Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Banke kai J.G. K. išgrynino pinigus, buvo žodinis susitarimas su V. atsiskaityti. Nukentėjusiesiems pinigai nebuvo įmokėti. Pinigai buvo skolinami dėl atsiskaitymo su K.. Banke nuimti pinigai skirti buto pirkimui, o J. V. turėjo kitą dieną sumokėti ir grynus pinigus ir pavedimu. Kodėl V. turėjo sumokėti pasakyti negali. Su V. jokios sutarties nebuvo. Tai buvo tik žodinė sutartis J. V. ir jos su N.. Jie sutarė, kad nuimti pinigai V. bus perduoti nukentėjusiesiems. Tolimesnio pinigų, perduotų V., likimo ji nežino. Ji tik skambino V. ir klausė ar atsiskaityta, V. sakė, kad viskas tvarkoje, o ką sutarė su N.nežino. Pati ji kalbėjo su N. ir ši sakė, kad nieko nesutarta su V.dėl atsiskaitymo. Su nukentėjusiaisiais turėjo atsiskaityti V..

Ji su V. susitarė dėl kreditoriaus, o V. pažadėjo viską sutvarkyti. Ji su V. susitarė dėl kreditoriaus, bet ne V. buvo kreditorius. V. sudarė kreditavimo sąlygas ,t.y. kad V. duoda pinigų, o jis atsiskaito. Kredito gavėjas tuomet buvo K.. K. ji taip ir pasakė, kad nuima pinigus, perduoda V., o V. perveda visą pinigų sumą. V. pasakė, kad kitą dieną gauna visą sumą ir vienu metu perveda. V. būtų pervedęs pinigus K., K. sąskaita buvo parašyta ant balto popieriaus lapo. Kas ją parašė nepamena. Kada tas lapas atsirado neužfiksavo. Būdami banke jie jau turėjo K. sąskaitos numerį. Kas tą lapą su sąskaitos numeriu pasiėmė nežino. Mintis atsiskaityti su K. grynais pinigais nekilo, nesiūlė atsiskaityti. K. apie V. galimai nežinojo. K. buvo įsitikinę, kad N. atsiskaitys.

Pas notarą jie ėjo visi trys, laukė, kol baigs spausdinti sutarties tekstą. K. pasiėmė sutarties kopiją, o ji ne. Sutarties sudarymo metu dalyvavo V. K., jo sūnus A., K. ir jie visi trys – K., M., N.. Jie visi tyliai perskaitė sutartį. Toliau notarė atsiklausė V. K. leidimo, ar sutinka, kad butas būtų užstatytas ir kad gauta paskola būtų leidžiama pasinaudoti, tas pasakė gerai, tada artėjo jaunas žmogus, kuris sumokėjo notarei virš 1000 litų. Pasirašinėjo sutartį J.G. K., V. K.. Ji neprisimena iš sutarties tokio sakinio, kad pinigai jau sumokėti. Kai pasirašė sutartį, K. už butą niekas nemokėjo. Nukentėjusieji neklausė, kur pinigai, nes buvo sakinys leisti laikinai pasinaudoti pinigais, kuris buvo parašyta pirkimo-pardavimo sutartyje. Ji neatsimena, kas turėjo pasinaudoti tais pinigais ir kaip nukentėjusieji turėjo atgauti 250 tūkstančių. K. tą dieną negavo nė vieno cento. J.G. K. jokių pinigų negavo. Ji ir A. M. taip pat negavo jokių pinigų. Įforminus pirkimo-pardavimo sutartį, butas perėjo J.G. K.. Po tos dienos trise, t.y. ji, A. M. ir J.G. K. nebendravo. Ją vis informuodavo A. M., kuri skambino nukentėjusiesiems, kad pinigai jiems negrąžinti. Po to jai A. M. pasakė, kad V. panaudojo pinigus ne pagal paskirtį, o išdalino savo draugams už skolas. Ir kad ji nieko negauna.

Ji nežinojo, kada bus įregistruotas butas jos vardu. Pagal planą butas turėjo būti registruotas J.G. K. vardu,iki tol kol ji išmokės antstoliams. Jie visi trys taip susitarė. K. žinojo, kad ji neturi pinigų ir kad yra antstoliai. Ji žinojo, kad V. neturi pinigų. Jai A. M. paaiškino, kad V. turės pinigų tada, kai išpirks žemę ir gaus paskolą. Ji pati su V. nebendravo, juo tikėjo, nes juo tikėjo A. M.. Jai A. M. pasakė, kad notarei sumokės V. žmogus. Ji tikėjo A. M., nes pastaroji mokėjo įtikinti. Buto pardavėjai patikėjo A. M. ir ja patikėjo. Ji sakė buto savininkams, kad yra verslininkė, universiteto dėstytoja, parodė savo vizitinę kortelę anglų klabą. Ji 2012 m. buvo IĮ Akcenda savininkė. Nors veiklą jau buvo sustabdžiusi, bet tą pažymėjimą turėjo. Bute ji lankėsi keletą kartų. V. butas nebuvo reikalingas, tik pinigai laikinai reikalingi. Kad pinigus gauti reikėjo butą užstatyti. V. K. ji sakė, kad jo butą perka J. K. kol pas ją, A.V. N., skolos. Taip sakė jos abi su A. M..

V. prašė A..M. užstačius K. butą jam tuos pinigus duoti pasinaudoti. O A. M. prašė jų, t.y. jos ir V. K., A. K. ir K.. Pirkimo pardavimo sutartys buvo vienodos. Ji tikėjosi, kad pinigai bus padėti ant stalo pas notarę. Pinigus turėjo padėti V., ar V. įgaliotas žmogus. K. su K. nebuvo susitikę iki einant pas notarą.

Dėl pinigų išgryninimo A.V. N. paaiškino, kad kai DNB banke, Vilniaus g. buvo išgryninta 140 tūkstančių litų ji dalyvavo. Tačiau tai lietė tik K. ir V. ir ji nekreipė dėmesio. Buvo ji, K., J. V. ir A. M.. Kada tai buvo nepamena. Į banko vidų ji ėjo. Prie kasos kas priėjo išgryninti pinigų nepamena. Ji grynųjų pinigų nematė ir nematė kad juos pasiėmė. Į banką ji ėjo, nes norėjo įsitikinti, kad įvyko sandėris dėl pinigų tarp K. ir J. V.. To sandorio esmė tokia, kad V. turėjo gauti iš K. pinigus, tam, kad sumokėtų už kažkokias žemes ir gautų didesnę paskolą. Taip ją įtikino A. M.. Kas turėjo atsiskaityti su pardavėjais jai nežinoma.

Vadovaujantis LR BPK 276 str. 4 d. buvo pagarsinti A.V. N. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (b.l.66,3t.) ir (b.l. 73-74,3t.).

J.G. K. jis pirmą kartą pamatė notarų biure, Europos aikštėje. Turėjo būti kreditorius ponas Aleksandras, kuris turi kontorą prie Aušros vartų. Paskaitęs sutartį kreditorius pasakė, kad pirkėjai jam, V. K., turi sumokėti 50 000 litų, tada jis į V. K. sąskaitą pervės 150 000 litų. Bet sandoris neįvyko, nes ponai atsisakė pervesti tuos 50 000 litų. Paskui po mėnesio ar pusantro jam paskambino, kad reikia atvykti į notaro kontorą Tilto gatvėje. Jis važiavo su žmona ir sūnumi A. pas notarą Tilto g. Ten buvo sudarytas sandoris dėl buto pardavimo. Notarė jo paklausė, ar jis gavo pinigus ir jis atsakė, kad gavo, nes patikėjo žmonėmis. Tačiau pinigų negavo. Jis rašė žinutes ir A. M., ir A.V. N., tačiau žinučių neliko, nes kai taisė telefoną, tas žinutes išvalė. Tada jis kreipėsi į advokatą. Po metų jam paskambino A. F., nes šiam buvo skolingi už tą butą. A.V. N. jam dar buvo atvedusi du kartus klientus, kad parduoti butą, vienuolius buvo atvedusi, paskui dar kažką. Jis suprato, kad viską „krutila“ A. M., o galva buvo A.V. N..

Atsakinėdamas į klausimus V. K. nurodė, kad tik dėl buto pirkimo-pardavimo sudarė sutartį, nes virtuvė buvo areštuota. Buto plotas 42,2 kv.m. be virtuvės ir palėpės. Buto kaina pagal sutartį 215 tūkstančių, tačiau jis negavo nieko, jokių pinigų. Viso buto kaina kartu su virtuve ir palėpe buvo 360 000 litų. Jis pats pas notarę jokių pinigų nemokėjo, sumokėjo atėjęs kažkoks vyras 1040 litų. Pas notarę apiforminant sandorį dalyvavo J.G. K., A. M., A.V. N., jis, jo sūnus A. ir žmona, tada jos pavardė buvo V.. Notarė klausė, ar jis gavo pinigus ir jis atsakė, kad gavo, nes jam buvo pažadėta, kad jie įkeis butą, t.y. tą patį, kurį iš jo perka, ir sumokės tą sumą. Tai sakė A. M.. Jis neklausė, kodėl sutartį pasirašo ne A.V. N. ar A. M. savo vardu, o J.G. K., nes pagalvojo iš bendravimo, kad A.V. N. ir J.G. K. giminės. Sutartį pasirašė J.G. K., o iš kitos pusės jis ir sūnus A.. Pas notarą J.G. K. sėdėjo kartu su A. M. ir A.V. N.. Jokio pinigų judėjimo tarp kaltinamųjų notarų biure tą dieną nebuvo.

Jam buvo pažadėta pinigus atiduoti po mėnesio ar pusantro po sutarties pasirašymo. Per mėnesį laiko su juo žadėjo atsiskaityti atrodo A. M.. Visus klausimus jis sprendė per A. M.. Žadėjo atsiskaityti A.V. N. ar A. M., o J.G. K. ne. Pinigų nepervedė. Tada jis paskambino A. M.. Paskambinus A. M. sakė, kad ji užimta ir perskambins 12 val., po to, kad 2 val. paskambins. Jis bandė aiškintis, kada bus pervesti pinigai. Skambino, nusiuntė A.V. N. žinutę, kad jei nebus per savaitę pinigų, tai jis kreipsis į prokuratūrą. Pastaroji atsakė, kad nereikia į prokuratūrą. Po to dar parašė A.V. N., kad jeigu nebus per savaitę 215 000 Lt, tai jis kreipsis į prokuratūrą. Jis bendravo su A.V. N., nes A. M. tuo metu jis jau neprisiskambindavo, ji pradėjo slėptis, nekėlė ragelio, paskui kažkoks vyras atsiliepė. Parašius pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, paskambino J.G. K. ir šis sakė, kad bandys padaryti viską, kad grąžinti pinigus, kad viskas būtų normaliai, sakė, kad jis nenorėjo to buto pirkti, paprasčiausiai taip išėjo.

Dėl buto (duomenys neskelbtini), pirkimo kreipėsi A. M. ir V. N.. Derybas dėl buto pirkimo vedė praktiškai A. M.. Telefonu kalbant paprašė nuleisti kainą ir jis nuleido 10 000 litų. Kuri prašė A.V. N. ar A. M. negali pasakyti. J.G. K. pirmą kartą pamatė pas notarą Europos aikštėje, antrą kartą pas kitą notarą Tilto g. Pamena, kad pas notarą Europos aikštėje J.G. K. klausė A.V. N. kam jai reikalingas internetas. Jam susidarė įspūdis, kad butą perka A.V. N., kuri ten norėjo įrengti paveikslų galeriją. Ji kalbėjo, kad nori pirkti butą, planavo įrengti galeriją. Bute A. M. ir A.V. N. buvo apie tris kartus, J.G. K. nebuvo. Tiek notarų biure Europos aikštėje, tiek Tilto g. derybų su kaltinamaisiais dėl buto pardavimo jis nebevedė. Jo tik notarė paklausė, ar gavo pinigus ir jis pasakė, kad gavo. Nekreipė dėmesio, ar J.G. K. pas notarą su kuo nors bendravo. Jis negalvojo, kad J.G. K. sau perka butą.

Pas notarą Europos aikštėje nepasirašė sutarties, nes ten buvęs kreditorius A., kuris kalbėjo su A.V. N., pasakė, kad neduos pinigų jei jie pirmieji neperves 50 000 litų už perkamą butą į jo, V. K., sąskaitą. Tik paskui jis perves 150 000 litų taip pat į jo, V. K., sąskaitą. A.V. N. labai supyko. Pinigus jis turėjo gauti iš A.V. N.. Jis galvojo, kad butą perka brolio vardu. Kodėl pasirašė sutartį tokiomis sąlygomis pas kitą notarą Tilto g., jis negali pasakyti. Jam niekas neturėjo įtakos. Jis patikėjo A. M. ir A.V. N.. Notarė M. jam davė susipažinti su sutarties tekstu ir jis jį perskaitė, sūnus taip pat perskaitė. Su atsikaitymo tvarka susipažino. Notarė jam atsiskaitymo tvarką paaiškino ir jis pats priėmė sprendimą pasirašyti sutartį. Tikėjosi, kad bus atsiskaityta. J.G. K. perskaitė pilnai sutartį, ją laikė rankose. Po sutarties sudarymo dėl atsiskaitymo kreipėsi į A. M. ir A.V. N., o ne į J.G. K., nes praktiškai su jomis tarėsi, J.G. K. net telefono neturėjo. Po sutarties sudarymo vieną egzempliorių sutarties jis gavo. Pas notarą Tilto g. jis nuėjo, nes paskambino A. M. ir pasakė nueiti. Sutartyje nurodyta, kad pinigai jau sumokėti, tačiau byloje yra raštelis, rašytas A. M., kad 6 dieną sutartis bus pasirašyta be pinigų, o paskui visi pinigai – už butą, už palėpę bus sumokėti. Tokie rašteliai buvo du. Vieną raštelį A. M. davė poliklinikoje.

