- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-02-10
- Bylos Nr.
- e2S-147-950/2026
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Ridikas
- Suinteresuotas asmuo
- Debt Profilers SPV1 OU
- Advokatai
- Gintarė Butnoriūtė, Gintarė Butnoriūtė Litekas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Ridikas, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens Debt Profilers SPV1 OU atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 2 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2FB-36950-987/2025, pagal pareiškėjų bankrutuojančių fizinių asmenų D. L. ir I. L., atstovaujamų bankroto administratoriaus V. T., prašymą dėl patikslinto kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jų mokumo atkūrimo plano patvirtinimo bankroto byloje, suinteresuotas asmuo Debt Profilers SPV1 OU.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 21 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2FB-1439-987/2023, iškėlė pareiškėjams D. L. ir I. L. (toliau – ir pareiškėjai) bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė V. T. (toliau – ir nemokumo administratorius).
2. Pareiškėjai 2025 m. rugpjūčio 13 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su prašymu (reg. Nr. DOK-120826) patvirtinti 2025 m. liepos 23 d. patikslintą fizinių asmenų kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jų mokumo atkūrimo planą bei patvirtinti papildomą 15 proc. (įskaitant mokesčius) dydžio bankroto administratoriaus atlyginimą, mokėtiną nuo pareiškėjams priklausančios transporto priemonės „Volkswagen Touareg“ pardavimo kainos, kartu nustatyti, kad su šio turto pardavimo skelbimo (-ų) talpinimu svetainėje www.autoplius.lt susijusios išlaidos bus apmokamos bankroto administratoriui papildomai iš gautų už parduotą turtą lėšų.
Šalies argumentai
3. Pareiškėjai nurodė, jog nuo tada, kai 2024 m. gegužės 17 d. nutartimi buvo patvirtintas patikslintas mokumo atkūrimo planas, padidėjo pareiškėjų gaunamos pajamos, taip pat išaugo būtiniausių prekių ir paslaugų kainos, todėl iš galiojančiame plane numatytos lėšų sumos, paskirtos keturių asmenų šeimai, tapo sunku išgyventi. Be to, plano įgyvendinimo laikotarpiu pareiškėjams iš lizingo bendrovės už likutinę vertę išpirkus transporto priemonę, atsirado būtinybė spręsti klausimą dėl šios transporto priemonės likimo. 2025 m. birželio 27 d. nutartimi teismas atsisakė tvirtinti patikslintą planą, todėl pareiškėjai 2025 m. liepos 23 d. parengė naują patikslinto plano projektą, pateikė jį tvirtinti kreditorių susirinkimui, kartu prašant patvirtinti papildomą atlyginimą bankroto administratoriui už transporto priemonės pardavimą, tačiau 2025 m. rugpjūčio 13 d. vykusiame kreditorių susirinkime nei planui, nei bankroto administratoriaus atlyginimo padidinimui pritarta nebuvo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. spalio 2 d. nutartimi pareiškėjų prašymą dėl 2025 m. liepos 23 d. patikslinto mokumo atkūrimo plano patvirtinimo tenkino ir planą patvirtino. Taip pat teismas patvirtino ir papildomą 15 proc. dydžio, įskaitant mokesčius, bankroto administratoriaus atlyginimą, mokėtiną nuo pareiškėjams priklausančios transporto priemonės „Volkswagen Toureg“ pardavimo kainos, bei nustatė, kad su šio turto pardavimo skelbimo (-ų) talpinimu svetainėje www.autoplius.lt susijusios išlaidos bus apmokamos bankroto administratoriui papildomai iš už parduotą turtą gautų lėšų.
