilniaus rajono policijos komisariate buvo gautas pranešimas, kad A. T. motinai Z. V. Y. priklausančiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini) neteisėtai laiko šaunamąjį ginklą. Minėtas ikiteisminis tyrimas 2018 m. rugpjūčio 3 d. buvo nutrauktas vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 212 straipsnio 1 punktu. 2019 m. lapkričio 27 d. buvo kreiptasi į Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorę dėl leidimo susipažinti su ikiteisminio tyrimo Nr. (-) medžiaga ir daryti jos kopijas prijungiant prie ikiteisminio tyrimo Nr. (-). Gavus leidimą, IBPS buvo susipažinta su ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. (-) ir padarytos ikiteisminio tyrimo medžiagos kopijos, kurios prijungtos prie ikiteisminio tyrimo Nr. (-) (t. 1, b. l. 121-123).

Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2019 m. rugsęjo 24 d. nutartimi buvo leista atlikti J. T. ir A. T. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę, jos fiksavimą ir kaupimą 3 mėnesiams (t. 1, b. l. 136-137).

Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo 2020 m. vasario 12 d. protokole užfiksuota, kad J. T. naudojosi telefono numeriu (duomenys neskelbtini) ir šio numerio kontrolė atlikta nuo 2019 m. rugsėjo 24 d., kurios metu užfiksuotas pokalbis (-) m. rugsėjo 27 d., 13:07:58 val. tarp J. T. ir nenustatyto vyro, kuris naudojasi (duomenys neskelbtini). Pokalbio metu J. T. pasakoja, kad pas ją šiuo metu daug problemų, kadangi jai pradėjo baudžiamąją bylą, todėl kad jos motina, kai atvyko policijos pareigūnai parodė kur guli jos paslėpti ginklai. Pokalbis (-) 2019 m. rugsęjo 30 d., 11:21:53 val. J. T. skambina į tel. Nr.(duomenys neskelbtini), kurio metu J. T. aptarinėja su nenustatyta moterimi savo gynybos poziciją. Pokalbis (-) m. spalio 10 d., 13:28:32 J. T. skambina į tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Pokalbio metu J. T. sako, kad jai kol kas iš policijos neskambino ir jos nekvietė. Bet kai ją pakvies ji jau žino ką sakys, kad ją privalėjo informuoti apie kratą, kadangi tai jos nuosavybė, kad dėl to ji rašys skundą. Jos pasiteiravus ar po šito įvykio jos motina apsiramino ji pasakė, kad ne visai, kad jai rašė, ar skambino, atsiprašinėjo, gailisi, bet ji pasakė motinai, kad ši supranta, kad koks už tai straipsnis gresia, kad ši nepagalvojo ne tik apie ją, bet ir apie jos vaikus, ir joms nėra apie ką kalbėti. Pokalbis (-) 2019 m. lapkričio 19 d., 11:47:56 val. J. T. skambina į tel.Nr. (duomenys neskelbtini) nenustatytai moteriai ir pokalbio metu sako, kad jos motina pridavė jos paslėptus ginklus, dėl to ji išvarė motiną iš namo. Taip pat sako, kad advokatui pasakė tiesą ir šis pasakė, kad spaus ant to, kad ji ten negyveno. Pokalbis (-) 2019 m. lapkričio 22 d., 16:26:27 val. J. T. skambina savo močiutei G. O.. Pokalbio metu J. T. sako, kad pažiūrėjo, kad šie straipsniai užtraukia atsakomybę nuo 4 iki 8 metų. Po ko G. O. pasakė, kad po to, kai pridavė policijai ginklus pas ją atėjo R. S. (jos dukra) ir pasakė, kad dabar jos anūkė (J. T.) ilgam atsisės. Pokalbis (-) 2019 m. lapkričio 28 d., 12:33:40 val. J. T. skambina močiutei G. O.. Pokalbio metu J. T. nurodo savo močiutei kaip elgtis, jei atvažiuos policijos pareigūnai ją apklausti. Pokalbis (-) 2019 m. gruodžio 12 d., 19:59:31 J. T. su A. T., kurio metu J. T. sako, kad jai kaimynas pasakojo, kad „senis“, tai yra jo tėvas buvo iškviestas į policiją ir neva atpažino ginklus. Dėl to, ji pikta, ir nesupranta, kur policija žiūri, kad toks negali būti liudytoju, bei, kad vakare gali sutikti „mentus“, o tada jie jau jai ne pareigūnai. Plaukus nuraus sutikus ir dantis išlygins, jei nemoka dirbti (t. 1, b. l. 140-200; t. 2, b. l. 1-33, 34-66).

