Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės J. M. ieškinį atsakovams V. R., L. K. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje atsakovas V. R. nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimą jam pranmešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad 2008 m. gegužės 10 d. UAB “Velox LT” atstovaujama atsakovo V. R. ir ieškovė J. M. sudarė sutartį Nr. W 8026, pagal kurią pardavėjas UAB „Velox LT“ įsipareigojo sukomplektuoti bei parduoti plokštes ieškovei ir pristatyti prekes ieškovei per trisdešimt darbo dienų po avansinio mokėjimo įvykdymo. 2008 m. gegužės 14 d. ieškovė pervedė UAB „Velox LT“ 14920,58 Eur (51517,81 Lt) sumą. 2008 m. rugpjūčio 20 d. ieškovė nutraukė sutartį Nr. W 8026, kadangi UAB “Velox LT” neįvykdė 2008 m. gegužės 10 d. sutarties ir pareikalavo grąžinti 14920,58 Eur (51517,81 Lt) sumą. 2008-08-20 ieškovė ir UAB „Velox LT“ susitarė, kad plokštės ieškovei bus perduotos iki 2008-09-05. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad atsakovams neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų, ieškovės prašymu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 186 str. 1 d., 223 str. 1 d. atsakovo V. R. atžvilgiu ir pagal BK 182 str. 2 d., 186 str. 1 d., 223 str., 1 d. atsakovės L. K. atžvilgiu.

Nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-02-11 nutartimi atsakovo V. R. atžvilgiu baudžiamosios bylos Nr. 1-68-549/2014 dalis, kur V. R. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 186 straipsnio 1 dalį, 186 straipsnio 1 dalį, 186 straipsnio 1 dalį, 186 straipsnio 1 dalį, 186 straipsnio 1 dalį, 223 straipsnio 1 dalį buvo nutraukta, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminams.

Nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-12-29 nuosprendžiu atsakovė L. K. pripažinta kalta pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi jai paskirta 120 MGL (4518 Eur) bauda. Vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, baudžiamasis procesas L. K. atžvilgiu pagal BK 223 straipsnio 1 dalį nutrauktas, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

Civilinei atsakomybei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žala. Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.). Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Limantra“ v. N. G., bylos Nr. 3K-3-130/2011; Nr. 3K-3-64/2013).

Ištyręs byloje esančius įrodymus - bylos rašytinę medžiagą, šalių atstovų paaiškinimus, teismas daro išvadą, kad ieškovės ieškinys yra pagrįstas iš dalies. Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių atstovų paaiškinimus, teismas konstatuoja, jog ieškovės ieškinio reikalavimai atsakovės L. K. atžvilgiu yra pagrįsti ir įrodyti. Atsakovės L. K. neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos yra įrodyti remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais.

Byloje įrodyta, kad ieškovei žala atsirado pagal 2008-05-10 sutartį, pagal kurią 2008-05-14 ieškovė pervedė UAB „Velox LT“ 14 920,58 Eur sumą. Ieškovė pagal 2008-05-10 sutartį negavo užsakytų prekių, jai nebuvo grąžinti sumokėti pinigai. UAB „Velox LT“ direktoriumi nuo 2007-09-18 iki 2008-07-15 buvo atsakovas V. R., o nuo 2008-07-15 – atsakovė L. K.. Pripažintina, kad vadovaujant atsakovui V. R. susidarė UAB „Velox LT“ įsiskolinimas ieškovei, tačiau pasikeitus įmonės vadovui, atsakovas V. R. naujai paskirtai direktorei - atsakovei L. K., perdavė įmonės grynųjų pinigų likutį. Remiantis 2008 liepos 14 d. grynųjų pinigų kasoje perdavimo aktu Nr. 1 nustatyta, kad pagal kasos duomenis 2008 m. liepos 14 d. grynujų pinigų likutis yra 75 867,90 Eur (261 956,71 Lt). Aktą pasirašė L. K., V. R. ir A. K.. Šios aplinkybės yra nustatytos įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo 2016-03-17 sprendimu. Darytina išvada, kad atsakovė L. K., būdama įmonės direktore, 2008-07-15 dienai turėjo galimybę atsiskaityti su ieškove, t.y. įvykdyti UAB „Velox LT“ ir ieškovės pirkimo-pardavimo sutartį.

Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.). Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 str. 1 d.). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 str.). Draudžiama vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 str.). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos (CK 6.63 str. 1 d.). Pripažintina, kad atsakovė L. K., būdama nuo 2008-07-15 UAB „Velox LT“ direktore ir turėdama galimybę atsiskaityti su ieškove, neužtikrino tinkamo 2008-05-10 sutarties įvykdymo, ieškovei negrąžino jos sumokėtos 14 920,59 Eur sumos. Įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos teismo 2016-02-08 nutartimi BUAB „Velox LT“ bankrotas pripažintas tyčiniu dėl įmonės netinkamo valdymo, neteisėtų sandorių, vengimo vykdyti finansinius įsipareigojimus. Įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo 2016-03-17 sprendimu pripažinta, kad atsakovė L. K. padarė UAB „Velox LT“ 63 973,87 Eur žalą, atsiradusią įmonei neįvykdžius pirkimo – pardavimo sutarčių, t.y. pirkėjams nepateikus užsakytų ir apmokėtų prekių. Konstatuotina, kad atsakovės L. K. civilinei atsakomybei kilti yra įrodytos visos jos sąlygos - neteisėti veiksmai, padaryta žala ir priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų. Atsakovės kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), be to ji yra įrodyta ir įsiteisėjusiais minėtais teismų procesiniais sprendimais.

Ieškovė ieškiniu reiškia reikalavimą atsakovui V. R. dėl žalos atlyginimo. Ieškinyje nurodoma, kad atsakovas V. R., būdamas įmonės direktoriumi, veikdamas bendrai su atsakove L. K., tyčia vengė vykdyti prisimtus įsipareigojimus nustatytu laiku ir vėliau.

Byloje nustatyta, kad vadovaujant atsakovui V. R. susidarė UAB „Velox LT“ įsiskolinimas ieškovei, tačiau pasikeitus įmonės vadovui, atsakovas V. R. naujai paskirtai direktorei - atsakovei L. K., perdavė įmonės grynųjų pinigų likutį. Remiantis 2008 liepos 14 d. grynųjų pinigų kasoje perdavimo aktu Nr. 1 nustatyta, kad pagal kasos duomenis 2008 m. liepos 14 d. grynujų pinigų likutis yra 75 867,90 Eur (261 956,71 Lt). Aktą pasirašė L. K., V. R. ir A. K.. Darytina išvada, kad atsakovė L. K., būdama įmonės direktore, 2008-07-14 dienai turėjo galimybę atsiskaityti su ieškove, t.y. įvykdyti UAB „Velox LT“ ir ieškovės pirkimo-pardavimo sutartį. Įmonė buvo moki iki 2008-10-31 ir galėjo atsiskaityti su kreditoriais. Šios aplinkybės yra nustatytos įsiteisėjusiu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-12-29 nuosprendžiu. Įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo 2016-03-17 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-687-163/2016 nustatyta, kad nors vadovaujant V. R. susidarė 17 267,74 Eur įsiskolinimas kreditoriams, tačiau L. K. perėmus vadovavimą ir 261 956,71 Lt įmonės grynųjų pinigų, ji turėjo visas galimybes atsiskaityti su visais kreditoriais, t.y. pabaigti vykdyti sudarytas pirkimo – pardavimo sutartis, tačiau to nepadarė, gautus pinigus panaudojo savo nuožiūra ir savo interesais. Todėl nesutiktina su ieškovės argumentu, kad dėl atsakovo V. R. kaltės nebuvo vykdomi UAB „Velox LT“ įsipareigojimai ieškovei, taip padarant ieškovei J. M. 14 920,59 Eur turtinę žalą.

