Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-04-04 · Administracinė byla Nr. eI-2166-790/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-04-04
Bylos Nr.
eI-2166-790/2017
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00170-2017-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Marius Bajoras
Pareiškėjas
D. G.
Atsakovas
Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-2166-790/2017Proceso Nr. 3-61-3-00170-2017-1Procesinio sprendimo kategorija 12.19 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. balandžio 4 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Marius Bajoras rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. G. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja D. G. skundu (b. l. 1–5) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimą Nr. (17.5-40)-R-7947 ir įpareigoti atsakovą grąžinti 3 100,31 Eur žemės mokesčio permoką. Nurodo, kad Kauno apskrities viršininko administracijos 2007 m. gegužės 16 d. įsakymo Nr. 02-01-5212 ir 2007 m. gegužės 16 d. sprendimo Nr. 19/7214 pagrindu G. E. M., mirusios (duomenys neskelbtini) vardu buvo atkurtos nuosavybės teisės į (duomenys neskelbtini) dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu nuosavybės teisės į žemės sklypo dalį buvo įregistruotos pareiškėjai D. G.. Kilus teisminiam ginčui dėl Kauno apskrities viršininko administracijos 2007 m. gegužės 16 d. sprendimo Nr. 19/7214 ir paveldėjimo teisės liudijimo, Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 31 d. nutartimi civ. byloje Nr. 2A-731/2011 buvo patvirtinta taikos sutartis, pagal kurią buvo sutarta, kad (duomenys neskelbtini) kv. m žemės sklypas, bus pertvarkytas į keturis nekilnojamojo turto objektus (keturis žemės sklypus) padalijimo būdu pagal Kauno miesto savivaldybės parengtą ir patvirtintą detalųjį planą, nustatant, kad G. E. M. grąžintino natūra žemės sklypo plotas sudarys apie (duomenys neskelbtini) kv. m, t. y. pareiškėja sutiko, kad jai priklausanti (duomenys neskelbtini) dalis žemės sklypo būtų sumažinta, likusią žemės sklypo dalį grąžinant valstybei. Nauji žemės sklypai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių bendras plotas (duomenys neskelbtini) kv. m. buvo suformuoti tik 2015 m. birželio 18 d. Per visą laikotarpį nuo 2008 m. iki 2014 m. (išskyrus 2011 ir 2012 metus) pareiškėjai buvo skaičiuojamas žemės mokestis už (duomenys neskelbtini) dalis žemės sklypo, t. y. ir už tą žemės sklypo dalį, kuri atiteko valstybei. Pareiškėja kreipėsi į Kauno apskrities valstybinę mokesčių inspekciją dėl žemės mokesčio perskaičiavimo, tačiau tai buvo atsisakyta padaryti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 20 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-5615-629/2016 buvo nuspręsta panaikinti VMI 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimą Nr. (17.5-40)-R-9184 ir įpareigoti VMI iš naujo išnagrinėti 2015 m. lapkričio 10 d. pareiškėjos prašymą dėl žemės mokesčio perskaičiavimo ir permokos grąžinimo. Pareiškėja gavo 2016 m. gruodžio 13 d. VMI sprendimą Nr. (17.5-40)-R-7947, kuriuo VMI perskaičiavo žemės mokestį už 2013 ir 2014 metus, o už 2008–2010 metų laikotarpius žemės mokesčio neperskaičiavo, nes pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis D. G. laikotarpiu nuo 2007 m. gegužės 16 d. iki 2011 m. gegužės 31 d. buvo (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies savininke. Pareiškėjos nuomone, VMI 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimas Nr. (17.5-40)-R-7947 yra neteisėtas ir naikintinas. Remiantis minėta taikos sutartimi, Kauno miesto savivaldybė detalaus planavimo procedūras turėjo atlikti per 22 mėnesius, tačiau sklypų atidalinimo procedūra užtruko net 46 mėnesius nuo 2011 m. iki 2015 m. Pareiškėja jokių neteisėtų veiksmų neatliko, realizavo teisę į nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimą, vykdė teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį, geranoriškai atsisakė dalies atkurto žemės sklypo, mokėjo žemės mokestį ir už tą žemės sklypo dalį, kuri atiteko valstybei. Pareiškėjos manymu, toks mokesčių administravimas prieštarauja protingumo ir teisingumo, turinio viršenybės prieš formą principams, todėl visas pareiškėjos permokėtas žemės mokestis turi būti grąžintas. Bendra pareiškėjos 2008-2014 m. laikotarpiu permokėta/grąžintina žemės mokesčio suma sudaro 10 704,74 Lt arba 3 100,31 Eur, tuo tarpu 2016 m. gruodžio 13 d. VMI sprendime Nr. (17.5-40)-R-7947 nurodoma, kad permoka yra perskaičiuojama tik už 2013 ir 2014 metus ir sudaro 783,71 Eur.

