Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Nukentėjusioji A. M. parodė, jog į UAB „V. L.“ ji kreipėsi, nes apie prekiaujamą produkciją su vyru sužinojo statybų parodoje. Ten ji gavo informacijos, kad UAB „V. L.“ yra vienintelis atstovas Lietuvoje, tiekiantis „Fortis“ blokelius. Telefonu ji susisiekė su UAB „V. L.“ direktoriumi V. R., kuris jai papasakojo apie blokelių pranašumus. Sutarė, kad V. R. paskaičiuos ir pateiks minėtų medžiagų pardavimo sąmatą. Paskaičiuotoje sąmatoje buvo nurodyta 33832,79 Lt suma. V. R. nurodė už prekes sumokėti 100 proc. avansą. Kilus patikimumo klausimui, ji gavo informacijos, kad įmonė Lietuvoje veiklą vykdo jau ne pirmus metus, bendradarbiauja su užsienio kompanijomis todėl nepamanė nieko neigiamo. Dėl apmokėjimo sąlygų jos derybos vyko su direktoriumi V. R., su kuriuo ji bendravo telefonu. Ji 2008 m. gegužės mėn. su vyru nuvyko į Klaipėdą ir apsilankė įmonės biure, esančiame (duomenys neskelbtini). Ten ji sutiko L. K., kuri pasakė, kad sutartis bus atsiųsta el. paštu ir paaiškino, jog įmonė įsipareigojimą pristatyti prekes įvykdo per mėnesį po apmokėjimo gavimo. L. K. patikino, kad už blokelių pristatymą visa atsakomybė tenka jai (L. K.), nes ji (L. K.) organizuoja iškrovimo darbus, todėl jai nuo to momento reikia bendrauti būtent su L. K. Parodė, kad L. K. prisistatė kaip įmonės darbuotoja, kuri kontroliuoja užsakymus ir vykdo įsipareigojimus. 2008-06-02 el. paštu gavo sutartį, kurioje buvo nurodytas 100 proc. avansinis apmokėjimas. Tą pačią dieną ji paskambino direktoriui V. R. ir paprašė leisti sumokėti už prekes 26665 Lt, t.y. prekių kainą atskaičius PVM. Jis sutiko. Tada ji persiuntė įmonei patvirtintą sutartį. Po sutarties pasirašymo, jai paskambino L. K. ir pasakė, kad nuo šio momento reikės bendrauti su ja. Jai buvo pažadėta, kad jei perves pinigus operatyviai, tada jos prekės bus pristatytos greičiau, nes kaip tik vyksta pakrovimo darbai kitiems asmenims. 2008-06-13 UAB „V. L.“ ji pervedė 26665 Lt už prekes. Po to ji paskambino L. K. ir ji patvirtino, kad pinigus gavo. Tačiau operatyvus prekių pakrovimas ir pristatymas nebuvo vykdomas. Jau pirmojo telefoninio pokalbio, po pinigų pervedimo, metu L. K. jai pasakė, kad yra trikdžių krovinio pristatymui. Kadangi sutartis numatė, jog prekes įsipareigota pristatyti per mėnesį, ji tuo laiku nieko nedarė. Sutartis iš UAB „V. L.“ pusės nebuvo įvykdyta. Dėl to ji skambindavo, rašydavo el. laiškus. Jai vis paskirdavo konkrečias datas, kada bus pristatytas krovinys, nurodydavo kada jai reikia pasiruošti iškrovimo darbams. Kadangi ji suorganizuodavo žmones ir vis niekas nevyko, tai pakenkė jos reputacijai. Į jos užklausimus, kodėl iš jos tyčiojamasi, L. K. neatsakydavo. Tokius pat užklausimus ji siuntė ir V. R., iš kurio gavo atsakymą, jog jis įmonėje nebedirba ir, kad už visus reikalus atsakinga L. K. Suprato, kad V. R. buvo tik įrankis, tada kreipėsi į Vilniaus m. PK ekonominių nusikaltimų skyrių, kur 2008-08-05 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 182 str. 1 d. 2008-11-14 Palangos m. apylinkės teismas jai priteisė iš atsakovo, UAB „V. L.“, 26665 Lt sumokėto avanso, 7198 Lt delspinigių ir 2512 Lt bylinėjimosi išlaidų. Parodė, kad prieš sudarant blokelių pirkimo sutartį, V. R. ir L. K. ją tyčia apgaudinėjo, nes žinojo, kad įsipareigojimų įvykdyti negalės, kadangi paskutinis medžiagų pakrovimas Lenkijoje buvo atliktas 2008-04-28. Santykiai tarp Lenkijos ir UAB „V. L.“ nutrūko. Be to, UAB „V. L.“ nebuvo pasirašiusi atstovavimo sutarties dėl „Fortis“ blokelių tiekimo Lietuvoje, todėl neturėjo teisės su ja sudaryti sutarties, žadant šią prekę pristatyti. Ji parodė, kad šioje byloje reiškia civilinį ieškinį 39449 Lt sumai, nes 2008-11-14 Palangos m. apylinkės teismo sprendimu priteistos sumos nėra atgavusi. Kadangi dėl laiku nepristatytų prekių ji patyrė išgyvenimus, nukentėjo jos reputacija, neteko žmonių pasitikėjimo, prasidėjo nervinė įtampa, sutriko jos ir jos vyro sveikata, ji papildė civilinį ieškinį pareiškimu dėl 10000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusioji I. P. parodė, kad ieškojo statybinių medžiagų namo statybai. Ji su drauge, M. K. ir su jos mama J. K. 2007 m. pabaigoje, kreipėsi į įmonę UAB „V. L.“, kurioje jas aptarnavo bei prižadėjo, kad sumokėjus pinigus, iki mėnesio pabaigos, visos statybų konstrukcinės medžiagos bus pristatytos dar iki gruodžio mėnesio pabaigos. Jai ir jos draugei buvo siūloma sumokėti visą sumą iš karto, motyvuojant tuo, kad atėjus naujiesiems metams medžiagos smarkiai brangs. Pinigus jai pasiūlė pravesti į UAB „V. L.“ sąskaitą. Kartu jai buvo pasiūlytas ir įmonės statybininkas, P. B., kuris taip pat buvo ir vienas įmonės akcininkų. Todėl ji sumokėjo visus pinigus už visą medžiagų komplektaciją. Atėjus į UAB „V. L.“ įmonę, ji kalbėjosi su L. K., A. K., o vėliau ir su V. R. Pinigus sumokėti jai pasiūlė L. K., kuri prisistatė įmonės direktore. Į įmonę prieš pervedant pinigus, ji, jos vyras ir draugės vaikščiojo kasdien ir visada bendravo su L. K. bei L. K. vyru. Ji pinigus apsisprendė pervesti tik dėl L. K. įtikinėjimų apie būsimą medžiagų pabrangimą. Ji į įmonės sąskaitą pervedė 36000 Lt sumą. Be to, ji nurodė, jog L. K. ją patikino, kad po pinigų pervedimo prekės bus pristatytos per dvi savaites po naujų metų ir galės būti nemokamai saugomos sandėlyje iki tol, kol norės jas pasiimti. Ji su L. K. kalbėjo apie medžiagų kainas, užsakymus ir pan. Iš pradžių ji ji buvo įsitikinus, kad įmonės direktorė yra L. K., tik prieš pat pinigų pervedimą jai buvo paaiškinta, kad faktinis įmonės vadovas yra V. R., tačiau su juo jokių klausimų nesprendė. Prekių pirkimo-pardavimo sutartį pasirašė biure, visus klausimus suderinus su L. K. 2008 m. pavasarį buvo pradėtos statybos. Kai P. B. išpylė pamatus, ją patikino, kad visos pirktos konstrukcijos dar gruodį buvo atvežtos į sandėlį. Ji, pasitikėdama juo, gautos informacijos nesitikslino. Kai prasidėjo statybos P. B. pats atsinešdavo reikalingas medžiagas, sakydamas, kad medžiagų yra ir už jas sumokėta, todėl galima jas naudoti. Ji P. B. sumokėjo papildomai 45000 Lt. už statybos darbų atlikimą. Kai P. B. padarė vieną sluoksnį 2008 m. pavasarį pasakė, kad sandėlyje medžiagų nebėra bei pasiūlė kreiptis į L. K. Kadangi ji su M. K. jam buvo sumokėjusi 100000 Lt avansą, o P. B. metė statybos darbus, ji su M. K. kreipėsi į advokatą. Po to, ji su advokatu ir antstoliu nuvyko į sandėlius, tačiau ten medžiagų nerado. Tai užfiksuota antstolio dokumentuose. Kai ji sužinojo, kad P. B. nebevykdys savo darbų, nes nėra atvežtų konstrukcijų, ji kasdien su M. K. vyko į UAB „V. L.“ būstinę, kur bendravo su L. K. L. K. iš pradžių jai ir M. K. liepdavo ateiti kitą dieną, nes medžiagos neva buvo vežamos iš Čekijos, kadangi kilo problemų su vairuotoju ir pan. Jai buvo pasakyta, jog už medžiagas reikia sumokėti iki naujųjų metų, o pasiimti konstrukcijas galės bet kada po Naujųjų Metų. Ji paaiškino, kad 2008 m. pavasarį nuvykus į įmonę atrodė, jog ten veikla nevykdoma, nes joje nebūdavo jokių klientų. Ji be L. K. įmonėje matydavo ir V. R., kuris jai nieko nesakydavo. Ji nurodė, jog UAB „V. L.“ biuras buvo įsikūręs kampiniame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Jai paprašius statybinių medžiagų sertifikatų, dokumentai nebuvo duoti. 2008 m. medžiagų likučio iš sandėlio ji negavo. Į sandėlį jai pavyko patekti tik su antstoliu, kadangi sandėliai buvo uždaryti. Namo statybą užbaigė, nes kreipėsi į kitą įmonę, o statybines medžiagas pirko iš naujo ir mokėjo didesnę kainą. Nurodė, kad civiline tvarka kreipėsi į teismą su ieškiniu, kur Klaipėdos apygardos teismoas 2009-06-15 priėmė sprendimą (rašymo apsirikimo klaida Klaipėdos apygardos teismo nutartimi ištaisyta 2009-07-10), kuriuo iš atsakovo UAB „V. L.“ jai buvo priteista 23 824,59 Lt suma, tačiau priteistų pinigų negavo, todėl civilinį ieškinį reiškia šioje byloje.

