- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-27
- Bylos Nr.
- e2A-183-781/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01033-2017-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Agnė Tikniūtė, Kazys Kailiūnas, Jūratė Varanauskaitė
- Ieškovas
- A. K., V. K.
- Atsakovas
- J. G. K., A. V. N., A. M., A. F.
- Trečiasis asmuo
- R. K.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kazio Kailiūno, Agnės Tikniūtės ir Jūratės Varanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. K. (A. K.), V. K. (V. K.), A. K. (A. K.) ir atsakovų J. G. K., A. V. N. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 13 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovų V. K., A. K. ir A. K. ieškinį atsakovams J. G. K., A. V. N., A. M., A. F. (A. F.) dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo ir neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo R. K..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai V. K. (V. K.), A. K. (A. K.) ir A. K. (A. K.) kreipėsi į tesimą su ieškiniu, prašydami: 1) pripažinti negaliojančia 2012 m. birželio 6 d. pirkimo – pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp ieškovų ir atsakovo J. G. K.; 2) įpareigoti atsakovą J. G. K. grąžinti ieškovams butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3) pripažinti niekiniu ir negaliojančiu 2012 m. birželio 11 d. hipotekos sandorį su pakeitimais dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nepaliekant atsakovui A. F. (A. F.) hipotekos teisės į butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 4) priteisti iš atsakovų J. G. K., A. V. N. ir A. M. solidariai 18 000 Eur neturtinės žalos.
2. Ieškovai nurodė, kad 2012 m. birželio 6 d. su atsakovu J. G. K. sudarė pirkimo – pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuria pardavė atsakovui butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Butas). Ieškovai su atsakovais J. G. K., A. V. N. ir A. M. susitarė, kad Butas parduodamas už 215 000 Lt. Atsakovai įtikino ieškovus, kad pinigus už Butą sumokės per mėnesį nuo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo. Pinigai ieškovams sumokėti nebuvo. Ieškovai, įtardami atsakovų apgaulę, kreipėsi į teisėsaugos institucijas.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą Nr. 1-39-576/2017, nustatė, kad atsakovai J. G. K., A. V. N. ir A. M., veikdami kartu, turėdami bendrą tikslą apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą – Butą, apgaule įtikino ieškovus, kad per mėnesį nuo Buto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo sumokės ieškovams už Butą 215 000 Lt, tačiau pinigų nesumokėjo, tokiu būdu bendrais veiksmais apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą – Butą, t. y. padarė nusikalstamą vaiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje.
4. Atsakovai J. G. K., A. V. N. ir A. M. neturėjo už Butą mokėtinų 215 000 Lt ir šios sumos ieškovams mokėti neketino, tačiau savo aktyviais veiksmais įtikino ieškovus, kad su jais už perkamą Butą tikrai bus atsiskaityta. Ieškovai, žinodami, kad atsakovai neturi pinigų atsikaityti už Butą ir neketina to daryti, Buto pirkimo – pardavimo sutarties nebūtų sudarę. Atsižvelgiant į tai, 2012 m. birželio 6 d. pirkimo – pardavimo sutartis, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), turi būti pripažinta negaliojančia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.91 straipsnio pagrindu nuo jos sudarymo momento kaip sudaryta dėl apgaulės, o Butas turi būti grąžintas ieškovams.
5. 2015 m. birželio 11 d. atsakovas J. G. K. Butą įkeitė atsakovui A. F. ir trečiajam asmeniui R. K., užtikrindamas šių asmenų atsakovui suteiktos 148 400 Lt paskolos grąžinimą. Vėliau trečiasis asmuo R. K. perleido atsakovui A. F. savo reikalavimo teisę į atsakovą J. G. K., o atsakovas A. F. suteikė atsakovui J. G. K. papildomą 57 100 Lt paskolą. Atitinkamai, buvo padaryti 2015 m. birželio 11 d. hipotekos sutarties pakeitimai. Esant pagrindui pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento Buto pirkimo – pardavimo sutartį ir grąžinti Butą ieškovams, atsakovas J. G. K. įkeitė Butą nebūdamas jo savininku, todėl Buto hipotekos sutartis turi būti pripažinta negaliojančia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.80 straipsnio pagrindu kaip prieštaraujanti imperatyvioms įstatymo normoms.
6. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.197 straipsnio 6 dalį sąžiningo kreditoriaus hipotekos teisė lieka galioti net ir tuo atveju, jei hipotekos sandoris pripažįstamas negaliojančiu tokiu pagrindu, už kurį hipotekos kreditorius neatsako. Ieškovai teigia, kad atsakovas A. F. negali būti laikomas sąžiningu hipotekos kreditoriumi, todėl Buto įkeitimo teisė šiam atsakovui turi būti panaikinta. Atsakovo A. F. nesąžiningumą ieškovai grindžia tuo, kad atsakovas visiškai nesidomėjo, kokiu tikslu atsakovui J. G. K. reikalinga paskola ir ar atsakovas J. G. K. turės galimybę grąžinti paskolą, o abejones dėl atsakovo J. G. K. galimybės grąžinti paskolą turėjo sukelti jo amžius – 69 metai, bendras ”vaizdas”, trumpas paskolos terminas, tai, kad Butas įkeičiamas iš karto po jo įsigijimo, kad aplink atsakovą J. G. K. „sukiojosi ratelis pasitikėjimo nekeliančių asmenų“, kad, laiku negrąžinus pirmosios paskolos, buvo prašoma suteikti papildomą paskolą.
Šalies argumentai
7. Ieškovai taip pat prašo priteisti jiems solidariai iš atsakovų J. G. K., A. V. N. ir A. M. 18 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Ieškovai teigia, kad dėl šių atsakovų veiksmų apgaule įgyjant ieškovų Butą, ieškovai patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinę depresiją, ieškovus kankina nežinia dėl Buto priklausomybės.
Atsiliepimas
8. Atsakovas J. G. K. su ieškiniu sutiko iš dalies. Atsakovas nesutiko su ieškovų reikalavimu priteisti iš jo ieškovų naudai moralinę žalą. Atsakovas J. G. K. teigia, kad jis neturėjo ketinimo pirkti Butą, su ieškovais dėl Buto pirkimo nesiderėjo, nežadėjo ieškovams už Butą sumokėti. Butą ketino pirkti atsakovė A. V. N., ji ir atsakovė A. M. derėjosi su ieškovais dėl Buto pirkimo ir atsiskaitymo sąlygų. Atsakovas J. G. K. Buto pirkimo – pardavimo sutartį pasirašė kaip statytinis, nes atsakovė A. V. N. jam pasakė, kad turi skolų ir negali pirkti Buto savo vardu.
9. Atsakovės A. V. N. ir A. M. atsiliepime į ieškinį su juo nesutinka, prašo jį atmesti. Teigė, kad Butas joms nebuvo reikalingas ir jos jo neketino įsigyti, o Buto įsigijimo ir įkeitimo už paskolą iniciatoriais nurodė kitus asmenis, taip pat ir viena kitą.
10. Atsakovas A. F. su ieškiniu sutiko iš dalies. Atsakovas nesutiko su ieškovų reikalavimu panaikinti jam Buto įkeitimo teisę. Atsakovas teigia, kad jis yra sąžiningas hipotekos kreditorius. Atsakovas nurodė, kad į jį kreipėsi jo pažįstamas H. Z., teiraudamasis, ar atsakovas negalėtų suteikti asmeniui paskolą įkeičiant šiam asmeniui nuosavybės teise priklausantį butą. H. Z. pateikė Nekilnojamojo turto registro išrašą apie ketinamą įkeisti Butą, kuriame buvo nurodyta, kad Butas nuosavybės teise priklauso atsakovui J. G. K. ir kad jokių žymų registre, ribojančių atsakovo J. G. K. nuosavybės teisę į Butą, pvz., įsiskolinimas už Butą, nėra. Atsakovas A. F. nėra kredito įstaiga, todėl jam netaikomas reikalavimas prieš suteikiant paskolą įsitikti, ar asmuo turi galimybę paskolą grąžinti. Atsakovui buvo paaiškinta, kad paskola reikalinga Buto rekonstrukcijai ir bus grąžinta pardavus rekonstruotą Butą. Paskolos suteikimo metu jis pasiteiravo atsakovo J. G. K., ar jis tikrai pasiruošęs taip greitai grąžinti paskolą, šis patvirtino, kad taip, paskola jam reikalinga trumpam laikotarpiui. Paskolos grąžinimas buvo užtikrintas Buto įkeitimu. Buto vertė buvo didesnė už suteiktą paskolą. Visos šios aplinkybės sudarė atsakovui A. F. pakankamą pagrindą suteikti atsakovui J. G. K. paskolą su Buto įkeitimu. Atsakovas A. F. nepažįsta atsakovių A. V. N. ir A. M.. Atsakovas A. F. nežinojo ir neturėjo žinoti apie aplinkybes, susijusias su Buto įsigijimu apgaule.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
11. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. vasario 13 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino iš dalies. Teismas pripažino negaliojančia 2012 m. birželio 6 d. pirkimo – pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp ieškovų V. K., A. K., A. K. ir atsakovo J. G. K., grąžino butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovams V. K., A. K. ir A. K. bendrosios dalinės nuosavybės teise, pripažino negaliojančia 2012 m. birželio 11 d. hipotekos sutartį su 2012 m. rugsėjo 12 d. pakeitimu dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įkeitimo, paliko atsakovui A. F. hipotekos teises į butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 2012 m. birželio 11 d. hipotekos sutarties su 2012 m. rugsėjo 12 d. pakeitimu sąlygas. Teismas taip pat priteisė iš atsakovų J. G. K., A. V. N. ir A. M. solidariai ieškovams V. K., A. K. ir A. K. po 300 Eur kiekvienam neturtinei žalai atlyginti, priteisė iš atsakovų J. G. K., A. V. N. ir A. M. valstybės naudai lygiomis dalimis 2 985 Eur bylinėjimosi išlaidas bei priteisė iš atsakovų J. G. K., A. V. N. ir A. M. ieškovo V. K. naudai lygiomis dalimis 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidas.
12. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 23 d. nuosprendžiu atsakovai J. G. K., A. V. N. ir A. M. buvo pripažinti kaltais apgaule įgiję Butą. Nuosprendyje konstatuota, kad ieškovai, žinodami tikrąją situaciją, Buto atsakovams nebūtų pardavę, atsakovės Butą užvaldė panaudojusios apgaulę, kuri pasireiškė tikrovės neatitinkančių ir pačių sugalvotų aplinkybių ieškovams pateikimu: dėl pinigų už Butą per vieną mėnesį po Buto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo sumokėjimo; dėl atsakovių profesijos, išsilavinimo, turtinės padėties – kad atsakovė A. V. N. yra profesorė, verslininkė, turi daug turto, paveldėtą paveikslų kolekciją, kad atsakovė A. M. padeda tvarkyti kultūrinio paveldo pažymą, t. y. atsakovės tyčia sukūrė solidų įvaizdį, siekdamos įgyti ieškovų pasitikėjimą. Konstatuota, jog šios įsiteisėjusiame Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 23 d. nuosprendyje nustatytos aplinkybės dėl atsakovų panaudotos apgaulės įgyjant iš ieškovų Butą sudaro pagrindą 2012 m. birželio 6 d. pirkimo – pardavimo sutartį pripažinti negaliojančia kaip sudarytą dėl apgaulės.
13. Teismo vertinimu, ieškovams grąžinama nuosavybės teisė į Butą, tačiau nei atsakovas J. G. K., nei atsakovės A. V. N. ir A. M. ieškovams už Butą nieko nėra mokėję, todėl šių asmenų atžvilgiu restitucija netaikoma.
14. Teismas konstatavo, kad pripažinus Buto pirkimo – pardavimo sutartį negaliojančia, atsakovas J. G. K. Buto hipotekos sutarties sudarymo ir jos pakeitimo metu nebuvo Buto savininkas ir neturėjo teisės hipotekos sutarties sudaryti, todėl 2012 m. birželio 11 d. Buto hipotekos sutartis ir jos 2012 m. rugsėjo 12 d. pakeitimas pripažintini negaliojančiais.
15. Pirmosios instancijos teismas vertino, jog atsakovas A. F., sudarydamas Buto hipotekos sutartį, buvo sąžiningas, nes atsakovui buvo paaiškinta, kad paskola reikalinga Butui remontuoti / palėpei virš Buto įsigyti ir bus grąžinta pardavus pagerintą Butą, tokia paskolos panaudojimo ir grąžinimo per palyginti trumpą laiką galimybė yra reali. Paskolos suteikimo metu atsakovas J. G. K. atsakovui A. F. patvirtino, kad paskola jam reikalinga trumpam laikui. Teismas sprendė, jog konstatavus atsakovo A. F. sąžiningumą sudarant Buto hipotekos sandorį yra pagrindas taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.197 straipsnio 6 dalį ir palikti atsakovui A. F. Buto hipotekos teisę.
16. Teismas sprendė, kad Buto, kuris yra ir ieškovų V. K. bei A. K. gyvenamoji vieta, praradimas apgaule sukėlė ieškovams dvasinius išgyvenimus, nerimą dėl šios situacijos baigties, tačiau ieškovai nepateikė įrodymų, kad šie išgyvenimai, nerimas būtų sukėlę ieškovams sveikatos sutrikimus ar kitas sunkias pasekmes, todėl kiekvienam ieškovui priteista po 300 Eur neturtinei žalai atlyginti.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
17. Ieškovai V. K. (V. K.), A. K. (A. K.) ir A. K. (A. K.) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 13 d. sprendimą iš dalies ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – nepalikti atsakovui A. F. hipotekos teisių į butą bei pripažinti negaliojančiu notaro 2014 m. kovo 5 d. vykdomąjį įrašą. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
17.1. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovas A. F. yra sąžiningas. Atsakovas, suteikdamas paskolą, nesidomėjo J. G. K. finansine padėtimi, jis turėjo žinoti, jog pinigų buto pirkimui nebuvo, todėl jų negalėjo atsirasti ir paskolos grąžinimui, paskola buvo suteikta mažesnei sumai nei buto vertė. Be to, paskola suteikta beprocentė, trumpam laikui. Akcentuotina, jog A. F. yra advokatas, turi nemažai patirties paskolos teisiniuose santykiuose, todėl šiuo atveju jo elgesys negali būti vertinamas kaip sąžiningas.
