- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-11-06
- Bylos Nr.
- e2-8783-446/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-23-3-00932-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Ieškinys patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Vilma Raščiuvienė (pirm.)
- Ieškovas
- J. G.
- Trečiasis asmuo
- N. M., T. D., Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Kelmės r. skyrius, Kelmės rajono 1-ojo notaro biuro
- Atsakovas
- Lietuvos Respublika, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybės įmonės Turto bankas
- Advokatai
- Virginija Pluščiauskienė
- Kategorijos
- 2.1.2.4.1.1Imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris
- 2.5.1Paveldėjimo samprata, pagrindai ir palikimo atsiradimas
- 2.5.2Įpėdiniai
- 2.5.5Palikimo priėmimas
- 3.2.4.4Įrodinėjimo pareiga ir jos paskirstymas tarp šalių
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. G. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybės įmonės Turto bankas, tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Kelmės rajono 1-ojo notaro biuro notarė Nemira Barčauskienė, N. M., T. D., dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas teismui pateiktu ieškiniu prašo:
1) nustatyti juridinį faktą turto paveldėjimo tikslu, kad jis, J. G., po savo tėvų L. G. mirties (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) mirusios mamos M. G. mirties priėmė jų palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti ir tvarkyti jų paliktą turtą;
Šalies argumentai
2) panaikinti Kelmės rajono l-ojo notaro biuro 2020 m. birželio 22 d. paveldėjimo byloje Nr. 44, notarinio registro Nr. 2005, NETSVEP identifikavimo Nr. 1033854581, išduotą Valstybei paveldėjimo teisės liudijimą į jo tėvų L. ir M. G. bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis turėtą nuosavybę: 1/3 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 dalį kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), visas lėšas, esančias „Swedbank“, AB sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančias palikėjui pagal 2020 01 13 Turto banko užklausą iš integruotos kliento informacijos iš mokesčių administravimo informacinės sistemos;
3) įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją grąžinti jam lėšas, paimtas iš „Swedbank“, AB banko sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), priklausiusias palikėjai pagal 2020 01 13 Turto banko užklausą iš integruotos kliento informacijos iš mokesčių administravimo informacinės sistemos.
Ieškovas paaiškino, kad jo tėvai butą, esantį (duomenys neskelbtini), įsigijo 1988 metais, butas buvo registruotas mamos M. G. vardu. Jis kartu su tėvais 1988 metais atsikraustė į šį butą ir jame iki šiol gyvena, šiame bute yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą. Jis vedęs nebuvo, iš tėvų buto išsikraustęs nebuvo. Tėvui mirus bute liko gyventi su mama, po pusės metų mirus mamai, jis vienas gyvena tėvams priklausančiame bute, naudojasi visais tėvų paliktais buities, namų apyvokos daiktais ir baldais. Dėl palikimo paveldėjimo į notarą po tėvų mirtie jis nesikreipė, nes susipyko su seserimis dėl tėvų turto. Seserys norėjo, kad butas būtų parduotas, tačiau jis neturėjo kito gyvenamo būsto, todėl išsikraustyti iš tėvų buto nenorėjo. Jis gyveno tėvams priklausančiame bute, jį išlaikė, mokėjo mokesčius už elektros energiją, tiekiamą į butą, naudojosi visu tėvų paliktu turtu. Kad butą paveldėjo valstybė, jis sužinojo gavęs pranešimą, kad iš buto turi išsikraustyti.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo N. M. su ieškiniu sutinka, ji paaiškino, kad tėvams mirus, tėvų bute, esančiame (duomenys neskelbtini), liko gyvent jos brolis J. G., kuris visą gyvenimą gyveno kartu su tėvais, brolis naudojosi visais tėvų daiktais, baldais. Ji dėl tėvų turto paveldėjimo po tėvų mirties nesikreipė, pretenzijų į tėvų turtą nereiškia. Atvažiavusi į (duomenys neskelbtini), brolį aplanko, užsuka į tėvų namus (duomenys neskelbtini).
Trečiasis asmuo T. D. paaiškino, kad visu tėvų užgyventu turtu naudojasi jos brolis J. G., jis gyveno su tėvais, po jų mirties liko gyventi tėvams priklausančiame bute (duomenys neskelbtini), kur gyvena iki šiol. Ji niekada nebuvo geruose santykiuose su broliu ir šiuo metu nebendrauja.
Atsakovės, trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos atstovai, Kelmės rajono 1-ojo notaro biuro notarė Nemira Barčauskienė į teismo posėdį neatvyko.
