- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-05-10
- Bylos Nr.
- 1-134-1072/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-06-6-00037-2016-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eglė Venckienė
- Kaltinamasis
- K. Š.
- Advokatai
- Žygimantas Rutkauskas
- Kategorijos
- 1.1.7.3.1Bauda (BK 47 str. 4 d.)
- 1.2.18.10Apgaulingas apskaitos tvarkymas (BK 222 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
K. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1983 m. balandžio 8 d. Jonavoje, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) , gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį, 223 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. Š., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į. kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu: (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnį būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą ir buhalterinės apskaitos dokumentų išsaugojimą, laikotarpyje nuo 2014-01-01 iki 2015-06-01, Ukmergės rajone, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje ir laiku, aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą bendrovės buhalterinę apskaitą, o būtent:
2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimus, kad apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo turi būti saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą. Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis;
Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011-03-09 įsakymo Nr. V-100 „Dėl bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“ Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės 10 punkto reikalavimą, kad ūkines operacijas ar ūkinius įvykius patvirtinantys apskaitos dokumentai (sąskaitos faktūros, mokėjimo pavedimai, kasos pajamų ir išlaidų orderiai ir kita) bei apskaitos registrai privalo būti saugomi 10 metų”;
kadangi jis nenustatė dokumentų saugojimo tvarkos ir nesaugojo UAB „(duomenys neskelbtini) ” 2014-01-01 – 2014-10-31 laikotarpio buhalterinės apskaitos dokumentų: avanso apyskaitų, atskaitingo asmens, atsiskaitymų su pirkėjais ir tiekėjais, prekių apyvartų, pajamų ir sąnaudų apskaitos registrų, didžiosios knygos bei 2014-01-01 – 2014-12-31 laikotarpio banko sąskaitų apskaitos registrų, kuriuose būtų užregistruotos ūkinės operacijos, susijusios su bendrovės ūkine finansine veikla, jos turtu, nuosavu kapitalu, įsipareigojimų dydžiu ir struktūra;
tai yra, K. Š. aplaidžiai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini) ” buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini) ” 2014 metų veiklos rezultatų, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
Be to, K. Š. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, laikotarpyje nuo 2015-11-25 iki 2016-02-29, Ukmergės rajone, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje ir laiku, tyčia apgaulingai tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitą, o būtent:
pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574:
6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu;
13 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimus, kad „privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: <...> ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys“, t. y. dokumentas turi tiksliai atitikti ūkinės operacijos turinį;
I. R. M. suklastojus ir savo parašu patvirtinus tikrus dokumentus – PVM sąskaitas-faktūras apie UAB „(duomenys neskelbtini) ” transporto paslaugų 2015 m. lapkričio gruodžio – mėnesį pardavimą UAB „(duomenys neskelbtini) ”, bei kasos pajamų orderius apie pinigų už paslaugas gavimą, tai yra įrašius žinomai melagingus duomenis, kad:
- pagal 2015-11-25 PVM sąskaitą-faktūrą EUS Nr. 00350 UAB „(duomenys neskelbtini) ” pardavė transporto paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini) ” už 3153,96 eurų;
- pagal 2015-12-04 PVM sąskaitą-faktūrą EUS Nr. 00352 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė transporto paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini) ” už 1008,54 eurų;
- pagal 2015-11-26 KPO kvitą EUS Nr. 125 už suteiktas paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo 4363,96 eurus, iš kurių 3153,96 eurai už transporto paslaugas pagal 2015-11-25 PVM sąskaitą-faktūrą EUS Nr. 00350;
- pagal 2015-12-08 KPO kvitą EUS Nr. 125 už suteiktas paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo 4162,5 eurus, iš kurių 1008,54 eurai už transporto paslaugas pagal 2015-12-04 PVM sąskaitą-faktūrą EUS Nr. 00352;
bei R. M. suklastojus ir pasirašius už UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių, nors pagal VĮ „Registrų centras“ duomenis UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2015-12-17 direktorius buvo D. G., bei nenustatytam asmeniui pasirašius už D. G. PVM sąskaitas-faktūras apie UAB „(duomenys neskelbtini) ” transporto teisinės konsultacijos paslaugų 2016 m. sausio – vasario mėnesį pardavimą UAB „(duomenys neskelbtini) ”, bei kasos pajamų orderius apie pinigų už paslaugas gavimą, tai yra įrašius žinomai melagingus duomenis, kad:
- pagal 2016-01-04 PVM sąskaitą-faktūrą EUS Nr. 00355 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė teisines verslo konsultacijų paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini) ” už 1210 eurų (pasirašė R. M.);
- pagal 2016-01-04 KPO kvitą EUS Nr. 127 už suteiktas paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo 1210 eurus (pasirašo R. M.);
- pagal 2016-01-11 KPO kvitą EUS Nr. 130 už suteiktas paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo 934,77 eurus (pasirašo R. M.);
- pagal 2016-01-18 KPO kvitą EUS Nr. 132 už suteiktas paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo 3153,96 eurus (pasirašo R. M.);
- pagal 2016-01-20 PVM sąskaitą-faktūrą EUS Nr. 00358 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė transporto paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini) ” už 934,77 eurų (nurodytas R. M., parašo nėra);
- pagal 2016-02-04 PVM sąskaitą-faktūrą EUS Nr. 00360 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė teisinių konsultacijų paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini) ” už 1210 eurų (nurodytas D. G., parašo nėra);
- pagal 2016-02-04 KPO kvitą EUS Nr. 139 už suteiktas paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo 1210 eurus (pasirašyta už D. G.);
- pagal 2016-02-12 PVM sąskaitą-faktūrą EUS Nr. 00363 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė teisinių konsultacijų paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini) ” už 1573 eurus (nurodytas D. G., parašo nėra);
- pagal 2016-02-12 KPO kvitą EUS Nr. 142 už suteiktas paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo 1573 eurus (pasirašyta už D. G.);
- pagal 2016-02-29 PVM sąskaitą-faktūrą EUS Nr. 00364 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė transporto paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini) ” už 841,06 eurus (pasirašyta už D. G.);
viso nupirkta paslaugų už 9931,33 eurus (iš jų: 8207,71 eurai paslaugų vertė ir 1723,62 eurai PVM), bei kasos pajamų orderių kvituose užfiksuota 14.244,23 eurų išmokėjimas UAB „(duomenys neskelbtini)
po ko jis šias žinomai suklastotas PVM sąskaitas-faktūras ir KPO kvitus įtraukė į bendrovės buhalterinę apskaitą, nors realiai minėtos ūkinės operacijos neįvyko, bendrovė nurodytų paslaugų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepirko ir pinigų už jas nemokėjo.
I. R. M. suklastojus tikrus dokumentus – PVM sąskaitą-faktūrą apie UAB „E. C.” transporto paslaugos pardavimą UAB „(duomenys neskelbtini) ” bei kasos pajamų orderius apie pinigų už paslaugas gavimą (nenustatytam tyrimo metu asmeniui suklastojus I. B. parašą), tai yra įrašius žinomai melagingus duomenis, kad:
- pagal 2015-04-30 PVM sąskaitą-faktūrą EURO Nr. 2015071 UAB „E. C.” pardavė transporto paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini) ” už 4658,5 eurus (tame tarpe (duomenys neskelbtini)5 eurai) (nurodytas direktorius I. B., parašo nėra);
- pagal 2015-04-30 KPO kvitą EURO Nr. 201504 už suteiktas paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo, o UAB „E. C.“ gavo 2658 eurus (nurodytas direktorius I. B., bei suklastotas jo parašas);
- pagal 2015-05-05 KPO kvitą EURO Nr. 201504 už suteiktas paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo, o UAB „E. C.“ gavo 2000 eurus (nurodytas direktorius I. B., bei suklastotas jo parašas);
po ko jis šiuos žinomai suklastotus KPO kvitus patvirtino savo parašu, bei juos ir suklastotą PVM sąskaitą-faktūrą įtraukė į bendrovės buhalterinę apskaitą, nors realiai minėta ūkinė operacija neįvyko, bendrovė nurodytų paslaugų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepirko ir pinigų už jas nemokėjo,
tai yra, K. Š. apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini) ” buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini) ” 2015 metų ir 2016 metų veiklos rezultatų, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
Remiantis BPK 255 straipsnio 1 dalies nuostatomis, byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis K. Š. kaltu neprisipažino.
Dėl finansinių dokumentų už 2014 metus neišsaugojimo, K. Š. parodė, kad nuo 2011 m. birželio mėnesio iki 2015 metų balandžio ar gegužės mėnesio apskaitą tvarkė V. R.. Visus pirminius dokumentus UAB „(duomenys neskelbtini)“ atiduodavo V. R., kuris pagal juos su savo programa vedė buhalterinę apskaitą, teikė valstybinėms institucijoms deklaracijas. Grąžindavo įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ „pirminius dokumentus <...>, išspausdindavo pirminių dokumentų registrus. Didžioji knyga nebuvo spausdinama, aš jos nemačiau“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo „Centas“ buhalterinę programą, į ją vesdavosi pirkimų sąskaitas faktūras, kad matytųsi prekių savikaina. Pardavimų sąskaitas vedėsi į „exelinę“ lentelę. Pasibaigus šios programos licencijai, 2014 m. pabaigoje įsigijo buhalterinę programą „Rivilė“. Ji irgi buvo įdiegta į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kompiuterį. V. R. su tomis programomis nieko bendra neturėjo, programos kopijos neturėjo. V. R. darbu buvo patenkintas, įspėjimų iš valstybinių institucijų negavo, ko reikalauti iš V. R. nežinojo, nes buhalterijos nesupranta. Dėl dokumentų saugojimo tvarkos įsakymo nebuvo išleidęs. K. Š. parodė, kad „2014 m. pabaigoje žinojome, kad bus euras, pirkau programą „Rivilė“, ir pradėjome patys tvarkytis, prašiau R. dokumentų, nes reikėjo susivesti likučius“. Iš V. R. reikalaujama tiek asmeniškai, tiek telefonu, tiek elektroniniu paštu pateikti tuos registrus, tačiau V. R. vis sakydavo, kad jis viską grąžino. Todėl V. R. neapmokėtos paskutinės sąskaitos už darbą, V. R. pretenzijų nereiškė. Dabar jis pats turi registrus, didžiąją knygą, tik ataskaitas, deklaracijas tvarko kaimynė buhalterė I. N..
Dėl bendradarbiavimo su UAB „(duomenys neskelbtini)“, parodė, kad šiai įmonei teikė detales minkštų baldų karkasų gamybai. Bendravo su R. M.. Šis pasiūlė transporto paslaugas, nes K. Š. turi daug prekių vežioti po Lietuvą. Rašytinės sutarties nesudarė. Susitikdavo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju Kaune netoli UAB „S. B.“ esančioje degalinėje ir jam perduodavo prekes. R. M. ar jo brolis A. J. paskambindavo, kad važiuoja pro Ukmergę, tuomet su jais susitikdavo degalinėje ties Ukmerge, perduodavo jiems prekes. Kai R. M. ar jo brolis A. J. važiuodavo iš Panevėžio UAB „(duomenys neskelbtini)“, paimdavo prekes įmonei UAB „(duomenys neskelbtini) LT“ ir atveždavo K. Š. iki degalinės „Lukoil“ autostradoje ties Ukmerge. Atvažiuodavo ir su lengvuoju automobiliu, ir su autobusiuku. Dėl transporto paslaugų kainos parodė, kad, jei pats nuveždavo prekes į Šiaulius, tai neskaičiuodavo, kiek kainuodavo, jei siųsdavo per kurjerį, pridėdavau kvituką už paslaugas, o už didesnį krovinį, tai nuo krovinio apimties priklausydavo. Daugiausia bendrauta su M., bet gal buvo pokalbis ir su kitu asmeniu, su G. toks pokalbis galėjo būti, bet neprisimena, „be to, nežinau su kuo kalbu telefonu“. R. M., kaip transporto paslaugas teikiančią bendrovę, nurodė ir įmonę UAB „E. C.“. Su šia įmone K. Š. susisiekė telefonu, susitarė dėl transporto paslaugų, sutarties nepasirašė, atsiskaitė vairuotojui, kas jis, nežino. Dėl teisinių paslaugų pirkimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, K. Š. parodė, kad R. M. paklausė, ar neturi K. Š. skolininkų. Kadangi turėjo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteikė skolos išieškojimo paslaugas, kalbėjo, siuntė priminimus, kreiptasi ir į teismą. Sutarčių dėl teisinių paslaugų nepasirašė.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis K. Š. parodė, kad 2008 m. registravo savo individualią įmonę, kurią 2010 m. perregistravo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir tapo jos direktoriumi. Bendrovė verčiasi prekyba baldine furnitūra ir varžtais. Bendrovės apskaitą iki 2015 m. gegužės mėnesio tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“, o nuo 2015-07-31 apskaitą tvarko I. N.. Tarpe tarp šių asmenų apskaitos tvarkymo kito buhalterio nebuvo ir tvarkė jis pats. Dėl įtarime nurodytų UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimo gali pasakyti, kad už 2014 m. bendrovės buhalterinę apskaitą buvo atsakinga UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir ji įtarime nurodytų 2014 m. apskaitos dokumentų iki šiol neperdavė. Jis neatsimena, ar tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakinga už apskaitos dokumentų saugojimą buvo nustatyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartyje dėl apskaitos tvarkymo, tačiau jis visada perduodavo V. R. pirminius UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus, pagal kuriuos jis pildydavo deklaracijas ir turėjo ruošti registrus, tačiau jis (V. R.) jam grąžindavo tik pirminius apskaitos dokumentus, o įtarime nurodytų registrų negrąžindavo. Kai baigė bendradarbiauti su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo iš V. R. reikalaujama tiek asmeniškai, tiek telefonu, tiek elektroniniu paštu pateikti tuos registrus, tačiau V. R. vis sakydavo, kad jis viską grąžino. Įsakymo dėl dokumentų saugojimo tvarkos išleidęs nebuvo, tačiau, jei ir būtų išleidęs, tai nebūtų apsaugoję nuo to, kad V. R. negrąžino tų dokumentų. Kur V. R. padėjo tuos dokumentus, jis nežino. Iki 2014 m. pradžios dirbo su V. R. viename kabinete, esančiame (duomenys neskelbtini). Po to persikėlė į (duomenys neskelbtini), kur dirbo šalia esančiuose kabinetuose, o 2015 m., lygtai balandžio mėnesį, persikėlė į savo namus, esančius (duomenys neskelbtini) kur persivežė ir visus ankstesnių laikotarpių apskaitos dokumentus. Dokumentų pasigedo 2015 m. gegužės mėnesį ir tada iš jo pradėjo reikalauti tų dokumentų, o 2016 m. birželio mėnesį V. R. pasakė, kad jis baigia einamąsias deklaracijas ir toliau apskaitos nebetvarkys. 2014 m. trūkstamų registrų neatstatinėjo, nes pakalbėjo su buhaltere ir ji pasakė, kad tai „kruvinas darbas“. Šiuo metu parodymų dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandorių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „E. C.“, taip pat ir neteisingų duomenų apie pajamas pateikimo neduos (t. 4., b. l. 100-102).
