Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-06-20 · Administracinė byla Nr. eI-5615-629/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-06-20
Bylos Nr.
eI-5615-629/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00265-2016-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Milda Vainienė
Pareiškėjas
D. G.
Atsakovas
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Trečiasis asmuo
Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
Advokatai
Mida Vengeliausk
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-5615-629/2016(Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00265-2016-5)Procesinio sprendimo kategorijos: 1.9.5; 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. birželio 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Milda Vainienė, dalyvaujant pareiškėjos D. G. atstovei advokatei Midai Vengeliauskaitei ir atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui Tomui Karosui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos D. G. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

D. G. (toliau – ir pareiškėja) su skundu (el. b. l. 1–4), kurį vėliau patikslino (el. b. l. 79–83), kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovė, VMI) 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimą Nr. (17.5-40)-R-9184 ir įpareigoti VMI grąžinti pareiškėjai 3 100,31 Eur žemės mokesčio permoką.

Pareiškėja nurodė, kad 2007 m. Kauno apskrities viršininko administracijos sprendimais G. E. M. (mirusios (duomenys neskelbtini) vardu buvo atkurta nuosavybės teisė į 26924/30150 dalis 30 150 kv. m dydžio žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Kaune. 2007 m. rugsėjo 5 d. paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu nuosavybės teisė įminėtą sklypo dalį įregistruota pareiškėjos vardu. 2008 m. sausio 25 d. Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras pateikė ieškinį dėl Kauno apskrities viršininko administracijos sprendimo ir paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo. Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-73l/2011 buvo patvirtinta taikos sutartis, pagal kurią buvo sutarta, kad ginčo sklypas padalijimo būdu pagal Kauno miesto savivaldybes parengtą ir patvirtintą detalųjį planą bus pertvarkytas į keturis žemes sklypus, nustatant kad G. E. M. grąžintino natūra žemės sklypo plotas sudarys apie 10 550 kv. m. Taikos sutartimi Kauno miesto savivaldybė įsipareigojo ne vėliau kaip per 13 mėnesių nuo teismo nutarties, kuria bus patvirtinta taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka parengti ir patvirtinti sklypo detalųjį planą ir ne vėliau kaip per 9 mėnesius pagal parengtą ir patvirtintą sklypo detalųjį planą atlikti valstybinės žemės sklypų ir žemės sklypų, grąžintinų natūra G. E. M., kadastrinius matavimus ir parengti kadastro duomenų bylas. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) įsipareigojo per 1 mėnesį nuo kadastro duomenų bylų pateikimo priimti sprendimą pertvarkyti sklypą padalijimo būdu ir suformuoti keturis nekilnojamuosius daiktus. Taigi, pasak pareiškėjos, minėta taikos sutartimi ji geranoriškai sutiko, kad jai priklausanti dalis žemės sklypo būtų sumažinta iki 10 550 kv. m, o likusi sklypo dalis būtų pripažinta valstybės nuosavybe. Pareiškėja pažymėjo, kad nauji žemės sklypai buvo suformuoti tik 2015 m. birželio 18 d., tačiau per visą laikotarpį nuo 2008 m. iki 2014 m., išskyrus 2011 ir 2012 m., pareiškėjai buvo skaičiuojamas žemės mokestis už 26924/30150 dalis sklypo.

Pareiškėjos teigimu, nei ji, nei G. E. M. jokių neteisėtų ar nesąžiningų veiksmų neatliko, o tik realizavo savo teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Net ir geranoriškai atsisakius dalies atkurto žemės sklypo, ji mokėjo žemės mokestį ir už tą žemės sklypo dalį, kuri atiteko valstybei. Dėl Kauno miesto savivaldybės netinkamo taikos sutarties vykdymo užtrukus detalaus planavimo procedūroms, pareiškėja žemės mokestį mokėjo iki 2015 m., nors, jos nuomone, toks mokesčių administravimas prieštarauja protingumo ir teisingumo, turinio viršenybės prieš formą principams, todėl permokėtas žemės mokestis turi būti grąžintas. Atkreipė dėmesį, jog, nors atsisakymą perskaičiuoti žemės mokestį atsakovė motyvavo tuo, kad iki sklypo padalijimo pareiškėja laikoma sklypo 26924/30150 dalies savininke, tačiau 2011–2012 m. žemės mokestis jai buvo skaičiuojamas būtent nuo taikos sutartimi preliminariai nustatyto 10 550 kv. m ploto.

