- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-09-11
- Bylos Nr.
- eI-916-342/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00372-2017-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dalia Gumuliauskienė, Laimutė Jokubauskaitė, Aušrelė Mažrimienė
- Pareiškėjas
- V. K., L. J. K.
- Atsakovas
- Pajūrio regioninio parko direkcijai
- Advokatai
- Karolis Gerbauskas
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Gumuliauskienės, Laimutės Jokubauskaitės ir Aušrelės Mažrimienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),
2017 m. rugpjūčio 23 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų V. K. ir L. J. K. skundą atsakovei Pajūrio regioninio parko direkcijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai V. K. ir L. J. K. (toliau – ir pareiškėjai) skundu kreipėsi į teismą, prašydami:
1. panaikinti Pajūrio regioninio parko direkcijos 2017-03-17 sprendimą Nr. 6.1-059 ir įpareigoti Pajūrio regioninio parko direkciją iš naujo išnagrinėti 2017-03-13 prašymą suderinti pareiškėjams priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus;
2. panaikinti Pajūrio regioninio parko direkcijos 2017-03-23 sprendimą Nr. 6.3-066 ir įpareigoti Pajūrio regioninio parko direkciją iš naujo išnagrinėti 2017-03-09 prašymą pritarti vandens telkinio įrengimo pareiškėjams priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), projektui;
3. priteisti pareiškėjų naudai jų turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjai skundu nurodo, jog 2016-07-28 pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. VM9-2836 nuosavybės teise (duomenys neskelbtini) įsigijo žemės ūkio paskirties žemės sklypą (toliau - ir Žemės sklypas). Pažymi, kad Žemės sklypą įsigijo su tikslu jame ūkininkauti, tačiau jis buvo suformuotas atliekant tik preliminarius matavimus, todėl tam, kad būtų nustatytos tikslios Žemės sklypo ribos ir kiti kadastriniai duomenys, kreipėsi į UAB „Georamas” su prašymu atlikti Žemės sklypo kadastrinius matavimus, ir pas projektuotoją užsakė vandens telkinio Žemės sklype įrengimo projektą (telkinys turėjo būti naudojamas žemės ūkio reikmėms (laistymui ir pan.)). Teigia, kad atliekant Žemės sklypo kadastrinius matavimus, buvo nustatyta, kad Žemės sklypui Nekilnojamojo turto registre buvo įrašyta specialioji žemės naudojimo sąlyga – „XXXI. Natūralios (užliejamosios ir sausminės) pievos bei ganyklos” (toliau - ir Specialioji sąlyga). Tvirtina, kad Žemės sklype ir arti jo nebuvo jokio vandens telkinio, o žemės sklypas visada buvo naudojamas pagal paskirtį - žemės ūkio veiklai.
Nurodo, kad Pajūrio regioninio parko direkcija (toliau – ir atsakovė, direkcija) 2017-03-17 raštu Nr. 6.1-059 (toliau – ir 2017-03-17 sprendimas) nederino Žemės sklypo kadastrinių matavimų. Pažymi, kad 2017-03-09 projektuotoja taip pat pateikė direkcijai prašymą pritarti vandens telkinio įrengimo projekto sprendiniams, tačiau 2017-03-23 gavo neigiamą atsakymą Nr. 6.3-066 (toliau – ir 2017-03-23 Sprendimas). Nesutinka su atsakovės pozicija ir teigia, kad abu sprendimai yra nepagrįsti ir neteisėti. Mano, kad Specialioji sąlyga Žemės sklypui neturi būti taikoma, nes taip būtų neteisėtai pažeistos jų nuosavybės teisės ir teisėti lūkesčiai žemę naudoti pagal paskirtį.
Pažymi, kad UAB „Georamas”, nuvykęs į Žemės sklypą, nustatė, kad žemė yra dirbama, todėl kadastrinių duomenų lentelėje įrašė, kad žemės ūkio naudmenos yra ariama žemė, o duomenų apie žemės naudojimo apribojimus lentelėje panaikino apribojimą - Specialiąją sąlygą. Argumentuoja, kad Žemės sklype natūroje nėra natūralių (užliejamų ir sausminių) pievų ir ganyklų. Teigia, kad nepavyko nustatyti, ar kada nors Žemės sklypo naudmenos atitiko natūralių (užliejamų ir sausminių) pievų ir ganyklų statusą, bet mano, kad tai turėjo įrodyti ir pagrįsti atsakovė 2017-03-17 Sprendime. Pažymi, kad iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad Žemės sklypo naudmenų visas plotas yra nurodytas kaip pievų ir natūralių ganyklų, tačiau parašyta, kad žemės ūkio naudmenų našumo balas - 39. Akcentuoja, kad preliminarūs kadastriniai matavimai buvo atlikti 2001-02-26 ir jau tada buvo nurodyta, kad Žemės sklype yra vystoma žemės ūkio veikla, o dirvožemio gebėjimo išauginti augalų derlių koeficientas buvo 39, kas prieštarauja, kad Žemės sklypas 25 metus nebuvo naudojamas žemės ūkio veiklai. Mano, jog į nustatytą preliminariais kadastriniais matavimais Specialiąją sąlygą reikėtų žiūrėti labai kritiškai, nes šiam Žemės sklypui tada taip pat buvo nustatytas žemės naudojimo apribojimas kaip „Kurortų apsaugos zonos”, nors Karklės gyvenvietė niekada nebuvo pripažinta kurortu.