Liudytoja I. N. teisiamajame posėdyje parodė, kad dirba pas K. Š. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere nuo 2015-07-31, 10 valandų per mėnesį. Teikia tik ataskaitas valstybinėms institucijoms, su pirminiais dokumentais nedirba. Jos darbo vieta – jos namai. Pirminių bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų direktorius jai neduoda, pats asmeniškai juos įtraukia į apskaitą, laiko pas save, ji juos atėjusi gali pažiūrėti. Registrai formuojami savaime buhalterinėje programoje, juos direktorius K. Š. jai perduoda internetu arba pati ateina ir paima duomenis, bet jie jau būna suvesti. Ji išsispausdina apskaitos registrus, palaiko pas save, kol praeina patikrą VMI ir atiduoda direktoriui, tokia yra nustatyta tvarka bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“. Kaip reikia saugoti apskaitos registrus nėra pasirašiusi jokios sutarties. Priimta į darbą pas K. Š. dokumentų už 2014 m. sausio – spalio mėn. 31 d. laikotarpį nematė. UAB „E. C.“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nežinomos, įmonių, su kuriomis prekiauja, nežino, pas K. Š. nueina tik paimti kompiuterį ar dokumentus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu duoti I. N. parodymai neprieštarauja ikiteisminio tyrimo metu jos duotiems parodymams (t. 4., b. l. 64-65).
Liudytojas V. R. teisiamajame posėdyje parodė „(duomenys neskelbtini)“ savo vardu turėjo įgijęs buhalterinės apskaitos programą „Centas“, ji buvo įdiegta į „(duomenys neskelbtini)“ kompiuterį, į kurį K. Š. pats vesdavosi pirminius dokumentus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ tik teikdavo ataskaitas VMI, Sodrai, Statistikos departamentui, pildė darbo užmokesčio žiniaraščius, tabelius, dokumentus darbo biržai. Apskaitos dokumentai buvo visada šalia, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo tame pačiame kabinete kaip ir „(duomenys neskelbtini) o kai persikėlė į patalpas (duomenys neskelbtini), turėjo atskirą kabinetą, tačiau V. R. turėjo galimybę užeiti ir pažiūrėti pirminius dokumentus. 2014 m. spalio – rugsėjo „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo apskaitos programą „Rivilė“ ir taip pat savarankiškai vedėsi pirminių dokumentų duomenis į programą „Rivilė“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ suvesdavo tik kuro čekius. Buhalterinė programa pagal suvestus pirminius duomenis pati suformuoja registrus. Didžiąją knygą taip pat formuoja apskaitos programa, tai yra, ji ir registrai buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kompiuteryje automatiškai pagal suvestus pirminius buhalterinius apskaitos dokumentus. Atsiskaitymo su pirkėjais ir tiekėjais registras buvo „exelinis“, jį vesdavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kas dėl avansinių apyskaitų, tai jos egzistuoja buhalterinėje programoje įvedus sąskaitos-faktūros apmokėjimą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kiekvieną kartą norėdamas parduoti kokią nors prekę, turėjo matyti, kiek ji kainavo, taigi pirmiausia įvesdavo sąskaitą-faktūrą, o po to darydavo pardavimą. Prekių sandėlis yra pas K. Š. namuose, prekių apyvartos registras yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalas, jį vesdavosi bendrovė pati savo kompiuteryje. Atlyginimų mokėjimo žiniaraščius pildė jis – V. R. pagal direktoriaus K. Š. pateiktus duomenis, o tada žiniaraštį grąžindavo direktoriui. Jei išmoka atlyginimą grynaisiais pinigais, darbuotojas pasirašo, po pasirašymo žiniaraštis likdavo to mėnesio segtuve, likdavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterijoje. Sąskaitas ir kasos kvitus bendrovė išsirašydavo pati. Banko sąskaitų apskaitos registrą pildė UAB „(duomenys neskelbtini)“, turėjo „exelinę“ lentelę, ja tekdavo pasinaudoti ir jam, teikiant VMI deklaracijas. Prie bankinių sąskaitų galėjo prieiti direktorius Kęstutis ir jo žmona. Registrų V. R. (UAB „(duomenys neskelbtini)) neatspausdindavo, nes visi dokumentai buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kompiuteryje prieinami vadovui K. Š.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ suformuoti dokumentai buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kompiuteryje – tai pajamų deklaracijos, mėnesinės gyventojų pajamų mokesčio deklaracijos, statistinės ataskaitos. Prieš teikiant deklaracijas, pasidarydavo buhalterinės programos „Centas“ kopiją, kad išvengti dviprasmiškų situacijų. Su įsakymu dėl dokumentų saugojimo V. R. nėra supažindintas. Sutartis nutraukta UAB „(duomenys neskelbtini)“ iniciatyva, buvo akcentuojama, kad taupant lėšas. Baigus bendradarbiavimą jis asmeniškai UAB „(duomenys neskelbtini)“ padėjo dokumentus nuvežti K. Š. į namus, dokumentų perdavimo akto nepasirašė, santykiai buvo kolegiški.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. R. parodė, kad nuo 2011-06-07 UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktorius jis yra, tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą. Apskaita buvo tvarkoma iki 2015-05-01 rašytinės sutarties pagrindu. Po to, K. Š. atsisakė jo paslaugų, dėl kokių priežasčių, neatsimena. Iki 2013 m. vidurio apskaitą tvarkė adresu (duomenys neskelbtini). Ten dirbo viename kabinete su K. Š.. Po to persikėlė į patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), kur su K. Š. dirbo šalia esančiuose kabinetuose. Ten dirbo iki 2015-05-01. Visą laiką dokumentai buvo saugomi K. Š. darbo vietoje – ant stalo arba spintoje. Jis niekada nėra matęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymo dėl dokumentų saugojimo tvarkos ir toks įsakymas jam susipažinti pateiktas niekada nebuvo. Jis tik pasiimdavo pirminius dokumentus kai reikėdavo pildyti deklaracijas ir juos vėl grąžindavo K. Š.. Dėl 2014 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ avanso apyskaitų, atskaitingo asmens atsiskaitymų su pirkėjais ir tiekėjais, prekių apyvartų, pajamų ir sąnaudų apskaitos registrų, didžiosios knygos, banko sąskaitų apskaitos registrų gali paaiškinti, kad šie dokumentai visada būdavo K. Š. kompiuteryje ir jis turėjo šių dokumentų popierinius variantus. Jei jam reikėdavo duomenų iš šių registrų, tai jis pažiūrėdavo tai K. Š. kompiuteryje. Baigus bendradarbiavimą dokumentų perdavimo akto bei dokumento dėl sutarties nutraukimo nerašė. Baigus bendradarbiavimą jis K. Š. prašymu iš savo nuomojamų patalpų visus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus nuvežė K. Š. į namus. Dėl jam rodomo susirašinėjimo su K. Š. 2015-2016 metais gali paaiškinti, kad K. Š. prašomų dokumentų jis neturėjo ir negalėjo grąžinti, todėl net neatrašinėjo į jo laiškus. Pagal 2011-06-07 sutartį Nr. 11/6-7/001 6.4 punktą UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsako už UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų, esančių bendrovėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ saugumą, tačiau jo vadovaujamoje bendrovėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai niekada saugomi nebuvo, o tik paimami deklaracijoms sutvarkyti ir po to iš karto grąžinami K. Š.. Jokio įsakymo dėl dokumentų saugojimo tvarkos K. Š. išleidęs nebuvo (t. 1., b. l. 52-56).
Liudytojas R. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2015 m. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, kiek laiko, tiksliai nepamena. A. M. pažįsta, ar jis buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas, nepamena. D. G. nežinomas, kas perėmė vadovavimą iš jo neprisimena, ar sakė K. Š., kad keičiasi įmonės vadovas, nepamena. Kad pasirašė 2016 m. sausio 4 d., 11 d., 18 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitas-faktūras, kasos pajamų orderį, parodė, kad „gal įvyko klaida per dokumentų perdavimą, netyčia“. Dėl įmonės veiklos ir santykių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsiėmė minkštų baldų karkasų gamyba ir teikė siuvimo paslaugas. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendradarbiavo, iš bendrovės pirko kabes, įvores, varžtus – tai, kas reikalinga minkštų baldų karkasų gamybai. Kartais prekes UAB „(duomenys neskelbtini)“ į Šiaulius atveždavo direktorius K. Š.. R. M. parodė, kad „specialiai mes nevažiavome iš Šiaulių paimti prekių į Ukmergę, bet važiuojant pakeliui, brolis ar aš paimdavome prekes“. Važiavo nuosavais automobiliais, prekės būdavo sudėtos į dežutę, dydžio maždaug 15x15, į ją telpa gal 10 000 vnt. kabių, jų galėdavo prisikrauti daug, susitikdavo su K. Š. autostrados pakrašty ties Ukmerge, degalinėje. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo išsinuomavusi automobilį Fiat Ducato, įdarbinusi vairuotoju R. T., kuris veždavo siuvinius į Kauną, į UAB „S. B.“, tada sutardavo su K. Š., kad perduos R. T. kabes Kaune už UAB „S. B.“ ribų, esančioje degalinėje, ,,bet tikrai ne specialiai važiuodavo paimti kelių dėžučių, specialiai tai nieks nevažinėjo“. Parveždavo prekes iš K. Š. ir kitoms įmonėms Šiauliuose, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašydavo sąskaitą už transporto paslaugas. Krovinio gabenimo važtaražčių nepildė, nes jie, anot R. M., „nebuvo griežtos apskaitos, galėjo jų niekas nepildyti, norėjome pildėme, norėjome ne, per visą tą laikotarpį niekas nebuvo manęs sustabdęs, nors mašina būdavo prikrauta pilna detalių. Jau dabar kai yra mobili muitinė, tada mane sustabdo“. R. M. teigimu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikė teisines paslaugas, suruošdavo teismui dokumentus, vieną kartą UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi dėl skolos išieškojimo, paruošė ieškinį teismui dėl skolos, kiek kartų teikė teisines paslaugas, neatsimena. R. M. parodė, kad UAB „E. C.“ jam nėra žinoma, tokios įmonės jis neturėjo. Teismo posėdžio metus parodymus pakeitė ir pasakė, kad UAB „E. C.“ jam girdėta, nieko negali apie ją pasakyti, bandė su ja dirbti, „vykdyti komerciją“ – iš UAB „E. C.“ perpirkdavo audinius. Iš tos kompanijos bendravo su I. B., jis sakė, kad yra UAB „E. C.“ direktorius. Jų vairuotojas atvažiuodavo į UAB „(duomenys neskelbtini)“, vairuotojo nepamena. Su bendrove bendravo kelis mėnesius. Iš I. B. nenorėjo įsigyti UAB „E. C.“. Ar buvo paėmęs įmonės UAB „E. C.“ spaudą ir kitus įmonės registracijos dokumentus, neatsimena, „turbūt ne“. UAB „E. C.“ vardu jokių operacijų neatliko, nebuvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavęs prekių ar paslaugų kaip UAB „E. C.“ atstovas.
Ikiteisminio tyrimo metu R. M. parodymus duoti atsisakė (t. 4, b. l. 118-120).