Pareiškėja taip pat pažymėjo, jog skundžia ne vietinio mokesčių administratoriaus, o centrinio mokesčių administratoriaus sprendimą, todėl mano, kad išankstine ginčo nagrinėjimo tvarka per centrinį mokesčių administratorių yra pasinaudojusi.

Atsiliepimas

Atsakovė VMI atsiliepimuose prašė bylą nutraukti (el. b. l. 42–44, 87–89).

Nurodė, kad tarp pareiškėjos ir mokesčių administratoriaus yra kilęs ginčas dėl žemės mokesčio dydžio bei dėl žemės mokesčio grąžinimo, todėl šis ginčas pripažintinas mokestiniu ginču. Mokestiniai ginčai pirmiausia turi būti nagrinėtini ikiteisminėse institucijose. Mokesčių mokėtojui užkertamas kelias tiesiogiai kreiptis į teismą, jei VMI priėmė sprendimą dėl administracinės procedūros. Šiuo atveju pareiškėja tiesiogiai teismui skundžia VMI suformuotą žemės mokesčio prievolę, kuri buvo nustatyta vykdant Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo nuostatas, t. y. atsakovė veikė kaip viešojo administravimo subjektas, todėl jos administracinis aktas turi būti nagrinėjamas privaloma ikiteismine mokestinių ginčų nagrinėjimo tvarka ir skundas turi būti paliktas nenagrinėtu.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – ir Vilniaus AVMI) atsilepime nurodė, kad palaiko VMI atsiliepimo argumentus ir prašo pareiškėjos skundo netenkinti (el. b. l. 76).

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė prašė skundą tenkinti, remdamasi skunde išdėstytais argumentais.

Atsiliepimas

Teismo posėdyje atsakovės atstovas prašė bylą nutraukti, remdamasis atsiliepimuose išdėstytais argumentais.

Teismo posėdyje pareiškėja, trečiojo suinteresuoto asmens atstovai nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą, laiką ir datą pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies. Dalis skundo paliekama nenagrinėta.

Byloje nustatyta, kad 2007 m. gegužės 16 d. Kauno apskrities viršininko sprendimu Nr. 19/7241 ir 2007 m. gegužės 16 d. Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr. 02-01-8212 G. E. M. (mirusios (duomenys neskelbtini) vardu buvo atkurtos nuosavybės teisės į 26924/30150 dalis 30 150 kv. m dydžio žemes sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Kaune. 2007 m. rugsėjo 5 d. paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu nuosavybės teisė į minėtą sklypo dalį įregistruota pareiškėjos vardu (el. b. l. 10–11).

Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-73l/2011 buvo patvirtinta taikos sutartis, pagal kurią Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, D. G., NŽT, Kauno miesto savivaldybė, Kauno Vaišvydavos pagrindinė mokykla, R. R., Vilniaus 3-ojo notarų biuro notarė R. R., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos priežiūros inspekcija prie Aplinkos ministerijos sutiko, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 30 150 kv. m žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Kaune (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), būtų pertvarkytas į keturis nekilnojamojo turto objektus (keturis žemės sklypus) padalijimo būdu pagal Kauno miesto savivaldybės parengtą ir patvirtintą detalųjį planą, remiantis Kauno savivaldybės įmonės „Kauno planas“ parengta schema, kurios pagrindu būtų suprojektuoti du valstybinės žemės sklypai, kurių bendras plotas detaliajame plane turi būti ne mažesnis kaip 19 600 kv. m bei du žemės sklypai, grąžintini natūra G. E. M., kurių preliminarus bendras plotas turi būti apie 10 550 kv. m. Taip pat sutarta, kad pagal parengtą ir patvirtintą pertvarkomo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), detalųjį planą būtų atlikti suprojektuotų keturių žemės sklypų kadastriniai matavimai. Tikslus valstybinės žemės sklypų ir žemės sklypų, grąžintinų natūra G. E. M., plotas bus nustatytas NŽT sprendimu dėl žemės sklypų pertvarkymo ir jų kadastro duomenų nustatymo. Be to, taikos sutartyje Kauno miesto savivaldybė įsipareigojo ne vėliau kaip per 13 mėnesių nuo teismo nutarties, kuria bus patvirtinta ši taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka parengti ir patvirtinti 30 150 kv. m žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), detalųjį planą ir ne vėliau kaip per 9 mėnesius pagal parengtą ir patvirtintą detalųjį planą atlikti valstybinės žemės sklypų ir žemės sklypų, grąžintinų natūra G. E. M., kadastrinius matavimus ir parengti kadastro duomenų bylas. Tuo tarpu NŽT įsipareigojo per 1 mėnesį nuo valstybinės žemės sklypų ir žemės sklypų, grąžintinų natūra G. E. M., kadastro duomenų bylų pateikimo, priimti sprendimą pertvarkyti 30 150 kv. m žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Kaune, padalijimo būdu ir suformuoti keturis nekilnojamuosius daiktus (keturis žemės sklypus) ir per 10 dienų nuo sprendimo pertvarkyti žemės sklypą priėmimo atitinkamai pakeisti Kauno apskrities viršininko administracijos 2007 m. gegužės 16 d. sprendimą Nr. 19/7241 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei G. E. M.“, jame nurodant, kad G. E. M. nuosavybės teisės bus atkuriamos grąžinant natūra žemės sklypus (duomenys neskelbtini), Kaune, schemoje pažymėtus raidėmis C ir D (į žemės plotą, nustatytą atlikus šių žemės sklypų kadastrinius matavimus) ir patikslinus žemės plotą.

Pažymėtina, kad ginčo sklypas pagal minėtoje taikos sutartyje aptartas sąlygas buvo padalintas tik 2015 m. balandžio 27 d., o du atidalinti žemės sklypai 0,3399 ha ir 0,7081 ha pareiškėjos vardu įregistruoti tik nuo 2015 m. birželio 18 d. (el. b. l. 34–37).

Taip pat nustatyta, kad 2008 m. Vilniaus AVMI už 2,69240 ha žemės (duomenys neskelbtini), Kaune, apskaičiavo pareiškėjai 3 938,99 Lt žemės mokesčio (el. b. l. 46–47).

2009 m. Vilniaus AVMI apskaičiavo pareiškėjai 4 097,03 Lt žemės mokesčio už 2,69240 ha žemės (duomenys neskelbtini), Kaune (el. b. l. 58–59).

2010 m. Vilniaus AVMI apskaičiavo pareiškėjai 4 097,03 Lt žemės mokesčio už 2,69240 ha žemės (duomenys neskelbtini), Kaune (el. b. l. 49–50).

2011 m. Vilniaus AVMI apskaičiavo pareiškėjai 1 509,28 Lt žemės mokesčio už 1,05500 ha žemės (duomenys neskelbtini), Kaune (el. b. l. 62–63).

2012 m. Vilniaus AVMI apskaičiavo pareiškėjai 1 509,28 Lt žemės mokesčio už 1,05500 ha žemės (duomenys neskelbtini), Kaune (el. b. l. 64–65).

2013 m. VMI apskaičiavo pareiškėjai 2 765,89 Lt žemės mokesčio už 2,69240 ha žemės (duomenys neskelbtini), Kaune (el. b. l. 51–53).

2014 m. VMI apskaičiavo pareiškėjai 2 595,31 Lt žemės mokesčio už 2,69240 ha žemės (duomenys neskelbtini), Kaune (el. b. l. 56–57).

Pareiškėja 2015 m. lapkričio 10 d. prašymu kreipėsi į Kauno AVMI, prašydama perskaičiuoti žemės mokestį už 2008–2014 m., skaičiuotą už 2,69240 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, plotą, ir grąžinti susidariusią permoką, motyvuodama tuo, kad pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 31 d. patvirtintą taikos sutartį ji sutiko, kad jai priklausanti žemės sklypo dalis bus sumažinta iki 10 550 kv. m, ir likusią dalį žemės sklypo atidavė valstybei (b. l. 8–9).