Atsiliepimas
Atsiliepime Valstybės įmonė Turto bankas nurodė, kad ieškovas žinojo apie palikėjų mirtį, tačiau nebuvo pakankamai apdairus ir rūpestingas, savo teisių į atsiradusį palikimą laiku neįgyvendino dėl nepateisinamo aplaidumo. Ieškovui nepriėmus ir neįregistravus palikimo, atsakovas kreipėsi į notarų biurą ir VĮ Turto bankui buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, nenurodė pagrindų, dėl kurių 2020 m. birželio 22 d. Kelmės rajono 1-ojo notarų biuro išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas būtų negaliojantis bei nepateikė įrodymų, kad notarė, išduodama ginčijamą paveldėjimo teisės liudijimą, pažeidė įstatymų nuostatas. Kadangi ieškovas neatlikto palikimui priimti teisiškai reikšmingų veiksmų, todėl notarė neturėjo jokio teisinio pagrindo, suėjus įstatyme nustatytam trijų mėnesių terminui, atsisakyti išduoti valstybei paveldėjimo teisės liudijimą į palikėjos turtą. Ieškovo ginčijamas paveldėjimo teisės liudijimas išduotas laikantis paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų, todėl pagrindo notarės veiksmus, išduodant paveldėjimo teisės liudijimą, pripažinti neteisėtais nėra. Ieškovas nepateikė įrodymų, jog po patikėjų L. G. ir M. G. mirčių jis per įstatymo nustatytą terminą (3 mėn.) atliko konkrečius aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo tikrąją valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, todėl jo reikalavimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo negali būti patenkintas. Civilinio kodekso 5.8 straipsnis numato, kad asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo. Šiuo atveju akivaizdu, jog ieškovas yra praleidęs nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą paveldėjimo teisėtumui ginčyti, kas yra pagrindas ieškinį atmesti. Nagrinėjamu atveju ieškinio senaties termino pradžia turi būti skaičiuojama nuo palikėjų L. G. ir M. G. mirčių dienos. Tuo atveju, jeigu ieškinys bus tenkinamas, prašo priteisti iš ieškovo Valstybės įmonei Turto bankas išlaidas, susijusias su palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimu, - 11,70 Eur.
Atsiliepime Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nurodė, kad valstybę atstovaujanti Valstybinė mokesčių inspekcija Kelmės rajono 1-ojo notarų biuro notarės Nemiros Barčauskienės 2020 m. birželio 22 d. išduotu palikimo perėjimo valstybei liudijimo pagrindu 2020 m. liepos 16 d. perdavimo-priėmimo aktu priėmė iš „Swedbank“, AB palikėjos M. G. banko sąskaitoje esančias pinigines lėšas – 2 634,35 Eur. Taip pat nurodė, kad ieškovas, būdamas pirmos eilės įpėdiniu, žinodamas apie palikimą ir suvokdamas teisę kreiptis į vietos notarą dėl palikimo priėmimo bei turėdamas visas objektyviai realias galimybes įgyvendinti teisę priimti palikimą, nepateisinamai 14 metų nepasinaudojo teise priimti palikimą, neatliko jokių aktyvių veiksmų, nesikreipė į vietos notarą ir neregistravo palikimo jam nuosavybės teise priklausančiu turtu, nesprendė atsiskaitymo su kreditoriais klausimo, kas leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjo pasyvūs veiksmai patvirtina ieškovą neturėjus siekio priimti palikimo ir palikimo atsisakymą, ieškovas neįrodė palikėjų L. G. ir M. G. palikimo faktinio priėmimo. Ieškovas nenurodė, kokias Lietuvos Respublikos notariato įstatymo nuostatas pažeidė notarė, išduodama valstybę paveldėjimo teisiniuose santykiuose atstovaujamai Valstybės įmonei Turto bankas palikimo perėjimo valstybei liudijimą, kuris išduotas teisėtai, naikinti jo nėra pagrindo, prašo ieškinį atmesti.
Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos atsiliepime nurodė, kad ieškovas nepateisinamai ilgai elgėsi nerūpestingai ir aplaidžiai tėvų palikimo atžvilgiu, todėl Valstybės įmonė Turto bankas teisėtai ir pagrįstai atliko palikimo perėjimo valstybei procedūrą bei perėmė ginčo butą valstybės nuosavybėn. Prieštarauja ieškinio tenkinimui.
