Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutarimas

2022-06-09 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A6.-208-1010/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2022-06-09
Bylos Nr.
A6.-208-1010/2022
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00310-2022-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Lina Šakarnienė (pirm.)
Pareiškėjas
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A6.-208-1010/2022Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00310-2022-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.1; 1.5.1; 7.11; 21.9.10.; 1.5.3. (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2022 m. birželio 9 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Lina Šakarnienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau ir pareiškėja, VMI) pareiškimą, L. S. (L. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), buvusiam uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ vadovui, pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. S., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau - bendrovė) vadovas nuo 2020 m. sausio 28 d. iki 2022 m. balandžio 19 d., žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį bei vis didėjančius įsipareigojimus VMI ir kitiems kreditoriams, privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei, tačiau nepateikęs pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo L. S. pažeidė kreditoriaus VMI interesus ir neįvykdė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 5 straipsnio 1 punkte numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei ir taip padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo L. S. į teismo posėdį neatvyko, jam apie posėdį pranešta tinkamai. VMI įgaliota atstovė atsiuntė teismui prašymą bylą nagrinėti institucijos atstovui nedalyvaujant, todėl byla nagrinėtina L. S. ir institucijos atstovui nedalyvaujant rašytinio proceso tvarka (ANK 577 straipsnis, 629 straipsnis, 630 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Iš VMI pareiškimo, kitų rašytinių įrodymų nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra VMI skolininkė. VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2022 m. gegužės 17 d. duomenimis, bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui 78 257,31 Eur. Pareiškėja bendrovės atžvilgiu pateikė Klaipėdos apygardos teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo ir 2022 m. kovo 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-322-265/2022 teismas iškėlė bendrovei nemokumo (bankroto) bylą. Nutartis įsiteisėjo 2022 m. balandžio 14 d. Iš juridinio vieneto istorinių duomenų matyti, kad bendrovės vadovas nuo 2020 m. sausio 28 d. iki 2022 m. balandžio 19 d. buvo L. S. (b. l. 9).

Nurodo, kad pagal Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2022 m. gegužės 17 d. duomenis, bendrovės įsiskolinimas valstybės (savivaldybės) biudžetui yra 78 257,31 Eur, mokestinė nepriemoka susidarė iš bendrovei atitinkamų mokesčių įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose lydimuosiuose teisės aktuose nustatytais terminai nesumokėjus deklaruotų mokesčių. Gyventojų pajamų mokesčio skola susidarė už 2020 metų gegužės – gruodžio mėnesius ir už 2021 m. metų vasario – gruodžio mėnesius. Pelno mokesčio skola susidarė už 2020 ir už 2021 metus. Pridėtinės vertės mokesčio skola susidarė už 2020 metų kovo – gruodžio mėnesius, už 2021 metų sausio – birželio mėnesius, rugpjūčio ir spalio mėnesius ir už 2022 metų sausio – kovo mėnesius (b. l. 34-42).

VMI siekdama išieškoti iš bendrovės mokestinę nepriemoką, sistemingai nuo 2021 m. gegužės 31 d. taikė mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo veiksmus, t. y. nurašymus iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (-ų), priėmė sprendimus išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto, tačiau minėtais nurodymais ir sprendimais išieškoti iš bendrovės banko sąskaitų ir turto tačiau mokestinės nepriemokos išieškoti nepavyko. Valstybės įmonės „Registrų centras“ duomenimis bendrovės metinė finansinė ataskaita už 2020 metus sudaryta ir patvirtinta 2021 m. balandžio 1 d. ir bendrovės vadovo Juridinių asmenų registrui pateikta tik 2022 m. kovo 25 d. (b. l. 46), pateiktame balanse bendrovės turto vertė nurodyta – 152 312,00 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai už 244 31,00 Eur. Iš šio balanso matyti, kad bendrovės įsipareigojimai ženkliai viršija bendrovės nurodyto turto vertę (b. l. 47-48).

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. kovo 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-322-265/2022 bendrovei iškėlė bankroto bylą pagal pareiškėjos pareiškimą, kuria buvo konstatuotas bendrovės nemokumas nutarties priėmimo dienai (b. l. 13-20). Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. balandžio 14 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. kovo 8 d. nutartį paliko nepakeistą.

Valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis bendrovės vardu (valdytojas-savininkas) yra įregistruota dvylika transporto priemonių, tačiau tik keturių transporto priemonių būsena - įregistruota, o kitų aštuonių transporto priemonių būsena yra išregistruota (b. l. 44).

Iš pateikto 2022 m. gegužės 17 d. Bendrovės balanso matyti, kad mokėtinos sumos ir įsipareigojimai yra 244 312,00 Eur, o turto iš viso yra 152 312,00 Eur. 2020 metais, bendrovės veikla buvo nuostolinga, todėl vertinant bendrovės nemokumą turi būti atsižvelgta į faktiškai bendrovės turimą turtą bei galimybę išieškoti skolas iš šios bendrovės. Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. kovo 8 d. nutartyje konstatavo, kad tokia atsakovės būsena atitinka JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje reglamentuotą juridinio asmens nemokumo būseną, todėl teismas sprendžia, kad byloje pakanka duomenų konstatuoti, kad atsakovei keltina bankroto byla (b. l. 13-20).

Bendrovės mokestinė nepriemoka pareiškėjai vis didėjo. Bendrovė negalėjo ir nevykdė savo finansinių įsipareigojimų nuo 2020 m. balandžio 28 d. ir jos mokestinė nepriemoka 2021 m. balandžio 1 d. datai buvo 62 707,57 Eur, o tai sutinkamai su JANI nuostatomis bei atsižvelgiant į bendrovės balanso už 2020 metus duomenis, reiškia, kad bendrovė jau nuo 2021 m. balandžio 1 d. buvo nemoki. Bendrovė ilgą laiką nepajėgė atsiskaityti su pareiškėja (b. l. 49).

Nuo 2020 metų bendrovė pradėjo veikti nuostolingai, jos mokėtinos sumos ir įsipareigojimai pradėjo viršyti pusę balanse įrašytos turto vertės ir šis santykis nuolat blogėjo, t. y. turto vis mažėjo, o įsipareigojimai augo (b. l. 32-45).

Bendrovės vadovas Klaipėdos apygardos teismui pateikė bendrovės pareiškimą iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą, nurodydamas, kad bendrovė 2020 m. susidūrė su finansiniais sunkumais, buvo areštuota transporto priemonė, kuri iki prašymo dėl restruktūrizavimo bylai iškelti, buvo negrąžinta. Nurodė, kad direktoriaus pareigas perėmė bendrovę su didelėmis skolomis, tačiau po truputį jas likviduoja. Taip pat atsiliepime neneigė, kad bendrovė susiduria su finansiniais sunkumais, tačiau palaikė pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo bendrovei. Nurodė, kad įmonė yra moki, tačiau turinti daug įsipareigojimų. Teigė, kad bankroto procesas tūrėtų būti keliamas tik toms įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams. Manė, kad viešasis interesas bankroto bylose reikalauja išsaugoti dar galintį funkcionuoti ūkio subjektą, taip išsaugant realų mokesčių mokėtoją ir jau sukurtas darbo vietas.

Pareiškėjos nuomone, bendrovės skola VMI susidarė nuo 2020 m. balandžio 28 d., todėl ieškovo kreipimasis į teismą dėl atsakovės restruktūrizavimo bylos iškėlimo yra tik siekis vilkinti bankroto bylos iškėlimą atsakovei, todėl akivaizdu, kad bendrovės vadovas neatliko įstatymuose nustatytų privalomų veiksmų ir savo veiksmais/neveikimu vengė nemokios bendrovės bankroto inicijavimo.

Teismas konstatuoja:

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Tiek iš ANK 120 straipsnio 1 dalies dispozicijos, tiek ir iš teismų praktikos matyti, kad šio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai (Kauno apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-494-485/2017, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-56-468/2017, Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-429-397/2017).