Nukentėjusioji J. I. parodė, jog 2008 m. pavasarį su draugu V. M. (V. M.) nusprendėme statyti namą. Internete surado UAB „V. L.“ įmonę. Jos draugas V. M. užsuko į minėtą įmonę, kur sutiko L. K. ir V. R. Į UAB „V. L.“ kreipėmėsi dėl vidinių bei išorės sienų medžiagų bei perdangų. Ji parodė, kad UAB „V. L.“ paskaičiavo pradinę sąmatą ir nutarė medžiagas pirkti būtent iš jų. Ji su draugu 2008-05-10 sutarties pasirašyti atėjo į įmonės biurą, esantį (duomenys neskelbtini), kampiniame name, kur V. R. prisistatė kaip direktorius ir pasirašė sutartį, kartu buvo L. K. ir A. K.. Pagal sutartį įmonė įsipareigojo medžiagas pristatyti per mėnesį nuo apmokėjimo. Šias sutarties sąlygas jai aiškino visi trys minėti asmenys. Už jos perkamas medžiagas buvo paskaičiuota 51517 Lt suma ir pasakyta, kad pagal įmonės sąlygas, pavedimu į įmonės UAB „V. L.“ sąskaitą reikia sumokėti 100 proc. avansą. 2008-05-14 visą sumą ji pervedė į įmonės sąskaitą. Praėjus sutartam prekių pristatymo terminui ji ėmė domėtis apie prekes. Telefonu kalbėjo ir su L. K., ir su V. R. Pradžioje jie jai aiškino, kad prekės netrukus bus atvežtos. Vėliau ėmė jai aiškinti, kad kilo techninių kliūčių, paskui, kad prekės nuvežtos ne tiems užsakovams ir pan. Ji palaipsniui suprato, kad buvo su draugu apgauti ir kreipėsi į advokatę S. B., kuri jai patarė įmonei nusiųsti pretenziją. Tai padarius jokio atsakymo nesulaukė. Tada ji buvo į įmonę užsukusi su savo pažįstamu tikėdamasi, kad su vyru bus kalbamasi rimčiau. Biure sutiko V. R., kuris pasakė, kad dėl prekių pristatymo reikia bendrauti su L. K. Vėliau, 2008 m. rugpjūtį, kai iš jūros grįžo jos draugas, jie kreipėsi į L. K., kuri išsisukinėjo, pasakė, kad dabar yra įmonės direktorė ir liepė sudaryti dvi naujas sutartis, pagal kurias bus pristatytos naujos prekės. Sutartyse buvo nurodytas galutinis prekių pristatymo terminas. Sutartis ji pasirašė. Paskutinę termino dieną jos draugas nuėjo į sandėlius, bet rado juos užrakintus, tačiau kieme sutiko pasislėpti bandantį A. K. Tarp vyrų kilo žodinis konfliktas, kuris baigėsi PK. Policijoje jai paaiškino, kad dėl apgavystės reikia kreiptis į ekonominę policiją. Tą pačią dieną ji parašė pareiškimą ir kreipėsi į advokatę. Parodė, jog norėjo, kad būtų pristatytos medžiagos, nes buvo sudariusi kontraktą su statytojais. Kai ji su draugu pradėjo prašyti pinigų, kaltinamieji ėmė slėptis. Nurodė, kad civiline tvarka kreipėsi į teismą su ieškiniu, kur Klaipėdos apygardos teismo 2009-06-15 buvo priimtas sprendimas (rašymo apsirikimo klaida Klaipėdos apygardos teismo nutartimi ištaisyta 2009-07-10), kuriuo iš atsakovo UAB „V. L.“ jai buvo priteista sumokėta suma bei bylinėjimosi išlaidos. Ji antstoliui dar sumokėjo1200 Lt, be to, medžiagų pirkimui paėmė paskolą, už kurią iki šiol moka, nei prekių, nei pinigų iki šiol neatgavo.

Nukentėjusysis A. P., parodė, kad 2008 m. ieškojo blokelių namo statybai ir internete rado UAB „V. L.“ įmonės puslapį. Jis paskambino nurodytu telefonu ir kalbėjosi su V. R. Siūlomų blokelių kaina jį tenkino, todėl el. paštu gavo sutartį, kurios sąlygos jam tiko. Už prekes į įmonės sąskaitą jis pervedė 26031 Lt. Į įmonės biurą jis nebuvo nuvykęs. Žino, kad pradžioje kalbėjo su V. R., nes jis telefonu jam taip prisistatė. Jis su V. R. sutarė, kad pirks iš įmonės UAB „V. L.“ statybinius blokelius, kuriuos įmonė įsipareigojo jam pristatyti per 30 d. nuo pinigų pervedimo. Sutartyje buvo numatytas 100 proc. avansinis apmokėjimas, tokias sąlygas siūlė įmonė. Kadangi jis analogiškomis sąlygomis jau buvo pirkęs medžiagas iš kitos įmonės, jis neįžvelgė tame jokios galimos apgaulės. Sutartį jis pasirašė 2008 m. gegužę ir iš karto pervedė nurodytą pinigų sumą į Medicinos banke esančią UAB „V. L.“ sąskaitą. Praėjus 30 d. blokelių negavo. Tada jis skambino tais pačiais telefonais ir nuo tada telefonu bendravo tik su L. K. Jam L. K. pasakojo įvairias istorijas kodėl krovinys nepristatomas, vėliau nebekėlė telefono. Visa tai truko iki rudens. Tada jis kreipėsi į Raseinių PK ir byla pateko į teismą. Kai jis, nesulaukęs prekių skambindavo į įmonę, atsiliepdavo L. K., kuri prisistatė direktore ir aiškino apie direktoriaus pasikeitimą. Jis parodė, jog siuntė registruotus laiškus informuodamas, kad atsisako prekės ir prašo grąžinti pinigus, bet laiškai grįždavo atgal. Telefonu išreiškus tokį pat prašymą, jam vis buvo žadama, kad netrukus bus pristatytos prekės. Blokeliai pristatyti nebuvo, pinigai nėra grąžinti. Jis paaiškino, kad su V. R. telefonu kalbėjo tik tada, kai skambino dėl blokelių įsigijimo, o po to, kai el. paštu gavo sutartį, bendravo tik su L. K., kuri jam prisistatė nauja įmonės direktore. Civiline tvarka į teismą dėl to nesikreipė. Byloje jis yra pareiškęs civilinį ieškinį 26031,39 Lt, kurį palaiko.