Atsiliepimas

Atsakovas VMI atsiliepimu į skundą (b. l. 62–65) su skundu nesutinka, prašo skundą atmesti. Nurodo, kad VMI įvertino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-5615-628/2016 ir 2016 m. gruodžio 13 d. raštu Nr. (17.5-40)-R-7947 pateikė patikslintą atsakymą. Skundžiamas sprendimas yra mokesčių administratoriaus pateiktas atsakymas/paaiškinimas, mokesčių administratorius sprendimo dėl permokos grąžinimo pareiškėjos atžvilgiu nėra priėmęs, kadangi pareiškėja tinkamai užpildyto FR0781 formos prašymo grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą) mokesčių administratoriui nėra pateikusi. Pareiškėja, siekdama susigrąžinti, jos vertinimu, turimą mokesčio permoką už atitinkamą laikotarpį, privalo pateikti minėtos formos prašymą nustatyta tvarka, o nesutikdama su mokesčių administratoriaus priimtu sprendimu dėl permokos grąžinimo, gali pradėti mokestinio ginčo procedūrą. Atsakovo manymu, mokesčių administratorius tinkamai įvertino pareiškėjos pateiktą prašymą bei pateikė pagrįstą ir motyvuotą atsakymą, o pareiškėjos skunde nurodyti reikalavimai gali būti nagrinėjami tik mokestinio ginčo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

2007 m. gegužės 16 d. Kauno apskrities viršininko sprendimu Nr. 19/7241 ir 2007 m. gegužės 16 d. Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr. 02-01-8212 G. E. M. (mirusios (duomenys neskelbtini) vardu buvo atkurtos nuosavybės teisės į (duomenys neskelbtini) dalis (duomenys neskelbtini) kv. m dydžio žemes sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu nuosavybės teisė į minėtą sklypo dalį įregistruota pareiškėjos vardu.

Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, gindamas viešąjį interesą, 2008 m. sausio 25 d. padavė ieškinį Kauno apygardos teismui, prašydamas pripažinti negaliojančiais Kauno apskrities viršininko 2007 m. gegužės 16 d. sprendimą Nr. 19/7241 ir (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą (b. l. 16-24).

Kauno apygardos teismas 2009 m. birželio 25 d. sprendimu atmetė ieškinį (b. l. 25-33). Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-73l/2011 patvirtinta taikos sutartis, pagal kurią Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, D. G., Nacionalinė žemės tarnyba, Kauno miesto savivaldybė, Kauno Vaišvydavos pagrindinė mokykla, Vilniaus 3-ojo notarų biuro notarė R. R., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos priežiūros inspekcija prie Aplinkos ministerijos sutiko, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruotas (duomenys neskelbtini) kv. m žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), būtų pertvarkytas į keturis nekilnojamojo turto objektus (keturis žemės sklypus) padalijimo būdu pagal Kauno miesto savivaldybės parengtą ir patvirtintą detalųjį planą, remiantis Kauno savivaldybės įmonės „Kauno planas“ parengta schema, kurios pagrindu būtų suprojektuoti du valstybinės žemės sklypai, kurių bendras plotas detaliajame plane turi būti ne mažesnis kaip (duomenys neskelbtini) kv. m, bei du žemės sklypai, grąžintini natūra G. E. M., kurių preliminarus bendras plotas turi būti apie (duomenys neskelbtini) kv. m. Taikos sutartyje Kauno miesto savivaldybė įsipareigojo ne vėliau kaip per 13 mėnesių nuo teismo nutarties, kuria bus patvirtinta ši taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka parengti ir patvirtinti (duomenys neskelbtini) kv. m žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), detalųjį planą ir ne vėliau kaip per 9 mėnesius pagal parengtą ir patvirtintą detalųjį planą atlikti valstybinės žemės sklypų ir žemės sklypų, grąžintinų natūra G. E. M., kadastrinius matavimus ir parengti kadastro duomenų bylas. Nacionalinė žemės tarnyba įsipareigojo per 1 mėnesį nuo valstybinės žemės sklypų ir žemės sklypų, grąžintinų natūra G. E. M., kadastro duomenų bylų pateikimo, priimti sprendimą pertvarkyti (duomenys neskelbtini) kv. m žemės sklypą (duomenys neskelbtini), padalijimo būdu ir suformuoti keturis nekilnojamuosius daiktus (keturis žemės sklypus) ir per 10 dienų nuo sprendimo pertvarkyti žemės sklypą priėmimo atitinkamai pakeisti Kauno apskrities viršininko administracijos 2007 m. gegužės 16 d. sprendimą Nr. 19/7241 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei G. E. M.“, jame nurodant, kad G. E. M. nuosavybės teisės bus atkuriamos grąžinant natūra žemės sklypus (duomenys neskelbtini), schemoje pažymėtus raidėmis C ir D (į žemės plotą, nustatytą atlikus šių žemės sklypų kadastrinius matavimus) ir patikslinus žemės plotą.