Pastaroji norma yra blanketinė ir nukreipia į šiuo metu aktualų juridinių asmenų bankroto procedūras reglamentuojantį Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymą (toliau – JANĮ), kurio 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Vadovaujantis to paties įstatymo 2 straipsnio 7 dalimi, juridinio asmens nemokumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Pagal JANĮ 5 straipsnio 1 punktą pareiga inicijuoti nemokumo procesą, jeigu juridinis asmuo yra nemokus, kyla juridinio asmens vadovui. Tokia pareiga įmonės vadovui nustatyta todėl, kad jis geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-9-489/2021). JANĮ 6 straipsnyje numatyta, kad juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo atlikti šiuos veiksmus: 1) nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą, 2) nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą, 3) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti (toliau – susitarimas dėl pagalbos) yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą. Pažymėtina, jog šios teisės normos yra imperatyvios. Tai, kad joks delsimas negali būti pateisinamas, matyti ir iš JANĮ 13 straipsnio nuostatų, nurodančių, kad juridinio asmens vadovas privalo atlyginti žalą, kuri atsirado dėl šiame įstatyme nustatytų pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo (pvz., neinicijavo juridinio asmens nemokumo proceso, kai pagal šį įstatymą tą privalėjo padaryti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-26-719/2020).

Faktinis pareigos inicijuoti nemokumo procesą, o tarp jų ir kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, pagrindas yra juridinio asmens nemokumas, kuris pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalies nuostatas apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Tai tokia juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ar pradelsti juridinio asmens įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija jo turto vertę. Įstatymas apibrėžia, kad šios nemokumo sąlygos yra alternatyvios, todėl esant bent vienai iš jų, t. y. juridiniam asmeniui negalint laiku vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimams viršijant jo turto vertę, juridinis asmuo laikomas nemokiu. Tačiau teismų praktikoje juridinio asmens nemokumas yra vertinamas ne tik pagal šiuos rodiklius, bet ir atsižvelgiant į bendrą įmonės verslumo situaciją, t. y. vertinama, ar įmonė vykdo veiklą, kuria siekiama pelno, ar toks juridinis asmuo sugeba turimomis priemonėmis (grynaisiais pinigais, atsargomis, gautinomis sumomis, kitu turtu) padengti savo turimus trumpalaikius ir ilgalaikius įsipareigojimus, koks yra įmonės veiklos pelnas. Teismų praktikoje įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra pradelsti įmonės įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte ir įmonės ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-17-511/2020).

Kaip minėta, JANĮ 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla.

Pareiškėja VMI pareiškime nurodoma, kad bendrovės nepriemokos susidarė ir pradėjo kauptis nuo 2020 m. balandžio 28 d., todėl nuo 2021 m. balandžio 1 d. bendrovė buvo nemoki. Nuo 2020 metų bendrovė pradėjo veikti nuostolingai, jos mokėtinos sumos ir įsipareigojimai pradėjo viršyti pusę balanse įrašytos turto vertės ir šis santykis nuolat blogėjo, t. y. turto vis mažėjo, o įsipareigojimai augo (b. l. 47-49). Apie bendrovės nemokumo faktą bendrovės vadovui L. S. vėliausiai turėjo būti žinoma nuo 2021 m. balandžio 1 d., kai buvo patikrinta bendrovės finansinė ataskaita už 2020 metus (b. l. 47).

Iš bylos matyti, kad nuo 2020 m. rugsėjo 18 d. 2021 m. vasario 3 d., 2021 m. gegužės 12 d., 2021 m. liepos 2 d., 2021 m. rugpjūčio 18 d., 2021 m. rugpjūčio 30 d. VMI sprendimų matyti, kad išieškoti mokestinę nepriemokas iš bendrovės turto buvo nesėkmingi. Iš 2021 m. gegužės 31 d., 2021 m. birželio 22 d., 2021 m. birželio 30 d., 2021 m. liepos 21 d., 2021 m. liepos 29 d., 2021 m. rugpjūčio 19 d., 2021 m. rugpjūčio 27 d., 2021 m. rugsėjo 20 d., 2021 m. rugsėjo 30 d., 2021 m. spalio 20 d. VMI nurodymų matyti, kad išieškoti mokestinę nepriemoką iš bendrovės mokesčių mokėtojo sąskaitos buvo nesėkmingi. (b. l. 3-4).