Nukentėjusysis J. B., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, jog 2007-2009 m. dirbo mechaniku užsienyje pagal kontraktą laivuose. 2008 m. birželio mėn. su „V. L.“ direktoriumi V. R. sudarė sutartį. Dėl pirkimo ir apmokėjimo jis pasirašė sutartį su L. K., kuri iš karto apskaičiavo mokėtiną sumą. Reikėjo sumokėti visą sumą, kad būtų įvykdytas užsakymas. Jis atsiskaitė pavedimu per banką - viena suma - 45000 Lt ir po mėnesio kita suma, viso bendra suma - 50564,46 Lt. Jis parodė, kad sutartį pasirašyti davė L. K., o sutartyje buvo V. R. parašas. Jis statė namą Ketvergiuose, kur dalį plokščių atvežė,o likusių plokščių į statomą objektą nepristatė. Namą statė brigada, buvo brigadininkas nuo „V. L.“ įmonės. Tuo metu, kai pradėjo statyti, jis išvažiavo į užsienį dviem savaitėms, o kai grįžo darbai nevyko, nes nebuvo medžiagų, nors už jas buvo sumokėjęs. Tada jis skambino L. K., tačiau jam buvo pasakyta, kad produkcijos nepristato iš Čekijos, nes stringa atvežimas, reikia laukti. Jis parodė, jog visą laiką bendravosu L. K. Taip pat jis dėl nepristatytų medžiagų bendravo su A. K., tačiau sutarties sąlygos nebuvo įvykdytos, pinigai nebuvo grąžinti. Jis parodė, jog jam padaryta 26906,38 litų žala. Palaiko civilinį ieškinį 26639 litų sumai.

Nukentėjusioji M. K., parodė, kad nusprendė statyti namą su savo mama - J. K., bei I. P. Visos kartu sumokėjo UAB „V. L.“ 108 tūkst. Lt., kiekviena šeima mokėjo po lygiai, po 36 tūkst. Lt. 108 tūkst. Lt. paskaičiavo UAB „V. L.“. Sutartį su UAB „V. L.“ už ją pasirašė jos mama J. K., nes jai buvo parašiusi generalinį įgaliojimą, o I. P. sutartį už save pasirašė pati. Įmonėje jai iš karto buvo paaiškinta, kad vėliau gali tekti primokėti, nes paskaičiavimai buvo preliminarūs pagal pateikiamą projektą, bet nurodė, kad tai bus neesminės sumos. Kartu su mama UAB „V. L.“ pervedė už dvi dalis – 72 tūkst. Lt., o I. P., savo ruoštu, 36 tūkst. Lt. savo dalies. Tai buvo visa suma, kurią buvo nurodžiusi įmonė. Jai buvo pasakyta, jog medžiagas įmonė gali pasaugoti sandėlyje iki statybos pradžios. Taip pat buvo paaiškinta, kad P. B. – statybininkas, kuris, yra „V.“ statybinės kompanijos akcininkas ir išmano apie namo statybą, naudojant specifines medžiagas. Parodė, jog Klaipėdoje bendravo su L. K., A. K., P. B., V. R. Ji dėl produkcijos tiekimo ir apmokėjimo daugiausiai derėjosi L. K., tačiau tiek A. K., tiek V. R. buvo šalia. Apie statybos darbus daugiausiai kalbėjosi su P. B. Ji, J. K., ir I. P. UAB „V. L.“ biure sumokėjo P. B. 100 tūkst. Lt. avansą už statybos darbus. Statybos vyko Zeigių km., Klaipėdos r. P. B. pradėjo statybas, o ji išvyko į Vokietiją. Ji, grįžus iš Vokietijos, iš techninės priežiūros atstovų, sužinojo, jog statomas namas ilgai nestovės, nes pasirinktos netinkamos technologijos, neteisingai padarytas pamatas, negerai sustatytos sijos. Dėl to, ji kreipėsi į Sakalausko ekspertizės kompaniją, kad namas būtų patikrintas. Ji parodė, jog paaiškėjus, kad į nebaigtą statyti namą, P. B. buvo įdėjęs jau 68 tūkst. Lt, L. K. skambino jos mamai ir pasakė, kad P. B. vagia statybines medžiagas ir veža jas į kitas statybines aikšteles, kur stato namus Nemirsetoje ir Girkaliuose. Ji nurodė, jog jai buvo pristatyta tik maža dalis statybinių medžiagų, už kurias sumokėjo UAB „V. L.“. Kai ji atvažiavo į sandėlį su antstoliu, advokatu ir ekonominės policijos atstovu, prašydama duoti jos medžiagas, ji pamatė sandėliuose juodąją UAB „V. L.“ buhalteriją, kur buvo parašyta, jog jos užsakytos prekės yra nukreiptos į Girkalius ir Nemirsetą. Jos įmokėta dalis, už kurią negavo produkcijos yra 21637 Lt, už šią sumą jai produkcija nepateikta. Jai L. K., A. K., V. R., P. B. dėl nepristatytos produkcijos aiškino vis skirtingas priežastis. Viena jų tai, kad P. B. jos prekes iš sandėlio. Kita priežastis buvo ta, kad prekės dar negautos, dėl to, kad sulūžo jas vežęs automobilis. Vieną tų kartų jai buvo pasakyta, kad medžiagos bus iškraunamos Panevėžyje, kad ji gali ten pati nuvykti ir pasižiūrėti. Jai buvo duotas kontaktinis N. K. telefonas Panevėžyje, kuriam galėjo paskambinti ir sužinoti, ar prekės pristatytos ir jas atsiimti. Ji, paskambinusi L. K., sužinojo, kad produkcija yra pristatyta į Panevėžį. Tada paskambino N. K., kuris patvirtino, jog medžiagos gautos. Tada ji užsakė mašiną ir vairuotojas išvyko į Panevėžį medžiagų. Tačiau jai buo pranešta, kad už prekes nesumokėta. Ji, paskambinusi L. K., paklausė, kodėl buvo pasakyta, jog nėra sumokėta, o L. K. atsakė, kad už medžiagas turi susimokėti. Tada ji nutarė sumokėti už analogiškas Velox medžiagas, kurios buvo Panevėžyje. Ji parodė, kad yra pripažinta civiline ieškove 21638 Lt sumai. Civiline tvarka ši žala jai yra priteista, tačiau nieko nėra gavusi.