Ieškovė nurodo, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014 m. vasario 11 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1-68-549/2014 nustatė, kad atsakovas V. R. apgaule vengė vykdyti prisiimtus įsipareigojimus.

Baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamojoje byloje, todėl teismas jų plačiau nenagrinėja, tik konstatuoja, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 11 d. nutartimi baudžiamosios bylos Nr. 1-68-549/2014 dalis dėl V. R., kur V. R. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 186 straipsnio 1 dalį, 186 straipsnio 1 dalį, 186 straipsnio 1 dalį, 186 straipsnio 1 dalį, 186 straipsnio 1 dalį, 223 straipsnio 1 dalį buvo nutraukta, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminams. Iš 2014-02-11 nutarties matyti, kad joje nėra analizuojami įrodymai ir sprendžiamas V. R. kaltės klausimas, bet tik apsiribojama senaties termino suėjimu. Minėtos nutarties motyvuojamoje dalyje yra nuroda, kad atsižvelgiant į tai, kad V. R. nusikalstamų veikų, pabaigtų 2008-07-15, kurios jam inkriminuojamos, senatis yra penkeri metai (LR BK 95 str. 1 d. 2 p. 2004-07-05 įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) baudžiamasis procesas prieš V. R. nutrauktinas, nesprendžiant jo kaltės klausimo. Todėl nesutiktina su ieškovės nurodytu argumentu, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 11 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1-68-549/2014 yra nustatyta V. R. kaltė BK 186 straipsnio 1 dalies atžvilgiu.

Pažymėtina tai, kad ieškovė į bylą neteikė kitų įrodymų, pagrindžiančių atsakovo V. R. civilinę atsakomybę – neteikė įrodymų, pagrindžiančių atsakovo neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį tarp ieškovės patirtos žalos ir atsakovo neteisėtų veiksmų. Spręstina, kad ieškovė neįrodė atsakovo V. R. netesiėtų veiksmų.

Ieškovė ieškinyje nurodo, kad atsakovai, žinodami realią įmonės finansinę būklę, turėjo galimybę įvykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus – sukomplektuoti ir pristatyti statybines medžiagas arba grąžinti ieškovei J. M. piginines lėšas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. vasario 8 d. nutartimi byloje Nr. B2-244-123/2016 pripažino BUAB „Velox LT“ bankrotą tyčiniu, nurodydamas, kad baudžiamojoje byloje yra nustatyta, kad atsakovė L. K. laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 15 d., būdama atsakinga už BUAB „Velox LT“ buhalterinės apskaitos organizavimą, nesilaikė norminių teisės aktų reikalavimų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, juos pažeidė, t.y. trimis atvejais pagrįstų užsakytų prekių perdavimą pirkėjui nepagrindė apskaitos dokumentais – PVM sąskaitomis - faktūromis ir šių ūkinių operacijų neįtraukė į apskaitą. Teismas nurodė, kad dėl šių aplinkybių atsakovė aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą BUAB „Velox LT“ buhalterinę apskaitą per jos vadovavimo bendrovei laikotarpį. Konstatavo, kad įmonė prie bankroto privesta tyčia dėl netinkamo jos valdymo, neteisėtų sandorių, vengimo vykdyti finansinius įsipareigojimus.

Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. kovo 17 d. civilinėje byloje e2-687-163/2016 konstatavo, kad bankroto administratoriaus nurodytos aplinkybės, jog įmonė nuo jos įkūrimo dienos buvo nemoki ir buvęs direktorius V. R. bei akcininkai A. K. bei P. B. padarė įmonei žalą laiku neinicijavę įmonei bankroto bylos, yra nepagrįstos.

Esant šioms aplinkybėms teismas sprendžia, kad ieškovės nurodyti argumentai, jog dėl žalos ieškovei padarymo taip pat atsakingas yra ir atsakovas V. R., yra nepagrįsti. Teismas ieškovės ieškinio reikalavimą dėl žalos priteisimo iš atsakovo V. R. atmeta kaip neįrodytą (CPK 178 str.).