Ginčo sklypas pagal minėtoje taikos sutartyje aptartas sąlygas buvo padalintas 2015 m. balandžio 27 d., o du atidalinti žemės sklypai (duomenys neskelbtini) ha ir (duomenys neskelbtini) ha (viso (duomenys neskelbtini) ha) pareiškėjos vardu įregistruoti nuo 2015 m. birželio 18 d. (b. l. 38-41).

2008 m. Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – Vilniaus AVMI) už (duomenys neskelbtini) ha žemės (duomenys neskelbtini), apskaičiavo pareiškėjai 3 938,99 Lt žemės mokesčio (b. l. 42-43). 2009 m. Vilniaus AVMI apskaičiavo pareiškėjai 4 097,03 Lt žemės mokesčio už (duomenys neskelbtini) ha žemės (duomenys neskelbtini) (b. l. 44-45). 2010 m. Vilniaus AVMI apskaičiavo pareiškėjai 4 097,03 Lt žemės mokesčio už (duomenys neskelbtini) ha žemės (duomenys neskelbtini) (b. l. 46-47). 2011 m. Vilniaus AVMI apskaičiavo pareiškėjai 1 509,28 Lt žemės mokesčio už (duomenys neskelbtini) ha žemės (duomenys neskelbtini) (b. l. 48-49). 2012 m. Vilniaus AVMI apskaičiavo pareiškėjai 1 509,28 Lt žemės mokesčio už (duomenys neskelbtini) ha žemės (duomenys neskelbtini) (b. l. 50-51). 2013 m. VMI apskaičiavo pareiškėjai 2 765,89 Lt žemės mokesčio už (duomenys neskelbtini) ha žemės (duomenys neskelbtini) (b. l. 52-53). 2014 m. VMI apskaičiavo pareiškėjai 2 595,31 Lt žemės mokesčio už (duomenys neskelbtini) ha žemės (duomenys neskelbtini) (b. l. 54-55).

Pareiškėja 2015 m. lapkričio 10 d. prašymu (b. l. 11-12) kreipėsi į Kauno AVMI, prašydama: 1) perskaičiuoti žemės mokestį už 2008–2014 m., kuris buvo skaičiuojamas už (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), plotą, ir 2) grąžinti susidariusią permoką. Pareiškėja prašymą motyvavo tuo, kad pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 31 d. patvirtintą taikos sutartį ji sutiko, kad jai priklausanti žemės sklypo dalis bus sumažinta iki (duomenys neskelbtini) kv. m, ir likusią dalį žemės sklypo atidavė valstybei (b. l. 8–9). VMI 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimu Nr. (17.5-40)-R-9184 nurodė, kad iki sklypo padalijimo 2015 m. balandžio 27 d., pareiškėja laikoma sklypo (duomenys neskelbtini) dalies savininke, todėl žemės mokesčio už laikotarpį nuo 2008 m. iki 2014 m. perskaičiuoti nėra pagrindo (b. l. 13). Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. birželio 20 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-5615-629/2016 pareiškėjos D. G. skundą tenkino iš dalies, panaikino VMI 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimą Nr. (17.5-40)-R-9184, įpareigojo VMI iš naujo išnagrinėti 2015 m. lapkričio 10 d. pareiškėjos prašymą dėl žemės mokesčio perskaičiavimo ir permokos grąžinimo, pareiškėjos skundo reikalavimą įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti pareiškėjai 3 100,31 Eur žemės mokesčio permoką paliko nenagrinėtu. Teismas konstatavo, kad pareiškėjos prašymai perskaičiuoti žemės mokestį ir grąžinti mokesčio permoką nebuvo tinkamai išnagrinėti.