FNTT ūkinės finansinės veiklos tyrimo Klaipėdos apskrities skyriaus vyresnioji specialistė R. M., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad byloje yra pateikusi 2009-02-27 Nr. 5-3/18 specialisto išvadą dėl UAB „V. L.“ ūkinės finansinės veiklos ir 2009-04-29 Nr. 5-3/38 specialisto išvadą dėl UAB „V. L.“ ūkinės finansinės veiklos. UAB „V. L.“ 13 tūkst. Lt. skolą į valstybės biudžetą sumokėjo už savo pradelstus įsipareigojimus. Dėl to, kad J. B. buhalteriniai dokumentai nebuvo įtraukti į įmonės buhalterinę apskaitą, valstybei yra padaryta žala, kurią, pagal jos išvadą, sudaro nesumokėtas 2200 Lt PVM, tačiau kodėl VMI nepateikė civilinio ieškinio šiai sumai 2200 Lt, negali atsakyti. Ji PVM sumą apskaičiavo pagal priėmimo-perdavimo aktą, kuriuo juridinis asmuo prekes perduoda užsakovui, tačiau priėmimo-perdavimo aktas nėra buhalterinės apskaitos dokumentas, kuriame būtų užfiksuota ūkinė operacija. Jai pavyko nustatyti valstybei padarytą žalą, bet pagal įmonės dokumentus to negalima nustatyti. Ji sumą apskaičiavo pagal prekių kiekius, nes buvo pateikta pažyma, pretenzija, kur nurodyta bendra kiekinė užsakymo suma. Ji paaiškino, kad priėmimo-perdavimo aktuose yra nurodytos kainos, todėl galima išvesti skirtumą, už sumokėtas bei išduotas prekes. Tačiau tokius paskaičiavimus padarė ji, o ne įmonė. Ji parodė, jog J. B. 2008-06-15 UAB „V. L.“ pervedė 50564 Lt. Pagal sutartį prekės turėjo būti pristatytos per 30 d. nuo užsakovo įvykdyto įsipareigojimo. Ji parodė, kad L. K. 2009-01-30 parašė paaiškinimą Klaipėdos AVPK, kuriame nurodoma, jog 2008 m. liepos mėn., jai tampant įmonės direktore, nebuvo perduoti įmonės dokumentai, todėl ji neturi galimybės jų pateikti, tačiau iš įmonės buhalterės apklausos protokolo matyti, kad buhalterė, Ž. R., visus dokumentus tvarkė ir juos paliko įmonės biure. Todėl, informacija, kad 2008-07-15, kai L. K. tapo atsakinga už įmonės apskaitą jai nebuvo perduoti reikalingi dokumentai, yra prieštaringa, kadangi įmonės buhalterė nurodė, kad apskaitos dokumentus tvarkė, juos suvedinėjo į registrus, kuriuos paliko biure. Buhalterė tęsė savo veiklą ir po to, kai pasikeitė įmonės direktorius. Ji nurodė, kad įmonė, neįvykdžiusi įsipareigojimų, turėjo galimybę grąžinti J. B. jo sumokėtus pinigus. Ji paaiškino, jog įmonės skolos VMI atsiradimo laikotarpio ir jos senumo nenustatinėjo. Įmonė sąskaitomis faktūromis nepagrindė prekių pardavimų užsakovams. Ji paaišino, jog įstatymu reglamentuota, kad sąskaita faktūra išrašoma tuoj pat arba iš karto kai ūkinė operacija yra atlikta. Teiginį, jog ūkinė operacija buvo atlikta ji grindžia 2008-07-01 pasirašytu priėmimo-perdavimo aktu tarp UAB „V. L.“ ir J. B., kuris turi būti palydėtas sąskaita faktūra. Ji nurodė, jog J. B. pagal sutartį turėjo gauti prekių už jo sumokėtą 50 tūkst. Lt. sumą, o tiekimas jam padarytas dalinis – už 19 tūkst. Lt. Darant dalinį tiekimą įmonė privalėjo išrašyti PVM sąskaitą faktūrą dėl PVM apskaitos. PVM turi būti apskaitomas liepos mėn. Buhalterinės apskaitos dokumentai turi būti surašomi ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio metu arba jam pasibaigus. Ūkine operacija traktuojama ta stadija, kiek ji yra atlikta. Ji parodė, kad pažeidimas apima abiejų direktorių vadovavimo laikotarpį. Pareigą surašyti sąskaitas turėjo ir V. R., savo vadovaujamu laikotarpiu, ir L. K. savuoju, kadangi pažeidimas tęsėsi iki 2008-10-31, t.y. iki jos tiriamojo laikotarpio pabaigos, o apskaita buvo vedama kaupimo būdu. Ji parodė, jog 2008-04-28 AVPK ENTB yra pateiktas raštas, kuriuo R. atsisako direktoriaus pareigų, o prašymą patvirtino UAB „V. L.“ akcininkai L. K., A. K. ir P. B.. Tuo metu įmonės kasininku buvo direktorius. Kai L. K. tapo direktore, jai perėjo V. R. neįvykdyta pareiga išrašyti sąskaitas. Ji paaiškino, kad remiantis 2009-04-29 Nr. 5-3/38 specialisto išvada dėl UAB „V. L.“ ūkinės finansinės veiklos pagal tyrimui pateiktus duomenis darytina išvada, kad įmonė turėjo finansines galimybes įvykdyti finansinius įsipareigojimus visiems prekes pirkusiems asmenims. Situaciją, kad įmonė turėjo galimybę įvykdyti finansinius įsipareigojimus lėmė tai, jog 2008-05-08 sudarant sutartį su J. I. 51517 Lt sumai, įmonės kasoje buvo 290156 Lt, banke – 235 Lt, turėtas trumpalaikis turtas – 38161 Lt, viso įmonė turėjo turto už 328552 Lt. Praėjus 30 d. po sutarties sudarymo dienos, įmonė turėjo turto už 214024 Lt. Tuo tarpu įmonė buvo skolinga VMI, kuriai pirmumo eile būtų reikėję sumokėti 19339 Lt. Darbo užmokestis buvo sumokėtas, Sodrai įmonė nebuvo skolinga. Tokiu būdu iš įmonės turto atėmus jos įsipareigojimus pirma eile, įmonė turėjo 309000 Lt, todėl galėjo visiškai įvykdyti įsipareigojimus J. I. 2008-06-04 sudarant sutartį su J. B. įmonės kasoje buvo 142840 Lt, banke – 3002 Lt, turėtas trumpalaikis turtas – 37449 Lt, viso įmonė turėjo turto už 183291 Lt, įmonė buvo skolinga Valstybės biudžetui - 10488 Lt. Tokiu būdu iš įmonės turto atėmus jos įsipareigojimus pirma eile, įmonė turėjo 172802 Lt. Todėl įmonė turėjo finansines galimybes atsiskaityti su J. B., kuris buvo pervedęs 26639 Lt avansą už medžiagas. Ji paaiškino, kad visais atvejais įmonė galėjo įvykdyti finansinius įsipareigojimus po 30 d. termino. Įmonė turėjo finansinių įsipareigojimų už 130854 Lt, o 2008-07-15 įmonės turtas sudarė 261843 Lt, tokiu būdu įmonė turėjo galimybę atsiskaityti su visais keturiais klientais. Į finansines galimybes įtraukiamas visas trumpalaikis turtas ir piniginės lėšos. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2008-07-15 faktinis įmonės pinigų likutis buvo 261000 Lt, kurį V. R. perdavė L. K. ir tai yra patvirtinta jų parašais.

Liudytojas J. J., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad apie UAB „V. L.“ veiklą sužinojo „Litexpo“ statybų parodoje. Į šią įmonę dėl jokių paslaugų nesikreipė, neužsakė jokios „V.“ produkcijos. Jis parodė, kad UAB „Ekoblok“ vežė blokelius į „Velox“ sandėlį, esantį Klaipėdoje. Jis blokelių nepardavinėja, tik naudojosi „V.“ sandėliu. Parodė, jog tuo metu buvo direktorius vienos įmonės, kuri gamino blokelius.

Liudytojas P. B., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad 2007 m. įsigijo UAB „V. L.“ akcijų, tai padaryti pasiūlė L. K. Jis buvo pasirašęs trumpalaikę UAB „V. L.“ įmonės atstovavimo sutartį. Pačioje įmonės veikloje praktiškai nedalyvavo, turėjo 30 proc. UAB „V. L.“ akcijų, o L. K. turėjo 30 proc. UAB „V. s. s.“ akcijų. Pasirašant sutartį tarp UAB „V. L.“ ir Čekijos įmonės dalyvavo jis ir L. K., bet to gerai nepamena. UAB „V. L.“ akcininku jis buvo apie vienerius metus. Jis parodė, kad L. K. arba A. K. pardavė jam savo akcijas, turėtas UAB „V. s. s.“, o jis jiems pardavė savąsias, turėtas UAB „V. L.“. Jis pasitraukė, nes sutarė su UAB „V. L.“ apsikeisti akcijomis ir tokiu būdu jis tapo vieninteliu UAB „V. s. s.“ akcininku. Jis parodė, jog UAB „V. L.“ veiklai vadovavo pagrindinis akcininkas – L. K. ir įmonės direktorius. Kadangi jis turėjo patirties statybų srityje ir jo įmonė pirkdavo medžiagas iš UAB „V. L.“, tai I. P., M. K. ir J. K. buvo nukreiptos į jo įmonę. Jis paaiškino, kad apsikeitimas akcijomis vyko tarp jo ir L. K. Jis į Čekiją važiavo dėl įmonės pristatymo, o su Čekijos gamintojais jokios sutarties dėl paslaugų teikimo nepasirašė. Parodė, kad L. K. pažinojo porą metų iki įmonės įkūrimo ir realus įmonės vadovas buvo L. K., nes visi klausimai buvo sprendžiami su ja. Parodė, jog 2008-04-28 V. R. prašymą atleisti iš pareigų akcininkų susirinkimas tenkino. Girdėdavo kaip žmonės kelia pretenzijas, klausinėja dėl pinigų grąžinimo. Paliko įmonę dėl nesutarimų įmonės veikloje, UAB „V. L.“ jam pačiam laiku nepristatydavo prekių, darbiniai nesklandumai kilo praėjus maždaug pusmečiui po įmonės įkūrimo.

Liudytojas G. M., apklaustas teisiamojo tyrimo metu, parodė, kad su A. M. kreipėsi į UAB „V. L.“ Klaipėdoje dėl statybinių blokelių pirkimo ir bendravo su L. K., prieš tai bendravimas vyko telefonu. Jis parodė, jog sudarė maždaug 26 000 Lt vertės blokelių pirkimo sutartį, visus su tuo susijusius reikalus tvarkė žmona, o statybinių medžiagų pirkimui su žmona paėmėme paskolą. Ji paaiškino, kad produkcija turėjo būti pristatyta per mėnesį laiko po sutarties pasirašymo, tačiau tai nebuvo padaryta. Į UAB „V. L.“ dėl nepristatomų prekių pirma kreipėsi žmona, po to jis. Jam ir jo žmonai buvo žadama, kad prekes netrukus gaus. Jis, atvykęs į UAB „V. L.“ Klaipėdos biurą, esantį Karoso g. 1, bendravo su L. K., kuri visaip išsisukinėjo dėl prekių nepristatymo ir tai tęsėsi apie mėnesį, tačiau nei blokelių nei pinigų neatgavo, o nuo nervinės įtampos susirgo.