Liudytojas R. T. teisiamajame posėdyje parodė, kad dirbo vairuotoju nuo 2015-04-02 iki 2015-12-17 d. įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai vadovavo R. M.. Važiuodavo automobiliu Fiat Ducato maršrutu Šiauliai – Kaunas, vežiodavo baldinius audinius ir siuvinius į / iš Kaune esančios įmonės „S. B.“, ir kartas nuo karto su K. Š. susitikdavo Kaune, degalinėje „į mėnesį du kartus, gal vienas, gal dažniau“, jo nesiejo su kažkokia įmone, jam tai nebuvo įdomu. R. M. pasakydavo, kad reikia paimti iš K. prekes ir parvežti į Šiaulius. Prekės buvo konteineriuose ir dėžutėse, įvairiai, po 5-6 dėžutes po 20 kg, ar mažiau, nežino tiksliai. Į savaitę porą kartų važiuodavo į UAB „S. B.“. Į Ukmergę neteko važiuoti ir neteko vežti prekių į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ar teko UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu vežti krovinį K. Š., R. M. nesant direktoriumi, neatsimena.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. T. parodė, kad jis nuo 2015-04-02 iki 2015-12-17 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, o po to iki 2016-04-27 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju. Jo darbovietė abiejose bendrovėse buvo adresu. (duomenys neskelbtini). Visada važinėjo mikroautobusu Fiat Ducato, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Jam visada vadovavo R. M. ir dar būdavo vyresnioji siuvėja (vardo, pavardės nežino), kuri parodydavo, ką ir kiek pakraut. Daugiau visus reikalus derindavo su R. M.. Jis duodavo pinigus benzinui, remontui, sakydavo, kokius darbus turi dirbti. Jokių kitų vadovų nebuvo. Kodėl jis pradžioje buvo įformintas dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“, o po to UAB „(duomenys neskelbtini)“, nežino. Jis tiksliai neatsimena, kaip vyko jo „perkėlimas“ iš vienos bendrovės į kitą. Lygtai jam R. M. pasakė, kad keičiasi įmonės pavadinimas ir davė pasirašyti sutartį. Nuo darbovietės pasikeitimo jo darbas nepasikeitė, dirbo tą patį. Kas buvo oficialus šių bendrovių direktorius, jis nežino. Atlyginimą visą laiką gaudavo grynaisiais. Į kortelę jam jokie pinigai pervedami nebuvo. A. F. Ducato priklauso jam, dėl jo nuomos buvo sudaryta sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ar vėliau buvo sudaryta nuomos sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis neatsimena. Gaudamas pinigus jis pasirašydavo R. M. pateiktuose algalapiuose. Gal ir pasirašinėjo kituose dokumentuose dėl pinigų gavimo, tačiau to nepamena. Pasirašydavo tik gavęs pinigus. Prekes vežė tik iš Šiaulių į Kauną, į UAB „S. B.“, kitur nevežė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vežimo paslaugų neteikė. Kito transporto nei UAB „(duomenys neskelbtini)“, nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo (t. 1, b. l. 39-40).
Liudytojas D. G. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2015 metais įsigijo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas. Dėl akcijų įsigijimo bendravo su pažįstamu I. B., kuris jas ir pasiūlė, nes jis (D. G.) pirkdavo įmones ir perparduodavo, iš to užsidirbdavo. Su I. B. pasirašė akcijų pirkimo-pardavimo sutartį ir perregistravo įmonę registrų centre. Veiklos nevykdė, jokių finansinių dokumentų nėra pasirašęs, įmonė buvo tam, kad ją perparduoti. Ant UAB „(duomenys neskelbtini)“ KPO Nr. 139, KPO Nr. 142, UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM saskaitos-faktūros 2016-02-28 yra ne jo parašai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam nėra žinoma. Jokių paslaugų, įsigijęs UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatliko, prekių iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepirko ir nepardavė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų įmonės įsigijimo momentu negavo, nereikalavo, nes I. B. pasitikėjo visiškai, iki tol su juo turėjo įmonių pirkimo-pardavimo sandorių, jis visada pristatydavo dokumentus. Kai buvo pradėtas tyrimas FNTT, jam I. B. dokumentus atvežė, jis (D. G.) juos pridavė Alytaus FNTT tyrėjui. UAB „E. C.“ įsigijo iš I. B. irgi 2015 metais, veiklos irgi nevykdė. Sandorio sudarymo metu buvo perduotas „E. C.“ antspaudas. Gal po metų nuo įsigijimo „E. C.“, buvo parduota, tai dokumentai buvo perduoti naujam savininkui.
Liudytojo D. G. parodymai teismo posėdžio metu neprieštarauja parodymams, kuriuos D. G. davė apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojas, kuomet parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis įsigijo iš I. B., kuris buvo užtikrinęs, kad su įmone viskas gerai, kad įmonė paprasčiausiai savininkui nebereikalinga, todėl ji parduodama. Jis jau turėjo pasiruošęs akcijų pirkimo pardavimo sutartis, taip pat VĮ Registrų centras reikalingus prašymus dėl vadovo keitimo, akcininko keitimo, kuriuos jis (D. G.) pasirašė ir pasiėmė po vieną egzempliorių. Kiti egzemplioriai liko pas I. B.. Dėl bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų gali paaiškinti, kad jis į Vilnių buvo atvykęs autobusu, todėl jų negalėjo persigabenti, nors I. B. sakė, kad buhalterinės apskaitos dokumentai yra pas jį. Jis neatsimena, ar buvo surašytas dokumentų perdavimo aktas. Dokumentus planavo pasiimti vėliau, tačiau iki šiol negavo. Taip pat iki šiol negavo bendrovės registravimo liudijimo, antspaudo ir jų nematė. Už bendrovės akcijas mokėjo iki 200 eurų, tiksliau neatsimena. Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo bendravo tik su I. B., nors matė, kad akcijų pardavėjas nurodytas kitas asmuo, tačiau, kokie duomenys buvo nurodyti, neatsimena. Grįžęs į Alytų prašymus nunešė į VĮ Registrų centras, o akcijų pirkimo-pardavimo sutartis liko kažkur namie, tačiau jis jos neberanda. Bendrovės vardu jokios veiklos nevykdė. Akcijas pirko tik norėdamas jas perparduoti brangiau. Iki šiol bendrovės nepardavė, tik įdėjo skelbimą į internetinius puslapius skelbiu.lt, verslo paieškos.lt. Apie ankstesnę UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą nieko nežino, jos apskaitos dokumentų net nevartė. Jis per I. B. pirko UAB „E. C.“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas. Jis, perkant UAB „E. C.“ akcijas iš I. B., gavo vieną segtuvą (papkę) apskaitos dokumentų. Tai buvo banko dokumentai, registravimo dokumentai – pažymėjimas, įstatai, steigimo aktas. Taip pat antspaudas. PVM sąskaitų-faktūrų, kasos kvitų nebuvo. Tuos dokumentus vėliau atidavė V. M., kuris tvarkė šios bendrovės pardavimą. Kiek žino pagal dokumentus, bendrovė buvo parduota Ukrainos piliečiui, kurio vardo, pavardės nežino, su juo nekontaktavo. Jo duomenys nurodyti dokumentuose. Už UAB „E. C.“ akcijų pardavimą iš V. M. gavo 300 eurų. Nei vienos iš aukščiau minėtų bendrovių vardu jis jokios ūkinės, finansinės, komercinės veiklos nevykdė. Nieko nėra pirkęs, pardavęs, suteikęs paslaugų šių bendrovių vardu. Taip pat nėra rašęs ar pasirašęs jokių dokumentų dėl sandorių, kuriuose dalyvautų šios bendrovės. Pasirašydavo tik dokumentus, susijusius su bendrovių akcijų pirkimu (t. 1, b. l. 46-48).
Liudytojas I. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamojo K. Š. nepažįsta, su juo nėra bendravęs. Įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam nėra girdėta. 2015 m. pavasarį pardavinėjo įmonę UAB „E. C.“ pagal skelbimą. Paskambino R. M., kurio iki tol nepažinojo, išreiškė norą įmonę pirkti, pasakė, kad atsiskaityti iškart negali, bet, siekdamas išlaikyti klientą, sutiko R. M. persiųsti pagrindinius įmonės dokumentus ir antspaudą, o paruoštą akcijų pirkimo-pardavimo sutartį sutarė pasirašyti artimiausiu metu. R. M. vilkino atsiskaitymą, motyvuodamas pinigų stoka, sveikatos problemomis. Kadangi patyrė traumą (I. B.), reikėjo vykti gydytis, reikėjo pinigų, o sandoris buvo nebaigtas, turėjo kitą potencialų pirkėją – D. G., tai pareikalavo iš R. M. grąžinti antspaudą ir dokumentus. Tai vyko 2015 m. rudenį. R. M. viską grąžino, patikino, kad jokių veiksmų su įmone nevykdė. I. B. su UAB „E. C.“ jokios veiklos nevykdė, prie VMI deklaravimo sistemų nesijungė, užsiima įmonių perpardavinėjimu. Ant kasos pajamų orderių, išrašytų 2015-04-30 ir 2015- 05-05 nėra pasirašęs, tai ne jo parašai. Su R. M. vėliau bendravo, R. M. jam siūlė pirkti UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tarpininkavo R. M. parduodant šias įmones D. G..
Teismo posėdžio metu duoti I. B. parodymai neprieštarauja jo ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams, kad jis kartu su mama A. B. užsiima tarpininkavimu (įmonių akcijų pirkimu-pardavimu). Klientus randa tiek jie patys, tiek patys klientai juos susiranda iš skelbimų, patalpintų internete, tokiuose skelbimų portaluose kaip skelbiu.lt, skelbimai.lt, olx.lt ir kt. Gali būti, kad UAB „E. C.“ įsigijo iš ankstesnės savininkės I. K.. Kiek sutartyje nurodyta, tiek ir sumokėjo už UAB „E. C.“ akcijų įsigijimą. Su šia įmone jokios veiklos nevykdė. R. M. pažįsta nuo 2015 metų pavasario. 2015 metų pavasarį pas jį kreipėsi R. M., dėl įmonės įsigijimo ir jis pasiūlė tuo metu turimą UAB „E. C.”, buvo sutarta, kad suderinus sutartį atvyks jos pasirašyti ir pasiimti įmonės buhalterinių dokumentų, tačiau taip ir neatvyko, motyvuodamas laiko ir pinigų stoka. Norėdamas išlaikyti klientą, R. M. prašymu, persiuntė UAB „E. C.” akcijų pirkimo pardavimo sutartį bei pagrindinius dokumentus ir įmonės antspaudą jo nurodytam asmeniui: Jomantui, vardo neatsimena, kodėl nurodė kitą asmenį kaip gavėją, pasakyti negali, tačiau tai dažnai pasitaikantis atvejis užsiimant tokia veikla. Vėliau primindavo, kad reikia pasirašyti įmonės pardavimo sutartį ir kad laukia sutarto atsiskaitymo už įmonę, tačiau buvo informuotas, kad Remigijus patyrė traumą, todėl paprašė atidėti sandorį, kol jis jausis geriau. 2015 metų rudenį R. M. jis iškėlė sąlygą, kad arba atsiskaitytų už įmonę UAB „E. C.”, arba atsiųstų atgal, kas buvo perduota, kadangi turėjo išvykti į sanatoriją gydymui, todėl nenorėjo palikti nebaigtų sandorių. Remigijus jį patikino, kad įmonė jokios veiklos nevykdė, sandorių nesudarinėjo. Įmonės antspaudas ir dokumentai pas R. M. buvo iki rugsėjo mėnesio. R. M. antspaudą ir visus dokumentus grąžino savaitė prieš sandorį, o viską atsiėmė jo mama A. B.. Prieš išvykdamas į sanatoriją šią įmonę pardavė, kartu perdavė ir visus jai priklausančius dokumentus. D. G. pažįsta senokai, maždaug apie 5 metus. Pažįsta kaip įmonių supirkinėtoją, kiek žino, jis tarpininkauja perkant-parduodant įmonių akcijas. 2015 metų rudenį, t. y. rugsėjo mėnesį bendrovę pardavė D. G.. D. G. perdavė UAB „E. C.“ registravimo pažymėjimą, įstatus, apvalų antspaudą, buhalterinius apskaitos dokumentus nuo 2012-11-28 iki 2015-09-18 ir kitus dokumentus nuo 2012-11-28 iki 2015-09-18. 2016-09-08 I. B. parodė, kad dėl jam rodomų UAB „E. C.“ PVM sąskaitų faktūrų: 2015-03-10 Nr. 2015011, 2015-03-13 Nr. 2015018, 2015-03-17 Nr. 2015022, 2015-03-23 Nr. 215031, 2015-03-26 Nr. 2015032, 2015-03-27 Nr0. 2015035, 2015-03-30 Nr. 2015037, 2015-04-06 Nr. 2015047, 2015-04-13 Nr. 2015052, 2015-04-17 Nr. 2015054, 2015-04-30 Nr. 2015071, 2015-03-23 Nr. 2015031, 2015-03-17 Nr. 2015022, 2015-03-27 Nr. 2015035, 2015-03-26 Nr. 2015032, 2015-03-30 Nr. 2015037, 2015-04-03 Nr. 2015044, 2015-04-10 Nr. 2015049, 2015-04-21 Nr. 2015057, 2015-04-29 Nr. 2015069, 2015-05-21 Nr. 20150520, 2015-05-29 Nr. 20150533, bei 2015-05-05 kasos pajamų orderyje EURO Nr. 201505 ir 2015-04-30 kasos pajamų orderyje EURO Nr. 201504 dėl sandorių su UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriuose nurodoma, kad UAB „E. C.“ atstovavo „Direktorius I. B.“ ir šalia yra parašas gali paaiškinti, kad visuose šiuose dokumentuose yra ne jo parašai. Apie šiuos sandorius nieko pasakyti negali, juose nedalyvavo. Kas galėjo surašyti šiuos dokumentus, jis nežino, kaip jau ir minėjo, kad UAB „E. C.“ vardu veiklos nevykdė, tik nupirko tos bendrovės akcijas, kurias vėliau pardavė D. G. (t. 1, b. l. 41-45).
Iš 2016 m. gruodžio 8 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Panevėžio apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus vyr. tyrėjo R. T. tarnybinio pranešimo matyti, kad atliekant ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 06-6-00030-15 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, nustatyta, kad UAB „Prefas LT“ apskaitoje panaudojo juridinės galios neturinčius dokumentus – PVM sąskaitas faktūras, kasos pajamų orderius.
2016 m. gruodžio 8 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Panevėžio apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus pranešime užfiksuota, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-6-00037-16 tarnybinio pranešimo dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo pagrindu (t. 1, b. l. 1-3).
Iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Vilniaus apygardos valdybos nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus 2018-03-26 pateikto rašto dėl UAB „E. C.“ vardu naudotų IP adresų matyti, kad IP adresas, iš kurio buvo jungtasi prie VMI sistemos UAB „E. C.“ vardu yra susietas su prieiga, įrengta adresu „(duomenys neskelbtini), kur interneto paslaugų teikimo sutartis sudaryta su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 5, b. l. 1-9).
Iš 2016-09-19 specialisto išvados Nr. 5-5/57 matyti, kad iš tyrimui pateiktų dokumentų iš dalies nebuvo galima nustatyti bendrovės „E. C.“ 2014 – 2015 metų ūkinės finansinės veiklos rezultatų, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Tyrimo metu pagal pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą – 2015-08-06 Utenos AVMI operatyvaus patikrinimo pažymą Nr. FR1042-7453 nustatyta, kad UAB „E. C.“ vardu buvo išrašyta 13 2014 m. spalio – gruodžio mėn. PVM sąskaitų-faktūrų, kuriose įforminti prekių / paslaugų pardavimai UAB „(duomenys neskelbtini)“, iš viso už 3.499.389,32 Lt arba 1.013.493,20 eurus. Tačiau tyrimo metu nustatytų aplinkybių visuma leido padaryti išvadą, kad faktiškai UAB „E. C.“ sandorių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo ir pagal VMI operatyvaus patikrinimo pažymoje nurodytas PVM sąskaitas-faktūras prekių / paslaugų bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ nepardavė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos vietoje ((duomenys neskelbtini)) 2016-05-11 atliktos kratos metu buvo rasti ir paimti UAB „E. C.“ dokumentai: 2015 metų kovo – gegužės mėn. PVM sąskaitos-faktūros, kuriose užfiksuoti UAB „E. C.“ prekių ir paslaugų pardavimai UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“, iš viso už 1.021.923,65 eurus bei du kasos pajamų orderiai, kuriuose užfiksuoti apmokėjimai UAB „(duomenys neskelbtini)“, iš viso 4658,50 eurai. Realiai ūkinės operacijos pagal nurodytus dokumentus neįvyko, tai yra bendrovė prekių / paslaugų UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepardavė bei piniginių lėšų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ negavo, o tik buvo surašyti dokumentai – PVM sąskaitos faktūros ir kasos pajamų orderiai, kuriuose užfiksuoti neteisingi rekvizitai (t. 4, b. l. 41-62).
Iš papildomos 2017-11-13 UAB „(duomenys neskelbtini)“ specialisto išvados Nr. 5-5/101 matyti, kad pagal tyrimui pateiktus dokumentus nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiriamuoju laikotarpiu pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugas, iš viso už 12313,72 eurus, iš jų: 2014 metais – už 3714,66 eurus; 2015 metais – už 8599,06 eurus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 metais išrašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2 PVM sąskaitas-faktūras, kurių vertė 4162,50 eurai ir kuriose vienas iš rekvizitų – ūkinės operacijos turinys – neatitinka tikrovės, nes UAB „(duomenys neskelbtini) neturėjo transporto priemonių atlikti transporto paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Realiai minėtos ūkinės operacijos neįvyko, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodytų paslaugų UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepardavė ir pinigų už jas negavo, o tik buvo surašyti dokumentai – PVM sąskaitos faktūros ir kasos pajamų orderių kvitas, kuriose užfiksuoti neteisingi rekvizitai (t. 4, b. l. 1-40).
Iš 2017-08-31 specialisto išvados Nr. 5-5/74 matyti, kad iš tyrimui pateiktų buhalterinės apskaitos dokumentų iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini) ” 2014, 2015 ir 2016 metų veiklos rezultatų, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Tyrimui nebuvo pateikti: 2014-01-01 – 2014-10-31 laikotarpio avanso apyskaitų, atskaitingo asmens, atsiskaitymų su pirkėjais ir tiekėjais, prekių apyvartų, pajamų ir sąnaudų apskaitos registrai, didžioji knyga bei 2014-01-01 – 2014-12-31 laikotarpio banko sąskaitų apskaitos registrai, kuriuose būtų užregistruotos ūkinės operacijos, susijusios su bendrovės ūkine finansine veikla, jos turtu, nuosavu kapitalu, įsipareigojimų dydžiu ir struktūra. Įvertinus tyrimo metu pateiktą ir išdėstytą informaciją, nustatytus faktus ir aplinkybes tyrimo metu padaryta išvada, kad tarp UAB „(duomenys neskelbtini) ” ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „E. C.“ įformintose PVM sąskaitose-faktūrose užfiksuotos ūkinės operacijos neįvyko arba įvyko ne tomis sąlygomis, kurios nurodytos šių bendrovių vardu išrašytose PVM sąskaitose -faktūrose. Dėl ko iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini) ” 2015 ir 2016 metų veiklos rezultatų, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (t. 3, b. l. 4-179).
Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo pagal BK 223 str. 1 d.
Kaltinamajame akte K. Š. inkriminuojama nusikalstama veika, numatyta Baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalyje, t. y. aplaidus apskaitos tvarkymas. Nurodyta Baudžiamojo kodekso nuostata numato, kad tas, kas privalėjo tvarkyti, bet netvarkė teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos arba aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
K. Š. nepripažino jam inkriminuojamo kaltinimo, kad laikotarpyje nuo 2014-01-01 iki 2015-06-01, Ukmergės rajone, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje ir laiku, aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą bendrovės buhalterinę apskaitą, parodė, kad samdė buhalterį V. R., pasitikėjo juo, iš valstybinių institucijų priekaištų niekada negavo, be to, nežinojo, ko tiksliai iš buhalterio reikalauti, kad reikia išleisti įsakymą dėl dokumentų saugojimo tvarkos, nes nieko nesupranta buhalterijoje. Bendrovė pati susivesdavo pirminius dokumentus – sąskaitas faktūras. Kai bendrovė nusipirko naują apskaitos programą „Rivilė“, nusprendęs suvesti į ją reikalingus duomenis, likučius, pareikalavo iš V. R. trūkstamų registrų, bet negavo nei atsakymo, nei reikalaujamų dokumentų, neapmokėjo V. R. paskutinių sąskaitų-faktūrų.
Motyvuojamoji dalis
Sprendžiant klausimą dėl to, ar kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės yra įrodytos patikimais ir pakankamais įrodymais, pirmiausia pažymėtini liudytojų parodymai šiuo aspektu.
Liudytojas V. R. teisiamajame posėdyje parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini) direktorius pats vedė pirminius dokumentus į buhalterinės apskaitos programą „Centas“, kuri buvo pirkta UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir įdiegta bendrovės stacionariame kompiuteryje, o UAB (duomenys neskelbtini) suvesdavo tik kuro čekius. Buhalterinė programa pagal suvestus pirminius duomenis pati suformuoja registrus ir Didžiąją knygą. Atsiskaitymo su pirkėjais ir tiekėjais registrą, Prekių apyvartos registrą ir banko sąskaitų apskaitos registrą pildė UAB (duomenys neskelbtini) „exelinėse“ lentelėse, nes prekių sandėlis buvo K. Š. namuose, pati bendrovė vykdydavo pirkimus ir pardavimus, atsikaitymus su įmonėmis taip pat darydavo pati bendrovė. V. R. prieidavo prie šių duomenų, kai teikdavo ataskaitas ir deklaracijas valstybinėms įmonėms. Prieš teikiant deklaracijas pasidarydavo buhalterinės programos „Centas“ kopiją, kad nekiltų dviprasmiškų situacijų. V. R. dokumentų nespausdindavo, bet UAB „(duomenys neskelbtini) turėjo popierinius registrų variantus, be to, jie elektronine forma buvo jų kompiuteryje. UAB (duomenys neskelbtini) 2014 metų pabaigoje įsigijo buhalterinę programą „Rivilė“, jo (V. R.) paslaugų atsisakė, nes ir pats direktorius gerai naudojosi programa, ir konsultavosi su kaimyne buhaltere I. N.. Įsakymo dėl dokumentų saugojimo tvarkos nėra matęs ir pasirašęs.
Liudytoja I. N. teisiamajame posėdyje parodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) tokia tvarka, kad pirminius buhalterinius dokumentus į apskaitos programą vedasi pats K. Š., apskaitos programoje automatiškai formuojami registrai, juos direktorius atsiunčia jai ar ji pati paima, kad užpildyti reikalingas finansines ataskaitas valstybinėms institucijoms. Jokio įsakymo dėl dokumento saugojimo tvarkos nematė ir nepasirašė.
Spręsdamas klausimą dėl to, ar kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės yra įrodytos teismas vertina ir rašytinius byloje esančius įrodymus.
Iš byloje esančios 2011 m. birželio 7 d. apskaitos tvarkymo sutarties Nr. 11/6-7/01 tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) 2.1 punkto matyti, kad vykdytojas (UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigoja tvarkyti buhalterinę apskaitą, remdamasis pateiktais apskaitos dokumentais, atsižvelgdamas į teisės aktų reikalavimus bei Užsakovo (UAB (duomenys neskelbtini) ) administracijos vadovo nurodymus dėl apskaitos organizavimo (t. 3, b. l. 37-39). Ir kaltinamasis, ir V. R. parodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) nebuvo nustatyta dokumentų saugojimo tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
Iš 2017 m. sausio 27 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos ministerijos pateiktos informacijos matyti, kad kontrolės veiksmai UAB „Prefas LT“ atžvilgiu 2014 – 2016 metais atlikti nebuvo, įmonė laiku pateikė visas priklausančias deklaracijas (t. 2, b. l. 3-4). Teismas atkreipia dėmesį į šią aplinkybę, kadangi ji rodo, kad V. R. tinkamai vedė buhalterinę apskaitą už 2014 metus ir turėjo tinkamai parengtus reikalingus registrus finansinėms ataskaitoms rengti, be to, nenustatytos aplinkybės, dėl kurių V. R. galėjo neatiduoti nurodytų parengtų finansinių dokumentų.
Vadovaujantis paties kaltinamojo ir liudytojų parodymais, rašytine bylos medžiaga, teismas sprendžia, kad nenustatytos aplinkybės, kurios leistų teigti, kad UAB (duomenys neskelbtini) netinkamai organizavo buhalterinę apskaitą, tačiau teismas konstatuoja, kad UAB (duomenys neskelbtini)“ netinkamai organizavo buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimą, tai yra, nenustatė dokumentų saugojimo tvarkos, nesaugojo 2014-01-01 – 2014-10-31 laikotarpio avanso apyskaitų, atskaitingo asmens, atsiskaitymų su pirkėjais ir tiekėjais, prekių apyvartų, pajamų ir sąnaudų apskaitos registrų, didžiosios knygos bei 2014-01-01 – 2014-12-31 laikotarpio banko sąskaitų apskaitos registrų, kuriuose būtų užregistruotos ūkinės operacijos, susijusios su bendrovės ūkine finansine veikla, jos turtu, nuosavu kapitalu, įsipareigojimų dydžiu ir struktūra.
Atitinkamai vertinant šias faktines aplinkybes kvalifikavimo pagal Baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalį aspektu (kadangi šio straipsnio dispozicijoje numatytos alternatyvios atsakomybę užtraukiančios veikos), pripažintina, kad nurodyta veika traktuotina kaip aplaidus teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas, kas nagrinėjamu atveju pasireiškė kaip nesaugojimas buhalterinės apskaitos dokumentų įstatymų nustatytą laiką.
Žemesnės instancijos teismas
Teismų praktikoje aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo bylose yra išaiškinta, kad realią asmens veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, tai reiškia nusikalstamų padarinių buvimą (Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-11/2008, 2K-426/2013, 2K-7-234-942/2015.).
Kaltinime nurodytų faktinių aplinkybių egzistavimas bei dėl jų atsiradę BK 223 str. normos dispozicijoje numatytų nusikalstamos veikos padariniai konstatuoti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Panevėžio apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2017 m. rugpjūčio 31 d. specialisto išvadoje Nr. 5-5/74 (atsakymas į 2 klausimą, t. 3, b. l. 24-25) konstatuota, kad iš tyrimui pateiktų buhalterinės apskaitos dokumentų iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) 2014, 2015 ir 2016 metų veiklos rezultatų, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros dėl šių pažeidimų, nes tyrimui nebuvo pateikti: 2014-01-01 – 2014-10-31 laikotarpio avanso apyskaitų, atskaitingo asmens, atsiskaitymų su pirkėjais ir tiekėjais, prekių apyvartų, pajamų ir sąnaudų apskaitos registrai, didžioji knyga bei 2014-01-01 – 2014-12-31 laikotarpio banko sąskaitų apskaitos registrai, kuriuose būtų užregistruotos ūkinės operacijos, susijusios su bendrovės ūkine finansine veikla, jos turtu, nuosavu kapitalu, įsipareigojimų dydžiu ir struktūra.
Nurodyta veika (neveikimu) buvo pažeisti atitinkami buhalterinę apskaita nustatančių teisės aktų reikalavimai, o būtent:
2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimais, kad apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo turi būti saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą. Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis.
Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011-03-09 įsakymo Nr. V-100 „Dėl bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“ nuostatos, pagal kurias valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, įmonių, valstybės įgaliotųjų asmenų dokumentų saugojimo terminus nustato Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklė (toliau rodyklė). Rodyklės 10 punktas nustato, kad ūkines operacijas ar ūkinius įvykius patvirtinantys apskaitos dokumentai (sąskaitos faktūros, mokėjimo pavedimai, kasos pajamų ir išlaidų orderiai ir kita) bei apskaitos registrai privalo būti saugomi 10 metų.