Nukentėjusysis V. K. 2015-10-19 teismo posėdžio metu atsakinėdamas į kausimus dar parodė, kad pirkėjai sudarė patikimų žmonių įspūdį. A.V. N. kalbėjo, kad yra turtinga. Ir A.V. N., J.G. K. amžius leido jam pasitikėti jais. A. M. iš Kultūros ir paveldo departamento gavo pažymą, kuri buvo reikalinga buto pardavimui, per savaitę ar dvi.

Nukentėjusysis A. K. teisme parodė, kad jis pats tame bute negyveno, butas senamiestyje, o tėvas galvojo pirkti namą ir buvo nuspręsta parduoti butą. Kiek laiko butas buvo pardavinėjamas jis nežino. Tačiau vieną dieną paskambino brolis ir pasakė, kad atsirado buto pirkėjai. Po to ir tėvas pasakė, kad atsirado pirkėjai ir vyksta derybos. Vėliau viskas nutilo. Po kiek laiko paskambino brolis ir pasakė, kad reikia susitikti pas notarą Europos aikštėje, nes iš tikrųjų yra pirkėjai, kurie perka butą. Atėjęs tenai sužinojo už kokią sumą ir kokios tos visos sąlygos. Buvo pasakyta, kad visų pinigų neturi, iš pradžių perka vieną dalį, užstato, tada perka kitą dalį. Visa tai sakė jam A. M., jis bendravo tik su ja, su J.G. K. ir A.V. N. nebendravo. Jam net buvo pasakyta, kad visus reikalus tvarko A. M.. Atvykus pas notarą pirmą kartą neužsibuvo, nes reikėjo dar pažymos, kad jo žmona neturi pretenzijų pinigams ar kam. Antrą kartą jau viskas buvo paaiškinta. Kadangi tėvui tiko pirkėjai, tai ir jis sutiko. Jo su broliu dalis buvo žymiai mažesnė. Tačiau atsirado nesklandumai dėl kreditoriaus. Kaip jam buvo paaiškinta, kad kreditorius tik pas notarą pakeitė savo nuomonę, buvo tartasi, kad jis perves visus pinigus į sąskaitą jiems, tada sandoris neįvyko. Tačiau kitiems išėjus jis su žmona liko pas notarę parašyti sutartį, kad ji neturi pretenzijų. Tuomet notarė pasakė, kad pirkėjai neatrodo patikimi. Po to praėjus keletui mėnesių, jam vėl paskambino, kad reikia susitikti Tilto gatvėje pas notarą pildyti pirkimo-pardavimo sutartį, jau tiksliai viskas sutarta. Atėjęs pas notarę jis paklausė, kokios sąlygos, o jam pasakė, kad atneš sutartį ir viską sužinos. Atnešus sutartį, ją perskaitė, sutartyje buvo kita suma negu jie tarėsi, iš tikrųjų jis nežinojo, kad bus parduodamas ne visas butas, o dalimis. Dar pamatė, kad parašyta, jog pinigus pervedė ir kad jis neturi pretenzijų. Paklausus, kaip čia yra, jo tėvas, tėvo sugyventinė ir A. M. patikino, kad viskas tvarkoj, viskas gerai. Pradėjus pasirašinėti sutartį, A. M. parašė žinutę ar paskambino, dabar tiksliai neatsimena, ir atėjo jaunas vyrukas, kuris atnešė pinigus už sutarties pasirašymą. Nors skaitė sutartyje, kad dalimis apmoka, tačiau A. M. jį įtikino, kad viskas gerai, kad jie sumokės. Pasirašius sutartį, kai išėjo, jis paklausė A. M., kada bus pinigai. Ji pasakė, kad ateinantį penktadienį. Paprašė jos ir gavo telefono numerį. Penktadienį jam paskambino A. M., pasakė, kad nespėja pervesti pinigų, nepamena dėl ko, pinigai bus pirmadienį. Jis paskambino A. M. pirmadienį ir nuo to laiko prasidėjo : „tuoj“, „aš teisme“, „negaliu paskambinti“, o po mėnesio buvo išjungtas telefonas. Negalėjo susisiekti su ja. Tada paskambino savo krikštamotei, kuri pasiūlė kreiptis pas advokatą, kuris pasiūlė kreiptis į prokuratūrą. Tuomet ir kreipėsi.

Atsakinėdamas į klausimus dar nurodė, kad du kartus buvo pas notarą Europos aikštėje, o vieną kartą pas notarą Tilto gatvėje. Tik atėjęs pas notarą sužinojo, kad parduodama ta buto dalis, kuri pagal paveldėjimo teisę priklauso jiems visiems trims. Prieš tai buvo kalbėta apie viso buto pardavimą. Sutartyje buvo parašyta, kad pinigai sumokėti, o realiai ne, jis nenorėjo pasirašyti sutarties, jam tai sukėlė įtarimą, pirmiausia atkreipė dėmesį į pinigų sumą, kuri turėjo būti didesnė. Tačiau tėvas, tėvo sugyventinė, A. M. ir A.V. N. jį įtikino, kad viskas bus gerai ir jis pasirašė sutartį. Jis perkaitė pirkimo-pardavimo sutartį.

Pirkėjas buvo jam pristatytas, kai pirmą kartą buvo Europos aikštėje pas notarą ir buvo pasakyta, kad jis oficialiai dirbantis ir jo vardu lengviau imti paskolą. Tai pasakė kažkuris iš kaltinamųjų. Butas buvo pirktas atrodo J.G. K. vardu.

Tilto g. kontoroje buvo J.G. K., A.V. N., A. M. iš kaltinamųjų, o kai atėjo laikas pasirašyti sutartį, atėjo dar jaunas vyrukas, kuris sumokėjo pinigus ir išėjo.Jis pagalvojo, kad J.G. K. ir A.V. N. sugyventiniai, o A. M. gera A.V. N. draugė. Jie visi trise tarpusavyje bendravo. Kai perkaitė sutartį ir pamatė, kad parašyta, jog jau atsiskaitė, jam pirmiausia užkliuvo suma. Jis su tėvu kalbėjo apie pinigų sumą. Tėvas su žmona paaiškino, kad sumokės tiek, o paskui už palėpę ir virtuvę sumokės antrą kartą. Tėvas su sugyventine buvo įsitikinę, kad taip ir bus. Dėl sutarties sąlygos, kad jau atsiskaityta, kiek pamena, sakė, kad nėra pinigų visai sumai, kad perka dalį, kuri bus užstatyta ir tada nupirks kitą dalį. Jis jaučia, kad juos visus apgavo. Derybas su pirkėjais daugiausia vedė tėvas ir jo sugyventinė. Jis pats derybų nevedė. Iš pirkėjų pusės daugiausia A. M. atsakinėjo į klausimus, vedė derybas. J.G. K. kiek aktyvus buvo derybose nežino. Jam tėvas ar brolis paskambinę pranešdavo kada ir kur atvykti pas notarą. A.V. N. ar M. pasakė jam, kad J.G. K. vardu lengviau paimti paskolą. Taigi jis žinojo, kad J.G. K. vardu bus ne tik perkamas butas, bet ir imama paskola. Jis turėjo tik A. M. telefoną ir tik po sutarties pasirašymo. Kaip supranta su juo atsiskaityti turėjo pirkėjas.Jis žinojo, kad butą oficialiai perka J.G. K., o tikrasis pirkėjas A.V. N., o A. M. yra A.V. N. draugė, kuri padėjo tvarkyti dokumentus. Kaip J.G. K. susijęs su M. ir A.V. N. jam nepasakė.

Nukentėjusysis A. K. teisme parodė, kad jis gyveno kartu su tėčiu, jie norėjo parduoti butą, jį pardavinėjo. Jiems paskambino, sužinojo, kad kažkokie profesoriai nori pirkti butą, ir buto apžiūrėti atėjo A.V. N. ir A. M.. Pripasakojo tėvui, kad yra profesoriai, kad A.V. N. turi kažkokią galeriją, nori ir bute atidaryti galeriją. Jis labai į tai nesigilino. Tačiau laiką vilkino, tai nori pirkti, tai neatskambina, neatsako. Tai vėl sako, kad nori pirkti butą. Paskui jam tapo žinoma, kad reikia nuvykti pas notarą pasirašyti. Tilto g. pas notarą jis nebuvo, nes buvo išvykęs, tėvas jį atstovavo.

Kai pirmą kartą atėjo pas juos į butą A.V. N. ir A. M., tai A.V. N. prisistatė kaip pirkėja, o A. M. kaip patarėja. Kai Europos aikštėje pas notarą pamatė J.G. K., tai jis pagalvojo, kad tai vienas iš profesorių. Jie pirkėjus vadino profesoriais. Kiek kartų buvo pas notarą Europos aikštėje, jis nepamena. Tačiau tikrai pamena vieną kartą, kai buvo tas kreditorius. Kreditorius buvo atėjęs, nusprendė pakeisti savo nuomonę, kažkas jam nepatiko ir jis pateikė tokias sąlygas, kad jiems nepatiko ir jis išėjo. Kreditorius pas notarę skaitė kažkokį dokumentą. Pamena, kad kreditorius bendravo su jo tėvu, o kaip jis ten atsirado nepamena. Ar prisistatė nepamena, tačiau žinojo, kad jis yra kreditorius. Kada tas sandoris neįvyko, tai jo brolio žmonai reikėjo pasirašyti dokumentus, kad ji nepretenduoja į butą. Ir kai jie pasiliko, notarė ėmė sakyti, kad jie patikrintų visus dokumentus, kad gali būti negerai. Jo tėvas buvo visiškai įtikintas, prikurta istorijų, A.V. N. pristatoma kaip turtinga aukštuomenės dama, o A. M. kaip jos dešinė ranka. Pas notarą asmeniškai su kaltinamaisiais nebendravo.

Mažiausiai A.V. N. ir A. M. lankėsi jų bute tris kartus, jos ateidavo kartu. Ateidavo apžiūrėti buto, papasakoti savo istorijas. Daugiau kaip pusę metų A.V. N. ir A. M. vaikščiojo į butą dėl buto pirkimo – pardavimo. Dėl atėjimo į butą tarėsi su tėvu ir tėvo sugyventine. Jis pats su A.V. N. nebendravo, o ką ji sakė, girdėjo būdamas bute, kai pastaroji tėvui pasakojo. Kas iš kaltinamųjų turėjo atsiskaityti už perkamą butą nežino. Kai ateidavo į namus A.V. N. ir A. M. jis būdavo namuose. Su ja bendravo tėvas ar tėvo žmona K., kuri įsileisdavo. Kiek laiko būdavo nepamena, tačiau atėjusios gerdavo kavą, pyragą valdydavo pamotės iškeptą. Tuomet A.V. N. pasakodavo apie paveikslus, galeriją. Ar ji sakė, iš kur gaus pinigų buto pirkimui, negirdėjo.

Liudytoja K. K. (buvusi pavardė V.) teisme parodė, kad nukentėjusysis V. K. yra jos vyras. Paaiškino, kad 2010 m. V. K. įdėjo į „Alio reklama“ skelbimą, kad parduoda butą. Ateidavo pirkėjai, tačiau butas nebuvo parduotas. 2012 m. vyras pasakė, kad paskambino norinti pirkti butą, prisistatė V. N., atėjo pastaroji su A. M.. Apžiūrėjo moterys butą, joms labai patiko. A. V. N. sakė, kad paveikslų galeriją nori įrengti. Moterys pas juos ateidavo, gerdavo kavą, kalbėdavo, ką planuoja daryti su butu. 2012 m. balandžio mėn. susiruošė jos pirkti butą, buvo pas notarą „Europoje“, sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, bet nebuvo vyresnio sūnaus žmonos parašo, kad sutinka, todėl buto pardavimą atidėjo. Paskui atėjo apžiūrėti buto vyras, kuris turėjo duoti pinigų pirkimui, nes moterys pasakė, kad neturi tokios sumos. Paskui vėl buvo pas notarą „Europoje“. Tačiau viduje pas notarą buvo tik šeimos nariai, ji tuomet dar nebuvo V. žmona, todėl nėjo į vidų. Toks A., kuris davinėjo pinigus, pasakė, kad perves į V. K. sąskaitą pinigus už tą butą, o butas turėjo būti užrašytas J. G. K. vardu, bet trūko 50 000 litų. Ir tas A. atsisakė sudaryti sutartį buto pirkimo pardavimo, anuliavo. Tada visi išsiskirstė. Po kiek laiko atėjo vėl A. V. N., pasakė, kad pinigus gaus, nes labai nori buto, vėl ateidavo gerti kavos. Ji labai pasitikėjo tomis moterimis. Ėjo vėl kalba apie buto pirkimą, dokumentus. Dėl istorinio paveldo dokumentai buvo sutvarkyti per 2 savaites, labai greitai, nors galima sutvarkyti per 2 mėnesius ir jai atrodė, kad tos moterys labai nori pirkti tą butą. Po to susitarė, kad jos tą butą pirks. Pas notarą visi susirinko Tilto g. Moterys pasakė, kad pirks butą, bet pinigų neturi, todėl joms jų duos vyriškis. Ten buvo vyriškis, kuris pasakė, kad reikia, kad būtų butas perrašytas J.G. K. vardu, tada tik paskolins jiems pinigus – A. V. N., A. M. ir J. G. K.. Sudarė sutartį pirkimo-pardavimo, pažadėjo moterys, kad pinigus perves penktadienį. Siuntė paskui jos jiems žinutes, davė raštelį, kada suplanuota atiduoti pinigus. Laukė, tačiau pinigų nebuvo. Tos moterys po to dar ateidavo pas juos, V. N. sakė, kad neturi kur gyventi, klausė, ar gali iš anksto atsikraustyti, bet jie nesutiko.

