- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-12-06
- Bylos Nr.
- e2A-527-739/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-37-3-01066-2021-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Eigirdas Činka, Rita Dambrauskaitė, Dalia Pranckienė
- Ieškovas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus
- Atsakovas
- A. V.
- Trečiasis asmuo
- (duomenys neskelbtini)
- Kategorijos
- 2.3.4.6Tėvų valdžios apribojimas
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eigirdo Činkos, Ritos Dambrauskaitės ir Dalios Pranckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
neviešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. gegužės 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-622-762/2022 pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo atsakovui A. V., trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų namai.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – ir ieškovas, ir skyrius, ir apeliantas) ieškiniu prašė neterminuotai apriboti tėvo valdžią atsakovui A. V.(toliau – ir atsakovas) jo nepilnamečių sūnų A. V. ir A. V. atžvilgiu.
2. Nurodė, kad nepilnamečių atsakovo vaikų atžvilgiu 2010 m. balandžio 12 d. Rokiškio rajono apylinkės teismas sprendimu laikinai apribojus atsakovui tėvo valdžią, iš atsakovo buvo priteistas išlaikymas nepilnamečiams sūnums, taip pat nustatyta vaikams nuolatinė globa, jų nuolatiniu rūpintoju, lėšų tvarkytoju paskirti (duomenys neskelbtini) vaikų globos namai (šiuo metu pavadinimas – (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų namai), kur nustatyta ir jų gyvenamoji vieta. Rokiškio rajono apylinkės teismas 2012 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu neterminuotai apribojo tėvo valdžią atsakovui jo nepilnamečių vaikų A. ir A. V. atžvilgiu. Rokiškio rajono apylinkės teismas 2016 m. spalio 21 d. sprendimu, patenkinus A. V. pareiškimą, pakeitė Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu atsakovui nustatytą neterminuotą tėvo valdžios apribojimą į nepilnamečius vaikus A. ir A. V., į laikiną tėvo valdžios apribojimą jo sūnų atžvilgiu.
3. Paaiškino, kad vaikai dar 2017 m. bendravo su tėvu, atostogų metu svečiuodavosi tėvo namuose, tačiau 2018 m. pavasarį atsakovas jau nepanoro, kad jie grįžtų pasisvečiuoti pavasario atostogoms, teigdamas, kad vaikai jo neklauso, atsikalbinėja, jis nevengdavo alkoholio, pavartojęs tapdavo agresyvus, konfliktuodavo su kaimo gyventojais, nesusirado nuolatinio darbo. Be to, Panevėžio apygardos teismas 2017 m. kovo 24 d. priėmė nuosprendį, kuriuo atsakovą pripažino kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 1 dalį, paskyrė bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 8 metams.
4. Manė, kad yra pakankamai duomenų rodančių, kad laikinas tėvo valdžios apribojimas neatliko prevencinės funkcijos, atsakovo gyvenime jokių pokyčių neįvyko, atsakovas nepakeitė savo elgesio, toliau girtavo, būdamas neblaivus tapdavo agresyvus, dėl ko padarė smurtinį nusikaltimą už kurį jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 8 metams. Būdamas įkalinimo įstaigoje atsakovas negali tinkamai vykdyti savo kaip tėvo pareigų sūnų atžvilgiu. Atsakovo sūnus auklėja, jų sveikatos priežiūra, ugdymusi bei kitais kasdieniais poreikiais rūpinasi rūpintojas. Tokia situacija susiklostė tik dėl pačio A. V. veiksmų, nors jis ir dėjo pastangas susitvarkyti savo gyvenimo sąlygas, bendravo su sūnumis, dirbo, tačiau to nepakako. Dėl to manė, kad yra sąlygos ir pagrindas atsakovui A. V. neterminuotai apriboti tėvo valdžią jo sūnų A. ir A. V. atžvilgiu.
Atsiliepimas
5. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad ir būdamas įkalinimo įstaigoje su savo vaikais bendrauja telefonu, padengė visą išlaikymo įsiskolinimą ir pagal esančias galimybes išlaikymą teikia ir šiuo metu, tai yra neatsisako pareigos išlaikyti savo vaikus. Bendraujant su vaikais telefonu jie nurodė, kad norėtų atvykti pas jį į įkalinimo įstaigą ir su juo susitikti, todėl vaikų globėjai turėtų užtikrinti tokį susitikimą – pasimatymą. Prašė ieškinį atmesti ir palikti galioti 2016 m. spalio 21 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo sprendimą.