17.2. Pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka teisingumo kriterijaus, kadangi pripažinus negaliojančiais pirkimo – pardavimo sutartį bei hipotekos sandorį, grąžinus butą ieškovams, bet palikus atsakovui hipotekos kreditoriaus teises, iš vykdymo veiksmų ir atsakovo J. G. K. finansinės padėties akivaizdu, jog butas bus parduotas iš varžytynių, o gauti pinigai atiteks hipotekos kreditoriui A. F.. Ieškovai, nors ir prieš juos buvo panaudota apgaulė, buto neteks.
17.3. Tenkinus apeliacinio skundo dalį, kuria prašoma nepalikti atsakovui A. F. hipotekos teisės į butą, apeliacinės instancijos teismas turėtų tenkinti kaip išvestinį reikalavimą pripažinti negaliojančiu 2014 m. kovo 5 d. vykdomąjį įrašą.
18. Atsakovas J. G. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 13 d. sprendimą iš dalies ir priimti naują sprendimą – ieškovų reikalavimus dėl neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmesti, taip pat nepriteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
18.1. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovo J. G. K. veiksmai sukėlė neturtinę žalą ieškovams. Vien tik egzistuojančio apkaltinamojo teismo nuosprendžio nepakanka konstatuoti neturtinės žalos reikalavimo pagrįstumą.
18.2. Atsakovas su dalimi ieškinio reikalavimų sutiko, todėl teismas privalėjo nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo lygiomis dalimis principo ir nepriteisti iš atsakovo ieškovams jų patirtų bylinėjimosi išlaidų. Be to, ieškovų ieškinys tenkintas ne visiškai, todėl ieškovams neturėjo būti priteistas visų jų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Tas pats akcentuotina ir dėl bylinėjimosi išlaidų, priteistų valstybės naudai – kadangi ieškovų ieškinys tenkintas iš dalies, tai dalį bylinėjimosi išlaidų valstybei turi atlyginti būtent ieškovai.
19. Atsakovė A. V. N. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 13 d. sprendimą iš dalies ir priimti šioje dalyje naują sprendimą – ieškovų reikalavimus dėl neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmesti, taip pat nepriteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. Nurodo, jog atsakovė nebuvo pirkimo – pardavimo sutarties šalimi, neįgijo buto nuosavybės teisės. Aplinkybė, jog ateityje atsakovas J. G. K. turėjo parduoti atsakovei butą, nereiškia, kad nagrinėjamoje byloje atsakovei reiškiami reikalavimai.
Atsiliepimas
20. Ieškovai V. K. (V. K.), A. K. (A. K.) ir A. K. (A. K.) atsiliepime į atsakovų apeliacinius skundus prašo juos atmesti. Teigia, jog dėl visų atsakovų veiksmų ieškovai patyrė neigiamus išgyvenimus, todėl neturtinė žala turi būti priteista iš visų atsakovų. Atsakovas J. G. K. sudarė pirkimo – pardavimo sutartį, nors žinojo, jog pinigų atlikti mokėjimus pagal ją nėra. Ieškovams bylinėjimosi išlaidos priteistos pagrįstai, kadangi visi jų reikalavimai buvo tenkinti. Atsakovė A. V. N. dalyvavo nusikalstamoje veikoje prieš ieškovus, dėl atsakovų veiksmų ieškovai neteko buto ir patyrė dvasinius išgyvenimus.
21. Atsakovas A. F. atsiliepime į ieškovų apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Nurodo, jog atsakovas yra sąžiningas hipotekos kreditorius, todėl pagrįstai teismas paliko jam hipotekos teisę į butą. Atsakovas yra advokatas, tačiau nagrinėjamų faktinių aplinkybių metu atsakovas veikė kaip privatus fizinis asmuo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinių skundų ribų.
Dėl rašytinių paaiškinimų priėmimo
23. Apeliantė A. V. N. 2020 m. vasario 7 d. apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą, kuris pagal savo turinį laikytinas rašytiniais paaiškinimais, kuriuose nurodo aplinkybes dėl neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo ieškovams iš atsakovės nepagrįstumo.
24. Naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinė priemonė, o jos taikymo sąlygos apibrėžtos CPK 314 straipsnyje. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Tai reiškia, kad naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinė priemonė, o jos taikymo sąlygos apibrėžtos įstatyme.
25. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pažymi, kad šie rašytiniai paaiškinimai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, be to, apeliantė iš esmės savo rašytiniuose paaiškinimuose pakartoja aplinkybes, susijusias su neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo ieškovams iš atsakovės nepagrįstumu ir nurodytas apeliaciniame skunde, atsakovė nenurodė svarių priežasčių, leidžiančių spręsti, kad būtinybė pateikti šiuos rašytinius paaiškinimus iškilo tik po bylos išnagrinėjimo ir pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo bei paskelbimo. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija CPK 314 straipsnyje aptartos išimties taikymui pagrindo neįžvelgia ir naujų rašytinių paaiškinimų į bylą nepriima. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad susipažinusi su bylos medžiaga, įvertinusi apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentus, sprendžia, jog byloje esančių įrodymų visuma buvo pakankama faktinėms aplinkybėms, reikšmingoms teisingam ginčo išsprendimui, nustatyti.
Dėl atsakovų apeliacinių skundų argumentų
26. Apeliantai J. G. K. ir A. V. N. teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo, kadangi vien tik egzistuojančio apkaltinamojo teismo nuosprendžio nepakanka konstatuoti neturtinės žalos reikalavimo pagrįstumą, be to, aplinkybė, jog ateityje atsakovas J. G. K. turėjo parduoti atsakovei A. V. N. butą, nereiškia, kad nagrinėjamoje byloje atsakovei reiškiami reikalavimai. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais argumentais.
27. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. CK nuostatos neįtvirtina atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl jos dydį, išreikštą pinigais, skirtingai nei sprendžiant turtinės žalos atlyginimo klausimą, nustato teismas pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas privalo atsižvelgti į pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Teismų praktikoje išaiškinta, kad neturtine žala pripažintina tik tada, kai nustatoma, kad neteisėtas poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis, asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš CK 6.250 straipsnio 1 dalyje išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).
28. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog didelės vertės turto – Buto, kuris yra ir ieškovų V. K. bei A. K. gyvenamoji vieta, praradimas apgaule sukėlė ieškovams dvasinius išgyvenimus, nerimą dėl šios situacijos baigties, todėl kiekvienam ieškovui iš atsakovų solidariai priteisė po 300 Eur neturtinei žalai atlyginti.
29. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog įsiteisėjusiame Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 23 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-39-576/2017 konstatuota, kad Butas apgaule buvo užvaldytas atsakovų A. V. N., A. M. ir J. G. K. bendrais veiksmais, šiuo nuosprendžiu atsakovai J. G. K., A. V. N. ir A. M. buvo pripažinti kaltais apgaule įgiję Butą. Nusikalstami atsakovo J. G. K. veiksmai pasireiškė tuo, kad jis, suvokdamas, jog atsakovės A. V. N. ir A. M. pinigų Buto pirkimui neturi ir kad su ieškovais už Butą nėra atsiskaityta, pasirašė su ieškovais Buto pirkimo – pardavimo sutartį ir Nekilnojamojo turto registre įregistravo Butą savo vardu, taip prisijungdamas prie atsakovių daromos nusikalstamos veikos, o atsakovės Butą užvaldė panaudojusios apgaulę, kuri pasireiškė tikrovės neatitinkančių ir pačių sugalvotų aplinkybių ieškovams pateikimu. Įvertinusi minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog tiek apkaltinamasis teismo nuosprendis, tiek Buto, kuris yra ir ieškovų V. K. bei A. K. gyvenamoji vieta, praradimas dėl atsakovų panaudotos apgaulės sukėlė ieškovams dvasinius išgyvenimus, nerimą ir tai yra pakankamas pagrindas konstatuoti neturtinės žalos reikalavimo pagrįstumą.
30. Apeliaciniuose skunduose atsakovai nenurodė argumentų, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai parinko kriterijus, nulėmusius atlygintinos žalos dydžio nustatymą bei dėl kokių priežasčių nustatytas per didelis neturtinės žalos atlyginimo dydis, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo priteistos neturtinės žalos kiekvienam ieškovui iš atsakovų solidariai po 300 Eur yra pagrįstas ir teisingas.
31. Apeliantai J. G. K. ir A. V. N. apeliaciniuose skunduose nurodo, jog ieškovų ieškinys tenkintas ne visiškai, todėl ieškovams neturėjo būti priteistas visų jų patirtų bylinėjimosi išlaidų bei bylinėjimosi išlaidų, priteistų valstybės naudai, atlyginimas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais argumentais.