5. Teismas, po to, kai į sprendimų priėmimo kambarį išėjo priimti procesinio sprendimo, iš suinteresuoto asmens (pareiškėjų kreditorės) Debt Profilers SPV1 OU (toliau – ir suinteresuotas asmuo, kreditorė, apeliantė) gavęs pastarojo rašytinius paaiškinimus, konstatavo, jog jie yra pateikti nenurodant priežasties, kas kliudė juos pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, todėl atsisakė priimti, kaip pateiktus nesavalaikiai, pažeidžiant civiliniame procese įtvirtintą įrodymų tyrimo tvarką. Teismas nurodė ir tai, jog kreditorei apie teismo posėdį buvo pranešta, tačiau savo valios dėl pritarimo / nepritarimo mokumo atkūrimo plano pakeitimui kreditorė (kurią atstovauja profesionalus teisininkas) savalaikiai neišreiškė.
6. Teismas konstatavo, kad pakeistas mokumo atkūrimo planas atitinka esminius Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) reikalavimus, jis gali būti įgyvendintas, juo yra sudaromos sąlygos atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą, užtikrinant kreditorės reikalavimų tenkinimą ir teisingą pareiškėjų ir jų kreditorės interesų pusiausvyrą.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu (reg. Nr. DOK-149456) suinteresuotas asmuo Debt Profilers SPV1 OU prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 2 d. nutartį ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:
7.1. Suinteresuotas asmuo nebuvo tinkamai informuotas apie byloje paskirtą teismo posėdį, t. y. posėdis buvo paskirtas 2025 m. rugsėjo 25 d. 10.00 val. ir tik po jo (2025 m. rugsėjo 25 d. 10.11 val.) advokatė Gintarė Butnoriūtė buvo prijungta prie bylos. Tokiu būdu kreditorei buvo apribotos galimybės dalyvauti byloje ir teikti paaiškinimus bei prieštaravimus. Negana to, kreditorės atstovė po minėto posėdžio pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuos buvo atsisakyta priimti, nes jie buvo pateikti teismui baigus bylos nagrinėjimą iš esmės. Taigi, anot kreditorės, yra pagrindas pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas ne tik neužtikrino tinkamo procesinių dokumentų įteikimo kreditorės atstovei, bet ir nesudarė galimybės pasisakyti, todėl visapusiškai neištyrė aplinkybių, reikšmingų sprendžiant mokumo atkūrimo plano patvirtinimo klausimą. Be to, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi be atskiro kreditorių susirinkimo nusprendė, padidėjus pareiškėjų pajamoms, 40 proc. skirti pragyvenimui ir tik 60 proc. – skolos dengimui.
7.2. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neįvertino faktų, susijusių su tuo, jog vienas iš pareiškėjų vaikų jau yra pilnametis, ir nepakankamai įvertino pareiškėjų prašymą padidinti būtinosioms išlaidoms reikalingos sumos dydį. Kaip ir nevertino tikrosios parduodamo automobilio vertės, kuri, anot kreditorės, yra ženkliai didesnė nei nurodė pareiškėjai. Be to, teismas nusprendė patvirtinti didžiausią, kokią nustato įstatymas, įmanomą atlyginimo bankroto administratoriui dydį, tačiau nėra aišku, kuo remiantis tokį procesinį sprendimą priėmė.
7.3. Kreditorė pažymėjo ir tai, jog dėl to paties plano tikslinimo klausimo jau buvo iškelta byla, kurioje planas nebuvo patvirtintas ir kur buvo išdėstytos visos kreditorės nesutikimo priežastys. Teikiant planą tvirtinti dar kartą, nebuvo atsižvelgta iš esmės nei į vieną komentarą, išskyrus sprendimą parduoti pareiškėjų transporto priemonę.
7.4. Pirmosios instancijos teismas iš esmės pritarė administratoriaus nurodytiems argumentams, jų neanalizuodamas ir nevertindamas. Kreditorė laikosi pozicijos, kad prašymas dėl patikslinto mokėjimo atkūrimo plano patvirtinimo įvertintas visiškai formaliai, neatsižvelgiant į FABĮ nustatytą klausimo dėl mokumo atkūrimo plano tvirtinimo, nepritarus kreditorių susirinkimui, teisinį reglamentavimą.
