Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. K., jo atstovei pagal įstatymą Ž. K., įgaliotam atstovui advokatui Dainiui Gudui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

Ž. S., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), pradinio išsilavinimo, nevedęs, (duomenys neskelbtini) moksleivis, teistas:

1) 2022 m. gegužės 25 d. Alytaus apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu šešiems mėnesiams, įpareigojant nebendrauti su Ą. V. per visą bausmės laiką; pritaikius BK 64¹ straipsnį bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas keturiems mėnesiams, įpareigojant nebendrauti su Ą. V. per visą bausmės laiką;

2) 2022 m. birželio 2 d. Alytaus apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu devyniems mėnesiams, pritaikius BK 64¹ straipsnį, paskirta šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmė ir auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas šešiems mėnesiams;

3) 2022 m. birželio 13 d. Alytaus apylinkės teismo pagal BK 284 straipsnį laisvės apribojimu šešiems mėnesiams, įpareigojant jį bausmės atlikimo metu dalyvauti elgesio pataisos programoje ir dvylika mėnesių tęsti mokslą; pritaikius BK 64¹ straipsnį, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta sumažinta bausmė – laisvės apribojimas keturiems mėnesiams, įpareigojant jį bausmės atlikimo metu dalyvauti elgesio pataisos programoje ir dvylika mėnesių tęsti mokslą; paskirta bausmė BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis subendrinta su 2022 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu paskirta bausme iš dalies sudedant, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį 2022 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės ir nustatyta subendrinta bausmė – laisvės apribojimas septyniems mėnesiams, įpareigojant bausmės atlikimo metu dalyvauti elgesio pataisos programoje, dvylika mėnesių tęsti mokslą ir visą bausmės laiką nebendrauti su Ą. V., bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje.

Ą. V., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, (duomenys neskelbtini) moksleivis, teistas:

1) 2022 m. gegužės 25 d. Alytaus apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu šešiems mėnesiams, įpareigojant nebendrauti su Ž. S. per visą bausmės laiką; pritaikius BK 64¹ straipsnį bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas keturiems mėnesiams, įpareigojant nebendrauti su Ž. S. per visą bausmės laiką, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ž. S. 2022 m. kovo 3 d., apie 13.40 val., viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini) esančio (duomenys neskelbtini) ,,(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) koridoriuje, prie matematikos kabineto, kitų asmenų akivaizdoje, tyčia, įžūliu elgesiu, pasireiškusiu tuo, kad du kartus kumščiu smūgiavo A. K. į petį, taip demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį, nes A. K. sukėlė fizinį skausmą; tęsdamas konfliktą, Ą. V. smūgiavo vieną kartą kumščiu A. K. į dešinę veido pusę ir padarė jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl apatinio žandikaulio kairės pusės lūžimo A. K. sveikata sutrikdyta ilgesniam nei dešimties dienų laikotarpiui.

Motyvuojamoji dalis

I. Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 284 straipsnį

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Teismų praktikoje smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-120-628/2018). Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 284 straipsnį būtina nustatyti padarinius – realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-491/2013, 2014 m. birželio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-303/2014, 2015 m. sausio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-141-507/2015, 2017 m. sausio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-54-222/2017). Be to, viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėtų. Dėl padarinių kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta.

Kaltinamasis kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos prisipažino. Jo duodamus parodymus dėl nusikalstamos veikos padarymo laiko, vietos, būdo ir apimties patvirtina nukentėjusiojo A. K. parodymai, kur jis patvirtino, kad kaltinamasis jam vieną kartą smūgiavo kumščiu į veidą. Kaltinamojo atliktus veiksmus patvirtina kaltinamasis Ą. V., nukentėjęs A. K., taip pat liudytojai T. M., T. J., kurie patvirtino matę, kaip Ž. S. priėjęs prie nukentėjusiojo po matematikos pamokos, jam smūgiavo, o kaltinamojo veiksmai liudytojams sukėlė jiems neigiamas emocijas, o nukentėjusiajam – ir fizinį skausmą. Įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad visi šie veiksmai atlikti viešoje vietoje – mokymo įstaigos koridoriuje pertraukos metu, kai jame buvo daug mokinių.