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad J. T. kaltė padarius jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas yra įrodyta.

Pagal BK 253 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neturėdamas leidimo pagamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo ne mažiau kaip tris šaunamuosius ginklus, didelės sprogstamosios galios arba didelį kiekį šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų. Šio nusikaltimo dalykas yra tinkami naudoti šaunamieji ginklai, šaudmenys, sprogmenys ar sprogstamosios medžiagos, kurių apyvartos įstatymu įtvirtintą reguliavimą bei kontrolės priemones nustato Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas. BK 258 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už nešaunamojo ginklo ar kitokio žmonėms žaloti pritaikyto daikto neteisėtą įgijimą ar nešiojimą. Šiuose BK straipsniuose nustatytų nusikalstamų veikų objektas yra visuomenės saugumas, kuriam kyla pavojus dėl neteisėto šaunamųjų ar nešaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų disponavimo.

Šioje byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad 2019 m. rugsėjo 18 d. (duomenys neskelbtini) esančiame ūkiniame pastate, nuosavybės teise priklausančiame kaltinamajai J. T., buvo rastas baltos spalvos plastikinis maišas su užrašu ,,Maxima“, kurio viduje buvo du pistoletai, vienas revolveris ir kastetas bei 12 šovinių (t. 1, b. l. 3-19).

Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2019 m. gruodžio 12 d. specialisto išvadoje Nr. (-) nurodyta, kad revolveris yra šaudyti tinkamas pramoninės gamybos (Vokietija) 380 (9 mm) kalibro revolveris Me 38 Compact -G Nr. (-), skirtas šaudyti .380 kalibro Me Gum tipo šoviniais su gumine kulka, vienas pistoletas yra šaudyti tinkamas pramoninės gamybos (Turkija) 8 mm kalibro dujinis pistoletas Ekol Tuna, kuris yra skirtas šaudyti 8 mm kalibro dujiniais ir garsiniais (signaliniais) šoviniais, kitas pistoletas yra pramoninės gamybos (Turkija) 9 mm kalibro dujinis pistoletas Blow Magnum Nr. (-), skirtas šaudyti 9 mm kalibro dujiniais ir garsiniais (signaliniais) šoviniais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu tirti pateiktas revolveris ir pistoletai yra C kategorijos šaunamasis ginklas. Rasti 12 šovinių yra šaudyti tinkami šaudmenys – pramoninės gamybos, 7,65 mm (sin..32 ACP) kalibro Browning šoviniai, kurie yra skirti daugeliui A ir B kategorijų ginklams (t. 1, b. l. 24-29). Atlikus specialisto tyrimą taip pat nustatyta, kad rastas kastetas yra civilinėje apyvartoje draudžiamas smogiamojo pobūdžio šaltasis nešaunamasis ginklas (t. 1, b. l. 54-56).

Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2019 m. gruodžio 12 d. specialisto išvadoje Nr. (-) nurodyta, kad pramoninės gamybos (Turkija) 9 mm kalibro dujiniame pistolete Blow Magnum Nr. (-) nėra užrakto fiksatoriaus, nėra gražinamojo mechanizmo, vietoj jo ant vamzdžio yra užmauta gražinamoji spyruoklė. Dėl šių priežasčių pistoletas yra netinkamas šaudyti. Siekiant nustatyti, ar minėtas pistoletas atitinka BK 253 straipsnyje numatyto nusikaltimo dalyko – šaunamojo ginklo sampratą, ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas atlikęs balistinį objektų tyrimą ir pateikęs specialisto išvadą Nr. (-) specialistas, kuris paaiškino, kad iš dujinio pistoleto Blow Magnum Nr. (-)galima atlikti šūvį jo pateiktoje tyrimui būsenoje, tačiau tai yra nesaugu. Atliekant šūvį užraktas nesilaikys ant vamzdžio, gali nuo vamzdžio nulėkti. Galima atlikti šūvį ir be užrakto laikiklio, bet tai bus nesaugu šauliui, ginklas gali subyrėti, t. y. ginklo charakteristikos neleidžia tvarkingai atlikti šūvio (t. 1, b. l. 30-34).

Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi nusikalstamos veikos padarymo metu) 2 straipsnio 65 punkte nustatyta, kad šaunamasis ginklas – ginklas, iš kurio sprogstamųjų medžiagų degimo produktų slėgio jėga per vamzdį paleidžiamos kulkos, sviediniai arba kenksmingosios, dirginančiosios ar kitos dujinės veikliosios medžiagos mechaniškai, termiškai, chemiškai ar kitaip taikiniui per atstumą paveikti arba duodamas garso ar šviesos signalas. Šaunamaisiais ginklais šiame įstatyme laikomos ir pagrindinės šaunamųjų ginklų dalys. 65 punkte pateikta šaunamojo ginklo dalies sąvoka – tai šaunamojo ginklo sudėtinis elementas, būtinas tam, kad šaunamasis ginklas veiktų, įskaitant pistoleto (revolverio) rėmą, jo ir pagrindinių šaunamojo ginklo dalių pusgaminius. Vamzdis, rėmas, uoksas, įskaitant viršutinį ir apatinį uoksus, būgnelis, spyna (užraktas), spynos (užrakto) rėmas, šovinio lizdas (kai jis yra atskira dalis) ir į šaunamojo ginklo vamzdį įdedamas įdėklas (mažesnio kalibro vamzdis) priskiriami prie pagrindinių šaunamojo ginklo dalių. Nagrinėjamu atveju, nustatyta, kad pramoninės gamybos (Turkija) 9 mm kalibro dujiniame pistolete Blow Magnum Nr. (-) nėra užrakto fiksatoriaus, nėra gražinamojo mechanizmo, tačiau iš jo galima atlikti šūvį, nors tai yra nesaugu. Taigi, dujiniame pistolete Blow Magnum Nr. (-) yra pagrindinės dalys ir jos gali būti naudojamos atlikti šūvį. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad šis pistoletas bei kiti du (duomenys neskelbtini) esančiame ūkiniame pastate rasti ginklai ir šaudmenys pripažintini BK 253 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos dalyku. Toje pačioje vietoje rastas kastetas atitinka BK 258 straipsnio 2 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo dalyko sampratą.

Kaltinamoji J. T., apklausiama teismo posėdžio metu, nurodė, kad savo kaltę dėl inkriminuojamų nusikalstamų veikų pripažįsta ir paaiškino, kad rastus ginklus iš (duomenys neskelbtini) miestelio į (duomenys neskelbtini) atsivežė 2011 m. pabaigoje. Ginklai, t. y. trys šaunamieji ginklai, kastetas ir šoviniai priklausė jos buvusiam sugyventiniui. Ji tuos ginklus nunešė ir padėjo ne toje vietoje, kur rado, o už ūkinio pastato esančiame sandėliuke, užkišo po lentomis, vėliau apie juos visiškai pamiršo. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji savo kaltę neigė ir nurodė, kad apie jai nuosavybės teise priklausančiame ūkinime pastate rastus ginklus nieko nežino, šie ginklai priklauso ne jai. Kaltinamosios teismo posėdyje duoti parodymai, dalyje dėl ginklų bei šaudmenų laikymo aplinkybių, prieštarauja liudytojos R. S. bei L. S. parodymams, kitiems byloje surinktiems įrodymams, todėl vertintini kaip jos siekis sušvelninti savo atsakomybę už padarytas nusikalstamas veikas. Liudytoja R. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2019 m. rugsėjo 18 d., iš ryto nuėjo malkų į tvartą, netyčia patraukė už maišo, ir iš jo išlindo ginklas. Pasikapsčiusi toliau, pamatė, kad yra 2 ar 3 ginklai, tamsios spalvos, šovinių irgi buvo. Atsinešė kitą maišą, viską perpylė, nes maišas buvo suiręs. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu ši liudytoja nurodė, kad ginklus bei šovinius rado 2019 m. rugsėjo 18 d. apie 8.00-9.00 val., nuėjusi pasiimti malkų. Rinkdama malkas rado parduotuvės ,,Maxima" polietileninį maišelį, kurį pravėrusi pamatė viduje esančius ginklus, kiek prisimena, ten buvo 3 pistoletai, kastetas ir šoviniai. Suprato, kad jie priklauso jos dukrai J. T. ir jos vyrui A. T., nes maždaug prieš metus, 2018 m. vasarą, dukra atvežė būtent tokį parduotuvės ,,Maxima" polietileninį baltos spalvos pirkinių maišelį ir nunešė jį į minėtą ūkinį pastatą. Ji J. paklausė ką ši atvežė, bet ji atsakė, kad ne jos reikalas ką atvežė ir nieko daugiau nepaaiškino. Analogiškas aplinkybes liudytoja R. S. patvirtino ir akistatos metu. Be to, šiuos liudytojos parodymus apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu patvirtino ir liudytojas L. S.. Duodama parodymus teismo posėdyje R. S. paneigė, kad matė kaip dukra J. T. į ūkinį pastatą atnešė Maksimos maišą su ginklais bei nurodė, kad taip pasakė iš pykčio dėl įvykusio konflikto su dukra, be to, tyrėja neteisingai užrašė jos parodymus. Liudytoja R. S. teismo posėdyje iškėlė naują versiją - kad rastas maišas su ginklais priklausė jos sūnaus draugams, kurie po sūnaus mirties atvažiuodavo pas juos tamsiu automobiliu ir klausinėjo, ar sūnus paliko maišą, ar jį rado. Liudytojas L. S., apklausiamas teismo posėdyje, taip pat nurodė, kad žmona nesakė, kam priklauso ginklai bei tvirtino, kad tyrėja neteisingai užrašė jo parodymus.