Vadovaujasi Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) 22 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3 punktu ir 6 dalimi, ir daro išvadą, kad žemės naudojimo apribojimas „natūralios pievos ir ganyklos” taikomas ne vien tik dėl natūroje esančio dirvožemio būklės (žemė apleista, nedirbama 25 metus), bet ir todėl, kad turi atlikti kraštovaizdžio apsauginę funkciją, nes teritorija, į kurią patenka tokia žemė, visuomenei yra svarbi kraštovaizdžio požiūriu. Teigia, kad šiuo atveju, Žemės sklypas yra Pajūrio regioninio parko teritorijoje, o reikalavimus kraštovaizdžio formavimui ir aplinkos apsaugai, žemės naudojimui šioje saugomoje teritorijoje nustato Pajūrio regioninio parko tvarkymo planas bei Klaipėdos rajono savivaldybės bendrasis planas. Mano, jog tokiu būdu, kaip turėtų būti naudojama ir saugoma žemė saugomoje teritorijoje, turi būti nustatyta minėtų teritorijų planavimo dokumentų reikalavimuose, grafiniuose sprendiniuose pažymint žemės naudmenų plotus, atliekančius apsaugines funkcijas. Teigia, jog tokia aplinkos apsauga, atsižvelgiant į minėtų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, yra įforminama nustatant naujus ar papildant esamus žemės sklypų kadastrinius duomenis specialiosiomis žemės naudojimo sąlygomis, šiuo atveju – „natūralios pievos ir ganyklos”, jas įregistruojant Nekilnojamojo turto registre.
Nurodo, jog pagal Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrąjį planą (toliau – ir Bendrasis planas) patvirtintą 2011-02-24 Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T1-111, Žemės sklypas patenka į teritoriją, kurioje vyrauja žemės ūkio paskirties žemė su nustatytu specializuotu ekologinės apsaugos režimu, todėl tokia žemė turi būti naudojama ir tvarkoma pagal Pajūrio regioninio parko planavimo schemą ir parengtus bei nustatytąja tvarka suderintus ir patvirtintus miestelių ir kaimų detaliuosius (bendruosius) planus, nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkymo, miškotvarkos, žemėtvarkos, vandentvarkos, rekreacijos, kelių bei inžinerinių komunikacijų ir kitus projektus. Daro išvadą, kad Bendrasis planas tik nustato žemės naudojimo paskirtį, o naudojimo apribojimus numato Pajūrio regioninio parko tvarkymo planas.
Nurodo ir tai, kad pirmasis Pajūrio regioninio parko tvarkymo planas (toliau - ir tvarkymo planas) buvo patvirtintas Aplinkos ministro 2005-06-02 įsakymu Nr. D1-282, kurio grafiniuose sprendiniuose nurodyta, kad Žemės sklypas papuola į kraštovaizdžio teritoriją, pažymėtą indeksu „ŽAs”, o žemės naudmenos nurodytos kaip dirbama žemė. Akcentuoja, kad Žemės sklypas visą tą laiką buvo naudojamas vadovaujantis šiais teritorijų planavimo dokumento sprendiniais.
Teigia, kad antrasis (dabar galiojantis) tvarkymo planas buvo patvirtintas Aplinkos ministro 2016-09-19 įsakymu Nr. D1-623, kurio grafiniuose sprendiniuose nurodyta, kad Žemės sklypas papuola į kraštovaizdžio teritoriją, pažymėtą indeksu „ŽAb”. Mano, jog iš dabar galiojančio tvarkymo plano sprendinių matyti, kad šis Žemės sklypas nepatenka į teritoriją, kurią būtų numatyta saugoti kaip natūralios pievas ar ganyklos, netgi priešingai, ši teritorija numatyta kaip urbanizuojama. Atkreipia dėmesį, PRP tvarkymo planas numato, kad išlaikomos atviros natūralios pajūrinės pievos, t. y., saugomos ir išlaikomos tik pajūryje augančios natūralios pievos.