6. Trečiasis asmuo – (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų namai, rašte teismui nurodė, kad atsakovas laikinai apribojus tėvų valdžių vaikų atžvilgiu, pakankamai dažnai bendravo su vaikais, skambindavo telefonu, bendravo ir su šeimynų darbuotojais, buvo kelis kartus atvykęs aplankyti. Vaikai kelis kartus svečiavosi pas jį atostogų metu, po to bendravimas su tėčiu nutrūko, vaikai iš tetos sužinojo, kad tėtis atlieka bausmę įkalinimo įstaigoje. Tėvas nebandė susisiekti nei su (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų namų administracija, nei vaikų šeimynų darbuotojais, nei vaikais, neinformavo, kad atlieka bausmę, kokioje įkalinimo įstaigoje, neprašė, kad vaikai būtų atvežti į pasimatymą su juo. Tačiau prasidėjus teisminiam procesui pradėjo skambinti vaikams (skambina 1-2 kartus per savaitę).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Skundžiamu Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. gegužės 19 d. sprendimu pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė.
8. Teismas nustatė, kad dar 2017 metais liepos mėn., kai atsakovui buvo laikinai ribojama valdžia vaikų atžvilgiu, vaikų svečiavimosi pas atsakovą metu dėl netinkamo atsakovo elgesio, tai yra dėl galimai panaudotų smurtinio pobūdžio veiksmų vaikų atžvilgiu, vaikai buvo sugražinti pas globėjus, o vaikų bendravimas su atsakovu nutrūko, atsakovas nevengdavo alkoholio, pavartojęs tapdavo agresyvus, konfliktuodavo su kaimo gyventojais, nesusirado nuolatinio darbo, sprendė, kad iš to galima daryti išvadą, jog minimu laikotarpiu, vertinant atsakovo elgesį savo vaikų atžvilgiu, jo elgesys galėjo būti vertinamas kaip vengimas atlikti savo pareigą auklėti vaikus, piktnaudžiavimas tėvų valdžia bei smurtinis elgesys vaikų atžvilgiu, darantis žalingą įtaką vaikams, nes vaikai po nagrinėjamo įvykio nebenorėjo susitikti su tėvu, o ir pats atsakovas 2018 m. pavasarį jau nepanoro, kad vaikai grįžtų pas jį pasisvečiuoti pavasario atostogoms. Be to, tuo metu jau buvo žinoma informacija, kad atsakovas 2017 m. kovo 24 d. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 1 dalį, tai yra už pasikėsinimą padaryti tyčinį labai sunkų nusikaltimą, ir jam paskirta ilgalaikė terminuoto laisvės atėmimo bausmė (nuosprendis įsiteisėjo 2018 m. kovo 19 d., bausmės pradžia 2017 m. balandžio 12 d.). Visgi, teismas nurodė, kad nagrinėjamu laikotarpiu vaiko teises prižiūrinčios institucijos neinicijavo proceso dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo – ieškovas į teismą su ieškiniu dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo kreipėsi tik 2021 m. gruodžio 17 d. iš esmės nurodydamas aukščiau paminėtas 2017 metų aplinkybes, susijusias su atsakovo netinkamu elgesiu savo vaikų atžvilgiu.
9. Teismas taip pat nustatė, kad iki ieškinio pateikimo teismui dienos buvo susiklosčiusi situacija, kad atsakovas atlikinėjo terminuoto laisvės atėmimo bausmę ir jis iš esmės nebendravo su savo vaikais arba jų bendravimas buvo labai minimalus. Iš (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų namų pateikto išrašo apie atsakovo teikiamą išlaikymą vaikams teismas nustatė, kad atsakovas 2016 metais buvo padengęs išlaikymo įsiskolinimą, po ko išlaikymo vaikams neteikė ir tik nuo 2019 m. gruodžio mėnesio nereguliariai (5-6 įmokomis per metus) teikė išlaikymą vaikams. Be to, nustatė, kad inicijavus šios bylos procesą atsakovas vėl reguliariai pradėjo domėtis vaikais, jiems reguliariai skambina iš įkalinimo įstaigos, atsakovo iniciatyva buvo suorganizuotas jo susitikimas su vaikais. Teismas sprendė, kad šios aplinkybės rodo, jog atsakovas požiūris į vaikų auklėjimą ir bendravimą su jais pradėjo keistis.