Visų aptartų įrodymų analizė nustatytų aplinkybių kontekste įrodo, kad Ž. S. tyčia, viešoje vietoje, be jokios priežasties smūgiavo nukentėjusiajam, tokiais veiksmais jis demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį, nes nukentėjusiajam sukėlė fizinį skausmą. Įvertinus tai, Ž. S. veika kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnį kaip viešosios tvarkos pažeidimas.

II. Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 138 straipsnį

?Byloje kaltinamojo Ą. V. parodymais nustatyta, kad jis, išskyręs besimušusius Ž. S. ir A. K., nusprendęs atlyginti už draugo Ž. S. mušimą, smūgiavo A. K. kumščiu vieną kartą į skruostą. Tai, kad smūgis buvo suduotas jau išskyrus besimušusius, patvirtina pats Ž. S., liudytojai T. M., T. J. Šiuos parodymus sugretinus su specialisto išvada matyti, kad dėl šio smūgio A. K. nustatytas apatinio žandikaulio kairės pusės lūžimas, t. y. nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl apatinio žandikaulio kairės pusės lūžimo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei dešimties dienų laikotarpiui. Specialisto išvadoje taip pat nurodyta, kad nustatytas sužalojimas galėjo gautis tiek nuo trauminio poveikio į kairę žandikaulio pusę, tiek ir į dešinę žandikaulio pusę. Liudytojų T. J., L. P. ir D. S. parodymais nustatyta, kad iš karto po smūgio nukentėjęs nukrito, jam kraujavo iš burnos, jis tuoj pat nuėjo į tualetą, buvo susiėmęs už veido, jo žandikaulis sutino, persikreipė, taigi, žandikaulio lūžimo požymiai atsirado tuoj pat po Ą. V. suduoto smūgio, todėl visa tai leidžia daryti išvadą, kad tokį sužalojimą nukentėjusiajam sukėlė Ą. V. veiksmai.

III. Dėl bausmės paskyrimo

Ž. S. anksčiau teistas tris kartus (t. 2, b. l. 26–21), tačiau ankstesnės veikos padarytos 2021 m. spalio–gruodžio mėnesiais, t. y. iki priimant bent vieną iš nuosprendžių, visas nusikalstamas veikas padarė būdamas nepilnamečiu. Jo padaryta nusikalstama veika yra tyčinis, nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio3 dalis). Kaltinamasis kaltu visiškai prisipažino, gailisi padaręs nusikaltimą ir tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką forma ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybė paskirtis – užtikrinti, kad atsakomybė atitiktų šių asmenų amžių ir socialinę brandą, riboti laisvės atėmimo bausmės ir didinti auklėjamojo poveikio priemonių taikymą, padėti nepilnamečiui pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, sulaikyti nepilnametį nuo naujų nusikalstamų veikų (BK 80 straipsnis).

