- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-06-19
- Bylos Nr.
- e2-50-399/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-00129-2023-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Janina Zaržeckienė
- Ieškovas
- A. P.
- Atsakovas
- M. P.
- Trečiasis asmuo
- notarei R, E. D., L. Š., G. O., A. Š.
- Advokatai
- Aušra Ručienė, Diana Ingrida Vinklerytė
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Janina Zaržeckienė, sekretoriaujant Sandrai Stulgienei, Dainorai Petraitei
dalyvaujant ieškovui A. P., jo atstovei advokatei Dianai Ingridai Vinklerytei, atsakovo M. P. atstovei advokatei Aušrai Ručienei,
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovui M. P., tretiesiems asmenims nepareiškusiems savarankiškų reikalavimų Kazlų Rūdos notaro biuro notarei R. M.. E. D., L. Š., G. O., A. Š. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
Teismas Nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas A. P. (toliau ieškovas) ieškiniu teismo prašo pripažinti negaliojančiu G. M. Š. (duomenys neskebtini)15 testamentą notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą Kazlų Rūdos notaro biuro notarės R. M. (toliau notarės) .
Ieškovas ieškinyje nurodo šias aplinkybes: Ieškovo velionė sesuo G. M. Š., mirusi (duomenys neskelbtini) toliau ir sesuo), dar 2015-05-19 Šakių rajono 1-ame notaro biure sudarė testamentą reg. Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį 0,1872 ha bendro ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir jame esančius gyvenamąjį namą, visus kitus pastatus/statinius bei kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini), po savo mirties paliko broliui, šios bylos ieškovui A. P..
Ieškovas iki sesers mirties rūpinosi jam skirtu paveldėti turtu, savo lėšomis jį remontavo, padėjo prižiūrėti. Po sesers mirties ieškovas kreipėsi į Šakių rajono 1-ąjį notaro biurą dėl sesers turto paveldėjimo, kur sužinojo, kad ji 2020-10-15 Kazlų Rūdos savivaldybės notaro biure sudarė naują testamentą, kuriuo aukščiau minėtą nekilnojamąjį turtą paliko ieškovo sūnui, šios bylos atsakovui M. P. (toliau atsakovui).
Šakių rajono 1-ojo notaro biuro notarė supažindino ieškovą su 2020-10-15 sesers testamentu 2021-04-08 ir išaiškino ieškovui, kad jis turi apsispręsti dėl šio testamento ginčijimo ir apie tai pranešti notarei iki 2021-04-24. Po nurodyto termino notarė nurodė, kad į ginčo turtą gali būti išduotas paveldėjimo teisės liudijimas.
Sesers turto paveldėjimo byloje paveldėjimo teisės liudijimai iki šiol neišduoti nei vienam paveldėtojui. Įstatymas nustato terminą palikimo priėmimo ginčijimui – 1 metai nuo palikimo atsiradimo dienos (t.y., palikėjo mirties dienos) arba nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo (CK 5.8 str.). Ieškovas kreipėsi į teismą dėl sesers testamento ginčijimo nepraleidęs vienerių metų termino nei nuo palikimo atsiradimo, nei nuo sužinojimo apie mirusiosios 2020-10-15 testamentą dienos.
Šalies argumentai
Notarės nurodytas terminas ieškovui pranešti apie jo apsisprendimą ginčyti ar neginčyti paskutinį testamentą neužkerta kelio ieškovui pateikti ieškinį teismui dėl to testamento pripažinimo negaliojančiu ir vėlesniu įstatymo nustatytu terminu. Tuo atveju, jei paveldėjimo teisės liudijimas į testamentu paliktą turtą atsakovui jau būtų išduotas, ieškovui tektų ginčyti ir šį dokumentą, dėl ko bylinėjimosi išlaidos padidėtų. Tačiau, kaip minėta, paveldėjimo teisės liudijimai dar niekam nėra išduoti, todėl ieškovas ginčija tik patį testamentą.
Ieškovas paaiškina, kodėl nepateikė teismui ieškinio dėl 2020-10-15 testamento pripažinimo negaliojančiu per notarės nurodytą terminą. Ieškovui buvo žinoma sesers sveikatos būklė paskutiniais jos gyvenimo metais, t.y., buvo žinoma, kad ji turėjo didelių problemų su (duomenys neskelbtini). Sužinojęs apie paskutinį 2020-10-15 testamentą, ieškovas bandė pats gauti duomenis iš medicinos įstaigų apie sesers sveikatos būklę, tačiau visose be išimties medicinos įstaigose buvo atsisakyta jam tokią informaciją pateikti. Ieškovas neturėjo netgi ginčijamo testamento kopijos. Tuomet ieškovas kreipėsi į VGTPT dėl advokato jam skyrimo bylai dėl sesers testamento ginčijimo. Valstybinė teisinė pagalba ieškovui buvo suteikta ne iš karto, tik 2022-11-23 sprendimu ieškovui buvo suteikta dalinai kompensuojama valstybinė teisinė pagalbą. Atstovaujančiai advokatei taip pat prireikė laiko gauti reikiamus med. duomenis apie sesers sveikatos būklę iš atitinkamų med. įstaigų. Todėl ieškinys dėl testamento pripažinimo negaliojančiu buvo pateiktas teismui tik 2023-01-17. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas yra garbaus amžiaus, todėl jo reikalų tvarkymas atitinkamai gali būti kiek lėtesnis.
Ieškovas yra tos nuomonės, kad 2020-10-15 testamentą sesuo pasirašė, nesuprasdama savo veiksmų reikšmės (CK 1.89 str.), atsakovui piktavališkai pasinaudojus bejėgiška senolės padėtimi. Šią nuomonę ieškovas grindžia medicininių dokumentų įrašais.
VšĮ Šakių ligoninės (medžiagoje dar 2010 metais užfiksuota, kad sesuo skundėsi (duomenys neskelbtini). Analogiški simptomai fiksuoti ir 2012 m., o 2013 m. papildomai fiksuotas (duomenys neskelbtini). 2014 metų įrašuose jau fiksuojamas ne tik (duomenys neskelbtini), bet ir (duomenys neskelbtini). Sesers sveikatos būklė einant laikui tolygiai blogėjo. 2018 metais jau fiksuojami (duomenys neskelbtini). 2020 metų įrašuose pacientei konstatuota (duomenys neskelbtini). Pacientės būklei blogėjant ji nukreipiama į Šakių sveikatos kliniką, kur 2020-07-13 gydytojo įrašuose fiksuojama, kad pacientė (duomenys neskelbtini). Gydytojas psichiatras konstatuoja, kad sesers mąstymas (duomenys neskelbtini). Pacientės protinės būklės trumpo tyrimo (MMSE) išvada: (duomenys neskelbtini).
