- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-04-08
- Bylos Nr.
- eI3-1856-983/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00036-2020-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Asta Adamonytė-Šipkauskienė (pirm.), Beata Martišienė, Fausta Vitkienė
- Pareiškėjas
- V. K., L. J. K.
- Trečiasis asmuo
- Pajūrio regioninio parko direkcija
- Atsakovas
- Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
- 14.6Atliekų prevencija ir tvarkymas
- 55.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Beatos Martišienės ir Faustos Vitkienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų V. K. ir L. J. K. skundą atsakovei Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Pajūrio regioninio parko direkcijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti atsakovės Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2020 m. sausio 2 d. sprendimą Nr. (3)-V3-1(7.8) (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Tarnybą per penkias dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti VĮ Registrų centras pranešimą apie panaikintą taikomą žemės sklypui, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), specialiąją žemės naudojimo sąlygą „XXXI. Natūralios (užliejamosios ir sausminės) pievos bei ganyklos“ (toliau – ir Specialioji sąlyga), įregistruotą Nekilnojamojo turto registre 2001 m. vasario 9 d. Apskrities viršininko įsakymo Nr. 313 pagrindu.
Pažymėdami ginčo faktines aplinkybes nurodo, kad pareiškėjai 2016 m. liepos 28 d. pirkimo-pardavimo sutartimi nuosavybės teise įsigijo Žemės sklypą su tikslu jame ūkininkauti. Žemės sklypas buvo suformuotas atliekant tik preliminarius matavimus ir jam nebuvo nustatytos tikslios ribos, todėl reikėjo tikslinti Žemės sklypo kadastro duomenis, o tuo pačiu ir ribas. Atliekant kadastrinius matavimus buvo nustatyta, kad Žemės sklypui Nekilnojamojo turto registre buvo įrašyta Specialioji sąlyga. Žemės sklype ir arti jo nebuvo jokio vandens telkinio, Žemės sklypas niekada nebuvo užlietas, per visą laiką žemė buvo dirbama, ariama, todėl nėra aišku, kodėl, formuojant Žemės sklypą, buvo nustatyta tokia sąlyga. Atsižvelgiant į tai, kad natūroje tikslinant ir kartografuojant Žemės sklypo kadastro duomenis buvo nustatyta, jog tai dirbama žemė, todėl UAB „Georamas“ matininkai Specialiosios sąlygos neįrašė į Žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą, kaip esamą žemės naudojimo apribojimą. Pajūrio regioninio parko direkcija (toliau – ir Direkcija) 2017 m. kovo 17 d. raštu Nr. 6.1-059 atsisakė derinti Žemės sklypo kadastrinius matavimus, nes kadastriniuose matavimuose nėra nurodyta dalis Žemės sklypui nurodytų naudojimo sąlygų. Pareiškėjai šio rašto teisėtumą ginčijo Klaipėdos apygardos administraciniame teisme. Teismas, išnagrinėjęs pareiškėjų skundą, 2017 m. rugsėjo 11 d. sprendimu Nr. eI-916-342/2017 skundą atmetė kaip nepagrįstą. Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimas įsiteisėjo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. liepos 10 d. nutartimi Nr. eA-516-556/2019. Pareiškėjų teigimu, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartyje išaiškino, kad specialiųjų sąlygų nustatymas bei naikinimas iš esmės yra galimas ir pateisinamas, tačiau tik tiksliai laikantis nustatyto teisinio reguliavimo. Vadovaudamiesi šia nutartimi pareiškėjai kreipėsi į Tarnybą, kaip Specialiojo teritorijų planavimo dokumento organizatorių, su prašymu per vieną mėnesį nuo prašymo gavimo dienos įvykdyti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. liepos 10 d. nutartį Nr. eA-516-556/2019, t. y. kreiptis į VĮ Registrų centrą dėl Specialiosios sąlygos, taikytos Žemės sklypui, panaikinimo. Atsakovė Sprendimu atsisakė tenkinti pareiškėjų prašymą.