Paskui atvedė jos dar kažkokias moteris, kažkas buvo su bažnyčia surišta. Paskui atvedė vyrą, pasakė, kad jis duos pinigų. Tas vyriškis jų paklausė, ar reikia remontui jiems pinigų. Pasakė, kad nereikia. V. N. pasakė, kad jai reikia pinigų. Moterys dar kažką neaiškaus pasakė, kad koks skirtumas, kaip jie gaus pinigus. Po to siuntė A. M. žinutes apie Šveicarijoje esantį nekilnojamąjį turtą, kurį turi parduoti, tada atiduos pinigus. Praėjo kiek laiko, A. M. nebegalima buvo prisiskambinti, tik A. V. N. telefonas veikė. Ji marčios paprašė pažiūrėti į interneto portalą dėl buto. Tuomet pamatė, kad jų butas jau išstatytas. Paskambino į NT nurodytu numeriu, pasakė, kad šeimininkai išvažiavo, negali parodyti buto. Po kiek laiko ji paskambino A. V. N., paklausė, kada bus pinigai, tačiau ji pasakė, kad niekam nevadovauja, tuos pinigus kažkas kitas pasiėmė iš J. G. K., tiksliai nieko nenurodė. Paskui paprašė marčios pažiūrėti į kompiuterį, ar nėra apgavysčių dėl buto. Kai įvedė A. M. ir A. V. N. pavardes į internetą, parodė tokį lapą, kad buvo daug pinigų pasiskolinta, tada suprato, kad buvo apgauti.

Atsakinėdama į klausimus nurodė, kad ėjo pas notarą tris kartus, du kartus „Europoje“, vieną kartą Tilto g. Tilto g. pas notarą ji sutarties neskaitė. Jos vyras sėdėjo kitoje pusėje, sutartį skaitė. Buvo vienas vyriškis, kuris turėjo duoti toms moterims paskolą, pasakė, kad duos tik tada, kai bus perrašyta viskas ant J. G. K.. Pamena, kad pas notarą buvo kalbama apie tai, kad pinigus perves po poros dienų, penktadienį. Avanso už butą nepaėmė, nes pasitikėjo moterimis, jos padarė tokį įspūdį. Moterys tikrai neatrodė aferistės. Pasakojo apie antikvarinius mamos paveikslus, atrodė nuoširdžios.

Pas notarę būnant A. M. sakė, kad perves pinigus. Ji taip sakė jiems visiems. Su ja bendravo V., A. irgi ten buvo. Buvo taip pat ir A. V. N..J. G. K. pirmą kartą pamatė pas notarą „Europoje“, paskui vėl „Europoje“ jis buvo, tada trečią kartą Tilto g. Į namus pas juos J.G. K. nebuvo niekada užėjęs. V. N. butas ir sodas buvo areštuotas, ji turėjo ten kažkokius pinigus išmokėti, todėl pasakė, kad butą formins J. G. K. vardu. A. V. N. pasakė, kad J. G. K. yra jos draugas. Su J. G. K. kalbėtis jai asmeniškai neteko. Jos šeimos nariai tik notarų biure sutiko J.G. K..

Tilto g. J.G. K. tiesiog sėdėjo ir tylėjo. Pirkimo-pardavimo sutartį pasirašė J. G. K. ir jos šeimos nariai – V. K., A. K.. Pas notarą sėdėjo jaunas vyras, kuris sumokėjo už dokumentų įforminimą. Ėjo kalba, kad jis duos lyg paskolą, kad būtų viskas sutvarkyta. Negali pasakyti, kuriam iš kaltinamųjų tas vyras turėjo duoti paskolą. Tas jaunas vyras jau buvo, kai atėjo. Kada atėjo, Tilto g. buvo A. M. ir A. V. N., susitiko prie įėjimo, o jaunas vyras buvo viduje jau. J. G. K. atėjo su kartu A. V. N., A. M.. Pirmas vyras, kuris turėjo duoti paskolą, buvo kitas vyras A.. Antrą kartą buvo kitas jaunas vyras. Vyras pasakė, kad joms duos kreditą.

A. M., A. V. N. tiesiog ateidavo pas juos į namus, gerdavo kavą, planuodavo, kad sutvarkys laiptinę ir panašiai. Moterų vizitai buvo dažni. Ateidavo pabendravimui, pasakojo, kaip įrengs galeriją, kad ateitų žmonės žiūrėti paveikslus. A.V. N. pasakojo, kad Antakalnyje turi sodą, paskui paaiškėjo, kad nuomavosi ten tik butuką. Pasakojo A.V. N., kad baigė partinę mokyklą, yra vertėja. Kad neturi pinigų buto įsigijimui paaiškėjo vėliau, kai buvo pas notarą. Neužsiminė, kad butas bus perkamas kito asmens vardu. Pasitikėjo jomis. J. G. K. nesukėlė įtarimo. Kai ilgai buvo neatiduodami pinigai už butą, o A. M. pasikeitė numerį jai kilo įtarimų, kad apgaudinėja.

Pasirašant pirkimo-pardavimo sutartį žinojo, kad joje parašyta, jog pinigus jau gavo. Notarė klausė, ar gavo pinigus. V. pasakė, jog A. M. pasakė, kad pinigai bus penktadienį, duos lapus, kad bus išmokėta viskas dalimis. A. M. parašė datas, kada bus pinigai išmokėti. Tiesiog išdėliojo datas. Pas notarą J. G. K. nieko neklausė, tiesiog tylėjo. Tik kai A. V. N. pasakė, kad kompiuterį įsigis, pasakė „kam tau reikia“. Abejonių, kad gali neturėti pinigų, įtarimų nekilo, nes moterys buvo jau amžiuje. Jau po sandorio apiforminimo pas notarą ji atsitiktinai buvo sutikusi A.V. N. ir pastaroji jai tada sakė, kad turi butą, kad gali parduoti.

Ji suprato, kad butą perka J. G. K.. Suprato, kad A. V. N. su J. G. K. kartu perka butą, kartu gyvens. Pirkti butą žadėjo V. N.. O A. M. buvo kaip padėjėja V. N., tvarkė dokumentus. Kad J. G. K. perka butą, suprato tik Tilto g. Dėl buto atsiskaitymo kalbėjo tik su A. M. ir A.V. N.. A.V. N. minėjo juridinius nesklandumus, tai buvo Tilto g. pas notarą. Ji suprato, kad J.G. K. turėjo tik pasirašyti. Pinigus turėjo sumokėti A. M. ir V. N.. Dokumentus dėl paveldo sutvarkė A. M. per dvi savaites. Ir jie patys nieko nemokėjo. Tuos dokumentus dėl paveldo atidavė savivaldybėje, paskambino architektė, kuri viską tvarkė.

Dar nebuvus nei pas vieną notarą buvo atėjęs vyras apžiūrėti buto, kad įvertinti, A. M. tuomet skambino, kad ateis. Neprisimena, su kuo tas vyras atėjo. Po to prieš Tilto g. notarą atėjo jaunas vyras, kad jis ateis skambino A.V. N., atėjo jis kartu su A.V. N.. Ir šis vyras klausė, ar reikia pinigų remontui. Tada A. V. N. pasakė, kad čia jai reikia tų pinigų.

Liudytoja D. M., Vilniaus miesto 2 notarų biuro notarė, teisme paaiškino, kad ji tvirtino sutartį dėl buto (duomenys neskelbtini), pirkimo pardavimo. Kas tarėsi dėl laiko nepamena. Atvyko sutarties šalys, be to, dar buvo pašalinių asmenų, atrodo du vyrai. Buvo gana didelė sandorio suma, kurią jie pasakė, kad moka grynais. Ir kai buvo pasakyta, kad dabar atsiskaitykit, tai jai pasakė, kad jau atsiskaitė, todėl sutartyje yra įrašyta, kad atsiskaityta ne notaro akivaizdoje. Kabinete tų pinigų nebuvo padėta. Sandoris vyko gana ilgai.

Kas mokėjo už notarines paslaugas nepamena. Buvo trys pardavėjai, tačiau vieno nebuvo, kitas veikė pagal įgaliojimą, o pirkėjas buvo vienas. Birželio 6 d. buvo pardavėjas A. K., kurį atstovavo V. K., pats V. K. ir A. K. bei pirkėjas J. G. K.. Patvirtino, kad salėje esantis J.G. K. buvo pirkėjas. O su J.G. K. buvo du vyrai, jauni. Pašaliniai asmenys gali dalyvauti, jei šalys sutinka. Nepamena, ar iš pirkėjo pusės buvo moterų. Kas kreipėsi dėl sandorio sudarymo neatsimena. Ji teises išaiškino šalims kaip visada, klausė, ar asmenys gavo pinigus. Pardavėjai pasakė, kad pinigus yra gavę. Paprastai tokia didelė suma grynais pinigais retai mokama. J.G. K. – pirkėjas buvo gana santūrus, jo buvo primygtinai klausiama, ar jis supranta sutartį, ar skaitė sutartį. J.G. K. nebuvo toks aktyvus. Tie du vyrai labiau domėjosi sutartimi, jie daugiau bendravo su pardavėjais daugiau nei J.G. K.. J.G. K. sutartį skaitė, tai patvirtino pasirašydamas. Ji tiesiogiai kalbėjo su J.G. K., aiškinosi, ar jis supranta, kad parašyta sutartyje. J.G. K. patvirtino, kad supranta, supranta kokį sandorį sudaro.

Jei šalys pageidauja, atsiskaitoma grynais pinigais yra notaro akivaizdoje. Dažniausiai tokiu atveju šalys pageidauja ir tai įrašoma. Ji tikrino pirkimo-pardavimo sandorio teisėtumą ir sudarymo aplinkybes. Tai nebuvo apsimestinis sandoris. Jų valia buvo aiškiai išreikšta. Dar pamena, kad po sutarties sudarymo atėjo artimieji, kurie sakė, kad tie žmonės negavo pinigų, kad jie yra apgauti.

Be to, po sutarties apiforminimo ji tvirtino ir hipotekos lakštą. Hipotekos sutartis birželio 11 d. Tvirtinant dalyvavo du kreditoriai – R. K. ir F. A. ir skolininkas J.G. K.. Ar dar kas dalyvavo tvirtinant hipotekos lakštą nepamena. Jokių atsiskaitymų ji nematė. Paskolos sutartis nėra notariškai tvirtinama, o hipoteka yra užtikrinimui. Kai atėjo sudaryti hipotekos lakštą, pagal paskolos sutartį ji nesuprato, kad čia dėl to pačio buto atsiskaitymo. Kad už butą perkant nebuvo atsiskaityta ir tam, kad atsiskaityti sudaroma sutartis. Sudarant hipotekos lakštą jai nebuvo pasakyta, kad tai dėl to paties buto atsiskaitymo. Pasakė kreditoriai, kad jie sudarė paskolos sutartį ir norėtų sudaryti sutartinės hipotekos sutartį.

Liudytoja L. K. teisme parodė, kad ji yra nukentėjusiojo A. K. žmona. Ji buvo vieną kartą pas notarą Konstitucijos pr. Buvo parduodamas butas, esantis Pilies g., Vilniuje, kurio dalis priklausė jos vyrui. Buto savininkai buvo trys: V. K., A. K. ir A. K.. Jai reikėjo pasirašyti, kad ji nepretenduoja į tą turtą ir jos turto neįdėta. Ji nuėjusi pasirašė dokumentus. Kaltinamuosius ji matė būdama pas notarą Konstitucijos pr. Jai vyras sakė, kad pirkėją surado tėvas. Kai atėjo pas notarą Konstitucijos pr., buvo pagyvenęs vyras ir viena moteris tai tikrai. Ji atpažįsta salėje esančius kaltinamuosius J.G. K. ir A.V. N.. Ji žinojo, kad tai pirkėjai. Jai asmeniškai su pirkėjais bendrauti neteko. Ji tik pasirašė atsisakymą pas notarą. Pasirašant kartu su ja buvo jos vyras. Pasirašant pirkimo-pardavimo sutartį ji nedalyvavo. Žino, kad dokumentuose buvo parašyta, jog gavo pinigus grynais, tačiau iš tikrųjų nieko negavo. Jai vyras ir tėvas aiškino, kad bus atsiskaityta savaitės bėgyje nuo tada, kai pasirašys dokumentus. Jai neaiškino, kodėl taip pasitiki pirkėjais. Ji pati bute Pilies g. negyvena.