8. Pareiškėjai D. L. ir I. L. atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis).
Dėl naujų rašytinių įrodymų prijungimo
10. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė šiuos dokumentus (jų kopijas) ir duomenis: atskirajame skunde įterpė iškarpą iš Elektroninių paslaugų portalo (toliau – EPP) paskyros bei parduodamo automobilio „Volkswagen Touareg“ skelbimą, taip pat 2025 m. liepos 24 d. ir 2025 m. rugpjūčio 1 d. elektroninius laiškus, balsavimo raštu biuletenį pagal paskelbtą 2023 m. rugpjūčio 13 d. kreditorių susirinkimo darbotvarkę.
11. CPK 314 straipsnyje yra įtvirtinti ribojimai naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme, t. y. jie nepriimami, jeigu galėjo būti pateikti anksčiau, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti, arba kai tokių įrodymų pateikimo poreikis iškilo vėliau, nei buvo priimtas skundžiamas teismo procesinis sprendimas (nutartis). Taigi, CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis; tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių.
12. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šiuos dokumentus, sprendžia šiuos įrodymus prie bylos prijungti, nes jie gali turėti reikšmės atskirojo skundo išnagrinėjimui, be to, pareiškėjai turėjo galimybę su jais susipažinti bei dėl jų pasisakyti, išskyrus balsavimo raštu biuletenį pagal paskelbtą 2023 m. rugpjūčio 13 d. kreditorių susirinkimo darbotvarkę, nes minėtas dokumentas yra pateiktas byloje kartu su pareiškėjų teismui teiktu prašymu.
Dėl absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (ne) egzistavimo
13. CPK 329 straipsnio 2 dalyje išvardinti absoliutūs teismo sprendimo negaliojimo pagrindai, kurie sudaro besąlyginį pagrindą panaikinti sprendimą, grąžinant bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Jais pripažįstami esminių proceso teisės nuostatų (nustatančių teismo sudėtį, kompetenciją, pareigas, pagrindinius bylų nagrinėjimo civiliniame procese principus, užtikrinančius procesines asmenų teises ir t. t.) pažeidimai. Esant bet kuriam iš CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų atvejų laikoma, kad tinkamo proceso pirmosios instancijos teisme apskritai nebuvo, dėl ko kyla būtinybė šį procesą pakartoti (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-28-241/2019). Prie CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų priskiriami esminių proceso teisės normų pažeidimai, kurie rodo, kad tinkamo proceso žemesnės instancijos teisme praktiškai nebuvo. Teismui nustačius bent vieną iš šių pagrindų teismo sprendimas turi būti naikinamas ir byla perduodama nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114-1075/2019).
14. CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyti absoliutūs teismo sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindai yra tokie reikšmingi, kad kyla abejonių dėl paties teismo sprendimo ar nutarties teisėtumo, todėl nėra būtina nustatyti, ar šių proceso teisės normų pažeidimas turėjo reikšmę teisingam bylos išsprendimui. Dėl šių proceso teisės normų pažeidimo reikšmingumo ir sukeliamų pasekmių sunkumo šių pagrindų sąrašas yra išimtinis ir negali būti aiškinamas plačiai. Tokį šios normos aiškinimą yra patvirtinęs ir kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2010).
15. Kreditorė atskirajame skunde nurodo, kad yra pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį dėl to, jog ji nebuvo tinkamai informuota apie bylą ir joje paskirtą teismo posėdį, todėl neturėjo galimybės jame dalyvauti. O kai kreditorės atstovė buvo prijungta prie bylos jau po įvykusio teismo posėdžio ir vėliau pateikė rašytinius paaiškinimus, teismas juos atsisakė priimti, kaip pateiktus nesavalaikiai, nors anksčiau pateikti savo pozicijos kreditorė ir negalėjo, nes nežinojo apie užvestą bylą teisme ir joje paskirtą teismo posėdį.
16. Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais pripažįstami tokie atvejai, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Įgyvendinant asmens tiesioginio dalyvavimo teismo procese principą, įstatyme draudžiama teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 straipsnis).
