Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) R. r., Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. P. U. 2020 m. birželio 27 d. 15.55 val., (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 7510 Nr. ARCK-0032, patikros sertifikato Nr. 1204661, 2020 m. birželio 27 d. 16.24 val., nustatytas 2,18 prom. girtumas, 16.40 val., nustatytas 2,05 prom. girtumas, vairavo jam pačiam priklausantį automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

2. Kaltinamasis P. U. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įvykdymo kaltu prisipažino visiškai ir teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad 2020 m. birželio 27 d. apie 15.45 val. vairuodamas automobilį padarė eismo įvykį laukuose, t. y. nukritus cukraus kiekiui kraujyje nualpo ir susmuko, atsitrenkė į medį, automobilis sudegė, su kartu važiavusiu draugu pavyko išlipti iš automobilio. Eismo įvykio metu buvo neblaivus, su draugu išgėrė apie 0,7 litro degtinės, tačiau, jo nuomone, eismo įvykis įvyko būtent dėl nukritusio cukraus kiekio. Automobilį vairavo todėl, kad norėjo draugui parodyti bokštelį. Suprato, kad vairuoja apsvaigęs nuo alkoholio. Savo poelgį vertina blogai, anksčiau nėra vairavęs neblaivus, neketina toliau vairuoti ir vėl įgyti teisę vairuoti. Užsiima ūkine veikla, vadovauja medžiotojų būreliui.

3. Kadangi kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, po kaltinamojo apklausos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės proceso dalyviams abejonių nekėlė, kaltinamajam, jo gynėjai ir prokurorui sutikus, įrodymų tyrimas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu byloje buvo sutrumpintas.

Motyvuojamoji dalis

4. Be kaltinamojo visiško prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką, kaltinamojo kaltė įrodyta ir kita baudžiamosios bylos medžiaga.

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

12. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

13. Teismas, išanalizavęs įrodymų visumą, išklausęs kaltinamojo P. U. prisipažinimą, įvertinęs byloje surinktą ir teisiamajame posėdyje ištirtą medžiagą, daro išvadą, kad šioje byloje surinkta pakankamai duomenų, įrodančių, jog kaltinamajame akte (nagrinėjamu atveju prokurorės pareiškimas atitinka kaltinamąjį aktą) nurodytu laiku ir vietoje, kaltinamasis P. U. būdamas neblaivus vairavo automobilį, jam alkoholio matuokliu Alcotest 7510 Nr. ARCK-0032, patikros sertifikato Nr. 1204661, 2020 m. birželio 27 d. 16.24 val., nustatytas 2,18 promilių neblaivumas, 16.40 val., nustatytas 2,05 promilių neblaivumas. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas konstatuoja, jog P. U. nusikalstama veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Kaltinamojo P. U. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

14. Teisiamojo posėdžio metu teismui buvo pateiktas kaltinamojo P. U. prašymas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, taip pat laiduotojos A. N. prašymas perduoti kaltinamąjį jos atsakomybėn pagal laidavimą vienerių metų laikotarpiui be užstato. A. N. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad P. U. yra jos tėvas, su sutuoktiniu gyvena K., augina vaiką su negalia, šiuo metu nedirba. Esant reikalui, persikeltų gyventi į R. Su tėvu bendrauja dažnai, anksčiau nėra mačiusi, kad jis vairuotų neblaivus. Ji pirma sužinojo, kad tėvas padarė avariją. Jai tėvas yra autoritetas, ji pati alkoholio nevartoja. Mano, kad galės daryti teigiamą įtaką tėvui, kadangi dažniau bus R, tėvas bendraus su anūku. Tėvas labai gailisi dėl padaryto pažeidimo.

16. Teismų praktikoje pripažįstama, jog, net ir nustatęs visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-274-693/2018, 2K-122-699/2018, 2K-145-895/2018). Tiek taikant BK 40 straipsnį, tiek ir atsisakant jį taikyti teismų sprendimai turi būti motyvuoti, pagrįsti byloje nustatytomis aplinkybėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-329/2013, 2K-274-693/2018, 2K-122-699/2018, 2K-145-895/2018, 2K-67-942/2019).

17. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkto prasme asmuo paprastai laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, jeigu nustatoma, kad anksčiau nėra nusikaltęs arba dėl anksčiau padarytos nusikalstamos veikos teisinis baudžiamasis santykis yra pasibaigęs ir neturi teisinės reikšmės (pvz., už ankstesnę nusikalstamą veiką buvo nuteistas, tačiau teistumas išnykęs) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-137/2012). Pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad ankstesnio atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės faktas neleidžia daryti išvados, kad toks asmuo, teisiamas už kitą veiką, anksčiau yra nusikaltęs (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-85/2008, 2K-239/2008, 2K-50-788/2018). Taip pat nurodoma, kad kelių nusikalstamų veikų padarymas eliminuoja galimybę pripažinti asmenį nusikaltusiu pirmą kartą, kartu atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, išskyrus tuos atvejus, kai pakartotinės nusikalstamos veikos tarpusavyje sudaro idealią sutaptį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-85/2008, 2K-319/2008, 2K-P-82/2010, 2K-7-75/2011, 2K-52-648/2017).

18. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis padarė vieną nusikalstamą veiką, nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Tuo tarpu iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų matyti, kad anksčiau, t. y. 2012 metais buvo padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 str. 1 d., t. y. apgaulingas apskaitos tvarkymas, tačiau ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas įtariamąjį perdavus asmeniui, kuris vertas teismo pasitikėjimo, pagal laidavimą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnyje numatytu atveju (nutarimas patvirtintas 2013 m. lapkričio 7 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi), P. U. taip pat buvo privataus kaltinimo tvarka kaltinamas tais pačiais 2012 metais padaręs ir nusikalstamą veiką, numatytą BK 154 str. 2 d., t. y. šmeižimą, ir nors Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu byla buvo nutraukta vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu pagrindu (pagal tuo metu galiojusią įstatymo redakciją, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių), tačiau Šiaulių apygardos teismo 2014 m. liepos 2 d. nutartimi šis nuosprendis buvo panaikintas ir baudžiamoji byla nutraukta BPK 3 straipsnio 1 dalies 5 punkto (pagal tuo metu galiojusią įstatymo redakciją jeigu nukentėjusysis susitaikė su asmeniu, kaltinamu šio Kodekso 407 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos padarymu), ir 327 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu (pagal tuo metu galiojusią baudžiamojo proceso kodekso redakciją, apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir nutraukia bylą, jeigu yra šio Kodekso 3 straipsnio 1 dalies 2–9 punktuose numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas).

19. Įvertinus pateiktus duomenis matyti, kad P. U. baudžiamojo įstatymo prasme yra laikomas neteistu, taip pat matyti, kad dėl anksčiau padarytos nusikalstamos veikos baudžiamasis teisinis santykis yra pasibaigęs ir neturi teisinės reikšmės, o nagrinėjamu atveju padarė vieną nusikalstamą veiką (nusikaltimas ne trunkamas, ne tęstinis, nepadarytos nusikalstamos veikos, kurios sudarytų realiąją sutaptį). Iš nurodytų duomenų, atsižvelgiant ir į aptartą kasacinio teismo praktiką, teismas sprendžia, kad šiuo atveju P. U. gali būti laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkto prasme.

20. Bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis prisipažino, kad padarė nusikalstamą veiką, nurodė, kad vairavo neblaivus, savo elgesį vertina kritiškai, gailisi dėl nusikalstamos veikos padarymo, pažymėjo, kad dėl savo sveikatos būklės nebeketina vairuoti, duomenų apie nusikalstama veika padarytą žalą nagrinėjamoje byloje nėra. Nurodytos aplinkybės rodo, kad šiuo atveju yra ir BK 40 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos.

21. Dar viena būtina BK 40 straipsnio taikymo sąlyga – teismo išvada, kad yra pagrindo manyti, jog asmuo <...> laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, jog teismo išvada šiuo aspektu turi būti pagrįsta objektyviais faktais, kurių buvimas ar nebuvimas padeda į tai atsakyti. Tai gali būti faktai, liudijantys, kad nusikalstama veika buvo daugiau atsitiktinė kaltininko elgesio pasekmė, ar priešingai – polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybės, apibūdinančios nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikalstamos veikos tikslus ir motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. Jeigu, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, kyla pagrįstų abejonių, ar asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai paprastai reiškia, kad nėra vienos iš sąlygų, leidžiančių teismui daryti atitinkamas išvadas, taigi, ir taikyti BK 40 straipsnio nuostatas. Sprendžiant šį klausimą neturi likti neaiškumų ar abejonių dėl to, ar iš tiesų visos aplinkybės yra tokios aiškios, kad galima būtų daryti išvadą, jog yra pagrindas atleisti nusikalstamą veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-329/2013).

22. Bylos duomenimis P. U. pagal administracinių nusižengimo kodekso 417 straipsnio 7 dalį paskirtą baudą sumokėjo (už 2020 m. birželio 27 d. padarytą pažeidimą nesuvaldžius automobilio, nuvažiavus nuo kelio ir atsitrenkus į pakelės medį), duomenų apie tai, kad anksčiau vairavo neblaivus, darė kitus administracinius nusižengimus ar neaptartas nusikalstamas veikas, byloje nėra. R. miesto seniūnijos charakteristikoje nurodoma, kad jis nedirba, yra vedęs, turi neįgalumą, R. miesto seniūnija nėra gavusi nusiskundimų iš gyventojų dėl P. U. elgesio ar gyvenimo būdo. Teismui pateikta neįgaliojo pažymėjimo kopija (galioja iki 2027 m. spalio 17 d.) patvirtina, kad kaltinamasis yra neįgalus, iš dalies darbingas (darbingumo lygis 55 procentai). Pats kaltinamasis nurodo, kad ūkininkauja, vadovauja medžiotojų būreliui. Teismo vertinimu, šios aplinkybės, taip pat tai, jog paskutinį kartą teisės pažeidimus bylos duomenimis kaltinamasis iki nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo buvo padaręs dar 2012 metais, savo veiksmus vertina kritiškai, sudaro pagrindą daryti išvadą, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, t. y. egzistuoja ir BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta sąlyga.