Kadangi, vadovaujantis CK 5.17 str. 2 d., vėlesnį testamentą pripažinus negaliojančiu, anksčiau sudarytas testamentas netampa galiojančiu, tai ieškinio patenkinimo atveju, t.y., pripažinus 2020-10-15 testamentą negaliojančiu, asmens turtą įgytų teisę paveldėti jos brolis, ieškovas ir sesuo E. D., nes sesuo santuoką nutraukė (duomenys neskelbtini) metais, vaikų neturėjo. Todėl ieškovas savo kitą seserį E. D. įtraukia byloje dalyvauti trečiuoju asmeniu. Velionė sesuo buvo sudariusi daugiau testamentų. Kadangi šioje byloje ginčijamas tik vėliausiai sudarytas jos testamentas, kiti testamentiniai įpėdiniai taip pat patraukiami byloje trečiaisiais asmenimis, nes paskutinio testamento galimas nuginčijimas turės reikšmės kitų įpėdinių teisėms ir pareigoms.
Teismo posėdžių metu ieškovas ieškinį prašė tenkinti motyvais bei argumentais išdėstytais ieškinyje. Ieškovas pasisako papildomai, kad santykiai su seserimi buvo geri, vėliau pasikeitė, nes sesers sveikata blogėjo ir atsirado visokių nesusipratimų be to jai pradėjo įtaką daryti ir atsakovas, kuris jo manymu ir yra atsakingas dėl to, kad sesuo pakeitė testamentą atsakovo naudai. Sutiko su ekspertų išvadomis ir prašė ieškinį tenkinti.
Nesutiko, kad ieškovas neturi reikalavimo teisės, nes nors apie A. Š. ieškovui niekas nežinoma, tačiau net ir jam esant pirmos eilės įpėdiniu, tai yra testatorės sūnui, jis nepriėmė palikimo ir netapo paveldėtoju, todėl ieškovas tikrai turi teisę ginčyti testamentą ir prašo netenkinti atsakovės atstovės prašymo palikti ieškinį nenagrinėtu.
Atsiliepimas
Atsakovas pateiktu atsiliepimu ieškinio nepripažino ir prašė jį atmesti bei nurodė atsiliepime šias aplinkybes: akcentuotina, kad ieškinys yra grindžiamas ir CK 1.90 straipsnio nuostatomis, kurios reglamentuoja dėl suklydimo sudaryto sandorio pripažinimą negaliojančiu, taigi ieškovas turi būti įpareigotas aiškiai suformuluoti savo ieškinio pagrindą ir dalyką t.y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatinėtinos nagrinėjant bylą. Dėl suklydimo sudarytas sandoris savo prigimtimi yra nuginčijamas sandoris, kuris teismo gali būti pripažintas negaliojančiu tik esant šalies reikalavimui pripažinti tokį sandorį negaliojančiu, pareikštam ieškinio ar priešieškinio forma. Ši taisyklė yra tiesiogiai įtvirtinta ir CK 1.90 straipsnio 1 dalyje. Vadinasi, įstatyme nėra nustatyta galimybė teismui savo iniciatyva pripažinti negaliojančiu dėl suklydimo sudarytą sandorį. Ieškovas nėra pareiškęs reikalavimo pripažinti testamentą negaliojančiu kaip sudarytą dėl suklydimo, todėl vadovautis CK 1.90 straipsniu nėra teisinio pagrindo.
Nors asmuo yra laisvas kokį turtą ir kam palikti, akivaizdu, kad mirusiosios G. M. Š. (toliau ir sesers , testatorės) valia neatitiko ieškovo lūkesčių, ieškovo ir atsakovo santykiai yra konfliktiški, todėl ir buvo pareikštas šis neteisėtas ir nepagrįstas ieškinys dėl testamento pripažinimo negaliojančiu. Testatorius turi teisę ne tik parinkti asmenis kam kokį turtą nori palikti, tačiau ir išbraukti įpėdinius iš paveldėtojų. Šiuo atveju ieškovas reikšdamas tokį ieškinį nesivadovauja gero elgesio (geros moralės) taisyklėmis ir negerbia savo sesers valios. Atsakovo vertinimu, šiuo atveju nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kad palikėjos išorinė valia surašant testamentą būtų neatitikusi jos vidinės valios, be to testatorė nebuvo pripažinta neveiksnia ar ribotai veiksnia, 2020-10-15 testamento turinys teisėtas ir suprantamas (CK 5.16 straipsnio 1 dalis).
Bylų, kuriose ginčijamas mirusio testatoriaus testamentas CK 1.89 straipsnio pagrindu, nagrinėjimo ypatumas yra tas, kad testatoriaus gebėjimai suvokti savo veiksmų reikšmę ir padarinius vertinami retrospektyviai, neišklausant paties testatoriaus, paprastai pagal liudytojų parodymus ar ekspertų išvadas, priimtas remiantis medicininiuose dokumentuose išlikusiais įrašais apie testatoriaus sveikatos būklę. Taigi sprendžiant klausimą, galėjo ar negalėjo asmuo, sudarydamas sandorį, suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, būtina atsižvelgti į asmens būseną (jo sveikatą, psichikos būklę ir kitas svarbias aplinkybes) ir į sudaryto sandorio turinį (jo naudingumą, pagrįstumą, protingumą ir kita) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439- 219/2017, 27 punktas; 2018 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221-916/2018, 2223 punktai; 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-293-969/2020).
Akcentuotina, kad ieškinį dėl testamento pripažinimo negaliojančiu šioje byloje ieškovas pateikė tik - 2023-01-17, tačiau ieškovas su sesers testamentu buvo supažindintas - 2022-04-08. Ieškovui buvo išaiškinta, kad jis turi apsispręsti dėl testamento ginčijimo ir apie tai pranešti notarei iki 2022-04-24, o po nurodyto termino notarė nurodė, kad į ginčo turtą gali būti išduotas paveldėjimo teisės liudijimas.
Faktas, kad paveldėjimo teisės liudijimai neišduoti nei vienam paveldėtojui nesuteikia ieškovui teisės piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis ar laikyti, jo argumentus dėl ieškinio pateikimo praleidus notarės nustatytą terminą ieškiniui pateikti pagrįstais. Taigi, ieškovas praleido notarės nurodytą terminą iki 2022-04-24 pranešti apie jo apsisprendimą ginčyti ar neginčyti sesers paskutinį testamentą, nors turėjo jo interesus atstovaujančią profesionalią teisininkę, todėl ieškovo garbus amžius šiuo aspektu neturi reikšmės sprendžiant klausimą dėl nustatyto termino praleidimo žinant tai, kad ieškovas nuolat inicijuoja teisminius procesus atsakovo atžvilgiu.
