Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal ieškovo Ž. S. ieškinį atsakovei T. U. dėl skolos ir netesybų priteisimo, išnagrinėjo atsakovės T. U. prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, įskaitymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2020 m. rugsėjo 22 d. priėmė sprendimą, kuriuo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. kovo 14 d. preliminarų sprendimą pakeitė ir ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovės T. U. 2 882,51 Eur skolą, 344 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 3 226,51 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2019 m. kovo 7 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 837,76 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui Ž. S.. Iš ieškovo Ž. S. priteisė 1 598,40 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovei T. U..

Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. balandžio 22 d. priėmė papildomą nutartį, kuria priteisė atsakovei T. U. iš ieškovo Ž. S. 45 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą.

2021 m. balandžio 6 d. teisme gautas atsakovės prašymas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, kuriuo prašo atlikti įskaitymą - iš ieškovo atsakovei priteistą 1 793,20 Eur sumą (1 576,20 Eur bylinėjimosi išlaidų + 14,00 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą + 203.00 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo) įskaityti į T. U. mokėtiną 8 321,22 Eur sumą (7 407,08 Eur skola + 867,68 Eur bylinėjimosi išlaidos + 46,46 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą) ir nustatyti, kad po įskaitymo atsakovė ieškovui turi sumokėti likusią bendrą 6 528,02 Eur sumą (8 321,22 Eur - 1 793,20 Eur); išdėstyti 2020 m. rugsėjo 22 d. Klaipėdos apylinkės teismo sprendimo ir 2021 m. kovo 17 d. Klaipėdos apygardos teismo nutarties vykdymą dėl po atlikto įskaitymo likusios bendros 6 528,02 Eur sumos trejų metų laikotarpiu nuo nutarties dėl sprendimo išdėstymo įsiteisėjimo dienos, šią sumą leidžiant sumokėti dalimis, kas mėnesį ieškovui sumokant ne mažiau kaip po 182,00 Eur iki bus išmokėta visa priteista suma.

Nurodė, kad šiuo metu atsakovės turtinė padėtis yra labai sunki, todėl neturi galimybės visos priteistos sumos sumokėti iš karto. Dėl Lietuvoje paskelbto karantino ir jo metu taikomų apribojimų, atsakovei nuo 2020 m. lapkričio 10 d. iki šiol yra paskelbta prastova, ji gauna 50 proc. darbo užmokesčio. Atsakovės sutuoktinis yra atleistas iš darbo ir nuo 2020 m. gegužės 13 d. registruotas Užimtumo tarnyboje. Santaupų neturi, registruoto kilnojamojo turto neturi. Gyvenamojo namo išnuomoti negali, nes nėra pabaigta jo statyba. Gyvenamojo namo statybai 2018 m. balandžio 12 d. paimtas kreditas. Pažymėjo, kad jos pajamų sumažėjimas yra laikinas ir sąlygotas Lietuvos Respublikos Vyriausybės taikomų karantino priemonių. Nurodė, kad tuo tarpu ieškovo turtinė padėtis yra labai gera, jo veikla karantino laikotarpiu nėra ribojama. Pažymėjo, kad ji yra silpnesnioji šalis. Nurodė, kad ieškovas teismo sprendimo jos atžvilgiu nėra įvykdęs, todėl atsakovei sumokėjus visą priteistą sumą iš karto ieškovui, po to ji būtų priversta jai priteistas sumas išieškoti iš ieškovo vykdymo procese, o atsižvelgiant į tai, kad ieškovo turtas yra areštuotas, tai padalyti būtų praktiškai neįmanoma. Todėl dalis teismo sprendimu iš atsakovės priteistos sumos galėtų būti įskaityta kaip dalies priteistos sumos grąžinimas ir tokiu būdu sumažintas atsakovės įsiskolinimas ieškovui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

prašymas atmestinas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 18 straipsniu, įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. CPK 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civiliniame procese turi būti imamasi priemonių tam, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti, taip pat turi būti siekiama, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas būtų įvykdytas per kuo įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau.