Iš VĮ Registrų centrui pateikto UAB „(duomenys neskelbtini)“ balanso už 2020 m., matyti, kad įmonės ilgalaikis turtas – 17 318 Eur, trumpalaikis turtas – 134 994,00 Eur ateinančių laikotarpių sąnaudos ir sukauptos pajamos – 0 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 244 312,00 Eur. Bendrovė 2020 m. patyrė 151 165,00 Eur nuostolių, o 2019 m. –5307,00 Eur nuostolių (b. l. 47). Iš šių duomenų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2020 m. patyrė nuostolius, bendrovės mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai (t. y. skolos) gerokai viršija turimą turtą. Bendrovė negalėjo vykdyti įsipareigojimų kreditorei VMI, nuo 2022 m. gegužės 17 d. duomenis, bendrovės įsiskolinimas valstybės (savivaldybės) biudžetui yra 78 257,31 Eur, mokestinė nepriemoka susidarė iš bendrovei atitinkamų mokesčių įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose lydimuosiuose teisės aktuose nustatytais terminai nesumokėjus deklaruotų mokesčių. Gyventojų pajamų mokesčio skola susidarė už 2020 metų gegužės – gruodžio mėnesius ir už 2021 m. metų vasario – gruodžio mėnesius. Pelno mokesčio skola susidarė už 2020 ir už 2021 metus. Pridėtinės vertės mokesčio skola susidarė už 2020 metų kovo – gruodžio mėnesius, už 2021 metų sausio – birželio mėnesius, rugpjūčio ir spalio mėnesius ir už 2022 metų sausio – kovo mėnesius.

Taigi, įmonė tapo nemoki ir apie tai bendrovės vadovas L. S., pateikdamas VĮ Registrų centrui įmonės finansinės atskaitomybės duomenis, žinojo ir suprato. Klaipėdos apygardos teismui nurodė, jog bendrovės veiklą bandė išlaikyti, atėjo vadovauti įmonei, kuri turėjo daug įsiskolinimų, bandė atstatyti įmonę, tačiau iš LITEKO duomenų matyti, kad VMI dėl bankroto bylos iškėlimo kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą 2021 m. spalio 21 d., o L. S. tik 2021 m. gruodžio 21 d. kreipėsi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo bendrovei, bet teismas konstatavo, jog bendrovė yra nemoki. Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. kovo 8 d. nutartimi, kuria UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla, bendrovės nemokumo sąlygos nustatytos, bendrovės vadovas jas ginčijo apeliacinės instancijos teisme. Lietuvos apeliacinio teismas 2022 m. balandžio 14 d. nutartimi paliko nepakeistą Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. kovo 8 d. nutartį ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byla įsiteisėjo 2022 m. balandžio 14 d. Šioje nutartyje nurodoma, kad bendrovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ Fondo biudžetui skolinga ne mažiau kaip tris praėjusius kalendorinius mėnesius iš eilės, dėl įmokų įsiskolinimo atidėjimo nesikreipė ir nepateikė veiklą įrodančių dokumentų, todėl padarė išvadą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nevykdo veiklos. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos nevykdė bei vadovaujantis VSD įstatymo 34 straipsnio 3 punktu, Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 435 „Dėl Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro steigimo, jo nuostatų patvirtinimo ir veiklos pradžios nustatymo“ 85, 92, 93 punktais, Fondo valdybos Klaipėdos skyrius priėmė 2021 m. vasario 18 d. sprendimus, kuriais nuspręsta Registre įrašyti aštuoniems UAB „Transdeka“ apdraustiesiems valstybinio socialinio draudimo pabaigą kol neišnyks aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta, kad draudėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos nevykdo. Remiantis Registro 2021 m. vasario 21 d. duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra 1 apdraustasis (darbuotojas). Taigi, pagal Klaipėdos apygardos teismo nutartyje nustatytas aplinkybes, bendrovės skolos valstybės biudžetui iš esmės susidarė 2021 m. balandžio 1 d., nors neįvykdytos prievolės kaupėsi nuo 2020 m. pradžios. Vadinasi būtent nuo 2021 m. balandžio 1 d., L. S. atsirado JANĮ 6 straipsnyje numatytos pareigos.

Kaip minėta, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo Klaipėdos apygardos teismui nurodė, kad laiku nesikreipė dėl bankroto iškėlimo, tačiau jis bandė atstatyti bendrovės mokumą, bandė padengti įsiskolinimus buvusius iki jam pradedant eiti direktoriaus pareigas. Nurodė, kad bendrovė vykdė veiklą, turėjo galiojančių sutarčių ir gavo stabilias pajamas.