Nagrinėjant klausimą, ar palikėja (testatorė) 2020-10-15 testamentą pasirašė nesuprasdama savo veiksmų esmės, svarbu atlikti tinkamą analizę ir vertinimą įrodymų paneigiančių tokius ieškovo samprotavimus. Medicininiame mirties liudijime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog testatorė mirė nuo ligos, pagrindinė liga - (duomenys neskelbtini) nustatytas, kitos svarbios patologinės būklės, sąlygojusios mirtį, bet nesusijusios su pagrindine mirties priežastimi - (duomenys neskelbtini), tiesioginė mirties priežastis - (duomenys neskelbtini).
Įstatyme nustatyta galimybė asmeniui savo nuožiūra nuspręsti, kam po jo mirties atiteks teisė disponuoti likusiu turtu. Tokios valios išraiškos forma - testamentas, kuris apibrėžtinas kaip asmeninis, vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris, kurio teisinių padarinių atsiranda tik testatoriui mirus ir kuris suteikia pirmenybę paveldėti jame nurodytiems asmenims (CK 5.2 straipsnio 2 dalis).
Testamentų, kaip vienašalių sandorių, sudarymui ir galiojimui taikytini bendrieji sandoriams (CK pirmosios knygos II dalis „Sandoriai“) ir specialieji - paveldėjimo teisės normų (CK 5.155.18 straipsniai, 5.28, 5.30 straipsniai, 5.35 straipsnis, kt.) - nustatyti reikalavimai.
Pažymėtina, kad, ginčijant testamentą, galima remtis ir kitais sandorių negaliojimo pagrindais (CK 5.16 straipsnio 2 dalis), tarp jų ir tuo, kuris nustato, jog teismas gali pripažinti negaliojančiu sandorį, kuris sudarytas asmens, kuris, nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti (CK 1.89 straipsnis).
Akcentuotina, kad testatorė testamento sudarymo metu t. y. 2020-10-15 pilnai suprato savo veiksmus ir gebėjo juos valdyti. Nuo testamento sudarymo (2020-10-15) iki mirties ((duomenys neskelbtini)) praėjo daugiau nei vieneri metai, mirusioji neturėjo problemų, trukdančių panaikinti, papildyti ar pakeisti 2020-10-15 sudarytą testamentą.
Nėra CK 5.6 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose numatytų pagrindų, nes byloje nėra ir duomenų, jog prieš testatorę atsakovas būtų vartojęs smurtą, grasinimus, prievartą ar kitaip neteisėtai palaužęs testatorės valią.
Iki ginčijamo testamento sudarymo (2020-10-15) testatorė jau buvo sudariusi dar keturis testamentus t.y. 2008-09-17, 2010-06-08, 2015-05-19, 2018-09-18. Akivaizdu, jog testatorė, sudarydama ginčijamą 2020-10-15 testamentą, puikiai žinojo, kokį sandorį ji sudaro, taip pat žinojo, kokių pasekmių ji siekia sudarydama testamentą. Visa tai patvirtina, jog palikėja iš anksto buvo nusprendusi ginčo turtą palikti atsakovui ir savo valią aiškiai išdėstė testamente, todėl nėra jokio pagrindo teigti, jog ji testamentą pasirašė nesuprasdama savo veiksmų reikšmės.
Testamentas buvo pasirašytas pačios testatorės notarų biure ir notarės patvirtintas. Ji gebėjo suvokti atliekamų veiksmų esmę, ji pati suformulavo savo valią testamentu palikti turtą atsakovui. Kadangi tokį veiksmą atliko ne pirmą kartą, nėra pagrindo manyti, kad atsakovas piktavališkai pasinaudojo neva bejėgiška senolės padėtimi.
Išvada, kad asmens valia buvo paveikta kito asmens grasinant, darant spaudimą ar kitokią blogą įtaką, gali būti padaryta tik tuo atveju, jei gaunami patikimi duomenys apie asmens išreikštosios valios neatitiktį tikrajai valiai ir jei pašalinamos visos pagrįstos abejonės dėl išreikštos palikėjo valios atitikties jo tikrajai valiai.
Patikslinto ieškinio reikalavimai grindžiami - 2020-07-13 gydytojo psichiatro įrašuose fiksuotomis aplinkybėmis, kad pacientė (duomenys neskelbtini). Nustatyta diagnozė: (duomenys neskelbtini). Protinės būklės trumpame tyrime (MMSE) konstatuota išvada - (duomenys neskelbtini).
Akcentuotina, kad po 2020-07-13 t.y. 2020-10-19 G. M. Š. lankėsi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose ir Šakių ligoninėje, kur buvo (duomenys neskelbtini). Ambulatorinio apsilankymo aprašymas patvirtina, kad jos būklė įvertinama objektyviai t.y. ji (duomenys neskelbtini). 2020-10-20 konsultuota neurologo, jos būklė (duomenys neskelbtini).
UAB “Kardiolita” (duomenys neskelbtini) Diagnostinio tyrimo aprašyme Aprašymo Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta išvada - (duomenys neskelbtini). Šios ligos nėra vada tvirtinti, kad G. M. Š. sudarydama 2020-10-15 testamentą nesuvokia savo veiksmų ir negali jų valdyti.
Testatorė gydėsi VšĮ Šakių ligoninėje, nuo (duomenys neskelbtini). Į ligoninę buvo atvežta dėl (duomenys neskelbtini). Stebėjimo palatoje gydyta dėl (duomenys neskelbtini). Dėl (duomenys neskelbtini) gydymui skubos tvarka stacionarizuota į (duomenys neskelbtini) skyrių. Būklė įvertinta kaip vidutinio sunkumo, (duomenys neskelbtini). Diagnozės: (duomenys neskelbtini) ligos. (duomenys neskelbtini) vaistai negalėjo turėjo įtakos apsisprendimui kam testamentu palikti palikėjai priklausanti nekilnojamąjį turtą.
Testatorė visą laiką gyveno be jokio globėjo, jai nebuvo apribotas veiksnumas, pati savarankiškai tvarkėsi savo namus, rūpinosi savimi, tai tik patvirtina faktą, kad ginčijamo testamento surašymo momentu gebėjo suprasti savo veiksmus ir juos valdyti.