Tam tikrais atvejais dėl objektyvių susiklosčiusių aplinkybių teismo sprendimas negali būti įvykdytas nedelsiant po jo įsiteisėjimo. Tokiu atveju, pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką. Vis dėlto, atsižvelgiant į tai, kad CPK 284 straipsnyje išdėstytų nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti arba išdėstyti tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįsto pranašumo skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011). Teismas turi įvertinti, ar išdėsčius (atidėjus) teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006).

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovė neįrodė esant išimtines sąlygas, dėl kurių būtų pagrindas išdėstyti teismo procesinio sprendimo vykdymą (CPK 185 straipsnis). Atsakovė iš esmės prašymą grindė dėl COVID-19 karantino susidariusia situacija, nurodydama, jog dėl prastovos ji 5 mėnesius gauna tik 50 proc. darbo užmokesčio, t. y. 532,31 Eur, jos sutuoktinis dėl pandemijos buvo atleistas iš darbo ir šiuo metu rasti kitą darbą nėra galimybių. Šiems teiginiams pagrįsti atsakovė pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. lapkričio 6 d. direktoriaus įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio nustatyta, kad nuo 2020 m. lapkričio 10 d. T. U. yra prastovoje ir gauna ne mažiau nei 50 proc. darbo sutartyje nurodyto darbo užmokesčio, Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos klientų aptaranavimo departamento (duomenys neskelbtini) skyriaus 2021 m. kovo 24 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios nustatyta, kad E. U. nuo 2020 m. gegužės 13 d. yra registruotas Užimtumo tarnyboje. Taip pat iš VĮ „Regitra“ pažymų nustatyta, kad atsakovė transporto priemonių neturi, atsakovės sutuoktinio vardu yra registruota transporto priemonė - automobilis MAZDA3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Iš VĮ „Registrų centras“ pažymos nustatyta, kad atsakovė turi nekilnojamojo turto – namą, esantį (duomenys neskelbtini). Iš 2018 m. balandžio 17 d. Kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad atsakovė ir UAB „Swedbank“ sudarė kredito sutartį būsto statybos darbų užbaigimui ir aplinkai sutvarkyti. Kas mėnesį mokama kredito įmoka – 180,80 Eur. Atsakovės teigimu, ji santaupų neturi.

Teismo vertinimu, teismas neturi pagrindo abejoti tuo, kad COVID-19 pandemija ir dėl jos visoje šalies teritorijoje įvestas karantino režimas bei nustatyti įvairūs draudimai ir apribojimai palietė atsakovę ir jos šeimą, tačiau vien ši aplinkybė savaime nelaikytina išimtine aplinkybe, kuri sudarytų pagrindą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą. Be to, Lietuvos apeliacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad karantino paskelbimas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje savaime nereiškia skolininkų atleidimo nuo prievolių ir/ar įsiteisėjusių teismo sprendimų vykdymo.

Pažžymėtina, kad vien turtinė skolininko padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo privalomo išdėstymo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog pagrindas išdėstyti sprendimo vykdymą yra tik tuo atveju, jei yra duomenų, kad skolininko finansinė padėtis ateityje pagerės (Lietuvos apeliacinio teismo 2021-02-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-92-370/2021; 2021-01-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-49-302/2021).

Nagrinėjamu atveju atsakovė prastovoje yra nuo 2020 m. lapkričio 10 d., atsakovės sutuoktinis nedirba nuo 2020 m. gegužės 13 d., teisminis procesas pradėtas dar 2019 m. kovo mėn. Atsakovė teismui nepateikė duomenų, kad ji dėjo pastangas susirasti geriau apmokamą darbą ar kitaip padidinti savo pajamas (CPK 12, 178 straipsniai). Ji yra darbinga ir turi visas galimybes gauti didesnes pajamas. Taip pat atsakovė savo įsipareigojimų ieškovui nevykdė dar iki teisminio proceso pradžios. Atsakovė nepateikė duomenų, kad padengė bent dalį skolos pagal įsiteisėjusi teismo sprendimą. Todėl, net ir konstatavus, jog atsakovės finansinė padėtis yra sunki, nagrinėjamoje byloje atsakovė nepateikė objektyvių duomenų ir įrodymų, kad ateityje jos finansinė padėtis pagerės (CPK 178 straipsnis).