Liudytojas H. Z. teisme parodė, kad pažįsta A. M. ir J. G. K., A.V. N. nepažįsta. Paaiškino, kad 2012 m. vasarą jam paskambino pažįstamas J. V. ir pasakė, kad žmonėms reikalingas kreditas buto Pilies g. pirkimui. Jis J. V. pasiūlė kartu nuvažiuoti ir apžiūrėti šitą butą. Nuvažiavo, prie to buto apačioje jų laukė A. M., visi pakilo į viršų. Juos pasitiko moteris, aprodė butą, kaip suprato buto savininkė, kuri paminėjo, kad reikalingas kreditas trumpam, nes turtas šiuo metu pardavinėjamas. Kalba buvo apie 120 tūkstančių litų. Po to jie išsiskirstė, jis pažadėjo turto savininkei paieškoti galimybės kredituoti šitą turtą. Praėjus kažkiek laiko nebuvo jokių žinių, ar reikalingas kreditas. Po kiek laiko paskambino J. V. ir pasakė, kad butas parduotas, yra naujas buto savininkas ir tuo pačiu išlieka aktualus klausimas naujam savininkui dėl kredito. J. V. jam pristatė buto dokumentus, nuosavybės pažymėjimą, tiksliai dokumentų nepamena, tačiau matėsi visa informacija apie turtą, turto savininką. Paklausė, ar yra galimybė turto savininkui J. G. K. pasiskolinti pinigų. Tada jis paskambino savo pažįstamam A. F., paklausė, ar jis sutiktų paskolinti pinigų įkeičiant šitą turtą. Turbūt pastarajam persiuntė nuosavybės dokumentus, kad pasižiūrėtų. Po kurio laiko gavo iš jo atsakymą, kad galimas toks turto įkeitimas ir paskola. Kokiu būdu gavo atsakymą nepamena. Gavęs atsakymą iš A. F., informavo J. V., kad galimas toks įkeitimas ir paskola šitam turtui. Paprašė, kad jie užsisakytų notarą dėl įkeitimo sandorio. O kreditorius A. F., kad paruoštų sutartį dėl paskolos. Tada susitiko notarų biure – jis, kreditorius A. F. ir kreditorius S. K., J.G. K., A. M. ir J. V.. Tai buvo 2 notarų biuras Tilto g. Užėjus pas notarę, visi susėdo prie stalo, tik J. V. nebuvo. Ir tada pasirašinėjo paskolos sutartį ir įkeitimo sutartį. Buvo pasirašyta paskolos sutartis, paskolos suma 140 tūkstančių litų. Dalis buvo grynais, o dalis pavedimu. Pasirašius paskolos sutartį buvo sutarta, kad kai bus įregistruota hipoteka, bus pervesta J.G. K. likusi paskolos suma po hipotekos įregistravimo. Jam paskambino J. V. ir jis pasakė, kad kai bus įregistruota hipoteka, bus padarytas pavedimas. Po kelių mėnesių jam vėl paskambino J. V. ir pasakė, kad reikalingas šiek tiek termino pratęsimas ir papildoma paskolos suma. Paskolos suma buvo padidinta iki 205 tūkstančių litų nuo 140 tūkstančių litų. Jis perklausė A. F., ar galima padidinti paskolą, nes terminas buvo trumpas. A. F. sutiko padidinti paskolos sumą ir susiderino notarą dėl papildomos paskolos sutarties pasirašymo. Pasirašant tą papildomą sutartį jis pats nedalyvavo pas notarą, tačiau žino, kad notarų biuras buvo Goštauto g. Baiginėjantis paskolos sutarčiai jis paskambino J. V., klausė, gal yra galimybė susisiekti su J.G. K. kaip bus grąžinama paskolos suma. J. V. jam pasakė, kad šiuo metu negalima su juo susisiekti. Po to dar keletą kartų teiravosi ir tada jam paminėjo, kad yra kažkokių problemų. Kokių problemų aiškiai nepaminėjo.

Atsakinėdamas į kausimus nurodė, kad paskolos terminas buvo keli mėnesiai. Sutarties šalys buvo du kreditoriai – A. F. ir S. K. bei paskolos gavėjas J.G. K.. Paskolos sutartis buvo pasirašyta kabinete pas notarą Tilto g., tačiau ar buvo notariškai patvirtina jis nežino. Jam asmeniškai neteko bendrauti su J.G. K. ir A. M.. Kas susitarė su A. M. kai ėjo apžiūrėti buto, jis nežino. Nepamena, ar A. M. pakilo apžiūrėti buto. Jis į butą ėjo pasistengti paieškoti galimybės kredituoti. A. M. stovėjo neatsitiktinai. Be to, ji buvo ir notarų biure. Kokiu tikslu buvo nežino. Su šeimininke bendravo jis, jos amžius apie 40-45 metų.

Biure kai buvo pasirašoma paskolos gavimo sutartis, A. F. klausė J.G. K. ar nebus problema grąžinti per tokį trumpą laiką paskolą. Jis atsakė, kad problemos nebus. Tas pokalbis vyko notarų biure. Kai buvo pasirašyta sutartis su J.G. K. buvo atsiskaityta kažkiek pinigų grynais J.G. K., kiek nežino, tačiau matė, kad davė pinigus notarų biure. Kita suma buvo po hipotekos įregistravimo pervesta pavedimu J.G. K.. Tai buvo aptarta prieš tai. Pasirašant paskolos sutartį J. V. buvo, tačiau pačiame pasirašyme nedalyvavo. Paskola buvo beprocentinė. Paskola buvo užtikrinama turtu.

Matė, kad notarų biure buvo A. M., ką ji atstovavo nežino. A. M. bendravo su J.G. K.. J. V. pačiam notarų biure nebuvo, jis buvo už durų. O kai buvo perduodami gryni pinigai J.G. K., J. V. nedalyvavo. Pinigus J.G. K. į sąskaitą pervedė abu kreditoriai, taip buvo numatyta sutartyje.

Iki atvažiuojant apžiūrėti buto jis su savininke nebendravo, kas su ja bendravo nežino. Kai važiavo apžiūrėti buto, J. V. to pažįstamo žmogaus vardo ir pavardės nenurodė. Savininkė sakė, kad reikalingas kreditas. J. V. paskambinęs pasakė, kad įregistruota hipoteka, jis viską sužinojo iš J. V.. Jis su notaru nesitarė, o kas jam pasakė laiką nepamena. Tai buvo notarė vardu Daiva. Butas buvo antrame aukšte. Savininkė rodė dokumentus. Savininkai buvo keli, žino, kad turtas priklausė šeimos nariams.

Kai 2012-06-11 buvo pasirašomas hipotekos lakštas jis matė savo akimis ir matė, kad buvo perduodami gryni pinigai, kokia suma – negali pasakyti. Jis užsiima finansiniu tarpininkavimu ir į jį kreipėsi J. V., kuris į jį buvo kreipęsis ir anksčiau. Jam už finansinio tarpininkavimo paslaugas niekas neatsiskaitė. Kas rengė paskolos sutartį nežino. Buvo žodinis susitarimas, kad J.G. K. turėjo su juo atsiskaityti už tarpininkavimo paslaugas. Dar J.V. žino apie tą žodinį susitarimą. Paskolos užtikrinimo priemonė buvo nekilnojamasis turtas.

J.G. K. negrąžino 140 tūkstančių litų paskolos, tačiau po to pas jį kreipėsi J. V. dėl paskolos padininimo. Ir kreditoriai sutiko padidinti sumą. Garantas buvo tas pats turtas. Jis pažįsta abu kreditorius ir tarėsi dėl kredito su A. F., o kai prašė padidinti paskolą vėl tarėsi su A. F.. Kreditoriai šiuo atveju skolino be procentų.

Liudytojas A. F. teisme parodė, kad iš matymo pažįsta A. M. ir J.G. K., o A.V. N. nepažįsta. 2012m. birželio mėn. jam paskambino pažįstamas H. Z. ir paprašė paskolinti vienam žmogui 106 tūkstančius litų. Paskola turėtų būti užtikrinama jam nuosavybės teisė priklausančiu nekilnojamuoju daiktu, t.y. butu Pilies g. Tuo metu turėjo laisvų lėšų ir paprašė pateikti buto nuosavybės išrašą iš VĮ Registų centro. Tas išrašas jam buvo pateiktas, atsiuntė H. Z.. Jame buvo nurodyta, kad butas Pilies g. nuosavybės teise priklauso J. G. K.. Jokių apribojimų šiam butui registruota nebuvo, įskaitant įsiskolinimus už butą. Todėl nematė kliūčių sudaryti paskolos sutartį. Sutartą dieną atvyko į notarų biurą Tilto g., Vilniuje. Ten jau laukė H. Z., J.G. K. ir A. M.. Jau sėdint pas notarą jis perklausė J.G. K., kam jam reikalingi pinigai. Jisai paaiškino, kad pinigai jam reikalingi trumpam laikui, kad jis pinigus netrukus grąžins. J.G. K. kalbėjo pats laisva valia. Tuomet pasirašė notaro paruoštą hipotekos lakštą ir po to paskolos sutartį. Dar buvo kreditorius S. K., atstovaujantis savo sūnų R. K., nes iš viso buvo du kreditoriai. Tuomet nedidelė dalis pinigų buvo perduota J.G. K. grynais, o 100 tūkstančių litų po hipotekos įregistravimo jis pervedė į J.G. K. sąskaitą, nurodytą paskolos sutartyje. Ką darė J.G. K. su grynais pinigais nepamena. Nustatytu terminu paskola grąžinta nebuvo. H. Z. jam vėl paskambino ir pranešė, kad skolininkas pageidauja pratęsti paskolos grąžinimo terminą ir padidinti paskolos sumą. Kadangi buvo teigiama, kad butas bus parduotas ir buto vertė buvo pakankama nematė kliūčių nesuteikti paskolą. Tuo pačiu iš paskolos sutarties pasitraukė kitas kreditorius, tai jis jį pakeitė.Rugsėjo mėn. 32 notarų biure Goštauto g. įformino hipotekos sutarties pakeitimą. Dalyvavo J.G. K., bet su juo buvo kitas vyras. Pinigai buvo perduoti J.G. K. grynais pinigais į rankas, tą patvirtina pakvitavimas, išrašytas notaro ir patvirtintas J.G. K. parašu. Negrąžinant paskolos, jis kreipėsi į notarą dėl vykdomojo įrašo atlikimo ir pradėjo vykdomąją bylą, kreipėsi į antstolį. Po kelių mėnesių J.G. K. buvo išsiųstas raginimas, o vykdomąjį įrašą išėmė 2014 metais.

Atsakinėdamas į klausimus nurodė, kad dėl pirmo vizito pas notarę D. M. tarėsi H. Z., o antrąjį kartą – nepamena kas. Tai buvo kita notarė, kitas biuras. Jis pirmą kartą skolino 106 tūkstančius, R. K. 42 tūkstančius, o antrąjį kartą skolino jis 57 tūkstančius. Kai antrą kartą susitiko jis kalbėjo asmeniškai su J.G. K., kuris sakė, kad reikia pabaigti projektą, paskola reikalinga trumpam laikui. Tuos 57 tūkstančius jis perdavė J.G. K. grynais pinigais visą sumą jam pačiam. Pinigai perduoti ne notaro akivaizdoje. Paskola padidėjo iki virš 200 tūkstančių. Negrąžinus paskolos laiku per notarą jam buvo teikiami raginimai. Po antro paskolos pasirašymo jam neteko bendrauti nei su J.G. K., nei su A. M..

Paskola buvo beprocentė, nes tokia paslauga buvo iš jo pusės H.. Nebuvo sutarę kokia jam iš to nauda, tačiau tikėjosi išspręsti tą klausimą. Pas notarą pinigai J.G. K. buvo perduoti grynais pinigais. Tai buvo 2012 m. birželio 11 d., o kita dalis po hipotekos lakšto įregistravimo pervesta į jo sąskaitą. 2012 m. birželio 11 d. sutartis buvo užtikrinta to paties buto įkeitimu. Nors pirmos paskolos grąžinimo terminas jau buvo praleistas, jis sutiko papildomai paskolinti 57 tūkstančius litų, nes paskolos sutartis buvo užtikrinta, pakeista hipotekos sutartis.

Kad 2012 m. birželio 11 d. reikia vykti pas notarą jį informavo H. Z.. Paskolą suteikė norėdamas padėti H. Z., preliminarią paskolos sumą įvardijo irgi H. Z., o pas notarą jis J.G. K. pasitikslino, kokia suma, nes pastarasis buvo sandorio šalis. Kiek žino H. Z. apžiūrėjo butą, tačiau ne jo prašymu. H. Z. pas jį pirmą kartą prašė tokios paslaugos ir sakė, kad paskola reikalinga žmogui. Jis suprato, kad H. Z. gavo naudą iš to sandorio.

2012-09-12 susitarime dėl paskolos sutarties pakeitimo pasirašė jis pats, dalyvavo notarų biure. Tvirtina, kad jis pats pasirašė tą dieną susitarimą ir išdavė 57 000 litų grynais. Tai vyko pas notarą. Pinigai perduoti ne notaro akivaizdoje. Notaras sutikrino asmenybes pagal asmens dokumentus. Susitarimas dėl paskolos sutarties pakeitimo nėra notaro patvirtintas. Yra notaro patvirtinta pati hipotekos sutartis. Hipotekos sutarties pakeitime yra pasirašęs J.G. K.. Pačios paskolos sutarties nėra privaloma tvirtinti notariškai, todėl ji ir nebuvo tvirtinama notariškai. Į notarų biurą jis vyko hipotekos lakšto tvirtinimui. Kartu su hipotekos lakštu buvo pasirašyta ir sutartis. Paskolos sutartis buvo pasirašoma pinigų perdavimo momentu. Notaras nematė. Tuomet vyko hipotekos lakšto tvirtinimas, kuriame notaras dalyvavo.