Atsakymą į šį pareiškėjos prašymą VMI pateikė skundžiamu 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimu Nr. (17.5-40)-R-9184, nurodydama, kad iki sklypo padalijimo 2015 m. balandžio 27 d., pareiškėja laikoma sklypo 26824/30150 dalies savininke, todėl žemės mokesčio už laikotarpį nuo 2008 m. iki 2014 m. perskaičiuoti nėra pagrindo (el. b. l. 5).

Taigi, kaip matyti iš nustatytų aplinkybių bei pareiškėjos skundo argumentų, nagrinėjamu atveju ginčas kilęs dėl mokesčių administratoriaus sprendimo atsisakyti perskaičiuoti žemės mokestį ir grąžinti mokesčio permoką, taigi toks ginčas priskirtinas mokestiniams ginčams, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 2 str. 22 d. pateiktą mokestinio ginčo sąvoką.

Pagal MAĮ 145 str. 1 d. mokestiniams ginčams šiame įstatyme nustatoma ir reglamentuojama privaloma ikiteisminė jų nagrinėjimo procedūra. Ši nuostata neriboja mokesčių mokėtojo teisės po atitinkamo centrinio mokesčių administratoriaus sprendimo dėl mokestinio ginčo tiesiogiai kreiptis į teismą. Vadovaujantis MAĮ 146 str. 1 d., skundai dėl mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) sprendimų, nenurodytų šio įstatymo 145 str., jų nepriėmimo, taip pat skundai dėl centrinio mokesčių administratoriaus sprendimų (jų nepriėmimo), kuriais mokestiniai ginčai nesprendžiami iš esmės, nagrinėjami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Pagal MAĮ 147 str. mokestinius ginčus nagrinėja centrinis mokesčių administratorius, Mokestinių ginčų komisija (toliau – ikiteisminės mokestinius ginčus nagrinėjančios institucijos) ir teismas. Centrinis mokesčių administratorius nagrinėja mokestinius ginčus, kurie kyla tarp mokesčių mokėtojo ir vietos mokesčių administratoriaus (MAĮ 150 str.), o Mokestinių ginčų komisija nagrinėja mokestinius ginčus, kylančius tarp mokesčių mokėtojo ir centrinio mokesčių administratoriaus, mokesčių mokėtojo ir centrinio mokesčių administratoriaus mokestinius ginčus dėl centrinio mokesčių administratoriaus sprendimų, priimtų išnagrinėjus mokesčių mokėtojų skundus dėl vietos mokesčių administratoriaus sprendimų, mokesčių mokėtojo ir centrinio mokesčių administratoriaus mokestinius ginčus, kai centrinis mokesčių administratorius per šio įstatymo nustatytus terminus nepriėmė sprendimo dėl mokestinio ginčo (MAĮ 151str.).

Taigi nagrinėjamu atveju sutiktina su atsakove, kad pareiškėja turi pasinaudoti ikiteismine mokestinių ginčų nagrinėjimo tvarka, tačiau tuo pačiu pažymėtina, kad tam, jog pareiškėja tokia tvarka galėtų pasinaudoti, turėtų būti priimtas atitinkamas VMI sprendimas, kurį pareiškėja galėtų apskųsti Mokestinių ginčų komisijai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

Teismas atkreipia dėmesį, kad mokesčio mokėtojo prašymo grąžinti VMI administruojamų mokesčių permokas užpildymo, pateikimo, mokesčių permokos (skirtumo) grąžinimo (įskaitymo) tvarką reglamentuoja VMI viršininko 2004 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. VA-186 patvirtintos Mokesčio ir baudos už administracinį teisės pažeidimą permokos (skirtumo) ar nepagrįstai išieškotų sumų grąžinimo (įskaitymo) taisyklės (toliau – ir Taisyklės). Pagal Taisyklių 13 p. teikiant prašymą grąžinti mokesčio permoką, turi būti pateikta tinkamai užpildyta popierinė prašymo forma ir jos priedai. Mokesčių administratoriaus veiksmai, asmeniui netinkamai užpildžius / pateikus prašymą dėl permokos grąžinimo, nustatyti Taisyklių 17 ir 18 p., t. y. VMI turi išsiųsti pranešimą, nurodydama, kokie dokumentai ar duomenys turi būti pateikti papildomai, arba informuoti prašymą pateikusį mokesčių mokėtoją, kad prašymas nenagrinėjamas. Be to, pagal Taisyklių 52.1 p. sprendimas grąžinti (negrąžinti) mokesčio permoką (skirtumą) rengiamas pagal formą FR0783, kuri pateikta Taisyklėse.