Pagrįsdami Sprendimo neteisėtumą pareiškėjai nurodo, kad būtent Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje yra išaiškinta, kad pareiškėjai patys neturi teisės išregistruoti Specialiosios sąlygos, o tai gali būti padaryta tik atsakovės iniciatyva, todėl atsakovei atsisakius tai atlikti, paneigiama pareiškėjų teisė į nuosavybę. Pareiškėjų teigimu, prievolė registratoriui pateikti pranešimą dėl Specialiosios sąlygos išregistravimo tenka būtent atsakovei ir ši pareiga kyla iš Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) 22 straipsnio 7 dalies. Pažymėjo, kad tokį išaiškinimą, be kita ko, yra pateikęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, jog specialiųjų sąlygų išregistravimas iš registro yra būtent teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto organizatoriaus teisė. Atsakovė atsisakė vykdyti teismo nutartį Sprendimu, kurio motyvai yra neadekvatūs nagrinėjamai ginčo situacijai. Pabrėžė, jog atsakovės atsisakymas vykdyti Žemės įstatymo 22 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą imperatyvų reikalavimą turėtų būti pripažįstamas vilkinimu atlikti savo funkcijas numatytas įstatymu.
Atsiliepimas
Atsakovė Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepimo argumentais prašė pareiškėjų skundą atmesti.
Dėl pareiškėjų skundo argumentų nurodė, kad, priešingai, nei teigia pareiškėjai, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. liepos 10 d. nutartimi Tarnybos neįpareigojo atlikti jokių veiksmų. Pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo (toliau – ir Saugomų teritorijų įstatymas) 27 straipsnio 5 dalies 6, 7 punktų, 32 straipsnio 5 dalies 10 punkto nuostatas, Tarnybai yra priskirta pareiga teikti registratoriui duomenis žemės sklypo kadastro duomenims pakeisti, tačiau tik dėl saugomos teritorijos, o ne dėl visų galimų specialiųjų sąlygų įrašymo ar išbraukimo.
Pažymėjo, kad nei Saugomų teritorijų įstatyme nei Pajūrio regioninio parko tvarkymo plano, patvirtinto Aplinkos ministro 2016 m. rugsėjo 19 d. įsakymu Nr. D1-623, Aiškinamajame rašte nėra įtvirtinta reikalavimo, rengiant valstybinių parkų tvarkymo planus, juose numatyti žemės naudmenas ir (ar) su jomis susijusius specialiuosius reikalavimus, kaip nagrinėjamu atveju – Specialiąją sąlygą.
Atkreipė dėmesį, kad Specialioji sąlyga Nekilnojamojo turto registre buvo įrašyta dar prieš pareiškėjams įsigyjant ginčo sklypą, o ne atliekant kadastrinius matavimus. Taigi pareiškėjai dar prieš įsigydami Žemės sklypą turėjo galimybę sužinoti apie ginčo sklypui nustatytas sąlygas. Apibendrindami nurodė, kad priimdami Sprendimą pareiškėjų teisių ir pareigų nepažeidė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ginčas byloje keliamas dėl Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2020 m. sausio 2 d. sprendimo Nr. (3)-V3-1(7.8) teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo Tarnybą per penkias dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti valstybinei įmonei Registrų centras pranešimą apie panaikintą taikomą žemės sklypui, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), specialiąją žemės naudojimo sąlygą „XXXI. Natūralios (užliejamosios ir sausminės) pievos bei ganyklos“ , įregistruotą Nekilnojamojo turto registre 2001 m. vasario 9 d. Apskrities viršininko įsakymo Nr. 313 pagrindu.
Pareiškėjai Direkcijos 2017 m. kovo 17 d. raštą Nr. 6.1-059, kuriuo atsisakyta derinti kadastrinius matavimus, apskundė Klaipėdos apygardos administraciniam teismui, kuris 2017 m. rugsėjo 11 d. sprendimu Nr. eI-916-342/2017 pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. liepos 10 d. nutartimi Nr. eA-516-556/2019 patvirtino Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimą.
Pareiškėjų nuomone, nors Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atmetė pareiškėjų apeliacinį skundą, tačiau nutartyje išaiškino, kad specialiųjų sąlygų nustatymas bei naikinimas iš esmės yra galimas ir pateisinamas, tačiau tik tiksliai laikantis Žemės įstatyme nustatytos tvarkos, konkrečiai įtvirtintos Žemės įstatymo 22 straipsnio 7 dalyje. Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties pareiškėjai padarė išvadą, kad būtent Tarnyba, kaip specialiojo teritorijų planavimo dokumento organizatorius, turėtų kreiptis į Nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytoją, su pranešimu, kurio pagrindu jis (registro tvarkytojas) Žemės sklypo registro įraše padaro atitinkamą žymą apie taikomas ar panaikintas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, kaip nustatyta Žemės įstatymo 22 straipsnio 7 dalyje. Tuo pagrindu pareiškėjai su 2019 m. gruodžio 3 d. raštu kreipėsi į Tarnybą, prašydami, kad Tarnyba kreiptųsi į registratorių dėl Specialiosios sąlygos išregistravimo. Pareiškėjai šiame rašte taip pat nurodė, kad į Tarnybą dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties vykdymo, jau buvo kreipęsi su 2019 m. liepos 15 d. raštu, tačiau Tarnyba 2019 m. liepos 26 d. raštu Nr. (5)-V3-925(7.8) atsisakė vykdyti teismo nutartį.