17. Kasacinio teismo praktikoje nusprendimas suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams. Sprendimu CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme turi būti paveiktos nedalyvaujančio byloje asmens materialiosios teisės ir pareigos, be to, įtaka šioms teisėms ir pareigoms turi būti tiesioginė –sprendimu turi būti modifikuota asmens teisinė padėtis, t. y. nustatytos, pripažintos, pakeistos, panaikintos materialiosios teisės ar pareigos. Tik kartu egzistuojant šioms dviem sąlygoms, gali būti konstatuotas aptariamas sprendimo negaliojimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018).
18. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi išnagrinėjo pareiškėjų prašymą, tačiau apie jo nagrinėjimą nebuvo tinkamai informavęs vienintelės pareiškėjų bankroto byloje esančios kreditorės. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad pareiškėjų pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo išnagrinėtas Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2FB-1439-987/2023. Šios civilinės bylos baigtumas Liteko sistemoje atžymėtas 2023 m. balandžio 27 d., kuomet buvo patvirtintas pareiškėjų mokumo atkūrimo planas. Tuo metu kreditorę atstovavo advokatas G. G..
19. Vėlesni procesiniai veiksmai, susiję su pareiškėjų mokumo atkūrimo plano tikslinimu, buvo sprendžiami užvedant Liteko sistemoje bylas su naujais numeriais, t. y.: civilinėje byloje Nr. e2FB-10607-987/2024, iš kurioje pateiktų ir esančių duomenų nustatyta, kad bankroto administratorius balsavimo biuletenį, skirtą kreditorei, siuntė jos atstovei advokatei Gintarei Butnoriūtei, nors teismas kreditorei skirtus procesinius dokumentus siuntė advokatui G. G.; civilinėje byloje Nr. e2FB-20483-987/2025, iš kurioje pateiktų ir esančių duomenų matyti, jog bankroto administratorius balsavimo biuletenį, skirtą kreditorei, vėlgi siuntė jos atstovei advokatei Gintarei Butnoriūtei, teismas kreditorei skirtus procesinius dokumentus taip pat jau siuntė advokatei Gintarei Butnoriūtei, šioje byloje, be kita ko, yra pateikta ir atstovavimo sutartis, patvirtinanti advokatei Gintarei Butnoriūtei suteiktus įgaliojimus. Tačiau nepaisant to, pareiškėjams vėl pasikreipus į teismą su prašymu dėl mokumo atkūrimo plano patikslinimo, kuris šioje byloje skundžiama nutartimi buvo patenkintas, pirmosios instancijos teismas, gavęs prašymą, jį kartu su teismo nutartimi, kuria paskyrė byloje žodinį nagrinėjimą, ir šaukimu siuntė ne advokatei Gintarei Butnoriūtei, o, kaip nurodyta šaukime – kreditorei per EPP, nors pastaroji yra užsienio juridinis asmuo ir EPP paskyros pagal savo turimą juridinio asmens kodą neturi, bei advokatui G. G., nors iš su prašymu pateiktų duomenų aiškiai matyti, kad bankroto administratorius pranešimą dėl kreditorių susirinkimo ir balsavimo biuletenį vėlgi siuntė advokatei Gintarei Butnoriūtei bei kitam pagal minėtą atstovavimo sutartį, kuri buvo pateikta civilinėje byloje Nr. e2FB-20483-987/2025, kreditorės atstovui advokatui A. P.. Pažymėtina, kad advokatė Gintarė Butnoriūtė bankroto administratoriui buvo grąžinusi jos pačios kreditorės vardu pasirašytą balsavimo biuletenį, kuris su pareiškėjų prašymu taip pat buvo pateiktas pirmosios instancijos teismui.