Vertindamas liudytojų R. S. ir L. S. parodymus, teismas daro išvadą, kad tikrovę atitinka jų ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kadangi juos patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai. Iš policijos pareigūnų tarnybinio pranešimo (t. 1, b. l. 1) bei įvykio vietos apžiūros protokolo (t. 1, b. l. 3-19) matyti, kad ginklų bei šaudmenų suradimo aplinkybės atitinka šių liudytojų ikiteisminio tyrimo nurodytas aplinkybes. Teismo posėdyje apklaustas liudytojas A. S. (gimęs (duomenys neskelbtini)) nurodė, kad kaltinamoji J. T. jam parodė tris ginklus, iš kurių du yra tokie patys, kurie nufotografuoti byloje, o dėl trečio ginklo nėra tikras. Po to apie šį įvykį jis pranešė policijos pareigūnams, ko pasekoje, vėliau, siekiant surasti ginklus, buvo atliekamas kratos jo ir J. bei A. T. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini). Šio namo dalyje gyvena jis su sūnumi, o kitoje pusėje gyvena J. T. ir A. T. su vaikais. Liudytojo A. S. parodymai paneigia J. T. teismo posėdyje duotus parodymus, kad rastų ginklų savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), kaime ji nelaikė bei patvirtina liudytojos R. S. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad J. T. ginklus į ūkinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), atnešė būtent po jos namuose atliktų kratų. Siekiant išsiaiškinti liudytojų R. S. bei L. S. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų keitimo priežastis teismo posėdyje buvo apklaustos tyrėjos A. J. ir V. S.. Liudytoja A. J., kuri atvyko į įvykio vietą pagal T. T. pareiškimą, nurodė, kad R. S. papasakojo, jog matė kaip kažkada J. T. nešė polietileninį maišelį į ūkinį pastatą ir kad ten galimai galėjo būti šaunamieji ginklai. Ji juos nuvedė į tą ūkinį pastatą, parodė kurioje vietoje yra tie ginklai. R. S. apklausa vyko įvykio vietoje, apklausą atliko tarnybiniame automobilyje, rašė iš jos žodžių. R. S. nurodė, kad matė kaip dukra padėjo tą maišelį. Ji perskaitė apklausos protokolą. Jai buvo išaiškinta teisė atsisakyti duoti parodymus. Iš esmės analogiškas aplinkybes teismo posėdyje nurodė ir liudytoja V. S., kuri patvirtino, kad R. S. nurodė, jog nuėjusi ūkinį pastatą ir imdama malkas pamatė maišelio dalį ir tame maišelyje rado ginklus. Tada ji suprato, kad tai buvo tas pats maišelis, kurį prieš kažkurį laiką J. T. atvežė į ūkinį pastatą. Galiausiai paminėtina, jog liudytojos R. S. teismo posėdyje iškeltą versiją, kad maišelis su ginklais galimai priklausė jo mirusio sūnaus pažįstamiems paneigia ir kaltinamosios J. T. parodymai, kuriuose ji nurodė, kad rastus ginklus ir šaudmenis į (duomenys neskelbtini) kaimą atvežė ir paslėpė pati. Be to, liudytoja R. S. teismo posėdyje pripažino, kad kreipėsi į kaltinamosios J. T. advokatą siekdama pakeisti parodymus. Teismo vertinimu, jos bei liudytojo L. S. parodymai, duoti teismo posėdyje, yra nulemti siekio padėti dukrai J. T. išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas, todėl laikytini nepatikimais ir teismas jais nesivadovauja.