10. Teismas atsižvelgė ir į vaikų nuomonę, nurodydamas, kad vaikai sprendimo priėmimo dieną jau buvo sulaukę (duomenys neskelbtini) metų, jie tvirtino, kad neterminuotai apribojus valdžią jų tėvo atžvilgiu niekas iš esmės nepasikeis, nes jie ir toliau bendrautų su savo tėvu taip kaip bendravo iki šiol, juos tenkina gyvenimas globos namuose ir nenorėtų, kad tai keistųsi, o būti įvaikintais nenorėtų.
11. Teismas konstatavo, kad geriausius vaikų interesus atitinka esama situacija, tai yra esantis laikinas atsakovo, kaip tėvo, valdžios ribojimas jo vaikų atžvilgiu, kadangi nenustatyta, jog atsakovas pastaruoju metu vengtų atlikti savo pareigą auklėti vaikus, piktnaudžiautų tėvo valdžia, žiauriai elgtųsi su vaikais, darytų žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu dėl ko būtų pagrindas neterminuotai riboti tėvų valdžią. Teismo nuomone, šiuo metu yra užtikrinamas vaikų ryšio su šeima palaikymas, o priešingu atveju, tai yra neterminuotai apribojus tėvo valdžią, tai reikštų šių ryšių visišką suvaržymą ir vaikų atskyrimą nuo šeimos šaknų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
12. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, neterminuotai apriboti tėvo valdžią A. V. jo nepilnamečių sūnų A. V. ir A. V. atžvilgiu.
12.1. Nurodo, kad vaikais rūpinasi globėjo/rūpintojo socialiniai darbuotojai, kurie domisi vaikų ugdymosi ir mokymosi rezultatais, jų elgesiu, bendradarbiauja su klasės vadovu, švietimo pagalbos mokiniams specialistais, tariasi kaip galėtų padėti koreguojant elgesį, mokymosi rezultatus, sudaro sąlygas vaikams sudalyvauti popamokinėse veiklose, dalyvauja tėvų susirinkimuose, šventėse, individualiuose pokalbiuose. Nurodoma, jog nuo 2017 m. vaikai su tėvais beveik nebendrauja ir neprisimena, kada paskutinį kartą su jais bendravo. Šiuo metu išlaikymą atsakovas teikia nereguliariai. Skyriaus vertinimu, nurodytos aplinkybės taip pat yra svarbios ir reikšmingos byloje, nes jos įrodo, jog iki civilinės bylos iškėlimo teisme atsakovas vaikais nesirūpino.
12.2. Skyrius nesutinka su teismo vertinimu, kad atsakovo požiūris į vaikų auklėjimą ir bendravimą su jais pradėjo keistis būtent atsakovo iniciatyva. Atkreipia dėmesį, kad atsakovo elgesio pokyčiai atsirado ne be priežasties, o iniciavus šios bylos procesą. Skyriaus vertinimu, jei pokyčiai atsakovo elgesyje būtų įvykę daug ankščiau, tuomet galima būtų teigti, jog tai – atsakovo iniciatyva.
12.3. Pasak apelianto, (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų namų direktorė E. A. byloje papildomai nurodė, kad vaikai A. ir A. V. į globos namus pateko dar būdami kūdikiais. Iki 10 metų amžiaus savo tėčio net nepažinojo, tačiau tik inicijavus įvaikinimo procesą tėvas (atsakovas) atsirado, po ko prasidėjo jo bendravimas su vaikais. 2017 m. liepos mėn. vaikai dar svečiavosi pas tėvą atostogų metu, tačiau po to jų bendravimas nutrūko dėl netinkamo atsakovo elgesio. Tik po to kai buvo inicijuotas šios bylos procesas, tai yra 2021 m. lapkričio – gruodžio mėn., vėl atsinaujino atsakovo bendravimas su vaikais. Skyriaus nuomone, atsakovas pradėjo bendrauti su vaikais, nes galimai galėjo būti suinteresuotas palankia bylos baigtimi siekiant savanaudiškų tikslų, susijusių su lygtiniu paleidimu iš įkalinimo įstaigos. Tokią prielaidą galima daryti stebint atsakovo elgesį, nes atsakovas atsirasdavo vaikų gyvenime tik tuomet, kai buvo priimami svarbūs sprendimai jų gyvenime.