Sutartis buvo pasirašoma notarų biure, tolimiausiame kabinete po kaire puse, ten juos priėmė notaras. Tai kabinetas klientams, ten sėdi sekretorė. Jis ten nuėjo vienas, o J.G. K.. ten jau buvo ir dar vienas vyras, kurio nežino. Vyko trumpas pokalbis, klausė kuriam laikui buvo paršoma pratęsti, pabaigus pokalbį pasirašė sutartį, kurią jis atsinešė pats. J.G. K. tą sutartį skaitė. Sutarties buvo trys lapai, pasirašinėjo kiekvienam lape. Jis irgi sutartį pasirašė tame pačiame kabinete. Sutaries trys egzemplioriai – vienas notarui, vienas J.G. K. ir vienas jam. Notaras tapatybes sutikrino asmenų, pasirašiusių hipotekos lakštą. Pasirašant paskolos sutartį asmens tapatybės nebuvo patikrintos. Tą pačią dieną su Kaupiu pasirašė hipoteka užtikrinto reikalavimo perleidimo sutartį.Ši sutartis buvo pasirašyta tame pačiame notarų biure, tą pačią dieną, dar prieš atliekant visus veiksmus su J.G. K.. Tai buvo prieš paskolos sutarties pasirašymą su J.G. K. ir tuomet Kaupys jau nebedalyvavo. Kad reikalinga būtent 57 000 litų paskola jam pranešė H. Z. bei pasakė terminus – du mėnesiai. Buvo išduotas pakvitavimas 57 tūkstančių litų sumai. Jis buvo surašytas notarų biure, paruošė notaro darbuotojai. Jo atsineštoje sutartyje buvo įrašyta ir suma pinigų ir terminai, tačiau jis dar pasitikslino pas J.G. K..

Liudytojas J. V. teisme parodė, kad V. N. yra skolinga jam ir jo šeimai pinigų. Šiuo momentu apie 120 000 eurų. 2012 metais suma buvo mažesnė, apie 90 000 eurų. V. N. turėjo įmonę, kuri suteikia žmonėms kreditus, Laisvės pr., Vilniuje. Su N. susipažino per tėvą, tuo metu darė detalųjį planą prie Šventosios, o tėvas susipažino su V. N., nes ji galėjo finansuoti tą projektą. Jam atvykus susipažinti su V. N., buvo dar jo tėvas ir S. T.. Jie sutiko suteikti 3 milijonų litų kreditą statyboms, finansuoti tą projektą. Sakė, kad pinigai bus išskirti iš fondo Sankt Peterburge. Kad gauti paskolą, pasirašė sutartį ir sumokėjo 90 000 litų avansą T. ir N.. Jis pats skolino pinigus ir užstatė sodybą. V. N. sakė, kad bankas Snoras išskirs tuos 3 milijonus. Pažadėjo atnešti iš Snoro pateikti garantinį raštą. Dar buvo paduota dar 26 ar 27 tūkstančiai litų V. N. ir S. T.. Tačiau paaiškėjo, kad raštas netikras, padirbtas.

A.V. N. pasakė, kad turi fondą Sankt Peterburge 78 milijonų litų ir reikia pinigų skrydžiui kokių 30 tūkstančių litų ir paklausė, gal jie žino kreditorių buto nupirkimui Pilies g. Jis tuomet kreipėsi į pažįstamą H. Z., kuris užsiima kreditais, įmonė „Kredit Go“. H. Z. paklausė, kur tą turtą reikia apžiūrėti. Reikėjo apie 200 tūkstančių litų buto pirkimui. Sutarė su A.V. N., kad ji aprodys butą. Apžiūrėti buto atvažiavo trise – jis,H. Z., turto vertintojas. Duris atidarė šeimininkė, kuri juos pasitiko Pilies g. Šeimininkė aprodė butą. Jis pats nėjo. Kaltinamųjų nei vieno nebuvo. Apžiūrėjus butą H. Z. sakė po poros dienų pasakys, kiek gali paskolinti. Maždaug po savaitės H. Z. pasakė, kad kreditorius gali paskolinti 120 ar 140 tūkstančių litų. Tada jis paskambino ir pasakė apie tai A.V. N.. Tada jie pora dienų svarstė.Ir po to pasakė A.V. N., kad tinka. Tada jis paskambino ir pasakė H. Z.. Tada H. Z. ar kreditorius užsakinėjo notarą. Ir tada pas notarą vyko apiforminimas, jis pats pas notarą Tilto g. dalyvavo. Dar buvo Tilto g. pas notarą A. M., V. N., J.G. K. ir dar vienas aukštas vyras, H. Z. ir kreditorius A. F.. Pas notarą į kabinetą ėjo H. Z., J.G. K. ir A. F., o kiti liko prieškambaryje. H. Z. už tą paslaugą reikėjo sumokėti 1,5 procento. Jis pats atvyko, nes jam A.V. N. turėjo sumokėti 1,5 procento už tą sandorį, kuris vyko, ir tuos pinigus turėjo perduoti H. Z. bei jam pačiam dalį skolos turėjo grąžinti. Tačiau pinigų nedavė, pervedė buto savininkui pinigus tiesiai į sąskaitą. Pas notarą vyko įkeitimas. Kreditoriai padarė pavedimą buto savininkui į sąskaitą. A.V. N. pasakė, kad kitą dieną ji nuima banke pinigus susitarus ir atsiskaitys. Jam dalį skolos grąžina ir sumoka už padarytą darbą.

Susitarė, kada kitą dieną susitiks banke, kad grąžinti jo dalį skolos ir susimokės už darbą. Jam iš to įkeitimo atidavė dalį skolos o už darbą liko nesumokėta. DNB banke buvo V. N., A. M., buto savininkas- K. ir jis. Kai atėjo į banką, truputį palaukė, Na. paėmė pinigus, grąžino dalį skolos -apie 60 tūkstančių litų grynais. Davė jam pinigus į rankas. Jie taip buvo susitarę. Banke jie – N., M., K., turėjo daugiau pinigų. Rankose pinigus turėjo A.V. N.. Gavęs pinigus, išėjo. Tada prasidėjo bendravimas su A. M. ir A.V. N., tačiau jau dėl kitų kreditų. Dėl minėto buto viskas.

Po to jis dažnai, kiekvieną dieną bendravo su A.V. N., bendravo dėl asmeninio kredito, liečiančio Šventosios reikalus. Po kiek laiko jam N. sakė, kad trūksta pinigų fondui, tiems 78 milijonams. Jis tada kreipėsi į H. Z.. Jie apsvarstė ir dar padidino paskolą 40 tūkstančių litų. Prieš tai jis klausė N., o kokią dalį pinigų grąžins jam. Tada N. pasakė susitarti dėl 60 tūkstančių, o jai reikia 40 tūkstančių. Jis vėl kreipėsi pas H. Z., kuris sutiko suteikti 40 000 litų, iš kurių jam buvo sugrąžinta 17 000 litų. Tai buvo apiformintas pas notarą prie upės. Pas notarą buvo V. N., A. M. ir J.G. K. ir jis, J. V.. Kreditorius buvo vienas advokatas A. F.. Pas notarą buvo pačiame kabinete. Kokie buvo apiforminti dokumentai nežino. Sutartis buvo pasirašyta tarp K. ir F.. Pinigai buvo duoti grynais. Tuos 17 tūkstančių litų jam davė J.G. K. ar A.V. N..

Po to po kiek laiko H. Z. pasakė, kad kreditoriams negrąžinama skola ir nemoka palūkanų. Tada V. N. pradėjo nebendrauti. Su A. M. jis bendravo, nes pastaroji dirbo pas N..

Atsakinėdamas į klausimus J. V. dar paaiškino, kad jis buvo du kartus pas notarus. Pas notarą Tito g. jam niekas nesakė, kas yra buto savininkas. Kad K. savininkas buto, sakė N.. Sužinojo banke kas yra savininkas. Kai banke A.V. N. jam perdavė pinigus, pasakė už skolą, J.G. K. ir A. M. buvo šalia, matė kai jam padavė pinigus. M. ir K. nieko nesakė. Antrą kartą kai jam grąžino pinigus, K. padavė 17 tūkstančių litų ir nieko nesakė kai padavė. Jis žinojo, kad jam turi duoti dalį skolos.

Kai iš H. Z. sužinojo, kad nemoka skolos, jis kreipėsi į A.V. N.,o pastaroji paaiškino, kad greitai bus viskas sutvarkyta, sakė ji tą butą perka ir ten gyvens. A. M. sakė, kad N. išperka iš fondo butą ir ten gyvens. Visada buvo kartu K., V. ir dar vienas vyras. Jis klausė A. M., ar N. tikrai išpirks butą, ir ši patvirtino.

Jam N. iš tų pinigų, kurie liečia butą Pilies g. N. jam grąžino 70 tūkstančių su viršum. Jau kai N. su juo nekalbėjo, jis tada bendravo su A. M. ir J.G. K.. Kalbėjo gal pavyks iš to projekto kažkaip gauti pinigų. Jis po įvykio su butu asmeniškai neskolino pinigų K., M. nei N..O K. jam paskolino 8 000 litų, tų pinigų K. negrąžino. Jie sprendė kaip iš tos situacijos išsirutulioti. Tikslas skolinimosi – padaryti naujus dokumentus. Kreipėsi į K., nes bendrai norėjo su A. M. projektą padaryti. O K. sakė, kad jis papuolė į tą situaciją su butu, kad N. negrąžina pinigų kreditoriams. K. sakė, kad jis paėmė savo vardu tokią paskolą ir nežino, ką daryti. Dėl to K. jam skolino pinigus, turėjo grąžinti pinigus po dokumentų padarymo, jam grąžinti turėjo daugiau 10 000litų, tokia K. nauda. A. M. tuo metu pinigų neturėjo, iš jos todėl nesiskolino. Jis pasirašė raštelį J.G. K. .Buto, kuris buvo įkeistas, pirkimo- pardavimo sandoryje jis nedalyvavo.

Vadovaujantis 276 str. 4 d. pagarsinti J. V. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (b.l.71-73,2t.). Pagarsinus parodymus tvirtino, tik jis bendravo daugiausia su N.. Negalėjo paaiškinti, kodėl skiriasi parodymai ikiteisminio tyrimo metu nuo duotų teisme.

Liudytojas S. V. teisme parodė, kad kaltinamąsias A.V. N. ir A. M. pažįsta apie 3-4 metu, o J.G. K. jis nepažįsta. Atsakinėdamas į klausimus liudytojas 2016-05-25 teismo posėdžio metu parodė, kad A.V. N. pažįsta dėl ankstesnių sandorių susijusių su nekilnojamojo turto pirkimu pardavimu. Jam nieko nėra žinoma, kad A.V. N. ketino pirkti butą. Jo sūnus J. V. kad būtų derinęs kokius nors reikalus dėl buto Pilies g. nežino. Sūnus 2012 m. užsiėmė nekilnojamuoju turtu,t.y. pirkimu, pardavimu, tarpininkavimu. Paskolų suteikimu ar užsiėmė sūnus, jis nežino. Su A. M. ir N. dažniausiai susitikdavo dėl sklypų ir butų. Būdavo ir J. V. kartais susijęs su jų aptariamais klausimais. 2012 m. jis jokių projektų A.V. N. nenešė. Ar jo sūnus J. V. turėjo 2012 m. neparduotų ar neišpirktų žemių, nežino. Jis nežino, ar buvo kokie nors skolinimosi santykiai tarp jo sūnaus ir A. M. bei N.. Jis ir sūnus J. V. buvo kaip tarpininkai parduodant žemes. Sūnus turėjo sklypą tik sodo bendrijoje. N. ir M. irgi buvo kaip tarpininkės.

Jo sūnus J. V. neturėjo pinigų, kad suteikti paskolą. Jis pats turėjo paskolų prieš kokius 4 metus. Šiuo metu tokiais klausimais su N. nebendrauja dėl tarpininkavimo. Dėl buto pirkimo-pardavimo Pilies g. jis nieko nežino. A. M. ir A.V. N. žinojo apie jo sūnaus materialinę padėtį prieš tuos 4 metus. 2012-2014m. prie Palangos ar Šventosios ar tarpininkavo dėl sklypo pardavimo kokio nors, nepamena. Su A. M. ir A.V. N. jis nebendrauja jau apie 3 metus. Pažįsta jam nuo 2006 m. ar 2007 m. Jis su sūnumi dirbo UAB „Castelum NB“, dabar ši įmonė neveikia, nes nebuvo veiklos. Per šią įmonę buvo atliekami tarpininkavimo sandoriai. Jis su sūnumi daugiausiai bendravo su A. M. būtent dėl tarpininkavimo klausimų. Su A.V. N. supažindino A. M..

2016-07-05 teismo posėdžio metu liudytojas S. V. papildomai parodė, kad A.V. N. buvo skolinga jo žentui V. O.. Pateikė 2010-06-18 paprastą neprotestuotinąjį vekselį, nurodė, kad ji liko skolinga 50 000 litų. Pinigai buvo bendri jo sūnaus J. V. ir žento. N. skola buvo viso 92 tūkstančiai, ji pati grąžino 50 000 litų, o kitų pinigų negrąžino. Bendravo su A.V. N., kai užsiiminėjo nekilnojamuoju turtu, tačiau jokių sėkmingų sandorių su ja sudaryta nebuvo.

Liudytoja A. Š., Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3 PK vyresnioji tyrėja, teisme parodė, kad ji atliko baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo veiksmus kaip tyrėja. Apklausė J. V.. Viskas, ką pasakojo J. V. užfiksuota jo apklausos protokole, tiksliau neatsimena. 2014-10-23 (b.l.71-73,2t.) atliekant J. V. specialaus liudytojo apklausą, jis parodymus perskaitė, su jais buvo supažindintas ir pasirašė. Buvo viskas užfiksuota ką jisai pasakojo. Jei apklausiamas asmuo turi pastabų, jos fiksuojamos protokole. Liudytojas gali savo ranka pastabas užrašyti. Apklausos metu užrašyti skaičiai, kuriuos J. V. sakė tiksliai, jis kažkokius dokumentus su savimi turėjo. Dėl sumų neabejojo, sakė užtikrintai. Jei būtų abejojęs, tai ir būtų buvę užfiksuota. Apklausa buvo užrašoma laisva forma, jei užduodami klausimai, tai taip ir rašoma protokole - klausimas ir atsakymas. Jis nebuvo verčiamas duoti parodymus. Jis naudojosi kiek pamena užrašais. Apklausiant leidžiama naudotis užrašais. Protokolas yra atspausdinamas ir duodamas žmogui susipažinti. Jei protokole nėra užfiksuota, tai reiškia J. V. pastabų neturėjo. Jis buvo apklausiamas laisva forma. Ji pati parodymų neskaito. J. V. buvo apklausiamas pagal procesą. Jis pats parašė, kad susipažino. Jei dar kas nors be jo būtų dalyvavęs apklausos metu, tai būtų buvę užfiksuota protokole.