Trečiasis asmuo Kelmės rajono 1-ojo notaro biuro notarė Nemira Barčauskienė atsiliepime nurodė, kad 2020 m. balandžio 15 d. Kelmės rajono 1-ajame notaro biure gautas Valstybės įmonės Turto bankas pareiškimas dėl palikimo perėjimo valstybei po M. G. mirties. Pagal 2020 m. birželio 22 d. pateiktą prašymą išduotas paveldėjimo teisės liudijimas valstybei į visą palikėjos M. G. turtą, t. y. 1/3 (vieną trečiąją) dalį gyvenamojo namo su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini), ir pinigines lėšas, esančias „Swedbank“, AB sąskaitose. Ieškovas J. G., būdamas veiksnus, žinodamas apie mamos palikimą, turėjo visas objektyviai realias galimybes, tačiau 14 metų nepasinaudojo teise priimti palikimą ir neatliko jokių reikalingų, teisines pasekmes sukeliančių veiksmų. Išduodant paveldėjimo teisės liudijimą įstatyme numatytiems fiziniams ar juridiniams subjektams, jokia įstatymo norma neįpareigoja notaro domėtis kitų įpėdinių, kurie per įstatymo numatytus terminus nėra išreiškę savo valios dėl palikimo priėmimo ar nepriėmimo, buvimu. Tai yra įpėdinių teisė, bet ne jų pareiga. Taip pat nėra jokio teisinio pagrindo, kuris įpareigotų notarą domėtis asmenimis, gyvenančiais paveldimuose objektuose. Palikimo perėjimo valstybei liudijimas yra teisėtas, ieškovo J. G. ieškinį prašo atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas dalinai.
Iš gimimo, santuokos, mirties liudijimų matyti, kad ieškovo tėvai L. G. ir M. G. susituokė (duomenys neskelbtini), L. G. mirė (duomenys neskelbtini), M. G. – (duomenys neskelbtini). Iš pirkimo-pardavimo sutarties, įrašų nekilnojamojo turto registre matyti, kad gyvendami santuokoje, 1988 m. liepos 13 d. jie įsigijo dalį gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini). Nekilnojamasis turtas buvo įregistruotas M. G. vardu, tačiau duomenų, kad jis būtų asmeninė M. G. nuosavybė, būtų padalintas tarp sutuoktinių, nenustatyta, todėl laikytina, kad šis turtas buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Testamentų registro duomenys, įrašai nekilnojamojo turto registre patvirtina, kad nei sutuoktinį L. G. pergyvenusi M. G., nei jų vaikai po L. G. mirties dėl jo palikimo paveldėjimo įstatymo nustatyta tvarka nesikreipė, mirus M. G., įstatyminiai įpėdiniai dėl jos turto paveldėjimo į notarą taip pat nesikreipė. 2020 m. balandžio mėnesį Valstybės įmonė Turto bankas kreipėsi į Kelmės rajono 1-ojo notaro biuro notarę nurodydamas, kad Centrinės hipotekos įstaigos 2020 m. sausio 13 d. duomenimis nėra įregistruotų (duomenys neskelbtini) mirusios M. G. palikimo priėmimo faktų, todėl Turto bankas teikia prašymą dėl turto paveldėjimo teisės perėjimo valstybei. 2020 m. birželio 22 d. Kelmės rajono 1-ojo notaro biuro notarė išdavė palikimo perėjimo valstybei liudijimą, pagal kurį valstybei paveldėjimo teise perėjo turtas, kurio savininkas yra M. G., mirusi (duomenys neskelbtini), paveldimą turtą sudaro 1/3 dalis gyvenamojo namo, 1/3 dalis ūkinio pastato, ½ dalis ūkinio pastato, ½ dalis ūkinio pastato, 1/3 dalis inžinerinių statinių, esančių (duomenys neskelbtini), visos lėšos, esančios „Swedbank“, AB banko sąskaitose, priklausančiose palikėjai. Valstybinė mokesčių inspekcija nurodė, kad 2020 m. liepos 16 d. perdavimo-priėmimo aktu perėmė iš „Swedbank“, AB palikėjos M. G. sąskaitose esančias pinigines lėšas – 2 634,35 Eur.
Paveldėjimo teisiniams santykiams taikomas palikimo atsiradimo momentu galiojęs teisinis reglamentavimas. Ieškovo tėvų L. G. ir M. G. palikimo atsiradimo metu galiojo 2000 m. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – ir CK). Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalies nuostatas įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Paveldint pagal įstatymą, pirmos eilės įpėdiniai yra palikėjo vaikai (CK 5.11 straipsnio 1dalies 1 punktas).
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, priimančio palikimą įpėdinio valia įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais, kurie turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą. Priimdamas palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, kad jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, asmuo, grindžiantis savo reikalavimus dėl palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011).