Liudytojas V. A. parodė, kad dirbo UAB „V. L.“ gamybos vadovu. Jis buvo atsakingas už medžiagų priėmimą, apdirbimą ir išdavimą. Jis kontroliavo visas medžiagas, kurios patekdavo į sandėlį, esantį Baičių km., Klaipėdos, ir kurias turėjo gauti užsakovai. Jis gaudavo tik pagal techninius projektus pateiktus nurodymus, pagal specifikacijas turėdavo produkciją, gautą sandėlyje, apdoroti. Apdorota produkcija būdavo išduodama arba L. K., arba V. R. nurodymu. Jis parodė, jog išduodant produkciją apskaita buvo vedama pagal išlaidų knygą, kurioje pasirašydavo klientas, viena dokumento kopiją palikdavo jam, o kitą atiduodavo klientui, vėliau dokumentus pateikdavo buhalterijai. Jis pamena klientą J. B., kuriam išdavė produkcijos dalį, taip pat pamena J. K., M. K. ir I. P., kurioms išdavė tiek produkcijos, kiek jos buvo sandėlyje. Kai į sandėlį atveždavo produkciją, jam nebūdavo aišku, kam ji skirta. Iškraudavo tiek produkcijos, kiek nurodydavo V. R. ir L. K. Išduodant medžiagas jis išrašydavo priėmimo-perdavimo aktus, kurių vieną pateikdavo buhalterijai. Jis taip pat paaiškino, kad pradėjo dirbti L. K. įmonėje „D.“, o paskui, reorganizavus šią įmonę į UAB „V. L.“, perėjo dirbti į ją. Rugpjūčio pabaigoje nepažįstamas žmogus iškrovė į sandėlį vieną sunkvežimį tuščiavidurių blokelių, tačiau, kai išėjo iš darbo tų blokelių sandėlyje nebebuvo, sandėlyje blokeliai gulėjo ilgą laiką ir jie tikrai buvo atiduoti. Taip pat paaiškino, kad rašė pranešimą, jog 2008-08-04 atvyko M. K. ir I. P. bei atsisakė pasiimti produkciją, kadangi joms skirtų prekėių pagal specifikaciją neužteko, vėliau produkcija, buvusi sandėlyje, šioms klientėms buvo išduota.

Liudytoja R. K. parodė, kad 2008-02-10 tarp jos ir UAB „V. L.“ direktoriaus buvo sudaryta administracinių, komercinės paskirties patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) g., nuomos sutartis. Ji paaiškino, jog nuoma už patalpas buvo mokama iš dalies, o UAB „V. L.“ liko skoloje, pagal sudarytą nuomos sutartį negavo nė vieno mokėjimo, t. y. UAB „V. L.“ įsiskolinimas siekė 22 tūkst. Lt. Sutarties sudarymo momentu bendravo su V. R. Dėl skolos reikalavimų nereiškia.

Liudytojas E. V. parodė, jog 2008 m. rugsėjo mėn. A. K. pasakė, kad stabdo UAB „V. L.“ veiklą ir pasiūlė jam perimti gamyklos atstovavimą Lietuvai. Atstovavimo perėmimą jis aptarė su L. ir A. K., į perėmimo sąlygas įėjo įmonės turimų skolų padengimas. Jis atsimena B., nes dar 2007 m., būdamas UAB „V. Lt“ konkurentu, sudarė jiems sąmatą, o perėmus atstovavimą abu K. jį informavo, jog B. yra neužbaigtų statybos darbų Ketvergiuose ir pasiūlė jam juos užbaigti. Tada, kai susitiko su B., paaiškėjo, kad jiems buvo pateikta klaidinga informacija, jog jis darbus užbaigs už dyką. Parodė, jog prieš perimant atstovavimą, kartu su Ž., L. ir A. K., vyko į Čekiją, nes norėjo išsiaiškinti situaciją dėl įsipareigojimų. Čekijoje jis gavo L. Č. patvirtinimą apie esamą įmonės skolą ir patikinimą, kad galima perimti atstovavimą prisiimant esamus įsipareigojimus. Vėliau jis susitiko su L. Č. Rygoje ir pasirašė sutartį, kuria perėmė atstovavimą ir įsipareigojimus. Parodė, jog įsipareigojimams padengti skyria po 500 eurų nuo kiekvieno užsakymo, skolos dydis perimant įsipareigojimus buvo apie 15-20 tūkst.

Liudytoja S. B. parodė, jog apie sutartį, kurią sudarė jos vyras su UAB „V. L.“ žino. Sutartis sudaryta 50564 Lt sumai „Velox SCP“ plokščių pirkimui. Sutartis iš UAB „V. L.“ pusės nebuvo pilnai įvykdyta. Jai tekdavo rūpintis visais dokumentų tvarkymo reikalais, kai vyras dirbdavo jūroje. UAB „V. L.“ per tris kartus dalį medžiagų jos vyrui pristatė. Už medžiagas buvo atliktas 100 proc. avansinis apmokėjimas, pervedant 50564 Lt į įmonės sąskaitą, o UAB „V. L.“ pristatė prekių maždaug už 23000 Lt, todėl byloje pareikštas ieškinys sudaro 26906 Lt, t. y. sumokėta suma už nepristatytas prekes. Į UAB „V. L.“ biurą ji pati buvo nuvykusi tik vieną kartą, bendravo su L. K., o jos vyras ten vyko daug kartų, nes jis tvarkė šiuos reikalus. Parodė, kad jos vyrui L. ir A. K. vis aiškino, kad likusios produkcijos, už kurią sumokėjo, nepristato, nes kilo laikinų trukdžių, nuolat išsisukinėjo. Kartą vyko susitikti su E. V. Kadangi L. K. pripažino, kad trūko prekių ji pasiūlė kompromisinį variantą – pirkti statybos darbus iš E. V. ir jam už statybas mokėtina suma bus sumažinta nepristatytų prekių vertei. Pasitarusi su vyru, kuris tuo metu buvo jūroje, su tokiu pasiūlymu nesutiko. Iki šiol jos ir jos vyro sumokėta suma neatlyginta ir trūkstamos prekės nepristatytos.

Liudytojas V. M. parodė, jog 2008 metais gyveno Lietuvoje, su J. I. nusprendė statyti namą. Kreipėsi į UAB „V. L.“

Klaipėdoje. Jis šią firmą rado internete ir susisiekė telefonu, informaciją apie

blokelius teikė V. R., kuris, kaip jis suprato, buvo direktorius. Sutartį pasirašė biure, Klaipėdoje, joje buvo nurodyta, kad reikia pervesti 100 procentų avanso už

užsakymą. Pasirašant sutartį buvo V. R. ir L. K. Bankinį pavedimą atliko jo draugė J. I. Blokeliai turėjo būti pristatyti per mėnesį laiko, tačiau

nebuvo pristatyti ir jis negavo konkretaus atsakymo dėl kokių priežasčių. Jis ne kartą buvo biure, bendravo jau su L. K. ir reikalavo įvykdyti užsakymą, o L. K. vyras teigė, kad greitai pristatys, aiškino, kad yra sunkumų su pakrovimu. Paskutinį kartą, kai jis su J. I. atėjo į biurą, jiems buvo pasiūlyta perrašyti sutartį ir sudaryti dvi sutartis, kad bus kito tipo blokai ir trijų dienų laikotarpyje juos gaus. Tačiau po to, niekas neskambino, niekas neatsiliepė telefonu, o biuras buvo uždarytas. Tada jis nuvyko į biurą ir kieme pamatė K. mašiną, iš to suprato, kad slapstosi. Prekės nebuvo pristatytos ir pinigai nebuvo grąžinti, dėl to kreipėsi civilinio proceso tvarka. Padaryta 50 000 Lt žala, nes ėmė paskolą iš banko ir lyg šiol moka palūkanas, prekes iš

Čekijos įsigijo iš savo lėšų. Antrą sutartį pasirašė L. K. kaip direktorė.

Liudytoja Ž. R., parodė, jog „V. L.“ dirbo buhaltere neištisus metus, jai reikėjo suvesti pirminius dokumentus, buvo atsakinga už finansinę atskaitomybę, pildė įmonės kasą. Parodė, kad kasoje buvo didelės pinigų sumos, tačiau jų realiai niekas nematė. Ji vedė buhalterinę apskaitą bei patvirtino savo parašu, kad buhalteriškai pagal sąskaitų planą veikla vyksta, o pinigus tvarkydavo L. K. Ją į darbą priėmė L. K., kuri prisistatė akcininke. Į objektus važiuodavo A. K.,V. R. būdavo kabinete. 2008-05-16 buvo sąskaitos su pirkimu iš įmonės „D.“, kad pirko iš „V. L.“ prekes. L. K. įteikdavo banko įrašus, o ji suvesdavo į programą, tik pagal išrašus matydavo pinigų perdavimo aktą, visos sąskaitos – faktūros buvo apskaitytos buhalterinėje apskaitoje, o apmokėjimus, grynųjų pinigų pavedimus atliko L. K. Parodė, jog atlyginimas jai neišmokėtas, yra prisiteisusi. Ji paaiškino, kad darbuotojams prieš 3 - 4 mėnesius iki bendrovės uždarymo nebebuvo mokami atlyginimai. Tuo metu, kai ji dėl atlyginimo išmokėjimo kreipėsi į L. K., buvo nurodyta, jog nėra lėšų, nors pagal buhalterinius duomenis visada būdavo. Taip pat ji paaiškino, jog įmonės kasos knygą pildė ji, V. R. nuimdavo pinigus iš banko ir viską perduodavo L. K., kuri valdė įmonės pinigus bei turėjo nuo seifo raktus.