Nurodo, kad atsižvelgiant į tai, kad teritorijų planavimo dokumentai numato, jog Žemės sklypas turi būti naudojamas kaip žemės ūkio paskirties, jame vystant ūkinę veiklą, be to, kartografuojant natūroje esančias Žemės sklypo naudmenas, buvo nustatyta, kad tai dirbama žemė, UAB „Georamas” matininkai neturėjo teisės Žemės sklypo naudmenas pažymėti kaip natūralios pievos ir ganyklos.
Pažymi, kad pagal ginčijamą Žemės sklypo naudojimo apribojimą natūraliose (užliejamosiose ir sausminėse) pievose bei ganyklose draudžiama sausinti, suarti natūralias (užliejamąsias ir sausmines) pievas bei ganyklas (išskyrus polderines) arba kitaip keisti jų būklę ir žolynų sudėtį, o tai reiškia, kad žemė negali būti dirbama, tačiau už apleistą žemę Klaipėdos rajono savivaldybės administracija grasina baudomis, be to, žemės nenaudojant pagal paskirtį, savininkai turi ne naudą, o nuostolius. Mano, kad jei toks visuomenės poreikis buvo, kad Žemės sklypas būtų apleistas ir nenaudojamas, tai už tokį apribojimą turi būti kompensuojama savininkams, be to, toks apribojimas turėjo būti nurodytas teritorijų planavimo dokumentuose, pagrindžiant būtinybę visuomenės labui apriboti nuosavybės teises, tačiau viso to nebuvo padaryta, o direkcija nenurodo jokio teisinio pagrindo, dėl ko turėtų būti apribotos pareiškėjų nuosavybės teisės į Žemės sklypą.
Vadovaujasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 ir 8 straipsnių nuostatomis ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir teigia, kad atsakovė 2017-03-17 Sprendimo nemotyvavo, nepagrindė faktais ir teisės normomis, taikomomis konkrečiam atvejui, be to, nenurodė apskundimo tvarkos. Pažymi, kad ginčijamas 2017-03-17 Sprendimas, kuriuo atsakovė įgyvendino savo kompetenciją, yra susijęs su pareiškėjų privačios nuosavybės teisės ribojimu, todėl toks ribojimas turi būti paremtas įstatymu ir proporcingas siekiamam tikslui, todėl vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio teisino praktika, kurioje pabrėžiama konstitucinė privačios nuosavybės teisės apsaugos svarba.
Mano, kad 2017-03-23 Sprendimo neteisėtumas yra išvestinis iš 2017-03-17 Sprendimo ginčo objekto – ar turi būti taikomas Žemės sklypui apribojimas ar ne, todėl jei teismas pripažintų, kad ši Specialioji sąlyga negali būti taikoma Žemės sklypui, tai 2017-03-23 Sprendimo atsisakymo pagrindas - motyvas, kad Žemės sklypui yra taikoma Specialioji sąlyga ir todėl Žemės sklype negalima įrengti vandens telkinį – būtų nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas. Akcentuoja ir tai, kad 2017-03-23 Sprendime taip pat nenurodyta apskundimo tvarka, todėl taip pat pažeistos Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies nuostatos.
Pareiškėjų atstovas teismo posėdžio metu palaiko skundą iš esmės jame išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu.
Atsiliepimas
Atsakovė Pajūrio regioninio parko direkcija (toliau – ir atsakovė, Direkcija) atsiliepimu su skundu nesutinka ir siūlo jį atmesti.
Nurodo, jog Specialiųjų sąlygų nustatymo principus nustato Lietuvos Respublikos Žemė įstatymas, kurio 22 straipsnio 5 dalyje reglamentuota, kad konkrečiam žemės sklypui taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos įrašomos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą registruojant suformuotus naujus (teritorijose, kuriose iki teritorijų planavimo dokumentų patvirtinimo nebuvo suformuoti žemės sklypai) žemės sklypus pagal teritorijų planavimo dokumentus. Teigia, kad Specialiosios sąlygos pareiškėjų žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), buvo nustatytos jį formuojant. Vadovaujasi Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 112 punktu, ir daro išvadą, kad žemės sklypų savininkams, kuriems nurodytas toks apribojimas, yra privaloma savo veiklą sklype organizuoti taip, kad išlaikytųjų būklę ir žolynų sudėtį.