Šio teisinio reguliavimo kontekste pažymėtina, kad kaltinamasis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios paaiškino nusikalstamos veikos motyvus ir jos padarymo aplinkybes, jo padaryta nusikalstama veika sunkių pasekmių nesukėlė, jis atsiprašė nukentėjusiojo, dėdamas pastangas atkurti socialinę taiką, jo veiksmais nukentėjusiajam turtinė ir neturtinė žala nepadaryta, yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Jis vieną kartą baustas administracine tvarka dėl pažeidimo, susijusio su alkoholio vartojimo taisyklių pažeidimu (t. 2, b. l. 52–54). Po nusikalstamos veikos padarymo kaltinamasis pakeitė mokymosi įstaigą, po jos pakeitimo naujų nusikalstamų veikų nepadarė, visos nusikalstamos veikos padarytos ankstesnėje ugdymo įstaigoje. Šiuo metu Ž. S. mokosi (duomenys neskelbtini), mokymo įstaiga jį charakterizuoja kaip tylų, ramų ir drausmingą mokinį, pagarbiai bendraujantį su mokytojais ir bendraklasiais, atliekantį užduotis, praleidęs pamokas asmeniškai bendrauja su pedagogais, siekdamas atsiskaityti už praleistas pamokas (t. 2, b. l. 73). Dėl Ž. S. elgesio nusiskundimų neturi ir bendruomenė (t. 2, b. l. 67). Ištyrus jo gyvenimo sąlygas matyti, kad kaltinamojo santykiai su motina ir patėviu yra geri, jam sudarytos geros buities sąlygos, šeimai teikiama specialistų pagalba, jaunuolis šeimoje auga kartu su mažamečiu broliu (t. 2, b. l. 58–60). Aptartos aplinkybės patvirtina, kad Ž. S. elgesys pasikeitė, jis laikosi visuomenėje priimtų elgesio normų, taigi galima spręsti, kad anksčiau paskirtos laisvės apribojimo bausmės su tam tikrais įpareigojimais daro įtaką kaltinamajam, padeda jam keisti gyvenimo būdą bei elgesį visuomenėje. Įvertinus visas aukščiau aptartas aplinkybes, tai, kad kaltinamasis yra nepilnametis ir nedirba, jis mokosi, jam skirtina laisvės apribojimo bausmė mažesnė nei sankcijoje nustatytas jos vidurkis (BK 61 straipsnio 4 dalis), jo elgesį koreguojant skiriamomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, nes aukščiau aptartos kaltinamojo asmenybę ir jo padarytą veiką apibudinančios aplinkybės leidžia spręsti, kad tokia bausmė bus efektyvi ir padės pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus – sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo ir nubausti, atimti galimybę daryti naujas veikas, paveikti, kad jis laikytųsi įstatymų bei užtikrinti teisingumo ir proporcingumo principus. Tokia bausmė taip pat atitiks jo amžių ir socialinę brandą, padės jam keisti gyvenimo būdą (BK 80 straipsnio 1, 3 punktai).

Teismas asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, kitų baudžiamojo proceso dalyvių prašymu, taip pat savo nuožiūra gali paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones arba XI skyriuje numatytą vieną ar kelias auklėjamojo poveikio priemones, kai laisvės apribojimo bausmė skiriama nepilnamečiui, ir (ar) kitus baudžiamajame įstatyme nenumatytus draudimus ar įpareigojimus, jeigu, teismo nuomone, tai darytų teigiamą įtaką jo elgesiui. Atsižvelgus į tai, kaltinamajam skirtinas elgesio apribojimas, įpareigojant jį dvylika mėnesių tęsti mokslą (BK 82 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 87 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

2022 m. birželio 2 d. Alytaus apylinkės teismo nuosprendžiu Ž. S. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 2022 m. birželio 13 d. Alytaus apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnį už veikas, padarytas iki šio nuosprendžio priėmimo, nuosprendžiai įsiteisėję. Atsižvelgus į tai, šiais nuosprendžiais paskirtos bausmės subendrintinos su šiuo nuosprendžiu skiriama bausme iš dalies sudedant – prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant minimalią švelnesnių bausmių dalį (BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalys).

Ą. V. 2022 m. gegužės 25 d. Alytaus apylinkės teismo nuosprendžiu yra nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (t. 2, b. l. 102–111; t. 3, b. l. 4), tačiau nagrinėjamoje byloje nusikalstama veika padaryta iki nuosprendžio priėmimo, nusikalstama veika padaryta kaltinamajam esant nepilnamečiui. Jo padaryta nusikalstama veika yra tyčinis, nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis kaltu visiškai prisipažino, gailisi padaręs nusikaltimą, savo noru atlygino dalį padarytos žalos (t. 1, b. l. 57–58) ir tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2–3 punktai). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką forma ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybė paskirtis – užtikrinti, kad atsakomybė atitiktų šių asmenų amžių ir socialinę brandą, riboti laisvės atėmimo bausmės ir didinti auklėjamojo poveikio priemonių taikymą, padėti nepilnamečiui pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, sulaikyti nepilnametį nuo naujų nusikalstamų veikų (BK 80 straipsnis).