Liudytojas A. K., parodė, jog su L. K. skiriasi. 1996 m. buvo įkurta UAB „D.“, kuri 2005 m pradėjo bendradarbiauti su užsienio partneriais ir gavo išskirtinę teisę prekiauti „V.“ statybinėmis sistemomis. Kadangi L. K. buvo sunku valdyti „D.“, 2007 m. jis, V. R. ir M. nusprendė kurti UAB „V. L.“, kuri perėmė „D.“ verslo idėją, o „D.“ buvo likviduojama palaipsniui. Jis buvo UAB „V. L.“ akcininkas. 2007-09-18 įkurtos UAB „V. L.“ akcininkais buvo jis su 32 akcijomis, L. K. su 32 akcijomis, M. su 32 akcijomis ir V. R. su 4 akcijomis, pastarasis buvo paskirtas įmonės direktoriumi. Jis įmonėje buvo atsakingas už reklamą, parodas, techninius dalykus, programinės įrangos tvarkymą. Jis paaiškino, kad UAB „V. L.“ faktiškai vadovavo direktorius V. R., jis į vadovavimą nesikišo, jis su klientais asmeniškai bendraudavo tik parodose arba atlikdamas techninius projektus. 2007 m. gruodžio mėn. UAB „V. L.“ paskelbė, jog po naujų metų kels medžiagų kainas, todėl klientai įmonei pateikė daug užsakymų ir tokiu būdu įmonėje susikaupė daug grynųjų pinigų. Jis kaip akcininkas žinojo, jog paprastai klientai už užsakomas prekes turėdavo įnešti 100 proc. avansą, tokį avansą imti buvo nusprendusi pati UAB „V. L.“, nes tokio avansinio mokėjimo už prekes iš jų reikalavo tiekėjai. Jis UAB „V. L.“ akcininku buvo iki 2009-04-30. Jis parodė, jog žino, kad 2006 m. tarp klientų M. K., I. P., J. K., dėl statybos darbų atlikimo niuansų, prasidėjo nesusipratimai su statybininku P. B., kurie peraugo į klientų konfliktą su UAB „V. L.“. M. K., I. P., J. K. užsakymui sąmatą skaičiavo V. R., tačiau prasidėjus barniams tarp statybininkų ir užsakovų, pastarieji pradėjo daryti savo sąmatas. Pagal sutartį tarp UAB „V. L.“ ir M. K., I. P., J. K. užsakytos medžiagos, buvo Baičių km. esančiame sandėlyje nuo 2008 m. sauso iki gegužės mėn., o prasidėjus krizei tas prekes vadovai panaudojo kitų klientų reikalavimams patenkinti. Nuo 2008 m. sausio mėn. UAB „V. L.“ veždavo pusfabrikačius, kuriuos vėliau dar reikėdavo apdirbti ir apdirbimu rūpinosi sandėlininkas V. A. Parodė, kad M. K. ir J. K. užsakius prekes UAB „V. L.“, P. B., kaip UAB „V. s. s.“ akcininkas, buvo rekomenduotas atlikti statybos darbus. Medžiagų pristatymu klientams rūpinosi V. R. ir L. K. Blokeliai J. I. buvo pristatyti į sandėlį, bet J. I. jų nepasiėmė, nes nebenorėjo. „V. L.“ nebuvo įkurtas joks valdymo organas. Įmonės veiklą ir direktoriaus veiklą akcininkai kontroliavo per susirinkimus, vykusius kartą per 2-3 mėn., įmonė nuo 2007 m. iki 2009 m. egzistavo de jure, bet de fakto nuo 2008 gruodžio mėn. veiklos nebevykdė, jokios finansinės įmonės kontrolės nebuvo, per susirinkimus tik buvo kalbama dėl bankroto kėlimo galimybės. Taip pat, paaiškino, jog dėl to, kad specialistė Ūkinės finansinės veiklos išvadoje pasakė, kad 2008 m. UAB „V. L.“ turėjo galimybę įvykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus, tai 2007-2008 m. įmonė buvo pasirašiusi kontraktų, kurių vertė apie 1 mln. Lt. ir dar devynaukščio statybos kontraktą už 1 mln. 300 tūkst. Lt. Įskaičiavus šiuos kontraktus, bet kokia skola pasidengtų. Tačiau, kaip jis parodė, įmonė finansavo mažiausiai tris parodas, kurios kainavo ne mažiau kaip po 15 tūkst. Lt. Įsipareigojimų įmonė neįvykdė, nes kilus krizei su ja nebeatsiskaitė daug kitų įmonių. Apie tai, kad klientų pinigai buvo panaudoti kitiems tikslams, jis nežinojo. V. R. įmonėje buvo atsakingas už finansus, kasą, logistiką, tiekėjų užsakymų pateikimą, statybinių sąmatų darymą, sandėlio patikrą. Grynuosius įmonės pinigus į banką nešė buhalterė Ž. R. ir direktorius V. R. Nesusipratimai su klientais kilo ne dėl „V. L.“ kaltės, jie buvo išprovokuoti ir yra susiję su M. K., I. P. bei J. K. santykio su „V. s. s.“ ir tas konfliktas persimetė į „V. L.“, kuri buvo apkaltinta medžiagų nepateikimu. Parodė, kad 2008 m. UAB „V. L.“ 11 mėnesių dirbo be buhalterio. Buvo priimtas sprendimas atiduoti visus buhalterinius dokumentus audito kompanijai, bet po trijų dienų pareigūnai iš ekonominės policijos viską išsivežė. Jei nebūtų kilęs I. P., J. K. ir M. K. išprovokuotas konfliktas, įmonė iki šiol būtų veikusi.

Liudytoja M. V., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad dirbo buhaltere „V. L.“, Palangoje, o ofisas (kontora) ir kasa buvo Klaipėdoje. Ji tik atveždavo dokumentus įtraukti į apskaitą, bet nebuvo susijusi su kasa. Ji darbo laikotarpiu atliko vieną balansą kol įmonė surado buhalterę Klaipėdoje. Nurodė, kad dirbo nuo 2007-11-08 iki 2008-02-01, o jai dirbant buhaltere direktoriumi buvo V. R., kuris kartą per mėnesį atveždavo dokumentus. Ji žino kaltinamąją nuo to laiko, kai atvažiavo su direktoriumi pasiimti visų dokumentų. Tada, perduodant dokumentus, buvo sudarytas perdavimo aktas. Parodė, jog bendrovė „V. L.“ neskolino direktoriui pinigų.