VMI, vykdydama teismo sprendimą, 2016 m. gruodžio 13 d. priėmė šioje byloje skundžiamą sprendimą Nr. (17.5-40)-R-7947 (b. l. 6-7), kuriuo nusprendė pareiškėjos prašymą dalinai tenkinti ir perskaičiuoti pareiškėjai žemės mokestį už 2013 ir 2014 metus, tačiau žemės mokesčio už 2008-2010 metų laikotarpius neperskaičiuoti, nes pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis šiuo laikotarpiu pareiškėja buvo (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypo dalies savininke. Dėl prašymo grąžinti permoką VMI nurodė, kad pareiškėja turi pateikti tinkamai užpildytą FR0781 formos Prašymą grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą), patvirtintą VMI viršininko 2004 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. VA-186, ir išaiškino pareiškėjai prašymo pateikimo tvarką. VMI prie skundžiamo sprendimo pridėjo priedą – KIT716 formos, patvirtintos VMI viršininko 2012 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. VA-64, žemės mokesčio apskaičiavimo deklaracijos duomenų tikslinimą (b. l. 8).

Byloje kyla ginčas, ar VMI skundžiamu sprendimu tinkamai išnagrinėjo pareiškėjos 2015 m. lapkričio 10 d. prašymą 1) perskaičiuoti žemės mokestį už 2008–2014 m., ir 2) grąžinti susidariusią permoką.

Pagal Žemės mokesčio įstatymo 3 straipsnio 1 dalį mokestį moka žemės savininkas – fizinis asmuo ir juridinis asmuo. Remiantis Žemės mokesčio įstatymo 4 straipsniu, žemės mokesčio objektas yra fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausanti Lietuvos Respublikoje esanti privati žemė <...>.

Žemės mokesčio įstatymo 12 straipsnis numato, kad žemės mokestis apskaičiuojamas žemės mokestinei vertei taikant nustatytą mokesčio tarifą. Mokestį moka asmuo, buvęs žemės savininku mokestinio laikotarpio birželio 30 dieną. Preziumuojama, kad žemės savininku yra asmuo, tokiu nurodytas Nekilnojamojo turto registre. Mokestį apskaičiuoja, centrinio mokesčių administratoriaus nustatytos formos mokesčio deklaracijas užpildo ir centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka iki einamojo mokestinio laikotarpio lapkričio 1 dienos jas mokesčio mokėtojams pateikia mokesčio administratorius. Mokestis sumokamas iki einamojo mokestinio laikotarpio lapkričio 15 dienos.

VMI viršininko 2006 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. VA-55 patvirtintų Žemės mokesčio administravimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 6 punktas nustato, kad žemės mokesčio mokėtojai nustatomi pagal tai, kada atsiranda nuosavybės teisės į žemės sklypą: <...> nuosavybės teisės į žemę atkūrimo atveju – nuo žemės grąžinimo natūra arba perdavimo nuosavybėn neatlygintinai momento, kuris yra Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimo (iki 2010 m. birželio 30 d. – apskrities viršininko sprendimo) dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo diena <...>; žemės paveldėjimo atveju – nuo palikimo atsiradimo dienos, t. y. nuo žemės palikėjo mirties dienos; kitais žemės sklypo įsigijimo atvejais – nuo įstatymuose nustatyto nuosavybės teisės atsiradimo momento. Taisyklių 55 ir 57 punktai numato, kad žemės mokestį mokesčio mokėtojams <...> apskaičiuoja ir suformuoja deklaracijas mokesčių administratorius. Žemės mokesčio mokėtojui formuojama kalendorinių metų deklaracija, kurioje nurodomi visi (Lietuvos Respublikos teritorijoje) žemės mokesčio mokėtojo privačios nuosavybės teise turimi žemės sklypai, jų plotai bei mokestinės vertės, taikomų lengvatų vertės, kiti žemės mokesčiui apskaičiuoti reikalingi duomenys ir apskaičiuota žemės mokesčio suma.