Atkreipia dėmesį, kad Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 522 „Dėl Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių”, 11 punkte nurodyta, kad kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo detaliuosius ir specialiuosius pianus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimą, patvirtintus žemės sklypų planus, naudojant topografinius planus bei kitą geodezinę ir kartografinę medžiagą. Remiantis minėtomis teisės aktų nuostatomis, tuo atveju, kai teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintame teritorijų planavimo dokumente (pvz., žemės sklypų planuose) yra nurodytos konkrečiam žemės sklypui taikytinos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, atliekant šio žemės sklypo kadastrinius matavimus, turi būti nustatomos minėtame teritorijų planavimo dokumente nurodytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, nurodant jų užimamą plotą, neatsižvelgiant į tai, ar žemės sklype yra objektas, dėl kurio turi būti laikomos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, ar jo nėra. Pažymi, kad tvarka, kaip Nekilnojamojo turto registre įregistruotam žemės sklypui (ar jo daliai) turi būti taikomos papildomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos arba panaikinamos anksčiau šiam sklypui (ar jo daliai) taikytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, nurodyta Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 22 straipsnio 6 - 10 dalyse. Argumentuoja, jog nei šiame įstatyme, nei Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklėse nėra numatyta galimybė keisti Specialiąsias žemės naudojimo sąlygas žemės sklypų kadastriniais matavimais.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas teismo posėdžio nesutinka su skundu atsiliepime išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu.
Pareiškėjai į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 77 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje kilo ginčas dėl Pajūrio regioninio parko direkcijos 2017-03-17 sprendimo Nr. 6.1-059 „Dėl atliktų kadastrinių matavimų suderinimo” (toliau – ir 2017-03-17 sprendimas) ir 2017-03-23 sprendimo Nr. 6.3-066 „Dėl pritarimo vandens telkinio įrengimo projekto sprendiniams” (toliau – ir 2017-03-23 sprendimas) teisėtumo ir pagrįstumo. 2017-03-17 sprendimu atsakovė atsisakė derinti pareiškėjams priklausančio žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, o 2017-03-23 sprendimu atsakovė, susipažinusi su pareiškėjų parengtu vandens telkinio įrengimo projektu, nepritarė vandens telkinio įrengimo projekto sprendiniams. Pažymėtina tai, jog byloje nėra ginčo dėl to, kad 2017-03-23 sprendimas yra išvestinis iš 2017-03-17 sprendimo.
Dėl 2017-03-17 sprendimo teisėtumo
Teisėjų kolegija iš elektroninės bylos medžiagoje esančio Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašo nustatė, kad pareiškėjams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pagrindinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio, žemės sklypo plotas – 0,6000 ha, žemės ūkio naudmenų plotas - 0,6000 ha, iš kurių pievų ir natūralių ganyklų plotas – 0,6000 ha. Žemės sklypui nustatytos šios specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos: XXXIV. Nacionaliniai ir regioniniai parkai, XXXIII. Rekreacinės teritorijos, XXXI. Natūralios (užliejamosios ir sausminės) pievos bei ganyklos, XVI. Kurortų apsaugos zonos; sąlygų įregistravimo pagrindas – 2001-02-09 Apskrities viršininko įsakymas Nr. 313.
Iš elektroninės bylos medžiagos taip pat nustatyta, kad pareiškėjų užsakymu UAB „Georamas” matininkai atliko pareiškėjams priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus ir parengė Žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą, kurios kadastrinių duomenų lentelėje įrašė, kad žemės ūkio naudmenos yra ariama žemė, o duomenų apie žemės naudojimo apribojimus lentelėje panaikino apribojimą - Specialiąją sąlygą. Pateikus minėtą Žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą Pajūrio regioninio parko direkcijai tikrinimui, 2017-03-17 sprendimu atsisakyta derinti pareiškėjų žemės sklypo kadastrinius matavimus. Atsisakymas iš esmės grindžiamas tuo, kad pareiškėjų pateiktuose kadastriniuose matavimuose nėra nurodyta dalis sklypui nustatytų naudojimo sąlygų (XXXI. „Natūralios (užliejamos ir sausminės) pievos ir ganyklos”).