32. Ieškovų ieškinyje reiškiami reikalavimai pripažinti negaliojančia 2012 m. birželio 6 d. pirkimo – pardavimo sutartį, įpareigoti atsakovą J. G. K. grąžinti ieškovams butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinti niekiniu ir negaliojančiu 2012 m. birželio 11 d. hipotekos sandorį su pakeitimais dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), skundžiamu pirmosios instancijos sprendimu tenkinti. Ieškovų reikalavimas priteisti iš atsakovų J. G. K., A. V. N. ir A. M. solidariai 18 000 Eur neturtinės žalos tenkintas iš dalies ir prašomos priteisti neturtinės žalos dydis sumažintas iki kiekvienam ieškovui po 300 Eur iš atsakovų solidariai.
33. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
34. Ieškovų reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo buvo iš esmės tenkintas. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad prašoma atlyginti neturtinės žalos suma vertinama kaip nevaržanti teismo diskrecijos nustatyti neturtinės žalos dydį konkrečioje byloje. Asmens prašomas priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydis negali būti vertinamas kaip iš anksto žinomas ir nustatytas, nes dydį įvertina ir nustato teismas, ištyręs ir įvertinęs visas teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes. Kasacinis teismas pažymėjo, kad paprastai nukentėjusysis subjektyviai įvertina ir nurodo jam padarytos neturtinės žalos dydį. Asmens reakcija į jo neturtinių vertybių pažeidimą gali būti adekvati ir neadekvati, nukentėjusiojo jausmai, vidiniai išgyvenimai, sukrėtimai ir kančios yra individualūs, todėl, remdamasis tokiais vidiniais išgyvenimais, nulemtais individualios reakcijos į to paties pobūdžio ir sunkumo veiksmus, kuriais pažeidžiamas didesnę ar mažesnę vertę asmeniui turintis gėris, nukentėjusysis subjektyviai įvertina ir nurodo jam padarytos neturtinės žalos dydį. Pažymėtina, kad teismai, vertindami neturtinės žalos dydį lemiančius kriterijus, visų pirma turi įvertinti pažeistos vertybės pobūdį pagal protingo žmogaus etaloną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2013). Nors pirmosios instancijos teismas nusprendė priteisti ne visą ieškovų prašytą neturtinės žalos atlyginimo sumą, tačiau būtina atkreipti dėmesį į tai, kad apeliaciniuose skunduose atsakovai ginčijo galimybę priteisti neturtinės žalos atlyginimą ir nekalbėjo apie neturtinės žalos dydį. Be to, kaip minėta, asmens prašomas priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydis negali būti vertinamas kaip iš anksto žinomas ir nustatytas, nes šį dydį įvertina ir nustato teismas, ištyręs ir įvertinęs visas teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes. Vadinasi, ieškovai iš esmės neturi galimybių iš anksto tiksliai įvertinti priteistiną neturtinės žalos atlyginimo dydį ir jį nurodyti teismui. Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat yra konstatavęs, kad taisyklės „pralaimėjęs moka“ taikymas, griežtai laikantis proporcingo bylinėjimosi išlaidų priteisimo pagal patenkintus (atmestus) reikalavimus, bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo gali lemti neproporcingą asmens teisės į teisminę gynybą suvaržymą. Šiuo aspektu Europos Žmogaus Teisių Teismas, be kita ko, atkreipia dėmesį, kad neturtinę žalą yra sunku iš anksto įvertinti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. liepos 18 d. sprendimas byloje Klauz prieš Kroatiją, pareiškimo Nr. 28963/10).
35. Apibendrindamas anksčiau išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad laikyti ieškovus iš dalies pralaimėjusiais bylą dėl neturtinės žalos atlyginimo, kai jų nuomonė dėl patirtos neturtinės žalos dydžio nesutapo su teismo pateiktu įvertinimu, o pareikšto reikalavimo dydis neatrodo akivaizdžiai neprotingas, šiuo konkrečiu atveju būtų neteisinga. Vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovai iš esmės laimėjo bylos dalį dėl reikalavimo atlyginti neturtinę žalą, todėl apeliantų argumentas, jog ieškovų ieškinys tenkintas ne visiškai ir priteistų bylinėjimosi išlaidų dydis turėtų būti mažinamas, atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl ieškovų apeliacinio skundo argumentų
36. Ieškovai apeliaciniame skunde teigia, jog nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada dėl atsakovo A. F. sąžiningumo. Atsakovas, suteikdamas paskolą, nesidomėjo J. G. K. finansine padėtimi, jis turėjo žinoti, jog pinigų buto pirkimui nebuvo, todėl jų negalėjo atsirasti ir paskolos grąžinimui, paskola buvo suteikta mažesnei sumai nei buto vertė. Be to, paskola suteikta beprocentė, trumpam laikui. Akcentuota, jog A. F. yra advokatas, turi nemažai patirties paskolos teisiniuose santykiuose, todėl šiuo atveju jo elgesys negali būti vertinamas kaip sąžiningas.
37. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2012 m. birželio 11 d. atsakovas J. G. K., atsakovas A. F. ir trečiasis asmuo R. K. sudarė paskolos sutartį, pagal kurią atsakovas A. F. suteikė atsakovui J. G. K. 106000 Lt paskolą, o trečiasis asmuo R. K. – 42 400 Lt paskolą. Paskolą atsakovas J. G. K. įsipareigojo grąžinti iki 2012 m. rugpjūčio 12 d. Paskolos grąžinimui užtikrinti 2012 m. birželio 11 d. hipotekos sutartimi atsakovas J. G. K. įkeitė Butą atsakovui A. F. ir trečiajam asmeniui R. K.. 2012 m. rugsėjo 12 d. susitarimu dėl paskolos sutarties pakeitimo trečiasis asmuo R. K. reikalavimo teisę į atsakovą J. G. K. pagal 2012 m. birželio 11 d. paskolos sutartį, taip pat reikalavimo teisę pagal hipotekos sutartį perleido atsakovui A. F.. 2012 m. rugsėjo 12 d. susitarimu dėl paskolos sutarties pakeitimo atsakovas A. F. suteikė atsakovui J. G. K. papildomą 57 100 Lt paskolą, o atsakovas J. G. K. visą 205 500 Lt paskolą įsipareigojo grąžinti iki 2012 m. lapkričio 12 d. Atitinkamai buvo padaryti 2012 m. birželio 11 d. hipotekos sutarties pakeitimai. Atsakovui J. G. K. nustatytu terminu negrąžinus 205 500 Lt (59 516,91 Eur) paskolos, Vilniaus miesto 32–ojo notarų biuro 2014 m. kovo 5 d. išduoto vykdomojo įrašo pagrindu vykdomas paskolos išieškojimas atsakovo A. F. naudai iš atsakovo J. G. K., nukreipiant išieškojimą į įkeistą Butą.
38. CK 4.197 straipsnio 6 dalyje imperatyviai įtvirtintas sąžiningo kreditoriaus teisių gynimo institutas. Šioje normoje nustatyta, kad sąžiningo hipotekos kreditoriaus teisė lieka galioti net ir tuo atveju, kai hipotekos sandoris pripažįstamas negaliojančiu tokiu pagrindu, už kurį hipotekos kreditorius neatsako. Taigi, hipotekos teisė sąžiningam hipotekos kreditoriui išlieka, net jeigu hipotekos sandoris pripažįstamas negaliojančiu. Šia teisės norma nustatomas hipotekos kreditoriaus, kaip daiktinės teisės turėtojo, specialus teisės gynimo būdas, kai nuginčijamas hipotekos sandoris.
39. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad tais atvejais, kai ginčijama įkaito davėjo nuosavybės teisė į hipoteka įkeistą daiktą, hipotekos kreditorius, kaip trečiasis asmuo pagal nuosavybės teisės įgijimo sandorį, gali gintis kaip sąžiningas hipotekos (daiktinės teisės) įgijėjas, prašydamas palikti jam hipotekos teisę, jei apie pažeidimus, kurie buvo padaryti įkaito davėjo įgyjant nuosavybę, hipotekos kreditorius nežinojo ir negalėjo žinoti. Sąžiningu gali būti pripažįstamas tas kreditorius, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo dėl hipotekos sandorio sąlygų ir objekto, galimų negaliojimo pagrindų. Tokie duomenys gaunami iš įvairių šaltinių, pirmiausia iš turto savininko ar jo atstovo paaiškinimų, iš registrų ar kitų asmenų, oficialių ir privačių šaltinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-580-686/2015).
40. Sutiktina su ieškovų apeliaciniame skunde nurodytomis aplinkybėmis, jog atsakovas A. F., 2012 m. birželio 11 d. paskolos sutartimi suteikdamas 148 400 Lt paskolą, nesidomėjo atsakovo J. G. K. finansine padėtimi, be to, paskola suteikta beprocentė, trumpam laikotarpiui (dviem mėnesiams). Taip pat pažymėtina, jog suteikiama paskola buvo ženkliai mažesnė nei įkeičiamo turto vertė (215 000 Lt), šiuos duomenis atsakovas galėjo sužinoti iš jam prieš sudarant paskolos sutartį pateikto Nekilnojamojo turto registro išrašo. Akcentuotina ir tai, jog atsakovas A. F. yra advokatas, turi nemažai patirties paskolos teisiniuose santykiuose, todėl šiuo atveju jis turėjo būti apdairesnis ir rūpestingesnis ir jo elgesys negali būti vertinamas kaip sąžiningas.
41. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, taip pat įvertindama elgesį pagal objektyvaus sąžiningumo kriterijų (pagal bona fide (sąžiningumo) principą), teisėjų kolegija konstatuoja, jog šioje byloje yra pagrindas konstatuoti, kad atsakovas A. F., sudarydamas hipotekos sandorį, elgėsi nesąžiningai ir nerūpestingai.
42. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti CK 4.197 straipsnio 6 dalies nuostatų, todėl ieškovų ieškinio reikalavimas pripažinti negaliojančiu 2012 m. birželio 11 d. hipotekos sandorį su pakeitimais dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nepaliekant atsakovui A. F. (A. F.) hipotekos teisės į butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tenkintinas visiškai. Pripažinus negaliojančiu 2012 m. birželio 11 d. hipotekos sandorį su pakeitimais dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nepaliekant atsakovui A. F. (A. F.) hipotekos teisės į butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tenkinamas ir išvestinis ieškovų reikalavimas pripažinti negaliojančiu 2014 m. kovo 5 d. Vilniaus miesto 32–ojo notaro biuro vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), išduotą ginčo 2012 m. birželio 11 d. hipotekos sutarties pagrindu.
Dėl bylos procesinės baigties
43. Remdamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino aplinkybes, susijusias su atsakovo sąžiningumu, ir nepagrįstai sprendė, jog hipotekos kreditorius yra sąžiningas, todėl be pagrindo netenkino ieškinio reikalavimo pripažinus hipotekos sandorį negaliojančiu nepalikti atsakovui hipotekos teisės į butą. Apeliacinio bylos proceso metu nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, jog atsakovas, kaip hipotekos kreditorius, elgėsi nesąžiningai, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, konstatuojant esant pagrindui pripažinti negaliojančiu 2012 m. birželio 11 d. hipotekos sandorį su pakeitimais dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nepaliekant atsakovui A. F. (A. F.) hipotekos teisės į butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei pripažįstant negaliojančiu 2014 m. kovo 5 d. Vilniaus miesto 32–ojo notaro biuro vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), išduotą ginčo 2012 m. birželio 11 d. hipotekos sutarties pagrindu.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
44. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 ir 302 straipsniai).
45. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės pagrįstas ir keičiamas dalyje, kuria tenkinami didesne apimti ieškinio reikalavimai, šios teismo sprendimo dalies keitimas neturi įtakos ieškinio reikalavimų tenkinimo proporcingumui, todėl bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos.
46. Apeliantas atsakovas J. G. K. pateikė prašymą priteisti jam 381,15 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, be to apeliantas sumokėjo 44 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą. Apeliantė A. V. N. sumokėjo 20 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.
47. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovų J. G. K. ir A. V. N. apeliaciniai skundai atmetami, jų apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
48. Ieškovas V. K. (V. K.) sumokėjo 150 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą. Taigi, nagrinėjamu atveju atsakovų apeliacinių skundų netenkinus, o ieškovų apeliacinį skundą tenkinus, nurodytos ieškovo patirtos išlaidos priteistinos lygiomis dalimis iš atsakovų A. V. N., A. M., J. G. K. ir A. F. ieškovui V. K. (V. K.) (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 13 d. sprendimą ir išdėstyti jo rezoliucinę dalį taip:
„Ieškinį tenkinti iš dalies.
Pripažinti negaliojančia 2012 m. birželio 6 d. pirkimo – pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp ieškovų V. K. (V. K.), A. K. (A. K.), A. K. (A. K.) ir atsakovo J. G. K..
Grąžinti butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovams V. K. (V. K.), A. K. (A. K.) ir A. K. (A. K.) bendrosios dalinės nuosavybės teise.
Pripažinti negaliojančiu 2012 m. birželio 11 d. hipotekos sandorį su pakeitimais dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nepaliekant atsakovui A. F. (A. F.) hipotekos teisės į butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Pripažinti negaliojančiu 2014 m. kovo 5 d. Vilniaus miesto 32–ojo notaro biuro vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), išduotą 2012 m. birželio 11 d. hipotekos sutarties pagrindu.
Priteisti iš atsakovų J. G. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) A. V. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir A. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ieškovams V. K. (V. K.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) A. K. (A. K.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir A. K. (A. K.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) po 300 Eur (tris šimtus eurų) kiekvienam neturtinei žalai atlyginti.
Likusią ieškinio dalį atmesti.
Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovų J. G. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) A. V. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) A. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir A. F. (A. F.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) lygiomis dalimis po 746,25 Eur (septynis šimtus keturiasdešimt šešis eurus ir 25 centus) žyminio mokesčio. Valstybei priteistos sumos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.
Priteisti ieškovui V. K. (V. K.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš atsakovų J. G. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)), A. V. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)), A. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir A. F. (A. F.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) lygiomis dalimis po 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.“
Priteisti ieškovui V. K. (V. K.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš atsakovų A. V. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)), A. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)), J. G. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir A. F. (A. F.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) lygiomis dalimis po 37,50 Eur (trisdešimt septynis eurus ir 50 centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.