Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Eglė Gruodienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo T. G. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 17 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo T. G. skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. balandžio 13 d. nutarimo Nr. 58-85 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam T. G.“ (toliau ir – Nutarimas).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. T. G. nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2012 m. sausio 11 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 129 straipsnio 2 dalis 8 punktą ir 284 straipsnio 1 dalį, jam paskiriant galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę keturiolikai metų, ją atliekant pataisos namuose, taip pat paskirta 4 MGL (520 Lt) dydžio bauda.

2. Bausmės pradžia – 2013 m. liepos 30 d., bausmės pabaiga – 2026 m. birželio 14 d., neatliktos bausmės dalis 2022 m. kovo 31 d. – 4 metai 2 mėnesiai 14 dienų.

3. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau ir – Komisija) 2022 m. balandžio 13 d. nutarė netaikyti nuteistajam T. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Nuteistojo T. G. skundas dėl Komisijos 2022 m. balandžio 13 d. Nutarimo atmestas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 17 d. nutartimi.

II. Skundo prašymai ir argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Aukštesniojo teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo T. G. skundas atmestinas.

6. Aukštesnysis teismas, įvertinęs skundžiamos nutarties motyvus ir nuteistojo T. G. skundo argumentus, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga, sprendžia, kad žemesniojo teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, jos keisti ar naikinti nėra pagrindo.

7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba tie, kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo, lygtinai gali būti paleisti atlikus du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

8. Nagrinėjamu atveju nuteistasis T. G. atitinka formaliąsias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, tačiau pažymėtina tai, kad įstatymų leidėjas šio instituto taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą, esant minėtoms formalioms sąlygoms kiekvienam nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą, o tik kaip galimybę nuteistajam būti lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Tai vertinama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ir pažangą ją mažinant. Vadinasi, tam, kad nuteistojo atžvilgiu būtų priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, jis turi atitikti įstatyme numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, t. y. kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai pataisos įstaigoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų siekti būtų galima taikant lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

9. Pažymėtina, kad 2015 m. rugpjūčio 28 d. atlikus pirminį nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, taikant „OASys“ metodiką, buvo nustatyta vidutinė T. G. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Analogiški rezultatai dėl pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos konstatuoti ir 2021 m. rugpjūčio 19 d. bei 2022 m. kovo 25 d. socialinio tyrimo išvadose, pateiktose po pakartotinių rizikos įvertinimų. Socialinio tyrimo išvadų palyginimas rodo, kad nuteistojo T. G. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė ir nekinta. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal 2022 m. kovo 25 d. socialinio tyrimo išvadą nustatyti net septyni statiniai kriminogeniniai veiksniai (a. b. 1 t., I d., 130-131). Kaip matyti, nors tarp pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimų yra praėjęs pakankamai nemažas laiko tarpas, t. y. daugiau nei pusė metų, tačiau dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, kurių šalinimas turi esminę reikšmę, vertinant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos pažangą, išlieka tie patys, be to, nekinta ir jų kiekis. Pažymėtina, kad dinaminiai kriminogeniniai veiksniai iš esmės priklauso nuo paties nuteistojo elgesio modelio pataisos įstaigoje – nuteistojo T. G. elgesio korekcija teigiama linkme yra galima, tačiau nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad nuteistasis nededa maksimalių pastangų tai padaryti. Atkreiptinas dėmesys, kad pagrindas asmenį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos tais atvejais, kai jo pakartotinio nusikalstama elgesio rizika priskiriama ne žemai grupei, yra būtent pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Sprendžiant nuteistojo T. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, pažymėtina, kad 2021 m. rugpjūčio 18 d. buvo atliktas ir smurto rizikos įvertinimas, taikant „HCR-20“ metodiką, kurio metu konstatuota, jog nuteistojo pakartotinio smurtinio elgesio rizika taip pat yra vidutinė, tačiau jam nekeičiant savo gyvenimo būdo ir negebant atsiriboti nuo asmenų, turinčių kriminalines nuostatas, bei destabilizuojančios aplinkos, nuteistojo T. G. smurtinio elgesio rizika gali turėti didėjimo tendencijų. Dėl šių priežasčių pritartina apylinkės teismo išvadoms, kad abejotina, ar nuteistasis iš tiesų yra nuoširdžiai motyvuotas keisti savo elgesį teigiama linkme. Aukštesniojo teismo įsitikimą dėl šių išvadų pagrįstumo sustiprina ir tai, kad nuteistasis nepagrįstai savo skunde nurodo pripažinęs kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, kadangi iš Panevėžio apygardos teismo 2012 m. sausio 11 d. nuosprendžio matyti, jog T. G. kaltės nepripažino, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