Pareiškėjai nesutinka su Specialiosios sąlygos žemės sklypui taikymu, nes taip neteisėtai pažeidžiamos jų nuosavybės teisės ir teisėti lūkesčiai žemę naudoti pagal paskirtį. Teigia, kad jiems priklausančiame žemės sklype natūroje nėra natūralių (užliejamų ir sausminių) pievų ir ganyklų, o iš dabar galiojančio tvarkymo plano sprendinių matyti, kad pareiškėjų žemės sklypas nepatenka į teritoriją, kurią būtų numatyta saugoti kaip natūralios pievas ar ganyklos, netgi priešingai, ši teritorija numatyta kaip urbanizuojama. Taip pat nurodo, kad preliminarūs kadastriniai matavimai buvo atlikti 2001-02-26 ir jau tada buvo nurodyta, kad Žemės sklype yra vystoma žemės ūkio veikla, o dirvožemio gebėjimo išauginti augalų derlių koeficientas buvo 39, kas prieštarauja, kad Žemės sklypas 25 metus nebuvo naudojamas žemės ūkio veiklai.
Atsakovė nesutinka su pareiškėjų teiginiais, argumentuodama, kad Specialiosios sąlygos pareiškėjų žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), buvo nustatytos jį formuojant, todėl vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, atliekant šio žemės sklypo kadastrinius matavimus, turi būti nustatomos minėtame teritorijų planavimo dokumente nurodytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, nurodant jų užimamą plotą, neatsižvelgiant į tai, ar žemės sklype yra objektas, dėl kurio turi būti laikomos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, ar jo nėra. Taip pat pažymi, jog nėra numatytos galimybės keisti Specialiąsias žemės naudojimo sąlygas žemės sklypų kadastriniais matavimais.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 23 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nuosavybė neliečiama, o 2 dalyje – kad nuosavybės teises saugo įstatymai. Aiškindamas šias nuostatas Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad pagal Konstituciją savininkas turi teisę su jam priklausančiu turtu atlikti bet kokius veiksmus, išskyrus uždraustus įstatymu, naudoti savo turtą ir lemti jo likimą bet kuriuo būdu, kuriuo nepažeidžiamos kitų asmenų teisės ir laisvės (Konstitucinio Teismo 2006-03-14 nutarimas). Nuosavybės teisė, kaip daiktinė teisė, yra absoliutaus pobūdžio. Tai reiškia, kad savininkas šią teisę gali naudoti prieš visus asmenis. Jis gali reikalauti jo, kaip savininko, teisių nepažeidinėti ir iš bet kurio pažeidėjo gali reikalauti pašalinti pažeidimus nepriklausomai nuo to, ar jie susiję su valdymo netekimu. Nuosavybės teisės absoliutumas nereiškia, kad ši teisė negali būti varžoma, tačiau tik įstatymo ar įstatymo pagrindu – teismo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.2 straipsnio 2 dalis).
Nagrinėjamu atveju ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymas (toliau – ir Žemės įstatymas; aktuali akto redakcija galiojusi nuo 2016-06-03 iki 2017-07-01), Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 (toliau – ir Nuostatai; aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2017-01-01), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343 patvirtintos Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos (toliau ir – Sąlygos, akto redakcija, galiojusi nuo 2016-09-09 iki 2017-05-04), Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012-07-12 įsakymu Nr. D1-590/3D-583 patvirtintas Dirbtinių nepratekamų paviršinių vandens telkinių įrengimo ir priežiūros aplinkosaugos reikalavimų aprašas (toliau ir – Aprašas; akto redakcija, aktuali galiojanti nuo 2014-09-10), Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 522 Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės (toliau ir – Taisyklės, akto redakcija, aktuali akto redakcija galiojant nuo 2015-01-01) ir kiti teisės aktai.
Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai reglamentuoja nekilnojamojo turto kadastro paskirtį ir jo objektus, kadastro tvarkytojo funkcijas, teises ir pareigas, nekilnojamųjų daiktų, registruojamų Nekilnojamojo turto registre, įrašymo į kadastrą, nekilnojamojo daikto planų ir kadastro duomenų, formų, turinio ir parengimo bei kadastro duomenų bylos suformavimo, žemės sklypų ribų posūkio taškų koordinačių nustatymo atliekant kadastrinius matavimus, kadastre įrašytų duomenų pakeitimo, prašymų įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į kadastrą ar juos pakeisti pateikimo ir nagrinėjimo, nekilnojamojo daikto pažymėjimo kadastro žemėlapyje, nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio tikslinimo, kadastro sąveikos su kitais valstybės registrais ir kadastrais, kadastro duomenų naudojimo, kadastre įrašytų duomenų suvestinių rengimo, kadastro duomenų perdavimo į užsienio valstybes, kadastro duomenų saugos, finansavimo, reorganizavimo ir likvidavimo tvarką (Kadastro nuostatų 1 punktas). Nuostatų 65 punkte nustatyta, kad tais atvejais, kai atliekami žemės sklypo kadastriniai matavimai, pagal Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų reikalavimus parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą matininkas pateikia Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniam skyriui. Pagal Kadastro nuostatų 84¹.1.1.2.5 punktą teikiant kadastro tvarkytojui prašymą įrašyti ar pakeisti žemės sklypo kadastro duomenis – žemės naudojimo specialiąsias sąlygas - priimamas Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto žemėtvarkos skyriaus vadovo sprendimas dėl žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo ar pakeitimo.