Taigi įvertinęs nurodytų argumentų visumą teismas vertina, kad byloje yra įrodytos šios faktinės aplinkybės: nuo 2014-01-01 iki 2015-06-01, Ukmergės rajone, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje ir laiku, K. Š. įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) 2014 metų veiklos rezultatų, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
Pažymėtina ir tai, kad K. Š. yra tinkamas atsakomybės pagal nurodytą Baudžiamojo kodekso straipsnį subjektas. Pagal Juridinių asmenų registro duomenis, UAB (duomenys neskelbtini) įregistruota 2008 m. rugsėjo 8 d., šio juridinio asmens vadovas - K. Š. (t. 1, b. l. 28-30).
Sprendžiant klausimą, ar nustatyta K. Š. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalyje subjektyvioji pusė, pirmiausia pažymėtina, kad šis nusikaltimas gali būti padaromas dėl neatsargumo. Šiuo aspektu pirmiausia akcentuotini duomenys apie K. Š. išsilavinimą – jis turi aukštąjį išsilavinimą, įmonė įsteigta 2008 m., taigi, turi vadovavimo jai patirties, yra gana brandaus amžiaus, paties parodymais, pirminius apskaitos į buhalterinės apskaitos programą vedėsi pats, bendrovei įsigijus kitą buhalterinės apskaitos programą, norėjo „susivesti likučius“ , taigi, domėjosi buhalterine apskaita, mokėjo dirbti su buhalterinėmis programomis, todėl jo parodymai, kad nežinojo, ko reikalauti iš samdomo buhalterio, ir kad turi organizuoti dokumentų saugojimą, vertintini kritiškai. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad abu įmonės buhalteriją tvarkę asmenys, specialistai buhalteriai V. R. ir I. N., parodė, kad direktorius K. Š. gerai dirba su buhalterine apskaitos programa. V. R. tai nurodė kaip priežastį atsisakyti jo paslaugų, o I. N. parodė, kad dirba tik 10 valandų per mėnesį, įmonė viską tvarko pati, ji tik teikia finansines ataskaitas valstybinėms institucijoms, direktorius K. Š. į buhalterinės apskaitos programą visus pirminius duomenis suveda pats, registrus suformuoja pati programa, jai direktorius juos atsiunčia, arba ji pati iš kompiuterio paima. Tai rodo, kad K. Š. suvokė savo pareigą užtikrinti buhalterinės apskaitos tvarkymą bei būtinumą tvarkyti buhalterinę apskaitą, be to, pats gebėjo ir geba atlikti nemaža buhalterio funkcijų, o tai rodo, kad K. Š., kaip nurodytos gyvenimiškos ir darbinės patirties turintis asmuo, turėjo numatyti, kad neišsaugant atitinkamų apskaitos dokumentų būtų neįmanoma ar iš esmės apsunkintų įmonės veiklos, turto ir įsipareigojimų nustatymą.
Gynyba išreiškė poziciją, kad K. Š. negali būti atsakingas už kito juridinio asmens, šiuo atveju, V. R. įmonės UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigojimų nevykdymą, o tai, kad V. R. nevykdė įsipareigojimų, tai yra, nepateikė UAB (duomenys neskelbtini) registrų, rodo tai, kad K. Š. neapmokėjo paskutinių sąskaitų, o V. R. nereiškė pretenzijų, tuo pripažindamas savo kaltę, be to, V. R. parodė, kad turėjo apskaitos programos „Centas“ kopiją, todėl galėjo prašomas ją pateikti. Teismas atkreipia dėmesį į V. R. parodymus, kad jis pats nespausdindavo popierinių registrų variantų, jo darbui atlikti – teikti finansines ataskaitas, reikalingi duomenys elektronine forma. Bet K. Š. registrų popierinius variantus turėjo, ir kad tokie buvo spausdinami teismo posėdžio metu parodė pats kaltinamasis K. Š.. Todėl kritiškai vertintini jo parodymai, kad V. R. nepateikė įtarime minimų registrų. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad abu specialistai buhalteriai parodė, kad buhalterinė apskaitos programa pati formuoja registrus. V. R. parodė, kad prieš teikdamas finansines ataskaitas valstybinėms įmonėms pasidarydavo registrų kopiją, I. N. parodė, kad K. Š. registrus jai atsiunčia arba ji juos įsirašo elektronine forma pati atėjusi pas K. Š.. Taigi, abiejų buhalterių parodymai apie įmonėje nusistovėjusią buhalterinės apskaitos tvarką yra nuoseklūs ir neprieštaringi. Tai, kad K. Š. neapmokėjo paskutinių sąskaitų V. R., įrodymų nepateikė, be to, teismas atkreipia dėmesį, kad su UAB (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini) buvo sudariusi rašytinę sutartį dėl buhalterinės apskaitos paslaugų, ir esant sutartinių įsipareigojimų nevykdymui, tai yra, jei buhalteris V. R. nepateikė reikalaujamų dokumentų, UAB (duomenys neskelbtini) savo teisėtus interesus galėjo ginti teisinėmis priemonėmis, bet to nedarė. K. Š. parodymus, kad neišsaugotų registrų jam nepateikė V. R., teismas vertina kaip gynybinę poziciją.
Pagal Baudžiamojo kodekso 16 straipsnio 3 dalį, nusikalstama veika yra padaryta dėl nusikalstamo nerūpestingumo, jeigu ją darydamas asmuo nenumatė, kad dėl jo neveikimo ar veikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.
Teismas, atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, sprendžia, kad K. Š. veikoje nustatytas nusikalstamas nerūpestingumas. Kaip nurodo K. Š., jis neturėjo specifinių buhalterinės apskaitos žinių, tačiau šis argumentas negali būti vertinamas kaip paneigiantis netiesioginės tyčios K. Š. veikoje buvimą, įvertinus jau minėtus argumentus dėl akivaizdžios jo, kaip ūkio subjekto vadovo, pareigos užtikrinti buhalterinės apskaitos tvarkymą, bei pakankamai akivaizdų ir ne itin specifinį reikalavimų, nustatytų Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatose, kurių jis nevykdė, pobūdį.
Taigi konstatavus, kad K. Š. veikoje nustatyti visi tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalyje, požymiai, jis pripažintinas kaltu padarius šį nusikaltimą.
Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo pagal BK 222 str. 1 d.
Kaltinamajame akte K. Š. inkriminuojama nusikalstama veika, numatyta Baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, t. y. apgaulingas apskaitos tvarkymas. Nurodyta Baudžiamojo kodekso nuostata numato, kad tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.
Buhalterinės apskaitos tvarkymas vertintinas kaip procesas, kurio metu atliekami įvairūs veiksmai siekiant registruoti, grupuoti ir apibendrinti ūkines operacijas ir įvykius, taip gaunant informaciją, reikalingą ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme įtvirtinta ūkinių operacijų fiksavimo tvarka ir momentas – pabrėžiama, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Šį imperatyvą patvirtina ir Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalis, kurioje nustatyta, jog į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu. Reikalavimą įforminti ūkines operacijas ir įvykius įtvirtina Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnis. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. Pagal įstatymą apskaitos dokumentas – tai popierinis ar elektroninis liudijimas, patvirtinantis ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą. Šie įtvirtinti reikalavimai buhalterinės apskaitos vedimo procesui pripažintini ir kasacinės instancijos teismo praktikoje (Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-376/2014, 2K-437/2015).
Išdėstytos įstatymo nuostatos ir jų reikšmė aiškinant BK 222 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius parodo, kad šis nusikaltimas padaromas ne vykdant tam tikrą veiklą ar atliekant pavienius veiksmus, kurie yra tokios veiklos epizodai, o tik vėliau, kai kyla pareiga šiuos įvykius ar esamą padėtį užfiksuoti privalomoje tvarkyti buhalterinėje apskaitoje – pavyzdžiui, kaip tikrus nurodant faktus, kurių iš tiesų nebuvo, arba pateikiant tikrovės neatitinkančią informaciją. Nusikaltimo pagal BK 222 str. dalykas yra buhalterinės apskaitos dokumentai, kuriuose daromi melagingi įrašai arba neįrašomi reikiami duomenys. Nusikalstamai tvarkomos apskaitos objektas yra buhalterinės apskaitos vedimo tvarka.
Dėl sandorių su UAB (duomenys neskelbtini)
K. Š. kaltinamas tuo, kad atitinkamu laikotarpiu žinomai suklastotas PVM sąskaitas faktūras apie UAB (duomenys neskelbtini) transporto paslaugų bei teisinių paslaugų pardavimą UAB (duomenys neskelbtini) bei kasos pajamų orderius apie pinigų už paslaugas gavimą įtraukė į bendrovės apskaitą, nors realiai ūkinės operacijos neįvyko, bendrovė nurodytų paslaugų iš UAB (duomenys neskelbtini) nepirko ir pinigų už jas nemokėjo.
Kaltinamasis K. Š. ginčija šias faktines aplinkybes, nurodydamas, kad nurodytas paslaugas pirko ir pinigus už jas mokėjo.
Dėl 2015-11-25 – 2015-12-08 laikotarpio ūkinių operacijų tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini)
Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytoju R. M. parodė, kad specialiai į Ukmergę UAB (duomenys neskelbtini) prekių nevažiuodavo, o vykdami kitais įmonės (duomenys neskelbtini) reikalais susitikdavo su UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi K. Š. autostradoje. Sutarčių dėl teikiamų transporto paslaugų su UAB „(duomenys neskelbtini) nebuvo sudarę, važtaraščių nepildė, vieninteliai dokumentai, įrodantys, kad paslaugos buvo teikiamos, yra sąskaitos faktūros. Vairuotoju UAB (duomenys neskelbtini) dirbęs R. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad neteko teikti vežimo paslaugų UAB (duomenys neskelbtini) vardu įmonei UAB (duomenys neskelbtini) Teismo posėdžio metu parodymus pakeitė ir parodė, kad susitikdavo su „K.“ Kaune degalinėje, kai veždavo UAB (duomenys neskelbtini) prekes į UAB „S. B.“.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Panevėžio apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2017 m. rugpjūčio 31 d. specialisto išvadoje Nr. 5-5/74 (atsakymas į 2 klausimą, t. 3, b. l. 26) konstatuota, kad UAB (duomenys neskelbtini) ” pirko iš UAB “ (duomenys neskelbtini) transporto paslaugas, tačiau FNTT turimos VĮ „Regitra“ duomenų bazės duomenimis, UAB (duomenys neskelbtini) 2015-2016 metais transporto priemonių neturėjo. UAB (duomenys neskelbtini) tyrimui nepateikė jokių kitų dokumentų (krovinių gabenimo važtaraščių, sutarčių ar kt.), kurie patvirtintų, jog bendrovė prekių pervežimui naudojosi būtent UAB (duomenys neskelbtini) paslaugomis. R. T. parodė, kad jis pagal nuomos sutartį su nuosavu automobiliu Fiat Ducato dirbo UAB „(duomenys neskelbtini) vairuotoju, prekes veždavo tik iš Šiaulių į Kauną UAB „S. B.“ ir jokių kitų vežimo paslaugų, tame skaičiuje ir UAB (duomenys neskelbtini) neteikė. Taip pat R. T. parodė, kad kitų krovininių automobilių UAB (duomenys neskelbtini) neturėjo. FNTT turimos Sodros DB duomenimis, R. T. UAB (duomenys neskelbtini) dirbo nuo 2015-04-02 iki 2015-12-17.
Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, teismas R. T. parodymus vertina kritiškai.
Teismas atkreipia dėmesį, kad UAB (duomenys neskelbtini) prekes bendrovei UAB (duomenys neskelbtini) pardavė laikotarpiu 2015 m. sausio 15 d. – 2015 m. liepos 28 d. Išrašyta 14 PVM sąskaitų-faktūrų, septyniose yra užfiksuotas prekių pardavimas su pristatymo (transporto) paslauga, kurios kaina 1,45 – 3.00 eurai, iš viso 17.95 eurai (t. 3, b. l. 55, 56, 58, 59, 60, 62, 65). Tuo tarpu septynios PVM sąskaitos faktūros, kurių prekių kiekis beveik identiškas ( t. 3, b. l. 54, 57, 61, 63, 64, 66) be transporto paslaugos. Bendrovė (duomenys neskelbtini) bendrovei (duomenys neskelbtini) už transporto paslaugas išrašė dvi PVM sąskaitas – faktūras 2015 m. lapkričio – gruodžio mėnesį už 4162,50 eurus. Teismas atkreipia dėmesį į kainų santykį už beveik identiško prekių kiekio pristatymą pagal tokį pat skaičių (septynias) PVM sąskaitų faktūrų: 17, 95 eurų, kai UAB (duomenys neskelbtini) siunčia prekes įmonei UAB (duomenys neskelbtini) ir 41620,50 eurai, kai įmonė UAB (duomenys neskelbtini) anot K. Š. ir R. M., pasiima prekes pati. Kokiais kriterijais remiantis skaičiuota kelis tūkstančius kartų besiskirianti kaina už transporto paslaugas pagrindžiančių dokumentų UAB (duomenys neskelbtini) nepateikė, kaltinamojo ir R. M. versiją, kad pagal žodinį susitarimą be sutarčių ir važtaraščių R. M. ar UAB „(duomenys neskelbtini) vairuotojas R. T. parveždavo iš UAB (duomenys neskelbtini) prekių kitoms Šiaulių įmonėms, bet kokioms tiksliai negali įvardinti, teismas vertina kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės, o jo naudai duodamus R. M. parodymus vertina kritiškai.
