Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos patikslintą ieškinį atsakovei D. S., trečiajam asmeniui Mažeikių rajono 1-ajam notarų biurui dėl mirusio asmens turto dalies, bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. Bylos duomenimis nustatyta, kad A. S. mirė (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) tarp A. S. ir jo sutuoktinės D. S. buvo sudaryta santuoka. Bylos duomenimis nustatyta, kad santuokos metu įgytą turtą sudaro - 403,46 Eur savarankiškai dirbančio asmens valstybinio socialinio draudimo įmokų permoka pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus informaciją; 0,62 Eur pinigų likutis Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini); 118,23 Eur pinigų likutis A. S. mirties dienai D. S. priklausančioje AB Swedbank banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini); 117,13 Eur pinigų likutis A. S. mirties dienai D. S. priklausančioje AB SEB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini).

6. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad D. S. Klaipėdos apylinkės teismui pateikė prašymą atnaujinti įstatymo nustatytą terminą atsisakyti palikimo nepilnamečių vaikų vardu. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2020-02-18 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-1701-328/2020, prašymą tenkino - atnaujino D. S., įstatymo nustatytą terminą priimti ir/ar atsisakyti priimti palikimą, atsiradusį po A. S. mirties (duomenys neskelbtini), nepilnamečių vaikų M. S., gim. (duomenys neskelbtini), P. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. S., gim. (duomenys neskelbtini), vardu. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020-03-26 nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-2053-344/2020 D. S. išduotas leidimas atsisakyti priimti nepilnamečių vaikų M. S., gim. (duomenys neskelbtini), P. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. S., gim. (duomenys neskelbtini), vardu jų tėvo A. S., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą pagal įstatymą.

7. Paveldėjimas yra universalus teisių perėjimo pagrindas, įpėdiniai paveldi visą palikėjo turtą – tiek materialųjį, tiek turtines teises, taip pat prievoles (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 5.1 straipsnio 1 dalis). Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra) (CK 5.13 straipsnis). Jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei (CK 5.2 straipsnio 3 dalis). Kasacinis teismas civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014 išaiškino, kad valstybė yra specifinė paveldėjimo teisinių santykių dalyvė, nes kai palikimas įstatymo pagrindu pereina valstybei, ji negali pasitraukti iš paveldėjimo teisinių santykių nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujančios institucijos atliks ar ne palikimui priimti reikšmingus veiksmus. Valstybės atliekamas palikimo priėmimas yra ne valios priimti palikimą pareiškimas (kaip yra kitų įpėdinių atvejais), o jau įvykusio palikimo perėjimo valstybei juridinio fakto įforminimas. Ji privalo imtis veiksmų įstatymo pagrindu įvykusiam palikimo perėjimo valstybei juridiniam faktui įforminti, kad galėtų įtraukti paveldėtą turtą į savo apskaitą ir iš paveldėto turto vykdyti palikėjo kreditorių reikalavimus.

8. Kadangi įstatyminiai įpėdiniai palikimo nepriėmė, o testamentinių palikėjo įpėdinių nebuvo, pareiškėja, vadovaudamasi CK 5.62 straipsniu, pradėjo palikimo, likusio po A. S. mirties, priėmimo valstybės vardu procedūrą.

9. Vienam iš sutuoktinių mirus, notaras, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 52 straipsniu, gali išduoti nuosavybės teisės į dalį bendro sutuoktinių turto liudijimą pergyvenusiam sutuoktiniui dėl pusės bendro turto, įgyto santuokos metu. Jeigu turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įregistruotas likusio gyvo sutuoktinio vardu, šiam sutinkant gali būti išduotas mirusiojo sutuoktinio dalį nustatantis liudijimas. Tai atliekama pergyvenusio sutuoktinio prašymu. Bylos duomenimis nenustatyta, kad atsakovė kreipėsi dėl palikimo priėmimo. Be to, inicijavo bylą dėl įstatymo nustatyto termino palikimui atsisakyti priimti nepilnamečių vaikų vardu. Atsakovei išduotas teismo leidimas atsisakyti priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu, atsiradusį po palikėjo A. S. mirties. Prieštaravimų dėl ieškovės reikalavimų bei dėl ieškinyje dėstomų aplinkybių atsakovė neteikė. Įstatymas nenumato, kad notaras galėtų išduoti nuosavybės teisės liudijimą, nesant pergyvenusio sutuoktinio prašymo. Įstatymas taip pat nenumato, kad notaras galėtų atskirti mirusiojo ir pergyvenusio sutuoktinio turto dalis, neišduodamas nuosavybės teisės liudijimo.

10. Vadovaujantis CK 3.87 straipsnio 1 ir 2 dalimis bei CK 3.88 straipsniu, įstatymu nustatytas sutuoktinių teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Tokia pripažįstamos ir pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš abiejų sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektualinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas. Sutuoktinių turtas yra jų bendroji nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. CK 3.88 straipsnio 2 dalyje preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios.

11. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, jog prezumpcijos, įtvirtintos CK 3.88 straipsnio 2 dalyje ir CK 3.117 straipsnio 1 dalyje, nėra nuginčytos, byloje nėra ir duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo (CK 3.123 straipsnio 1 dalis). Todėl, siekiant įgyvendinti ieškovės teisę perimti palikimą valstybės naudai, kadangi nė vienas įpėdinis palikimo nepriėmė, bei atsižvelgiant į tai, jog nėra nustatyta A. S. bendro sutuoktinių turto dalis, nustatytina, jog sutuoktinių A. S. ir D. S. bendro santuokoje įgyto turto dalys yra lygios, o mirusiajam A. S. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine D. S. priklauso ½ dalis bendrosios jungtinės nuosavybės turto dalis.

12. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas yra atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Tenkinus ieškinį, valstybei iš atsakovės priteisiama 15 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-270 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nustatyti, kad A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), santuokos metu su sutuoktine D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), įgijo ir lygiomis dalimis po ½ dalį bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdė šį turtą:

1) pinigines lėšas banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, pinigų likutis 0,62 Eur;

2) 403,46 Eur savarankiškai dirbančio asmens valstybinio socialinio draudimo įmokų permoką pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus informaciją;

3) pinigines lėšas D. S., a.k. (duomenys neskelbtini), priklausančioje akcinės bendrovės Swedbank banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), kurios likutis A. S. mirties dienai ((duomenys neskelbtini)) – 118,23 Eur;

4) pinigines lėšas D. S., a.k. (duomenys neskelbtini), priklausančioje akcinės bendrovės SEB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), kurios likutis A. S. mirties dienai ((duomenys neskelbtini)) – 117,13 Eur.

Priteisti iš atsakovės D. S., a.k. (duomenys neskelbtini), 15 Eur žyminį mokestį valstybei, pinigus sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.