Taigi, Kadastro nuostatų 84¹.1.1.2.5 punkte įtvirtinta galimybė kadastro tvarkytojui teikti prašymą įrašyti ar pakeisti žemės naudojimo specialiąsias sąlygas tada, kai yra priimtas Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto žemėtvarkos skyriaus vadovo sprendimas dėl žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo ar pakeitimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, asmenys, siekiantys pakeisti specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, turi pateikti išsamius įrodymus, patvirtinančius tai, kad specialiosios sąlygos taikymo pagrindai yra išnykę (šiuo atveju, kad pareiškėjams nuosavybės teise priklausanti žemė yra dirbama). Tik nustačius, kad pateikti dokumentai ir įrodymai atitinka teisės aktų reikalavimus ir, be kita ko, patvirtina, kad yra pagrindas panaikinti galiojančią specialiąją žemės naudojimo sąlygą, priimamas Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vadovo sprendimas dėl žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo ar pakeitimo, kuris vėliau pateikiamas kadastro tvarkytojui kartu su prašymu įrašyti ar pakeisti žemės sklypo kadastro duomenis (Nuostatų 84¹.1.1 punktas).
Pagal Žemės įstatymo 2 straipsnio 4 dalį specialiosios žemės naudojimo sąlygos – įstatymais ar Vyriausybės nutarimais nustatyti ūkinės ir (ar) kitokios veiklos apribojimai, priklausantys nuo geografinės padėties, gretimybių, pagrindinės žemės naudojimo paskirties, žemės sklypo naudojimo būdo ir pobūdžio bei žemės sklype esančių statinių ir aplinkos apsaugos poreikių. Žemės įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad įstatymu žemės ūkio paskirties žemės sklypams nustatomos šios specialiosios žemės naudojimo sąlygos: žemės naudmenų plotai, kuriuos sudaro dirvožemio ir vandens apsauginę reikšmę turintys ir ekologiškai vertingi miškai bei medžių ir krūmų želdiniai, taip pat pelkės, akmenynai, natūralios pievos ir ganyklos, pažymėti teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose, turi būti naudojami atsižvelgiant į kraštovaizdžio formavimo ir aplinkos apsaugos reikalavimus. Aptariamo straipsnio 12 dalyje įtvirtinta, kad nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos konkrečiam žemės sklypui taikomos nuo jų įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą. Žemės įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad konkrečiam žemės sklypui taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos įrašomos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą registruojant suformuotus naujus (teritorijose, kuriose iki teritorijų planavimo dokumentų patvirtinimo nebuvo suformuoti žemės sklypai) žemės sklypus pagal teritorijų planavimo dokumentus. Šioje nuostatoje taip pat nurodyta, kad tuo atveju, kai patvirtinus naują teritorijų planavimo dokumentą ar jo patikslinimą, Nekilnojamojo turto registre įregistruotam žemės sklypui (ar jo daliai) turi būti taikomos papildomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos arba panaikinamos anksčiau sklypui taikytos sąlygos, teritorijų planavimo dokumento ar jo patikslinimo organizatorius per vieną mėnesį nuo teritorijų planavimo dokumento ar jo patikslinimo patvirtinimo apie tai raštu praneša žemės sklypo savininkui arba valstybinės ar savivaldybės žemės naudotojui, nurodydamas konkrečias taikytinas ar panaikinamas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, ir Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro įstatymų nustatyta tvarka pateikia Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pranešimą, kurio pagrindu jis žemės sklypo registro įraše padaro atitinkamą žymą apie taikomas ar panaikintas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas.