V. R., kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio senačiai (toliau – „kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta“), teisiamojo posėdžio metu parodė, kad buvo priimtas dirbti inžinieriumi IĮ „D.“. Padirbus įmonėje metus laiko, IĮ „D.“ direktorė, L. K., pasiūlė jam nuo 2007 m. galo tapti UAB „V. L.“ direktoriumi. L. K. pasiūlė jam 4 UAB „V. L.“ akcijas, kad esant pelnui, gautų dividendus. Jo darbo specifika nepakito, jis skaičiuodavo sąmatas ir pasakodavo klientams apie statybines medžiagas. Jis UAB „V. L.“ direktoriumi buvo iki 2008 m. liepos mėn., nors pirmą prašymą dėl atleidimo parašė 2008-04-28. Būdamas UAB „V. L.“ direktoriumi skaičiuodavo sąmatas ir pasakodavo klientams apie medžiagas, buvo pasiruošęs realiai perimti įmonės ūkį, bet L. K. turėjo visas įmonės banko korteles ir jam pasakė, kad įmonės reikalus tvarkys pati, kad jis pinigų nevaldys. Kartais jis grynus pinigus veždavo į banką, tačiau tai dažniausiai darydavo kartu su L. K. Sutartis įmonės vardu ir sutartis su visais nukentėjusiaisiais pasirašė jis, vėliau, prasidėjus krizei, L. K. ėmė dengti senas skolas, parvežtas medžiagas atiduodavo ankstesniems užsakovams, o nelikus užsakymų, ėmė trūkti medžiagų. Jis paaiškino, kad sutarčių įvykdymui kliūtis atsirado 2008 m. pavasarį, kai L. K. pradėjo neužsakinėti medžiagų, todėl jis, pamatęs, kad negali visiškai atlikti direktoriaus pareigų, akcininkų susirinkimo metu, 2008‑04‑28, pateikė prašymą atleisti jį iš šių pareigų. Jis paaiškino, kad tokį sprendimą priėmė, nes neturėdamas įmonės kortelės ir negalėdamas užsakinėti medžiagų, realiai negalėjo funkcionuoti kaip direktorius. Nors jis tokių funkcijų atlikti negalėjo visą direktoriavimo laikotarpį, tačiau apsisprendė prašytis atleidžiamas tada, kai į įmonę pradėjo ateiti nepatenkinti asmenys. Jis prašymą atleisti padavė iki sutarčių sudarymo su nukentėjusiaisiais, tačiau L. iš karto manęs neatleido, nes nerado kito, direktoriauti galinčio, asmens. Jis apie realią įmonės finansinę būklę sužinojo tada, kai nebebuvo naujų užsakymų, t. y. 2008 m. pavasarį. Taip pat jis parodė, kad apie produkciją ir jos tiekimą, visais atvejais apie į sandėlį nepristatytą produkciją su klientais bendraudavo L. Jis su atėjusiais žmonėmis kalbėdavosi, nes rūpinosi, kad nenukentėtų įmonės įvaizdis, bet niekada nežinodavo, kada atvažiuos medžiagos. Jis nurodė, kad patiekta produkcija pasiektų klientą rūpindavosi L. Jis paaiškino, kad iki įmonės atvažiuodavo ne gatavas produktas, o mašinos su plokštėmis, tada produkcija būdavo sukomplektuojama ir išskirstoma užsakovams. Pristatoma produkcija nebuvo nukreipta į kitus objektus, nes pristatomos plokštės nebuvo individualizuotos. Žurnalai, apie kuriuos kalbėjo nukentėjusioji, yra sandėlio žurnalai, kuriuos vesdavo sandėlininkas V. A. Jis klientams pasakodavo tik apie medžiagų techninę specifiką. Viso užsakymo vertės avanso mokėjimas buvo normali įmonės praktika, kuri buvo ir „D.“, taip buvo daroma, nes už prekes reikėdavo sumokėti čekams, tačiau ar jiems reikėjo mokėti visą sumą – nežinojo, nes su čekais bendravo L. Gruodžio mėn. buvo numatomas medžiagų pabrangimas, J. I. skubėjo užsisakyti medžiagas, nors nebuvo iki galo aišku, kiek tiksliai tų medžiagų jai reikės, o P., K. ir K. užsakytų sąramų vėliau atsisakė. Dėl P. epizodo dėl keramzitinių blokelių, paaiškino, kad jam buvo nusiųsta išankstinė sąskaita, kurią klientas apmokėjo ir medžiagos jam turėjo būti užsakytos. Prekės jam nepristatytos, avansas negrąžintas. Su A. M. sutartį sudarė jis. Sutartis buvo sudaryta 2008 m. birželio mėn. Paaiškino, kad kol neturėjo priėjimo prie banko kortelių, įmonės pinigais disponuodavo L., ji turėjo seifo raktus. Taip pat parodė, jog J. B. pusę medžiagų pasiėmė, o kitos pusės jis negavo, buvo sutarta, jog jis medžiagas atsiiminės dalimis, buvo sutarta, kad PVM sąskaita faktūra jam bus išrašyta atsiėmus visą produkciją, tačiau toks dokumentai nebuvo išrašyti, nes klientas medžiagų neatsiėmė. Pirmasis konfliktas prasidėjo su trimis nukentėjusiomis moterimis dėl statybos darbų. Jis pagal įstatymą, buvo atsakingas už buhalterinę įmonės apskaitą, tačiau realiai tokių galimybių neturėjo, nes įmonėje buvo samdoma buhalterė, kuri rūpinosi buhalterija ir ją tvarkė tinkamai.

Iš įvykdyto Lenkijos Respublikos Lodzės apygardos prokuratūros teisinės pagalbos prašymo matyti, kad apklausti liudytojai I. D. A. ir J. D. S. ir pateikti dokumentai dėl UAB ,,V. L.“ užsakymų.

Iš parodymų, kuriuos ikiteisminio tyrimo metu davė liudytoja I. D. A., matyti, kad yra J. S. įmonės gamybos direktorė. Įmonėje dirba nuo 1999 metų. UAB „V. L.“ jų įmonės gaminius pardavinėjo tik 2008 metais. Iš jų pirko statybines medžiagas - fortis blokelius. Užsakymus UAB „V. L.“ atstovai atsiųsdavo faksu. Gavus užsakymą, jų įmonė išrašydavo faktūrą ir ją išsiųsdavo, tada „V. L.“ atstovai bankiniu pavedimu sumokėdavo už užsakytas prekes, o kai pinigai pasiekdavo J. S. įmonės sąskaitą, buvo organizuojamas prekių atsiėmimas. „V. L.“ atstovai organizavo transportą ir patys prekes Lenkijoje atsiimdavo. Užsakymai buvo realizuojami per mėnesį nuo užsakymo dienos. Asmeniškai nėra bendravusi su UAB „V. L.“ atstovais. Su UAB „V. L.“ nebuvo pasirašyta jokia bendradarbiavimo sutartis. Ryšį palaikė per užsakymus, pateiktus faksu. Paskutinės prekės UAB „V. L.“ buvo parduotos 2008-04-28. „V. L.“ atstovai nėra grąžinę prekių, kaip nekokybiškų.

Iš parodymų, kuriuos ikiteisminio tyrimo metu davė liudytojas J. D. S., matyti, kad yra J. S. firmos savininkas. Firma užsiima statybinių medžiagų, pakuočių gamyba ir plastmasės perdirbimu. Jo firma yra pardavusi statybinių medžiagų UAB „V. L.“. Kada „V. L.“ pradėjo pirkti medžiagas iš jo firmos, nepamena. Užsakymai iš UAB „V. L.“ atstovų buvo priimami faksu. Gavus užsakymą, buvo išrašoma faktūra. Visi „V. L.“ užsakymai buvo įvykdyti. Statybinių medžiagų atsiėmimu rūpinosi „V. L.“ atstovai (4 tomas, b.l. 121-148).

Iš įvykdyto Čekijos Respublikos generalinės prokuratūros teisinės pagalbos prašymo matyti, kad apklaustos liudytojos S. F. ir L. Č. ir pateikti dokumentai dėl UAB ,,V. L.“ užsakymų.

Iš parodymų, kuriuos ikiteisminio tyrimo metu davė liudytoja S. F., matyti, kad nuo 2008-01-01 iki 2008-09-30 UAB „V. L.“ atstovai iš įmonės „V. W. s.r.o.“ atliko blokelių „Velox“ pirkimą. Per bendradarbiavimo laikotarpį yra gavę 22 užsakymus iš „V. L.“. Užsakymai buvo teikiami faksu arba elektroniniu paštu. Visi „V. L.“ atstovų užsakymai buvo įvykdyti. Užsakius prekes buvo išrašoma sąskaita faktūra. Prekių atsiėmimu rūpinosi „V. L.“. Už įsigytas prekes - „Velox“ blokelius, „V. L.“ liko nesumokėjusi 7657,09 eurų.

Iš parodymų, kuriuos ikiteisminio tyrimo metu davė liudytoja L. Č. matyti, kad 2008-03-05 tarp „V. W. s.r.o.“, kurią atstovavo ji ir UAB „V. L.“ atstovo P. B. buvo pasirašyta sutartis Nr. 01/08/121 dėl statybinės įrangos sistemų „Velox“ platinimo Lietuvoje. Su vienu iš „V. L.“ bendrasavininkių L. K. buvo sudarę sutartį dar 2005 metais. Pasirašytą sutartį su UAB „V. L.“ atstovais, 2008-10-01 vienašališkai nutraukė, dėl to, kad gavo nusiskundimų iš Lietuvos, be to „V. L.“ nevykdė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Už tiekiamų medžiagų ir prekių transportavimą buvo atsakingi „V. L.“ atstovai (4 tomas, b.l. 174-191, 5 tomas b.l. 1-158).

Iš 2008-08-28 įmonės „V. W. s.r.o.“ atstovės L. Č. elektroninio laiško, adresuoto J. I., matyti, kad jų įmonė gavo skundą dėl problemų su ,,V. L.“, kalbėjosi su šios įmonės atstovais 2008 m. liepos mėn. pabaigoje, kurie žadėjo iškart viską pristatyti (6 t., b. l. 66-67).

Iš 2008-09-08 įmonės „V. W. s.r.o.“ atstovės L. Č. rašto adresuoto J. I. matyti, kad įmonė turi nutraukti sutartį su ,,V. L.“, nes šios įmonės atstovai pastoviai atsako, kad jiems dar vyksta reorganizacija (6 tomas, b.l. 64-65).