Pagal Taisyklių 72 punktą deklaracija gali būti tikslinama penkerius praėjusius kalendorinius metus, pradedant skaičiuoti nuo metų, buvusių prieš tuos kalendorinius metus, kuriais deklaracija tikslinama. Taisyklių 73 punktas numato, kad žemės mokesčio apskaičiavimo duomenys tikslinami, užpildant tikslinimo formą. Taisyklių 74 punkte numatyti deklaracijų tikslinimo atvejai: mokesčių mokėtojo deklaraciją tikslina mokesčių administratorius, kai: 1) duomenys neteisingai įrašyti dėl mokesčių administratoriaus klaidos, 2) savivaldybių taryba pateikia mokesčių administratoriui patikslintą ar priimtą naują sprendimą dėl lengvatos taikymo (atleidimo nuo žemės mokesčio ar jo sumažinimo) po kalendorinių metų rugsėjo 1 dienos, 3) Registrų centras pateikia patikslintus NTR duomenis apie mokesčio mokėtojo privačios nuosavybės teise turimų sklypų plotus, neapmokestinamos žemės plotus (bendro naudojimo kelius ir kt.) ar kitus duomenis, 4) mokesčių administratorius nustato neteisingai įrašytus duomenis NTR ir apie tai informuoja Registrų centrą, kuris patikslina duomenis ir juos pateikia VMI prie FM, 5) mokesčio mokėtojas pats kreipiasi į mokesčių administratorių ir praneša (telefonu, el. paštu ar paštu) arba pateikia juridinę galią turinčius dokumentus apie tai, kad deklaracijoje įrašyti netikslūs duomenys, tai mokesčių administratorius turi išsiaiškinti netikslių duomenų įrašymo deklaracijoje priežastis ir atitinkamai patikslinti deklaraciją, 6) kai duomenys neteisingi dėl mokesčio mokėtojo duomenų neįregistravimo NTR, tai deklaracija patikslinama tada, kai mokesčio mokėtojas juos įregistruoja NTR ir kai NTR pateikia patikslintus duomenis.

2007 m. gegužės 16 d. Kauno apskrities viršininko sprendimu Nr. 19/7241 G. E. M. (mirusios (duomenys neskelbtini) vardu atkūrus nuosavybės teisės į (duomenys neskelbtini) dalis (duomenys neskelbtini) kv. m dydžio žemes sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), pareiškėja kaip mirusiosios turto paveldėtoja tapo minėto žemės sklypo dalies savininke ir žemės mokesčio mokėtoja, jai kilo pareiga mokėti žemės mokestį už nuosavybės teise valdomo žemės sklypo dalį. Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad šią pareigą pareiškėja iš esmės tinkamai vykdė ir 2008-2010 m. laikotarpiu mokėjo žemės mokestį pagal mokesčių administratoriaus jai pateiktas žemės mokesčio deklaracijas už visą nuosavybės teise turimo žemės sklypo dalį.