1992-05-12 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo 2 punkte nustatyta pavesti rajonų valdyboms kartu su Valstybiniu žemėtvarkos institutu bei Lietuvos valstybiniu miškotvarkos institutu, sudarant ūkinės veiklos apribojimo planus ar suteikiant žemės savininkams bei žemės naudotojams sklypus, taikyti Specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas; rajonų valdybos, atsižvelgdamos į vietos gamtines sąlygas, gali keisti atskiriems žemės savininkams ar naudotojams taikomas Specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas, suderinus su atitinkamomis ministerijomis bei valstybinėmis tarnybomis ir Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamentu. Sąlygų 2.1 punkte įtvirtinta, kad specialiosios žemės sąlygos nustatomos priimant sprendimus dėl nuosavybės teisės į žemę ir mišką atstatymo, sprendimus dėl valstybinės žemės suteikimo nuosavybėn neatlygintinai, taip pat sudarant valstybinės žemės pirkimo - pardavimo, nuomos bei panaudos sutartis; 2.2 nustatyta, kad tvirtinant bendruosius, specialiuosius, detaliuosius planus, kartu turi būti nustatomos specialiosios žemės sąlygos, kurių pagrindu taikomi ūkinės veiklos apribojimai. Sąlygų 2.3 papunktyje nustatyta, kad žemės sklypams nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos įrašomos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nustatyta tvarka. Sąlygų XXXI skyriaus „Natūralios (užliejamosios ir sausminės) pievos bei ganyklos” 129 punkte nustatyta, kad pagal specialiąsias žemės naudojimo sąlygas natūraliose (užliejamosiose ir sausminėse) pievose bei ganyklose draudžiama sausinti, suarti natūralias (užliejamąsias ir sausmines) pievas bei ganyklas (išskyrus polderines) arba kitaip keisti jų būklę ir žolynų sudėtį; natūralios (užliejamosios ir sausminės) pievos ir ganyklos – tai pievos ir ganyklos, kurios nesausinamos ir neariamos ne mažiau kaip 25 metus ir kuriose vyrauja natūralūs žolynai.
Taisyklių, reglamentuojančių nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų, kadastro duomenų surinkimo, tikslinimo bei apdorojimo tvarką, 11 punkte nustatyta, kad kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo detaliuosius ir specialiuosius planus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimą, patvirtintus žemės sklypų planus, naudojant topografinius planus bei kitą geodezinę ir topografinę medžiagą.
Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į anksčiau aptartą teisinį reguliavimą, daro išvadą, kad pagal minėtas nuostatas specialiosios žemės naudojimo sąlygos nustatymas ar panaikinimas siejamas su atitinkamais teritorijų planavimo dokumento sprendiniais. Ginčo nagrinėjimo metu galiojantys teisės aktai nenustato reglamentavimo, pagal kurį teritorijų planavimo dokumento pagrindu nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos galėtų būti panaikinamos nekeičiant teritorijų planavimo dokumento, o šios bylos atveju - specialiąsias žemės naudojimo sąlygas keisti žemės sklypų kadastriniais matavimais.
Iš Kadastrinių matavimų byloje esančio 2016-09-16 aiškinamojo rašto „Dėl žemės sklypo kadastrinių matavimų” matyti, kad specialioji sąlyga „XXXI. Natūralios (užliejamosios ir sausminės) pievos bei ganyklos” UAB „Georamas” matininko panaikinta dėl to, kad natūroje kartografuojant žemės naudmenas buvo rasta dirbama žemė, o tokio apribojimo (žemės naudmenų) nenumato joks teritorijoje galiojantis teritorijų planavimo dokumentas ar žemės valdos projektas, o 2017-03-13 prašyme „Suderinti atliktus kadastrinius matavimus” nurodyta, kad specialiosios žemės naudojimo sąlygos nebegali būti taikomos, nes tokio žemės naudojimo apribojimo nebenumato naujai parengtas Pajūrio regioninio parko tvarkymo planas. Teismo vertinimu iš Kadastrinių matavimų bylos bei joje esančių įrodymų negalima teigti, kad pareiškėjams nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas nepatenka į natūralių užliejamų ar sausminių pievų bei ganyklų sąvoką Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų prasme. Pareiškėjai taip pat nepagrindė, kad iki detaliojo plano šie sklypai buvo sausinti ir dėl to jie neatitinka Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 129 punkte pateikiamos natūralių pievų ir ganyklų sąvokos ir jiems netaikomi šio punkto apribojimai. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjai nepagrįstai neįtraukė specialiosios sąlygos į kadastrinius matavimus, nes iš jų pateiktų įrodymų negalima teigti, kad žemė yra dirbama. Be to, kaip jau minėta, galiojantys teisės aktai nenumato galimybės teritorijų planavimo dokumento pagrindu nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos panaikinimo nekeičiant teritorijų planavimo dokumento.
Taigi, kadangi žemės sklypo kadastrinių matavimų atlikimas, nenustačius teritorijų planavimo dokumentuose nurodytų specialiųjų žemės ir naudojimo sąlygų, bei nenurodant jų užimamą plotą prieštarauja Taisyklių 11 punktui, tai atsakovė pagrįstai netenkino pareiškėjų prašymo suderinti atliktus kadastrinius matavimus.