Žemesnės instancijos teismas
Be to 2020 metais Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmuose (toliau teisme) buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-99-802/2020 inicijuota ieškovo pagal ieškinį dėl skolos priteisimo iš atsakovo. Šioje byloje 2020-06-26 priimtas teismo sprendimas, tačiau pažymėtina, jog būtent šioje byloje liudytoja buvo apklausta testatorė, kuri buvo apklausiama ir ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-31578-18. Liudytoja apklausta testatorė patvirtino faktą, kad atsakovas tėvui grąžinęs didesnę sumą nei šis reikalavo ieškiniu, t. y. davė parodymus prieš savo brolį. Taigi, teisminiame procese vykusiame 2020 metais testatorė buvo apklausta kaip liudytoja, davė išsamius paaiškinimus ir teismui abejonių dėl šios liudytojos duodamų parodymų objektyvumo nekilo, nors ieškovas į bylą pateikė 2020-02-13 (duomenys neskelbtini) trumpą tyrimą (duomenys neskelbtini) kaip matyti testatorė puikiai atliko užduotį ir aiškiai užrašė savo vardą ir pavardę.
Į bylą pateikti ieškovo atstovo medicinos dokumentų išrašai, nepatvirtina fakto, kad mirusioji testamento surašymo metu nesuprato savo veiksmų reikšmės ir pasekmių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jau yra pažymėjęs, kad gerbti testatoriaus valią reikalauja gero elgesio (geros moralės) taisyklės.
Taip pat pažymėtina, kad testatoriaus galimi argumentai nebūtinai turi atspindėti vidutinio protingo žmogaus suvokimą apie turto palikimą, testatorius su savo nuosavybe turi teisę elgtis kaip tinkamas, jei nenustatyta, jog toks jo elgesys neatitinka jo tikrosios valios ir prieštarauja jo interesams, o šiuo konkrečiu atveju tokių faktų nenustatyta. Įvertinus visus duomenis 2020-10-15 sudaryto testamento pripažinti negaliojančiu nėra pagrindo, todėl šis reikalavimas atmestinas.
Akcentuotina, kad tokio ieškinio pateikimas teismui tai yra dar vien būdas atsikeršyti atsakovui, nes santykiai tarp šalių yra konfliktiški, ieškovas yra pareiškęs ne vieną nepagrįstą ieškinį atsakovo atžvilgiu ir visi jie susiję su pinigų reikalavimu, bylos buvo nagrinėjamos Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmuose, Kauno apygardos teisme, Lietuvos apeliaciniame teisme. Negana to, mirusioji kitose civilinėse bylose ieškovo inicijuotose teisminiuose procesuose yra liudijusi ieškovo nenaudai, todėl toks ieškinio pateikimas teismui yra savotiškas kerštas savo mirusiai seseriai.
Atsiliepimas
Teismo posėdžių metu atsakovas nepripažino ieškinio, palaikė savo atsiliepimą ir prašė ieškinio netenkinti motyvais bei argumentais išdėstytais atsiliepime.
Atsakovo atstovė pasisakė, kad ekspertizės aktas kelia rimtų abejonių, nes ekspertai vadovavosi tik vienu dokumentu, tai yra gydytojo psichiatro atliktu tyrimu, neatsižvelgiama į tai, kad po kelių dienų Kauno klinikose testatorės būklė nurodoma visiškai kitaip, faktiškai priešingai, yra tokia praktika, kad senyvi žmonės norėdami gauti iš valstybės išmokas atlieka tokius MMSE testus ir galimai testatorė taip pat tokį testą atliko, siekdama gauti valstybės išmoką. Niekam niekada nekilo abejonės dėl testatorės negebėjimo suvokti aplinką ar valdyti veiksmus, visiems buvo žinoma jog ji nori namą palikti atsakovui.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio, vykusio 2024-05-30, metu atsakovo atstovė prašė ieškinį palikti nenagrinėtu, nes testatorė turėjo sūnų A. Š., kuris tikrai yra pirmos eilės įpėdinis ir ieškovas neturi reikalavimo teisės, tai yra negali ginčyti testamento, nes net ir jo nuginčijimas nesukels pasekmių, tai yra jis negalės paveldėti sesers turto, esant pirmesnės eilės įpėdiniams pagal įstatymą. Pasisakė, kad atsakovas bendravo tiesiogiai su A. Š. ir patvirtina jog toks asmuo tikrai yra. Prašo ieškinį atmesti jeigu teismas vertins jog nėra pagrindo jį palikti nenagrinėtu.
Trečiasis asmuo notarė R. M. (toliau notarė) atsiliepimo byloje nepateikusi be svarbių priežasčių.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo notarė teismo posėdžio metu nurodė, kad savarankiškų reikalavimų byloje nereiškia, teisinio suinteresuotumo byloje neturi bei paaiškino, kad visų smulkmenų nepamena, tačiau testatorė buvo atvykusi į kabinetą viena, ji nurodė savo vardą, pavardę bei kitus reikalingus duomenis, pati pasakė, kad nori turtą palikti sūnėnui, įvardino jo vardą bei pavardę bei įvardino konkrečiai kokį turtą palieka sūnėnui. Abejonių dėl testatorės sveikatos ir veiksnumo nekilo, papratai tikrina įrašus dėl veiksnumo registre ir šiuo atveju turėjo tikrinti ir tokio įrašo nebuvo, duomenų iš gydytojų psichiatrų ar kitų neturi teisės notaras reikalauti, savo darbą atliko sąžiningai, kol asmuo (testatorius) gyvas tikrinti Testamentų registre duomenų negalima matyti ir apie ankstesnius testatorės testamentus jai nežinoma ir apie tai ji asmens neklausė. Prieš tvirtinant testamentą, jis buvo perskaitytas ir asmuo patvirtino savo valią, tikrai nekilo abejonių asmens gebėjimu suprasti veiksmus ir juos valdyti, tačiau neprieštarauja ekspertizės skyrimui, nes gal bus tiriamas ilgesnis periodas ir ginčą palieka spręsti teismui savo nuožiūra.
Paskutiniame teismo posėdyje notarė nedalyvavo.
Atsiliepimas
Tretieji asmenys E. D., L. Š. ir G. O. (toliau tretieji asmenys) atsiliepimų byloje nepateikė be svarbių priežasčių.
Šie tretieji asmenys į teismo posėdį neatvyko be svarbių priežasčių, nes jų iki teismo posėdžio pradžios nepranešė, dalyvavimas nepripažintas privalomu, pranešta tinkamai ir byla nagrinėjama jiems nedalyvaujant (CPK 247 str.).
