- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-04-16
- Bylos Nr.
- e2S-650-794/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02125-2023-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaclovas Paulikas
- Ieškovas
- A. K.
- Atsakovas
- J. K.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovo A. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. K. patikslintą ieškinį atsakovei J. K. ir atsakovės J. K. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų su tuo susijusių klausimų išsprendimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais uždaroji akcinė bendrovė „Mano Būstas Vilnius“, institucija teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, pagal trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Vilnius“ savarankišką ieškinį atsakovei J. K. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. balandžio 30 d. daliniu sprendimu A. K. ir J. K. santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini) Arkikatedroje Bazilikoje ir įregistruotos (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, apskaitos įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) panaikintas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, po santuokos nutraukimo A. K. palikta pavardė „K.“, J. K. – pavardė „K.“ bei patvirtinta A. K. ir J. K. 2025 m. balandžio 15 d. sudaryta taikos sutartis, kuria šalys išsprendė visus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus.
Šalies argumentai
2. Atsakovė 2025 m. lapkričio 5 d. teismui pateikė prašymą išduoti vykdomąjį raštą dėl įsiteisėjusio Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. balandžio 30 d. dalinio sprendimo. Prašyme nurodė, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. balandžio 30 d. daliniu sprendimu nuspręsta: „Nustatyti nepilnamečių vaikų A. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina J. K..“. A. K. pažeidžia teismo dalinį sprendimą, todėl yra poreikis kreiptis dėl jo priverstinio vykdymo.
Atsiliepimas
3. Ieškovas pateikė teismui atsiliepimą, kuriuo prašė atmesti atsakovės prašymą išduoti vykdomąjį raštą ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. nustatyti nepilnamečio vaiko A. K. gyvenamąją vietą su A. K. jo gyvenamojoje vietoje, priteisti iš J. K. laikiną išlaikymą vaikui A. K., mokamą po 389,00 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2025 m. spalio 3 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir paskirti A. K. nepilnamečiam vaikui A. K. priteisto laikino išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise. Atsiliepime nurodyta, kad šalių sūnus A. K. 2025 m. spalio 3 d. sukonfliktavo su atsakove ir išvažiavo pas ieškovą; sūnus išreiškė norą gyventi su ieškovu, nes atsakovė nepaiso vaiko norų ir pageidavimų, nuolat konfliktuoja, neišklauso ir neatsižvelgia į vaiko nuomonę. Ieškovas 2025 m. spalio 26 d. kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl privalomosios mediacijos. Ieškovo gyvenamojoje vietoje yra sudarytos sąlygos vaikui gyventi, sąlygos atitinka individualius vaiko poreikius, yra užtikrinta saugi ir sveika aplinka jo vystymuisi. Tai gali patvirtinti Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojai, kurie paskutinį kartą ieškovo namuose lankėsi 2025 m. lapkričio 18 d. Todėl nėra pagrindo išduoti vykdomąjį dokumentą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2025 m. gruodžio 11 d. nutartimi tenkino atsakovės J. K. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo ir išdavė vykdomąjį raštą pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. balandžio 30 d. daliniu sprendimu (civilinė byla Nr. e2-43-494/2025) patvirtintos ieškovo A. K. ir atsakovės J. K. 2025 m. balandžio 15 d. sudarytos taikos sutarties 3 punktą, t. y. dėl nepilnamečio vaiko A. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nustatymo su motina J. K.. Teismas atmetė ieškovo A. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
5. Teismas nustatė, kad iš šalių pateiktų paaiškinimų matyti, jog šalių nepilnametis vaikas A. K. šiuo metu gyvena su tėvu A. K. Ginčo tarp šalių dėl nurodytos faktinės aplinkybės nėra.
6. Teismas pažymėjo, kad šalys vaiko gyvenamąją vietą nustatė bendru sutarimu, atsižvelgdami į vaiko interesus. Nepilnamečio vaiko nenoras gyventi su motina nesudaro prielaidų nevykdyti įsitesėjusio teismo sprendimo (CPK 18 straipsnis, 584 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
7. Atsižvelgdamas į tai, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. balandžio 30 d. dalinis sprendimas yra įsiteisėjęs ir vykdytinas, byloje nėra ginčo dėl daliniu sprendimu patvirtintos taikos sutarties 3 punkto nevykdymo fakto, teismas darė išvada, kad yra pagrindas išduoti vykdomąjį dokumentą dėl nevykdomo taikos sutarties 3 punkto (CPK 646 straipsnio 1 ir 3 dalys).