Šio teisinio reguliavimo kontekste pažymėtina, kad kaltinamasis nuo pat įvykio pradžios pripažino atliktus veiksmus, nurodė veikos motyvus ir sužalojimo padarymo aplinkybes, jis atsiprašė nukentėjusiojo, yra dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Nors jis baustas administracine tvarka, tačiau nuobaudų galiojimas pasibaigęs (t. 2, b. l. 112–114). Mokymo įstaiga Ą. V. charakterizuoja kaip tylų ir ramų mokinį, besirūpinantį užduočių atlikimu, su pedagogais bendraujantį mandagiai (t. 2, b. l. 127). Pagal pateiktą informaciją apie šeimą matyti, kad Ą. V. santykiai šeimoje geri, jis auga su jaunesniuoju broliu, jam sudarytos geros gyvenimo sąlygos augti ir vystytis, namuose turi privačią erdvę (t. 2, b. l. 119–121). Iš duomenų apie sveikatos būklę matyti, kad Ą. V. stengiasi įveikti elgesio, aktyvumo ir emocijų sutrikimus (t. 2, b. l. 123). Įvertinus visas aukščiau aptartas aplinkybes, tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnamečiu, jis nedirba, mokosi, jam skirtina laisvės apribojimo bausmė mažesnė nei sankcijoje nustatytas jos vidurkis (BK 61 straipsnio 4 dalis), jo elgesį koreguojant skiriamomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, nes aukščiau aptartos kaltinamojo asmenybę ir jo padarytą veiką apibudinančios aplinkybės leidžia spręsti, kad tokia bausmė bus efektyvi ir padės pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus – sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo ir nubausti, atimti galimybę daryti naujas veikas, paveikti, kad jis laikytųsi įstatymų bei užtikrinti teisingumo ir proporcingumo principus. Tokia bausmė atitiks jo amžių ir socialinę brandą, padės jam keisti gyvenimo būdą (BK 80 straipsnio 1, 3 punktai).

Teismas asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, kitų baudžiamojo proceso dalyvių prašymu, taip pat savo nuožiūra gali paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones arba XI skyriuje numatytą vieną ar kelias auklėjamojo poveikio priemones, kai laisvės apribojimo bausmė skiriama nepilnamečiui, ir (ar) kitus baudžiamajame įstatyme nenumatytus draudimus ar įpareigojimus, jeigu, teismo nuomone, tai darytų teigiamą įtaką jo elgesiui. Atsižvelgus į tai, kaltinamajam skirtinas elgesio apribojimas, įpareigojant jį tęsti mokslą (BK 82 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 87 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

2022 m. gegužės 25 d. Alytaus apylinkės teismo nuosprendžiu Ą. V. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už veiką, padarytą iki šio nuosprendžio priėmimo, nuosprendis įsiteisėjęs. Atsižvelgus į tai, nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina su šiuo nuosprendžiu skiriama bausme iš dalies sudedant – prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant minimalią bausmės dalį (BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalys).

Baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl skirtinos bausmės kaltinamiesiems mažintinos vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

IV. Dėl civilinio ieškinio

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 109 straipsnis). Bendrosios nuostatos įtvirtina, kad žala atlyginama tik tuomet, kai yra konstatuoti neteisėti veiksmai, asmens kaltė, priežastinis ryšys tarp neteisėtų kaltų veiksmų ir atsiradusios žalos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 1 dalis, 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai).

Nukentėjęs A. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl 397,73 Eur turtinės žalos atlyginimo (t. 2, b. l. 195–196). Čekiai apie įsigytą specialų maitinimą, pirktus degalus ir vaistus patvirtina, kad nukentėjęs nurodytas išlaidas patyrė (t. 2, b. l. 197). Ą. V. su šiuo ieškiniu sutinka.

Aukščiau aptarti įrodymai patvirtina, kad ši 397,73 Eur turtinė žala dėl nukentėjusiajam gydymosi metu būtino specialaus maitinimo, vaistų bei vykimo į gydymo įstaigą atsirado dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų sužalojus nukentėjusįjį, todėl jis privalo ją atlyginti (CK 6.263 straipsnio 2 dalis, 6.283 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgus į tai, ieškinys tenkintinas ir iš Ą. V. priteistina A. K. 397,73 Eur turtinei žalai atlyginti (CK 6.263 straipsnio 2 dalis, 6.283 straipsnio 1 dalis).