Kartu pažymėtina, kad BK 253 straipsnio 2 dalies taikymo prasme neturi reikšmės aplinkybės kurioje konkrečiai vietoje J. T. laikė ginklus bei šaudmenis – ar (duomenys neskelbtini) kaime esančiame jai priklausančiame ūkiniame pastate, malkų krūvoje, ar o už šio ūkinio pastato esančiame sandėliuke, po lentomis. Be to, minėtų šaunamųjų ginklų, nešaunamojo ginklo bei šaudmenų įgijimo aplinkybės jai pareikštame kaltinime nėra inkriminuotos. Remdamasis išdėstytu, teismas pripažįsta įrodyta, kad J. T. neteisėtai, neturėdama leidimo iki 2019 m. rugsėjo 18 d. ūkiniame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), laikė pramoninės gamybos revolverį ME 38 Compact – G Nr. (-), skirtą šaudyti, 380 kalibro Me Gum tipo šoviniais su gumine kulka, pramoninės gamybos pistoletą „Ekol Tuna“, kurio identifikacinis numeris panaikintas, skirtą šaudyti 8 mm kalibro dujiniais ir garsiniais (signaliniais) šoviniais, pramoninės gamybos pistoletą „Blow Magnum“ Nr. (-) , skirtą šaudyti 9 mm kalibro dujiniais ir garsiniais (signaliniais) šoviniais, kurie vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu priskirti C kategorijos šaunamiesiems ginklams, bei 12 pramoninės gamybos 7,65 mm kalibro Browning šovinių, kurie yra šaudmenys ir skirti daugeliui A ir B kategorijos ginklams, taip pat smogiamojo pobūdžio šaltąjį nešaunamąjį ginklą - pramoninės gamybos kastetą draudžiamą civilinėje apyvartoje. Tokie kaltinamosios J. T. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 253 straipsnio 2 dalį ir 258 straipsnio 2 dalį.

A. T. buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupe su J. T. neteisėtai, neturėdamas leidimo iki 2019 m. rugsėjo 18 d. ūkiniame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), laikė pirmiau paminėtus tris šaunamuosius ginklus ir 12 vnt. Šovinių bei nešaunamąjį ginklą - gamybos kastetą draudžiamą civilinėje apyvartoje. Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad šie įrodymai nepatvirtina, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas.

Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir (ar) neaiškumai dėl nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens kaltės ar kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai, kurių, išnaudojus visas proceso veiksmų galimybes, neįmanoma pašalinti baudžiamojo proceso metu, vertinami nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens naudai (BPK 44 straipsnio 6 dalis). Pagal susiformavusią teismų praktiką kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-24/2014, 2K-7-173/2014, 2K-154-976/2017).