10. Šiame kontekste pažymėtina, kad nuteistojo T. G. atveju nustatytas tik vienas apsauginis kriminogeninis veiksnys – įgyta profesinė kvalifikacija (a. b. 1 t., I d., 131). Spręstina, kad šis veiksnys neatsveria septynių statinių ir dešimties dinaminių kriminogeninių veiksnių, juo labiau, kad tarp dinaminių kriminogeninių veiksnių yra tokie kaip neigiama nuostata į darbinę veiklą, darbo patirties neturėjimas ir pan. Taip pat kiti nuteistojo nusikalstamą elgesį lemiantys dinaminiai kriminogeniniai veiksniai yra susiję su neigiamais gyvenimo būdo aspektais, kontaktais su kriminalines nuostatas turinčiais asmenimis, agresyviu elgesiu ir impulsyvumu, kriminalinėmis nuostatomis, neigiamomis nuostatomis į visuomenės vertybes ir pan. Aukštesniojo teismo vertinimu, šie veiksniai leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, jog T. G., būdamas laisvėje, ateityje pakartotinai nenusikals.

11. Vertinant nuteistojo asmenybę, jo elgesį bei pasiryžimą atsisakyti kriminalinių nuostatų bei keisti savo gyvenimo modelį, pažymėtina, kad T. G. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuo 2014 m. vasario 3 d. iki 2018 m. birželio 27 d. skatintas šešis kartus, tačiau nuo 2014 m. kovo 12 d. iki 2019 m. liepos 25 d. drausmine tvarka baustas septyniolika kartų. Nuteistojo padaryti pažeidimai susiję su neigiamomis nuostatomis į priežiūrą ir apribojimus, neigiamomis nuostatomis į darbinę veiklą, agresyviu ir impulsyviu elgesiu, kriminalinėmis nuostatomis ir neigiamomis nuostatomis į visuomenines vertybes. Pažymėtina, kad kiekvienas nustatytos tvarkos pažeidimas neigiamai apibūdina nuteistąjį ir rodo, kad jis net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje nesugeba visiškai kontroliuoti savo elgesio ir laikytis taisyklių. Pabrėžtina, kad 2022 m. kovo 25 d. socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nuo 2019 m. rugpjūčio 19 d. nuteistasis nė karto nėra pažeidęs pataiso namų vidaus tvarkos taisyklių, tačiau nebuvo ir skatintas (paskutinį kartą buvo skatintas 2018 m. birželio 27 d.). Vadinasi, nors nuo šio laikotarpio nebuvo nustatyta nuteistojo neigiamo elgesio požymių, tačiau nuteistojo T. G. elgesys nepasižymėjo ir pozityviu, skatintinu elgesiu, be to, nuteistojo pažeidimų skaičius per visą bausmės atlikimo laikotarpį nėra toks, kad būtų galima juos laikyti pavieniais ar atsitiktinio pobūdžio.