Kilus ginčui dėl Kauno apskrities viršininko 2007 m. gegužės 16 d. sprendimo Nr. 19/7241 ir (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo teisėtumo, Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 31 d. nutartimi patvirtinta taikos sutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-731/2011 pareiškėja sutiko su dalies nuosavybės teisės į žemės sklypą perdavimu valstybės nuosavybei ir, preliminariai, palikimu jos nuosavybėje apie (duomenys neskelbtini) ha ploto žemės. Taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą (Civilinio kodekso 6.983 straipsnis). Ši teismo patvirtinta taikos sutartis Taisyklių taikymo prasme reiškia, kad pareiškėja atsisakė dalies nuosavybės teisės į turimą žemės sklypą, todėl 2011-2012 m. laikotarpiu mokesčių administratorius pareiškėjai pagrįstai žemės mokestį skaičiavo už taikos sutartyje preliminariai nurodytą nuosavybės teise paliekamą (duomenys neskelbtini) ha preliminarų žemės plotą. Pažymėtina, kad mokesčių administratorius 2013-2014 m. laikotarpiu nepagrįstai pakeitė savo poziciją ir žemės mokesčio deklaracijose vėl skaičiavo žemės mokestį nuo viso (duomenys neskelbtini) ha ploto, nors taikos sutartimi pareiškėja atsisakė nuosavybės teisės į dalį žemės sklypo. Teismo patvirtinta taikos sutartis galutinai buvo įgyvendinta, kai pagal taikos sutartyje aptartas sąlygas žemės sklypas buvo padalintas ir du atidalinti (duomenys neskelbtini) ha ir (duomenys neskelbtini) ha (viso (duomenys neskelbtini) ha) ploto žemės sklypai perduoti pareiškėjos nuosavybėn. Todėl pareiškėjai 2015 m. lapkričio 10 d. kreipusis su prašymu dėl žemės mokesčio perskaičiavimo ir pateikus nurodytas aplinkybes patvirtinančius įrodymus, atsakovui kilo pareiga, vadovaujantis Taisyklių 74.5 punktu, patikslinti 2011-2014 m. žemės mokesčio deklaracijas ir apskaičiuoti mokėtinas žemės mokesčio sumas nuo (duomenys neskelbtini) ha ploto, kadangi (duomenys neskelbtini) ha pareiškėjos nuosavybėje liekantis žemės sklypo plotas taikos sutartyje buvo apskaičiuotas preliminariai (taikos sutarties 1.2 punktas).

Iš skundžiamo atsakovo sprendimo turinio matyti, kad atsakovas žemės mokestį už 2013 ir 2014 metus perskaičiavo pagal preliminarų taikos sutartyje pareiškėjai tenkantį žemės plotą ((duomenys neskelbtini) ha), o už 2011 ir 2012 m. žemės mokesčio (apskaičiuoto taip pat pagal preliminarų taikos sutartyje pareiškėjai tenkantį žemės plotą (duomenys neskelbtini) ha) neperskaičiavo, todėl šioje dalyje skundžiamas sprendimas pripažintinas nepagrįstu ir naikintinu, atsakovą įpareigojant patikslinti žemės mokesčio deklaracijas už 2011-2014 metus ir perskaičiuoti žemės mokestį pagal (duomenys neskelbtini) ha plotą.

Tačiau teismas vertina, kad atsakovas skundžiamu sprendimu pagrįstai atsisakė perskaičiuoti žemės mokestį už 2008-2010 metų laikotarpį. Pareiškėja šiuo laikotarpiu 2007 m. gegužės 16 d. Kauno apskrities viršininko sprendimo Nr. 19/7241 ir (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu turėjo nuosavybės teisę į (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypo dalį, todėl ji Žemės mokesčio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies ir Taisyklių 6 punkto taikymo prasme buvo žemės mokesčio mokėtoja. Kaip minėta, taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą. Vadinasi, tai, kad teismo 2011 m. gegužės 31 d. nutartimi patvirtinta taikos sutartimi pareiškėja sutiko perduoti nuosavybės teise turimo žemės sklypo dalį valstybės nuosavybėn, reiškia, kad ji šiuo sandoriu atsisakė nuosavybės teisės į dalį žemės sklypo ateityje, tačiau tai nereiškia, kad, vertinant retrospektyviai, ji 2008-2010 metų laikotarpiu nebuvo šios žemės sklypo dalies savininke ir, atitinkamai, žemės mokesčio mokėtoja. Taikos sutartimi nei apskrities viršininko sprendimas atkurti nuosavybės teises, nei paveldėjimo teisės liudijimas nebuvo pripažinti neteisėtais ir negaliojančiais, pareiškėja 2008-2010 metais nebuvo praradusi nuosavybės teisės į žemės sklypo dalį. Todėl negalima spręsti, kad teismo patvirtinta taikos sutartis suponuoja 2008-2010 metų laikotarpio žemės mokesčio deklaracijų duomenų netikslumą.