2009-02-27 FNTT prie LR VRM Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Klaipėdos apskrities skyriaus specialisto išvadoje Nr. 5-3/18 konstatuota, kad tiriamuoju laikotarpiu 2008-01-01 - 2008-10-31 už UAB ,,V. L.“ veiklos bei apskaitos organizavimą atsakė: laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2008-07-15 direktorius V. R. bei laikotarpiu nuo 2008-07-15 iki 2008-10-31 direktorė L. K. UAB ,,V. L.“ direktorius V. R. laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2008-07-15 ir direktorė L. K. laikotarpiu nuo 2008-07-15 iki 2008-10-31 nevykdė sutartinių įsipareigojimų piliečiams J. I. ir J. B., iš viso už 78158 Lt (51517,81 + 26639,88), tuo padarant jiems 78158 Lt nuostolį.

UAB ,,V. L.“ (direktorius V. R. laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2008-07-15, direktorė L. K. laikotarpiu nuo 2008-07-15 iki 2008-10-31) 2008-06-25 turėdama turto už 214024,91 Lt, iš jų: 38479,75 Lt inventorius bei mechanizmai, 177287,38 Lt dokumentinis pinigų likutis kasoje, vadovaujantis LR 1999-12-02 Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo Nr. VIII-1463 3 str. 1 ir 2 d. numatyta mokėjimo tvarka, sumokėjusi 17871 Lt mokesčių skolą valstybės biudžetui, turėjo galimybę įvykdyti finansinius įsipareigojimus - sukomplektuoti ir pristatyti statybines medžiagas arba grąžinti 51517,81 Lt pilietei J. I. 2008-05-10 sutartyje Nr. W 8026 nustatytu terminu - iki 2008-06-25.

UAB ,,V. L.“ (direktorius V. R. laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2008-07-15, direktorė L. K. laikotarpiu nuo 2008-07-15 iki 2008-10-31) 2008-07-18 turėdama turto už 303010,16 Lt, iš jų: 36737,53 Lt inventorius bei mechanizmai, 266272,63 Lt dokumentinis pinigų likutis kasoje, vadovaujantis LR 1999-12-02 Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo Nr. VIII-1463 3 str. 1 ir 2 d. numatyta mokėjimo tvarka, išmokėjusi darbo užmokestį darbuotojams 6184,06 Lt bei sumokėjusi 17871 Lt mokesčių skolą valstybės biudžetui, turėjo galimybę įvykdyti finansinius įsipareigojimus - sukomplektuoti ir pristatyti statybines medžiagas, iš viso už 26639,88 Lt, arba grąžinti įmoką piliečiui J. B. 2008-06-04 sutartyje Nr. W 8030/1 nustatytu terminu - iki 2008-07-18.

UAB ,,V. L.“ (direktorius V. R. laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2008-07-15, direktorė L. K. laikotarpiu nuo 2008-07-15 iki 2008-10-31), pažeisdama LR 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574: 6 str. 2 d. nuostatą, kurioje nurodyta, kad ,,Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžiu arba struktūros pasikeitimu“; 12 str. 1 d. nuostatą ,,Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, <....>. Apskaitos dokumentai turi būti surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, užsakytų prekių perdavimo piliečiui J. B. trim atvejais už 19129,40 Lt sumą nepagrindė apskaitos dokumentais - PVM sąskaitomis faktūromis ir šių ūkinių operacijų neįtraukė į apskaitą. Dėl šių reikalavimų nesilaikymo (apskaitos dokumentais nepagrįstos ir į apskaitą neįtrauktos ūkinės operacijos) laikotarpiu nuo 2008-06-25 iki 2008-10-31 negalima iš dalies nustatyti UAB ,,V. L.“ (direktorius V. R. nuo 2008-01-01 iki 2008-07-15, direktorė L. K. laikotarpiu nuo 2008-07-15 iki 2008-10-31) veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (3 tomas, b.l. 123-145).

2009-04-29 FNTT pire LR VRM Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Klaipėdos apskrities skyriaus specialisto išvadoje Nr. 5-3/38 konstatuota, kad UAB ,,V. L.“ (direktorius V. R. nuo 2008-01-01 iki 2008-07-15, direktorė L. K. laikotarpiu nuo 2008-07-15 iki 2008-10-31) neįvykdė sutartinių įsipareigojimų piliečiams A. P. ir A. M. iš viso už 52696,39 Lt (26031,39 Lt + 26665 Lt), tuo padarydama jiems 52696,39 Lt nuostolį.

UAB ,,V. L.“ (direktorius V. R. laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2008-07-15, direktorė L. K. laikotarpiu nuo 2008-07-15 iki 2008-10-31), turėdama turto už 253220,33 Lt, iš jų: 36737,53 Lt inventorius bei mechanizmai, 216482,80 Lt dokumentinis pinigų likutis kasoje, vadovaujantis LR 1999-12-02 Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo Nr. VIII-1463 3 str. 1 ir 2 d. numatyta mokėjimo tvarka, sumokėjusi 13358,60 Lt mokesčių skolą valstybės biudžetui, turėjo galimybę įvykdyti finansinius įsipareigojimus - sukomplektuoti ir pristatyti statybines medžiagas arba grąžinti dokumentais pagrįstą įmoką 26031,39 Lt piliečiui A. P., suėjus atsiskaitymo terminui pagal 2008-05-21 sutartį Nr. F 2004 - iki 2008-07-02.

UAB ,,V. L.“ (direktorius V. R. laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2008-07-15, direktorė L. K. laikotarpiu nuo 2008-07-15 iki 2008-10-31) 2008-07-18 turėdama turto už 298694,24 Lt, iš jų: 36737,53 Lt inventorius bei mechanizmai, 261956,71 Lt dokumentinis pinigų likutis kasoje, vadovaujantis LR 1999-12-02 Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo Nr. VIII-1463 3 str. 1 ir 2 d. numatyta mokėjimo tvarka, išmokėjusi darbo užmokestį darbuotojams 6184,06 Lt bei sumokėjusi 30666,90 Lt mokesčių skolą valstybės biudžetui, turėjo galimybę įvykdyti finansinius įsipareigojimus - sukomplektuoti ir pristatyti statybines medžiagas, iš viso už 26665 Lt, arba grąžinti dokumentais pagrįstą įmoką pilietei A. M. 2008-06-02 sutartyje Nr. F 80005 nustatytu terminu - iki 2008-07-15 (4 tomas, b.l. 34-53).

Iš 2010-06-07 specialisto paaiškinimo matyti, jog pagal apskaitos dokumentus nustatyta, kad UAB ,,V. L.“, 2008-02-01 turėjo finansinių galimybių įvykdyti finansinius įsipareigojimus M. K., J. K. ir I. P., pagal 2007-12-17 sudarytas sutartis Nr. W 7007, W 7008 ir W 7006 ar grąžinti joms pinigus (4 tomas, b.l. 91).

Pagal baudžiamąjį įstatymą sukčiavimas - tai nusikalstama veika, kuria kaltininkas apgaule savo ar kitų asmenų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia turtinės prievolės arba ją panaikina. Sukčiavimo objektyvieji požymiai - 1) svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, 2) turtinės prievolės išvengimas ir 3) turtinės prievolės panaikinimas - BK 182 straipsnio dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena nurodytų veikų.

Šioje byloje, esminis požymis, darantis veiką sukčiavimo nusikaltimu yra tas, kad esant apgaulei buvo apsunkintas pažeistos teisės atkūrimas civilinio proceso tvarka. UAB „V. L.“, atstovaujama kaltinamosios L. K., nukentėjusiuosius suklaidino dėl ketinimų, t. y. piktnaudžiavo jų pasitikėjimu. Kaltinamoji, nuslėpdama savo tikruosius ketinimus dėl sutarčių vykdymo, panaudodama apgaulę, vengė sukomplektuoti statybines medžiagas ar grąžinti sumokėtus avansus, tai lėmė, jog buvo objektyviai apsunkintas nukentėjusiųjų teisių atkūrimas civilinio proceso tvarka.

LR BK 223 straipsnyje numatytas aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas yra Buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų įstatymų bei norminių aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, netinkamas vykdymas (kai nesurašomi visi buhalterinės apskaitos dokumentai, nesudaromi ir netvarkomi apskaitos registrai, dokumentai ir registrai surašomi nesilaikant Buhalterinės apskaitos įstatymo ar kitų norminių aktų reikalavimų ir pan.). Šis nusikaltimas padaromas neatsargia kaltės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys 2K-P-305/2009, 2K-216/2011). Ši nusikaltimo sudėtis yra materialioji. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 223 straipsnio l dalį kyla tuo atveju, kai dėl šių veikų padarymo kyla padariniai, t. y. negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.