Liudytoja G. Š. teisme parodė, kad apie šią bylą žino iš A.V. N. žodžių. A. M. gyveno pas ją apie 5 mėnesius nuo 2016 m. vasario iki birželio mėn. Jai A. M. prisistatė kaip advokatė. Ji pati neteko buto. A. M. susipažįsta, pasigyvena, po to ištraukia iš žmogaus pinigus, kuriuos ji atiduoda J. V.. A. M. sugeba sudaryti tokią situaciją, kad ja yra pasitikima.

Rašytine bylos medžiaga nustatyta:

Iš 2012-06-06 Pirkimo pardavimo sutarties (b.l.18-28,1t.; 97-107,1t.) matyti, kad ši sutartis buvo sudaryta tarp pardavėjų: A. K., V. K., A. K. ir pirkėjo – J. G. K. dėl buto/patalpos – buto , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini),( toliau – Daiktas) pirkimo-pardavimo už 215 000 Lt. Sutarties 4.2. punkte nurodoma, jog pardavėjai patvirtina, kad visą Daikto kainą gavo iš Pirkėjo grynais pinigais prieš šios sutarties pasirašymą ir jokių pretenzijų dėl Daikto kainos sumokėjimo neturi. Šalių susitarimu ši sutartis taip pat yra laikoma visiško ir tinkamo pirkėjo prievolės sumokėti Daikto kainą įvykdymo faktą patvirtinančiu dokumentu. Sutartį patvirtino notarė D. M..

Iš 2004-02-18 paveldėjimo teisės pagal įstatymą (b.l.29-31,1t.) matyti, kad V. K., A. K. ir A. K. paveldėjo atitinkamomis dalimis be kito turto ir ½ dalį gyvenamosios (butų) paskirties/buto/patalpos-buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Iš „Aruodas.lt“ duomenų (b.l.35-36,1t.) matyti, kad buvo įdėtas skelbimas apie parduodamą dviejų kambarių butą Pilies g. su „didele neįrengta palėpe virš buto“. Bendras buto plotas nurodomas 42,20 kv.m.+ 34,17 kv.m. palėpė virš buto. Skelbimo įvedimo data nurodoma 2012-04-26, koreagavimo data:2012-09-13, skelbimas galioja iki : 2012-10-13.

Ranka rašytuose rašteliuose (b.l.37-38,1t.) užfiksuota: „pirkimo-pardavimo sutartis tik dėl buto, rytdienai. 200 000,00 Lt sumai be pinigų. Papildoma sutartis dėl atsiskaitymų – 2012-06-11 – 100 000, 2012-06-13 – 100 000.Palėpės pirkimo-pardavimo sutartis 200 000,00 Lt sumai. Pas notarą 2012-06-26 ir iškart visas atsiskaitymas“.

Iš 2014-03-18 rašto „Dėl informacijos pateikimo“ matyti, kad antstolis V. Č. vykdo Vilniaus m. 32 notarų biuro vykdomąjį įrašą Nr. RJ-719 dėl negrąžintos 205 500 Lt skolos ir palūkanų išieškojimo iš skolininko J. G. K. A. F. naudai ir prašo informuoti, ar pasibaigęs skolininko J.G. K. buto adresu (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisių apribojimas(b.l.84,1t.).

Iš 2014-03-05 Vilniaus miesto 32 notarų biuro vykdomojo įrašo matyti, kad notarė R. J. vadovaudamasi LR Notariato įstatymo 26 str. 1 d. 15 p. siūlo pagal šį vykdomąjį įrašą priverstinai išieškoti hipoteka užtikrinto skolinio įsipareigojimo sumą iš J. G. K., a.k. (duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbtini), hipotekos kreditoriaus A. F., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai pagal 2012-06-11 hipotekos sutartį, patvirtintą Vilniaus miesto 2 notarų biuro notarės D. M., notarinio registro Nr. 3-2923, id.k. 01120120009093. Skolinio įsipareigojimo sumą sudaro : negrąžintos paskolos suma – 205 500 Lt bei 2012-06-11 šalių pasirašytoje paskolos sutartyje ( su visais vėlesniais jos sąlygų pakeitimais ir papildymais) numatytos pavėluoto mokėjimo palūkanos, vienkartinė bauda, metinės palūkanos.

Iš V Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (b.l.86-87,1t.) matyti, kad buto (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė nuo 2012-06-07 yra J. G. K.. Minėto išrašo 8.2 punkte nurodoma, kad patalpa yra pastate, kuris įrašytas į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.

Iš 2012-12-07 Daiktų, dokumentų pateikimo protokolo (b.l.96,1t.) matyti, kad notarė D. M. pateikė : 1.Pirkimo-pardavimo sutarties 2012-06-06 kopiją, 11 lapų; 2. Valstybės įmonės Registrų centro išrašo kopiją, 2 lapai; 3. Dokumentų ( asmens pasas, tapatybės kortelės) kopiją, 1 lapas (b.l.97-110,1t.).

Iš Swedbank banko pateikto V. K. sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašo nuo 2012-01-01 iki 2012-12-18 (b.l.118-119,1t.) matyti, kad debeto apyvarta sudarė 548,14 Lt, o kredito apyvarta sudarė 490,00 Lt.

Seb bakas pateikė V. K. AB SEB banko mokėjimo kortelės panaudojimo ataskaitą nuo 2012-01-01 iki 2012-12-10 (b.l.125-131,1t.) bei sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) finansinių operacijų sąskaitų išrašus (b.l.132-142,1t.).

Iš 2012-06-11 paskolos sutarties matyti, kad ji sudaryta tarp šalių : R. K. bei A. F. (paskolos davėjai) ir J. G. K. ( paskolos gavėjo) dėl 148 400 Lt, iš kurių 42 400 Lt suteikia R. K., o 106 000 Lt suteikia A. F., t.y. viso 148 400 Lt J.G. K.. Visos paskolos grąžinimas yra užtikrinamas Paskolos davėjui asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), hipotekos sutartimi, 2012-06-11 patvirtinta Vilniaus miesto 2 notarų biuro notarės D. M.. Pagal šią sutartį paskolos davėjai perdavė asmeniškai J.G. K. į rankas prieš pasirašant sutartį : 2400 Lt R. K., 6 000 Lt A. F., 140 000 litų suma paskolos davėjai išmokės mokėjimo pavedimu į paskolos gavėjo banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB DNB banke ne vėliau kaip per vieną dieną nuo sutarties pasirašymo. Sutarties pabaigoje yra įrašas ranka, kad J. G. K. gavo grynais pinigais į rankas iš paskolos davėjų S. K. 2400 litų ir 6 000 litų iš A. F. 2012-06-11. (b.l.18-20,2t.; b.l.75-77,4t.).

2012-09-12 Sutartinės hipotekos id.k.01120120009093 priede Nr. 1 užfiksuota, kad kreditorius reikalavimą 42 400 Lt sumai perleidžia A. F.. (b.l.25-26,2t.; 83-85,4t.) 2012-09-12 Hipoteka užtikrinto reikalavimo perleidimo sutartimi R. K. perleido A. F. teisę reikalauti iš J.G. K. skolą pagal 2012-06-11 sutartį (b.l.27,2t., b.l.82,4t.).

Iš 2012-09-12 susitarimo (b.l.28-30,2t.) dėl paskolos sutarties pakeitimo tarp šalių : A. F. (paskolos davėjo) ir J. G. K. ( paskolos gavėjo) matyti, kad padidinta paskolos suma iki 205 500 Lt ir pratęstas paskolos grąžinimo terminas iki 2012-11-12. Šios sutarties 1.2p. numato, kad palūkanos už naudojimąsi Paskola nenustatomos.

Iš susitarimo dėl sutartinės hipotekos id.k. 01120120009093 pakeitimo Nr. 2 (b.l.86,4t.) matyti, kad papildytos/pakeistos sutartinės hipotekos, sudarytos 2012-06-11 sąlygos: prievolės dydis nurodomas 205 500 litų, prievolės įvykdymo terminas : 2012-11-12; sutartine hipoteka užtikrinta prievolė: 2012-06-11 rašytinė paskolos sutartis su visais jos pakeitimais ir papildymais. Nurodoma, kad pasirašo skolininkas J. G. K. ir kreditorius A. F..

Vykdymo procese antstolis V. Č. 2014-03-17 pateikė J. G. K. raginimą įvykdyti sprendimą (b.l.88,4t.) pagal išieškotojo A. F. pateiktą vykdyti vykdomąjį dokumentą Nr. RJ-719, kurį išdavė 2014-03-05 Vilniaus m. 32 notarų biuras dėl 309 986,51 Lt išieškojimo iš J. G. K..

Iš 2012-09-12 Pareiškimo (b.l.39,2t.) matyti, kad J. G. K. patvirtino, kad jam yra žinoma, jog R. K. pagal 2012-06-11 paskolos sutartį, 2012-09-12 perleido reikalavimo teisę 42 400 Lt sumai A. F.. Paskolos suma – 148 400 Lt nustatytu terminu turi būti sugrąžinta kreditoriui A. F.. Pareikšimas patvirtintas notarės R. J..

Iš 2012-09-12 pakvitavimo matyti, kad J. G. K. patvirtino, jog A. F., vykdymas 2012-06-11 paskolos sutarties pakeitimo, sudaryto 2012-09-12 , sąlygas perdavė jam grynaisiais pinigais suteiktos paskolos dalį – 57 100 Lt, kurią jis gavo 2012-09-12. Pakvitavimas patvirtintas notarės R. J.(b.l.40,2t.)

2014-03-05 Vilniaus miesto 32 notarų biuro notarė R. J. atliko vykdomąjį rašą (b.l.41-42,2t.) siūlydamas pagal šį vykdomąjį įrašą priverstinai išieškoti hipoteka užtikrinto skolinio įsipareigojimo sumą iš J. G. K., hipotekos kreditoriaus A. F. naudai pagal 2012-06-11 hipotekos sutartį, patvirtintą Vilniaus m. 2 notarų biuro notarės D. M., notarinio registro Nr. 3-2923. Be palūkanų ir baudos nurodoma negrąžinta paskolos suma 205 500 Lt.

2014-08-27 rašte „Dėl informacijos pateikimo“ užfiksuota, kad antstolis V. Č. vykdo Vilniaus m. 32 notarų biuro vykdomąjį įrašą Nr. RJ-719 dėl negrąžintos 205 500 Lt skolos ir palūkanų išieškojimo iš skolininko J. G. K. A. F. naudai. Vykdant skolos išieškojimą nustatyta, kad įkeistą skolininkui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – 2 kambarių butą bendro 42,20 kv.m. ploto adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), areštavo Vilniaus apygardos prokuratūra.(b.l.68,2t.).

Akistatos metu (b.l.106-107,2t.) K. K. patvirtino savo parodymus, kad 2012 m.. vasarą, datos nepamena, jai kartu su V. K.. A. k. ir A. K. nuvykus į notarų kontorą, esančią prie Europos aikštės, kontoroje jau laukė A. M., V. N. ir J.G. K.. Tą kartą jai vyras V. K. pasakė, kad sandorio nepasirašė, nes pirkėjai neturėjo pinigų. Kitą kartą J.G. K. ji matė, kai pasirašoma buvo buto pirkimo-pardavimo sutartis Tilto g., Vilniuje. Ji buvo kartu su vyru ir jo sūnumi. Dar kontoroje buvo A. M., V. N., J.G. K. ir dar du vyrai, kurių duomenų nežino. Daugiausiai apie sandorį kalbėjo A. M.. J.G. K. tik pasirašė sutartyje. Vienas iš nepažįstamų vyrų sumokėjo už sutarties pasirašymą. J.G. K. su K. K. parodymais sutiko.

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (b.l.134-136,2t.) patvirtina, kad buto adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2012-06-07 nuosavybės teisė registruota J.. G. K. vardu.

Iš DNB banko pateikto J. G. K. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo(b.l.194,2t.) matyti, kad 2012-06-12 į J.G. K. sąskaitą buvo pervesta viso 140 000 litų, iš kurių A. F. pervedė 10 000 litų, R. K. 40 000 litų, G. J. ( nurodant ,kad moka už A. F. pagal 2012-06-11 paskolos sutartį) du kartus po 45 000 litų. Taip pat matyti, kad tą pačią 2012-06-12 dieną J. G. K. per du kartus buvo išmokėti grynieji pinigai, t.y. 44 731,61 Lt ir 94 433,40 Lt, už kurių išgryninimą paskaičiuotas mokestis atitinkamai: 268,39 Lt ir 566,60 Lt.

Akistatos metu (b.l.108-109,2t.) V. K. patvirtino, kad jam pinigų už parduodamą butą nesumokėjo. J.G. K. dalyvavo pas notarą tiek pirmąjį kartą, kai sandoris nebuvo pasirašytas, tiek antrąjį kartą, kai pasirašė sutartyje. Nukentėjusysis akistatos metu patvirtina savo parodymus.

