Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Žemesnės instancijos teismas

1. Lietuvos apeliaciniame teisme gauta Vilniaus apygardos teismo 2026 m. gegužės 6 d. nutartis, kuria prašoma išspręsti klausimą dėl civilinių bylų Nr. eB2-2162-661/2026 ir Nr. eB2-264-544/2026 sujungimo.

2. Teismo nutartyje nurodoma, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla pagal pareiškėjų V. J. ir N. G. pareiškimą dėl nemokumo bylos atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Gėrimų mažmeninė prekyba“ iškėlimo. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) duomenų nustatyta, kad Panevėžio apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla pagal kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl nemokumo bylos UAB „Gėrimų mažmeninė prekyba“ iškėlimo (civilinė byla Nr. eB2-264-544/2026). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 15 straipsnio 3 dalimi, pirmiau nurodytos civilinės bylos turi būti nagrinėjamos kartu, todėl tikslinga spręsti klausimą dėl civilinių bylų sujungimo.

Civilinės bylos sujungtinos

3. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 136 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad teismas, nustatęs, jog teismo (teismų) žinioje yra kelios vienarūšės bylos, kuriose dalyvauja tos pačios šalys, arba kelios bylos pagal vieno ieškovo ieškinius skirtingiems atsakovams, arba pagal skirtingų ieškovų ieškinius tam pačiam atsakovui, gali sujungti tas bylas į vieną bylą, kad jos būtų kartu išnagrinėtos, jeigu taip sujungus bus greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčai, taip pat tais atvejais, kai nagrinėjami reikalavimai tarpusavyje susiję ir dėl to bylų negalima išnagrinėti skyrium. Dėl tame pačiame teisme nagrinėjamų civilinių bylų sujungimo bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) prašymu sprendžia to teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, dėl skirtinguose teismuose nagrinėjamų civilinių bylų sujungimo bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) prašymu – aukštesnės pakopos teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas.

4. Iš LITEKO duomenų matyti, kad prašomos sujungti civilinės bylos gautos Vilniaus apygardos teisme. Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. balandžio 23 d. nutarties pagrindu, vadovaujantis CPK 621 straipsnio 2 dalimi, civilinė byla Nr. eB2-264-544/2026 perduota nagrinėti Panevėžio apygardos teismui. Civilinė byla Nr. eB2-2162-661/2026 nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme. Nors nagrinėjamu atveju susiklosčiusi procesinė situacija lemia, kad civilinės bylos Nr. eB2-264-544/2026 teismingumas nepakito, t. y. Panevėžio apygardos teismo teisėjai, nagrinėdami nurodytą bylą, veikia Vilniaus apygardos teismo vardu (CPK 621 straipsnio 4 dalis), visgi, faktiškai prašomos sujungti bylos nagrinėjamos Vilniaus ir Panevėžio apygardų teismuose. Atitinkamai, tais atvejais, kai byla, pagal CPK 621 straipsnio 2 dalį yra paskiriama faktiškai nagrinėti kito apygardos teismo (kito negu pagal CPK nustatytą teismingumą) teisėjams, vadovaujantis CPK 136 straipsnio 4 dalies nuostatomis, aukštesnės pakopos teismo pirmininkui arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkui yra suteikta kompetencija išspręsti bylų, faktiškai nagrinėjamų skirtinguose apygardų teismuose, sujungimo klausimą. Tokia pozicija atitinka Lietuvos apeliacinio teismo suformuotą praktiką bylose, kuriose sprendžiamas civilinių bylų sujungimo klausimas įgyvendinus 622 ir 623 straipsnių nuostatas, kai civilinės bylos faktiškai nagrinėjamos skirtinguose apygardos teismuose arba skirtingų apygardų teismų veiklos teritorijose veikiančiuose apylinkės teismuose (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. rugpjūčio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2KT-72-790/2024, 14 punktas; 2024 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2KT-82-790/2024, 3 punktas).