Nukentėjęs A. K. pareiškė civilinį ieškinį ir dėl 2 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t. 2, b. l. 195–196).

Sprendžiant neturtinės žalos klausimą ir jos dydį taikytina CK 6.250 straipsnio 2 dalis. Pagal jį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai dėl sužalojimo, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Byloje nustatyta, kad nukentėjusiajam A. K. padarytas apysunkis sveikatos sutrikdymas, jis patyrė fizinį skausmą, išgyvenimus, nepatogumus. Įvertinus tai, spręstina, kad nukentėjęs pagrįstai tvirtina, jog patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė nepatogumais, išgyvenimais ir fiziniu skausmu, todėl ji priteistina (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).

CK 6.250 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Kaltinamasis pasikėsino į vieną iš svarbiausių įstatymo ginamų vertybių – asmens sveikatą, sveikata sutrikdyta tyčiniais kaltinamojo veiksmais, dėl sveikatos sutrikdymo nukentėjęs patyrė fizinį skausmą, gulėjo ligoninėje, gydymosi metu galėjo valgyti tik specialų maistą – košeles ir jogurtus, neteko svorio, stipriai sukandus dar ir dabar kartais pajaučia skausmą, todėl patyrė ne tik fizinį skausmą, kurį laiką buvo apribota jo veikla, patyrė nepatogumus dėl gijimo proceso. Patyrė nepatogumų ir dėl lankymosi pas gydytojus bei į ikiteisminio tyrimo instituciją. Tačiau atsižvelgtina ir į tai, kad nusikaltimas padarytas spontaniškai, nukentėjusiajam suduotas vienas smūgis, nukentėjęs neįrodė, kad dėl patirto sužalojimo jam nustatyti kokie nors ilgalaikiai liekamieji reiškiniai, taip pat į tai, kad kaltinamasis yra jauno amžiaus, nedirba, neturi jokio turto, jam nustatyti tam tikri elgesio, emocijų ir aktyvumo sutrikimai.

Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, net ir esant tiems patiems nusikalstamos veikos padariniams, paprastai būna skirtingas. Asmenims, patyrusiems nesunkius sveikatos sutrikdymus, priklausomai nuo faktinių aplinkybių, paprastai priteisiama nuo 289,62 Eur iki 7 240,50 Eur dydžio neturtinė žala (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 27 d. nutartis Nr. 2K-181/2012, 2012 m. gegužės 8 d. nutartis Nr. 2K-252/2012, 2012 m. birželio 12 d. nutartis Nr. 2K-331/2012, 2013 m. sausio 15 d. nutartis Nr. 2K-15/2013, 2013 m. kovo 5 d. nutartis Nr. 2K-133/2012, 2013 m. birželio 11 d. nutartis Nr. 2K-266/2013, 2014 m. sausio 21 d. nutartis Nr. 2K-5/2014, 2017 m. vasario 14 d. nutartis Nr. 2K-24-895/2017, 2017 m. lapkričio 7 d. nutartis Nr. 2K-139-895/2017). Didesnės sumos priteisiamos, kai nustatyti liekamieji reiškiniai po patirtos traumos, suduoti daugybiniai smūgiai, nustatyti kelių kaulų lūžimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartis Nr. 2K-266/2013, 2012 m. birželio 12 d. nutartis Nr. 2K-331/2012). Dėl įvairių lūžių veide nuo 579,24 Eur iki 2 607 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 25 d. nutartis Nr. 2K-68/2014, 2015 m. kovo 31 d. nutartis Nr. 2K-202-693/2015 2017 m. vasario 14 d. nutartis Nr. 2K-24-895/2017), dėl skruostikaulio lūžimo – 1 448,10 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 30 d. nutartis Nr. 2K-P-135-648/2016), dėl ilgalaikes pasekmes sukėlusio žandikaulio lūžimo (dėl nervų pažeidimo atsiradęs tirpimas ir artikuliacijos sutrikimai) – 2 896,20 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 24 d. nutartis Nr. 2K-78-693/2015).