12.4. Skyriaus vertinimu, nors įvaikinimo tikimybė galimai yra maža, tačiau vaikams šią galimybę reikėtų palikti. Jei vaikai visgi ir nenorės būti įvaikinti ir norės bendrauti su tėvu, tokia galimybė vaikams, apribojus neterminuotai jų tėvui tėvų valdžią, išliks, jei bendravimas nekenks vaiko interesams.
12.5. Mano, kad atsakovas, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, vaikais rūpintis negali. Aplinkybė, kad atsakovas tam tikru laikotarpiu negali pasirūpinti sūnumis dėl to, jog atlieka laisvės atėmimo bausmę, negali būti vertinama kaip objektyvios priežastys. Atsakovas dėl savo veiksmų netenka laisvės nebe pirmą kartą, todėl tokios aplinkybės vertintinos kaip subjektyvios priežastys, visiškai priklausančios nuo paties atsakovo. Kadangi atsakovas renkasi ne buvimą su sūnumis, rūpinimąsi jais, auklėjimą, o nusikalstamų veikų darymą, tokie atsakovo veiksmai vertintini kaip nesirūpinimas sūnumis, todėl yra savarankiškas pagrindas neterminuotai apriboti atsakovo valdžią sūnų atžvilgiu.
12.6. Apelianto teigimu, atsakovas nuo įkalinimo pradžios su vaikais bendravo tik kelis kartus per „messenger“ programą, neinformavo vaikų ir jų rūpintojo apie savo buvimo vietą, susitiko su vaikais tik iškėlus bylą teisme, išlaikymo vaikams pilna apimtimi neteikia. Toks atsakovo elgesys, net ir atsižvelgiant į tai, kad jis kažkiek domisi vaikais ir minimaliai stengiasi sūnumis bendrauti, gali būti vertinami kaip siekis atkurti ryšį, tačiau ne kaip pakankamas rūpinimasis, auklėjimas ir pakankamas siekis susigrąžinti sūnus į šeimą.
12.7. Skyriaus vertinimu, atsakovo gyvenimo būdas ir elgesys yra nesuderinami su vaikų auginimu šeimoje. Be to, skyriaus vertinimu, atsakovo elgesys nesikeitė – nereguliarus bendravimas ir ryšio palaikymas yra tik epizodinis atsakovo elgesio pasikeitimas. Atsakovas savo pareigų vaikams nevykdo dėl savo kaltės, nėra jokių objektyvių duomenų, kad atsakovas ketina keisti savo elgesį vaikų atžvilgiu ar siektų juos susigrąžinti į šeimą. Atsakovui paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, šiuo metu jis su vaikais gali tik bendrauti, o rūpintis artimiausiu metu negalės.
Atsiliepimas
13. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas A. V. prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti, sutinka su teismo priimtu sprendimu ir mano, jog jis yra teisėtas ir pagrįstas, tad jo keisti ar naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
13.1. Nurodo, kad atsakovas nėra visiškai nusišalinęs nuo savo kaip tėvo pareigų vykdymo, nes pagal savo galimybes bendrauja su vaikais bei teikia jiems materialinį išlaikymą. Vien faktas, kad atsakovas atlieka laisvės atėmimo bausmę, negali būti objektyvus pagrindas neterminuotai apriboti atsakovo tėvo valdžią į vaikus. Atsakovas nėra padaręs jokių nusikalstamų veikų savo vaikų atžvilgiu, jo padaryta veika nebuvo nukreipta prieš vaikų teises ir teisėtus interesus, ja nebuvo siekta padaryti žalos vaikams, tad nusikalstamos veikos padarymas negali būti pagrindu neterminuotai riboti jo, kaip tėvo, valdžią. Atsakovo galimybės prižiūrėti, bendrauti ir rūpintis vaikais yra apribotos.
13.2. Teigia, kad nors atsakovas ir atlieka laisvės atėmimo bausmę, pagal atsakovo pateiktus duomenis, jis įkalinimo įstaigoje dirba, o iš gaunamų pajamų yra teikiamas išlaikymas vaikams. Didesnes pajamas gauti atsakovas šiomis aplinkybėmis objektyviai neturi galimybių.