Akistatos metu (b.l.112-114,2t.) tarp J.G. K. ir V. N., J.G. K. nurodė, jog 2012 m. gegužės mėnesį susitiko su V. N., kuri buvo su A. M.. V. N. jam nurodė, kad nori pirkti butą, tačiau turi skolų ir negali nupirkti buto savo vardu ir paprašė, kad butas būtų nupirktas jo, J.G. K., vardu. Po kurio laiko V. N. paskambinusi jam pasakė, kad dokumentai sutvarkyti ir jis turi atvykti pas notarą. Nurodytą A.V. N. dieną jis nuvyko pas notarą prie Europos aikštės, Vilniuje. Ten buvo A.V. N., A. M., buto pardavėjai ir nepažįstamas vyras, kreditorius, turėjęs paskolinti pinigus. Pokalbyje jis nedalyvavo, derybas vedė A.V. N.. Iš pokalbio tarp A.V. N. ir kreditoriaus suprato, kad kreditorius visos reikalingos buto pirkimui sumos jis suteikti negaliu. Kreditorius pasiūlė 150 000 litų, o 50 000 litų turi sumokėti A.V. N.. Tačiau A.V. N. tokios sumos neturėjo ir sandoris neįvyko. Po to A.V. N. jam paskambino, kad vėl reikia atvykti pas notarą. Apie atsiskaitymą jis nieko nežinojo. Nuvyko pas nurodytą A.V. N. notarą Tilto gatvėje, Vilniuje, kur buvo jis, A.V. N.,A. M. ir buto pardavėjai. Su pardavėjai bendravo A.V. N..Jis ir buto pardavėjai pasirašė notaro padėjėjos atneštus dokumentus. A.V. N. nurodymu jis nuėjęs į Registrų centrą užregistravo dokumentus. Grįžęs perdavė dokumentus dėl buto pirkimo A.V. N. ir A. M.. Tada išsiskyrė. Vėliau A.V. N. prašymu jis sutiko paimti paskolą. A.V. N. pasakė, kad savo vardu paskolos imti negali, nes turi skolų. Sutartą dieną nuvyko į Goštauto gatvę, Vilniuje, kur buvo V., M. ir dar vienas žmogus, kurio duomenų nežino, pastarasis jam suteikė paskolą. Pasirašė sutartį su kreditoriumi dėl 148 000 Lt paskolos, dalyvaujant kreditoriui ir A. M.. Pinigai buvo pervesti į jo sąskaitą. Tą pačią ar kitą dieną kartu su A. M., A.V. N., V., abiejų prašymu nuėjo į DnB banką, Vilnias g., Vilniuje, nes A.V. N. ir A. M. pasakė, kad pinigus reikia išgryninti. Kartu su A. M. nuėjo prie kasos, kur per du kartus išgrynino pinigus. Visi pinigai buvo pas A. M. ir ji jo akivaizdoje visus pinigus perdavė V(duomenys neskelbtini). A.V. N. viską matė. Po kurio laiko A.V. N. paskambinusi pasakė, kad reikia padidinti paskolą, jis sutiko. Nuvyko pas notarą Goštauto g., Vilniuje, kur jau buvo A. M., V. ir kreditorius. Pasirašė sutartį ir kreditorius davė 50 000 Lt grynais, kuriuos paėmė iš karto V.. A. M. laukė lauke. V. pasakė, kad per savaitę bus atsiskaityta su buto pardavėjais ir padengtas jo kreditas.

A.V. N. su J.G. K. parodymais iš esmės sutiko.

Akistatos metu (b.l.115-117,2t.) tarp J.G. K. ir A. M. kaltinamasis J.G. K. davė parodymus iš esmės analogiškus duotiems akistatos metu su A.V. N., tačiau teigė, kad dėl paskolos didinimo jam skambino A. M., o ne V.A. N..

Kaltinamoji A. M. su J.G..K. parodymais sutiko iš dalies. Nurodė nedalyvavusi pas notarą Europos aikštėje, Vilniuje

Akistatos metu (b.l.20-21,3t.) tarp A. M. ir J. V., kaltinamoji A. M. parodė, kad 2012 metų vasarą, tikslios datos neprisimena, ji viena atėjo į DNB banką Vilniuje, Vilniaus gatvėje. Vėliau į tą patį banką atėjo J.G. K., jo laukė prie banko. Dviese nuėjo į banką, nes norėjo užsakyti pinigus, kurie buvo pervesti į J.G. K. sąskaitą, tai yra 140 000 litų. Pinigai buvo pervesti dieną prieš tai, dalimis. Priėjo prie kasos, išgrynino apie 50 000 litų. Ji buvo kartu su J. K.. J. K. pasirašinėjo kvite, o ji paėmė pinigus. Kitą dalį pinigų jie užsakė, tačiau pavedimo dar nebuvo. Per tą laiką atėjo A.V. N.. Palaukė ir išgrynino kitą dalį pinigų apie 90 000 litų. Visus pinigus vėl paėmė ji, A. M.. Kai ji su J. K. grynino antrą dalį pinigų, į banką atėjo J. V.. Jis bendravo su A.V. N.. Ji su J. K. išgrynino pinigus ir priėjo prie jų ir visus pinigus ji pati asmeniškai atidavė J. V.. Atidavė apie 140 000 litų, atskaitant išgryninimo mokestį. Pinigus atidavė J. V. dėl to, kad jis turėjo kitą dieną padaryti pavedimą į K. sąskaitą, tačiau sąskaitos jam ji nesakė. Taip pat V. turėjo dar sumokėti K. savo dalį pinigų, tai yra apie 70 000, tai yra kiek kainavo butas. V. tarpininkavo dėl kreditoriaus, čia buvo jo pažįstami. Tai yra žmonės, kurie suteikė kreditą K.. Ji jų nepažinojo. Anksčiau ji ir N. bendravo su V. dėl buto, (duomenys neskelbtini), jis viską žinojo apie jį ir sutiko, kad suras žmones, kurie suteiks kreditą K(duomenys neskelbtini). Kadangi V. nepadarė pavedimo, pinigai už butą . sumokėti nebuvo. Buvo vėl padidintas kreditas, papildomai pasiskolinta apie 40 000 litų ir vėl visi pinigai buvo atiduoti V., tačiau šį kartą pinigus atidavė ne ji, kas – nežino, nes pas notarą nebuvo. Tai yra buvo, tačiau nebuvo sutarties pasirašymo momentu ir kai buvo perduodami pinigai. Paskolą padidino dėl to, kad reikėjo sumokėti palūkanas kreditoriui. V. viską žinojo apie buto, (duomenys neskelbtini). Aplinkybes, būtent jis turėjo atsiskaityti su K. už butą. Tuo tikslu jam jie ir atidavė pinigus.

J. V. su tokiais A. M. parodymais sutiko iš dalies. Nurodė sutinkantis, kad jam buvo perduoti pinigai, tačiau tai buvo pinigai už skolą. Jam buvo skolinga V. N.. Jis tų pinigų net nesiruošė pervedinėti ir nesakė niekam, kad perves. Sutinka, kad rado kreditorių, tai jo draugas H.. Jam perdavė per du kartus tik 80000 litų, o ne tą sumą, kurią nurodė A. M.. Apie butą (duomenys neskelbtini), jis nieko nežino.

BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už kvalifikuotą sukčiavimą, t.y.tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje.

Kaltinamieji J. G. K., A. V. N. ir A. M. neprisipažino padarę jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

Kaltinamasis J. G. K. teisme parodė, kad A.V. N. jo paprašė apiforminti butą savo vardu. Pastaroji nurodė, kad nori pirkti butą, bet negali apiforminti savo vardu, nes turi skolų. Jis sutiko trumpam laikui keletui mėnesių apiforminti savo vardu butą. Vyko pas notarą pasirašyti buto pirkimo-pardavimo sutarties du kartus. Pirmą kartą dalyvavo pas notarą Europos aikštėje, sandoris neįvyko, nes kreditorius A. M. sutiko mokėti 150 000, o 50 000 liepė susimokėti patiems. Teigė jau tuomet supratęs, kad nori kreditą forminti jo, J.G. K., vardu ir jam kilęs klausimas, kas tą kreditą grąžins. Žinojo, kad pinigų buto pirkimui nėra ir suprato, kad pas notarę pirkimas neįvyko, nes nėra pinigų buto pirkimui. Antrą kartą vyko pas notarę Tilto g., kur pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį. Notarė klausė pardavėjų, ar su jais atsiskaityta ir pastarieji patvirtino, kad atsiskaitė. Pasirašė sutartį, nes taip buvo sutarta su A.V. N.. Pasirašęs sutartį atidavė A. M. ar A.V. N.. Tą pačią dieną po sutarties pasirašymo jis vienas užregistravo sutartį Registrų centre, po to pats paskambino A. M. ar A.V. N. ir atidavė iš Registrų centro gautą pažymą nepamena kuriai - A. M. ar A.V. N.. Dar kaltinamasis J.G. K. parodė, kad jau po pirkimo-pardavimo sutarties apiforminimo jis susitiko su A. M. ar A.V. N., ir A.V. N. jį informavo, kad su pardavėjais neatsiskaityta, A.V. N. rodė vekselį, kad jai skolingi 290 000.Abi prašė paimti paskolą trumpam laikui, porai mėnesių, jos savo vardu imti paskolos negali, nes turi finansinių įsipareigojimų. Jis sutiko imti paskolą savo vardu už buto sumokėjimą. Po šio pokalbio jam paskambino A.V. N. ir pasakė, kur eiti dėl paskolos gavimo. Tada paskambinusi A.V. N., kur nueiti ir jis ėjo kartu su A. M.. Dalyvaujant kreditoriams F. su Z., paėmė 140 000 litų kreditą, pasirašė dokumentus. Minėti pinigai buvo pervesti į jo sąskaitą, o jis kitą dieną nuėjo į DNB banką, išgryninti pinigų. Banke dalyvavo jis, A. M., A.V. N. ir J. V.. Jis išgrynino kasoje visus pervestus pinigus, atskaitant banko mokesčius, o A. M. paėmė pinigus ir visus atidavė J. V.. Pastarasis pasakė, kad pinigai skirti už butą sumokėti. Po to vėl jam paskambino – nepamena A. M. ar A.V. N. ir pasakė, kad reikia dar paimti pinigų, neužtenka apmokėjimui. Jis sutiko ir ėjo su A. M. į Goštauto g. esančią notarinę, kur pasirašė dokumentus, o Kaupys suteikė 50 000 litų kreditą grynais pinigais, o visus pinigus paėmė J. V.. Jam J. V. ir A. M. išaiškino, kad dabar tų pinigų užteks, pinigai skirti sumokėti už butą ir kreditą, greitai bus atsiskaityta. Po paimtų kreditų jis dar skambino A. N., tačiau ryšys su A.V. N. nutrūko. Tada skambino A. M., kuri vis žadėjo greitai atsiskaityti .Po to jam pačiam paskambino K. ir klausė, kada jis atsiskaitys.

Kaltinamoji A. M. parodė, kad butą pirkimui laikraštyje surado ji su A.V. N.. Tuo metu žinojo, kad A.V. N. yra skolingi pagal vekselį 300 tūkstančių. Tame bute ji su A.V. N. lankėsi apie tris kartus. Sprendimą, kad butas tinkamas pirkimui priėmė A.V. N.. Su savininkais apie buto pirkimą kalbėjo tiek ji, tiek A.V. N.. Avanso šeimininkai neprašė. Sutarė su jais, kad bus atsiskaityta per du kartus. Ji padėjo dėl šio buto tvarkyti dokumentus dėl paveldo ir susitarė su J. V. dėl kreditoriaus. J. V. jai pasakė, kad susitarė su A.V. N. apmokėti K. pagal sąskaitas, daugiau apie šį susitarimą ji nežino. Klausė A.V. N. apie susitarimą su J. V., tačiau ši jai atsakė, kad tokio susitarimo nėra.

Dar paaiškino, kad J.G. K. buvo reikalingas, nes nebuvo galimybių apiforminti butą A.V. N. vardu, nes ši turėjo antstolių, butui iš karto būtų uždėtas areštas. Eiti į banką su A.V. N. paskolos buvo beviltiška dėl jos amžiaus ir skolų su antstoliais. Pati pinigais prisidėti negalėjo, nes ji neturėjo pinigų. Savo vardu buto forminti negalėjo, nes pati buvo išrašiusi vienam ponui vekselį. J.G. K. A.V. N. paaiškino, kodėl butas turėtų būti apiformintas jo vardu. Susitikimus pas notarą Europos aikštėje derino ji, o pas notarą Tilto g. ji nederino, tačiau dalyvavo. Pas notarę Tilto g. su K. nebuvo atsiskaityta. Dar prieš tai ji su A.V. N. buvo susitikę V. K. poliklinikoje, kur sutarė, kad pinigai bus sumokėti dalimis per vieną mėnesį ar pusantro. Buvo sutarta atsiskaityti už butą 210 tūkstančių. Tuomet surašė raštelį rusų kalba dėl atsiskaitymo A.V. N. prašymu. Raštelio niekas nepasirašė. Tačiau ji nėra atsakinga, kad K. būtų sumokėta taip, kaip nurodyta raštelyje. Ji tik padėjo, o atsiskaityti jai nepriklausė. K. pas notarę žinojo, kad pinigai tą dieną nebus sumokėti. Su K. atsiskaityti turėjo kitą dieną, o pinigai turėjo atsirasti iš kreditoriaus. Jau po pirkimo-pardavimo sutarties apiforminimo pas notarą Tilto g. buvo forminama paskola, apiforminta hipoteka ir pinigai 140 000 turėjo būti pervesti J.G. K. į sąskaitą. Kitą dieną jai dalyvaujant banke pinigai buvo išgryninti ir perduoti J. V., kuris turėjo pridėti trūkstamą sumą iki 210 tūkstančių ir pervesti K.. J. V. buvo pažadėjęs A.V. N., kad atsiskaitys. Buto pirkėja A.V. N., apiformintas butas J.G. K. vardu, o pinigus turėjo sumokėti J. V.. K. pasitikėjo A.V. N., buvo įsitikinę, kad ši atsiskaitys. Įgaliojimas, kurį mini A.V. N. buvo sudarytas visai dėl kito sandorio. Su Z. apžiūrėti nukentėjusiųjų buto ji nėjo.