Teismo manymu, atsakovas skundžiamu sprendimu tinkamai išsprendė pareiškėjos 2015 m. lapkričio 10 d. prašymą grąžinti susidariusią žemės mokesčio permoką. Žemės mokesčio deklaracijų tikslinimas šiuo atveju lėmė mokesčio permokos atsiradimą, kaip ji suprantama Mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje. Mokesčių administravimo įstatymo 87 straipsnio 1 dalis numato, kad mokesčių mokėtojo permokėtos mokesčių sumos centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka yra įskaitomos mokesčių mokėtojo mokestinei nepriemokai padengti. Pagal šio straipsnio 5 dalį mokesčių mokėtojo permokėtos mokesčių sumos, kurios lieka permokos sumas įskaičius mokestinei nepriemokai padengti, grąžinamos mokesčių mokėtojo prašymu. Šio straipsnio 11 dalis įgaliojimus nustatyti prašymo grąžinti arba įskaityti mokesčio permoką pateikimo tvarką bei formas suteikia centriniam mokesčių administratoriui.

VMI viršininko 2004 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. VA-186 patvirtintų Mokesčio ir baudos už administracinį nusižengimą permokos (skirtumo) ar nepagrįstai išieškotų sumų grąžinimo (įskaitymo) taisyklių (toliau – Grąžinimo taisyklės) 13 punktas numato, kad teikiant prašymą grąžinti mokesčio permoką raštu, turi būti pateikta tinkamai užpildyta popierinė prašymo forma ir jos priedai. Elektroniniu būdu per Mano VMI pateiktas Prašymas turi būti sudarytas taip, kad AVMI valstybės tarnautojas ar darbuotojas galėtų atpažinti elektroninį dokumentą, atidaryti ir apdoroti jį VMI informacinėje sistemoje, atpažinti Prašymo turinį bei identifikuoti Prašymą pateikusį mokesčių mokėtoją. Pažymėtina, kad prašymo turinys ir forma nurodyti Grąžinimo taisyklių priede.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjos 2015 m. lapkričio 10 d. prašymas dėl permokos grąžinimo paduotas nesilaikant Grąžinimo taisyklėse nustatytos tvarkos, dėl to VMI pagrįstai ir teisėtai, vadovaudamasi Grąžinimo taisyklių 18 punktu, šios pareiškėjos 2015 m. lapkričio 10 d. prašymo dalies nenagrinėjo ir informavo pareiškėją apie Grąžinimo taisyklėse nustatytą tokio prašymo pateikimo tvarką bei formą.

Dėl išdėstytų aplinkybių, pareiškėjos skundas iš dalies tenkintinas, naikintina VMI 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimo Nr. (17.5-40)-R-7947 dalis dėl žemės mokesčio deklaracijų tikslinimo už 2011-2014 metus, įpareigojant atsakovą patikslinti žemės mokesčio deklaracijas už 2011-2014 metus pagal (duomenys neskelbtini) ha plotą. Kita VMI 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimo Nr. (17.5-40)-R-7947 dalis pagrįsta ir teisėta, ją naikinti pagrindų nenustatyta. Pagrindo įpareigoti atsakovą grąžinti 3100,31 Eur žemės mokesčio permoką nėra – nenustatyta, kad egzistuotų tokio dydžio mokesčio permoka. Kaip minėta, už 2008-2010 metus atsakovas pagrįstai ir teisėtai netikslino žemės mokesčio deklaracijų ir neperskaičiavo žemės mokesčio. Kita vertus, tik Grąžinimo taisyklėse nustatyta tvarka pareiškėjai pateikus prašymą dėl mokesčio permokos grąžinimo, atsakovui bus pagrindas priimti sprendimą dėl žemės mokesčio, permokėto už 2011-2014 metus, grąžinimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 2 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

pareiškėjos D. G. skundą iš dalies patenkinti.

Panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimo Nr. (17.5-40)-R-7947 dalį dėl pareiškėjos D. G. žemės mokesčio deklaracijų tikslinimo už 2011-2014 metus.

Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos patikslinti pareiškėjos D. G. žemės mokesčio deklaracijas už 2011-2014 metus, perskaičiuojant žemės mokestį pagal pareiškėjos nuosavybės teise valdytų žemės sklypų bendrą (duomenys neskelbtini) ha plotą.

Kitą pareiškėjos skundo dalį atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Marius Bajoras