Gyventojų registro duomenimis nustatyta, kad L. G. ir M. G. nuo 1988 metų iki mirties gyvenamąją vietą buvo deklaravę (duomenys neskelbtini), ieškovas J. G. savo gyvenamąją vietą tėvų bute deklaravo nuo 1995 m. Iš UAB „Ignitis“ pateiktos informacijos matyti, kad mirus M. G. už elektros energiją, tiekiamą į palikėjai priklausiusį butą, mokestis buvo mokamas sistemingai, iš karto po jos mirties – 2006 m. rugpjūčio 1, 30 dienomis, spalio 5, 30 dienomis, gruodžio 4 dieną, 2007 m. sausio 25 dieną, vasario 3 dieną ir t. t.
Liudytoja R. K. parodė, kad apie dvidešimt metų pažįsta J. G., kuris dažnai talkininkauja jai įvairiuose ūkio, miško tvarkymo darbuose. Ne kartą mišką tvarkyti yra padėjęs ir J. G. tėvas. Kiek ji pažįsta J. G., jis visą laiką gyveno su tėvais, netoli (duomenys neskelbtini) bažnyčios, (duomenys neskelbtini) gatvėje, kur gyvena iki šiol.
Liudytoja V. V. parodė, kad ji nuo gimimo gyvena (duomenys neskelbtini), gerai pažįsta šios gatvės gyventojus. Gretimame name gyvena J. G., kurį pažįsta nuo mokyklos laikų, į šį namą J. G. atsikraustė kartu su tėvais, jiems nusipirkus butą. Mirus tėvams, J. G. liko gyventi tėvų bute, kur gyvena ir šiuo metu. Ji mato besidarbuojantį J. G. kieme, kreipiasi į jį pagalbos, kai ką nors reikia suremontuoti, yra mačiusi, kaip jį aplankyti atvyksta seserys.
Liudytojas A. R. parodė, kad ilgą laiką gyveno (duomenys neskelbtini), prieš dešimt metų išsikraustė į (duomenys neskelbtini), tačiau su J. G. liko draugais, dažnai užsuka į jo namus. Su J. G. bendraudavo dar tuo metu, kai gyvi buvo jo tėvai, po tėvų mirties J. G. vienas liko gyventi tėvų namuose.
Iš aptartų įrodymų visumos darytina išvada, kad ieškovas J. G. po savo tėvų L. G. ir M. G. mirties priėmė jų palikimą aktyviais veiksmais – naudodamasi visais tėvų asmeniniais, namų apyvokos daiktais, faktiškai gyvendamas tėvams priklausančiame bute, naudodamasis visu tėvams priklausančiu nekilnojamuoju turtu, jį prižiūrėdamas, tvarkydamas savo nuožiūra, pagal savo supratimą ir išgales, mokėdamas už elektros energiją, tiekiamą į tėvams priklausiusį butą, t. y. su paveldimu turtu elgdamasi kaip savininkas ir palikimą priimdamas faktiškai pradėdama jį valdyti iš karto po palikėjų mirties. Įstatyminio įpėdinio aktyviais veiksmais išreikštai valiai kiti įstatyminiai įpėdiniai – mirusiųjų palikėjų vaikai N. M. ir T. D. neprieštaravo. Esant tokioms aplinkybėms, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad ieškovas priėmė tėvų palikimą faktiniu valdymu.
CK 5.62 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, jeigu: 1) turtas testamentu paliktas valstybei, 2) palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, 3) nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, 4) iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė.
Taigi, turtą paveldėti valstybė gali tik tuo atveju, jei mirusieji neturi paveldėtojų arba jei įpėdiniai neketina turto paveldėti, atsisako paveldėjimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra paminėjęs, kad kai nežinoma, ar yra įpėdinių, valstybei atstovaujanti institucija ir notaras turi imtis priemonių, kad per protingą terminą tai išsiaiškintų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Iš paveldėjimo bylos matyti, kad Valstybės įmonė Turto bankas, kreipdamasis į notarą dėl palikėjos M. G. turto paveldėjimo, faktiškai nesidomėjo turtu, nesurinko duomenų apie jo išlaikymą, asmenį, faktiškai valdantį palikėjos turtą. Byloje nustatyta, kad nors ir valstybei buvo išduotas palikimo perėjimo liudijimas, tačiau valstybę atstovaujanti įmonė palikėjos M. G. turto faktiškai neperėmė - raktus nuo buto turi ieškovas, jis naudojaisi butu ir jo priklausiniais (ūkinės paskirties pastatais, šuliniu).