Kaltinamoji A. V. N. kaltės nepripažino ir teisme parodė, kad pirkti butą jai pasiūlė A. M. ir G. K., o ieškojo pirkti buto ji kartu su A. M.. Rado butą (duomenys neskelbtini). A,M. nusprendė, kad čia idealus variantas, abi butą apžiūrėjo. Pas notarę V. buvo surašytas įgaliojimas, kad A. M. įsipareigoja už ją, A.V. N., tvarkyti visus dokumentus. Ji pati tuo metu sirgo. A. M. apsiėmė sutvarkyti dokumentus. A. M. prašymu ji surado žmogų – J.G. K., neturintį skolų. Ji pati turėjo skolų, todėl ji pati ar su A. M. paprašė J.G. K., kad pastarasis padėtų nupirkti butą jai, A.V. N.,.t.y. pasirašyti sutartį. J.G. K. sutiko. Sutarė, kad kai padengs savo skolas, J.G. K. butą perrašys jai.Dėl buto kainos derėjosi su V. K.. Sutarė, kad buto kaina 250 000, o už palėpę 100 000. Dar sutarė, kad iš pradžių pirks butą, o palėpę po to, kai bus sutvarkyti dokumentai.

Nukentėjusiesiems K. už butą pinigus turėjo mokėti J.G. K., nes taip sutarė visi trys – ji, A. M. ir J.G. K.. Dar paaiškino, kad pinigų J.G. K. už butą sumokėti neturėjo, ji taip pat neturėjo pinigų, pas ją buvo tik vekseliai. Ji pati tuo metu pajamų neturėjo, 2012 metais gyveno iš pensijos, jokios veiklos nevykdė. A. M. pirkti butui pinigų taip pat neturėjo. Jos tikėjosi, kad pinigų duos J. V.. Pati asmeniškai su J. V. nekalbėjo, jo patikėtinė buvo A. M.. J. V. turėjo duoti tuos pinigus. Tikėjosi, kad pinigų butui pirkti duos V., su kuriuo tarėsi A. M.. Iš A. M. žodžių žino, kad J. V. turėjo kreditorę. A. M. jai paaiškino,kad J. V. duos pinigus, jeigu jie padės jam išsipirkti žemes, nes tada jis būtų užstatęs visą turą ir gavęs paskolą. Jokių dokumentų, kad J. V. turėtų žemių ji nematė. Atsakinėdama į klausimus teisme dar nurodė, kad jai nežinoma, kad turėjo atsiskaityti su pardavėjais. Taip pat teigė žinojusi, kad J. V. neturi pinigų. Jai A. M. paaiškino, kad J. V. turės pinigų tada, kai išpirks žemę ir gaus paskolą.

K. už butą nesumokėjo niekas. Ji dalyvavo pasirašant pirkimo-pardavimo sutartį pas notarę M.. Sutarties sudarymo metu dalyvavo V. K., jo sūnus A., K. ir jie visi trys – K., M., N.. Sutartį skaitė ir vis galvojo, kada bus padėti pinigai ant stalo. Tačiau pinigų nebuvo. Tik jaunas vyras sumokėjo virš 1000 litų notarei M.už paslaugas. Notarė klausė V. K. leidimo, ar sutinka, kad butas būtų užstatytas ir kad gauta paskola būtų leidžiama pasinaudoti, tas pasakė gerai. Ji neprisimena tokio sakinio, kad pinigai jau sumokėti. Įforminus pirkimo-pardavimo sutartį, butas perėjo J. G. K..

Taip pat nurodė, kad dalyvavo banke išgryninant 140 000 litų. Buvo ji, J.G. K., J. V. ir A. M.. Į banko vidų ji ėjo. Prie kasos kas priėjo išgryninti pinigų nepamena. Ji grynųjų pinigų nematė ir nematė kad juos pasiėmė. Į banką ji ėjo, nes norėjo įsitikinti, kad įvyko sandėris dėl pinigų tarp J.G. K. ir J. V.. To sandorio esmė tokia, kad V. turėjo gauti iš K. pinigus, tam, kad sumokėtų už kažkokias žemes ir gautų didesnę paskolą. Taip ją įtikino A. M..

Kaltinamųjų neprisipažinimą įvykdžius jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką teismas vertina kaip pasirinktą gynybos poziciją, siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės, jų kaltė įrodyta nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, iš dalies pačių kaltinamųjų parodymais bei rašytine bylos medžiaga.

Byloje nustatyta, kad kaltinamieji J. G. K., A. V. N. ir A. M., panaudojant apgaulę įgijo nukentėjusiųjų V. K., A. K. ir A. K. butą. Apgaulė pasireiškė tuo, kad žadėjo nukentėjusiesiems V. K., A. K. ir A. K. sumokėti už iš jų perkamą butą po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, tačiau J.G. K. sudarius su nukentėjusiaisiais notariškai patvirtintą pirkimo-pardavimo sutartį ir šios sutarties pagrindu J.G. K. įregistravus nuosavybę savo vardu, pažadų tesėti neketino ir pinigų nukentėjusiesiems už butą nesumokėjo. Byloje taip pat nustatyta, kad būtent kaltinamųjų A. M. ir A.V. N. panaudotos apgaulės įtakoje nukentėjusieji sutiko parduoti ir pardavė butą. Apgaulės procesas truko tam tikrą laiko tarpą, J.G. K. per tą laiką prisijungė prie daromos A. M. ir A.V. N. veikos kaip vykdytojas, suprato tai ir atliko pakankamai aktyvius veiksmus, kurių pasekoje buvo įgytas nukentėjusiųjų butas.

Kaltinamosios A. M. ir A.V. N. neneigė apsilankymų pas nukentėjusiuosius bute ir bendravimo su jais fakto. Kaltinamoji A.V. N. teisme paaiškino, kad sakė buto savininkams, jog yra verslininkė, universiteto dėstytoja, rodė savo vizitinę kortelę anglų kalba. Ji 2012 m. buvo IĮ Akcenda savininkė. Nors veiklą jau buvo sustabdžiusi, bet tą pažymėjimą turėjo. Bute ji lankėsi keletą kartų. Kaltinamoji A. M. pripažino padėjusi nupirkti A.V. N. butą, tvarkiusi dokumentus dėl paveldo. Liudytoja K. K. detalizavo, kad A.V. N. neįvykus sandoriui pas notarę Europos aikštėje, vėl buvo atėjusi, sakė, kad gaus pinigus, nes labai nori to buto.

Nustatytos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad apsilankymų metu pateiktos informacijos pagrindu kaltinamosios A. M. ir A.V. N. įgijo nukentėjusiojo V. K. bei jo žmonos pasitikėjimą. Pasitikėjimui įgyti pateikė tikrovės neatitinkančius faktus, o būtent tai, kad A.V. N. yra verslininkė (nors kaip pati parodė įmonė tuo metu veiklos jau nevykdė), kad jai skolingi daug pinigų (nors tokių duomenų teismui pateikta nebuvo). Pati kaltinamoji A. N. teisme nurodė, kad buto pardavėjai pasitikėjo tiek A. M., tiek ja, A.V. N., kas leidžia daryti išvadą, kad A.V. N. suvokė įgijusi pardavėjų pasitikėjimą. Kad pardavėjai pasitikėjo A.V. N. nurodė ir kaltinamoji A. M..

Tai, kad A. M. ir A.V. N., jau iki sudarant pirkimo-pardavimo sutartį turėjo tikslą buto pardavėjus apgauti, įrodo jų tolimesni veiksmai.

Kaip matyti iš J.G. K. teisme duotų parodymų 2012 m. pavasarį, galimai 2012m. gegužės mėnesį jis susitiko kavinėje su A.V. N. ir A. M.. Vykęs tokio susitikimo faktas teismui abejonių nekelia, nes jį teisme patvirtino ir A. M. bei A.V. N.. Minėto susitikimo metu remiantis J.G. K. ir A.V. N. parodymais yra sutariama, kad butas bus perkamas J.G. K. vardu, A.V. N. paaiškina pastarajam, kad turi skolų ir pati pirkti negali. Teismas tiki šioje dalyje kaltinamųjų parodymais, nes tokį jų siekį – buto pirkimą ir apiforminimą J.G. K. vardu patvirtina tolimesni jų veiksmai.

Iš 2012-06-06 Pirkimo pardavimo sutarties (b.l.18-28,1t.; 97-107,1t.) matyti, kad ši sutartis buvo sudaryta tarp pardavėjų: A. K., V. K., A. K. ir pirkėjo – J. G. K. dėl buto/patalpos – buto , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini),( toliau – Daiktas) pirkimo-pardavimo už 215 000 Lt. Sutarties 4.2. punkte nurodoma, jog pardavėjai patvirtina, kad visą Daikto kainą gavo iš Pirkėjo grynais pinigais prieš šios sutarties pasirašymą ir jokių pretenzijų dėl Daikto kainos sumokėjimo neturi. Šalių susitarimu ši sutartis taip pat yra laikoma visiško ir tinkamo pirkėjo prievolės sumokėti Daikto kainą įvykdymo faktą patvirtinančiu dokumentu. Šią sutartį patvirtino notarė D. M.. Dalyvavę nukentėjusieji notarei patvirtino, jog pinigus gavo. Tą patvirtina D. M., V. K., A. K., visų trijų kaltinamųjų parodymai. Tačiau tiek nukentėjusieji, tiek visi trys kaltinamieji sudarant nekilnojamojo turto (buto) pirkimo – pardavimo sandorį, žinojo, kad pinigai už butą realiai nėra sumokėti. Notarei pasiteiravus, ar nukentėjusieji pinigus gavo, šie nurodė, kad pinigai jiems sumokėti. Teismas vertina, kad nukentėjusieji taip patvirtino būdami kaltinamųjų A. M., A.V. N. įtikinti, kad iš karto po buto pirkimo-pardavimo sutarties apiforminimo pas notarą per vieną mėnesį ar pusantro jiems pinigai bus sumokėti. Tokį jų įsitikinimą sutvirtino ir A. M. ranka rašytas raštelis, nustatant konkrečius sumokėjimo terminus.

Teisme A. M., nurodė, kad buvo žodinis susitarimas su J. V., kad šis sumokės už butą. Nukentėjusysis V. K. teisme taip pat nurodė, kad jam buvo pažadėta ( iki buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo), kad gaus pinigus, nes jie įkeis butą, t.y. tą patį, kurį iš jo perka, ir sumokės už butą. Dar A.V. N. nurodė, kad J. V. vieno susitikimo metu jai davė dokumentus tuo tikslu, kad ji surastų jam kreditorių. Reiškia J. V. taip pat pinigų buto pirkimui neturi, ką neabejotinai suprato tiek A.V. N., tiek A. M..

Liudytojas J. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme aiškino, kad pinigai jam buvo atiduoti kaip skola, o už butą jis atsiskaityti nežadėjo. Teikė teismui dokumentus, patvirtinančius pasak jo A.V. N. skolą jam ir jo šeimai. Kaltinamieji A. M., A.V. N., J.G. K. neprisipažino sukčiavę, kaltę dėl pinigų už buto nesumokėjimą vertė vienas kitam ir visi J. V.. Tačiau byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad J. V. tokią pareigą, t.y. sumokėti už butą nukentėjusiesiems, turėjo. Perduodant jam pinigus jokie dokumentai, kurie leistų spręsti apie pinigų perdavimo tikslą, nebuvo apiforminti.

Kaltinamieji panaudojo apgaulę nukentėjusiųjų atžvilgiu, nes pažadėjo sumokėti už perkamą butą, sudarė įspūdį, kad bus sumokėta, tačiau to padaryti neketino.

Išnagrinėjus bylą teisme nustatyta, kad A.V. N. nepranešė nukentėjusiesiems, kad ji pinigų buto pirkimui neturi, kad jos finansinė padėtis nėra gera, o pateikdama apie save kitokią informaciją, siekė suklaidinti nukentėjusiuosius dėl savo tikslų ir taip neteisėtai įgyti svetimą turtą. Šios aplinkybės rodo buvus išankstinę A.V. N. tyčią apgaule įgyti svetimą turtą. Pastaroji suvokė, kad negalės savo vardu įgyti buto ( kaip pati nurodė teismui turėjo skolų ir antstolis įgijus butą būtų jį areštavęs, analogiškai nurodė ir A. M.), todėl ji neketino savo vardu sudaryti pirkimo-pardavimo sandorį. Šias aplinkybes suvokė ir A. M., kuri kaip pati parodė - pasiūlė A.V. N. surasti giminaitį ir jo vardu forminti butą. Pati A. M. nurodė pinigų buto pirkimui taip pat neturėjusi. Kaltinamosios A. M. ir A.V. N. suvokė, kad nukentėjusieji, žinodama šias aplinkybes( kad pinigų buto pirkimui pirkėjas neturi), buto nebūtų pardavę. Akivaizdu, kad prieš tai įgytas pasitikėjimas ir prieš nukentėjusiuosius panaudota apgaulė buvo esminė, nulėmusi nukentėjusiųjų apsisprendimą parduoti butą, nes jiems buvo sudarytas įspūdis, kad pinigai už butą bus sumokėti.