Žemesnės instancijos teismas
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau teismo) nutartimi 2024-03-07 buvo atnaujintas bylos nagrinėjimas iš esmės ir į bylą trečiuoju asmeniu įtrauktas testatorės sūnus A. Š., kuris atsiliepimo byloje nepateikė be svarbių priežasčių, procesiniai dokumentai jam buvo įteikti tinkamai (deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, CPK 123 str. 3 d.).
Trečiasis asmuo A. Š. ė teismo posėdį neatvyko ir neatvykimo priežasčių nepranešė, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą neteikė, teismo šaukimas laikomas įteiktu, nes kito adreso procesiniams dokumentams teikti jis nepranešė ir procesiniai dokumentai (teismo šaukimas/pranešimas) laikomi įteiktais (CPK 121 str. 2 d., 130 str.). A. Š. dalyvavimas teismo posėdyje nebuvo pripažintas privalomu ir byla nagrinėta jam nedalyvaujant.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu buvo apklausti liudytojai ir liudytojas Ž. Š. paaiškino, kad giminystės ryšiai nesieja. Iki pilnametystės G.M. Š. buvo jo globėja. Gyveno pas ją namuose iki kol prasidėjo Covid epidemija, nuo to laiko negyveno, nes negalėjo dėl aplinkybių. G.M. Š. vartojo (duomenys neskelbtini). Ji nesirgo jokiomis ligomis, norėjo, kad jai nustatytų negalią, kaip supranta paperkant gydytojus pinigais norėjo pasidaryti, kad yra nesveika. Mirusioji sakė, kad gydytojo (duomenys neskelbtini) nustatytos diagnozės 2020 m. irgi pinigais susitvarkys, ar tikrai jam sumokėjo nežino. 2020 m. jis gyveno tuose pačiuose namuose kur ir G.M. Š.. Apie testamento sudarymą nieko nežino. Jos sveikatos būklė buvo gera, visada protaudavo, pati pavalgydavo, apsirengdavo. Pinigus skaičiuot mokėdavo, bet neskaičiuodavo, mėgdavo pasidėt krūvelėm į spintą. Pas notarą niekada nesa jos lydėjęs.
Liudytoja S. P. atsakovo sutuoktinė, sutiko liudyti byloje ir nurodė, kad iki mirties per žiemą G.M. Š. gyveno su jais. Iki tol G.M. Š. gyveno (duomenys neskelbtini). G.M. Š. yra M. P. teta. 2020 m. mirusioji skundėsi (duomenys neskelbtini), o šiaip niekuo kažkuo labai nesiskundė, rimtų sveikatos problemų neturėjo. G.M. Š. teisme liudijo byloje, kaip atsakovo įvardinta “dėl 3000”. Gali pasakyti, kad G.M. Š. pinigais ar dovanom medikams siekė, kad jai būtų nustatyta sveikatos būklė. Nežino kad buvo gydoma ir apžiūrima gydytojo (duomenys neskelbtini). Kartu su M. 2020 m. vežė G.M. Š. pas notarą. Dėl ko jai reikia pas notarą nesakė, jos būklė buvo normali. Po jos mirties sužinojo apie testamentą iš M.. Niekada nekilo įtarimų dėl sveikatos būklės.
Dėl ekspertizės išvadų patvirtinimo buvo kviečiama pomirtinę teismo psichiatrijos ekspertizę atlikusi ekspertė L. A., kuri nurodė, kad tvirtina savo ekspertiniam akte suformuluotą išvadą, t.y., kad testamento sudarymo metu G.M. Š. negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti. Atliekant ekspertizę buvo susipažinta su visais pateiktais dokumentais, o aprašyti buvo tie, kurie turi reikšmės ir teikia informaciją tyrimui. Nėra galimybės nustatyti kada atsiranda (duomenys neskelbtini), ji yra progresuojanti ir vystosi po truputį, nuosekliai. Esant įgytai (duomenys neskelbtini) nėra galimybės konstatuoti jos pradžios. Nėra duomenų, kad tiriamoji testatorė testamentą būtų pasirašiusi kažkieno paliepimu. Turint tokią nustatytą diagnozę asmuo geba atsakyti į užduotus notaro klausimus, bet ar geba suvokti jų reikšmę, tai yra kitas vertinimas. Mirusioji galėjo suformuluoti atsakymus į notarės užduotus klausimus nesuprantant jų reikšmės, tęstinumo. Dviejų dienų eigoje murusiosios atveju būklė reikšmingai negalėjo pasikeisti. Ką ji galėjo ar negalėjo atlikti birželio mėnesį nebuvo tirta. Kartu gyvenantys asmenys gali nepastebėti esamų sutrikimų. Sandorių sudarymas reikalauja aukštų kognityvinių sugebėjimų, o buityje tokių gebėjimų nereikia. Tarp vaizdinių tyrimų (kompiuterinės tamografijos) ir gebėjimų nėra tiesioginės koreliacijos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas Konstatuoja:
Civilinė byla nagrinėjama ginčo teisena, vadovaujantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo, rungimosi bei dispozityvumo principais ( CPK 7 str. 1d., 11 str., 12, str.).
Bendroji įrodinėjimo pareigos civiliniame procese taisyklė teigia, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.).
Teismas gali rinkti įrodymus savo iniciatyva tik CPK ar kitų įstatymų numatytais atvejais: iš šeimos ir darbo santykių kylančiose, taip pat ypatingosios teisenos bylose (CPK 179 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju teismo vaidmuo nėra aktyvus.
Faktinės aplinkybės
bylos duomenimis nustatyta jog ieškovas ir atsakovas yra tėvas ir sūnus, testatorė yra ieškovo sesuo ir atsakovo teta (tėvo sesuo). Pagal įstatymą ieškovas yra testatorės ketvirtos eilės įpėdinis, o atsakovas – penktos eilės įpėdinis (CK 5.11 str. 1 d. 4 ir 5 p.).
Šakių rajono pirmame notaro biure (notarė R. V.) yra užvesta paveldėjimo byla dėl testatorės palikimo, kurios kopija pateikta į bylą ir joje yra duomenys, kad atsakovas priėmė palikimą po testatorės mirties paduodamas pareiškimą notarui 2022-03-10. Pareiškimą notarui apie palikimo priėmimą taip pat yra padavusi L. Š., G. O., tiek atsakovas M. P., tiek L. Š., tiek G. O. pareiškimuose dėl palikimo priėmimo po G. M. Š. mirties nurodo, kad yra kitas įpėdinis, o būtent įpėdinis pagal įstatymą, tai yra mirusiosios sūnus A. Š.. Paveldėjimo byloje yra VĮ Registrų centras duomenys, patvirtinantys jog testatorė turi sūnų A. Š., gimusį (duomenys neskelbtini), taip pat duomenys, kad testatorė mirė būdama ištuokoje. Ištuokos data (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat yra ištuokos liudijimas.