Dėl 2017-03-23 sprendimo teisėtumo
Dirbtinių nepratekamų paviršinių vandens telkinių įrengimo ir priežiūros aplinkosaugos reikalavimų aprašo 1 punkte nustatyta, kad šis teisės aktas nustato dirbtinių nepratekamų paviršinių vandens telkinių įrengimo ir priežiūros aplinkos apsaugos reikalavimus, o 2 punkte įtvirtinta, kad aprašo reikalavimai taikomi asmenims, norintiems įrengti, įrenginėjantiems ir prižiūrintiems dirbtinius vandens telkinius, taip pat šią veiklą kontroliuojančioms institucijoms. Aprašo 7.4 punktas draudžia dirbtinį vandens telkinį įrengti natūraliose pievose ir akmenynuose. Pagal Sąlygų XXXI skyriaus „Natūralios (užliejamosios ir sausminės) pievos bei ganyklos” 129 punktą natūraliose (užliejamosiose ir sausminėse) pievose bei ganyklose draudžiama sausinti, suarti natūralias (užliejamąsias ir sausmines) pievas bei ganyklas (išskyrus polderines) arba kitaip keisti jų būklę ir žolynų sudėtį, todėl 2017-03-23 sprendimas, nesant byloje ginčo dėl to, kad šis sprendimas yra išvestinis iš 2017-03-17 sprendimo, yra pagrįstas.
Dėl ginčijamų sprendimų atitikimo Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatoms
Pažymėtina, jog teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjų argumentu, kad skundžiamuose sprendimuose nėra nurodyta jų apskundimo tvarka ir tai laikytina skundžiamų sprendimų trūkumu, tačiau ši aplinkybė yra tik sprendimų formos trūkumas ir šis procedūrinis pažeidimas neturi įtakos ginčijamų sprendimų teisėtumui. Pažymėtina, kad pareiškėjai suprato, kur ir kaip reikia skųsti jų manymu neteisėtus sprendimus, o pradėtas ginčas dėl jų galimai pažeistų teisių atstatymo nagrinėjamas teisme, todėl tai objektyviai nesukliudė pareiškėjams laiku realizuoti teisę kreiptis į teismą.
Jokių kitų administracinio teisinio pobūdžio argumentų, susijusių su netinkamu viešojo administravimo procedūrų vykdymu, Skundžiamų sprendimų neatitikimu Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) normoms pareiškėjai nenurodė.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostata reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą, o motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2010-08-24 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, 2010-11-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-15/2010 ir kt.). LVAT ne kartą akcentavo, kad VAĮ 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, jog asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai bei motyvai. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas (žr., pvz., LVAT 2016-09-01 nutartį administracinėje byloje eA1922-662/2016, 2016-04-26 nutartį administracinėje byloje eA509-756/2016 ir kt.).
Žemesnės instancijos teismas
Vadovaujantis ABTĮ 91 straipsniu, skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios už tikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Teismas nagrinėdamas bylą nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.
Nagrinėjamu atveju, įvertinusi ginčijamų aktų turinį, teisėjų kolegija konstatuoja, jog jie yra pakankamai motyvuoti VAĮ 8 straipsnio 1 dalies prasme, juos priėmė kompetentingas administravimo subjektas, priimant juos nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros, todėl skundžiami 2017-03-17 sprendimas Nr. 6.1-059 „Dėl atliktų kadastrinių matavimų suderinimo” ir 2017-03-23 sprendimas Nr. 6.3-066 „Dėl pritarimo vandens telkinio įrengimo projekto sprendiniams” yra teisėti ir pagrįsti, o pareiškėjų reikalavimas įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjų 2017-03-09 ir 2017-03-13 prašymus taip pat netenkinamas kaip išvestinis iš reikalavimo panaikinti skundžiamus sprendimus. Taigi, pareiškėjų skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl žyminio mokesčio ir bylinėjimosi išlaidų
ABTĮ 38 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis grąžinami, kai sumokėta daugiau žyminio mokesčio, negu reikia pagal šį įstatymą.
Teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO bei pareiškėjų pateikto 2017-04-10 Mokėjimo nurodymo nustatė, kad pareiškėjai du kartus sumokėjo žyminį mokestį, todėl pareiškėjams grąžintinas 23,00 Eur dydžio permokėtas žyminis mokestis.
Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis). Atmetus pareiškėjų skundą, bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (ABTĮ 40 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 87 straipsniais, 88 straipsniu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjų V. K. ir L. J. K. skundą atsakovei Pajūrio regioninio parko direkcijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atmesti.
Grąžinti pareiškėjams V. K. ir L. J. K. 23,00 Eur dydžio permokėtą žyminį mokestį.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.