Tarnyba Sprendimu atsisakė tenkinti pareiškėjų 2019 m. gruodžio 3 d. rašte suformuluotą reikalavimą dėl Specialiosios sąlygos išregistravimo. Pareiškėjai nesutikdami su Sprendimu bei prašydami įpareigoti Tarnybą inicijuoti Specialiosios sąlygos išregistravimą iš Nekilnojamojo turto registro, su skundu kreipėsi į teismą.
Pareiškėjai skundžiamo sprendimo neteisėtumą iš esmės ginčija keliais pagrindiniais aspektais. Pareiškėjų teigimu, iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. liepos 10 d. nutarties Nr. eA-516-556/2019 turinio suprastina, jog Specialiosios sąlygos išregistravimo iš registro (panaikinimo) iniciatoriumi gali būti ir privalo būti Pajūrio regioninio parko tvarkymo plano organizatorius, šiuo atveju Tarnyba ir ši prievolė Tarnybai kyla iš Žemės įstatymo 22 straipsnio 7 dalies, todėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties nevykdymas tiesiogiai susijęs su pareiškėjų nuosavybės varžymu. Tuo tarpu Tarnyba atsisakymą inicijuoti Specialiosios sąlygos panaikinimą įrodinėja jai įstatymu nustatytos kompetencijos ribomis.
Taigi, nagrinėjamu atveju, esminga nustatyti, ar Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. liepos 10 d. nutartimi Nr. eA-516-556/2019 Tarnyba buvo įpareigota kreiptis į VĮ Registrų centrą dėl Specialiosios sąlygos išregistravimo, ar pagal minėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį Specialiosios sąlygos išregistravimas iš esmės galimas tik Tarnybos iniciatyva bei, ar Tarnyba turėjo teisinį pagrindą atsisakyti tenkinti pareiškėjų reikalavimą inicijuoti Specialiosios sąlygos išregistravimą iš registro.
Žemesnės instancijos teismas
Iš informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 11 d. sprendimu Nr. eI-916-342/2017 buvo išnagrinėtas ginčas, kilęs tarp pareiškėjų ir Direkcijos, dėl Direkcijos 2017 m. kovo 17 d. sprendimo Nr. 6.1-059, kuriuo ji atsisakė derinti pareiškėjų nuosavybės teise valdomo Žemės sklypo kadastrinius matavimus dėl to, kad iš duomenų apie Žemės sklypo naudojimo apribojimus lentelės buvo panaikinti apribojimai – Specialioji sąlyga, teisėtumo ir pagrįstumo. Klaipėdos apygardos administracinis teismas, konstatuodamas Direkcijos veiksmų teisėtumą, nurodė, kad pagal ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, Specialiųjų sąlygų nustatymas ar panaikinimas galimas tik keičiant teritorijų planavimo dokumentą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. liepos 10 d. nutartimi Nr. eA-516-556/2019 palikdamas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą patvirtino, kad specialiųjų sąlygų panaikinimas galimas tik laikantis Žemės įstatymo 22 straipsnio 7 dalyje nustatytos tvarkos.
Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. liepos 10 d. nutarties turinio matyti, kad nagrinėto ginčo esmė – Direkcijos atsisakymas tvirtinti kadastrinius matavimus. Nagrinėjant šią bylą iš esmės nebuvo keliami klausimai, susiję su pareiškėjams aktualios Specialiosios sąlygos panaikinimu, todėl apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo sprendimui, tik bendrai aptarė, kokiu teisiniu pagrindu remiantis yra galimas specialiųjų sąlygų panaikinimas ar jų įrašymas. Taigi, priešingai, nei teigia pareiškėjai, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas neįpareigojo Tarnybos inicijuoti Specialiosios sąlygos išregistravimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. liepos 10 d. nutartyje Tarnybai nėra suformulavęs jokio įpareigojimo Žemės įstatymo 22 straipsnio 7 dalies prasme, todėl pareiškėjų vien tik iš teismo nutarties konteksto padarytos išvados dėl suformuluoto įpareigojimo Tarnybai, t. y., kad pranešimą, dėl Specialiosios sąlygos panaikinimo, registratoriui turėtų pateikti būtent Pajūrio regioninio parko tvarkymo plano organizatorius – Tarnyba, vertintinos kaip nepagrįstos. Atkreiptina, kad Tarnyba, Klaipėdos apygardos administracinio teismo Nr. eI-916-342/2017 byloje nebuvo administracinio ginčo šalimi, todėl tuo labiau jos atžvilgiu negalėjo būti suformuluotas joks įpareigojimas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Tarnyba Sprendimu pagrįstai nusprendė, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. liepos 10 d. nutartyje nėra Tarnybai suformuluotų įpareigojimų, taip pat nėra Tarnybai nustatytos prejudicinės galios turinčio fakto. Taigi, pripažinus, kad įpareigojimas – kreiptis į registratorių dėl Specialiosios sąlygos išregistravimo, Tarnybai nebuvo suformuluotas, atitinkamai atmestini kaip nepagrįsti ir pareiškėjų argumentai dėl Tarnybos vilkinimo įvykdyti teismo sprendimą.
Žemesnės instancijos teismas
Direkcijos atsisakymo derinti Žemės sklypo kadastrinius matavimus teisėtumą nagrinėjant Klaipėdos apygardos administraciniame teisme ir vėliau Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme galiojo Žemės įstatymo 22 straipsnis (neteko galios 2020 m. sausio 1 d.), kurio 1 dalyje buvo nustatyta, kad specialiąsias žemės naudojimo sąlygas nustato Žemės įstatymas, kiti įstatymai ir Vyriausybės nutarimai (Žemės įstatymo 22 straipsnio 1 dalis). Konkrečiam žemės sklypui taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos įrašomos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą registruojant suformuotus naujus žemės sklypus pagal teritorijų planavimo dokumentus (Žemės įstatymo 22 straipsnio 5 dalis); kai, patvirtinus naują teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą, Nekilnojamojo turto registre įregistruotam žemės sklypui (ar jo daliai) turi būti taikomos papildomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos arba panaikinamos anksčiau šiam sklypui (ar jo daliai) taikytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto organizatorius per vieną mėnesį nuo teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto patvirtinimo apie tai raštu praneša žemės sklypo savininkui arba valstybinės ar savivaldybės žemės naudotojui, nurodydamas konkrečias taikytinas ar panaikinamas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, ir Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro įstatymų nustatyta tvarka pateikia Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pranešimą, kurio pagrindu jis žemės sklypo registro įraše padaro atitinkamą žymą apie taikomas ar panaikintas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas (Žemės įstatymo 22 straipsnio 7 dalis). Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ (neteko galios 2020 m. sausio 1 d.) 2.1 punkte buvo nustatyta, kad specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, taip pat valstybinių parkų planavimo schemose nustatytų kraštovaizdžio tvarkymo zonų reglamentai (valstybiniuose parkuose) konkrečiam žemės (miško) sklypui nustatomi priimant sprendimus dėl nuosavybės teisės į žemę ir mišką atstatymo, sprendimus dėl valstybinės žemės suteikimo nuosavybėn neatlygintinai, taip pat sudarant valstybinės žemės pirkimo-pardavimo, nuomos bei panaudos sutartis; 2.2 punkte buvo nustatyta, kad tvirtinant bendruosius, specialiuosius, detaliuosius planus, kartu turi būti nustatomos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, kurių pagrindu taikomi ūkinės veiklos apribojimai, taip pat valstybinių parkų planavimo schemose nustatytų kraštovaizdžio tvarkymo zonų reglamentai kiekvienam įsigyjamam privatinėn nuosavybėn, suteikiamam naudotis ar išsinuomojamam žemės sklypui; žemės sklypams nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos įrašomos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 22 straipsnio ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, nustatyta tvarka.