8. Teismas reikalavimą taikyti laikinąją apsaugos priemonę atmetė, išaiškinant ieškovui, kad jis turi teisę kreiptis į teismą su atskiru prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo, vadovaudamasis CPK 144 straipsnio 2 dalimi ir 147 straipsnio 3 dalimi.
9. Teismas konstatavo, kad civilinė byla yra išnagrinėta, vaikų gyvenamoji vieta yra nustatyta su atsakove, dalinis sprendimas yra įsiteisėjęs, t. y. teisminio bylos nagrinėjimo stadija yra pasibaigusi.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 11 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
10.1. Ieškovas nesutinka su teismo nutartimi dalyje dėl vykdomojo rašto išdavimo ir prieštarauja, nes mano, kad teismas nepilnai įvertino visas aplinkybes ir priėmė nepagrįstą nutartį.
10.2. Sprendžiant klausimą dėl vykdomojo dokumento išdavimą visiškai nebuvo atsižvelgta į vaiko interesus, o vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.
10.3. Teismo išduotas vykdomasis raštas pažeidžia vaiko interesus bei Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte įtvirtintą principą, o esant tokiai sąlygai, kai kyla klausimas ir abejonės dėl to, kad išdavus vykdomąjį raštą ar nebus pažeistas įstatymas, teismas galėjo neišduoti vykdomojo rašto ir išaiškinti šalims teisę kreiptis dėl proceso atnaujinimo byloje, kurioje patvirtinta taikos sutartis.
10.4. Nesuprantama, kaip galėtų būti įgyvendintas vykdomojo rašto vykdymas ir kur yra ieškovo atsakomybės ribos, nes visų pirma, sūnaus per prievartą ir jėga tėvas nelaiko pas save, jis visiškai savo laisva valia pasirinko gyventi su ieškovu.
10.5. Be to, bylos nagrinėjimo metu yra gautas naujas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vaiko situacijos vertinimo metu aktas, kurį prašoma prijungti prie bylos, nes tai turi įtakos vykdomojo rašto įgyvendinimui.
Atsiliepimas
11. Atsakovė J. K. atsiliepimu į ieškovo atskirąjį skundą prašo atmesti ieškovo atskirąjį skundą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo tokius argumentus:
11.1. Ieškovas ir jo tėvai nuteikinėja sūnų prieš motiną, žada jam daug laisvių, daiktų pirkimą, ir kt.
11.2. A. K. niekada negyveno, negyvena ir niekada negyvens (sūnaus žodžiai) su tėvu. Jis apsistoja pas ieškovo tėvus R. K. ir R. K., kurie leisdami atsakovės nepilnamečiui vaikui gyventi atskiruose namuose be mamos sutikimo, pažeidžia teismo sprendimą, kuris yra privalomas visiems, todėl yra pagrindas išduoti vykdomąjį raštą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
13. Apeliacijos objektą sudaro skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria tenkintas atsakovės J. K. prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo ir išduotas vykdomasis raštas pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. balandžio 30 d. daliniu sprendimu patvirtintos ieškovo A. K. ir atsakovės J. K. 2025 m. balandžio 15 d. sudarytos taikos sutarties 3 punktą.
Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo
14. Ieškovas kartu su atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui pateikė 2025 m. gruodžio 15 d. Vaiko perdavimo tėvams ar kitiems jo atstovams pagal įstatymą vaiko situacijos vertinimo metu aktą, iš kurio matyti, jog pranešimo apie galimą vaiko teisių pažeidimą (reg. Nr. 2025 m. spalio 27 d. Nr. 3VTP-2879; 2025 m. spalio 27 d. Nr. 3GD-119752; 2025 m. lapkričio 3 d. Nr. 3VTP-2952; 2025 m. lapkričio 6 d. Nr. 3VTP-2988; 2025 m. gruodžio 2 d. Nr. 3VTP-3231) nagrinėjimo metu buvo nustatyta vaikui nesaugi aplinka su motina J. K. ir vaikas A. K. nuo 2025 m. lapkričio 18 d. iki 2025 m. gruodžio 15 d. laikinai apgyvendintas pas vaiko senelę R. K., pas kurią išreiškė norą laikinai pagyventi.
15. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
16. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytą išimtį ir spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis jų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
17. Be to, teismą, vertinantį prašymo priimti teikiamus naujus įrodymus, pagrįstumą, saisto įrodymų sąsajumo taisyklė, kuri reiškia, kad prieš priimant į bylą teikiamus įrodymus, turi būti nustatyta, ar informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, gali patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje.
18. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, jog ieškovo teikiamas dokumentas yra susijęs su byloje sprendžiamu klausimu, jo priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo ir nepažeis kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisių, sprendžia, jog tinkamam atskirojo skundo išnagrinėjimui yra pagrindas priimti ieškovo pateiktą 2025 m. gruodžio 15 d. Vaiko perdavimo tėvams ar kitiems jo atstovams pagal įstatymą vaiko situacijos vertinimo metu aktą ir vertintini kartu su kita byloje esančia medžiaga (CPK 185 straipsnio 1 dalis, 314 straipsnis).
Dėl skundžiamos nutarties dalies teisėtumo ir pagrįstumo
19. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismas 2025 m. balandžio 30 d. daliniu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-43-494/2025 nutraukė šalių santuoką, sudarytą 2005 m. rugpjūčio 6 d., abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei patvirtino šalių 2025 m. balandžio 15 d. sudarytą taikos sutartį (sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių). Šalys sutartimi dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių, kuri patvirtinta minėtu daliniu teismo sprendimu, susitarė dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, išlaikymo bei skyriumi gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais (A. K. ir E. K.) tvarkos, o būtent 3 punkte nurodyta: „Nustatyti nepilnamečių vaikų A. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina J. K..“.
20. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vaiko laikino apgyvendinimo 2025 m. lapkričio 18 d. akte Nr. 3VLA-749 nurodyta, kad šalių sūnus A. K. nuo 2025 m. lapkričio 18 d. laikinai apgyvendintas su R. K. dėl vaiko nenoro gyventi su mama.
21. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vaiko perdavimo tėvams ar kitiems jo atstovams pagal įstatymą vaiko situacijos vertinimo 2025 m. gruodžio 15 d. akte nurodyta, kad A. K. nuo 2025 m. lapkričio 18 d. iki 2025 m. gruodžio 15 d. laikinai apgyvendintas pas senelę R. K., pas kurią išreiškė norą laikinai pagyventi, nuo 2025 m. gruodžio 15 d. vaikas perduotas tėvui (ieškovui).
22. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (CPK 179 straipsnio 3 dalis) duomenų nustatyta, jog civilinėje byloje Nr. e2-1075-1151/2026 2025 m. gruodžio 19 d. priimtas ieškovo A. K. prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio atsakovei J. K. padavimo. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 19 d. nutartimi tenkintas ieškovo A. K. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo ir nustatyta nepilnamečio A. K. laikina, iki teismo sprendimo priėmimo, gyvenamoji vieta su ieškovu A. K. bei priteistas nepilnamečiam vaikui laikinas, iki teismo sprendimo priėmimo, iš atsakovės J. K., išlaikymas.
23. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis taip pat nustatyta, jog dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 19 d. nutarties pateiktas atskirasis skundas, kuris šiai dienai neišnagrinėtas (civilinės bylos Nr. e2S-1726-653/2026).
24. CPK 646 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Šis prašymas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Teismui pripažinus, kad tai yra būtina, šioje dalyje nurodytas prašymas išduoti vykdomąjį raštą gali būti nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims, tačiau šių asmenų neatvykimas nekliudo teismui išspręsti vykdomojo rašto išdavimo klausimą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti.
25. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės (CPK 646 straipsnio 3 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimu galima išspręsti procesinius šio sprendimo vykdymo klausimus, tačiau ne įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61/2008).
26. Šiuo atveju atsakovė kreipėsi į teismą ne dėl vykdymo tvarkos pakeitimo, o su prašymu išduoti vykdomąjį raštą dėl įsiteisėjusio Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. balandžio 30 d. dalinio sprendimo, konkrečiai dėl 3 punkto, kuriuo nuspręsta: „Nustatyti nepilnamečių vaikų A. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina J. K..“. Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo spręsti tik dėl vykdomojo rašto išdavimo galimumo, įvertinęs visas reikšmingas bylos aplinkybes.
27. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtintą taikos sutartį klausimą, taip pat svarbu yra nustatyti, ar taikos sutarties sąlygos, dėl kurių vykdymo prašoma išduoti vykdomąjį raštą, yra aiškios, nedviprasmiškos ir gali būti priverstinai vykdomos. Nustačius, kad tokios teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygos nėra aiškios, šalys jas supranta skirtingai ir (ar) jų priverstinai vykdyti neįmanoma apskritai, vykdomasis raštas pagal tokias sąlygas negali būti išduodamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-421/2016). Taigi, sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtintą taikos sutartį klausimą, pirmiausiai reikia nustatyti, ar yra pagrindas konstatuoti, jog taikos sutarties sąlygos neįvykdytos/nevykdomos ir ar jos gali būti priverstinai (į)vykdomos apskritai.