A. T., tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, tiek duodamas parodymus teismo posėdyje savo kaltės nepripažino ir nurodė, kad apie (duomenys neskelbtini) kaime, jo sutuoktinei J. T. priklausančiuose pastatuose laikomus ginklus bei šaudmenis nieko nežinojo, pats jokių ginklų neturėjo ir jų nelaikė. Kaltinamoji J. T. taip pat patvirtino, kad savo sutuoktiniui apie ginklus, iki tol, kol nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, nieko nesakė ir jam jų nerodė. Byloje liudytojos R. S. parodymais bei kaltinamosios J. T. parodymais nustatyta, kad ginklus bei šaudmenis į (duomenys neskelbtini) kaimą pati atnešė ir paslėpė J. T., kaltinamojo A. T. tuo metu šalia nebuvo. Liudytojas A. S. taip pat nurodė, kad tris šaunamuosius ginklus jam rodė J. T., o jos sutuoktinio A. T. namuose tuo metu nebuvo. Šis liudytojas taip pat nurodė, kad nematė, jog A. T. turėtų ginklus ar šaudmenis, jis jam niekada nesakė, kad tai jo šaudmenys ar ginklai, niekada ginklu jam negrasino. Su A. apie ginklus išviso nekalbėjo. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu šis liudytojas nurodė, kad J. T. jam pasakė, jog ginklai priklauso jai ir A. T., tačiau duodamas parodymus teismo posėdyje šios aplinkybės nepatvirtino. A. S. paaiškino, kad padarė išvadą, jog ginklai bendri, nes jie vyras ir žmona. Teismas neturi pagrindo netikėti šio liudytojo parodymais, nes jis pats pranešė policijos pareigūnams apie J. T. turimus ginklus, taip pat nurodė, kad santykiai su kaimynais T. yra konfliktiški, todėl nėra pagrindo manyti, kad jis yra suinteresuotas duoti A. T. palankius parodymus. Liudytoja R. S. pirminės apklausos metu nurodė, kad ji mano, kad tie ginklai galėjo priklausyti jos dukros vyrui A. T., iš dukros vyro yra girdėjusi, kad jis ginklus atvežė į jos ūkinį pastatą, nes bijojo, kad jo namuose bus atliekama krata, todėl paprašė dukros juos paslėpti. Tačiau papildomos apklausos bei akistatos metu, taip pat ir duodama parodymus teismo posėdyje, liudytoja šios aplinkybės nepatvirtino. Liudytojas L. S. taip pat nurodė, kad nežino, kam priklauso (duomenys neskelbtini) kaime, ūkiniame pastate rasti ginklai, pats nematė kaip J. T. juos atnešė. Liudytojas A. S. (jaunesnysis) apklausų metu nurodė, kad A. T. prieš kelis metus jam yra rodęs pilkos spalvos ginklą su keturiomis skylėmis vamzdyje, tačiau kategoriškai paneigė, kad tai buvo tas pats ginklas, kaip byloje esančiose nuotraukose. Kaip matyti iš liudytojų S. parodymų, jie nurodė, kad yra girdėję, jog A. T. neteisėtai laiko šaunamuosius ginklus, tačiau jokių konkrečių aplinkybių, kurios patvirtintų, kad būtent (duomenys neskelbtini) kaime rasti ginklai ir šaudmenys priklausytų A. T., šie liudytojai nenurodė.

Įvertinus byloje apklaustų liudytojų parodymus darytina išvada, kad juose atsispindi jiems žinomi ankstesni įvykiai, subjektyvus jų vertinimas, manymas, kad ginklai bei šaudmenys galėjo priklausyti ir A. T., tačiau tokio manymo kiti byloje surinkti įrodymai nepatvirtina. Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose taip pat nėra užfiksuota duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad kaltinamasis A. T. iki 2019 m. rugsėjo 18 d. ūkiniame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini) neteisėtai laikė šaunamuosius ginklus, kastetą ir šaudmenis. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamajam pareikštame kaltinime nėra inkriminuotos jokios faktinės aplinkybės, susijusios su šaunamųjų ginklų ir šaudmenų laikymu kitose vietose ir (ar) ankstesniais laikotarpiais. Kartu akcentuotina, kad A. T. buvo kaltinamas tuo, kad neteisėtai laikė ginklus ir šaudmenis veikdamas bendrininkų grupe su J. T.. Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai (BK 25 straipsnio 2 dalis). Byloje nesurinkta patikimų, keliais objektyviais įrodymų šaltiniais patvirtintų įrodymų, leidžiančių daryti neabejotiną išvadą, kad A. T. bet kokia forma būtų susitaręs su J. T. neteisėtai disponuoti pramoninės gamybos revolveriu ME 38 Compact – G Nr. (-), pramoninės gamybos pistoletais „Ekol Tuna“, „Blow Magnum“ Nr. (-), bei 12 pramoninės gamybos 7,65 mm kalibro Browning šoviniais, taip pat kastetu draudžiamu civilinėje apyvartoje. Minėti ginklai buvo laikomi tik jo sutuoktinei J. T. priklausančiuose pastatuose, kuriuose gyveno pastarosios motina, su kuria kaltinamojo A. T. santykiai buvo konfliktiški, jis ten lankydavosi retai. Remiantis išdėstytu, A. T. pagal BK 253 straipsnio 2 dalį ir 258 straipsnio 2 dalį išteisintinas, neįrodžius, kad jis padarė šias nusikalstamas veikas (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Kaltinamosios J. T. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors kaltinamoji teismo posėdžio metu nurodė, kad savo kaltę pripažįsta ir gailisi, tačiau duodama parodymus nepripažino visų nusikalstamų veikų padarymo faktinių aplinkybių, kurias teismas pripažino įrodytomis, todėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė nenustatoma.