Saugomų teritorijų įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 1 d.) 27 straipsnio 5 dalyje apibrėžta Tarnybos kompetencija. Šio straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatyta, kad Tarnyba organizuoja saugomų teritorijų planavimo dokumentų, reikalingų gamtiniams rezervatams, gamtiniams ir kompleksiniams draustiniams, valstybiniams parkams (išskyrus istorinius nacionalinius parkus), pajūrio juostai, biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijoms, atkuriamiesiems ir genetiniams sklypams steigti ir tvarkyti, buferinės apsaugos zonoms, taip pat tinklo „Natura 2000“ teritorijoms nustatyti, gamtos paveldo objektams skelbti, saugoti ir tvarkyti, rengimą, saugomų teritorijų planavimo dokumentų ir projektų sprendinių įgyvendinimą, dalyvauja nagrinėjant ir derinant atitinkamo lygmens teritorijų planavimo dokumentus. Saugomų teritorijų įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punkte nustatyta, kad Tarnyba pagal kompetenciją tvarko teritorijų, nurodytų šios dalies 1 punkte, apskaitą, registruoja jas Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastre, kaupia ir sistemina kitus duomenis apie saugomas teritorijas. Šio straipsnio 5 dalies 7 punkte nustatyta, kad Tarnyba teikia Nekilnojamojo turto registro ir Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui duomenis žemės sklypo kadastro duomenims pakeisti, įrašant specialiąją žemės ir miško naudojimo sąlygą, atitinkančią teisės aktuose ar teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus veiklos apribojimus ar kitus reikalavimus, susijusius su teritorijomis, nurodytomis šios dalies 1 punkte, jeigu specialioji žemės naudojimo sąlyga nebuvo įrašyta atkuriant nuosavybės teises į žemę, suteikiant ją naudoti, perleidžiant nuosavybėn neatlygintinai ar parduodant. Šio įstatymo 32 straipsnio 10 punkte, kuriame įtvirtintos žemės savininkų, valdytojų bei naudotojų teisės ir pareigos saugomose teritorijose, nustatyta, kad jeigu, suteikiant naudotis, perleidžiant ar parduodant žemę arba atkuriant nuosavybės teises į žemę saugomose teritorijose, į nekilnojamojo turto registro duomenis nebuvo įrašyti teisės aktų ar teritorijų planavimo dokumentų nustatyti veiklos apribojimai ar kiti reikalavimai, susiję su saugoma teritorija, juos į šio registro duomenis Vyriausybės įgaliotos institucijos (nagrinėjamu atveju Tarnybos) teikimu Nekilnojamojo turto registro įstatymo bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka įrašo nekilnojamojo turto registro tvarkytojas.
Iš aptartų teisės nuostatų matyti, kad, kaip teisingai nurodė Tarnyba, į jos kompetenciją įeina duomenų, susijusių su specialiųjų žemės sąlygų pakeitimu (įrašymu/išbraukimu), teikimas Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui, tačiau atitinkami duomenys turi būti teikiami tik dėl saugomos teritorijos.
Byloje nėra ginčo, kad Žemės sklypas yra Pajūrio regioninio parko teritorijoje. Pagal Aplinkos ministro 2016 m. rugsėjo 19 d. įsakymu Nr. D1-623 patvirtintą ir šiuo metu galiojantį Pajūrio regioninio parko tvarkymo planą (geografinius sprendinius), ginčo Žemės sklypas patenka į kraštovaizdžio teritoriją (pažymėtą indeksu „ŽAb“). Pareiškėjų teigimu, atsižvelgiant į tai, ginčo žemė turėtų būti tvarkoma pagal Pajūrio regioninio parko planavimo schemą ir parengtus bei nustatytąją tvarka suderintus ir patvirtintus miestelių ir kaimų detaliuosius (bendruosius) planus ir kitus projektus.
Pažymėtina, jog Pajūrio regioninio parko tvarkymo planas patenka į Saugomų teritorijų įstatymo 2 straipsnio 38 punkte įtvirtintą saugomų teritorijų planavimo dokumentų apibrėžimą, kuriame nustatyta, kad Saugomų teritorijų planavimo dokumentams priskirtini saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentai, nustatantys saugomų teritorijų sistemą arba jos dalis, saugomų teritorijų ribas, funkcinio prioriteto ir (ar) kraštovaizdžio tvarkymo zonas, patikslinantys apribojimus bei nustatantys priemones gamtos ir (ar) kultūros paveldo teritoriniams kompleksams ir objektams (vertybėms) išsaugoti, atkurti ir racionaliai naudoti, rekreacijai, ypač pažintiniam turizmui, organizuoti, gamtos paveldo objektų schemos, taip pat strateginio planavimo dokumentai, nustatantys veiksmus bei tvarkymo priemones, jų įgyvendinimo eiliškumą, lėšų poreikį ir atsakingas institucijas.