Notarė R. V. išsiuntusi 2022-03-17 Nr. S-22/2022 pranešimą testatorės sūnui A. Š., kad 2022-03-28 bus skelbiami G. M. Š. testamentai.
Duomenų ar buvo atvykęs A. Š. skaitant (skelbiant) testatorės testamentus nėra paveldėjimo byloje.
Teismo iniciatyva patikrinus VĮ Registrų centras duomenis (CPK 179 str. 3 d.) 2024-03-04 ir 2024-03-05 gauti analogiški duomenys jog testatorė turi sūnų A. Š., kuris byloje dalyvaujančiu asmeniu įtrauktas teismo iniciatyva 2024-03-07 nutartimi.
CK 5.17 str. 1 d. nustatyta, kad testamentą nuginčyti gali tik kiti įpėdiniai pagal įstatymą ar pagal testamentą, kurie paveldėtų jeigu testamentas ar atskiros jo dalys būtų pripažintos negaliojančiomis.
To paties straipsnio antra dalis reglamentuoja, kad vėlesnį testamentą pripažinus negaliojančiu, anksčiau sudarytas testamentas netampa galiojančiu, išskyrus atvejus jeigu testamentas pripažįstamas negaliojančiu dėl to, kad jis buvo sudarytas dėl smurto ar realaus grasinimo ar asmens pripažinto neveiksniu/ribotai veiksniu paveldėjimo srityje.
A. Š. yra pirmos eilės įpėdinis pagal įstatymą po motinos G.M. Š. mirties ir jis galėtų paveldėti jeigu testamentas dėl kurio pareikštas ieškinys būtų nuginčytas (CK 5.11 str. 2 d. 1 p.) jeigu būtų atlikęs kitus privalomus veiksmus reglamentuotus CK penktos knygos normų, tai yra per tris mėnesius po testatorės mirties būtų priėmęs palikimą vienu iš įstatymu nustatytų būdų (CK 5.50 str., 5.51 str., 5.53 str.) tokių duomenų nėra byloje nei Testamentų registro duomenyse ir teismas vertina jog pagrindo ieškinį palikti nenagrinėtą, atsakovo atstovės išdėstytais motyvais, nėra ir prašymo palikti ieškinį nenagrinėtu netenkina, kadangi atsakovas neįrodė jog ieškovas neturi reikalavimo teisės, reikšti ieškiniui dėl testamento nuginčijimo (CPK 178 str.), kadangi ieškovas nors ir yra paskesnės eilės įpėdinis po testatorės (sesers) mirties, nei A. Š., tai yra A. P. yra ketvirtos eilės įpėdinis pagal įstatymą, tačiau aplinkybę jog jis gali ginčyti testamentą patvirtina ir tai, kad notarė R. V. nustatė jam terminą apsispręsti, ginčija jis testamentą ar ne žinodama, kad yra pirmos eilės įpėdinis, tai yra mirusios sūnus ir be to ieškovas atitinka CK 5.17 str. 1 d. reikalavimus, tai yra jis yra ketvirtos eilės įpėdinis pagal įstatymą ir teismas vertina jog nėra pagrindų ieškinį palikti nenagrinėtu motyvais ir pagrindais nurodytais atsakovo atstovės ir kaip minėta šio prašymo netenkina, bet sprendžia ginčą š esmės.
Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad civiliniame procese visi asmenys privalo elgtis sąžiningai, laiku ir tinkamai pateikti įrodymus bei atsikirtimus (CPK 7 str. 2 d.), tačiau atsakovo atstovė prašymą ieškinį palikti nenagrinėtu formulavo tik 2024-05-30 vykusio teismo posėdžio metu nors jos teigimu apie testatorės sūnaus A. Š. buvimą atsakovui buvo žinoma visada, nes atsakovo pareiškime dėl palikimo priėmimo po G.M. Š. mirties yra nurodomas kitas įpėdinis pagal įstatymą – A. Š. (duomenys paveldėjimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), teiktoje kartu su ieškiniu), tačiau per visą bylos nagrinėjimo laikotarpį atsakovas iki 2024-05-30 prašymo, palikti ieškinį nenagrinėtu, nereiškė.
Testamento paskelbimo protokole yra duomenys, kad A. Š. apie testamento skelbimą buvo informuotas registruotu laišku su įteikimu.
Atsakovo atstovė tvirtino, kad ieškinys turi būti atmestas ir tuo pagrindu jog jis pareikštas praleidus nustatytą notarės terminą. Dėl šios aplinkybės teismas pasisako, kad ieškovas buvo supažindintas notarės R. V., vedančios paveldėjimo bylą po G.M. Š. mirties, Nr. (duomenys neskelbtini), su testatorės testamentu jog turtas kuris anksčiau buvo paliktas ieškovui, vėlesniu, ginčijamu testamentu, yra paliktas kitam asmeniui (atsakovui) ir ieškovas yra pasirašęs jog jeigu ginčys testamentą notarei turi pranešti iki 2022-04-24, tačiau šio termino praleidimas jokių pasekmių nesukėlė, kadangi paveldėjimo teisės liudijimai neišduoti.
Ieškovas ieškinį dėl testamento nuginčijimo pateikė 2023-01-17 nepraleidęs ieškinio senaties termino vienašaliam sandoriui – testamentui – ginčyti ir pagrindo taikyti ieškinio senatį teismas nenustatė, beje jos taikyti neprašo ir atsakovas (CK 1. 124 str., 1.125 str., 1.126 str., 1.63 str. 3 d., 4 d., 1.89 str. 1 d.) ir teismas nenustatė pagrindo ieškinio netenkinti dėl to, kad praleistas ieškinio senaties terminas ir dėl to neturėtų būti ginčas sprendžiamas iš esmės.
Byloje buvo paskirta ekspertizė nustatyti ar testatorė testamento sudarymo metu suprato savo veiksmus ir galėjo juos valdyti ir pateiktame teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) duodama kategoriška išvada, kad G.M. Š., ginčijamo testamento sudarymo metu (2020-10-15), nustatoma (duomenys neskelbtini) ir ji testamento sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės bei jų valdyti.