Teismas, skirdamas bausmę J. T., vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatomis ir atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą, motyvus ir tikslus. Kaltinamoji padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas, vienas iš jos padarytų nusikaltimų priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis), o kitas – baudžiamasis nusižengimas. Teismas taip pat įvertina kaltinamosios asmenybę – J. T. yra ištekėjusi, augina tris mažamečius vaikus, nedirbanti, praeityje neteista, gyvenamosios vietos seniūnijoje dėl jos elgesio nusiskundimų negauta (t. 3, b. l. 106).

BK 54 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pažymėtina, kad BK 41 straipsnis greta kitų bausmės tikslų (bendroji prevencija, nubaudimas, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimas) išskiria bausmės teisingumo tikslą. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. BK 54 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad teisingumo principui prieštarauja ne tik aiškiai per švelnios, bet ir aiškiai per griežtos bausmės paskyrimas. Taikant BK 54 straipsnio 3 dalį turi būti nustatyta tokia aplinkybių visuma, kurioje bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), tačiau yra betikslė, t. y. nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba, atvirkščiai, – pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą, kuris tokioje situacijoje yra per griežtas, nelogiškas ir nereikalingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-449-942/2016).

Kaip minėta, BK 253 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas pagal rūšinį pavojingumą priskiriamas sunkiems nusikaltimams. Pagal baudžiamąjį įstatymą, šį nusikaltimą padaręs asmuo baudžiamas laisvės atėmimu nuo ketverių iki aštuonerių metų.

Nagrinėjamu atveju, J. T. asmenybės ir jo padarytos veikos vertinimas leidžia teismui daryti išvadą, jog net minimalios 253 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, būtų neteisingas. Darydamas tokią išvadą teismas, visų pirma, įvertina padaryto nusikaltimo aplinkybes. J. T. neteisėtai, neturėdama leidimo laikė tris šaunamuosius ginklus (t. y. minimalų minėto BK straipsnio dispozicijoje numatytą kiekį) bei 12 pramoninės gamybos 7,65 mm kalibro šovinių. Du iš šių šaunamųjų ginklų – dujiniai pistoletai, kurių pavojingumas mažesnis. Remiantis specialisto išvada, viename iš šaunamųjų ginklų - pistolete Blow Magnum Nr. (-) nėra užrakto fiksatoriaus ir gražinamojo mechanizmo, dėl ko pistoletas yra netinkamas šaudyti saugiai. Kaltinamosios laikyti 12 šovinių nėra skirti tirti pateiktiems dviem pistoletams ir revolveriui ir jų negalima iššauti iš tirti pateiktų ginklų. Byloje nėra duomenų, kad kaltinamoji būtų naudojusi šaunamuosius ginklus, ketinusi juos parduoti, ar kitaip neteisėtai paleisti į apyvartą. Vertinat J. T. asmenybę pažymėtina, kad, kaip minėta, ji yra neteista, duomenų apie administracinius baustumus byloje nėra, susituokusi ir augina tris mažamečius vaikus.

Pažymėtina, kad kaltinamoji J. T., nors ir nurodė, kad savo kaltę pripažįsta, tačiau nepripažino dalies faktinių aplinkybių. Asmens prisipažinimas padarius nusikalstamas veikas, be abejo, yra itin svarbi aplinkybė sprendžiant dėl švelnesnės nei įstatyme numatytos bausmės paskyrimo. Tačiau BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatose asmens prisipažinimo reikalavimas tiesiogiai nėra įtvirtintas. Toks reikalavimas įtvirtintas švelninant bausmę pagal BK 62 straipsnį. Tuo tarpu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas galima būtent tada, kai nėra BK 62 straipsnyje nurodytų pagrindų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nustatys Nr. 2K-395/2007, 2K-2/2015). Teismų praktikoje konstatuota, kad nors kaltinamasis neigia padaręs nusikaltimą, tačiau kaltinamojo (ne teisininko) pasirinkta gynybos pozicija negali tiesiogiai nulemti skiriamos bausmės, pripažįstant kaltinamojo teisę gintis ir tik jo teisę, bet ne pareigą duoti teisingus parodymus (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. 1A-81-449/2018). Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad taikant BK 54 straipsnio 3 dalį nėra reikalavimo nustatyti kažkokias ypatingas aplinkybes. BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojo byloje Nr. 2K-24-689/2019).