Pareiškėjų reikalaujama išregistruoti specialioji sąlyga – „XXXI. Natūralios (užliejamosios ir sausminės) pievos bei ganyklos“. Pagal Žemės įstatymo 2 straipsnio 10 punktą, žemės naudmenos – žemės plotai, kurie nuo kitų žemės plotų skiriasi jiems būdingomis gamtinėmis savybėmis arba ūkinio naudojimo ypatumais. Žemės ūkio naudmenos – dirbamoji žemė, sodai, pievos, ganyklos, naudojamos arba tinkamos naudoti žemės ūkio augalams auginti (Žemės įstatymo 2 straipsnio 24 punktas).
Iš Pajūrio regioninio parko tvarkymo plano aiškinamojo rašto pagrindinių teiginių 2 punkto matyti, kad šio plano pagrindiniai tikslai yra nustatyti teritorijos tvarkymo principus ir kraštovaizdžio tvarkymo zonas; numatyti kraštovaizdžio tvarkymo zonų priežiūros ir vystymo, pažeistų gamtos kompleksų bei objektų atkūrimo priemones; nustatyti gamtos ir kultūros paveldo apsaugos, rekreacijos, gyvenamųjų vietovių vystymo kryptis bei priemones; numatyti pažintiniam turizmui reikalingą infrastruktūrą ir plėtros kryptis; nustatyti buferinės apsaugos zonos reglamentą. Iš paminėtų nuostatų matyti, kad, kaip pagrįstai nurodė Tarnyba, nei Saugomų teritorijų planavimo dokumentuose (Saugomų teritorijų įstatymo 2 straipsnio 38 punktas), nei, kaip šiuo atveju, Pajūrio regioninio parko tvarkymo plane nėra nustatyta, rengiant Saugomų teritorijų planavimo dokumentus, juose numatyti žemės naudmenas (Žemės įstatymo 2 straipsnio 10, 24 punktai) ir (ar) su jomis susijusius specialiuosius reikalavimus, todėl Tarnyba pagrįstai nurodė, jog jai, pagal kompetenciją, įstatymais nesuteikta teisė kadastro tvarkytojui teikti duomenis apie specialiųjų sąlygų pakeitimus, kurios (sąlygos) nesusijusios su Saugomų teritorijų planavimo dokumentuose, kaip jie apibrėžti Saugomų teritorijų įstatymo 2 straipsnio 38 punkte, numatytais jų rengimo tikslais ir uždaviniais. Minėta, kad Tarnybai, pagal kompetenciją, suteikta teisė duomenis apie specialiąsias sąlygas kadastro tvarkytojui teikti tik dėl saugomų teritorijų, tuo tarpu ginčo specialioji sąlyga yra susijusi su žemės naudmenomis, o darbus, susijusių su žemės naudmenų būklės ir žemės naudojimo sąlygų pakeitimu, taip pat derinimą su žemėtvarkos planavimo dokumentų sprendiniais kontroliuoja Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nuostatų, patvirtintų Žemės ūkio ministro 2011 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 194, 7.13 punktas).
Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pareiškėjai nenurodė teisinių pagrindų, kuriais būtų galima paneigti Tarnybos Sprendime išdėstytus argumentus, kad, pagal nagrinėjamo ginčo situacijos faktinės aplinkybes, Specialiosios sąlygos išregistravimo iš registro iniciatoriumi turėtų būti Tarnyba (Pajūrio regioninio parko tvarkymo plano organizatorius), ir, kad tokia prievolė Tarnybai kilo iš Žemės įstatymo 22 straipsnio 7 dalies.
Tarnyba tinkamai taikė ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Skundžiamas sprendimas atitinka Viešojo administravimo 8 straipsnyje individualiam administraciniam aktui keliamus motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimus. Ginčijamo sprendimo naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.
Tarnybos 2020 m. sausio 2 d. sprendimą Nr. (3)-V3-1(7.8) pripažinus teisėtu, atitinkamai reikalavimas įpareigoti Tarnybą per penkias dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti VĮ Registrų centrui pranešimą apie panaikintą taikomą Žemės sklypui specialiąją žemės naudojimo sąlygą „XXXI. Natūralios (užliejamosios ir sausminės) pievos bei ganyklos“, taip pat negali būti tenkinamas.
Pareiškėjų skundas atmestinas kaip nepagrįstas, todėl bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjų V. K. ir L. J. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.