CK 1.80 straipsnio 1, 2 dalys nustato, kad imperatyviosioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris laikomas niekiniu ir negalioja nuo jo sudarymo, o šalis privalo grąžinti kitai šaliai visa tai, ką yra gavusi pagal niekinį sandorį. Teismui nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, kad po M. G. mirties jos palikimą priėmė ieškovas, pradėjęs turtą faktiškai valdyti, neliko CK 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyto teisinio pagrindo palikimui pereiti valstybei, todėl 2020 m. birželio 22 d. Kelmės rajono 1-ojo notaro biuro išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas naikinamas.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nuo palikimo priėmimo iki paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo įpėdinis disponuoja paveldėjimo teisėmis į palikimą, bet ne palikimą sudarančiu turtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2011). Todėl nepaisant to, kad nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą, palikimo turinį sudarančiais daiktais, turtu, kaip nuosavybės teisių objektais, įpėdinis gali disponuoti tik po to, kai notaras išduoda paveldėjimo teisės liudijimą. Todėl ieškovo reikalavimas įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją grąžinti jam lėšas, paimtas iš „Swedbank“, AB banko sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), priklausiusias palikėjai M. G., yra nepagrįstas, nes ieškovas nėra užbaigęs paveldėjimo procedūros, paveldėjimo teisės liudijimas į motinos palikimą jam nėra išduotas, šioje dalyje ieškinys netenkinamas. Panaikinus palikimo perėjimo valstybei liudijimą, Valstybinį mokesčių inspekcijai tenka pareiga pinigines lėšas, gautas panaikinto liudijimo pagrindu, grąžinti bankui „Swedbank“, AB.
Valstybės įmonės Turto bankas reikalavimas ieškinį atmesti tuo pagrindu, kad ieškovas praleido vienerių metų terminą ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą ir išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, šį terminą skaičiuojant nuo palikimo atsiradimo dienos, yra akivaizdžiai nepagrįstas. Visų pirma, nuo palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo dienos - 2020 m. birželio 22 d. – nėra praėję vieneri metai. Valstybę atstovaujanti Valstybės įmonė Turto bankas realiai palikėjos M. G. nekilnojamojo turto, kuris valstybei atiteko pagal 2020 m. birželio 22 d. palikimo perėjimo liudijimą, valdymo nebuvo perėmusi, faktiškai po palikėjos mirties iki šiol nekilnojamuoju turtu naudojasi palikėjos įstatyminis įpėdinis – ieškovas. Vienerių metų bėgyje po M. G. palikimo atsiradimo momento ieškovui nebuvo pagrindo ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą ir išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, nes nei faktiškai kito asmens palikėjos turtas nebuvo valdomas, nei paveldėjimo liudijimas niekam nebuvo išduotas.
Valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime į ieškinį pareiškė savarankišką reikalavimą priteisti iš ieškovo valstybės patirtas išlaidas, susijusias su palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimu, kurios sudaro 11,70 Eur. Iš pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad už palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimą notarei Valstybės įmonė Turto bankas sumokėjo 11,70 Eur. Šios išlaidos susidarė dėl ieškovo kaltės, todėl teismui nustačius, kad ieškovas priėmė palikimą, o Valstybės įmonė Turto bankas patyrė išlaidų dėl ieškovo neveikimo, kai jis gana ilgą laiką nesikreipė į notarą dėl paveldėjimo dokumentų sutvarkymo, būtent ieškovui kyla pareiga atlyginti Valstybės įmonės Turto bankas patirtas išlaidas dėl paveldėjimo dokumentų tvarkymo, todėl tenkinamas valstybės atstovo prašymas ir jam priteitinos iš atsakovo 11,70 Eur patirtų išlaidų.
Iš esmės sprendimas priimtas ieškovo naudai, tačiau jam suteikta antrinė teisinė pagalba 100 procentų, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų, atsakovė yra Lietuvos Respublika, todėl bylinėjimosi išlaidos šioje byloje nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.80 straipsnio 1, 2 dalimis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178, 180, 268-270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti dalinai.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą turto paveldėjimo tikslu, kad J. G., asmens kodas, (duomenys neskelbtini) po savo tėvų L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), ir M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jų palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.
Panaikinti Kelmės rajono l-ojo notaro biuro 2020 m. birželio 22 d. išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą, notarinio registro Nr. 2005, NETSVEP identifikavimo Nr. 1033854581.
Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pinigines lėšas, priklausančias palikėjai M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) grąžinti bankui „Swedbank“, AB.
Ieškinį dalyje dėl įpareigojimo Valstybinę mokesčių inspekciją grąžinti J. G. lėšas, paimtas iš „Swedbank“, AB banko sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), priklausiusias palikėjai M. G., atmesti.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.