12. Ypatingai atkreiptinas dėmesys į nuteistojo T. G. neigiamas su darbine veikla susijusias nuostatas, darbinės patirties neturėjimą, lėšų įgijimo ir paskirstymo įgūdžių stoką. Nors nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, įgijo vidurinį išsilavinimą, įgijo suvirintojo profesinę kvalifikaciją, taip pat tęsia mokslus ir siekia įgyti baldžiaus profesinę kvalifikaciją, tačiau minėti dinaminiai kriminogeniniai veiksniai nekinta ir apskritai nuostata į darbinę veiklą išlieka neigiama. Panevėžio apygardos teismo 2012 m. sausio 11 d. nuosprendžiu iš nuteistųjų, tarp jų ir T. G., solidariai priteista nukentėjusiesiems po 8 283 Lt turtinės žalos ir 96 100 Lt neturtinės žalos atlyginimo, taip pat nuosprendžiu priteista 9 125,60 Lt Valstybinei ligonių kasai ir 8 320 Lt Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai. Pagal 2022 m. vasario 15 d. Vilniaus pataisos namų turto valdymo skyriaus pažymą, nuteistasis T. G. pagal patvarkymus dėl žalos išieškojimo yra skolingas 13 022,39 Eur, iš trečiųjų asmenų gautų lėšų išskaičiuota 465,45 Eur. Pažymėtina, kad nuteistasis savanoriškai sumokėjo tik 10 Eur. Skundžiamoje žemesniojo teismo nutartyje teisingai pažymėta, kad dirbdamas nuteistasis turėtų galimybę atlyginti bent dalinai nukentėjusiesiems padarytą žalą, tačiau T. G., nesant objektyvių priežasčių, to nedarė, todėl priverstinis skolos išieškojimas pavestas antstoliams. Atkreiptinas dėmesys, kad laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu nuteistasis atsisakydavo dirbti, todėl šių aplinkybių kontekste ir faktas, jog nuteistasis yra pateikęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės pažymą apie nuteistajam saugomą darbo vietą (a. b. 3 t., II d., 41), nesudaro pakankamo pagrindo nebejotinai spręsti, kad nuteistasis T. G. tinkamai įsitrauks į darbo rinką ir šiuo metu būtų pajėgus resocializuotis. Šių aplinkybių visuma suteikia pagrindą spręsti, kad nuteistojo T. G. nuostatos tiek į darbinę veiklą, tiek ir į apskritai visuomenines vertybes yra neigiamos, o pats nuteistojo gyvenimo būdas pasižymi neigiamais aspektais. Taigi nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, kad toliau bausmės tikslų būtų galima siekti nuteistąjį T. G. lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos.

13. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Vilniaus pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. rugsėjo 16 d. nutarimu, nutarus nuteistajam T. G. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, rekomenduota nuteistajam dalyvauti intervencinėse socialinės reabilitacijos priemonėse, nukreiptose į aktualių kriminogeninių veiksnių valdymą bei įsitraukti į nemokamų darbų atlikimą pataisos namuose (ne mažiau kaip 3) (a. b. 1 t., I d., 107-116). 2022 m. kovo 25 d. socialinio tyrimo išvadoje konstatuota, kad nuteistasis rekomendacijas vykdė tik dalinai – dalyvavo terapijoje, seminare. Visgi, nėra duomenų apie pataisos įstaigoje nuteistojo T. G. atliktus nemokamus darbus. Tai sustiprina aukštesniojo teismo įsitikinimą, kad nuteistasis nėra pilnai pasiryžęs keisti savo elgesio ir gyvenimo būdo, nėra suinteresuotas dinaminių kriminogeninių veiksnių šalinimu ir jų mažinimu, taigi nededa pakankamai pastangų, jog jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika mažėtų.

14. Pažymėtina, kad nuteistojo skundo argumentas, jog žemesnysis teismas išdėstė argumentus, pagrindžiančius lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau priėmė priešingą sprendimą, yra nepagrįstas, nes iš skundžiamos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 17 d. nutarties matyti, kad joje pateikiami motyvai, paneigiantys galimybę T. G. taikyti lygtinį paleidimą. Aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas nuodugniai išanalizavo nuteistojo T. G. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos ir jos pokyčio klausimus, išsamiai aptarė teigiamai ir neigiamai nuteistąjį apibūdinančius duomenis ir, įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, padarė teisingas išvadas dėl lygtinio paleidimo netaikymo nuteistajam. Taigi, nėra pagrindo pritarti nuteistojo skundo argumentams, kad apylinkės teismo nutartis prieštarauja Komisijos nutarime išdėstytoms aplinkybėms, taip pat nepagrįstais laikytini prieštaringi skundo argumentai, kad žemesnysis teismas tik išdėstė Komisijos paminėtus faktus ir nepagrindė savo sprendimo.

15. Pažymėtina ir tai, kad nei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, nei tarptautiniai dokumentai, nei Lietuvos Respublikos Konstitucija neįpareigoja besąlygiškai taikyti lygtinį paleidimą kiekvienam to prašančiam nuteistajam. Lygtinis paleidimas gali būti taikomas tik tada, kai yra abejonių nekeliantis pagrindas manyti, kad asmuo jau pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai arba jų galima siekti lygtinai asmenį paleisti iš pataisos įstaigos, nes šio instituto taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga. Be to, nepagrįstai nuteistasis teigia, kad teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principas gali būti užtikrintas tik švelninant laisvės atėmimo bausmę. BVK 9 straipsnyje yra numatyta, jog nuteistųjų teisinė padėtis, atsižvelgiant į jų elgesį bausmės atlikimo metu, nustatytų pareigų ir draudimų laikymąsi, požiūrį į darbą ir mokymąsi, reagavimą į psichologinį poveikį ir socialinės reabilitacijos priemones, BK, BPK ir BVK nustatyta tvarka gali būti švelninama arba griežtinama.