28. Šiuo atveju sprendžiant ar pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą nutartį, atsižvelgiama į bylos, kurioje prašoma išduoti vykdomąjį raštą, specifiškumą, tai yra į aplinkybę, jog vykdomąjį raštą prašomą išduoti šeimos byloje. Pagal CPK 376 straipsnį teismas šeimos byloje privalo būti aktyvus, kad užtikrintų viešojo intereso apsaugą, pirmiausia – nepilnamečių vaikų, labiausiai socialiai pažeidžiamų šeimos narių, interesus. Aktyvus teismo vaidmuo yra ypač reikalingas tais atvejais, kai sprendžiami klausimai, kurių išsprendimas tiesiogiai turės įtakos tolesnei vaiko raidai – jo gyvenimo sąlygoms, jį supsiančiai socialinei aplinkai, jo teisėms į bendravimą su tėvais, kitais šeimos nariais, taip pat kitiems vaiko interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141/2011).
29. Iš bylos duomenų ir pateikto atskirojo skundo matyti, jog tarp šalių kilo ginčas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, kuri nustatyta ir patvirtinta 2025 m. balandžio 30 d. daliniu teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-43-494/2025, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo būti aktyvus ir aiškintis faktines bei teisines aplinkybes, įsitikinti vykdomojo rašto išdavimo būtinumu, nes klausimas susijęs išimtinai su nepilnamečio vaiko interesais.
30. Pastebėtina, jog ieškovas 2025 m. lapkričio 26 d. pirmosios instancijos teismui pateikė duomenis (DOK-62555) apie tai, kad šalių sūnus A. K., remiantis Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vaiko laikino apgyvendinimo 2025 m. lapkričio 18 d. aktu Nr. 3VLA-749, nuo 2025 m. lapkričio 18 d. laikinai apgyvendintas su R. K. dėl vaiko nenoro gyventi su mama.
31. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vykdomojo rašto išdavimas nagrinėjamu atveju reikštų priverstinį taikos sutarties vykdymą, kuris neatitiktų susiklosčiusios faktinės situacijos, ignoruotų kompetentingos institucijos nustatytas aplinkybes ir iš esmės galėtų pažeisti šalių nepilnamečio vaiko interesus. Pažymėtina, kad vaiko interesai turi būti užtikrinami ne tik sprendžiant ginčą iš esmės, bet ir vykdymo procese, todėl formalus įsiteisėjusio sprendimo vykdymas negali būti prioritetinis, jeigu tai prieštarauja vaiko gerovei (CK 3.161 straipsnio 3 dalis, 3.164 straipsnis).
32. Apeliacinės instancijos teismas taip pat vertina kaip pagrįstą atskirojo skundo argumentą, kad vykdomojo rašto išdavimas nagrinėjamu atveju suponuotų situaciją, kai ieškovas būtų faktiškai priverstas imtis prievartos priemonių prieš nepilnametį vaiką, siekdamas įvykdyti teismo sprendimo dalį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su motina.
33. Pažymėtina, kad iš bylos duomenų matyti, jog šalių nepilnametis vaikas savo valia atsisako gyventi su motina, o jo gyvenamoji vieta su tėvu susiklostė ne dėl ieškovo neteisėtų veiksmų, bet dėl objektyvių aplinkybių, kurios buvo įvertintos ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Tokiu atveju vykdomojo rašto išdavimas reikštų ne tik formalų teismo sprendimo vykdymą, bet ir galimai aktyvių prievartinių veiksmų taikymą nepilnamečio vaiko atžvilgiu.
34. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, iš esmės apsiribojo formaliu sprendimo įsiteisėjimo ir nevykdymo konstatavimu, tačiau neįvertino esminių faktinių aplinkybių pokyčio, kurį patvirtina ieškovo pateikti duomenys iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Dėl to pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą išvadą, kad egzistuoja pagrindas išduoti vykdomąjį raštą.
35. Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad naikintina nepagrįsta Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 11 d. nutarties dalis, kuria tenkintas atsakovės J. K. prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo ir klausimas išspręstinas iš esmės – nutartina netenkinti atsakovės prašymo ir atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 11 d. nutarties dalį dėl vykdomojo rašto išdavimo panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - atsakovės J. K. prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo netenkinti ir atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. balandžio 30 d. daliniu sprendimu (civilinė byla Nr. e2-43-494/2025) patvirtintos ieškovo A. K. ir atsakovės J. K. 2025 m. balandžio 15 d. sudarytos taikos sutarties 3 punktą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.