13.3. Mano, kad į bylą ieškovas nepateikė jokių nesirūpinimo vaikais faktų kai atsakovas gyveno kartu su savo šeima iki įkalinimo, priešingai, iš į bylą pateiktų duomenų matyti, jog atsakovas iki įkalinimo dėjo visas pastangas rūpintis ir bendrauti su savo vaikais, siekė, kad jam būtų visiškai panaikinti tėvystės teisių apribojimai, atsakovas tinkamai išlaikė savo vaikus, sumokėjo visą išlaikymo įsiskolinimą ir papildomai remdavo vaikus materialiai. Į bylą nėra pateikta jokių duomenų apie tai, jog atsakovas savo veiksmais darytų ypatingą žalą vaikams, todėl atsakovo atžvilgiu jam esant laisvės atėmimo įstaigoje, turėtų ir toliau būti taikomas laikinas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.183 straipsnio 1 dalis).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
Dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo
15. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė ir ginčo dėl to byloje nėra, kad 2010 m. balandžio 12 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo sprendimu buvo laikinai apribota tėvų valdžia D. A. ir A. V. jų nepilnamečių vaikų A. ir A. V., gimusių (duomenys neskelbtini), atžvilgiu. Laikinai apribojus tėvų valdžią vaikams nustatyta nuolatinė globa ir jų globėju paskirti (duomenys neskelbtini) vaikų globos namai ((duomenys neskelbtini)). Vaikų gyvenamoji vieta taip pat nustatyta (duomenys neskelbtini) vaikų globos namuose. 2012 m. rugpjūčio 24 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo sprendimu buvo neterminuotai apribota tėvų valdžia D. A. ir A. V. jų nepilnamečių vaikų A. ir A. V. atžvilgiu. Tuo pačiu sprendimu pakeistas 2010 m. balandžio 12 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo sprendimu priteistas išlaikymas ir priteista iš D. A. ir A. V. išlaikymas sūnums A. ir A. V. po 200 Lt dydžio periodinėmis mėnesinėmis išmokomis nuo 2012 m. balandžio 24 d. iki vaikų pilnametystės, indeksuojant išlaikymo sumą kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. 2016 m. spalio 21 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo sprendimu buvo pakeistas A. V. neterminuotas tėvo valdžios apribojimas į nepilnamečius vaikus A. ir A. V. į laikiną tėvo valdžios apribojimą jo sūnų atžvilgiu.
16. 2017 m. balandžio 11 d. globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo aktuose nurodyta, kad vaikai – A. ir A. V. bendravo su tėvu, atostogų metu vaikai svečiuodavosi tėvo namuose. Globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo aktuose 2019 m. birželio 6 d. ir 2019 m. birželio 28 d., 2020 m. spalio 31 d., 2021 m. liepos 24 d. ir 2021 m. liepos 25 d. nurodoma, kad vaikai A. ir A. V. su tėvais nebendrauja ir su jais ryšio nepalaiko, 2021 m. A. V. bendravo su tėvu internetu. Vaikai nurodė žinantys kur gyvena mama, taip pat žinantys, kad tėtis atlieka bausmę įkalinimo įstaigoje. A. nei su mama, nei su tėčiu nebendrauja ir neprisimena, kada paskutinį kartą su jais bendravo. A. su tėvais bendrauja tik „messenger“ programėlės pagalba, tačiau nurodė, kad dažniau su tėvais bendrauti nenorėtų.
17. (duomenys neskelbtini) 2020 m. lapkričio 27 d. rašte Nr. S-239(1.9), (duomenys neskelbtini) 2020 m. lapkričio 30 d. rašte Nr. SD-143 bei (duomenys neskelbtini) 2021 m. spalio 13 d. rašte Nr. SD-128 nurodoma, kad globėjai/rūpintojai ((duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų namai) domisi ugdytinių A. ir A. V. ugdymosi rezultatais, bendradarbiauja su klasės vadovu, švietimo pagalbos mokiniui specialistais, sudaro sąlygas vaikams sudalyvauti popamokinėse veiklose. A. ir A. visuomet rūpinasi (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų namų socialiniai darbuotojai. Socialiniai darbuotojai visada dalyvauja klasės susirinkimuose, individualiuose pokalbiuose, domisi mokinių elgesiu, mokymosi rezultatais, tariasi kaip galėtų padėti koreguojant elgesį, mokymosi rezultatus.