Be to, atsakovė teigdama, kad ieškovas savo vardu turi registruoto didelės vertės nekilnojamojo turto, jo turtinė padėtis yra gera, jo statybų veikla nebuvo uždrausta ir apribota, jis gali vykdyti veiklą ir gauti pajamas, nepateikia jokių įrodymų, pagrindžiančių šias aplinkybes. Pažymėtina, kad atsakovė teikdama, kad ieškovo turtinė padėtis yra gera, sau prieštarauja, kadangi toliau nurodo, kad ieškovas, turėdamas sumokėti atsakovei teismo sprendimu priteistas sumas, teismo sprendimo jos atžvilgiu nevykdo, todėl jai ieškovui sumokėjus visą priteistą sumą iš karto, po to ji būtų priversta jai priteistas sumas išieškoti iš ieškovo vykdymo procese, o atsižvelgiant į tai, kad ieškovo turtas yra areštuotas, tai padaryti būtų praktiškai neįmanoma.

Kaip minėta, teismas savo teise atidėti įsiteisėjusio sprendimo vykdymą gali pasinaudoti tik išskirtinais atvejais, išlaikydamas išieškotojo bei skolininko interesų pusiausvyrą. Nagrinėjamu atveju ieškovas, paaiškino, kad jis turi vykdyti įsipareigojimus savo kreditoriams, tarp jų ir valstybės biudžetui. Ieškovo prievolės valstybei nėra atidėtos. Todėl išdėsčius teismo sprendimo vykdymą nukentėtų ieškovo kreditorių, tuo tarpu ir valstybės interesai, nes ieškovas neturės lėšų įvykdyti įsipareigojimų savo kreditoriams.

Teismo vertinimu, patenkinus atsakovės prašymą ir išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą ilgam 36 mėnesių laikotarpiui, būtų neatsižvelgta į ieškovo interesus ir tuo pačiu būtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas, kadangi turi būti ginama ir ieškovo teisė susigrąžinti skolą iš atsakovės, o atsakovė privalo stengtis kuo greičiau įvykdyti savo prievolę.

Įvertinus pirmiau nurodytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, atsakovės elgesį, teismas sprendžia, kad byloje nėra išimtinių aplinkybių, kurios būtų pagrindu teismo sprendimo įvykdymo atidėjimui. Nesant ieškovo sutikimo atidėti priteistos sumos sumokėjimą, laikytina, jog atsakovės prašymo patenkinimas pažeistų ieškovo, kaip atsakovės kreditoriaus, teises ir teisėtus lūkesčius, šalių lygiateisiškumą ir protingos jų interesų pusiausvyros taisyklę. Pažymėtina, jog bet kuris teisminis ginčo nagrinėjimas ir teismo sprendimo vykdymas susijęs su tam tikrais neigiamais padariniais (dažniausiai finansiniais) skolininkui, pralaimėjusiam byla?, atsiradimu ir skolininkas negali tikėtis jam patogiausiu? sprendimo vykdymo sąlygų sudarymo jau ir taip nukentėjusio nuo skolininko veiksmu? ir (ar) neveikimo kreditoriaus sąskaita. Priešingas šio instituto aiškinimas ir taikymas reikštų ne tik teisėtų kreditoriaus ir išieškotojo interesu? pažeidimą, bet ir teisingumo vykdymo esmės iškreipimą (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-157-967/2021). Atsižvelgiant į tai, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir lygiateisiškumo principais, teisėtų lūkesčių principu, teismas atmeta atsakovės prašymą atidėti sprendimo įvykdymą (CPK 178, 185, 284 straipsniai, CK 1.5 straipsnis).

Teismas nurodo, kad klausimą dėl skolų įskaitymo šalys turėtų išspręsti vykdymo procese (CPK 687 straipsnis).

Atsakovei išaiškintina, jog tai neužkerta kelio jai kreiptis į kreditorių ir geranoriškai susitarti su kreditoriumi dėl priteistos sumos išdėstymo dalimis ar vykdymo atidėjimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284 straipsniu, 290, 291 straipsniais, teismas

nutaria:

atsakovės T. U. prašymo netenkinti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.