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad J. T. padarytas nusikaltimas, numatytas 253 straipsnio 2 dalyje, nėra tokio sunkumo, o kaltinamoji nėra tiek pavojinga, kad galima būtų daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti tik jai skiriant laisvės atėmimo bausmę. Įvertinęs anksčiau nurodytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskiriant švelnesnę bausmę, nei numatyta BK 253 straipsnio 2 dalies sankcijoje – laisvės apribojimą, kurios dydis, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pavojingumą, nustatytinas maksimalus, numatytas BK 48 straipsnio 2 dalyje, nustatant įpareigojimus, kurie padėtų įgyvendinti bausmės tikslus. Teismo vertinimu, laisvės apribojimo bausmės paskyrimas leistų kontroliuoti kaltinamosios elgesį, tačiau neizoliuotų jos nuo visuomenės, artimųjų, sudarytų sąlygas dirbti, teisėtais būdais įgyti pajamų pragyvenimui, rūpintis savo mažamečiais vaikais ir taip skatintų teigiamus jos gyvenimo pokyčius. Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 258 straipsnio 2 dalyje, padarymą, įvertinus pirmiau paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, J. T. skirtina šio straipsnio sankcijoje numatyta baudos bausmė, kurios dydis nustatytinas mažesnis už baudžiamąjį nusižengimą skirtinos baudos (BK 47 straipsnio 3 dalies 1 punktas) vidurkį.

J. T. padaryti nusikaltimai, numatyti labai skiriasi pagal pavojingumą ir yra priskiriami skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms, todėl už šiuos nusikaltimus paskirtos bausmės bendrintinos taikant bausmių apėmimą (BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Kaltinamiesiems J. T. ir A. T. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - pramoninės gamybos revolveris ME 38 Compact – G Nr. (-), dujinis pistoletas ,,Ekol Tuna", dujinis pistoletas ,,Blow Magnum" Nr. (-), saugomi Vilniaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotini Lietuvos Respublikos ginklų fondui.

Vokas su kastetu, saugomas VPK Operatyvaus valdymo skyriuje bei vokas su žaliais marškinėliais, baltais marškinėliais ir polietileninis maišeliu ,,Maxima" , saugomas Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyryje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas.

Du DVD Titanum Nr. (-) ir Nr. (-), saugomi Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyryje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

Du CD-R Nr. (-) ir Nr. (-), saugomi bylos tome su proceso dalyvių asmens duomenimis, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2020 m. rugsėjo 25 d. pateikė teismui pažymą, kurioje nurodoma, kad iš A. T. valstybės naudai priteistinos 252,00 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidos, kurias sudaro advokato A. Š. užmokestis. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Nagrinėjamu atveju, kaltinamasis A. T. yra išteisinamas, be to, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų buvo pateikta teismui jau išėjus į pasitarimų kambarį priimti procesinio sprendimo. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo A. T. negali būti priteistos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 – 307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 2 dalyje, ir, taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį, skirti jai 2 (dviejų) metų laisvės apribojimo bausmę;

padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 258 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jai 50 MGL (2500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, ir J. T. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 2 (dvejiems) metams, įpareigojant ją per bausmės vykdymo laiką: 1) būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 iki 6.00 val., 2) dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 3) neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio šio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

J. T. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

A. T. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 2 dalį ir 258 straipsnio 2 dalį išteisinti, neįrodžius, kad jis padarė šias nusikalstamas veikas.

A. T. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - pramoninės gamybos revolverį ME 38 Compact – G Nr. (-), dujinį pistoletą ,,Ekol Tuna", dujinį pistoletą ,,Blow Magnum" Nr. (-), saugomus Vilniaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti Lietuvos Respublikos ginklų fondui.

Voką su kastetu, saugomą VPK Operatyvaus valdymo skyriuje bei voką su žaliais marškinėliais, baltais marškinėliais ir polietileniniu maišeliu ,,Maxima", saugomą Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyryje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Du DVD Titanum Nr. (-) ir Nr. (-), saugomus Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyryje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Du CD-R Nr. (-) ir Nr. (-), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nepriteisti iš A. T. 252,00 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Šis nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.