18. 2022 m. sausio 24 d. vaiko nuomonės išklausymo akte Nr. 7VAIK-16 nurodyta, jog A. V. nurodė, kad pas tėvą svečiavosi prieš keletą metų. Tuomet tėvo draugė juos apkaltino obuolių vagyste, o tėvas dėl to labai supyko ir juos mušė diržu, sudavė ne vieną smūgį. Su broliu buvo labai išsigandę. Po šio incidento pasiprašė grįžti į globos namus ir tai buvo paskutinis kartas kai matė tėvą. Vėliau sužinojo, kad tėvas sėdo į kalėjimą. Nuo to laiko su tėvu nebendravo. Šiuo metu tėvas pradėjo jam vėl skambinti, paskambina kas savaitę, prašė atvykti į kalėjimą pasimatymui, nors iki to laiko apie tai niekada nekalbėjo. Nėra apsisprendęs, kad norėtų vykti susitikti su tėvu. Su tėvu norėtų gyventi tik tuo atveju, jei jis negertų, nes išgėręs tampa nevaldomu. Teismo posėdžio metu A. V. taip pat papildė bei išdėstė savo nuomonę nagrinėjamu klausimu. Jis papildomai nurodė, kad šiuo metu tėtis jam skambina į savaitę du kartus ir jie bendrauja. Su broliu juos nuvežė į įkalinimo įstaigą susitikti sus tėčiu, nes tėtis labai norėjo su jais susitikti. Prieš tai su tėvu buvo susitikę laisvėje prieš keletą metų. Kadangi iki šiol su tėvu beveik nebendraudavo, nelabai jo pasiilgsta bei nenorėtų su juo gyventi. Mano, kad nereikia visiškai apriboti tėvo valdžią, nes vis viena niekas nepasikeis. Būti įvaikintu jis tikrai nenorėtų, jį tenkina tokia situacija, kokia yra dabar.
19. 2022 m. sausio 25 d. vaiko nuomonės išklausymo akte Nr. 7VAIK-19 nurodyta, jog A. V. nurodė, kad net neprisimena kada paskutinį kartą buvo susitikęs su tėčiu. Brolis jam minėjo, kad tėvas dabar sėdi kalėjime. Prieš 2-3 mėnesius tėvas jam pradėjo skambinti. Skambina panašiai kartą į savaitę. Nors supranta, kad tai yra jo tėvas, tačiau jis jam yra kaip kitas asmuo, nes apie jį beveik nieko nežino. Esant galimybei norėtų aplankyti tėvą, tačiau net nežino ar prašys, kad būtų nuvežtas. Teismo posėdžio metu A. V. taip pat papildė bei išdėstė savo nuomonę nagrinėjamu klausimu. Jis papildomai nurodė, kad paskambinus tėvui susitarė, kad būtų gerai susitikti, todėl jis su broliu buvo nuvežti susitikimui ir susitiko su tėvu įkalinimo įstaigoje. Jo nuomone, nereikia visiškai apriboti valdžią jo tėvui, nes vis viena su juo kažkiek bendrauja. Tikrai nenorėtų būti įvaikintas ir gyventi kitoje šeimoje.
20. Byloje taip pat nustatyta, kad Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre nurodyta, kad Panevėžio apygardos teismo 2017 m. kovo 24 d. nuosprendžiu A. V. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 1 dalį, ir jam paskirta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 8 metams.
21. Ginčijamu sprendimu pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo atmetė, konstatavęs, kad inicijavus šios bylos procesą atsakovas vėl reguliariai pradėjo domėtis vaikais, jiems reguliariai skambina iš įkalinimo įstaigos, atsakovo iniciatyva buvo suorganizuotas jo susitikimas su vaikais. Teismas sprendė, kad šios aplinkybės rodo, jog atsakovas požiūris į vaikų auklėjimą ir bendravimą su jais pradėjo keistis. Be to, teismas atsižvelgė ir į vaikų nuomonę, nurodydamas, kad vaikai sprendimo priėmimo dieną jau buvo sulaukę (duomenys neskelbtini) metų ir jie nurodė, kad neterminuotai apribojus valdžią jų tėvo atžvilgiu niekas iš esmės nepasikeis.
22. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau–CK) 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Kasacinio teismo praktikoje aiškinant šią teisės normą konstatuota, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).
23. Remiantis kasacinio teismo praktika teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje pareikštas reikalavimas apriboti tėvų valdžią, turi nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant dėl tėvų atliktų (neatliktų) veiksmų, įgyvendinant tėvų valdžią, priešingumo vaiko interesams, tarp jų – galbūt pažeidžiamus vaiko interesus ir pažeidimų pobūdį, ir, remdamasis nustatytų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų visuma bei atsižvelgdamas į įrodinėjimo civiliniame procese specifiką, spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti vieną iš tėvų valdžios ribojimo priemonių. Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose, bylose turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus. Esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama prieš vaiko interesus. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2013).
24. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad geriausių vaiko interesų prioriteto principo turinys yra atskleidžiamas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte. Taikant šį principą, turi būti remiamasi konkrečia individualaus vaiko situacija, vertinant ir nustatant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje, atsižvelgiant į vaiko nuomonę, jo identiškumą, šeimos aplinkos ir šeimos ryšių išsaugojimą ir santykių palaikymą, vaiko poreikių, atitinkančių jo amžių, vystymąsi, gebėjimus ir brandą bei užtikrinančių tinkamą vaiko raidą, tenkinimą, fizinį ir psichinį saugumą, vaiko teisės į sveikatą ir mokslą užtikrinimą bei kitus vaiko poreikius. Vaikui turi būti teikiama tokia apsauga, kokios reikia jo gerovei, taikant visą įmanomą koordinuotą kompleksinę pagalbą. Atsižvelgiant į Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte įtvirtintą reglamentavimą, darytina išvada, kad geriausi vaiko interesai kiekvienu atveju nustatomi individualiai, įvertinant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-327-378/2020, 32 punktas).
25. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad, sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai, o peržiūrint priimtą teismo procesinį sprendimą instancine tvarka, yra analizuojama, ar bylą nagrinėjęs teismas nustatė visas reikšmingas aplinkybes ir ar jų pagrindu priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015). Atsižvelgiant į tai, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka turi būti vertinama, ar pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą sprendimą apriboti tėvų valdžią (ar jos neapriboti) konkrečioje byloje pagal tuo metu nustatytas bylos aplinkybes, o nagrinėjant bylą teisme aktualiu (esamu) laikotarpiu, turėtų būti nustatomi stabilūs, visas sritis apimantys pokyčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-378/2020, 32 punktas).
26. Teisėjų kolegija, įvertinusi tiek byloje nustatytas faktines aplinkybes, tiek apeliacinio skundo argumentus, nepritaria pirmosios instancijos teismo sprendimui ieškovo ieškinį atmesti.
27. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nors tėvai, naudodamiesi tėvų valdžios turinį sudarančiomis teisėmis ir vykdydami pareigas savo vaikams, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis (CK 3.165 straipsnis), tačiau valstybės konstitucinė pareiga saugoti ir globoti vaikystę (Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalis) suteikia valstybei pagrindą įstatyme nustatytais atvejais, kai tėvai dėl objektyvių aplinkybių (pvz., dėl ligos) negali įgyvendinti tėvų valdžios savo vaikams arba įgyvendina ją prieš vaiko interesus ir šie pažeidžiami, peržengti tėvų valdžios įgyvendinimo autonomiškumo ribas bei taikyti jos ribojimo priemones (CK 3.160 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-916/2020, 25 punktas).
28. Nors teismas nurodė, kad valstybės institucijos jau 2017 metais turėjo duomenų apie netinkamą atsakovo elgesį su vaikais ir tėvo pareigų neįgyvendinimą, tačiau į teismą dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo ieškovas kreipėsi tik 2021 m. pabaigoje, iš esmės nurodydamas 2017 metų aplinkybes, susijusias su atsakovo netinkamu elgesiu savo vaikų atžvilgiu, valstybės institucijų neveikimas negali sąlygoti ieškinio dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo atmetimo, kai byloje esantys duomenys patvirtina, kad situacija, buvusi 2017 m., iš esmės nėra pasikeitusi. Nepaisant to, kad vaikams jau yra (duomenys neskelbtini) ir, vaikų nuomone, net ir apribojus neterminuotai tėvo valdžią niekas nepasikeis, teisėjų kolegijos vertinimu, laikinas tėvo valdžios apribojimas, kuris gali būti taikomas kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, negali tęstis neapibrėžtą laiką. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovo siekis bylos nagrinėjimo metu bendrauti su vaikais, yra epizodinis ir neįrodo, jog tėvo elgesys keičiasi ir jis galimai siekia ateityje rūpintis vaikais. Priešingai, visos byloje nustatytos faktinės aplinkybės, t. y., kad iki 2014 m. atsakovas vaikais nesidomėjo, nes buvo įkalinimo įstaigoje, kad atsirado jų gyvenime tik pradėjus įvaikinimo procesą, kuriam iš esmės užkirto kelią, nors nuo tėvo pareigų ir teisių vykdymo vėliau nusišalino, o vaikais vėl ėmė domėtis, pradėjus šios bylos procesą, tai, kad vaikai nurodė atsakovą naudojus prieš juos smurtą ir tai, kad šiuo metu atsakovas kali dėl smurtinio nusikaltimo, patvirtina, jog situacija dėl atsakovo kaip tėvo teisių ir pareigų vaikų atžvilgiu vykdymo nepasikeitė ir atsakovas tikslingai nesiekė tinkamo tėvo valdžios įgyvendinimo savo vaikų atžvilgiu. Bylos duomenys patvirtina, kad 2020 m. spalio 31 d. vaikų aplankymo aktuose užfiksuota, jog su biologiniais tėvais vaikai jokio ryšio nepalaiko, 2021 m. liepos 24 d. apsilankymo akte nurodyta, kad A. V. su tėvu bendravo internetu, 2021 m. liepos 25 d,. apsilankymo akte nurodyta, kad A. V. su tėvu nebendrauja ir nepalaiko jokio ryšio.
29. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi vaikų nuomone, išsakyta teismo posėdyje, tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors CK 3.177 straipsnyje nustatyta, kad vaiko nuomonės išklausymas dėl su juo susijusių klausimų yra fundamentalus principas, bet jis nėra absoliutus. Vaiko nuomonė yra viena iš vertintinų aplinkybių visumos, tačiau nereiškianti, kad galutinį sprendimą priima vaikas. Nagrinėjamu atveju iš vaikų pozicijos tiek apklausiant juos valstybės institucijos darbuotojams (DOK-4438), tiek paaiškinimų teismo posėdyje, matyti, kad vaikams iš esmės nėra svarbu koks bus teismo sprendimas šioje byloje, nors bylos nagrinėjimo metu jie pradėjo vėl bendrauti su tėvu, iš vaikų apklausos matyti, kad ryšio tarp jų ir tėvo nėra, teismo posėdyje jie kalbėjo neužtikrintai ir nenurodė, kad yra galimybė atkurti jų ryšį su tėvu. Vaikai labiau akcentavo, kad nenori būti įvaikintais, tačiau jų įvaikinimas be pačių vaikų sutikimo nėra galimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje vaikų pareikšta nuomonė turi būti vertinama kartu su kitais bylos duomenimis, tai yra turi būti atsižvelgiama ir į vaiko nuomonės išklausymo aktuose užfiksuotus aplinkybes, patvirtinančias, jog tėvas yra naudojęs smurtą prieš juos, kad ryšys tarp tėvo ir vaikų iš esmės yra prarastas.
30. Ta aplinkybė, kad atsakovas iki 2025 m. yra nuteistas kalėti tik patvirtina, kad rūpintis vaikais iki jų pilnametystės atsakovas jau negalėtų, ir tai nėra laikoma objektyvia aplinkybe, kaip pvz. liga. Todėl visiškai sutiktina su apelianto teiginiu, kad tai yra tik nuo paties atsakovų veiksmų ir pasirinkto gyvenimo būdo priklausanti aplinkybė. Atsakovas laisvės neteko dėl savo paties neteisėto veikimo, kuris įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas nusikaltimu, t. y. dėl subjektyvios, visiškai nuo paties atsakovo valios priklausančios priežasties. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad atsakovo vaikams teikiamas materialinis išlaikymas nuo 2017 m. yra epizodinis ir nestabilus.
31. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad epizodinis ir itin retas dalyvavimas vaikų gyvenime negali būti prilyginamas tėvo pareigos vykdymui, atsakovas negali ir iki vaikų pilnametystės negalės auklėti ir prižiūrėti savo vaikų, visapusiškai jais rūpintis, tai yra rūpintis jų sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai augti bei paruošti juos savarankiškam gyvenimui visuomenėje, todėl yra pagrindas skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį neterminuotai apriboti tėvo valdžią A. V. jo nepilnamečių sūnų A. V. ir A. V. atžvilgiu, patenkinti (CK 3.180 straipsnio 1 dalis, 3 dalis).
32. Tuo pačiu pabrėžtina, kad tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis).
Dėl procesinės bylos baigties
33. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino materialines teisės normas, reglamentuojančias tėvų valdžios apribojimą (CK 3.180 straipsnis), todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškovo ieškinys tenkintinas, neterminuotai apribojant tėvo valdžią A. V. jo nepilnamečių sūnų A. V. ir A. V. atžvilgiu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. gegužės 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai.
Neterminuotai apriboti tėvo valdžią A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) jo nepilnamečių sūnų A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.