Priimdamas sprendimą teismas įvertina įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar ieškinys yra tenkintinas (CPK 265 straipsnio 1 dalis). CPK 12 straipsnis nustato, kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 176 straipsnio 1 dalimi faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jei byloje esantys įrodymai leidžia padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad toks faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Taigi, ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais.

Ištyręs byloje esančius įrodymus - bylos rašytinę medžiagą, šalių atstovų paaiškinimus, teismas daro išvadą, kad ieškovės ieškinys yra pagrįstas iš dalies. Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių atstovų paaiškinimus, teismas konstatuoja, jog ieškovės ieškinio reikalavimai atsakovės L. K. atžvilgiu yra pagrįsti ir įrodyti, tačiau ieškovė neįrodė ieškinio reikalavimo dėl žalos atlyginimo atsakovo V. R. atžvilgiu. Todėl ieškovės reikalavimas solidariai iš atsakovų V. R. ir L. K. priteisti 14920,59 Eur tenkinamas iš dalies - 14 920,59 Eur žalos atlyginimas priteisimas ieškovei iš atsakovės L. K. (CK 6.245-6.249 straipsniai).

Ieškovė prašo teismo solidariai iš atsakovų priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo negrąžintos 14920,59 Eur sumos už laikotarpį nuo 2008-09-05 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Nustatyta, kad ieškovei pagal 2008 m. rugpjūčio 20 d. sutartį Nr. W8026/1 buvo įsipareigota iki 2008-09-05 ieškovei pristatyti prekes. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.210 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškovės reikalavimas atsakovų atžvilgiu yra tenkinamas iš dalies, ieškovei iš atsakovės L. K. priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 14 920,59 Eur sumos nuo 2008-09-05 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.), bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Teismas gali nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 4 d.).

Nustatyta, kad ieškovės ieškinys turi būti apmokamas 336 Eur žyminiu mokesčiu. Ieškovė pareikšdama ieškinį sumokėjo 100 Eur žyminį mokestį. 2015-10-15 nutartimi ieškovei atidėtas likusios 236 Eur žyminio mokesčio dalies mokėjimas iki teismo sprendimo priėmimo. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovės ieškinys dėl 14 920,59 Eur žalos atlyginimo iš esmės yra pagrįstas. Kadangi ieškovės reikalavimas yra tenkinamas atsakovės L. K. atžvilgiu, teismas sprendžia, kad atsakovė L. K. turi pareigą atlyginti ieškovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas – 789,62 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir 100 Eur žyminį mokestį (CPK 79 str. 1 d., 80 str. 1 d. 1 p., 93 str.). Iš atsakovės L. K. valstybei priteisiamas 236 Eur žyminis mokestis (CPK 93, 96 str.).

Byloje atsakovas V. R. nepateikė įrodymų apie bylinėjimosi išlaidų buvimą, todėl minėto atsakovo bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas nesprendžiamas.

Valstybės naudai iš atsakovės priteistinos teismo patirtos 8,65 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 92, 93 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės L. K., a.k. (duomenys neskelbtini), 14 920,59 Eur (keturiolika tūkstančių devyni šimtai dvidešimt eurų 59 centai) žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 14 920,59 Eur sumos už laikotarpį nuo 2008-09-05 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 789,62 Eur (septyni šimtai aštuoniasdešimt devyni eurai 62 centai) bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir 100 Eur (vienas šimtas eurų) žyminį mokestį ieškovės J. M., a.k. (duomenys neskelbtini), naudai.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovės L. K., a.k. (duomenys neskelbtini), 236 Eur (dviejų šimtų trisdešimt šešių eurų) žyminį mokestį į valstybės biudžetą, pinigus sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB ,,Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš L. K., a.k. (duomenys neskelbtini), 8,65 Eur (aštuoni eurai 65 centai) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas į valstybės biudžetą, pinigus sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB ,,Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Klaipėdos miesto apylinkės teisme.