- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-30
- Bylos Nr.
- e2A-849-657/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žibutė Budžienė
- Atsakovas
- asociacijos „Happy horses.lt“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Kauno švara“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės asociacijos „Happy horses.lt“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2002-490/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno švara“ ieškinį atsakovei asociacijai „Happy horses.lt“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Kauno švara“ kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės asociacijos „Happy horses.lt“ 610,84 Eur skolą, 3,09 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad šalys 2014 m. kovo 6 d. sudarė komunalinių atliekų tvarkymo sutartį KŠ Nr. 30012389/1, kurios pagrindu ieškovė teikė atsakovei komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė laiku ir tinkamai teikė atsakovei atliekų tvarkymo paslaugas, tačiau atsakovė sutartyje ir PVM sąskaitose faktūrose nustatytais terminais už paslaugas neatsiskaito. Nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. balandžio 30 d. atsakovė įsiskolino ieškovei už paslaugas 610,84 Eur. Atsakovė neginčijo nei ieškovės suteiktų paslaugų kiekio, nei kokybės, 2018 m. liepos 2 d. mokėjimu padengė įsiskolinimą iki 2018 m. gegužės 1 d., tačiau likusią sumą vengia atsiskaityti su ieškove. Į ieškovės įspėjimus, pranešimus dėl skolos sumokėjimo nereaguoja.
3. Atsakovė asociacija „Happy horses.lt“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.
4. Nurodė, kad tarp šalių buvo sudaryta neterminuota komunalinių atliekų tvarkymo sutartis, tačiau ji buvo nutraukta, kadangi Kauno miesto savivaldybė pardavė nekilnojamąjį turtą, kuriame atsakovė vykdė veiklą ir dėl ko susidarydavo atliekos. Apie savivaldybės sprendimą parduoti nekilnojamąjį turtą ir savo veiklos nutraukimą atsakovė ieškovei pranešė 2017 m. gruodžio mėnesį elektroniniu laišku. Ieškovė išsivežė atliekų konteinerį ir jo negrąžino, nuo to laiko paslaugų neteikė. Tačiau ieškovei reikalaujant 2018 m. atsakovė atliko mokėjimus, manydama, kad yra įsiskolinimas už 2017 m. Paaiškėjo, kad tai yra permoka, kurią ieškovė privalo atsakovei grąžinti. UAB „Kauno vandenys“ pažyma patvirtina, kad vanduo adresu (duomenys neskelbtini), atsakovei buvo tiektas iki 2017 m. gruodžio mėnesio. Tai įrodo, kad savivaldybei pardavus nekilnojamąjį turtą, kuriuo naudojosi atsakovė, atsakovė daugiau jame veiklos nevykdė, taigi, ieškovė negalėjo suteikti jai paslaugų. Išrašytose PVM sąskaitose faktūrose pateikiama melaginga informacija.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2020 m. vasario 13 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai.
6. Teismas nurodė, kad pagal šalių 2014 m. kovo 6 d. pasirašytą komunalinių atliekų tvarkymo sutartį KŠ Nr. 30012389/1 ieškovė teikė atsakovei komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas adresu (duomenys neskelbtini), už jas išrašydavo PVM sąskaitas faktūras. Išrašytose sąskaitose tuo pačiu buvo nurodomas ankstesnis atsakovės įsiskolinimas. Susidariusią skolos sumą patvirtina ir byloje pateikta sutarties apyvartos ataskaita. Atsakovė pagal ieškovės išrašytas PVM sąskaitas faktūras atsiskaitydavo nereguliariai, ieškovė ne kartą jai siuntė raštiškus pranešimus dėl skolos sumokėjimo, skolų išieškojimai du kartus buvo perduoti skolų išieškojimo bendrovėms. Atsakovės atstovas paaiškino, kad atsakovės finansinė padėtis buvo sunki, todėl asociacija vėluodavo sumokėti ieškovei už komunalinių atliekų išvežimą.
7. Šalių 2014 m. kovo 6 d. sudarytoje komunalinių atliekų tvarkymo sutartyje nustatyta, kad teikiamų paslaugų įkainius, paslaugų kainą nustato ir/ar keičia Kauno miesto savivaldybės taryba. Atliekų disponavimo (vartų mokestį) nustato ir/ar keičia Kauno RATC dalininkai (sutarties 2.1. p.). Ieškovė atsakovę raštu informavo, kad, vadovaujantis Kauno miesto savivaldybės tarybos 2017 m. lapkričio 14 d. sprendimu Nr. T-729 ir 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. T-813, atliekų turėtojams įmokos dydis už suteiktas mišrių komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas nuo 2018 m. kovo 1 d. buvo skaičiuojamas, vadovaujantis Kauno miesto savivaldybės patvirtintais naujais komunalinių atliekų tvarkymo įkainiais. Minėtus Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimus ir įkainius galima rasti tinklapyje www.svara.lt.
8. VĮ Registrų centro duomenys patvirtina, kad pastatai (arklidė, daržinė, sandėliai, priešmaniežis, maniežas, buitinės patalpos, ūkinis pastatas, sargo namelis, kiti kiemo statiniai), esantys adresu (duomenys neskelbtini), 2017 m. gruodžio 1 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. IR-8143 pagrindu (2017 m. gruodžio 6 d. priėmimo – perdavimo aktas Nr. 60-30-26) nuosavybės teise priklauso UAB „Flameksas“ ir Ko. Minėti pastatai iki jų perleidimo UAB „Flameksas“ ir Ko priklausė Kauno miesto savivaldybei. Kauno miesto savivaldybė šiuos pastatus 2013 m. gruodžio 27 d. Savivaldybės nekilnojamojo turto panaudos sutartimi Nr. SR-2099 perdavė naudotis atsakovei. Kauno miesto savivaldybė 2017 m. gruodžio 15 d. raštu informavo atsakovę, kad 2017 m. gruodžio 6 d. buvo pasirašytas nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini), priėmimo–perdavimo aktas, kuriuo nekilnojamasis turtas perduotas naujam turto savininkui. Todėl nuo 2017 m. gruodžio 6 d. Kauno miesto savivaldybės ir asociacijos „Happy horses.lt“ 2013 m. gruodžio 27 d. panaudos sutartis laikoma pasibaigusia. Atsakovė su UAB „Kauno vandenys“ sudarytą paslaugų sutartį dėl vandens tiekimo adresu (duomenys neskelbtini), nutraukė nuo 2017 m. gruodžio 1 d., mokesčiai už vandenį jai nėra skaičiuojami. Atsakovės atstovo teigimu, nuo 2017 m. gruodžio 6 d. atsakovė adresu (duomenys neskelbtini), veiklos nevykdė, apie komunalinių atliekų tvarkymo sutarties nutraukimą ieškovę informavo elektroniniu paštu. Tačiau liudytojas K. B., dirbantis UAB „Kauno švara“ informatiku, patvirtino kad jis įmonės serveryje ieškojo atsakovės elektroninio laiško apie informavimą dėl šalių sudarytos komunalinių atliekų tvarkymo sutarties nutraukimo, tačiau jo nerado. Pašto serveris nebuvo tvarkytas, programos nebuvo diegiamos, iš serverio ištrinti laiško niekas negalėjo. Šalių sudarytos komunalinių atliekų tvarkymo sutarties 3.3.12. punkte nurodytas fakso numeris 386 948 bei el. pašto adresas: klientuaptarnavimas@svara.lt, apie nekilnojamojo turto perleidimą kitiems asmenims atsakovė privalėjo informuoti ieškovę ir iki sutarties nutraukimo visiškai su ja atsiskaityti (sutarties 3.3.12. p.).
9. Atsakovė neturėjo duomenų, kad elektroninis laiškas pasiekė ieškovę, negavusi informacijos apie sutarties nutraukimą, taip pat siųstame elektroniniame laiške prašomos informacijos nurodyti pinigų sumas, kurias atsakovė privalo sumokėti už 2017 m., kad su ieškove būtų visiškai atsikaityta, turėjo būti atsakinga už susidariusią situaciją ir pati pasidomėti, kodėl ieškovė neatsakė į jos pranešimą, nepatvirtino duomenų apie informacijos gavimą. Atsakovė nesidomėjo, kodėl jai ir toliau siunčiamos sąskaitos. 2018 m. liepos 2 d. sumokėdama lėšas, atsakovė turėjo pasidomėti, už kokias paslaugas moka, už kokį laikotarpį, tačiau to nepadarė. Ieškovė elektroniniu laišku atsakovei patvirtino, kad atsakovės 2017 m. gruodžio 27 d. jai siųsto elektroninio laiško dėl sutarties nutraukimo negavo, prašė pateikti įrodymus apie šio laiško išsiuntimą. Be to, šalių sudarytos sutarties 4.10.1. ir 4.10.2. punktuose numatyta, kad „užsakovui“ (šiuo atveju – atsakovei) nutraukus sutartį, jis privalo atsiskaityti už suteiktas paslaugas ir grąžinti atliekų surinkimo konteinerį. Jeigu „užsakovas“ neturi galimybės pristatyti konteinerio, jis įsipareigoja papildomai „vykdytojui“ (ieškovei) sumokėti konteinerio pervežimo mokestį (sutarties 4.11. p.). Tačiau konteineriai ieškovei perduoti nebuvo, ieškovė toliau atsakovei teikė komunalinių atliekų išvežimo paslaugas. Duomenys automatiškai buvo fiksuojami specialioje programoje, jokie duomenys ranka nėra pildomi. Kai vairuotojas užbaigia programą, ranka į ją jau nieko negalima įrašyti. Kol gavo oficialią informaciją, kad atsakovė nevykdo veiklos adresu (duomenys neskelbtini), ieškovė teikė atliekų išvežimo paslaugas, išrašė PMV sąskaitas faktūras, vėliau raginimus sumokėti skolą, kuriuos siuntė minėtu adresu, sutartis nebuvo nutraukta. Atsakovės teiginys, kad ieškovė ginčo laikotarpiu jokių paslaugų atsakovei nesuteikė, nebuvo įrodytas. Atsakovei nemokant skolų, sutarties vykdymas nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d. buvo laikinai sustabdytas. Šiuo laikotarpiu PVM sąskaitos faktūros atsakovei nebuvo išrašomos. Atsakovei padengus dalį skolos, paslaugų teikimas buvo atnaujintas ir vykdomas iki 2019 m. balandžio 30 d., ką patvirtina byloje pateikta komunalinių atliekų konteinerio ištuštinimo adresu (duomenys neskelbtini), suvestinės. Ieškovė paslaugų atsakovei neteikė ir neskaičiavo įsiskolinimo nuo 2019 m. gegužės 1 d. Komunalinių atliekų tvarkymo sutartis KŠ Nr. 30012389/1 su atsakove oficialiai nutraukta nuo 2019 m. rugsėjo 1 d., gavus darbuotojų tarnybinį pranešimą, kad atsakovė adresu (duomenys neskelbtini), veiklos nevykdo. Po sutarties nutraukimo buvo išvežti konteineriai. Ieškovė tinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus – laiku ir tinkamai suteikė atsakovei atliekų tvarkymo paslaugas, atsakovė savalaikiai neginčijo nei suteiktų paslaugų kiekio, nei kokybės, tačiau už paslaugas neatsiskaitė.
10. Ieškinys pagrįstas byloje esančiais įrodymais, todėl atsižvelgus, jog atsakovė nėra sumokėjusi ieškovei už suteiktas atliekų tvarkymo paslaugas laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. balandžio 30 d., iš atsakovės ieškovei priteistina 610,84 Eur skola ir 3,09 Eur delspinigiai.
11. Prievolė tinkamai neįvykdyta, CK 6.210 straipsnis numato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, todėl iš atsakovės ieškovei priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (613,93 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. liepos 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
12. Ieškinį tenkinus, iš atsakovės ieškovei ir valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
13. Apeliaciniame skunde atsakovė asociacija „Happy horses.lt“ prašė Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 13 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas nepagrįstai nevertino aplinkybių, ar atsakovė laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 1 d. adresu (duomenys neskelbtini), vykdė veiklą. Juridinių asmenų registre skelbiami atsakovės juridinio asmens kodas ir registracijos adresas. Ieškovė galėjo neatlygintinai su šiais duomenimis susipažinti ir šiuo adresu siųsti atsakovei pranešimus ir sąskaitas, tačiau ieškovė nei paštu, nei elektroniniu paštu laikotarpyje nuo 2018 m. sausio 1 d. nei sąskaitų faktūrų, nei pranešimų nepateikė. Atsakovės panaudos sutarties pagrindu naudotus pastatus savivaldybei pardavus ir 2017 m. gruodžio 6 d. nekilnojamojo turto perdavimo – priėmimo aktu perdavus „Flameksas“, laikoma, kad panaudos sutartis nuo 2017 m. gruodžio 6 d. yra pasibaigusi. Pačios ieškovės 2019 m. rugsėjo 23 d. patikrinimo akte Nr. A-1434 komisija yra nustačiusi, kad atsakovė adresu (duomenys neskelbtini), veiklos nevykdo. Nuo 2018 m. sausio 1 d. adresu (duomenys neskelbtini), veiklą vykdo UAB „Flameksas“, kuriai ieškovė suteikė paslaugas – išvežė ir sutvarkė šiukšles, o už suteiktas paslaugas išrašė sąskaitas faktūras. Komunalinių atliekų konteinerio ištuštinimo suvestinėse nurodoma, kad atsakovės ir UAB „Flameksas“ konteineriai ištuštinti ne tik tą pačią dieną, laiku, bet ir tokio pat svorio. Atsakovė manė, kad turi įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d., kurį kartu už 2017 m. gruodžio mėnesio paslaugas apmokėjo 2018 m. liepos 2 d. pervedusi 223,81 Eur, ir laikė, kad su ieškove pilnai atsiskaitė.
1.2. Teismas netinkamai vertino rašytinius įrodymus dėl 2018 - 2019 m. ieškovės paslaugų teikimo atsakovei adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovė tik kartu su ieškiniu gavo laikotarpio nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. balandžio 30 d., 2019 m. rugsėjo 26 d. gavo laikotarpio nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. vasario 28 d., 2019 m. spalio 1 d. – laikotarpio nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gegužės 31 d. išrašytas sąskaitas faktūras. Ieškovė iki šiol nepateikė atsakovei laikotarpio nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2018 m. balandžio 30 d. ir nuo 2019 m. birželio 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitų faktūrų. Atsakovė, 2018 m. liepos 2 d. sumokėdama ieškovei 223,81 Eur, negalėjo atsiskaityti už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. balandžio 30 d., kadangi net nežinojo, kad už minėtą laikotarpį yra išrašomos sąskaitos faktūros, nes ieškovė tuo laikotarpiu atsakovei paslaugų neteikė. Tik proceso metu paaiškėjo, kad atsakovei nereikėjo mokėti už laikotarpį nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d., kai ieškovės iniciatyva buvo sustabdytas sutarties vykdymas, todėl 2018 m. liepos 2 d. mokėjimas 223,81 Eur sumai yra permoka, kurią ieškovė atsakovei turėtų grąžinti. Atsakovė adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2018 m. sausio 1 d. veiklos nevykdė ir neturėjo atliekų, todėl ieškovė negalėjo suteikti atsakovei šiukšlių išvežimo ir tvarkymo paslaugas ir pagrįstai išrašyti atsakovei sąskaitas faktūras už šias paslaugas. Ieškovė nuo 2018 m. sausio 1 d., tikėtina, tyčia neteikė atsakovei jai išrašytų sąskaitų faktūrų, kadangi jas gavusi atsakovė būtų ėmusi prieštarauti dėl jų. Todėl ieškovė elgėsi nesąžiningai. Teismas nevertino faktinių aplinkybių, kad skiriasi sąskaitų faktūrų ir suvestinėje nurodyti atliekų kiekiai. Be to, ieškovė sąskaitas faktūras išrašė klaidinančiai, nurodydama tuos pačius mato vienetus, nors pagal suvestinę - skirtingi mato vienetai.
1.3. Teismas darė nepagrįstas išvadas dėl šalių sudarytos komunalinių atliekų tvarkymo sutarties galiojimo laikotarpio. Atsakovė 2017 m. gruodžio 27 18:25 val. elektroniniu paštu iš haupas@gmail.com į klientuaptarnaimas@svara.lt ieškovei išsiuntė pranešimą, kad savivaldybė nekilnojamąjį turtą, adresu (duomenys neskelbtini), pardavė kitam subjektui, todėl atsakovė nuo 2018 m. sausio 1 d. veiklos nevykdys, komunalinių atliekų tvarkymo sutartis nutraukiama. Elektroninio laiško originalas neišsaugotas dėl to, kad praėjo ilgas laiko tarpas. Todėl nuo 2018 m. sausio 1 d. sutartis buvo negaliojanti, tačiau ieškovė skolos dydį grindžia atsakovės laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. balandžio 30 d. neapmokėtomis sąskaitomis faktūromis. Atsakovė neprivalo apmokėti sąskaitas faktūras už realiai nesuteiktas paslaugas.
Atsiliepimas
14. Ieškovė UAB „Kauno švara“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašė skundą atmesti, o Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.
15. Nurodė, kad Sutarties 3.3.13 punkte įtvirtinta apelianto pareiga, perleidus nekilnojamąjį turtą kito asmens nuosavybėn, apie tai informuoti ieškovę ir iki sutarties nutraukimo dienos visiškai atsiskaityti už suteiktas paslaugas. Liudytojas K. B. paaiškino, kad jis įmonės serveryje ieškojo apelianto minimo elektroninio laiško dėl sutarties nutraukimo, tačiau jo nerado. Ieškovė PVM sąskaitas faktūras siuntė sutartyje nurodytu korespondencijos adresu. Ieškovas mano, kad apeliantas, kaip sutarties šalis, nebuvo rūpestingas, laiku neteikė ieškovui informacijos apie aplinkybes galinčias turėti įtakos sutarties vykdymui (sutarties 3.3.12 p.) ir pasikeitusio korespondencijos adreso nenurodė. Sąskaitose matomas kiekis yra konteinerio tūrio kiekis, o ne faktiškas komunalinių atliekų svoris. Apeliantės prašymas atnaujinti įrodymų tyrimą turi būti atmestas, nes nėra CPK 366 straipsnyje nurodytų pagrindų, leidžiančių atnaujinti procesą. Remiantis CPK 312 straipsniu apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Šiuo pagrindu apeliantės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas turi būti atmestas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Dėl žodinio nagrinėjimo
17. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes skundžiamo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas gali būti įvertintas nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka.
18. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieškinys dėl įsiskolinimo už suteiktas paslaugas priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
19. Byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „Kauno švara“ ir atsakovė asociacija „Happy horses.lt“ 2014 m. kovo 6 d. pasirašė komunalinių atliekų tvarkymo sutartį KŠ Nr. 30012389/1, pagal kurią ieškovė teikė atsakovei komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovė įsipareigojo mokėti už komunalinių atliekų tvarkymą pagal nustatytus įkainius, per 30 dienų nuo sąskaitos išrašymo dienos. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog sutarties pagrindu tarp šalių susiformavo paslaugų teisiniai santykiai.
Dėl sutarties galiojimo
20. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus dėl sudarytos komunalinių atliekų tvarkymo sutarties galiojimo, nes sutarties galiojimas ieškovės iniciatyva buvo sustabdytas nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d., iki bus sumokėta 223,81 Eur skola (apmokėta 2018 m. liepos 2 d.). Be to, nuo 2018 m. sausio 1 d. atsakovė adresu (duomenys neskelbtini) jokios veiklos nevykdė, taigi neturėjo šiukšlių, negavo iš ieškovės sąskaitų už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d., taigi pagrįstai laikė, kad ieškovė nebeteikia paslaugų atsakovei.
21. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šalių sudarytos komunalinių atliekų sutarties turinį, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovė paslaugų atsakovei neteikė ir neskaičiavo įsiskolinimo nuo 2019 m. gegužės 1 d., o sutartis nutraukta nuo 2019 m. rugsėjo 1 d.
22. Iš byloje pateiktos komunalinių atliekų tvarkymo sutarties KŠ Nr. 30012389/1 nustatyta, kad atsakovė įsipareigojo ieškovei pranešti per penkias darbo dienas apie naujas aplinkybes, galinčias turėti įtakos sutarties vykdymui. Šiame punkte nurodytas fakso numeris 386 948, taip pat el. pašto adresas: klientuaptarnavimas@svara.lt (sutarties 3.3.12. p.), o apie nekilnojamojo turto perleidimą kitiems asmenims, atsakovė privalėjo informuoti ieškovę ir iki sutarties nutraukimo visiškai su ja atsiskaityti (sutarties 3.3.13. p.), grąžinti atliekų konteinerį (sutarties 4.2.10 p.).
23. Atsakovės atstovo teigimu, atsakovė apie turto perleidimą kitam savininkui informavo ieškovę 2017 m. gruodžio 27 d. elektroniniu paštu: klientuaptarnavimas@svara.lt, todėl nuo informavimo momento, šalių sudaryta sutartis turėjo būti nutraukta. Šie atsakovės atstovo paaiškinimai nėra pagrįsti byloje surinktais įrodymais, t. y. ieškovė negalėjo pateikti įrodymų apie šio laiško įteikimą ieškovei, kad su ieškove buvo visiškai atsikaityta ir jai grąžinti atliekų konteineriai. Atsakovė pripažįstą faktą, jog 223,81 Eur skola už atliekų tvarkymą 2017 m. ieškovei buvo sumokėta tik 2018 m. liepos 2 d., ir nepateikė įrodymų apie tai, jog domėjosi, kodėl ieškovė neatsakė į jos pranešimą, nepatvirtino duomenų apie informacijos gavimą, skolos dydį ir pan. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, jog statiniai perleisti UAB „Flameksas“, tačiau įrašas apie sudarytą panaudos sutartį galiojo iki 2018 m. gruodžio 27 d. Šios byloje neginčijamai nustatytos aplinkybės, patvirtina pirmosios pagrįstą pirmosios instancijos teismo išvadą, kad sutartis su atsakove buvo nutraukta tik 2019 m. rugsėjo 1 d., gavus darbuotojų tarnybinį pranešimą apie tai, kad atsakovė adresu (duomenys neskelbtini) veiklos nevykdo, ir išvežus atsakovei skirtą konteinerį.
Dėl paslaugų suteikimo fakto ir turinio
24. Pagal CK 6.38 straipsnio 1 dalį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 str. 1 d.). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.200 str. 1 d., 6.205 str.). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos (CK 6.63 str. 1 d.).
25. Už suteiktas paslaugas ieškovė išrašė PVM sąskaitas faktūras: 2018 m. gegužės 30 d. Nr. SUT478887 – 50,90 Eur sumai; 2018 m. birželio 27 d. Nr. SUT483736 – 50,90 Eur sumai; 2018 m. liepos 27 d. Nr. SUT488582 –50,90 Eur sumai; 2018 m. rugpjūčio 28 d. Nr. SUT493440 – 50,90 Eur sumai; 2018 m. rugsėjo 27 d. Nr. SUT498324 – 50,90 Eur sumai; 2018 m. spalio 26 d. Nr. SUT503225 – 50,90 Eur sumai; 2018 m. lapkričio 27 d. Nr. SUT508095 – 50,90 Eur sumai; 2018 m. gruodžio 27 d. Nr. SUT513018 – 50,90 Eur sumai; 2019 m. sausio 28 d. Nr. SUT527645 – 50,91 Eur sumai; 2019 m. vasario 27 d. Nr. SUT532532 – 50,91 Eur sumai; 2019 m. kovo 27 d. Nr. SUT537427 – 50,91 Eur sumai; 2019 m. balandžio 30 d. Nr. SUT542331 – 50,91 Eur sumai, iš viso – 610,84 Eur sumai. Byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, jog ši suma apmokėta netinkamai ar paskaičiuota neatsižvelgiant į nustatytus įkainius ir sutarties sąlygas.
26. Nagrinėjamu atveju, teisiškai nereikšmingais laikyti apeliacinio skundo argumentai apie tariamai netinkamai sąskaitose ir suvestinėse nurodytus išvežtų atliekų kiekius ir laiką, nes sąskaitose nurodomas konteinerio tūrio kiekis (mėnesinė susikaupimo norma), o ne atliekų kiekis. Ieškovės skaičiavimai visiškai atitinka šalių pasirašytos komunalinių atliekų tvarkymo sutarties 1 priedą, kuriame numatyta, kad konteinerio talpa 1,1 kub. m, per metus numatyta 26 išvežimai, susikaupimo norma per mėnesį – 2,38333 kub. m. Atsakovė nei pirmosios instancijos teisme, nei kartu su apeliaciniu skundu nepateikė įrodymų, jog kreipėsi į ieškovę dėl netinkamo mokesčio už atliekų tvarkymą skaičiavimo, neteisingų duomenų nurodymo ir pan., todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovė liko skolinga ieškovei už suteiktas paslaugas ir priteisė 610,84 Eur skolą už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 30 d. iki 2019 m. balandžio 30 d.
27. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-690/2017). Teismas, nagrinėdamas bylą, įvertina įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daro išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3159-690/2015). Išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Vertinant keletą įrodymų, reikšmės turi ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai. Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą pašalinti, t. y. nustatyti, kuria informacija vadovautis, o kurią atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53-378/2018).
28. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi esminės reikšmės sprendžiant nagrinėjamą ginčą. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010). Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje Hirvisaari prieš Suomiją (peticijos Nr. 4968/99), tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje (duomenys neskelbtini) prieš Olandiją, peticijos Nr. 16034/90).
29. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino atsakovės pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą išvadą ir ieškinį tenkino, todėl naikinti skundžiamą sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
30. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad valstybė išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, nepatyrė.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.