Dėl laikotarpyje 2016-01-04 – 2016-02-29 vykdytų ūkinių operacijų tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini)
Nurodytu laikotarpiu UAB (duomenys neskelbtini) pardavė transporto bei teisines paslaugas pagal penkias sąskaitas-faktūras įmonei UAB (duomenys neskelbtini) Paslaugų pirkimo ir apmokėjimo dokumentuose (PVM sąskaitose-faktūrose ir kasos pajamų orderių kvituose) UAB (duomenys neskelbtini) vardu iki 2016 metų sausio mėnesio įskaitytinai pasirašinėjo direktorius R. M.. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Panevėžio apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2017 m. rugpjūčio 31 d. specialisto išvadoje Nr. 5-5/74 (atsakymas į 2 klausimą, t. 3, b. l. 12) konstatuota, kad R. M. UAB (duomenys neskelbtini) dirbo iki 2015-12-14 ir todėl 2016 metų sausio mėnesį negalėjo bendrovės vardu vykdyti ūkinių operacijų bei pasirašinėti dokumentų. 2016 metų vasario mėnesio paslaugų pirkimo ir apmokėjimo dokumentuose nurodyta D. G. pavardė ir trijuose dokumentuose prie jo pavardės yra parašai. Tačiau pagal Sodros duomenis, nuo 2015-12-15 UAB (duomenys neskelbtini) dirbęs direktorius D. G. teismo posėdžio metu parodė, kad kaltinamojo jis nepažįsta, pats jis gyvena iš veiklos, susijusios su bendrovių pirkimais ir pardavimais, nei vienos iš nupirktų bendrovių vardu jis jokios ūkinės, finansinės, komercinės veiklos nevykdė, nieko nepirko, nepardavė ir nesuteikė paslaugų, nerašė ir nepasirašė jokių dokumentų, išskyrus su bendrovių akcijų pirkimu susijusius dokumentus. Gynyba teismo posėdžio metu iškėlė klausimą dėl D. G. parašo ekspertizės. Teismas nenustatė jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių liudytojas D. G. būtų suinteresuotas duoti melagingus parodymus dėl įmonės veiklos. Be to, liudytojas I. B. teismo posėdžio parodė, kad D. G. pažįsta kaip įmonių supirkinėtoją ir pardavėją, jam pardavė ne vieną įmonę, tarpininkavo jas perparduodant. Kaltinamojo duoti parodymai prieštaringi, nes jis parodė, kad dėl paslaugų pirkimo iš UAB (duomenys neskelbtini) jis visada bendravo su R. M., parodymų eigoje poziciją pakeitė, teigdamas, kad kalbėjo telefonu su kažkuo, su kuo, jis nežino, gal ir su D. G., kas tuomet teikdavo transporto paslaugas, koks vairuotojas, kokia transporto priemone, neatsimena. Gynyba teismo posėdžio metu išreiškė poziciją, kad teisinė atsakomybė kyla asmeniui, išrašiusiam sąskaitą faktūrą, o kadangi UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui K. Š. paslaugas teikė R. M., K. Š. neprivalėjo tikrinti jo pasikeitusio statuso įmonėje, tai yra, ar jis direktorius, ar vadybininkas ir pan. Teismas atkreipia dėmesį, kad R. M. teismo posėdžio metu parodė, kad 2016 m. jau nebuvo UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, kas nupirko įmonę, nežino, UAB (duomenys neskelbtini) vardu paslaugų UAB (duomenys neskelbtini) neteikė, kad jis pasirašė 2016 m. sąskaitas, „gal įvyko klaida per dokumentų perdavimą, netyčia“.
Dėl teisinių paslaugų pirkimo, K. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad R. M. ruošė ieškinius į Anykščių, Ukmergės teismą, konsultavo dėl skolų išieškojimo, bendravo su skolininkais. Sutarties dėl teisinių paslaugų teikimo nepasirašė. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Panevėžio apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2017 m. rugpjūčio 31 d. specialisto išvadoje Nr. 5-5/74 (t. 3, b. l. 15-16) konstatuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini) dokumentų ir įkiteisminio tyrimo medžiagos duomenimis, teisinių paslaugų įsigijimas iš UAB (duomenys neskelbtini) pagrįstas rašytiniais įrodymais laikotarpiu 2014-08-22 – 2015-11-20. Pagal 2014-07-22 PVM sąskaitą-faktūrą Eus Nr. 00052 patirtos 560,70 eurų (1936 Lt) pagrįstos Anykščių rajono apylinkės teismo pateikta civilinės bylos medžiaga. Pažymėtina, kad ieškinio suma – 425,91 eurais buvo mažesnė, nei pagal dokumentus už teisines paslaugas bendrovė sumokėjo UAB (duomenys neskelbtini) – 560,70 eurus. Pagal 2015-11-11 PVM sąskaitą-faktūrą Eus Nr. 00345 patirtos 72,60 eurų išlaidos pagrįstos Ukmergės rajono apylinkės teismo pateikta civilinės bylos medžiaga. Teismas atkreipia dėmesį, kad šie rašytiniai įrodymai nepatenka į kaltinime nurodytą laikotarpį. Daugiau jokie papildomi dokumentai, patvirtinantys teisinių paslaugų įsigijimą iš UAB (duomenys neskelbtini) teismui nebuvo pateikti.
Taigi konstatuotina, kad byloje yra įrodytos šios faktinės aplinkybės, o būtent, kad:
R. M. suklastojus ir savo parašu patvirtinus tikrus dokumentus – PVM sąskaitas-faktūras apie UAB (duomenys neskelbtini) transporto paslaugų 2015 metų lapkričio – gruodžio mėnesį pardavimą UAB (duomenys neskelbtini) bei kasos pajamų orderius apie pinigų už paslaugas gavimą, tai yra įrašius žinomai melagingus duomenis, kad:
- pagal 2015-11-25 PVM sąskaitą-faktūrą EUS Nr. 00350 UAB (duomenys neskelbtini) pardavė transporto paslaugas UAB (duomenys neskelbtini) už 3153,96 eurų;
- pagal 2015-12-04 PVM sąskaitą-faktūrą EUS Nr. 00352 UAB (duomenys neskelbtini) pardavė transporto paslaugas UAB (duomenys neskelbtini) už 1008,54 eurų;
- pagal 2015-11-26 KPO kvitą EUS Nr. 125 už suteiktas paslaugas UAB (duomenys neskelbtini) sumokėjo, o UAB (duomenys neskelbtini) gavo 4363,96 eurus, iš kurių 3153,96 eurai už transporto paslaugas pagal 2015-11-25 PVM sąskaitą-faktūrą EUS Nr. 00350;
- pagal 2015-12-08 KPO kvitą EUS Nr. 125 už suteiktas paslaugas UAB (duomenys neskelbtini) sumokėjo, o UAB (duomenys neskelbtini) gavo 4162,5 eurus, iš kurių 1008,54 eurai už transporto paslaugas pagal 2015-12-04 PVM sąskaitą-faktūrą EUS Nr. 00352;
bei R. M. suklastojus ir pasirašius už UAB (duomenys neskelbtini) direktorių, nors pagal VĮ Registrų centras duomenis UAB (duomenys neskelbtini) nuo 2015-12-17 direktorius buvo D. G., bei nenustatytam asmeniui pasirašius už D. G. PVM sąskaitas-faktūras apie UAB (duomenys neskelbtini) transporto, teisinės konsultacijos paslaugų 2016 metų sausio – vasario mėnesį pardavimą UAB (duomenys neskelbtini) bei kasos pajamų orderius apie pinigų už paslaugas gavimą, tai yra įrašius žinomai melagingus duomenis, kad:
- pagal 2016-01-04 PVM sąskaitą-faktūrą EUS Nr. 00355 UAB (duomenys neskelbtini) pardavė teisines verslo konsultacijų paslaugas UAB (duomenys neskelbtini) už 1210 eurų (pasirašė R. M.);
Žemesnės instancijos teismas
- pagal 2016-01-04 KPO kvitą EUS Nr. 127 už suteiktas paslaugas UAB (duomenys neskelbtini) sumokėjo, o UAB (duomenys neskelbtini) gavo 1210 eurus (pasirašo R. M.);
- pagal 2016-01-11 KPO kvitą EUS Nr. 130 už suteiktas paslaugas UAB (duomenys neskelbtini) sumokėjo, o UAB (duomenys neskelbtini) gavo 934,77 eurus (pasirašo R. M.);
- pagal 2016-01-18 KPO kvitą EUS Nr. 132 už suteiktas paslaugas UAB (duomenys neskelbtini) sumokėjo, o UAB (duomenys neskelbtini) gavo 3153,96 eurus (pasirašo R. M.);
- pagal 2016-01-20 PVM sąskaitą-faktūrą EUS Nr. 00358 UAB (duomenys neskelbtini) pardavė transporto paslaugas UAB (duomenys neskelbtini) už 934,77 eurus (nurodytas R. M., parašo nėra);
- pagal 2016-02-04 PVM sąskaitą-faktūrą EUS Nr. 00360 UAB (duomenys neskelbtini) pardavė teisinių konsultacijų paslaugas UAB (duomenys neskelbtini) už 1210 eurų (nurodytas D. G., parašo nėra);
Žemesnės instancijos teismas
- pagal 2016-02-04 KPO kvitą EUS Nr. 139 už suteiktas paslaugas UAB (duomenys neskelbtini) sumokėjo, o UAB (duomenys neskelbtini) gavo 1210 eurus (pasirašyta už D. G.);
- pagal 2016-02-12 PVM sąskaitą-faktūrą EUS Nr. 00363 UAB (duomenys neskelbtini) pardavė teisinių konsultacijų paslaugas UAB (duomenys neskelbtini) už 1573 eurus (nurodytas D. G., parašo nėra);
Žemesnės instancijos teismas
- pagal 2016-02-12 KPO kvitą EUS Nr. 142 už suteiktas paslaugas UAB (duomenys neskelbtini) sumokėjo, o UAB (duomenys neskelbtini) gavo 1573 eurus (pasirašyta už D. G.);
- pagal 2016-02-29 PVM sąskaitą-faktūrą EUS Nr. 00364 UAB (duomenys neskelbtini) pardavė transporto paslaugas UAB (duomenys neskelbtini) už 841,06 eurus (pasirašyta už D. G.).
Laikotarpyje 2015-11-25 – 2016-02-29 viso nupirkta paslaugų už 9931,33 eurus (iš jų: 8207,71 eurai paslaugų vertė ir 1723,62 eurai PVM), bei kasos pajamų orderių kvituose užfiksuota 14.244,23 eurų išmokėjimas UAB (duomenys neskelbtini) po ko K. Š. šias žinomai suklastotas PVM sąskaitas faktūras ir KPO kvitus įtraukė į bendrovės buhalterinę apskaitą, nors realiai minėtos ūkinės operacijos neįvyko, bendrovė nurodytų paslaugų iš UAB (duomenys neskelbtini) nepirko ir pinigų už jas nemokėjo.
Kadangi BK 222 straipsnyje nustatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, tai baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai sukelia šiame BK straipsnyje numatytus padarinius – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Įstatyme šie padariniai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl pakanka nustatyti bent vieną iš jų, kad asmuo būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Be to, padariniai, su kuriais siejamas šių nusikaltimų baigtumas, yra ne turtinė žala kitiems asmenims, o negalimumas nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Pasekmių kilimo momentas siejamas su galimybės nustatyti įmonės veiklos rezultatus, jos ūkinę, komercinę, finansinę būklę arba įvertinti turtą išnykimo momentu. O tas momentas kaip tik ir atsiranda nuo nusikalstamo poveikio šio nusikaltimo dalykams – t. y. apskaitos dokumentams ar (ir) registrams.
Teismų praktikoje apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo bylose (BK 222 straipsnio taikymas) yra išaiškinta, kad realią asmens veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, tai reiškia nusikalstamų padarinių buvimą (Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-11/2008, 2K-426/2013, 2K-7-234-942/2015.). Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu (Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2014, 2K-7-176-303/2015).
Žemesnės instancijos teismas
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Panevėžio apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2017 m. rugpjūčio 31 d. specialisto išvadoje Nr. 5-5/74 konstatuota, kad pagal tyrimui pateiktus dokumentus UAB (duomenys neskelbtini) nesivadovauta 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies (į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu) ir 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto (vienas iš privalomų rekvizitų – ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio turinys) reikalavimais, nes 2015 m. lapkričio-gruodžio mėn. ir 2016 m. sausio-vasario mėn. išrašytuose dokumentuose – PVM sąskaitose faktūrose užfiksuoti ir į UAB (duomenys neskelbtini) apskaitą (pirkimus, sąnaudas) įtraukti tikrovės neatitinkantys duomenys apie transporto paslaugų pirkimą iš UAB (duomenys neskelbtini) 2015 metais bei teisinių, verslo ir transporto paslaugų pirkimą iš UAB (duomenys neskelbtini) 2016 metais, iš viso už 9931,33 eurus (iš jų: 8207,71 eurai paslaugų vertė ir 1723,62 eurai PVM) bei kasos pajamų orderių kvituose užfiksuoti tikrovės neatitinkantys duomenys apie grynųjų pinigų išmokėjimą UAB (duomenys neskelbtini) iš viso 14.244,23 eurai, iš kurių 11.090,27 eurų įtraukti į apskaitą ir nurašyti nuo atskaitingo asmens K. Š. avanso apyskaitos. Realiai minėtos ūkinės operacijos neįvyko, bendrovė nurodytų paslaugų iš UAB (duomenys neskelbtini) nepirko ir pinigų už jas nemokėjo, o tik buvo surašyti dokumentai – PVM sąskaitos faktūros ir kasos pajamų orderių kvitai, kuriose užfiksuoti neteisingi rekvizitai. Dėl nurodytų pažeidimų UAB (duomenys neskelbtini) apskaitoje užfiksuoti iškraipyti ir tikrovės neatitinkantys duomenys apie bendrovės pirkimus, padarytas išlaidas bei patirtas sąnaudas. Taip pat bendrovei padarytas 11.090,27 eurų nuostolis, nes nuo atskaitingo asmens K. Š. avanso apyskaitos nepagrįstai nurašytos 11.090,27 eurų grynųjų pinigų išlaidos (t. 3, b. l. 26-27) Dėl šių pažeidimų negalima iš dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) 2015 ir 2016 metų veiklos rezultatų, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
Liudytojų V. R. ir I. N. parodymais, buhalterinės apskaitos pirminius dokumentus į apskaitos programą vedė pats UAB (duomenys neskelbtini) direktorius K. Š., taigi, pats traukdavo į apskaitą suklastotus buhalterinės apskaitos dokumentus, pagal juos buvo formuojami registrai, finansinės ataskaitos ir pan., buhalterių neinformavus, taigi įmonės vadovas atsakingas už sąmoningai organizuotą apgaulingą apskaitos tvarkymą, pateikiant buhalteriui suklastotus buhalterinės apskaitos dokumentus, jo neinformuodamas (Kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-41/2012.).
Nurodyta veika (neveikimu) buvo pažeisti atitinkami buhalterinę apskaitą nustatančių teisės aktų reikalavimai, o būtent:
2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574:
Žemesnės instancijos teismas
6 straipsnio 2 dalies reikalavimai, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu;
13 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimai, kad „privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: <...> ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys“, t. y. dokumentas turi tiksliai atitikti ūkinės operacijos turinį.
Dėl sandorių su UAB „E. C.“
K. Š. kaltinamas tuo, kad atitinkamu laikotarpiu žinomai suklastotas PVM sąskaitas-faktūras apie UAB „E. C.” transporto paslaugos pardavimą UAB (duomenys neskelbtini) bei kasos pajamų orderius apie pinigų už paslaugas gavimą įtraukė į bendrovės apskaitą, nors realiai ūkinės operacijos neįvyko, bendrovė nurodytų paslaugų iš UAB „E. C.“ nepirko ir pinigų už jas nemokėjo.
Kaltinamasis K. Š. ginčija šias faktines aplinkybes, nurodydamas, kad nurodytas paslaugas pirko ir pinigus už jas mokėjo, su kuo bendravo dėl paslaugų pirkimo įvardinti negalėjo, nes bendravo telefonu, kas ir kokiu transportu teikė paslaugas įvardinti negalėjo, nurodė, kad atsikaitymas vyko pateikiant grynuosius pinigus paslaugas teikusiam vairuotojui.
Sprendžiant klausimą dėl to, ar šios faktinės aplinkybės yra įrodytos patikimais ir pakankamais įrodymais, pirmiausia pažymėtini liudytojų parodymai šiuo aspektu.
Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytoju I. B. parodė, kad užsiima įmonių supirkinėjimu, UAB „E. C.“ įsigijo, kad ją parduoti už didesnę kainą. 2015 m. pavasarį įmonę sutarė parduoti R. M., jam persiuntė pagrindinius įmonės dokumentus ir antspaudą, o R. M. pažadėjo, kad sumokės jam sutartą atlygį ir atvyks pasirašyti sutartį ir pasiimti įmonės buhalterinių dokumentų, tačiau taip ir neatvyko, motyvuodamas laiko ir pinigų stoka, be to, jog patyrė traumą, todėl paprašė atidėti sandorį. 2015 m. rudenį R. M. jis (I. B.) iškėlė sąlygą, kad arba atsiskaitytų už įmonę UAB „E. C.”, arba atsiųstų atgal, kas buvo perduota, kadangi turėjo išvykti į sanatoriją gydymui, todėl nenorėjo palikti nebaigtų sandorių. R. M. atsisakė pirkti įmonę, grąžino dokumentus ir spaudą, išlaikytus nuo 2015 metų pavasario iki rudens, patikino, kad įmonė jokios veiklos nevykdė, sandorių nesudarinėjo. I. B. parodė, kad kasos pajamų orderiuose, kuriuose nurodoma, kad UAB „E. C.“ sandoriams su UAB (duomenys neskelbtini) atstovavo direktorius I. B., yra ne jo parašai. Šią įmonę pardavė D. G., vėliau jam tarpininkavo perparduodant ją Ukrainos piliečiui.
R. M. teismo posėdžio metu parodė, kad UAB „E. C.“ jam nėra žinoma, tokios įmonės jis neturėjo. Teismo posėdžio metus parodymus pakeitė ir pasakė, kad UAB „E. C.“ jam girdėta, nieko negali apie ją pasakyti, bandė su ja dirbti, „vykdyti komerciją“. Ar buvo paėmęs įmonės UAB „E. C.“ spaudą ir kitus įmonės registracijos dokumentus, neatsimena, „turbūt ne“.
Spręsdamas klausimą dėl to, ar kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės yra įrodytos, teismas vertina ir rašytinius byloje esančius įrodymus.
Bylos duomenimis, UAB „E. C.“ išrašytoje 2015-04-30 PVM sąskaitoje-faktūroje Euro Nr. 2015071 nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) iš minėtos įmonės pirko transporto paslaugas už 4658,50 eurus (iš jų: 3850 eurai paslaugų vertė ir 808,50 eurai PVM). Sąskaitoje nurodyta, kad paslaugos atliktos sausio, vasario, kovo ir balandžio mėnesiais ir kad sąskaitą išrašė direktorius I. B., bet parašo šalia pavardės nėra. Apmokėjimui už paslaugas buvo įforminti du kasos pajamų orderių kvitai, kuriuose užfiksuotos UAB „E. C.“ gautos iš UAB (duomenys neskelbtini) grynųjų pinigų įplaukos, iš viso 4658,50 eurai. Iš jų: pagal 2015-04-30 kasos pajamų orderio kvitą Euro Nr. 201504 – 2658,50 eurai; pagal 2015-05-05 kasos pajamų orderio kvitą Euro Nr. 201504 – 2000 eurų. Kasos dokumentuose nurodyta, kad pinigus bendrovei sumokėjo K. Š., o priėmė kasininkas I. B.; prie jų abiejų pavardžių yra parašai. I. B. taip pat pasirašė ir už buhalterį (t. 3, b. l. 163-165). 2017 m. rugpjūčio 31 d. specialisto išvadoje Nr. 5-5/74 konstatuota, kad UAB „Prefas LT“ apskaitoje grynųjų pinigų išlaidos nurašytos nuo atskaitingo asmens K. Š. avanso apyskaitos. Mokėjimai fiksuoti sąskaitos išrašymo data (t. 3, b. l. 27).
Iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Panevėžio apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2017 m. rugpjūčio 31 d. specialisto išvados Nr. 5-5/74 matyti, kad laikotarpiu nuo 2015-02-10 iki 2015-09-18 bendrovės direktoriumi buvo I. B., kuris apklausos metu parodė, kad užsiima tarpininkavimu – įmonių akcijų pirkimu-pardavimu, UAB „E. C.“ įsigijo, tačiau su šia įmone jokios veiklos nevykdė. UAB (duomenys neskelbtini) veiklos vietoje ((duomenys neskelbtini) ) 2016-05-11 atliktos kratos metu buvo rasti ir paimti UAB „E. C.“ dokumentai: 2015 kovo – gegužės mėn. PVM sąskaitos-faktūros, kuriose užfiksuoti UAB „E. C.“ prekių ir paslaugų pardavimai UAB „(duomenys neskelbtini) bei UAB (duomenys neskelbtini) iš viso už 1.021.923,65 eurai bei du kasos pajamų orderiai, kuriuose užfiksuoti apmokėjimai UAB (duomenys neskelbtini) iš viso 4658,50 eurai (t. 4, b. l. 41-62). Be to, iš 2016-09-19 specialisto išvados Nr. 5-5/57 „Dėl UAB „E. C.“ ūkinės finansinės veiklos“ matyti, kad nustatyta, jog jungtasi prie VMI sistemos. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Vilniaus apygardos valdybos nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus 2018-03-26 pateiktame rašte dėl UAB „E. C.“ vardu naudotų IP adresų matyti, kad IP adresas ((duomenys neskelbtini) ), iš kurio buvo jungtasi prie VMI sistemos 2015-06-08 ir 2015-05-25 UAB „E. C.“ vardu yra susietas su prieiga, įrengta adresu „(duomenys neskelbtini) , kur interneto paslaugų teikimo sutartis sudaryta su UAB (duomenys neskelbtini)
Kaip matyti iš 2016-09-19 specialisto išvados Nr. 5-5/57, UAB "E. C." vardu buvo pasinaudota klastojant PVM sąskaitas faktūras dėl sandorių su UAB (duomenys neskelbtini) (K. Š. drauge su R. M.), su UAB (duomenys neskelbtini) (direktorius - R. M.), su UAB (duomenys neskelbtini) (kurios direktoriais buvo R. M. broliai – D. ir A. J., bei draugas A. M.) UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) veiklos vietoje ((duomenys neskelbtini) ). Tai patvirtina, kad R. M. pasinaudojo UAB „E. C.“ duomenimis (t. 4, b. l. 41-62).
Įvertinus ištirtų įrodymų visumą, konstatuotina, kad byloje yra įrodytos šios faktinės aplinkybės, o būtent, kad:
R. M. suklastojus tikrus dokumentus – PVM sąskaitą-faktūrą apie UAB „E. C.” transporto paslaugos pardavimą UAB (duomenys neskelbtini) bei kasos pajamų orderius apie pinigų už paslaugas gavimą (nenustatytam tyrimo metu asmeniui suklastojus I. B. parašą), tai yra įrašius žinomai melagingus duomenis, kad:
- pagal 2015-04-30 PVM sąskaitą-faktūrą EURO Nr. 2015071 UAB „E. C.” pardavė transporto paslaugas UAB (duomenys neskelbtini) už 4658,5 eurus (tame tarpe (duomenys neskelbtini)5 eurai) (nurodytas direktorius I. B., parašo nėra);
- pagal 2015-04-30 KPO kvitą EURO Nr. 201504 už suteiktas paslaugas UAB (duomenys neskelbtini) sumokėjo, o UAB „E. C.“ gavo 2658 eurus (nurodytas direktorius I. B., bei suklastotas jo parašas);
- pagal 2015-05-05 KPO kvitą EURO Nr. 201504 už suteiktas paslaugas UAB (duomenys neskelbtini) sumokėjo, o UAB „E. C.“ gavo 2000 eurus (nurodytas direktorius I. B., bei suklastotas jo parašas);
po ko jis šiuos žinomai suklastotus KPO kvitus patvirtino savo parašu, bei juos ir suklastotą PVM sąskaitą- aktūrą įtraukė į bendrovės buhalterinę apskaitą, nors realiai minėta ūkinė operacija neįvyko, bendrovė nurodytų paslaugų iš UAB „E. C.“ nepirko ir pinigų už jas nemokėjo.
Nurodyta veika (neveikimu) buvo pažeisti atitinkami buhalterinę apskaitą nustatančių teisės aktų reikalavimai, o būtent:
2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574:
Žemesnės instancijos teismas
6 straipsnio 2 dalies reikalavimai, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu;
13 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimai, kad „privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: <...> ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys“, t. y. dokumentas turi tiksliai atitikti ūkinės operacijos turinį.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Panevėžio apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2017 m. rugpjūčio 31 d. specialisto išvadoje Nr. 5-5/74 konstatuota, kad pagal tyrimui pateiktus dokumentus UAB (duomenys neskelbtini) nesivadovauta 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies (į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu) ir 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto (vienas iš privalomų rekvizitų – ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio turinys) reikalavimais, nes 2015 m. balandžio – gegužės mėn. išrašytuose dokumentuose – PVM sąskaitoje faktūroje ir kasos pajamų orderių kvituose užfiksuoti ir į UAB (duomenys neskelbtini) apskaitą (pirkimus, avanso apyskaitas) įtraukti tikrovės neatitinkantys duomenys apie transporto paslaugų pirkimą iš UAB „E. C.“ už 4658,50 eurus (iš jų: 3850 eurai paslaugų vertė ir 808,50 eurai PVM) bei apie atskaitingo asmens K. Š. panaudotus 4658,50 eurus kaip atsiskaitymą su UAB „E. C.“ už paslaugas, kurių realiai UAB (duomenys neskelbtini) nepirko ir už jas pinigų nurodytai bendrovei nemokėjo, o tik buvo surašyti dokumentai – PVM sąskaita-faktūra ir kasos pajamų orderių kvitai, kuriose užfiksuoti neteisingi rekvizitai. Dėl nurodytų pažeidimų UAB (duomenys neskelbtini) apskaitoje užfiksuoti iškraipyti ir tikrovės neatitinkantys duomenys apie bendrovės pirkimus, padarytas išlaidas bei patirtas sąnaudas. Taip pat bendrovei padarytas 4658,50 eurų nuostolis, nes nuo atskaitingo asmens K. Š. avanso apyskaitos nepagrįstai nurašytos 4658,50 eurai grynųjų pinigų išlaidos. Taip pat dėl šių pažeidimų negalima iš dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) 2015 ir 2016 metų veiklos rezultatų, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (t. 3, b. l. 18-19).
Taigi specialisto išvados pagrindu konstatuotina, kad nustatyta ir būtinoji veikai kvalifikuoti pagal Baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį sąlyga – nustatyti padariniai, kadangi dėl nurodytų veikų negalima iš dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, turto ir įsipareigojimų dydžio už 2015 ir 2016 metus.
Atitinkamai vertinant šias faktines aplinkybes kvalifikavimo pagal Baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį aspektu (kadangi šio straipsnio dispozicijoje numatytos alternatyvios atsakomybę užtraukiančios veikos), pripažintina, kad nurodyta veika traktuotina kaip apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas.
Pažymėtina ir tai, kad K. Š. yra tinkamas atsakomybės pagal nurodytą Baudžiamojo kodekso straipsnį subjektas. Pagal Juridinių asmenų registro duomenis, UAB (duomenys neskelbtini) įregistruota 2008 m. rugsėjo 8 d., šio juridinio asmens vadovas – K. Š. (t. 1, b. l. 28-30).
Apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas, numatytas BK 222 straipsnyje, yra tada, kai šio įstatymo dispozicijoje nurodyta veika padaroma tyčia. Apgaulingos apskaitos tvarkymo tyčios turinį sudaro tai, jog kaltininkas suvokė, kad jis tvarkė apskaitą pažeisdamas teisės aktus, reglamentuojančius buhalterinės apskaitos tvarkymą, paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, numatė, kad dėl to nebus galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir šių padarinių norėjo arba nors padarinių ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti (Kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-590/2014). Asmens tyčią, o ne atsitiktines buhalterinės apskaitos tvarkymo klaidas paprastai rodo tam tikrą laikotarpį trunkantys veiksmai, pvz., daugybės įvykusių ūkinių operacijų neįtraukimas į buhalterinę apskaitą, neįvykusių ūkinių operacijų įtraukimas į buhalterinę apskaitą ir kiti veiksmai, dėl kurių negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio bei struktūros už atitinkamą laikotarpį.
Sprendžiant klausimą, ar nustatyta K. Š. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje subjektyvioji pusė, teismas vertina byloje nustatytas faktines aplinkybes, liudytojų V. R. ir I. N. parodymus, kad buhalterinės apskaitos pirminius dokumentus į apskaitos programą vedė pats UAB (duomenys neskelbtini) direktorius K. Š., taigi, pats traukdavo į apskaitą suklastotus buhalterinės apskaitos dokumentus, pagal juos buvo formuojami registrai, finansinės ataskaitos ir pan., buhalterių neinformavus, taigi, teismas vertina, kad yra pagrindo išvadai, jog nustatyta tiesioginė tyčia K. Š. veikoje.
Teismų praktikoje pažymima, kad nusikalstamos veikos motyvas ar tikslas yra būtinieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai tuo atveju, kai jie tiesiogiai nurodyti BK straipsnio, aprašančio tos veikos sudėtį, dispozicijoje, tačiau BK 222 straipsnio 1 dalies dispozicijoje tikslai ir motyvai nėra įvardyti, jie nėra būtinieji šios nusikalstamos veikos požymiai, todėl jų nenustatymas byloje neužkerta kelio asmens veiką kvalifikuoti pagal šią normą (Kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-334/2015).
Teismų praktikoje pažymima, kad įmonės vadovas atsakingas už sąmoningai organizuotą apgaulingą apskaitos tvarkymą, kai pateikia buhalteriui suklastotus buhalterinės apskaitos dokumentus, jo neinformuodamas (Kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-41/2012.).
Įvertinęs byloje esančius įrodymus, tiek atskirai, tiek jų visetą, teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju yra surinkta pakankamai duomenų pagrįsti K. Š. kaltę padarius nusikaltimą, numatytą 222 str. 1 dalyje. Teismas, įvertinęs ištirtų aplinkybių visumą, laiko įrodyta, kad K. Š. būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, laikotarpyje nuo 2015-04-30 iki 2016-02-29, Ukmergės rajone, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje ir laiku, tyčia apgaulingai tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitą, tai yra, žinomai suklastotas PVM sąskaitas faktūras ir KPO kvitus įtraukė į bendrovės buhalterinę apskaitą, nors realiai minėtos ūkinės operacijos neįvyko, bendrovė nurodytų paslaugų iš UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB „E. C.“ nepirko ir pinigų už jas nemokėjo, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) 2015 ir 2016 metų veiklos rezultatų, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
Taigi konstatavus, kad K. Š. veikoje nustatyti visi tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, požymiai, jis pripažintinas kaltu padarius šį nusikaltimą.
Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo ir kitų klausimų
Svarstant klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės nuostatų kaltinamajam K. Š. taikymo, teismas atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes.
Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų.
Taip pat teismas įvertina BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį: sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą bei visas pirmiau įvardytas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes.
Kaltinamasis K. Š. padarė du nusikaltimus, numatytus BK 222 str. 1 d. ir BK 223 str. 1 d.
BK 222 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta bausmė – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki ketverių metų.
BK 223 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta bausmė – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Vadovaujantis BK 11 str. 3 d. nesunkus nusikaltimas yra tyčinis nusikaltimas, už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 11 str. 4 d. apysunkis nusikaltimas yra tyčinis nusikaltimas, už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija šešerių metų laisvės atėmimo.
Teismas, nustatydamas kaltinamajam K. Š. skirtinos bausmės rūšį ir dydį pirmiausia atsižvelgia į jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį – padarytas vienas nesunkus ir vienas apysunkis nusikaltimas, iš kurių abu nusikaltimai padaryti finansų sistemai. BK 222 str. 1 d. numatytas nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, BK 223 str. 1 d., numatytas nusikaltimas padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo. Nei atsakomybę lengvinančių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. K. Š. neprisipažino padaręs jam inkriminuotus nusikaltimus. Kartu įvertintini byloje esantys duomenys, apibūdinantys kaltinamąjį – išsilavinimas aukštasis, dirba UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, yra vienintelis akcininkas, vedęs, augina du nepilnamečius vaikus (t. 4, b. l. 103), administracine tvarka baustas vieną kartą, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (t. 4, b. l. 107-108), neteistas (t. 4, b. l. 109), kad būtų gydytas psichiatrinėse ligoninėse ar įrašytas į narkologinę ir psichiatrinę įskaitą duomenų nėra. Įvertinus visas nurodytas aplinkybes, kaltinamajam K. Š. skirtina BK 222 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – bauda (nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi BK 47 str. 3 d. 3 p. redakcija), nustatant didesnį, nei minimalus sankcijoje numatytas dydis, ir BK 223 str. 1 d. sankcijoje numatyta bausmės rūšis – bauda, nustatant didesnį, nei minimalus sankcijoje numatytas dydis. BK 63 str. 1d. ir 4 d. pagrindu paskirtos bausmės subendrintinos iš dalies jas sudedant.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-10-14 nutarimu „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“, nusikalstamos veikos metu patvirtintas bausmių ir nuobaudų dydis buvo – 37,66 euro.
Kardomoji priemonė K. Š. nebuvo paskirta, ji neskirtina ir iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Vadovaujantis BPK 94 str. 1 d. 3 p., daiktinis įrodymas - kompiuterinė laikmena, kurioje yra 2016-12-27 USB laikmenos apžiūros protokolas, (1 vnt.), paliktina saugoti byloje.
Tyrimui reikšmingi dokumentai - PVM sąskaitos faktūros, kasos pajamų orderio kvitai (17 lapų), atskirame voke perduoti teismui, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti baudžiamojoje byloje.
UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentai, saugomi FNTT prie LR VRM Panevėžio apygardos valdyboje, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini K. Š..
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas, skirtas 2017-10-16 prokuroro nutartimi K. Š. turtui - gyvenamajam namui, adresu: (duomenys neskelbtini) 2018-04-03 teismo nutartimi pratęstas trijų mėnesių laikotarpiui, terminą skaičiuojant nuo 2018 m. balandžio 14 d., paliktinas galioti iki nuosprendžio įvykdymo dalyje dėl civilinio ieškinio.
Dėl civilinio ieškinio
2017 m. spalio mėn. 24 d. Valstybinė mokesčių inspekcija pareiškė 3135 eurų civilinį ieškinį (t. 1, b. l. 33-38).
pagal 2016-02-12 s.f. Nr. 363 – 273 eurai;
pagal 2016-02-29 s.f. Nr. 364 – 145,97 eurai (transporto paslaugos).
Pagal ikiteisminio tyrimo duomenis nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) 2015 m. balandžio, lapkričio ir gruodžio mėn. bei 2016 m. sausio – vasario mėn. nesivadovavo PVM įstatyme nustatytos PVM apskaičiavimo ir deklaravimo tvarkos ir neteisingai apskaičiavo bei deklaravo pirkimo PVM ir mokėtiną PVM, iš jų:
Dėl nustatytų pažeidimų UAB (duomenys neskelbtini) nedeklaravo ir nesumokėjo iš viso 2532 eurų mokėtino į biudžetą PVM, iš jo: už 2015 m. – 1531 eurą ir už 2016 m. – 1001 eurą.
Įvertinus tyrimo metu pateiktą ir išdėstytą informaciją, nustatytus faktus ir aplinkybes tyrimo metu padaryta išvada, kad tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) bei UAB „E. C.“ įformintose PVM sąskaitose-faktūrose užfiksuotos ūkinės operacijos neįvyko arba įvyko ne tomis sąlygomis, kurios nurodytos šių bendrovių vardu išrašytose PVM sąskaitose-faktūrose. Iš jų:
- Pagal UAB (duomenys neskelbtini) vardu įformintas PVM sąskaitas-faktūras neteisingai apskaityta paslaugų vertė už 8207,71 eurus (2015 m. 3440,08 eurai; 2016 m. – 4767,63 eurai). Iš jų:
pagal 2015-11-25 s.f. Nr. 350 – 2606,58 eurai (transporto paslaugos);
pagal 2015-12-04 s.f. Nr. 352 – 833,50 eurai (transporto paslaugos);
pagal 2016-01-04 s.f. Nr. 355 – 1000 eurai;
pagal 2016-01-20 s.f. Nr. 358 – 772,54 eurai (transporto paslaugos);
pagal 2016-02-04 s.f. Nr. 360 – 1000 eurų;
pagal 2016-02-12 s.f. Nr. 363 – 1300 eurų;
pagal 2016-02-29 s.f. Nr. 364 – 695,09 eurai (transporto paslaugos).
- Pagal UAB „E. C.“ vardu įformintą 2014-04-30 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 2015071 neteisingai apskaityta transporto paslaugų vertė - 3850 eurų.
UAB (duomenys neskelbtini) nesivadovavo 2001-12-20 Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 17 str. 1 d. ir 11 str. 4 d. reikalavimais, nes faktiškai nepatyrė 12.057,71 eurų sąnaudų pajamoms uždirbti ar vieneto ekonominei naudai gauti ir todėl deklaravo neteisingus duomenis 2015 m. ir 2016 m. metinėse pelno mokesčio deklaracijose. Iš jų:
2015 metais nepagrįstai, pagal juridinės galios neturinčias UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB „E. C.“ vardu išrašytas PVM sąskaitas-faktūras į pirkimų sąnaudas (s-tą 6002) įtraukė 7290,08 eurų ir todėl 2015 metų pelno mokesčio deklaracijoje sumažino apmokestinamąjį pelną – deklaravo 17.148 eurus, o turėjo deklaruoti 24.438 eurus.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos 2001 m. gruodžio 20 d. Pelno mokesčio įstatymo Nr.IX-675 5 str. 2 d. nuostatomis, UAB (duomenys neskelbtini) nuo 12.057,71 eurų sumažinto apmokestinamojo pelno nedeklaravo ir nesumokėjo 603 eurų pelno mokesčio (12057,71 x 5 %), iš jo: už 2015 m. – 365 eurų, už 2016 m. – 238 eurų.
Iš viso UAB (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą nesumokėjo 3135 eurų mokesčių, iš jų:
-2532 eurų PVM (iš jo: už 2015 m. – 1531 euro, už 2016 m. – 1001 euro);
-603 eurų pelno mokesčio (iš jo: už 2015 m. – 365 eurų, už 2016 m. – 238 eurų).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymu, mokesčių administratorius turi teisę taikyti ekonomines sankcijas, pagal specialisto išvadoje apskaičiuotus mokesčius (t. 3, b. l. 4-30).
Kadangi žala valstybei padaryta K. Š. nusikalstamais veiksmais, todėl civilinis ieškinys tenkintinas visiškai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 301-305 straipsniais ir 307, 308, 313 straipsniais, teismas
nusprendžia:
K. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 30 MGL dydžio baudą.
K. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 60 MGL dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes dalinio sudėjimo būdu subendrinti, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį, ir laikyti K. Š. nuteistu galutine 80 MGL (3012, 80 Eur) (trijų tūkstančių dvylikos eurų, aštuoniasdešimt eurocentų) dydžio bauda, nustatant sumokėjimo terminą – dvylika mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Išaiškinti nuteistajam, kad bauda turi būti sumokėta po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: AB „Citadelė“ banko Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, banko kodas 72900; AB DNB banko Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100; AB SEB banko Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440; AB Šiaulių banko Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800; Danske Bank A/S Lietuvos filialo Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000; N. B. AB Lietuvos skyriaus Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400; AB „Swedbank“ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, UAB Medicinos banko Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, įmokos kodas 6801. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai (LR BVK 22 straipsnis).
Civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti iš K. Š. 3135 eurų Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai.
Laikiną nuosavybės teisių apribojimą K. Š. turtui - gyvenamajam namui, unikalus numeris 8198-3008-1012, adresas: (duomenys neskelbtini) palikti galioti iki nuosprendžio įvykdymo dalyje dėl civilinio ieškinio.
Vadovaujantis BPK 94 str. 1 d. 3 p., daiktinį įrodymą - kompiuterinę laikmeną, kurioje yra 2016-12-27 USB laikmenos apžiūros protokolas, (1 vnt.), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
Tyrimui reikšmingus dokumentus - PVM sąskaitas faktūras, kasos pajamų orderio kvitus (17 lapų), atskirame voke perduotus teismui, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentus, saugomus FNTT prie LR VRM Panevėžio apygardos valdyboje, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti K. Š..
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.