Nors nagrinėjamu atveju pareiškėjos prašymas dėl žemės mokesčio permokos grąžinimo neatitiko Taisyklių reikalavimo, tačiau VMI jį išnagrinėjo, bet nepriėmė Taisyklėse nustatytos formos sprendimo, o atsakė laisvos formos raštu, kuriame, be kita ko, nebuvo nurodyta jo apskundimo tvarka. Be to, pažymėtina, kad 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimas Nr. 17.5-40)-R-9184 negali būti pripažįstamas ir tinkamu sprendimu sprendžiant mokesčių mokėtojo ir mokesčio administratoriaus ginčą dėl mokesčio perskaičiavimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjos prašymas nebuvo tinkamai išnagrinėtas, o tai lėmė, kad pareiškėja negalėjo pasinaudoti ir išankstine mokestinio ginčo nagrinėjimo tvarka, todėl 2015 m. gruodžio 15 d. VMI sprendimas Nr. (17.5-40)-R-9184 naikintinas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. 1 d. 3 p.) ir atsakovė įpareigotina tinkamai išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl žemės mokesčio perskaičiavimo ir susidariusios permokos grąžinimo.

Be to, teismas atkreipia dėmesį, jog pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 str. 1 d. įsiteisėję Lietuvos Respublikos teismų sprendimai yra privalomi visoms valstybės valdžios institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 31 d. nutartis, kuria patvirtinta minėta taikos sutartis, yra įsiteisėjusi, todėl VMI iš naujo nagrinėdama pareiškėjos prašymą perskaičiuoti žemės mokestį ir grąžinti susidariusią permoką turėtų įvertinti ir pastarojoje nutartyje ir ja patvirtintoje taikos sutartyje konstatuotas aplinkybes.

Teismas taip pat pažymi, kad skundo reikalavimas įpareigoti VMI grąžinti pareiškėjai 3 100,31 Eur žemės mokesčio permoką šiuo metu negali būti nagrinėjamas, kadangi pareiškėja nėra pasinaudojusi privaloma išankstine mokestinio ginčo nagrinėjimo tvarka, be to, administracinis teismas negali perimti viešojo administravimo subjekto funkcijų, nes permokos grąžinimo, jos dydžio nustatymo klausimus sprendžia mokesčių administratorius, todėl šis pareiškėjos reikalavimas paliekamas nenagrinėtu Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 str. 1 p. pagrindu (teismas skundą (prašymą) palieka nenagrinėtą, jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir dar galima pasinaudoti ta tvarka).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos skundas tenkinamas iš dalies – VMI 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimas Nr. (17.5-40)-R-9184 naikintinas ir atsakovė įpareigotina iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2015 m. lapkričio 10 d. prašymą dėl žemės mokesčio perskaičiavimo, o skundo reikalavimas įpareigoti VMI grąžinti pareiškėjai 3 100,31 Eur žemės mokesčio permoką paliekamas nenagrinėtu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 2 p., 103 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

nusprendžia:

Pareiškėjos D. G. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sprendimą 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimą Nr. (17.5-40)-R-9184.

Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos iš naujo išnagrinėti 2015 m. lapkričio 10 d. pareiškėjos prašymą dėl žemės mokesčio perskaičiavimo ir permokos grąžinimo.

Pareiškėjos skundo reikalavimą įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti pareiškėjai 3 100,31 Eur žemės mokesčio permoką palikti nenagrinėtu.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Milda Vainienė