23. Teismas nagrinėjamoje byloje sprendžia, kad kaltinamojo dukra A. N., gimusi (duomenys neskelbtini)., būdama beveik keturiasdešimties metų amžiaus, sudariusi santuoką, neteista, būdama kaltinamojo artima giminaite, gali būti laikoma verta teismo pasitikėjimo. Apklausiama teisiamojo posėdžio metu A. N. neneigė, kad šiuo metu gyvena K, nedirba, nurodė, jog augina neįgalų vaiką, tačiau, jos vertinimu, galės daryti teigiamą įtaką tėvui, esant reikalui apsigyvens R., tėvas galės daugiau bendrauti su anūku ir tai jam darys teigiamą įtaką. Ji taip pat nurodė, kad apie eismo įvykį sužinojo viena pirmųjų, jų santykiai su tėvu yra itin artimi, ji pati alkoholio nevartoja, o tai, teismo vertinimu, taip pat rodo, kad laiduotoja galės daryti kaltinamajam teigiamą įtaką, jog P. U. nenusikalstų ir laikytųsi įstatymų.

24. Esant anksčiau aptartoms šioms aplinkybėms ir visoms sąlygoms, numatytoms Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnyje, P. U. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal A. N. laidavimą. Laidavimas, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir kaltinamojo asmenybę, skiriamas be užstato.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

25. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, jog siekiant, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atitiktų šio instituto paskirtį, neprieštarautų teisingumo, protingumo, proporcingumo reikalavimams, P. U., taikant šį institutą, svarbu tinkamai parinkti baudžiamojo poveikio priemones, kadangi tai nagrinėjamu atveju yra būtina, atsižvelgiant į tai, jog jis vairavo neblaivus, 2020 m. birželio 27 d. 16.24 val., nustatytas 2,18 promilių neblaivumas, 16.40 val., nustatytas 2,05 promilių neblaivumas, ir savo veiksmais be kita ko sukėlė pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių saugumui ir gyvybei.

26. BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, jog iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018)

27. Įvertinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, taip pat ir tai, kad kaltinamasis nurodė, kad dėl savo sveikatos būklės neketina vairuoti transporto priemonių, kaltinamajam skirtina BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė ir nustatytinas dvejų metų draudimo naudotis teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones terminas, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo taikymo pradžios, t. y. nuo 2020 m. birželio 29 d. (b. l. 50 – 51).

28. P. U. priklausantis automobilis „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Įvykdyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką be transporto priemonės asmuo negali, kadangi ši veika gali būti padaryta tik panaudojant kelių transporto priemonę. Įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, neabejotina, kad transporto priemonės konfiskavimas, net ir atleidžiant kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų, teisingumo ir protingumo principų įgyvendinimo, yra taikytinas. Kita vertus, automobilis „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), sudegė ir yra netinkamas konfiskavimui, todėl, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, konfiskuotina automobilio „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti pinigų suma, t. y. 700,00 Eur.

29. Teismo vertinimu, atleidžiant kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, siekiant užtikrinti teisingumo ir proporcingumo principo įgyvendinimą, padėti asmeniui įvertinti padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, tikslinga jam skirti skirti ir baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 71 str. 1 d., 3 d.). Įmokos dydis ir jos sumokėjimo terminas parenkamas atsižvelgiant ir į tai, kad kaltinamasis nedirba, yra neįgalus, ir į tai, jog byloje nėra jokių duomenų apie jo sunkią turtinę padėtį ar gaunamas pajamas.

30. Kaltinamajam P. U. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas, specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 47-59) paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus naikintinos.

31. Automobilio „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), likučiai, saugomi UAB „Tomadas“ aikštelėje adresu (duomenys neskelbtini), ir šio automobilio registracijos liudijimas bei privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros rezultatų ataskaita grąžinti P. U..

32. Nuosprendžiui įsiteisėjus, P. U. vairuotojo pažymėjimas, laikomas byloje, perduotinas valstybės įmonei „Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298 straipsniu, 301 – 303 straipsniais, 313 straipsniu, teismas,

nusprendžia:

P. U., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo pagal laidavimą be užstato, nustatant laidavimo terminą vieneriems metams, laiduotoja paskiriant A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, uždrausti P. U. vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, terminą skaičiuojant nuo 2020 m. birželio 29 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, konfiskuoti automobilio „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 700,00 Eur (septynis šimtus eurų 0 ct).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, P. U. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 500,00 Eur (10 MGL) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo P. U. palikti galioti kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą, specialiosios teisės sustabdymą, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti P. U., kad jam, laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai A. N., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, P. U. vairuotojo pažymėjimą, esantį byloje, perduoti teisę vairuoti kelių transporto priemones suteikiančiai institucijai – valstybės įmonei „Regitra“.

Automobilio „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), likučius, saugomus UAB „Tomadas“ aikštelėje adresu (duomenys neskelbtini), ir automobilio registracijos liudijimą, privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros rezultatų ataskaitą, esančius byloje, grąžinti P. U..

Nuosprendis per 20 (dvidešimt dienų) dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.