Atsakovas nors iš išreiškė abejonę ekspertizės išvadomis, tačiau jos neginčijo ir papildomos, pakartotinės ar kompleksinės ekspertizės neprašė skirti (CPK 219 str.).
Teismas ekspertizės aktą vertina tiesioginiu rašytiniu įrodymu ir pasisako, kad ekspertizės akto išvados neprieštarauja kitiems rašytiniams įrodymams, byloje pateikti medicininiai dokumentai patvirtina jog asmuo, tai yra pati testatorė 2016 metais skundėsi (duomenys neskelbtini), tuo metu ji buvo gydoma Šakių ligoninėje (duomenys neskelbtini) skyriuje ir konstatuotas (duomenys neskelbtini). Išrašyta į slaugos skyrių nurodant jog (duomenys neskelbtini). Nustatytos diagnozės (duomenys neskelbtini). Ši diagnozė patvirtinta ir 2018 metais „Kardiolitos“ klinikose taip pat nurodoma jog asmeniui (duomenys neskelbtini). Testatorei taip pat buvo konstatuotas (duomenys neskelbtini). 2020 metais testatorė taip pat buvo gydoma Šakių ligoninėje (duomenys neskelbtini) skyriuje ir jai buvo nustatyta (duomenys neskelbtini), nurodoma jog (duomenys neskelbtini) Testatorė 2020-10-19 buvo konsultuota Kauno klinikose skubios pagalbos skyriuje ir yra įrašas jog ji (duomenys neskelbtini). 2020-10-20 konsultuota neurologo ir yra įrašas (duomenys neskelbtini). Šakių psichikos sveikatos centro ambulatorinėje testatorės kortelėje yra duomenys jog jau 2020-07-13 testatorė skundėsi, jog (duomenys neskelbtini).
Atsakovo atstovė įrodinėjo jog testatorė sąmoningai, atliekant MMSE tyrimą, taip elgėsi norėdama gauti didesnes išmokas iš valstybės, tą nurodė ir liudytojai, tačiau teismas vertina jog atsakovas šios aplinkybės neįrodė, tai yra oficialaus rašytinio įrodymo nenuginčijo liudytojų parodymais bei neprašė MMSE tyrimo pripažinti negaliojančiu. Atsakovo išreikšta abejonė nepaneigia ekspertų išvadų kaip beje ir tai jog atsakovas abejojo atlikto tyrimo objektyvumu, tačiau įrodymų jog MMSE tyrimas atliktas netinkamai nepateikė (CPK 178 str.). Ekspertai atliko ekspertizę iš pateiktų dokumentų ir jais vadovavosi, kadangi pačios testatorės tyrimas buvo negalimas dėl jos mirties.
Teismas, įvertinęs ekspertizės aktą ir kitus rašytinius įrodymus, daro išvadą, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai neprieštarauja kategoriškai ekspertų išvadai jog ginčijamo testamento sudarymo metu – 2020-10-15 – testatorė nesuprato savo veiksmų ir negalėjo jų valdyti.
Teismas pasisako, kad atsakovo įrodinėjimas jog testatorė buvo veiksni ir suprato savo veiksmus bei galėjo juos valdyti dėl to, kad buvo anksčiau buvo sudariusi testamentus, kurių ieškovas neginčija bei, kad buvo apklausta liudytoja nagrinėjant kitą civilinę bylą, kuri pridėta prie šios bylos neturi tiesioginės reikšmės ginčo sprendimui, kadangi byloje neįrodinėjama jog testatorė neveiksni paveldėjimo teisinių santykių srityje, o įrodinėjama jog būtent ginčijamo testamento sudarymo metu nesuprato savo veiksmų ir negalėjo jų valdyti. Asmuo konkrečioje asmeninių turtinių ir neturtinių santykių srityje tampa neveiksniu ar ribotai veiksniu tik įsiteisėjus teismo sprendimui dėl asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu pagal sritis, tokio sprendimo priimto ir įsiteisėjusio nėra.
Prie nagrinėjamos bylos pridėta atsakovo atstovės prašymu kita išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-99-802/2020), kurioje yra duomenys jog liudytoja G. M. Š. buvo apklausta 2020-02-27 nepatvirtina jog ji suprato savo veiksmus ir galėjo juos valdyti 2020-10-15, tai yra ginčijamo testamento sudarymo metu, nes bylos duomenys patvirtina asmens sveikatos pablogėjimą 2020 m. liepos mėn., tai jog asmuo Kauno klinikose galėjo atsakyti į klausimus ir kaip nurodoma buvo sąmoninga taip pat nepaneigia ekspertizės išvadų, kadangi Kauno klinikose nebuvo atliekami jokie tyrimai susiję su asmens psichikos būkle ir sveikata.
Kitos atsakovo nurodytos aplinkybės dėl konfliktinių jo ir ieškovo santykių ar ieškovo netinkamo elgesio su testatore šiai gyvai esant neturi reikšmės ginčo sprendimui, kadangi teismas bylą nagrinėja pagal pareikštus reikalavimus (CPK 5 str., 135 str., 143 str.) ir ginčo ribas nustato reikalavimai, šiuo atveju, suformuluoti ieškiniu .
Įstatymas suteikia asmeniui galimybę savo nuožiūra nuspręsti, kam po jo mirties atiteks teisė disponuoti likusiu turtu. Tokios valios išraiškos forma – testamentas, kuris yra asmeninis, vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris, kurio teisinių padarinių atsiranda tik testatoriui mirus ir kuris suteikia pirmenybę paveldėti jame nurodytiems asmenims ( Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 5.2 straipsnio 2 dalis).
Testamentų, kaip vienašalių sandorių, sudarymui ir galiojimui taikomi bendrieji sandoriams (CK pirmosios knygos II dalis ,,Sandoriai“) ir specialieji – paveldėjimo teisės normų (CK 5.15 - 5.18 straipsniai, 5.28, 5.30 straipsniai, 5.35 straipsnis, kt.) – nustatyti reikalavimai.
Testatorius turi teisę savo sudarytą testamentą bet kada pakeisti, papildyti ar panaikinti, sudarydamas naują testamentą arba jo nesudaryti. Testatorius taip pat gali panaikinti oficialųjį testamentą, paduodamas pareiškimą testamentą patvirtinusiai įstaigai. Pareiškime testatoriaus parašas turi būti paliudytas įstatymų nustatyta tvarka (CK 5.35 str. 1 d. ir 3 d.).