Teismų praktikoje nurodoma, jog priemonės turi rodyti realias vadovo pastangas ir galimybes atkurti įmonės mokumą. Tai reiškia, kad tokios priemonės turi atitikti esamą įmonės veiklos padėtį ir būti pakankamos bei efektyvios tam, kad būtų pasiektas konkretus rezultatas – realus įmonės finansinės padėties pagerėjimas. Be to, įmonės ekonominė situacija (nors ir formaliai atitinkanti ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje nurodytą nemokumo apibrėžimą) turi būti tokia, kuri leistų pagrįstai tikėtis, kad tinkamomis priemonėmis įmonės mokumas dar gali būti atkurtas. Priešingu atveju, bet kokius įmonės vadovo veiksmus pripažįstant pastangomis atkurti įmonės mokumą, būtų sukurta situacija, leidžianti įmonės vadovams (ar kitiems atsakingiems asmenims) piktnaudžiauti šia aplinkybe, nepagrįstai nesikreipiant į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (taip pažeidžiant įmonės kreditorių interesus), savo neveikimą pateisinant tuo, kad buvo imtasi veiksmų įmonės mokumui atkurti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-648/2020). Šioje administracinio nusižengimo byloje nėra pateikta jokių duomenų apie tai, kad šiuo atveju L. S. būtų ėmęsis veiksmų, siekiant atkurti bendrovės mokumą bei sumokėti jos kreditoriams, o jo pastangos atkurti mokumą ne tik neišsprendė bendrovės mokumo, tačiau dar labiau padidino jos finansinius įsipareigojimus. Įvertinus tai, daroma išvada, kad L. S., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, nesiėmė pakankamų veiksmų bendrovės mokumui atstatyti ir jam pareiga pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei atsirado nuo 2021 m. balandžio 1 d., tačiau vadovas nemokumo proceso neinicijavo.

Taigi, byloje esančių duomenų visuma leidžia spręsti, kad nuosekliai blogėjant bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinei padėčiai, augantis įsipareigojimų dydis, vykdomi priverstiniai skolų išieškojimai, bendrovės turtui taikomi areštai bendrovės vadovui L. S. buvo žinomi ir suprantami. L. S. veiksmai, kuriais jis siekė atkurti bendrovės mokumą, nebuvo pakankami ir nešalino jo pareigos inicijuoti bendrovės nemokumo procesą. Vadinasi, L. S., jau 2021 m. balandžio 1 d. žinodamas apie bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolas nemokumą ir nesikreipdamas į teismą dėl bendrovės bankroto bylos iškėlimo, padarė trunkamą administracinį nusižengimą, kuris tęsėsi iki 2021 m. spalio 21 d., kuomet UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorius – VMI, kreipėsi į teismą dėl bendrovės nemokumo bylos iškėlimo. Todėl daroma išvada, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad L. S. veikoje (neveikime) yra visi ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymiai, todėl konstatuojama, kad L. S. nuo 2021 m. balandžio 1 d. d. iki 2021 m. spalio 21 d., kai VMI kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą dėl bankroto bylos UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlimo, būdamas šios bendrovės vadovas, žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei, tačiau šios Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos neįvykdė, į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nesikreipė. Tokiais savo veiksmais L. S. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgtina į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, į pažeidėjo asmenybę – padarytas vienas tyčinis administracinis nusižengimas, susijęs su nuosavybe ir turtinėmis teisėmis bei turtiniais interesais. L. S. daug kartų teistas administracine tvarka, taip pat ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. sausio 5 d. nutartimi už ANK 120 straipsnio 1 dalį, kuria paskirta 1400 eurų bauda, nes būdamas bendrovės vadovas turėdamas susidariusią didelę mokestinę nepriemoką neužtikrino atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais su kreditoriais eiliškumo. Tai patvirtina, kad jo elgesys nebuvo atsitiktinis, o padarytas tyčia. Byloje nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti L. S. skiriant ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinę nuobaudą – minimalią baudą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 636 straipsniu, 637 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

L. S. (L. S.) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio l dalyje, ir jam paskirti 1400 Eur (tūkstančio keturių šimtų eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus šį nutarimą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant bylos numerį A6.-208-1010/2022 ir įmokos kodą 1001.

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo ar vykdymo atidėjimo klausimais asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, turi teisę kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Lina Šakarnienė