Kauno apylinkės teismo nutarimas

2019-06-05 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A15.-35-946/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-06-05
Bylos Nr.
A15.-35-946/2019
Teisminio proceso Nr.
4-20-3-00166-2018-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Arūnas Purvainis
Pažeidėjas
K. K.
Nukentėjusysis
R. K.
Advokatai
Aleksandras Kuznecovas
Administracinio nusižengimo byla Nr. A15.-35-946/2019Teisminio proceso Nr. 4-20-3-00166-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.1.; 1.4.4.; 1.4.7; 1.5.7; 16.9.7; 16.9.10.; 21.9.10
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2019 m. birželio 5 d.Kaišiadorys
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Arūnas Purvainis,sekretoriaujant Ingai Čurlauskaitei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam K. K., jo atstovui advokatui Aleksandrui Kuznecovui,

nukentėjusiajam R. K., institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą - Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato atstovui nedalyvaujant,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo K. K., gimusio (duomenys neskelbtini)., a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, našlio, pensininko, gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 3 dalį, 426 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. K. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos ANK) 423 straipsnio 3 dalį, 426 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2018 m. rugsėjo 3 d. 22.00 val., kelio Antakalnis-Alytus-Merkinė 3,51 km, vairuodamas transporto priemonę „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išvažiuodamas iš šalutinio kelio nepraleido pagrindiniu keliu važiavusio motociklo ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės. Vairuotojas iš eismo įvykio vietos pasitraukė apie įvykį nepranešęs policijai, taip pat vartojo alkoholinius gėrimus iki aplinkybių nustatymo. Eismo įvykio metu padaryta 1096,40 Eur žala. Administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad K. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 9, 219.1 ir 221 punktus.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas K. K. paaiškino, kad prisipažįsta dėl to, kad nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančios transporto priemonės. Tačiau jis tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos neketino, nesuprato, kad dalyvavo eismo įvykyje ir dėl jo yra kaltas. Grįžęs namo automobilį paliko kieme - nesislėpė nei jis, neslėpė nei automobilio, iš sielvarto dėl nukastų bulvių ir sugautų dviejų žuvų išgėrė alkoholio ir nuėjo miegoti.

Į teismo posėdį neatvyko institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato atstovas. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta.

Teismo posėdžio, vykusio 2019 m. sausio 10 d., metu nukentėjusysis R. K. paaiškino, kad jam motociklu važiuojant pagrindiniu keliu, pastebėjo dešinėje pusėje, šalutiniame kelyje sustojusį automobilį. Buvo įsitikinęs, kad automobilio vairuotojas jį pastebėjo, kadangi sustojo, ketindamas jį praleisti. Tačiau likus nedideliam atstumui iki stovinčio automobilio, automobilis staiga išvažiavo iš šalutinio kelio į pagrindinį. Jis bandė aplenkti į pagrindinį kelią išsukantį automobilį, tačiau automobilio vairuotojas išvažiavo į priešingą kelio juostą, kirsdamas vidurio liniją, todėl saugiai aplenkti automobilio nepavyko ir jis motociklu trenkėsi į automobilio priekinį kairį sparną. Pats smūgis nebuvo stiprus. Automobilio vairuotojas iš įvykio vietos nuvažiavo.

Teismo posėdžio, vykusio 2019 m. sausio 10 d., metu apklaustas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiasis patrulis Marius Valašinas paaiškino, kad eismo įvykio vietoje buvo rastas automobilio priekinis bamperis su valstybiniais numeriais. Identifikavus automobilio savininką bei nuvykus į jo gyvenamąją vietą, vairuotojas pripažino vairavęs automobilį, pajutęs smūgį, tačiau manęs, kad galėjo partrenkti žvėrį.

Teismo posėdžio, vykusio 2019 m. sausio 10 d., metu apklausta Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausioji patrulė Gintarė Vidugirytė paaiškino, kad eismo įvykyje, kurio metu buvo partrenktas motociklininkas, dalyvavusį automobilio vairuotoją rado pagal įvykio vietoje rastą pamestą automobilio valstybinį numerį. Nuvykus į vairuotojo gyvenamąją vietą, jis buvo rastas neblaivus. Vairuotojas neneigė važiavęs automobiliu, taip pat pajutęs smūgį, tačiau manė, kad partrenkė gyvūną, todėl įvykio vietoje nesustojo. Eismo įvykio vietoje buvo daromos fotonuotraukos, kurios yra saugomos policijos duomenų bazėje. Eismo įvykio vietos schemoje nėra atvaizduotas šalutinis kelias, kadangi pagal schemoje naudotą mastelį jis nepateko į pažymėto schemoje kelio fragmentą, yra už schemos ribų.

Teismo posėdžio, vykusio 2019 m. sausio 10 d., metu apklausta Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėja Jūratė Banevičienė parodė, kad administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas pagal gautą medžiagą. Mano, kad posūkio manevras važiuojant iš šalutinio kelio į pagrindinį nebuvo baigtas.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos ANK 569 straipsnį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Įvertinęs teismo posėdžio metu duotus administracinėn atsakomybėn traukiamo K. K., nukentėjusiojo R. K., liudytojų Mariaus Valašino, Gintarės Vidugirytės, Jūratės Banevičienės paaiškinimus teismo posėdžio metu bei administracinio nusižengimo byloje esančius ir bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus rašytinius įrodymus:

- Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato (toliau – Kauno AVPK Kaišiadorių r. PK) Veiklos skyriaus tyrėjos Jūratės Banevičienės 2019 m. lapkričio 13 d. K. K. surašytą administracinio nusižengimo protokolą Nr. 63-ANR_P-3904-2018, kuriame užfiksuotos administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės bei nurodyta (b. l. 5);

- Kauno AVPK Kaišiadorių r. PK Reagavimo skyriaus vyriausiosios patrulės Gintarės Vidugirytės 2018 m. rugsėjo 4 d. tarnybinį pranešimą dėl eismo įvykio, kuriame nurodyta, kad iš Kauno apskrities VPK gavus budėtojo pranešimą, jog nuo Kruonio link Antakalnio autostrados pusiaukelėje automobilis „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sukėlė avaringą situaciją motociklui „Yamaha“, valst. Nr. 409BT ir pasišalino iš eismo įvykio vietos, atvykus į nurodytą vietą, motociklo vairuotojas R. K. paaiškino, kad jam važiuojant keliu Tadarava – Antakalnis, staiga iš dešinės pusės esančio šalutinio kelio išvažiavo automobilis „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į motociklo šoną ir pasišalino iš įvykio vietos – po susidūrimo motociklas krito ant šono ir nuslydo į griovį. Eismo įvykio metu nuo automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nukrito bamperis su valstybiniais numeriais, todėl buvo nustatytas automobilio savininkas K. K., gyvenantis Pavuolio k., Kaišiadorių r., į kurį įvažiavus, prie pagrindinio kelio esančioje sodyboje rado automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris neturėjo priekinio bamperio bei valstybinių numerių. Sodybos namų duris atidaręs K. K., kuriam alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 0,95 prom. girtumas, prisipažino vairavęs automobilį, teigė jautęs, kad važiuojant į kažką atsimušė, tačiau pagalvojo, kad ten tik gyvūnas, grįžo namo ir vartojo alkoholį;

- 2018 m. rugsėjo 3 d. eismo įvykio vietos schemas (b. l. 7-8, 94), kuriuose užfiksuotos motociklo „Yamaha“ ir automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinio bamperio padėtys po susidūrimo bei motociklo „Yamaha“, valst. Nr. 409BT, ir automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai;

- 2018 m. rugsėjo 3 d. transporto priemonės techninės apžiūros aktus (b. l. 9, 8), kuriuose užfiksuoti motociklo „Yamaha“, valst. Nr. 409BT, ir automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimai;

- alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo kopiją, kuria nustatyta, kad 2019 m. liepos 29 d. 00.05 val. K. K. nustatytas 0,95 prom. girtumas (b. l. 14);

- AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje 2018 m. spalio 10 d. raštą (b. l. 17), kuriame pateikta informacija, jog nukentėjusiajam dėl 2018 m. rugsėjo 3 d. įvykusio eismo įvykio buvo išmokėta bendra 1096,40 Eur suma;

- Lietuvos teismo ekspertizės centro 2019 m. balandžio 30 d. ekspertizės, paskirtos Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 25 d. nutartimi, siekiant pašalinti byloje esančius prieštaravimus, aktą Nr. 11-193 (19), kuriame konstatuota, kad buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio „Audi A4“ vairuotojo K. K. veiksmai, - įvažiuodamas į pagrindinį kelią, nedavė kelio prie jo iš kairės šiuo keliu artėjusiam motociklo „Yamaha“ vairuotojui, ko pasėkoje įvyko susidūrimas, - techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą;

- kitą byloje surinktą medžiagą, teismas daro išvadą, jog K. K. 2018 m. rugsėjo 3 d. 22.00 val., kelio Antakalnis-Alytus-Merkinė 3,51 km, vairuodamas transporto priemonę „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išvažiuodamas iš šalutinio kelio nepraleido pagrindiniu keliu važiavusio motociklo „Yamaha“, valst. Nr. 409BT ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės. Vairuotojas iš eismo įvykio vietos pasitraukė apie įvykį nepranešęs policijai, taip pat vartojo alkoholinius gėrimus iki aplinkybių nustatymo. Eismo įvykio metu padaryta 1096,40 Eur žala.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo K. K., susipažinęs su Lietuvos teismo ekspertizės centro atliktos ekspertizės akto išvadomis, pripažino savo kaltę dėl 2018 m. rugsėjo 3 d. 22.00 val., kelio Antakalnis-Alytus-Merkinė 3,51 km, įvykusio eismo įvykio, tačiau, jo bei jo atstovo advokato teigimu, jis nematė, kad kliudė pagrindiniu keliu važiuojantį motociklo „Yamaha“ vairuotoją, todėl nesuprato, jog sukėlė eismo įvykį.

Administracinę atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos ANK 426 straipsnio 2 dalį užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Šis nusižengimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su įvykiu ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą Kelių eismo taisykles, t. y. nori taip elgtis. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją (pareigą) ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės – tiesioginės tyčios – turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015).

Teismų praktikoje kaltės, jos formos, rūšies subjektyvių (vidinių psichinių) administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties pažeidėjo prisipažinimu padarius administracinį nusižengimą (teisės pažeidimą), išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyvius) administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-9-746/2015, 2AT-34-507/2015, 2AT-7-29-746/2015, e2AT-16-693/2016 ir kt.).

Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų nustatyta, kad K. K. paties eismo įvykio, kurio metu buvo apgadintas tiek administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vairuojamas automobilis, tiek motociklas, vairuotas R. K., negalėjo nepajusti. Tokią teismo išvadą suponuoja ne tik eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių apgadinimo mastas – eismo įvykio motociklui, slysdamai kontaktuojant su automobilio „Audi A4“ priekiniu kairiu sparnu (priekine dalimi), kairiu posūkio rodikliu bei priekinio bamperio kaire puse, iš tvirtinimo vietos buvo nutrauktas automobilio „Audi A4“ priekinis bamperis, sudaužytas priekinis kairys posūkio žibintas, kuris dalinai ištrauktas iš tvirtinimo vietos, deformuotas priekinis kairys sparnas, sugadintas motociklo priekinis dešinės pusės posūkio žibintas, pavarų svirties kojelė, plastmasinės apsaugos, tačiau ir paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pirminiai paaiškinimai (b. l. 11, 24), tiek paaiškinimai, duoti teismo posėdžio metu, jog jam privažiavus pagrindinį kelią Kruonis – Antakalnis, jis matė nuo Kruonio pusės atvažiuojančią transporto priemonę, kuri jam atrodė esanti dar toli, todėl padidinęs greitį išvažiavo į pagrindinį kelią bei pajutęs į kairį ratą „dingtelėjimą“ nesustojo. Teismo posėdžio metu apklausiamas nukentėjusysis R. K. patvirtino, jog jis, motociklu važiuodamas pagrindiniu keliu, pastebėjęs dešinėje pusėje, šalutiniame kelyje sustojusį automobilį, buvo įsitikinęs, kad automobilio vairuotojas jį pastebėjo, kadangi sustojo, ketindamas jį praleisti ir tik likus nedideliam atstumui iki stovinčio automobilio, automobilis staiga išvažiavo iš šalutinio kelio į pagrindinį. Šie duomenys leidžia pagrįstai spręsti, jog K. K. vairuojamo automobilio kairės pusės kontaktas su kliūtimi, t. y. motociklu, buvo pakankamas, jog K. K. galėtų suprasti, kad eismo įvykio metu galimai buvo apgadinta ne tik jo vairuota transporto priemonė, tačiau ir kiti objektai, šiuo atveju - motociklas, kuris ta transporto priemone buvo kliudytas ir, kaip nustatyta iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymų, anksčiau jo pastebėtas važiuojantis pagrindiniu keliu. Todėl teismas sprendžia, jog K. K., pajutęs smūgį į automobilio priekinio kairiojo sparno priekinį dalį, priekinio bamperio apdailos kairę pusę, prieš tai pastebėjęs pagrindiniu keliu atvažiuojančią transporto priemonę, galėjo ir turėjo suprasti apie eismo įvykį, su kuriuo jis yra susijęs, bei sustoti, tačiau to nepadarė ir iš įvykio vietos nuvažiavo ir šie K. K. atlikti veiksmai suponuoja išvadą apie tyčios pasišalinti iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, žinant apie sukeltą eismo įvykį ir turint Lietuvos Respublikos ANK 426 straipsnio 2 dalyje nustatytą pareigą nepasitraukti iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos jo veiksmuose buvimą.

Pagal Lietuvos Respublikos ANK 423 straipsnio 3 dalį administracinę atsakomybę, be kita ko, užtraukia alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo padarius Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą). Pagal Kelių eismo taisyklių 221 punktą su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai iškart po eismo įvykio privalo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių priemonių, psichotropinių ir kitų svaigiųjų medžiagų), kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba atsisakyta tai atlikti. Paties alkoholio vartojimo fakto administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neneigia, tačiau nurodo nesupratęs, kad jo padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas lėmė kitam asmeniui priklausančio turto apgadinimą, todėl neturėjo pareigos susilaikyti nuo alkoholio vartojimo. Tačiau aukščiau išdėstytais argumentais pripažinus, kad K. K. veiksmuose yra nustatyti visi Lietuvos Respublikos ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymiai, konstatuotina, jog K. K. po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį, t. y. 2019 m. liepos 29 d. 00.05 val. alkotesteriu jam buvo nustatytas 0,95 promilių girtumas. Tai reiškia, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, žinodamas, jog sukėlė eismo įvykį, ir turėdamas pareigą susilaikyti nuo alkoholio vartojimo iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo, jį vartojo.

Skiriant administracines nuobaudas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui K. K., teismas atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, į tai, kad padaryti administraciniai nusižengimai priskiriami itin pavojingų administracinių nusižengimų kategorijai, taip pat į tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo K. K. yra 65 metų sulaukęs asmuo, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (Lietuvos Respublikos ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punktas), kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (Lietuvos Respublikos ANK 36 straipsnis), kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo už administracinius nusižengimus nebuvo baustas (b. l. 33), neteistas (b. l. 32), Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Kruonio seniūnijos charakterizuojamas teigiamai (b. l. 42). Atsižvelgiant į anksčiau aptartas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, bei siekiant užkirsti kelią panašaus pobūdžio pažeidimų darymui ateityje, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti K. K. skirtinos Lietuvos Respublikos ANK 423 straipsnio 3 dalies sankcijoje bei Lietuvos Respublikos ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatytos minimalaus dydžio baudos, atimant teisę vairuoti transporto priemones straipsnio sankcijose numatytam minimaliam terminui (Lietuvos Respublikos ANK 423 straipsnio 4 dalis) bei skirtina galutinė nuobauda pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų, nes visi nurodyti administraciniai nusižengimai padaryti vienu metu (Lietuvos Respublikos ANK 22–23 straipsniai, 32 straipsnis, 34 straipsnis ir 38 straipsnio 2 dalis).

Be to, Lietuvos Respublikos ANK 423 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Tai alternatyvi papildoma administracinio poveikio priemonė, dėl kurios kiekvienu konkrečiu atveju, įvertinus visas padaryto nusižengimo aplinkybes, yra pavesta spręsti bylą nagrinėjančiam teismui. Pažymėtina, jog, kai sankcijoje yra numatytos alternatyvios nuobaudos, įstatymas konkrečių kriterijų, kuri nuobauda turėtų būti skiriama, nenustato, tačiau teismų praktika patvirtina, jog tokiais atvejais turi būti parenkama tokia nuobauda, kuri būtų veiksmingiausia siekiant Lietuvos Respublikos ANK 22 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Teismas, įvertinęs tai, jog K. K. anksčiau nėra baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus, yra senyvo amžiaus, pensininkas, padaryti administraciniai nusižengimai yra daugiau atsitiktinio pobūdžio, byloje nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, sprendžia, jog yra pagrindas neskirti administracinio poveikio priemonės – transporto priemonės konfiskavimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 614 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Pripažinti K. K. padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 3 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje numatytus administracinius nusižengimus bei paskirti jam administracines nuobaudas:

- pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 3 dalį skirti 1200,00 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams;

- pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 2 dalį skirti 1100,00 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, K. K. skirti galutinę administracinę nuobaudą – 1200,00 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėjas Arūnas Purvainis