Panaikinus ar pripažinus negaliojančiu vėlesnį testamentą, anksčiau sudarytas testamentas netampa galiojančiu, išskyrus atvejus išvardintus CK 5.17 str. 2 d. Šioje byloje tokių aplinkybių šalys neįrodinėja, ir teismas dėl to plačiau nepasisako nors ir yra palikėjos anksčiau sudaryti testamentai, kadangi byla nagrinėjama pagal pareikštus reikalavimus ir tik dėl jų teismas pasisako (CPK 5 str., 135 str., 143 str.).
Įstatymų leidėjas, nustatydamas sandorių negaliojimo pagrindus, siekia užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą, apginti civilinių teisinių santykių subjektų teises, įgytas sandorių pagrindu. Taigi sandorių negaliojimo institutas turi ir kitą paskirtį – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, įgytų teisių ilgaamžiškumą ir jų gerbimą. Dėl to sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio ir faktinio pagrindo šiam stabilumo tikslui prieštarautų. Mirusiojo asmens išreikšta valia turi būti ypač gerbiama, nes miręs asmuo savo valios jau negali pakeisti, todėl tiek testamento, tiek pareiškimo dėl testamento pripažinimas negaliojančiu galimas tik išskirtiniais atvejais, teismo išvada, kad asmuo negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų padarinių, gali būti padaryta tik tuo atveju jei gaunami patikimi duomenys apie asmens negalėjimą išreikšti savo valią ir (arba) išreikštosios valios neatitikimą tikrajai valiai , pašalinamos visos pagrįstos abejonės dėl išreikštos valios atitikties tikrajai valiai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus nutartis civilinėje byloje 3K-3-466/2014).
Kasacinis teismas toje pačioje nutartyje yra pasisakęs, kad asmens būseną sandorio sudarymo metu, kaip juridinį faktą, paprastai patvirtina teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo
vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu. Taip pat pasisakoma, kad nors ne visada veiksmai atitinka vidutinio protingo žmogaus suvokimą apie turto palikimą, tačiau asmuo su savo turtu (nuosavybe) turi teisę elgtis kaip tinkamas , jeigu nenustatyta, kad toks elgesys neatitinka tikrosios valios ir prieštarauja jo interesams.
Bylų dėl testamento nuginčijimo specifika yra ta, kad nėra galimybės išklausyti testatoriaus, nes jis jau miręs ir ginčas sprendžiamas be šio asmens paaiškinimų, o vadovaujantis kitais įrodymais.
Testamentas kaip jau yra pasisakyta, tai vienašalis sandoris. Pagal CK 1.63 str. 1 d. sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas.
Asmuo sudarydamas vienašalį sandorį - testamentą, išreiškia savo valią ir palieka turtą (turtines teises) pasirinktam asmeniui ar asmenims. Testamente turi būti išreikšta tikroji asmens valia, o pagal bylos duomenis, sudarydama ieškiniu ginčijamą testamentą G. M. Š. nesuprato savo veiksmų ir negalėjo jų valdyti, taigi ir testamente išreikšta ne tikroji jos valia ir testamentas pripažįstamas negaliojančiu kaip sudarytas asmens, kuris nors ir nebuvo pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu paveldėjimo teisinių santykių srityje, tačiau sandorio sudarymo metu nesuprato savo veiksmų reikšmės ir negalėjo jų valdyti (CK 1. 89 str. 1 d., 5.16 str. 2 d.).
Laikinoji apsaugos priemonė (2023-01-24 nutartis) lieka galioti iki sprendimo įsiteisėjimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškovas vedė bylą per Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu skirtą advokatą ir yra 30 procentų atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų Valstybei. Atsakovas bylą vedė per pasirinktą atstovą ir nuo bylinėjimosi išlaidų neatleistas. Ieškinys tenkinamas pilnai, todėl iš atsakovo priteisiamos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 88 str., 90 str., 93 str. 1 d.).
Ieškovas yra sumokėjęs 74 EUR žyminio mokesčio, 38 EUR žyminio mokesčio dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkinimo, tai yra viso 112 EUR bei 541, 27 EUR už ekspertizės atlikimą, kuri buvo panaudota 2023-11-14 išrašytos sąskaitos apmokėjimui ir šios sumos priteisiamos ieškovui iš atsakovo, kadangi ieškinys tenkinamas visiškai ir ieškovas yra sumokėjęs (2023-05-22) 700 EUR dėl pomirtinės ekspertizės atlikimo, sąskaita už ekspertizę išrašyta 773,24 EUR sumai (2023-11-14). Pagal šią sąskaitą iš ieškovo sumokėtos sumos yra 541,27 EUR pervesta už ekspertizės atlikimą, likusią sumą dėl ekspertizės atlikimo (231,97 EUR) sumokėjo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, nes tuo metu ieškovas buvo atleistas 30 procentų nuo bylinėjimosi išlaidų ir turėjo sumokėti 70 procentų ekspertizės atlikimo išlaidų. Likusi nepanaudota 158,73 EUR suma grąžintina ieškovui iš teismo specialiosios (depozitinės) sąskaitos.
Pateikta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų 1189,72 EUR (DOK 22321,2024-05-24) ir ši suma priteisiama Valstybei iš atsakovo (CPK 99 str., 96 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais teismas
Nusprendžia:
Netenkinti atsakovo M. P. prašymo palikti ieškinį nenagrinėtu.
Ieškinį (po trūkumų šalinimo, DOK 3398, 2023-01-23) tenkinti visiškai.
Pripažinti negaliojančiu G. M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudarytą 2020 m. spalio 15 d. testamentą notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) Kazlų Rūdos savivaldybės notaro biuro notarės R. M..
Laikinąją apsaugos priemonę taikytą Marijampolės apylinkės teismo nutartimi 2023 n. sausio 24 dienos, palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.
Priteisti ieškovui A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 680 EUR jo turėtų bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1189,72 EUR antrinės teisinės pagalbos bylinėjimosi išlaidų Valstybei (mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą 188659752, įmokos kodą 5630, mokėjimo paskirtį įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Priteisti iš atsakovo M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 37EUR žyminio mokesčio ir 53,58 EUR bylinėjimosi išlaidų, turėtų ryšium su procesinių dokumentų įteikimu Valstybei (mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5662 ).
Sprendimui įsiteisėjus, grąžinti ieškovui A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 158,73 EUR, likusių nepanaudotų pinigų sumą iš Marijampolės apylinkės teismo specialiosios (depozitinės sąskaitos (įmokėta 2023-05-22).
Sprendimo patvirtintą kopiją siųsti tretiesiems asmenims.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismą.