Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Janina Zaržeckienė

rašytinio proceso tvarka išsprendė sprendimo už akių peržiūrėjimo klausimą civilinėje byloje pagal ieškovo E. Z. patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „KADO AUTO“ dėl automobilio pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, restitucijos taikymo ir nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Marijampolės apylinkės teismas 2023 m. gegužės 30 d. priėmė sprendimą už akių atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „KADO AUTO“ atžvilgiu. Teismas sprendimu už akių ieškovo reikalavimus tenkino visiškai, t. y. pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento 2022 m. rugpjūčio 3 d. pažymą – sąskaitą, serija KAD Nr. (duomenys neskelbtini) ir tarp ieškovo bei atsakovės sudarytą automobilio pirkimo – pardavimo sutartį nutraukė; taikė restituciją ir priteisė iš atsakovės 46 000 Eur kainą, sumokėtą už įsigytą transporto priemonę VW TOUAREG, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2023 m. gegužės 3 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 915 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Prašymą motyvuoja tuo, kad teismo procesiniai dokumentai pagal byloje esančią medžiagą įrodo, kad dokumentai buvo įteikti D. J., vadybininkui, įteikimo data 2023 m. gegužės 9 d. Atsakovės teigimu, D. J. nėra nei vienas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 2 dalyje išvardintų asmenų, t. y. nei atsakovės, kaip juridinio asmens, vadovas, nei valdymo organų narys, nei atsakovės atstovas teisme, nei atsakovės raštinės darbuotojas. Atsakovė nurodo, kad atsakovės darbuotojas (vadybininkas) priimtų dokumentų neišsaugojo ir neperdavė, tačiau bet kuriuo atveju atsakovės vadovas apie procesinius dokumentus būtų galėjęs sužinoti ne anksčiau kaip 2023 m. gegužės 17 d., kadangi iki tol buvo kasmetinėse atostogose.

Teigia, kad 2022 m. spalio 7 d. Europos Sąjungos Tarybai papildžius Tarybos reglamentą (ES) Nr. 269/2014 ir 2014 m. liepos 31 d. reglamentą (ES) Nr. 833/2014, buvo išplėstas paslaugų, kurių Rusijos Federacijai teikti nebegalima, ratas, tarp kurių įtrauktos ir teisinio konsultavimo paslaugos. Taigi, ieškovas negalėjo naudotis teisinio konsultavimo paslaugomis, t. y. advokato teisine pagalba ir pateikti ieškinį teismui. Atsakovės teigimu, ieškovas negalėjo sumokėti žyminio mokesčio, todėl žyminį mokestį ieškovo vardu sumokėjus trečiajam asmeniui R. C., ieškovas atliko neteisėtą veiksmą.

Pasisakydama dėl esminių argumentų ir įrodymų, turėjusių įtakos sprendimo už akių priėmimui, atsakovė nurodo, kad pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu jokie tretieji asmenys ar kiti subjektai neturėjo jokių pretenzijų į parduodamą daiktą (automobilį), be to, automobilis buvo registruotas Lietuvos Respublikoje 2022 m. liepos 5 d., o išregistruotas 2022 m. rugpjūčio 3 d. Automobilio būsenos ir įvykių statusą tikrinančios platformos „CarVertical“, kuri ištraukia ir susistemina visų Europos Sąjungos šalių duomenų bazių informaciją, duomenimis, buvo nustatyta, kad automobilis nėra vogtas, todėl, atsakovės teigimu, šioms faktinėms aplinkybėms, t. y. kad transporto priemonė nebuvo vogta, egzistuojant yra pagrindas nepriimti sprendimo už akių. Atsakovės teigimu, Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūrai priėmus sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir grąžinti automobilį (duomenys neskelbtini) ir esant priimtam sprendimui už akių, darytina išvada, kad atsakovė yra automobilio savininkė, tačiau kartu tai ir prieštarautų nutarimui, kuriuo nutrauktas ikiteisminis tyrimas, todėl Kauno apygardos prokuratūra turėjo būti įtraukta į civilinės bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu.

Paaiškina, kad visi teismui pateikti dokumentai yra tikri, su parašais, autentiški, išversti į valstybinę lietuvių kalbą. Dėl kitų atsakovės įvardijamų ieškinio trūkumu nurodo, kad sumokėtas reikiamo dydžio žyminis mokestis, tiek už ieškinį, tiek už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkintinas.

Sprendimo už akių priėmimas – tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių nusišalinus nuo dalyvavimo nagrinėjant civilinę bylą (pvz. nepateikus atsiliepimo, paruošiamųjų procesinių dokumentų, neatvykus į teismo posėdį), ši byla yra nagrinėjama ir sprendimas yra priimamas nedalyvaujant tai šaliai. Teismų praktikoje pažymėta, kad sprendimo už akių priėmimo galimybė nėra teisinė sankcija, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti, todėl tikslas užtikrinti proceso koncentruotumą, įpareigojant civilinio proceso šalis rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnio 2 dalis) ir numatant šios pareigos nesilaikymo padarinius, vienas kurių ir yra sprendimo už akių priėmimo galimybė, derintinas su pagrindinių civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu, bei tinkamos teisminės gynybos principu (CPK 7 straipsnio 1 dalis).

Pagal CPK 288 straipsnio 4 dalies nuostatas, teismas naikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą iš esmės, jeigu šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Tam, kad teismas panaikintų sprendimą už akių ir atnaujintų bylos nagrinėjimą iš esmės, turi būti nustatyta bent viena iš įstatyme nustatytų sąlygų: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.

Sprendžiant dėl priimto sprendimo už akių panaikinimo ir bylos nagrinėjamo atnaujinimo, svarbu įvertinti sąlygą – ar pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. CPK 288 straipsnio 4 dalyje numatyti bylos atnaujinimo pagrindai negali būti vertinami formaliai, o minėtos dalies 1 punkte nurodytas sprendimo už akių panaikinimo ir bylos nagrinėjimo atnaujinimo pagrindas (šalies pareiškime nurodyti argumentai, galintys turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui suprastinas nebūtinai kaip įrodymų pateikimas materialiąja prasme, bet ir kaip duomenų, galinčių turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, nurodymas (CPK 287 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Atsakovė teismui pateiktame prašyme nurodo, kad procesiniai dokumentai atsakovei buvo neįteikti ar įteikti netinkamai, todėl vien ši aplinkybė sudaro savarankišką pagrindą naikinti sprendimą už akių, esant procesiniam pažeidimui. Šis atsakovės argumentas yra nepagrįstas ir atmestinas. Kaip matyti iš 2023 m. gegužės 3 d. procesinių dokumentų įteikimo pažymos, ieškinys kartu su procesiniais dokumentais įteiktas 2023 m. gegužės 9 d. atsakovės vadybininkui D. J.. Atsakovė teigia, kad toks procesinių dokumentų įteikimas pagal CPK 123 straipsnio 2 dalį yra netinkamas ir laikytinas proceso teisės pažeidimu.

Kaip yra pažymėta teismų praktikoje, CPK 123 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teisės norma turi būti aiškinama ne siaurąja, tačiau plačiąja jos prasme. Teismo siunčiamų procesinių dokumentų įteikimas juridinio asmens vadybininkui kaip vadovaujamas juridinio asmens pareigas užimančiam asmeniui laikomas tinkamu procesinių dokumentų įteikimo juridiniam asmeniui būdu (Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. A2-680-324/2020).

Nors kaip matyti iš atsakovės pateikto D. J. paaiškinimo, jis nurodo, kad procesinius dokumentus prarado, tačiau vien ši aplinkybė negali būti lemianti atsakovės atsakomybės nebuvimą. Asmuo, kuriam procesiniai dokumentai buvo įteikti, t. y. šiuo atveju – atsakovės UAB „KADO AUTO“ vadybininkas D. J., procesinius dokumentus, adresuotus atsakovei priėmė 2023 m. gegužės 9 d. ir pasirašė dokumentų įteikimo pažymoje. Vien ta aplinkybė, kad įmonės vadovas laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 9 d. iki 2023 m. gegužės 16 d. buvo kasmetinėse atostogose neeliminuoja fakto, kad atsakovei apie iškeltą civilinę bylą turėjo būti žinoma. Todėl procesiniai dokumentai atsakovei buvo įteikti tinkamai CPK 123 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka kaip pačiam juridiniam asmeniui.

Atsakovė teigia, kad 2022 m. spalio 7 d. Europos Sąjungos Tarybai papildžius Tarybos reglamentą (ES) Nr. 269/2014 ir 2014 m. liepos 31 d. reglamentą (ES) Nr. 833/2014, buvo išplėstas paslaugų, kurių Rusijos Federacijai teikti nebegalima, ratas, tarp kurių įtrauktos ir teisinio konsultavimo paslaugos, todėl ieškovas negalėjo naudotis teisine pagalba Lietuvos Respublikos teisminiuose procesuose, kartu ir sumokėti žyminio mokesčio, pasinaudodamas Lietuvos Respublikos piliečio R. C. pagalba.

Teismas pažymi, kad iš ieškovo atsiliepime į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateiktų duomenų, o konkrečiai – paieškos rezultatų internetinėse Lietuvos Respublikos muitinės, Europos Sąjungos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT), taip pat iš Europos Sąjungos oficialiojo leidinio L159 I, kuriame paskelbtas sąrašas asmenų, kuriems taikomos sankcijos dėl Rusijos Federacijos neteisėtų karinių veiksmų Ukrainoje, analizės matyti, kad ieškovas E. Z. nėra įtrauktas į asmenų, kuriems taikomos sankcijos, sąrašą, taip pat nėra paskelbtas nepageidaujamu asmeniu Lietuvos Respublikos teritorijoje, jo atžvilgiu nėra pradėti tyrimai minėtose valstybinėse saugumo ir žvalgybos institucijose, todėl teiginys, kad ieškovas sumokėdamas žyminį mokestį bei naudodamasis advokato teisine pagalba pažeidė Europos Sąjungos teisės normas, taikytinas Lietuvos Respublikai, kaip Europos Sąjungos valstybei narei, yra nepagrįsti ir atmestini kaip nepagrįsti jokiais reikšmingais rašytiniais įrodymais bei faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis.

Atsakovė nurodo, kad ieškovo pateiktas ieškinys turėjo akivaizdžių trūkumų ir negalėjo būti priimtas teismo, tai yra, nesumokėtas reikiamo dydžio žyminis mokestis, taip pat žyminis mokestis už laikinąsias apsaugos priemones, nepateikti prie ieškinio pridėtų dokumentų vertimai. Teismas su šiais atsakovės teiginiais nesutinka.

Pagal nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojusius pakeitimus, susijusius su žyminiu mokesčiu ir taikoma lengvata, procesinius dokumentus (ieškinius, pareiškimus, prašymus, skundus) ir jų priedus, paduotus po 2023 m. sausio 1 d., pateikiant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis bei išreiškus pageidavimą procesinius dokumentus gauti tik šiomis priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, bet ne mažiau nei penki eurai (CPK 86 straipsnio 3 dalis). Jeigu šalis bylos nagrinėjimo metu atsisako procesinius dokumentus gauti tik elektroninių ryšių priemonėmis ir buvo taikyta CPK 80 straipsnio 7 dalyje nurodyta žyminio mokesčio lengvata, šalis turi pareigą primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį (CPK 86 straipsnio 3 dalis). Tokiu atveju, spręstinas klausimas dėl procesinio dokumento trūkumų pašalinimo (CPK 296 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 2 dalis).

Ieškovo mokėtinas žyminis mokestis ieškinio priėmimo momentu sudarė 1220 Eur, teikiant ieškinį elektroninių ryšių priemonėmis (per EPP) ir išreiškus pageidavimą procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis – 915 Eur. Ieškovas tiek ieškinyje, tiek kituose procesiniuose dokumentuose, teiktuose teismui nurodė, kad procesiniai dokumentai gali būti įteikiam šiais būdais: paštu, adresu (duomenys neskelbtini) arba per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą. Ieškovas, atstovaujamas profesionalaus teisininko – advokato ir pateikdamas ieškinį elektroninių ryšių priemonėmis bei sutikdamas šiuo būdu taipogi gauti procesinius dokumentus, expressis verbis išreiškė pageidavimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, todėl už ieškinį sumokėtas 75% žyminio mokesčio dydis teismo apskaitytas tinkamai ir ieškovas neturėjo pareigos jo primokėti iki maksimalaus dydžio. Taip pat nepagrįstas atsakovės teiginys, kad už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių nebuvo sumokėtas žyminis mokestis – priešingą aplinkybę patvirtina apmokėtas ir teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ apskaitytas žyminis mokestis, žyminio mokesčio užduoties kodas (ID): ZL79275, todėl atsakovo teiginiai dėl ieškinio trūkumų, tame tarpe ir dėl neva neišverstų ieškinio priedų, kurių vertimai į oficialią valstybinę lietuvių kalbą pateikti teismui, atmestini.

Atsakovė teigia, kad duomenų transporto priemonės pirkimo – pardavimo momentu, jog į automobilį tretieji asmenys turėtų pretenzijų, nebuvo, todėl sprendimas už akių nepagrįstas, esant neaiškiam ieškinio faktiniam pagrindui. Savo teiginiui pagrįsti pateikia „CarVertical“ 2023 m. sausio 22 d. ataskaitą. Su šiuo atsakovės argumentu teismas nesutinka.

Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, jog teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219-701/2021).

Atsakovė teigia, jog iš „CarVertical“ gauta ataskaita apie automobilio VW TOUAREG, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat valstybės įmonės „Regitra“ pažyma liudija, kad ginčo automobilis nėra vogtas, o apie trečiųjų asmenų teises į transporto priemonę atsakovė jo pardavimo momentu nežinojo ir negalėjo žinoti. Teismas pažymi, kad vien tik faktas, jog automobilis iki 2022 m. rugpjūčio 3 d. buvo registruotas Lietuvoje, savaime nesuponuoja fakto bei neleidžia daryti išvados, kad transporto priemonė iki jos pardavimo ir sandorio momentu nepriklausė trečiajam asmeniui ir jis neturi į jį pretenzijų ar teisių, galinčių liudyti tokio priemonės valdytojo nuosavybę į konkretų daiktą (šiuo atveju – transporto priemonę). Be to, kaip matyti iš teismui pateiktos „CarVertical“ ataskaitos, ginčo automobilis iki jo pardavimo buvo eksploatuojamas (duomenys neskelbtini), nors kaip nurodo ieškovas ir šių duomenų atsakovė nepaneigė, atsakovė automobilio pardavimo metu nurodė, jog automobilis buvo pargabentas iš (duomenys neskelbtini), nors iš jau minėtos ataskaitos matyti, kad automobilis iki jo pardavimo buvo eksploatuojamas (duomenys neskelbtini) valstybėje. Faktas, jog ataskaitoje apie transporto priemonę įrašų apie jos vagystę Lietuvoje ar (duomenys neskelbtini) nėra, per se nereiškia, kad toks nusikalstamas veiksmas negalėjo būti įvykęs, tuo labiau tikėtina, kad atsakovei informacija apie automobilio dalyvavimą eisme užsienio valstybėje ((duomenys neskelbtini)) ir apie galimą jo paiešką turėjo būti žinoma. Vien jau aplinkybė, kad egzistuoja įrašai apie automobilio buvimą (duomenys neskelbtini), turėjo sukelti atsakovei įtarimų apie šios transporto priemonės priklausymą užsienio valstybės piliečiui ir jo paieškomumą. Negana to, kaip matyti iš pateiktų įrodymų o būtent – Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros 2023 m. birželio 6 d. nutarimo panaikinti nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini), vyriausiojo prokuroro A. Ž. nutarimu ieškovo atstovo advokato S. K. skundas tenkintas ir ikiteisminis tyrimas atnaujintas. Be to, minėtu nutarimu konstatuota, kad automobilio VW TOUAREG, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinimo klausimas išspręstas nesilaikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso įtvirtinto įstatyminio reglamentavimo. Taip pat nutarimu konstatuota, kad (duomenys neskelbtini) policijos departamento KP yra atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) dėl sukčiavimo bei nustatyti galimai šią nusikalstamą veiką padarę asmenys, t. y. J. B. ir M. F.. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pagrindo konstatuoti, kad ieškinys negali būti tenkinamas, tokiu būdu atkuriant iki neteisėto sandorio egzistavusią padėtį tarp šalių, nėra.

Bylos nagrinėjimui atnaujinti nepakanka konstatuoti svarbias šalies pasyvumą pateisinančias priežastis – yra vertinami ir šalies argumentai bei įrodymai, susiję su sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu. Teismui pateikiamas pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo privalo būti grindžiamas tokiais įrodymais kurie kelią abejonę teismo priimto sprendimo, kuriuo galimai pažeistos atsakovo teisės ar teisėti interesai, pagrįstumu ir teisėtumu. Pareiškime turi būti nurodyti ne bet kokie įrodymai, o tokie, kurie galėtų būti pagrindas kitokiam sprendimui priimti. Dėl šios priežasties teismas, naikindamas sprendimą už akių, turi konstatuoti tiek svarbias šalies neatvykimo į teismo posėdį ar procesinių dokumentų nepateikimo priežastis ir priežastis, sutrukdžiusias apie šias aplinkybes laiku informuoti teismą, tiek duomenų, galinčių paveikti sprendimo už akių teisėtumą ir pagrįstumą, svarumą (CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punktas).

Kadangi, kaip jau minėta pirmiau, sprendimo už akių priėmimu siekiama proceso ekonomiškumo bei koncentruotumo, tai vien aplinkybė, kad nagrinėjamu atveju buvo priimtas sprendimas už akių esant CPK 285 straipsnio 1 dalyje numatytai sąlygai, negali būti vertinama kaip atsakovės teisių pažeidimas ar savaime ydingas ir nepagrįstas procesas. Taigi pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovė nenurodė jokių reikšmingų aplinkybių, leidžiančių abejoti priimto teismo procesinio sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu.

Teismas sprendžia, kad atsakovė (jos atstovas) nenurodė ir nepridėjo jokių naujų įrodymų dėl ginčo esmės, kurių teismas nebūtų įvertinęs priimdamas sprendimą už akių ir kurie galėtų turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.

Įvertinus pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytus faktus, daroma išvada, kad nėra CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų pagrindų 2023 m. gegužės 30 d. priimtam sprendimui už akių panaikinti, todėl atsakovės prašymas netenkintinas, už akių priimtas sprendimas nenaikintinas, bylos nagrinėjimas iš esmės neatnaujintinas (CPK 288 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 288, 290 straipsniais,

nutaria:

Netenkinti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „KADO AUTO“ pareiškimo dėl Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. gegužės 30 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Nutarties kopijas siųsti šalims (jų atstovams).

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos gavimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.