Siekiant užtikrinti protingą priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgus į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, aukščiau aptartas sužalojimą, jo pasekmes ir nukentėjusiojo patirtus išgyvenimus apibudinančias aplinkybes, nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, kaltinamojo veiksmus, jo turtinę padėtį ir sveikatos būklę, nukentėjusiajam jo prašoma neturtinė žala, mažintina iki 1 500 Eur.

V. Dėl advokato darbo apmokėjimo ir kardomųjų priemonių

Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Nukentėjusiajam atstovavo advokatas Dainius Gudas (t. 2, b. l. 193). Jo atstovavimo išlaidos – 700 Eur, kurias prašoma priteisti. Išlaidos pagrįstos pinigų priėmimo kvitu, o įvertinus tai, kad advokatas teikė ieškinį, susipažino su bylos medžiaga, dalyvavo dvejuose teisiamuosiuose posėdžiuose, šios išlaidos pagrįstos ir priteistinos iš kaltinamojo Ą. V.

Kaltinamiesiems paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti Ž. S. (t. 2, b. l. 20–23) bei rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir nepilnamečio atidavimas prižiūrėti Ą. V. (t. 2, b. l. 92–95), panaikintinos nuosprendžiui įsiteisėjus (BPK 139 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301, 302, 303, 304, 305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

Ž. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir nubausti jį laisvės apribojimu devyniems mėnesiams, įpareigojant jį bausmės atlikimo metu dalyvauti elgesio pataisos programoje ir dvylika mėnesių tęsti mokslą.

Taikyti BK 64¹ straipsnį, Ž. S. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu paskiriant sumažintą bausmę – laisvės apribojimą šešiems mėnesiams, įpareigojant jį visos bausmės atlikimo metu dalyvauti elgesio pataisos programoje ir dvylika mėnesių tęsti mokslą.

Remiantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis paskirtą bausmę subendrinti su 2022 m. birželio 2 d. ir 2022 m. birželio 13 d. nuosprendžiais paskirta bausme iš dalies sudedant, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį ankstesniais nuosprendžiais paskirtos bausmės ir nustatyti subendrintą bausmę – laisvės apribojimą vieneriems metams, įpareigojant Ž. S. viso bausmės atlikimo metu dalyvauti elgesio pataisos programoje ir būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., dvylika mėnesių tęsti mokslą, ir visą bausmės laiką nebendrauti su Ą. V.

Į Ž. S. bausmės laiką įskaityti bausmę, atliktą pagal 2022 m. birželio 2 d. ir 2022 m. birželio 13 d. nuosprendžius.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Ą. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir nubausti jį laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant jį viso bausmės atlikimo metu dalyvauti elgesio pataisos programoje ir dvylika mėnesių tęsti mokslą.

Taikyti BK 64¹ straipsnį, Ą. V. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu paskiriant sumažintą bausmę – laisvės apribojimą aštuoniems mėnesiams, įpareigojant jį viso bausmės atlikimo metu dalyvauti elgesio pataisos programoje ir dvylika mėnesių tęsti mokslą.

Remiantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis paskirtą bausmę subendrinti su 2022 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu paskirta bausme iš dalies sudedant, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės ir nustatyti subendrintą bausmę – laisvės apribojimą vieneriems metams vienam mėnesiui, įpareigojant Ą. V. viso bausmės atlikimo metu dalyvauti elgesio pataisos programoje, dvylika mėnesių tęsti mokslą ir visą bausmės laiką nebendrauti su Ž. S.

Į Ą. V. bausmės laiką įskaityti bausmę, atliktą pagal 2022 m. gegužės 25 d. nuosprendį.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir nepilnamečio atidavimą prižiūrėti, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Priteisti iš Ą. V. 397,73 Eur (tris šimtus devyniasdešimt septynis eurus 73 centus) turtinės ir 1 500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo A. K.

Priteisti iš Ą. V. 700 Eur (septynis šimtus eurų) Ž. K. advokatui turėtoms išlaidoms atlyginti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.