20. Byloje žodinio proceso tvarka pareiškėjų prašymas buvo paskirtas nagrinėti 2025 m. rugsėjo 25 d. 10.00 val., tačiau, kaip matyti iš su atskiruoju skundu pateiktų duomenų, advokatė Gintarė Butnoriūtė Liteko sistemoje kaip kreditorės atstovė buvo įtraukta tą pačią dieną 10.11 val., t. y. jau po paskirto posėdžio pabaigos (posėdis baigėsi 10.01 val.; 2025 m. rugsėjo 25 d. teismo posėdžio informacinės pažymos duomenys), pirmosios instancijos teismui išėjus į sprendimų priėmimo kambarį priimti procesinio sprendimo (paskelbimas buvo atidėtas 2025 m. spalio 2 d. 15.00 val.). Kreditorės atstovė procesinio sprendimo, šiuo atveju – skundžiamos nutarties, paskelbimo dieną 12.44 val. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose aiškiai nurodė, jog apie pareiškėjų kreipimąsi į teismą su prašymu sužinojo tik įvykus 2025 m. rugsėjo 25 d. posėdžiui, tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi šiuos rašytinius paaiškinimus atsisakė priimti, kaip pateiktus nesavalaikiai, pažeidžiant civiliniame procese įtvirtintą įrodymų tyrimo tvarką, dar ir pažymint, kad kreditorė rašytiniuose paaiškinimuose nenurodė priežasties, kas juos kliudė pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Apeliacinės instancijos teismui nėra suprantama, kokiu pagrindu pirmosios instancijos teismas padarė tokią išvadą, kai kreditorės atstovė priežastį, kodėl iki paskirto teismo posėdžio nepateikė nuomonės dėl pareiškėjų prašymo, buvo aiškiai nurodžiusi rašytiniuose paaiškinimuose, o Liteko sistemoje bylos matomumas jai buvo suteiktas tik 2025 m. rugsėjo 25 d. 10.11 val.
21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, buvo pažeistos kreditorės teisės būti išklausytai. Pažymėtina, kad kreditorė yra vienintelė pareiškėjų kreditorė ir visi sprendimai, susiję su pareiškėjų bankroto byloje atliekamais veiksmais, ypač tais, kurie buvo sprendžiami skundžiama nutartimi, yra betarpiškai susiję su kreditorės interesais, kuo didesne apimtimi patenkinti jos finansinį reikalavimą, todėl kreditorė šiuo atveju turi tiesioginį suinteresuotumą nagrinėjant pareiškėjų prašymą ir teisę byloje teikti paaiškinimus bei dalyvauti paskirtame teismo posėdyje. Skundžiama nutartimi tenkinus pareiškėjų prašymą, yra tiesiogiai paveikiamos kreditorės teisės, o tai leidžia konstatuoti esant absoliutų pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindą, kai teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų (nagrinėjamu atveju – tinkamai nepranešus byloje dalyvaujančiam asmeniui – kreditorei, kuriai skirti procesiniai dokumentai buvo netinkamai siunčiami) materialiųjų teisių ir pareigų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Toks pažeidimas atitinka CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytą absoliutų teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindą.
22. Kasacinio teismo praktika tvirtina, kad, kai nustatomas CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, tai pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas besąlygiškai; apeliacinės instancijos teismas šio proceso teisės normos pažeidimo negali ištaisyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-462/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2008). Priešingu atveju bylos šalys ir kiti joje dalyvaujantys (suinteresuoti dalyvauti) asmenys prarastų galimybę į tinkamą bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme. Atkreipiamas dėmesys, jog, esant paminėtam absoliučiam procesinio sprendimo negaliojimo pagrindui, konstatuoto procesinių teisės normų pažeidimo pobūdis (nuspręsta dėl asmens, nedalyvavusio procese, materialiųjų teisių) įgalina daryti išvadą, jog procesas byloje be jokių išlygų turi būti pakartotas. Aptariamu atveju būtinybę pakartoti procesą lemia aplinkybė, kad nebuvo užtikrinta kreditorės teisė į tinkamą bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme.
23. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir pareiškėjų 2025 m. rugpjūčio 13 d. prašymo nagrinėjimo klausimą perduoti nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
24. Apeliacinės instancijos teismas nevertina kitų atskirojo skundo argumentų, nes skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama dėl absoliutaus jos negaliojimo pagrindo.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338–339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 2 d. nutartį panaikinti ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.