16. Nuteistasis skunde teigia, kad 2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1818 redakcijoje numatyta reali galimybė taikyti nuteistajam lygtinio paleidimo institutą, jeigu jis atitinka formalius lygtinio paleidimo kriterijus. Su tokiais skundo argumentais nesutiktina, nes 2015 m. birželio 23 d. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatyme Nr. XII-1818 84 straipsnyje yra aiškiai nurodyta, jog BVK 157 straipsnio 1 dalies išdėstymas yra pakeičiamas į: „Laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymu ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Prašymų lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos pateikimo tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės“. Iš šio teisinio reglamentavimo matyti, kad, priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, tik formalus lygtinio paleidimo instituto taikymui keliamų reikalavimų atitikimas nėra laikomas imperatyvu visais atvejais automatiškai taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, taigi nuteistojo argumentai šiame kontekste atmetami kaip nepagrįsti.

17. Iš skundo turinio matyti, kad nuteistasis T. G. asmens elgesio prognozavimą į ateitį laiko nepagrįstu, taip pat, jo vertinimu, apylinkės teismas nepagrįstai vertino nuteistojo padaryto nusikaltimo pobūdį. Pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos yra specifinis teisės institutas, nes sprendžiant jo taikymo klausimą vertinamas, tiksliau prognozuojamas, asmens elgesys ateityje – vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį, o tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje ir jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, todėl įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą jis atlieka bausmę, koks nuteistojo paties požiūris į padarytą nusikalstamą veiką, taip pat tai, kokia bausmės dalis yra likusi neatlikta. Šių aplinkybių, kurios apibūdina nuteistojo asmenybę, vertinimas nelaikomas įstatymo nuostatų pažeidimu, priešingai, jas būtina vertinti sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, bet tik tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras jo asmenines savybes ir įvertinti jų pokytį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Žemesnysis teismas šių teisės aiškinimo taisyklių nepažeidė.

18. Skunde taip pat nepagrįstai lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam T. G. tikslingumas argumentuojamas tuo, kad šis institutas buvo taikytas asmeniui, kuriam likusi neatlikta bausmės, paskirtos už analogišką nusikaltimą, dalis buvo didesnė, negu likusi jam. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Precedentu privalu vadovautis tik tokioje byloje, kuri iš esmės panaši į ankstesnę, t. y. į tą, kurioje išaiškinta ta pati teisės norma, taikoma panašiomis faktinėmis aplinkybėmis. Skunde daroma nuoroda į Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-158-495/2018, kuriuo nebuvo spręstas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo klausimas. Svarbu tai, kad esminę reikšmę tam turi ne likusi neatlikta bausmės dalis, o nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant, kuri nagrinėjamu atveju nestebima. Nesutiktina su nuteistojo skundo argumentais, kad yra neaišku, kokius bruožus ar savybes jis turi pakeisti, kad būtų galimas lygtinis paleidimas. Socialinio tyrimo išvadoje aprašyti neigiami nuteistojo T. G. elgesio aspektai, kurie turi būti keistini, kad būtų matomas nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimas.

19. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas sprendžia, kad nuteistasis T. G. nedaro pakankamos pažangos mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, tačiau jis turi galimybes ją mažinti, todėl turi orientuotis į savo dinaminių kriminogeninių veiksnių šalinimą, be kita ko, vykdyti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos rekomendacijas. Tiek Komisija, tiek ir apylinkės teismas, atsižvelgdami į anksčiau aptartų duomenų visumą, padarė pagrįstą išvadą, kad šiuo metu nėra pagrindo konstatuoti nuteistojo T. G. akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, todėl jam, kaip neatitinkančiam BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos, lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytas pagrįstai. Tai sudaro pagrindą nuteistojo skundą atmesti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 7 dalimi, 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

Atmesti nuteistojo T. G. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 17 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.